Kauno apylinkės teismo nutartis, II-1020-1109/2024

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-12-03
Bylos Nr.: II-1020-1109/2024
Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-00775-2024-9
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Jolanta Ramonienė
Pažeidėjas: K. V.
Advokatai: Iveta Vitkutė

Kategorijos

9.38Kontrabanda (ANK 208 str.)
21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
21.11.3Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas ir tvarka (ANK 646 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-1020-1109/2024Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00775-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 9.38; 21.10.4; 21.11.3 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. gruodžio 3 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rūtai Balčiūnaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui – K. V., jos atstovei advokatei Ivetai Vitkutei-Zvezdinienei,

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Kauno teritorinės muitinės, teisės skyriaus atstovei R. G.,

Kauno teritorinės muitinės tarifų ir mutinio vertinimo kontrolės skyriaus vyriausiajai specialistei L. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. V. atstovės advokatės Ivetos Vitkutės-Zvezdinienės skundą dėl Kauno teritorinės muitinės (toliau – Institucija) 2024 m. liepos 25 d. nutarimo Nr. MD-KM00-ANR_N-310-2024 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno teritorinės muitinės 2024 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. MD-KM00-ANR_N-310-2024 K. V. pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 212 straipsnio 4 dalyje ir jai paskirta 900 eurų bauda (administracinio nusižengimo bylos ROIK 2424281446 medžiagos 131–133 lapai).

K. V. nubausta už tai, kad 2024 m. balandžio 17 d., atstovaudama deklaruojamų prekių siuntėją, muitinei pateikė elektroninę eksporto deklaraciją Nr. 24LTKR2000063201B8, kuria buvo deklaruota grūdų valymo, rūšiavimo ir atrankos mašinų dalys (KN kodas 84379000). Muitinio įforminimo metu buvo paimti deklaruotos prekės mėginiai. Ištyrus mėginius, buvo nustatyta (Kauno teritorinės muitinės Prekių klasifikavimo aktai Nr. 24K0140, 24K0141, 24K0142, 24K0143, 24K0144, 24K0183, 24K0182, 24K0181, 24K0180, 24K0179, 24K0178), kad deklaruota prekė neteisingai aprašyta, netikslus ir KN kodas (KN kodas 84379000 keičiamas į KN kodus: 84821090; 848320; 391740; 391732; 848390; 84839089; 848350). Kadangi šiais kodais žymimos prekės nurodytos 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 „Dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje“ XXIII priede ir šias nurodytas Sąjungos ar ne Sąjungos kilmės prekes draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti bet kuriam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje arba naudoti Rusijoje, todėl jų eksportas į Rusiją negalimas. Tokiais savo veiksmais ji pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalį.

Šalies argumentai

K. V. atstovė advokatė su priimtu nutarimu nesutinka, skundu prašo Institucijos nutarimą panaikinti ir bylą pareiškėjos atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad administracinio nusižengimo norma, numatyta ANK 212 straipsnio 4 dalyje, yra blanketinio pobūdžio. Tai reiškia, kad administracinio nusižengimo požymių sudėties objektyvieji požymiai yra aprašyti kitame teisės akte. Šiuo nagrinėjamos bylos atveju - Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 „Dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje“ (toliau - Reglamentas) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas. Institucijos nurodyto ir taikyto Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas nustato tik bendruosius reikalavimus, tai iš esmės pagrindinis teisės aktas, pagal kurį pritaikyta K. V. administracinė atsakomybė yra Reglamento nuostatos.

Pažymi, kad pritaikyta administracinė atsakomybė yra susijusi su sankcijų Rusijai nustatytų ribojimų pažeidimais. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, ko neįvertino Institucija, nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą, kad sankcijų Rusijai sąrašas buvo nuolat pildomas, įvardinant juos sankcijų paketais (paskutinis - 14 sankcijų paketas). Dėl taikomų sankcijų turinio ir apimties oficialiame ES Europos Vadovų Tarybos ir ES Tarybos internetiniame puslapyje yra pateikiami atsakymai į klausimus dėl sankcijų, kurias Europos Sąjunga patvirtino reaguodama į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą. Minėtame paaiškinime į klausimą „Kaip ribojama ES prekyba su Rusija?“, ES oficialios institucijos yra pateiktas atsakymas: „draudžiamų produktų sąrašu siekiama kuo didesnio sankcijų neigiamo poveikio Rusijos ekonomikai, kartu apribojant pasekmes ES įmonėms ir piliečiams. Eksporto ir importo apribojimai netaikomi pirmiausia vartojimui skirtiems produktams, taip pat produktams, susijusiems su sveikatos, farmacijos, maisto ir žemės ūkio sektoriais, kad nebūtų pakenkta Rusijos gyventojams.“ Atitinkamai, ir Lietuvos Respublikos muitinės oficialiame LITAR Kombinuotoje nomenklatūroje, sukurtoje vadovaujantis Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo, yra pateikta oficiali tarifų paieška. Kodu Nr. 8437, kuriuo ir buvo vadovaujamasi pildant muitinės deklaracijas, yra nurodytos būtent su žemės ūkiu susijusios prekės - Sėklų, grūdų arba džiovintų ankštinių daržo augalų valymo, rūšiavimo arba atrankos mašinos; malybos pramonės arba javų grūdų ar džiovintų ankštinių daržo augalų apdorojimo mašinos, išskyrus ūkininko ūkyje naudojamas mašinas. Tarp šio kodo patenka ir kodu Nr. 8437 90 žymimos su žemės ūkiu susijusių įrangų dalys. Taigi, K. V., pildant muitinės deklaraciją ir pareikalavus iš tiekėjo informaciją, kokios prekės tiekiamos per ES sieną į Kaliningradą, buvo pateikti duomenys - prekių katalogai, būtent kurie ir buvo skirti žemės ūkiui. K. V., vadovaudamasi ne tik Lietuvos muitinės LITAR duomenimis, bet ir ES oficialiame internetiniame puslapyje pateiktu išaiškinimu dėl to, kad sankcijos Rusijai netaikomos žemės ūkio sektoriui, ir pildė muitinės deklaracijas pagal LITAR duomenis.

Taip pat pažymi, kad ANK 21 straipsnyje yra numatyta atsakomybę šalinanti aplinkybė, kad pagal ANK neatsako asmuo, kuris šiame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką padarė vadovaudamasis klaidinga oficialia konsultacija. Būtent remiantis oficialia informacija, K. V. ir teikė duomenis muitinės deklaracijoje pagal pateiktą oficialų išaiškinimą. Institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, neįvertino, kad 2024 m. vasario 25 d. Reglamento redakcija nėra skirta tiems pramonės sektoriams, kurie apima maisto pramonę. Administracinė atsakomybė buvo pritaikyta neįvertinus į ES taikomų išimčių bei to, kad K. V. vadovavosi oficialiu išaiškinimu ne tik nacionaliniame, bet ir ES lygmenyje.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą prašo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad atsižvelgiant į Sąjungos muitinės kodekse numatytą teisinį reglamentavimą, teigtina, kad deklaranto atstovas (nagrinėjamu atveju K. V.), pateikęs (užpildęs duomenis) muitinės įstaigai muitinės deklaraciją, atsako už deklaracijoje pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad K. V. 2024 m. balandžio 17 d. teikė muitinės įstaigai elektroninę eksporto deklaraciją Nr. 24LTKR2000063201B8, kurioje, kaip vėliau paaiškėjo, buvo pateikta neteisinga informaciją apie deklaruojamą prekę (jos aprašymas ir KN kodai). Nagrinėjamu atveju Prekės klasifikavimo aktais Nr. 24K0140, 24K0141, 24K0142, 24K0143, 24K0144, 24K0183, 24K0182, 24K0181, 24K0180, 24K0179, 24K0178 buvo patvirtinta, kad elektronine eksporto deklaracija Nr. 24LTKR2000063201B8 deklaruotos prekės neturi būti klasifikuojamos kaip vienos rūšies prekės KN 84379000 pozicijoje, bet turi būti išskirtos į atskiras KN pozicijas pagal KN kodus: 84821090, 848320, 391740, 391732, 848390, 84839089, 848350, kadangi atsižvelgiant į Kombinuotosios nomenklatūros XVI skyriaus 2 pastabos a) punktą, mašinų dalys, kurios pačios yra prekės ir priskiriamos kurioms nors 84 arba 85 skirsnio pozicijoms (išskyrus 8409, 8431, 8448, 8466, 8473, 8487, 8503, 8522, 8529, 8538 ir 8548 pozicijas), visada turi būti priskiriamos jas atitinkančioms pozicijoms, o remiantis Kombinuotosios nomenklatūros XVI skyriaus 1 pastabos g) punktu, šiam skyriui neprisigiriamos bendrosios paskirties dalys iš netauriųjų metalų (XV skyrius), apibrėžtos XV skyriaus 2 pastaboje, arba panašūs plastikų dirbiniai (39 skirsnis). Taigi remiantis tiek XVI skyriaus 2 pastabos a) punktu, tiek XVI skyriaus 1 pastabos g) punktu, dalys, kurios pačios yra prekės ir priskiriamos 84 skirsnio pozicijai, priskiriamos jas atitinkančioms pozicijoms, o plastikiniai dirbiniai atitinkantys 39 skirsnį nepriskiriami XVI skyriui ir klasifikuojami 39 skirsnyje. Todėl ištyrus prekių mėginius, mašinų dalys, kurios pačios yra prekės ir priskiriamos 84 skirsnio pozicijai, bei dalys, kurios patenka į 39 skirsnį, remiantis BAT bendrosiomis KN aiškinimo taisyklėmis, buvo suklasifikuotos pagal jas atitinkančias pozicijas. Nėra jokių duomenų, kurie leistų abejoti Prekių klasifikavimo aktų teisingumu.

Taip pat nurodo, kad prekių klasifikavimui yra nustatytos aiškios taisyklės ir principai. Jų privalu laikytis klasifikuojant prekes. Kombinuotoji nomenklatūra buvo patvirtinta Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo. Ji yra atnaujinama ir skelbiama viešai. Taigi prekių klasifikavimo metodika yra prieinama visiems asmenims, tuo pačiu ir K. V.. Todėl šiuo atveju vien subjektyvus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens (jo Atstovo) LITAR esančios informacijos interpretavimas nereiškia, kad muitinės parinktas ginčo prekių klasifikavimas neatitinka prekės klasifikavimui nustatytų taisyklių ir principų

Nurodo ir tai, kad K. V. elektroninėje eksporto deklaracijoje Nr. 24LTKR2000063201B8 nurodė, kad deklaruojama grūdų valymo, rūšiavimo ir atrankos mašinų dalys, o ne mašinos įrenginys. Tačiau, vien tai, kad elektronine eksporto deklaracija Nr. 24LTKR2000063201B8 deklaruotos dalys gali būti naudojamos žemės ūkio mašinos įrenginyje, nereiškia, kad šios dalys yra išimtinai kažkurio įrenginio sudedamosios dalys, nors jam ir galėtų būti tinkamos. Iš paimtų prekių mėginių taip pat nėra nustatyta nei specifinio prekių žymėjimo ar įpakavimo, kas leistų identifikuoti dalis kaip tinkančias tik vieno prekės ženklo ar gamintojo produktui. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad išardant, iškomplektuojant ar kitaip išmontuojant įrenginio mašiną į atskiras dalis, tų atskirų dalių klasifikavimas gali pakisti ir būti klasifikuojamos pagal kitus KN kodus. Kaip minėta, dalys, kurios pačios yra prekės ir priskiriamos 84 skirsnio pozicijai, t. y. turi savo prekės kodą kombinuotoje nomenklatūroje, visada priskiriamos jas atitinkančioms pozicijoms, o plastikiniai dirbiniai atitinkantys 39 skirsnį nepriskiriami XVI skyriui ir klasifikuojami 39 skirsnyje. Taigi esant šiomis aplinkybėmis, akivaizdu, jog ginčo dalys buvo eksportuojamos kaip savarankiškos prekės, dėl ko privalėjo būti deklaruojamos atskirai, pagal atitinkamą kodą.

Dėl ANK 21 straipsnio nuostatų taikymo pažymi, kad šioje dalyje skundo argumentas vertintinas kritiškai, kaip subjektyvus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens suvokimas, vertinant iš tiekėjo gautą informaciją, ir viešai prieinamose šaltiniuose (LITAR ir Europos Sąjungos oficialiame internetiniame puslapyje) skelbiamą informaciją. Šiuo atveju eksportuojamas prekes, klasifikuojant teisingais KN kodais, joms taikomas draudimas pagal Reglamento Nr. 833/2014 3k straipsnio 1 dalį, t. y. draudimas tiesiogiai ar netiesiogiai eksportuoti prekes, deklaruotinas KN kodais 84821090, 848320, 391740,391732,848390,84839089,848350. Reglamentas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 288 straipsnyje apibrėžtas teisės aktas, kas reiškia, jog jis taikomas visuotinai, jo tekstas privalomas visas, ir jis yra tiesiogiai taikomas visose ES valstybėse narėse. Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 4 str. 1 d. numatyta, kad, Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys.

Kauno teritorinės muitinės nuomone, skundžiamas nutarimas yra teisėtas, kadangi jame padarytos pagrįstos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos, ištirti ir teisingai įvertinti įrodymai, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. V. atstovė advokatė Iveta Vitkutė-Zvezdinienė nurodė, kad Institucija, aiškindama pažeidimo sudėtį ir atitinkamai nomenklatūros klasifikavimą, klaidina teismą. Pažeidimo esmė yra tai, kad pareiškėja, deklaruodama prekes, prekėms suteikė netinkamą KN kodą. Reglamentu Nr. 2658/87 buvo nustatytos taisyklės dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros kodifikavimo. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra pasakęs, kad tai yra visuotinio taikymo aktas, nes taikoma ne konkrečiam ūkio subjektui, o visoms prekėms, identiškai ir tai, kurią nustatė ir išnagrinėjo Muitinės konsultacinis komitetas. Europos Sąjungoje yra Muitinės kodekso komitetas, kuris pasako, kur reikėtų kokias prekes skirstyt. Be kita ko, ESTT nurodė, kad Europos Parlamentas ir ES taryba suteikė šitam Muitinės komitetui labai didelę diskreciją nustatyti ir tikslinti prekės klasifikavimui, gavimui taikytiną tarifinį pozicijų turinį, tačiau pažymėjo, kad komisijos įgaliojimai, nustatyti Reglamento Nr. 952/2013 57 straipsnio 4 dalyje, jiems nesuteikia teisės keisti nei tarifinių pozicijų turinio, nei jų apimties. Net ta institucija, kuri nustato ir gali spręsti kokius pakeitimus daryti – Muitinės komitetas, pagal ESTT, neturi plačių įgaliojimų, neturi teisės keisti nei tarifinių pozicijų, nei jų apimties. ES Reglamentas skelbia, kad aiškinant Reglamentą dėl klasifikavimo ir kad būtų galima nustatyti jo taikymo sritį, reikia atsižvelgti į jo motyvus, t. y. kam yra skirta ta prekė, ir atitinkamai yra Reglamente nustatomos pastabos, kurias galima dalinti į dvi grupes – bendrąsias pastabas ir specialiąsias. Pagal 1 bendrąją KN aiškinimo taisyklę, prekių tradicinis klasifikavimas turi būti nustatomas pagal pozicijų pavadinimus bei skyrių ir skirsnių pastabas. Pagal 6 bendrąją KN aiškinimo taisyklę, juridiniais tikslais prekės klasifikuojamos pagal tos pačios pozicijos subpoziciją, vadovaujantis šių pozicijų pavadinimais ir pozicijų pastabomis. Ir atitinkamai pagal suformuotą taisyklę, siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir lengvesnę kontrolę, lemiantis kriterijus paprastai turi būti nustatytas atsižvelgiant į prekių objektyviuosius požymius ir savybes, išvardintus KN pozicijos aprašyme ir skyrių ar skirsnių pastabose (byla Nr. C-306/18, 36 punktas). Būtent tiek ESTT jurisprudencijoje nurodoma sąvoka, tiek ir KN reglamento klasifikacijose yra nurodyta labai svarbi aplinkybė, kad jeigu specialiuose skyriuose, jų pavadinime arba skirsniuose nurodomos pastabos, jau įsijungia specialioji taisyklė, kur iš bendrosios turi būti taikoma speciali. Būtent tokiu principu ir buvo vadovautasi oficialiu išaiškinimu, tokiu, kokį numato ES reglamentas dėl tarifo ir statistinės nomenklatūros, kurį taikė K. V.. Ir svarbiausiu akcentu tampa dalys. Reglamentas pastabose, kurį išskyrė K. V., skirsnyje, kuris buvo pritaikytas pagal KN kodą, svarbi taisyklė – tai, kai yra prekės, išdalintos į gabaliukus, sudėtos į atskiras pakuotes, tai jos sudaro visą visumą, o šitoje būtent padėtyje buvo atskiros dalys, kurios turi būti klasifikuojamos kaip to daikto, kuris bendrai sujungus būtų priskirtas prie mašinos. Būtent tą K. V. darė. Į bylą pateikta dokumentacija rodo, kaip vienas daiktas su kitu susirenka. Tai ne atskiras kažkuris guolis ar vinis, o tai yra vieną visumą sudaranti prekė – mašina, skirta būtent grūdams džiovinti. K. V., klasifikuodama ir įrašydama konkrečius prekės kodus, vadovavosi oficialiu išaiškinimu, kuris yra pateiktas Reglamente. Be to, ES nustatė sankcijas, kurios turėjo išimtis ir viena išimčių, kas nurodyta skunde, yra žemės ūkio sektorius. Būtent šių aplinkybių Institucija neįvertino, išėjo iš savo įgaliojimų, ėmė keisti nomenklatūros reglamento patį turinį, nors muitinei nėra suteikta tokia galimybė. Administracinio nusižengimo teisena K. V. atžvilgiu turėtų būti nutraukta, kadangi jos veikoje nėra pažeidimo sudėties, nes ji, vadovaudamasi oficialiu išaiškinimu, kuris yra parengtas ES teisės akte ir jose išstatytomis sąlygomis, ir pastabomis, surašė vadovaudamasi teisės aktu, tai yra administracinę atsakomybę šalinanti aplinkybė. Antroji sąlyga, tai yra netinkamai identifikuotas administracinio nusižengimo sudėties požymis – padariniai, kad buvo pažeisti Reglamento reikalavimai, nes maisto pramonei ir maistui reglamentas taiko išimtis. Prekės klasifikavimo principai nurodomi ir vienas iš pastarųjų yra pagal atliekamą funkciją. Tiek ES, tiek Lietuvoje yra patvirtinta sistema TARIC, kuri skirta pasitikrinti, jos pagrindu Lietuvoje yra sukurta sistema LITAR. Kuomet yra pateikiami paaiškinimai ir atitinkamas reikalavimas konkretus pagal jų funkcinę paskirtį klasifikuojama konkreti prekė. Šiuo atveju buvo sudaryta sutartis, jos pagrindinis punktas yra tai, kad ilgalaikis bendradarbiavimas ir bus vežamos su žemės ūkio paskirtimi susijusios prekės. Sutartimi gali arba konkretizuoti prekę arba nedetalizuoti, nurodoma konkretus kiekis, o nurodyti, kad aprašas bus pateikiamas sąskaitose, kuri yra neatskiriama sutarties dalis. Dėl tos priežasties K. V. visada reikalaudavo sąskaitos, sutarties. Pagal sutartį vežamos prekės pakliuvo į žemės ūkio paskirties, buvo vežamos į javų džiovinimo aparatus. Vadovaujantis tiek LITAR, tiek ir TARIC informacija, kuri skirta pasitikrinti, ar tas kodas, kurį norima deklaruoti, yra tinkamas ir yra nurodoma subpozicjoje, kad sėklų, grūdų arba džiovinimo ankštinių daržo augalų valymo, rūšiavimo arba atrankos mašinos, kurios gali būti priskirtinos kitų mašinų ir pastarosios jų dalys. Tuo vadovaujantis ir buvo surašyta deklaracija. Tačiau, TARIC puslapyje yra paaiškinimai pagal reglamentus, apribojimus, pastarųjų draudimų nebuvo. Remiantis pateikta informacija, kurią pareiškėja tikrinosi per kelis puslapius, skelbiama kas buvo tiek ES, tiek Lietuvoje, buvo uždeklaruotos prekės, kurios patenka į 14 skyrių, 48 skirsnį, klasifikuojamos kaip žemės ūkio mašinų dalys ir tuo principu vadovaujantis ir buvo deklaruota. Iš esmės remtasi buvo duomenimis, kurie yra pateikti oficialiuose institucijų internetiniuose puslapiuose.

Teismo posėdyje Institucijos atstovė R. G. nurodė, kad šiuo atveju neteisingi duomenys yra pats pateiktos prekės aprašymas ir klaidingai nurodytas KN kodas, taigi tai turėjo įtakos draudimų, apribojimų taikymui. Iki šios dienos nėra paneigta muitinės nustatyta informacija apie deklaruojamų prekių kodus. Aplinkybės, susijusios su prekių kodų nustatymu bei tarptautinių sankcijų taikymu išnagrinėtos tinkamai ir visapusiškai. Skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

Teismo posėdyje Kauno teritorinės muitinės tarifų ir mutinio vertinimo kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė L. M. parodė, kad muitinėje 5 m. dirba su prekės kodais. Šiuo atveju buvo paimti mėginiai iš eksporto deklaracijos. Prekės buvo skirtingos, bet uždeklaruotos vienu kodu. Šie mėginiai buvo padalinti keliems specialistams suklasifikuoti. Jai kliuvo 5 prekės. Mėginiai nebuvo vežami į laboratoriją ir netirti, nes pagal Mėginių ėmimo administravimo taisykles, kurios yra patvirtintos Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B443, į laboratoriją vežamos tos prekės, kurioms reikia daugiau tyrimų, pvz. nustatyti kažkokį metalą ar chemines medžiagas. Šiuo atveju buvo gautos detalės, todėl į laboratoriją vežti nereikėjo. Ištyrus prekes, buvo nustatyti kiti prekių kodai. Sąskaitoje faktūroje buvo nurodyta labai daug prekių, apie 64 prekes. Pareigūnas šiuo atveju atrinko tokias prekes, kurios kėlė įtarimų. Gavusi mėginius įvertino prekės aprašymą, kas aprašyta sąskaitoje, tada įvertino visą informaciją, kuri buvo pateikta, ir apžiūrėjo mėginį – jį išmatavo. Sąskaitoje buvo nurodyti guolių visi pavadinimai, skaičiai, net ant pačių guolių buvo išspausti skaičiai, kur bendroje Google erdvėje susivedus tuos skaičius galima tuos guolius surasti. Jie aprašo prekę, kurią klasifikuoja. Jos atveju buvo gal vienas rutulinis guolis, kiti buvo įrėminti. Šiuo atveju ji, tirdama mėginį, rėmėsi Kombinuotąja nomenklatūra, 2023 m. rugsėjo 26 d. komisijos įgyvendinimo Reglamentu 2023/2364, kuriuo iš dalies keičiamas tarybos reglamentas Nr. 2658/87 dėl tarifų statistinės nomenklatūros bei 2024 m. Bendrųjų muitų tarifo 1 priedu. Toliau rėmėsi 1 ir 6 taisykle. Klasifikavime yra 6 taisyklės. Pirma taisyklė sako, kad atsižvelgiant į turimą informaciją, juridiniais tikslais prekių klasifikavimas turi būti nustatomas pagal pozicijų pavadinimus bei skyrių ir skirsnių pastabas. Šešta taisyklė sako, kad priskiriant prekes bet kurios pozicijos subpozicijoms, vadovaujamasi subpozicijų pavadinimais ir visomis taikytomis subpozicijų pastabomis. 16 skyriaus 2a pastaboje nurodyta, kad mašinų ir mechaninių įrenginių dalys, kurios pačios yra prekės, priskiriamos kurioms nors 84 arba 85 skirsnio pozicijoms, (išskyrus 8409, 8431 ir t.t. pozicijoms), visada turi būti priskiriamos jas atitinkančioms pozicijoms. Pirmame prekių klasifikavimo akte Nr. 24K0140, pateiktame į bylą, matoma, kad pažymėta, jog tai rutulinis guolis. Tai pažymėta ant pakuotės, sąskaitoje faktūroje (13 prekė) pažymėta, kad tai tas pats guolis su šitais skaičiais, toliau nurodomas vidinis, išorinis skersmuo, plotis ir išvardinamos visos taisyklės. Šiuo atveju taikyta kombinuota nomenklatūra, taisyklės ir 2a pastaba, taip pat 8482 pozicija, 8482 10 ir 8482 10 90 subpzocicijų pavadinimas. Čia specialių žinių nelabai reikia. Yra pasiimamos subpozicijos ir paskaitoma, ką jos reiškia – 8482 yra rutuliniai arba ritininiai guoliai, I – 8482 10 – rutuliniai guoliai, II – kurių didžiausias išorinis skersmuo ne didesnis nei 30 mm, o šiuo atveju buvo 60 mm, tai tada kodas yra kiti – 8482 10 90. Čia yra visi guoliai kaip ir identiški, nes kitu atveju irgi buvo guoliai ritininiai, bet jie įrėminti į tam tikrą rėmą, tai irgi tos pačios taisyklės, ta pati pastaba, tik konkretus pozicijos pavadinimas – 848320 ir aiškiai parašyta – guolių korpusas su įmontuotas ritininiais arba rutuliniais guoliais. Šiuo atveju negali būti prekės, kurios vežamos, skirtingos, kur sudėtas ir plastikas, guoliai, varžtai, užvadinti vienu bendru pavadinimu. Šios prekės turi konkrečią savo poziciją ir todėl yra konkrečiai klasifikuojamos. 2A taisyklė aiškiai pasako, kad dalys, kurios pačios yra prekės – nesvarbu, kur tu tą prekę dėsi, ar į žemės ūkį, į pramonę, ar į farmaciją, tokioms konkrečioms prekėms yra konkreti pozicija ir subpozicija. Negali būti išimtis žemės ūkiui, nes tai yra prekės, turinčios savo konkrečią poziciją ir subpoziciją, tai yra dalis, kuri pati yra prekė. Jeigu yra detalė, kur nėra pozicijos, nėra konkrečiai užvadinta, kuri nėra varžtas, guolis ir t.t., ji gali būti prie žemės ūkio, tuo kodu deklaruota, bet reikia žiūrėti į kokį įrenginį tada ji eina, kokia jos specifikacija, kurioje vietoje dedasi. Negalima dėti kažkur, kai yra konkreti tos detalės pozicija. Jeigu ta detalė neturėtų konkrečios pozicijos ar subpozicijos, tai nebūtų pažeidimo. 2a pastaba apima 84 ir 85 skirsnius, jei prekės kodas prasideda 84 ar 85, reikia žiūrėti 2a pastabą, pažiūrėti ar ji nepatenka ten, ar ji neturi savo konkrečios pozicijos ar subpozicijos. Šiuo atveju K. V. pridėjo plastikinį daiktą – plastikinę vamzdžių movą, kur kanalizacijos vamzdžiams naudojama sujungti, ji irgi prideklaruota kaip žemės ūkio dalis, tačiau ją galima ir farmacijoje prie kažkokio vamzdžio pridėti. Ji turi konkrečią savo poziciją, kad ji yra jungiamoji dalis (mova). Prekės paskirtį šiuo atveju ji nustatė įvertinusi pačią prekę ir žiūrėjo sąskaitą faktūrą, kurioje aiškiai buvo užvadintas guolis ir prie guolio skaičius. Šiuo atveju vertinant guolį padėjo ir tai, kad sąskaitoje prie kiekvieno guolio buvo raidės, todėl buvo galima pasižiūrėti, kad ir kitos įmonės prekiauja tais guoliais. Nereikia kažko daugiau ieškoti. Jai nereikėjo gilinis į sutartis, įgaliojimus, jai tai klasifikavimui neturėjo reikšmės. Ji vadovavosi sąskaita faktūra, buvo pažymėta aiškiai ėmimo protokole, kokia tai prekė, matėsi jų vertimas konkretus, jie ir patys vertėsi, ir skaičiai visi, kurie buvo šalia, buvo aišku, kad guolis, plius išpakavimo pakuotė. Čia ne žemės ūkis, nes yra konkretus pozicijos ar subpozicijos pavadinimas, paskirtis yra nesvarbi, nesvarbu, kur jį dės, kur naudos, žemės ūkyje ar farmacijoje, ar dar kažkur. Jei būtų parašyta prie prekės kodo, kad žemės ūkyje, tada gilintųsi plačiau, kur tas guolis būtų įdedamas, kaip ir varžtą, kuriuo gali prisukti ir lentyną, ir valymo įrenginio dalį. Į tai, kaip kolegė klasifikavo prekes, nesigilino. Jų panašios taisyklės buvo, bet su ja nieko nederino, į kolegės prekes nesigilino. Jeigu būtų reikėję prekės medžiagos ar komplektacijos, ar prekė būtų sudaryta iš kelių prekių, ji būtų vadovavusis kitom taisyklėmis – šiuo atveju ji vadovavosi tik 1 ir 6 taisykle, kadangi ji jau turėjo prekės poziciją, kuri aiškiai aprašyta ir konkrečiai atitinka tas rutulinis guolis, jai kitomis taisyklėmis vadovautis nereikia. Šiuo atveju paskirties nereikėjo, todėl nereikėjo vadovautis kitom taisyklėm.

Atsakomybėn patraukta K. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad teismui yra pateiktas katalogas, kuriuo remiantis buvo deklaruotos prekės ir kataloge spalvotai pažymėtos visos pozicijos, kurios buvo nurodytos sąskaitoje. Remiantis tuo, kad agregatas negali dirbti be šitų dalių, atlikti savo pagrindinės funkcijos, buvo naudotas 4 punktas, kad funkcijas atliekantys įrengimai yra deklaruojami kaip to agregato dalys. Visos pozicijos, kas buvo sudėta, pažymėta tam kataloge. Kataloge yra nuotraukos, kuriose pažymėta, kurioje vietoje tie guoliai statosi. Šituo vadovaujantis buvo pateikta eksporto deklaracija. Visa informacija buvo išrašyta sąskaitoje. Sulaikius prekes, ji pateikė paaiškinimą, kuo vadovavosi teikiant deklaraciją, buvo pateiktas prekių katalogas, kur sužymėta viskas. Muitinė sulaikė prekes pamačiusi, kad buvo deklaruojamas guolis, tačiau jis nebuvo atskiras ir priklausė kombaino mašinai. Ši Rusijos įmonė (duomenys neskelbtini) yra įsigijusi tą aparatą ir sau vežėsi dalis. Jie šiuo metu deklaruojant visas prekes prie eksporto deklaracijos teikia sutartis tarp pardavėjo ir pirkėjo sudarytas. Sutartis buvo pasirašyta, kad išvežamos žemės ūkio technikos dalys, tik nurodytas pirminis kodas, kuris skirtas žemės apdirbimo įrangai. Sutartyje yra nurodytas punktas, kad konkrečių rūšių prekės yra pateikiamos pagal sąskaitą. Kodas 84329 yra visos dalys, skirtos žemės apdirbimo technikai, po tuo kodu papuola labai daug agregatų.

Skundas netenkinamas.

Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai nutarime nurodytos nusižengimo padarymo aplinkybės, kaltė, išvados dėl nuobaudos individualizavimo padarytos tik išsamiai ištyrus bylai reikšmingas aplinkybes ir visapusiškai išanalizavus surinktus įrodymus bei įvertinus jų visumą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas išanalizavęs skundo argumentus bei ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, jog skundo argumentai dėl nepagrįsto K. V. patraukimo atsakomybėn pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį, yra nepagrįsti, paneigti ištirtų įrodymų visuma, todėl atmetami.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už netikslios ir (ar) neišsamios informacijos pateikimą muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, arba tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui.

Reglamento Nr. 833/2014 (redakcija, galiojusi iki 2024 m. birželio 25 d.), 3k straipsnio 1 dalyje numatyta, kad draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti XXIII priede išvardytas Sąjungos ar ne Sąjungos kilmės prekes, kuriomis visų pirma galėtų būti prisidedama prie Rusijos pramonės pajėgumų didinimo, bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje arba naudojimui Rusijoje.

Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys.

2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bet kuris asmuo, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvaujantis atliekant muitinės formalumus arba muitinį tikrinimą, muitinės prašymu per nustatytą terminą tinkama forma pateikia jai visus būtinus dokumentus bei informaciją ir suteikia visą tiems formalumams arba tikrinimui atlikti būtiną pagalbą. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą.

Žemesnės instancijos teismas

2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, B-01 priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipoje numatyta, kad deklaranto arba jo atstovo pasirašytos deklaracijos pateikimas muitinės įstaigai reiškia, kad tas asmuo konkrečias prekes deklaruoja pageidaujamai taikyti procedūrai ir kad, nepažeidžiant galimo sankcijų taikymo, jis, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, yra laikomas atsakingu už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą, visų pareigų, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo konkrečioms prekėms pradžia, įvykdymą.

Taigi prekės turi būti deklaruotos taip, kad pasirinktas prekių kodas atitiktų faktiškai gabenamos prekės parametrus, o tą užtikrinti turi deklaraciją pateikęs asmuo. Muitinės tarpininko atstovas privalo žinoti, kaip turi būti deklaruojamos prekės, kokios procedūros turėjo būti taikomos, t. y. deklarantas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turi įsigilinti į reglamentuose nustatytas taisykles ir sąlygas, privalo pasinaudoti teise deklaruojamas prekes apžiūrėti, Muitinės tarpininkas, veikdamas apdairiai ir rūpestingai, privalo imtis visų priemonių nustatyti teisingus prekių kodus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-48-511/2019, 2AT-8-895/2020, 2AT-74-387/2022, 2AT-16-1214/2024). Be to, deklaranto atsakomybė kyla ir tais atvejais, kai neteisingą prekės kodą, vertę ar kitus duomenis, jam nurodo prekės gamintojas ar muitinės tarpininko atstovaujama įmonė (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-148-806/2023). Pateikus netikslius, neišsamius, neteisingus duomenis deklaracijoje, kyla atsakomybė, numatyta ANK 212 straipsnyje.

Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad K. V., kaip muitinės tarpininko atstovė, nepriklausomai nuo to, kokį prekės kodą nurodė ir kokiai eksporto procedūrai įforminti prašė prekių siuntėjas, yra atsakinga už pateiktų deklaracijoje nurodytų duomenų teisingumą, t. y. privalo šiuos duomenis kontroliuoti ir patikrinti, ar dokumentuose nurodytas prekės KN kodas yra parinktas tinkamai. Juolab, matydama, kad eksporto deklaracijoje kaip prekių gavėjas yra nurodyta Rusijos Federacijos bendrovė ir žinodama dabartinę geopolitinę padėtį, kad R. F. yra taikomos tarptautinės sankcijos, K. V. turėjo būti ypatingai atidi ir rūpestinga deklaruodama prekių eksportą, turėjo imtis visų priemonių patikrinti, ar prekės kodas yra nurodytas teisingai ir ar prekė gali būti eksportuojama, nepažeidžiant tarptautinių sankcijų.

Nagrinėjamoje byloje kyla ginčas dėl teisės aktų, reglamentuojančių tinkamą prekės kodo nustatymą, o taip pat ir sankcijų taikymą, aiškinimo ir taikymo.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad K. V., būdama muitinės tarpininko atstove, 2024 m. balandžio 17 d. pateikė eksporto deklaraciją Nr. 24LTKR2000063201B8, kuria buvo deklaruota, kad vežamos grūdų valymo, rūšiavimo ir atrankos mašinų dalys; visos prekėms, kurios nėra vienarūšės, buvo klasifikuotos nurodant vieną KN kodą 4379000. Pareiškėja nesutinka su tuo, kad prekes deklaravo neteisingai, klaidingu kodu. Teigia, jog teikdama deklaraciją ji tinkamai taikė visus teisės aktus, reglamentuojančius prekių kodo nustatymą, įvertinusi sąskaitos duomenis, išsireikalavusi sutartį, o taip pat ir prekių katalogus, be to, teigia, jog vadovavosi ES oficialiame internetiniame puslapyje pateiktu išaiškinimu, jog žemės ūkio sektoriui sankcijos Rusijai netaikomos.

Iš bylos duomenų matyti, kad K. V. pateikus deklaraciją, muitinio įforminimo metu buvo paimta 11 prekių mėginių, kuriuos ištyrus nustatyta, kad deklaracijoje nurodytos prekės turėjo būti deklaruotos ne vienu kodu 84379000, o visiškai kitais kodais: KN kodu 84821090; KN kodu 84320; KN kodu 391740; KN kodu 391732; KN kodu 848390; KN kodu 84839089; KN kodu 848350. Visi šie kodai yra numatyti Reglamento Nr. 833/2014 XXIII priede ir vadovaujantis šio Reglamento 3k straipsnio 1 dalimi, tiesioginis ar netiesioginis šiais kodais identifikuojamų prekių pardavimas, tiekimas, perdavimas ar eksportas yra draudžiami.

Deklaruotų prekių tyrimus atliko Kauno teritorinės muitinės darbuotojai, buvo surašyti Prekių klasifikavimo aktai Nr. 24K0140, 24K0141, 24K0142, 24K0143, 24K0144, 24K0183, 24K0182, 24K0181, 24K0180, 24K0179, 24K0178. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 7 d. nutarime Nr. 1224 „Dėl Sąjungos Muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ Muitinė yra numatyta kaip viena iš institucijų, kurios laboratorijoje atliktų tyrimų išvadomis galima remtis atliekant Kombinuotąją nomenklatūrą, kai prekių tarifiniam klasifikavimui atlikti būtini laboratoriniai tyrimai.

Iš visų pateiktų Prekių klasifikavimo aktų matyti, jog 5 iš jų surašė L. M., 6 – V. K.. Buvo tirtos šios prekės – guoliai, krumpliaračiai, skriemuliai, plastikinė alkūnė, plastikinė žarna. Iš šių aktų matyti, kad visais atvejais prekės kodas buvo nustatytas apžiūrėjus prekę bei įvertinus su ja pateiktus dokumentus. Motyvai dėl prekių Kombinuotosios nomenklatūros kodo šiuose aktuose iš esmės analogiški: nurodyta, jog buvo vadovautasi 2023 m. rugsėjo 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 2023/2364, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EBB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas (KN, 2024) (toliau – ir Reglamento), bendrosiomis KN 1 ir 6 aiškinimo taisyklėmis, XVI skyriaus 1 g), 2 a) pastabomis, pozicijų, subpozicijų pavadinimais, atsižvelgiant į Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos (SS) paaiškinimus (HSENs, 2022).

Teismo posėdyje apklausta vyriausioji inspektorė L. M., atlikusi dalį šių tyrimų, paaiškino, jog ji yra teisininkė, laboratorijoje prekės nebuvo tiriamos, nes jų sudėtis buvo aiški, patvirtino visus prekės klasifikavimo akte nurodytus motyvus, t. y. tai, kad ji prekes apžiūrėjo, įvertino kitus dokumentus ir nustatydama prekės kodą vadovavosi 1 ir 6 bendrosiomis KN aiškinimo taisyklėmis bei KN XVI skyriaus 2 a) pastaba. Kadangi jos tirtos prekės- guoliai, turi atskiras subpozicijas 84 skyriuje, ji, vadovaudamasi XVI skyriaus 2 a) taisykle, nustatė jų kodus pagal tikslius prekės aprašymus, kurie buvo pateikti sąskaitoje ir nurodyti ant pačių prekių. Kadangi šios prekės turi aiškius KN kodus, jos klasifikuojamos nepriklausomai nuo srities, kur tai bus panaudota, todėl XVI skyriaus 4 pastaba nesivadovaujama.

Reglamento I priede „Kombinuotoji nomenklatūra“ I dalies I skyriuje nurodytos 6 kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklės.

1 taisyklė teigia, jog juridiniais tikslais prekių klasifikavimas turi būti nustatomas pagal pozicijų pavadinimus bei skyrių ir skirsnių pastabas ir, jeigu šiuose pozicijų pavadinimuose ir pastabose nenurodyta kitaip, vadovaujantis toliau išdėstytomis nuostatomis.

6 taisyklė sako, kad juridiniais tikslais priskiriant prekes bet kurios pozicijos subpozicijoms vadovaujamasi subpozicijų pavadinimais ir visomis taikytinomis subpozicijų pastabomis, taip pat mutatis mutandis pirmiau išdėstytomis taisyklėmis, laikantis nuostatos, kad gali būti sugretinamos tik to paties lygio subpozicijos. Taikant šią taisyklę taip pat reikia remtis atitinkamo skyriaus ar skirsnio pastabomis, jeigu pagal kontekstą nereikalaujama kitaip.

Be to, iš 2 ir 3 taisyklių matyti, kad pirmenybė teikiama tai pozicijai, kurioje prekė aprašyta tiksliausiai, lyginant su kitomis pozicijomis, kuriose ji aprašyta bendriau.

XVI skyriaus, kuris skirtas mašinoms, jų dalims, 2 a) pastaboje nurodyta, jog atsižvelgiant į šio skyriaus 1 pastabą, 84 skirsnio 1 pastabą ir 85 skirsnio 1 pastabą, mašinų dalys, kurios pačios yra prekės, priskiriamos kurioms nors 84 arba 85 skirsnio pozicijoms, visada turi būti priskiriamos jas atitinkančioms pozicijoms. 4-oji šio skyriaus pastaba sako, kad jeigu mašina (įskaitant mašinų agregatą) yra sudaryta iš atskirų sudedamųjų dalių (atskirų arba tarpusavyje sujungtų vamzdynais, pavarų (transmisijos) įtaisais, elektros kabeliais arba kitais įtaisais), kurie skirti naudoti kartu atliekant tiksliai apibrėžtą funkciją, nurodytą vienoje iš 84 arba 85 skirsnio pozicijų, tada visa visuma turi būti priskiriama pozicijai, atitinkančiai tą funkciją.

Nagrinėjamu atveju, K. V. teigė, jog ji įvairias prekes, kurias muitinės specialistai įvardijo konkrečiais skirtingais KN kodais, klasifikavo vienu kodu 84379000, t. y. grūdų valymo, rūšiavimo ir atrankos mašinų dalys, atsižvelgiant į sąskaitą, pateiktus katalogus, sutartį. Tačiau, išanalizavus šiuos duomenis, teismas daro išvadą, kad jie nesudaro pagrindo sąskaitoje nurodytas prekes, dėl kurių buvo atliktas patikrinimas, priskirti ir klasifikuoti vienu kodu.

Nors pareiškėja ir jos atstovė teigė, jog tai buvo vieno grūdų džiovinimo aparato dalys, kuris buvo nupirktas, tačiau gabenamas atskiromis dalimis dėl jo gabaritų, kas iš esmės nurodyta ir OOO „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ raštuose, tačiau kaip matyti iš sutarties tarp OOO „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, šalys susitarė ne dėl konkretaus aparto pirkimo, o dėl atsarginių dalių žemės ūkio technikai tiekimo. Šių dalių kiekiai, pavadinimai ir kaina turi būti nurodyta sąskaitoje/specifikacijoje.

Iš pateiktos sąskaitos taip pat matyti, jog joje nurodytos atskiros konkrečios dalys, jų kiekiai ir atskirai kiekvienos įkainis. CMR važtaraštyje taip pat įvardinta, jog vežama yra atsarginės dalys, skirtos žemės ūkio technikai. Tad šie dokumentai nepatvirtina, jog eksportuojamas buvo vienas įrenginys, t. y. vienas aparatas, viena mašina. Priešingai, šie dokumentai patvirtina, jog buvo gabenamos mašinų dalys kaip atskiros prekės. Todėl nepriklausomai nuo to, kokią funkciją atliekančiai mašinai, agregatui jos bus panaudotos, jos turi būti klasifikuojamos pagal savo individualius požymius, kaip nurodyta jau anksčiau minėtose bendrosiose taisyklėse bei XVI skyriaus 2 a) pastaboje.

Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, teismas daro išvadą, jog byloje nustatyta, kad K. V. 2024 m. balandžio 17 d. eksporto deklaracijoje Nr. 24LTKR2000063201B8 nurodė netikslius prekių kodus. Dėl klaidingai nurodytų prekių kodo, deklaracija buvo netiksli. Kadangi minimoje deklaracijoje teisingai identifikavus prekes, jos patenka į Reglamento Nr. 833/2014 XXIII priede esantį prekių, kurių pardavimas, tiekimas, perdavimas ir eksportas yra draudžiami, sąrašą, K. V. netikslios informacijos pateikimas muitinės deklaracijoje turėjo įtakos draudimų Rusijos atžvilgiu taikymui.

Kaip jau minėta, už pateikiamos deklaracijos tikslumą buvo atsakinga K. V..

Kadangi ji nebuvo pakankamai dėmesinga, atidi ir rūpestinga identifikuodama prekes, nors pagal pareigas turėjo ir galėjo tinkamai jas klasifikuoti, darytina išvada, kad K. V. šį pažeidimą padarė dėl nerūpestingumo, t. y. neatsargia kaltės forma, todėl pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį nubausta teisėtai ir pagrįstai.

Nors pareiškėja ir jos atstovė teigia, kad ji prekes klaidingu kodu identifikavo remdamasi oficialiu išaiškinimu, tačiau šis argumentas nėra pagrįstas. Pažymėtina, jog asmuo neatsako už padarytą administracinį nusižengimą tik tuo atveju, kai jis padaro veiką iš anksto turėdamas viešojo administravimo subjekto konsultaciją, kuri buvo klaidinga. Šiuo atveju duomenų, patvirtinančių, kad K. V. buvo pateikta klaidinga viešojo administravimo subjekto konsultacija, nėra.

Be to, pažymėtina, jog sankcijos yra nustatytos ir jose nurodomos draudžiamos gabenti prekės, jų kodai, būtent jau įvertinus tas aplinkybes, kad žemės ūkio sričiai jos netaikomos, todėl ir prekės, kurios klasifikuojamos kaip žemės ūkio mašinos, jų dalys, t. y. klasifikuojamos kodu 84379000, nėra įtrauktos į sankcijas. Todėl nuspręsti, ar tai yra prekės, kurioms taikomos sankcijos, ar ne, galima tik pirma teisingai nustačius jų klasifikavimo kodą, t. y. pirmiau turi būti tinkamai, pagal visas taisykles nustatomas prekės kodas ir tik po to tikrinama, ar tokiu kodu klasifikuojamoms prekėms yra taikomos sankcijos ar ne, todėl skunde nurodytas ES Tarybos internetiniame puslapyje esantis atsakymas į klausimą dėl sankcijų, negali būti vertinamas kaip paneigiantis deklaraciją teikiančio asmens pareigą tiksliai nustatyti prekės kodą pagal visas taisykles r įpareigojantis prekės kodą nustatyti pirmiausia vadovaujantis sritimi, kurioje gali būti pritaikytas arba kurioje neva tai bus pritaikytas.

ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Pažymėtina, jog byloje nenustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, be to, nustatyta, kad pažeidžiant tarptautines sankcijas buvo gabenamas gana didelės vertės krovinys. Nepaisant to, K. V. buvo skirta mažesnė už vidurkį bauda, artima sankcijos minimumui. Įvertinus veikos pavojingumą, krovinio ir prekių kiekį, vertę, teismas daro išvadą, kad paskirtoji administracinė nuobauda nėra per griežta, individualizuota tinkamai, todėl ją švelninti nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, skundas netenkinamas, Kauno teritorinės muitinės 2024 m. liepos 25 d. nutarimas Nr. MD-KM00-ANR_N-310-2024 paliekamas galioti nepakeistas, nes yra teisėtas ir pagrįstas, administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė individualizuotos teisingai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644-646 straipsniais,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. V. atstovės advokatės Ivetos Vitkutės–Zvezdinienės skundo netenkinti, Kauno teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo 2024 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. MD-KM00-ANR_N-310-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24242814416 palikti nepakeistą.

Pateiktą administracinio nusižengimo bylos ROIK 24242814416 medžiagą grąžinti Kauno teritorinei muitinei.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Ramonienė