- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-25
- Bylos Nr.
- 2-1417-196/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00187-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Pareiškėjas
- R. V.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
- Kategorijos
- 3.1.2.2.2Bendrasis teritorinis teismingumas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos R. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-719-856/2018 pagal pareiškėjos R. V. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja R. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, 3 000 000 Eur turtinės žalos atlyginimo, 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. liepos 11 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
3. Teismas nurodė, kad iš ieškinio turinio matyti, jog ieškinys reiškiamas valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros buveinė yra Vilniaus mieste, Rinktinės g. 5A, todėl ieškinys turi būti reiškiamas Vilniaus apygardos teismui (CPK 29 str.). Ieškinyje R. V. jai tariamai padarytą žalą kildina iš prokuroro 2014 m. sausio 10 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 40-1-158-10, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimų, numatytų BK 182 str. 1 d., 183 str. 2 d., 222 str. 1 d., 300 str. 1 d. ir kitų nusikalstamų veikų požymių. Teismas nustatė, kad ieškinio reikalavimai dėl žalos atlyginimo visiškai nesusiję su žala, kuri galimai atsirado dėl neteisėto pareiškėjos nuteisimo, neteisėto jos suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto jos sulaikymo, neteisėtų procesinės prievartos priemonių jos atžvilgiu pritaikymo ar neteisėtos administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo. Taip pat ieškinyje nereiškiami reikalavimai dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą.
4. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja neturi teisės rinktis teismingumą pagal savo pasirinkimą. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas padarė išvadą, jog šiuo atveju R. V. ieškinys neteismingas Šiaulių apygardos teismui, todėl jį priimti atsisakė (CPK 29 str., 137 str. 2 d. 2 p.).
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Pareiškėja R. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde nurodo, kad įvertinus ieškinio turinį bei CPK 30 straipsnio 7 dalies normą aiškinant plečiamai, darytina išvada, kad pareiškėja turi teisę pareikšti ieškinį pagal savo gyvenamąją vietą. Be to, ieškinyje nurodytas vienintelis įrodymas – baudžiamoji byla Nr. 40-1-158-10 yra Šiauliuose ir tikėtina, jog teisminio nagrinėjimo metu gali kilti klausimų dėl ikiteisminio tyrimo, taip pat visi dalyviai yra Šiauliuose, todėl byla operatyviau ir ekonomiškiau būtų išnagrinėta Šiaulių apygardos teisme.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
7. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį ir ieškinys grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui.
9. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu jis neteismingas tam teismui. Bylų teismingumo taisykles reglamentuoja CPK IV skyrius. Viena iš teismingumo rūšių yra teritorinis teismingumas. Civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė remiasi forum domicile principu, pagal kurį ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąja vietą (fizinio asmens) arba buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (juridinio asmens) (CPK 29 str.). Tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę. Taigi bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė reiškia, kad ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo buveinės vietą. Tačiau CPK 30 straipsnyje išvardinti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Tai yra viena iš teritorinio teismingumo rūšių – alternatyvusis teismingumas, kurio taisyklės numato galimybę nagrinėti bylą dviejuose ar daugiau tos pačios grandies bendrosios kompetencijos teismų. Teismingumas ieškovo pasirinkimu nustatytas bylose, kuriose ginamos itin reikšmingos ieškovo teisės ir interesai, todėl ieškovui numatytos lengvatos, kad jis ekonomiškiau ir lengviau galėtų įgyvendinti savo teisę kreiptis teisinės gynybos. Tačiau teisę pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, ieškovas gali įgyvendinti tik tuomet, jeigu konkreti proceso įstatymo norma įtvirtina ieškovui tokią galimybę (CPK 30 str. 12 d.).
10. Pagal CPK 30 straipsnio 7 dalį ieškiniai dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėtos administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą.
11. Iš byloje pateikto ieškinio matyti, kad apeliantė reikalaujamą priteisti žalą iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, kildina iš prokuroro 2014-01-10 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-158-10, kuris apeliantės teigimu, priimtas neatskleidus veikų dėl kurių apeliantė teikė pareiškimą, tyrimas nebuvo išsamus ir objektyvus, taip pat apeliantei nebuvo suteikta teisė apskųsti nutarimą. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs ieškinio turinį bei jame išdėstytus reikalavimus pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra sąlygų CPK 30 straipsnio 7 dalyje numatytam teismingumui taikyti. Dėl to spręsdamas apeliantės ieškinio priėmimo klausimą, pagrįstai atsisakė jį priimti motyvuodamas tuo, kad jis turi būti paduotas Vilniaus apygardos teismui, tai yra pagal atsakovės, Lietuvos Respubliką atstovaujančios institucijos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros buveinės vietą (CPK 29 str.).
12. Atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad civilinė byla Šiaulių apygardos teisme būtų išnagrinėta operatyviau ir ekonomiškiau, nes vienintelis įrodymas – baudžiamoji byla Nr. 40-1-158-10 yra Šiauliuose, taip pat visi bylos dalyviai yra Šiauliuose, kurie apeliantės ieškinyje net nėra nurodyti, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl nagrinėjamoje byloje CPK 30 straipsnio 7 dalies normos taikymo pagrindo nebuvimo.
13. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.