Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. V. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos neturtinės žalos atlyginimą, nurodydamas, kad teismams priėmus procesinius sprendimus su priešingomis išvadomis, jis patyrė neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Ieškovas atskiruoju skundu su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

10. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Bylos iškėlimo stadijoje teismas, spręsdamas ieškinio (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą, įvertinęs teisės kreiptis į teismą prielaidas ir sąlygas, gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: ieškinį priimti (CPK 137 straipsnio 1 dalis), atsisakyti ieškinį priimti esant tik įstatyme išvardytiems pagrindams (CPK 137 straipsnio 2 dalis) arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 straipsnis).

11. Pirmosios instancijos teismas atsisakė ieškinį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, tai yra, kai ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

12. Pažymėtina, kad šiuo pagrindu atsisakoma priimti ieškinį (pareiškimą), jei ginčas apskritai nepriskirtinas nagrinėti teismams arba jei byla nenagrinėtina civilinio proceso tvarka.

13. Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys pareikštas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK 6.272 straipsnio pagrindu. Pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nurodytą specialiąją normą žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Taikant deliktinę atsakomybę asmens teisės apginamos atlyginant nuostolius.

14. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad ieškinio reikalavimą ieškovas grindžia ir Alytaus apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1467-547/2021. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju, šis teismo sprendimas turi tik procesinę teisinę reikšmę ir turėtų būti vertinamas kaip įrodymas nagrinėjant ieškovo pareikštą ieškinį dėl žalos atlyginimo iš esmės, t. y. nustatant būtinas sąlygas deliktinei atsakomybei taikyti – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei žalos ir kaltę (išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės).

15. Taigi, pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad ieškovo pateiktas įrodymas – Alytaus apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1467-547/2021 yra neįsiteisėjęs, negali būti pagrindu atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nes tai susiję su ieškinio pagrįstumo klausimu, o ieškovo kreipimosi į teismą momentu negali būti pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą.

16. Esant išdėstytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė procesinės teisės normas ir neteisingai išsprendė ieškinio dėl žalos atlyginimo priėmimo klausimą, todėl skundžiama nutartis naikinama ir, kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija (CPK 137 straipsnio 1 dalis), ieškinio priėmimo klausimas perduodamas tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant ieškinio priėmimo klausimą, turi būti įvertinta ne tik, ar pateiktas ieškinys atitinka CPK 135 straipsnio reikalavimus, tačiau ir aplinkybė, kad ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai pareiškė nenurodydamas jokios ją atstovaujančios institucijos, kas neleidžia identifikuoti šios bylos teritorinio teismingumo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartį panaikinti ir ieškovo V. V. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.