Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. V. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. ieškinio atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą apylinkės teismui, kuris buvo paduotas pagal ieškovo gyvenamąją vietą.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-415-259/2020, Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-50-390/2022.

13. Šių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas, vadovaujantis CPK 180 straipsnio nuostatomis dėl įrodymų ryšio su byla, CPK 197 straipsnio nustatytais reikalavimais rašytiniams įrodymams, CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

14. Apelianto pateiktos nutartys yra Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko, jos susijusios su nagrinėjama byla, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl tinkamo atskirojo skundo išnagrinėjimo minėti įrodymai priimami.

Dėl teismingumo

15. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Tačiau teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta Civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose.

16. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio (savo iniciatyva) ieškinio priėmimo metu. Bylų teismingumo taisykles reglamentuoja CPK IV skyrius. Jeigu byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

17. Viena iš teismingumo rūšių yra teritorinis teismingumas. Pagal bendrąją teritorinio teismingumo taisyklę, ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą arba juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę (CPK 29 straipsnis). Tuo tarpu CPK 30 straipsnyje yra išvardinti konkretūs atvejai, kuriais ieškovas turi teisę reikšti ieškinį pagal savo pasirinkimą ir yra baigtinis (Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1053-555/2020). Alternatyvų teritorinį teismingumą ieškovo pasirinkimu reglamentuojančios nuostatos numato galimybę ieškovui kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, ir pagal ieškovo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 7 dalis).

18. Apeliantas nepagrįstai vadovaujasi Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-415-259/2020 ir 2022 m. sausio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-50-390/2022, nagrinėjamu atveju vertindamas teismingumo klausimą.

19. Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutarties ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi nesutampa. 2022 m. sausio 11 d. nutartimi teismas sprendė ieškinio teismingumo klausimą dėl žalos atlyginimo, kildinamo iš teisėjo ar teismo veiksmų, nagrinėjant civilinę bylą. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje žala, kildinama dėl prokuroro veiksmų baudžiamojo proceso srityje, nurodyta nutartimi nesivadovautina.

20. Sprendžiant dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartimi pateikto išaiškinimo taikymo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tais atvejais, kai susiduriama su precedento konkurencija, turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu, taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį; ir kt. Šiuo atveju nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2-1417-196/2018 (aukštesnės grandies teismas nei Kauno apygardos teismas) suformavo teismų praktiką, susijusią su teismingumo nustatymu žalos atlyginimo dėl prokuroro veiksmų bylose, taip pat priimta kita Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-250-601/2022 neprieštarauja suformuotai Lietuvos apeliacinio teismo praktikai ir yra priimta vėliau nei apelianto nurodoma Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis (laiko kriterijus). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nuo suformuotos Lietuvos apeliacinio teismo praktikos nukrypti nagrinėjamoje byloje nemato pagrindo. Pažymėtina, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis). Todėl apelianto nurodytas išaiškinimas laikytinas pavieniu, kuris negali būti taikomas kaip precedentas.

21. Iš ieškinio turinio nustatyta, kad apelianto prašoma priteisti žala grindžiama neteisėtais prokuroro kaip ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmais, atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą. Dėl to, pareikštu ieškiniu apeliantas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 1 000 Eur neturtinę žalą dėl jo pažeistų teisių (CK 6.272 straipsnis).

22. Šios nutarties 17 punkte minėta, kad CPK 30 straipsnyje išvardintas sąrašas atvejų, kuriais ieškovas turi teisę reikšti ieškinį pagal savo pasirinkimą, yra baigtinis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinyje nurodoma žala, kildinama dėl ikiteisminio tyrimo prokuroro veiksmų baudžiamojo proceso srityje, neatitinka CPK 30 straipsnio 7 dalyje išvardintų sąlygų, todėl šiuo atveju CPK 30 straipsnio 7 dalis netaikytina (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1417-196/2018, Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-250-601/2022). Atsižvelgiant į tai, ieškovas neturi teisės pagal ieškovo gyvenamąją vietą rinktis teismą, kuriame būtų nagrinėjamas jo ieškinys dėl neturtinės žalos, kilusios dėl prokuroro veiksmų baudžiamojo proceso srityje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinys turėjo būti pareikštas pagal bendrąjį teritorinį civilinių bylų teismingumą, t. y. pagal atsakovės ar ją atstovaujančių institucijų buveinę (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Dėl valstybės atstovavimo nagrinėjamoje byloje

23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.273 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Ieškovo teisė ir procesinė pareiga nurodyti atsakovą, kuriam reiškia materialinį reikalavimą numatyta CPK 111 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas laisvai disponuoja jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis ir turi išimtinę teisę spręsti, kokius asmenis patraukti atsakovais byloje (CPK 13 straipsnis, 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ieškovas, ieškinyje suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką), pasirenka, jo manymu, tinkamą antrąją šalį ir šiai nukreipia savo reikalavimą. Tačiau teismas turi tinkamai vykdyti išaiškinimo pareigą (CPK 158 straipsnio 3 dalis) ir bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, nenutraukdamas bylos, gali pasiūlyti ieškovui įtraukti jį atsakovu byloje (CPK 45 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės (CPK 45 straipsnio 3 dalis). Taigi, bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2014).

24. Pagal Atstovavimo valstybei ir Vyriausybei teismuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 497, (toliau – Atstovavimo taisyklės) 5 punktą, ieškovas, pareiškėjas, teismas, valstybės institucija ir įstaiga valstybės atstovą nustato vadovaudamiesi atstovavimą valstybei teismuose reglamentuojančiais aktais ir valstybės interesų gynimo efektyvumo principu, kartu atsižvelgdami į Atstovavimo taisyklių 3.4. punkte nurodytų juridinių asmenų nuostatus, pavestą valdymo ar veiklos sritį.

25. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 Dėl valstybės ir vyriausybės atstovo teismuose nustatymo 3.22.2 papunktį, valstybei bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, o kitose bylose dėl žalos atlyginimo atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala (minėto nutarimo 3.23 punktas). Atsižvelgiant į ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes apie neteisėtus prokuroro veiksmus, remiantis minėto nutarimo 3.23 punktu, preliminariai vertintina, kad Lietuvos Respubliką nagrinėjamoje byloje turėtų atstovauti Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.

26. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros buveinė VĮ Registro centro Juridinių asmenų registro duomenimis yra Vilniuje, Rinktinės g. 5A. Taigi, net apeliantui nurodžius netinkamą valstybę atstovaujančią instituciją, t. y. Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, atsižvelgiant į šios nutarties 22 punkte padarytą išvadą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovo ieškinys Alytaus apylinkės teismui neteismingas.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

27. Pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi materialinės ir procesinės teisės normomis, susijusiomis su teismingumo taisyklių taikymu, todėl apeliacine tvarka patikrinta nutartis nekeistina (CPK 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.