- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-13
- Bylos Nr.
- e2A-1088-524/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- V. K.
- Kategorijos
- 2.2.2.7Juridinio asmens organai
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Acountera“, ieškinį atsakovui V. K. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I . Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo padarytai žalai atlyginti 9 937,29 EUR, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2016 m. liepos 28 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB ,,Acountera“. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. liepos 28 d. nutartimi įpareigojo buvusį įmonės vadovą perduoti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Registro centro duomenimis, nuo 1997 m. sausio 16 d. iki bankroto bylos iškėlimo įmonei vadovavo atsakovas. Atsakovo vadovavimo įmonei laikotarpiu nuo 1997 m. sausio 16 d. iki 2016 m. rugpjūčio 9 d. (bankroto bylos iškėlimo) nesilaikyta įstatyme įtvirtintos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, jog atsakovas iki 2008 m. liepos 1 d. atsako pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, o nuo 2008 m. liepos 1 d. – pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 8 straipsnio 4 dalį. Taip pat nurodė, jog atsakovas nesilaikė ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto, t. y. neperdavė bankroto administratoriui įmonės turto ir dokumentų. Mano, jog 2003 m. sausio 30 d. pradelsti bendrovės įsipareigojimai viršijo pusę įmonės turto vertės. Įmonės nemokumo momentu laiko 2003 m. balandžio 20 d. Nurodė, jog įmonės patirta žala yra 5001,61 EUR, ją sudaro 343,13 EUR delspinigiai kreditorei UAB ,,Koprestas“, 289,76 EUR žyminis mokestis, kurį UAB ,,Koprestas“ sumokėjo prisiteisdama skolą, po 2003 m. balandžio 20 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) padidėjo 4131,24 EUR, po 2003 m. balandžio 20 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ susidarė 237,38 EUR įsiskolinimas UAB ,,Omnitel“. Mano, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp padidėjusio įmonės nemokumo, nes papildomų kreditinių reikalavimų nebūtų atsiradę, jei įmonei tapus nemokiai atsakovas būtų laiku ir tinkamai kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, jog ieškovė patyrė 4935,68 EUR žalą dėl bankroto administratoriui neperduoto įmonės turto, kurią sudaro neperduoto / neišsaugoto turto vertė. Nurodė, jog dėl neteisėto atsakovo neveikimo (turto neišsaugojimo / neperdavimo bankroto administratoriui) padidėjo įmonės nemokumas, kuris laikomas žala, nes vadovui perdavus turtą, būtų galima bent iš dalies atsiskaityti su bankroto administratoriumi ir (ar) kreditoriais.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m kovo 26 d. sprendimu atmetė ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ ieškinį dėl žalos atlyginimo, nusprendė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, teismo sprendimui įsiteisėjus.
4. Pirmosios instancijos teismas dėl ieškinio senaties konstatavo, kad ieškinį dėl žalos atlyginimo pateikė bankrutavusio juridinio asmens bankroto administratorė, gindama bankrutavusios UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bei jos kreditorių interesus. Bankroto byla UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ iškelta 2016 m. liepos 28 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, kuri įsiteisėjo 2016 m. rugpjūčio 8 d. Todėl laikytina, jog nuo šio momento ieškovė sužinojo apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ galimą teisių pažeidimą. Aplinkybė, jog bankrutuojančios UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ skoliniai įsipareigojimai susidarė dar 2003 m., nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą. Ieškovė nurodo, jog atsakovas pažeidė įstatyme numatytą pareigą bendrovei esant nemokiai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo. Atsakovas su šia pozicija nesutinka, nurodo, jog pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimo neturėjo. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2003 m. balandžio 30 d. buvo nemoki. Ieškovė nemokumo momentą nurodė remdamasi vienos iš bankroto byloje patvirtintų kreditorių UAB ,,Koprestas“ skolinio įsipareigojimo dydžiu bei susidarymo laikotarpiu. Ieškovė nurodė, jog 2003 m. sausio 20 d. bendrovės pradelsti piniginiai įsipareigojimai viršijo pusę įmonės turto vertės. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog vien faktas, jog prievolė UAB „Koprestas“ galbūt laiku nebuvo įvykdyta, nėra pakankamas išvadai, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ieškovės nurodomu laikotarpiu buvo nemoki ĮBĮ prasme, o atsakovas pažeidė savo fiduciarines pareigas. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog kiti byloje esantys įrodymai taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškovė įrodė bendrovės nemokumo momentą nuo 2003 m. balandžio 20 d. Papildomai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, jog po darbo santykių su atsakovu nutraukimo atsakovas dalyvavo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veikloje, atliko juridinio asmens valdymo organo funkcijas ar domėjosi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veikla. Tokių duomenų nepateikia ir ieškovė, priešingai, iš byloje pateikto VSDFV Klaipėdos skyrius pranešimo atsakovui turinio matyti, jog po atsakovo ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbo santykių pabaigos dokumentus teikė ir kaip bendrovės direktorius pasirašė kitas fizinis asmuo. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 36 straipsnio 3 dalį, 4 dalį, bendrovės vadovo įgaliojimai pasibaigia jį atšaukus iš pareigų. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo darbo santykiai pasibaigė 2003 m. spalio 6 d., todėl byloje nesant duomenų, sudarančių pagrindą po nurodyto laikotarpio atsakovą pripažinti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ de jure vadovu, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog atsakovui nekilo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį. Ieškovė taip pat nurodo, jog atsakovas neperdavė bankroto administratorei turto ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, dėl to bendrovei padaryta žala. Atsikirsdamas į ieškinį atsakovas nurodė, jog bankroto bylos iškėlimo dieną dalies dokumentų bei įmonės turto perduoti objektyviai negalėtų, kadangi pasibaigė tokių dokumentų saugojimo terminas. Teismas su tokia atsakovo pozicija iš dalies sutinka. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2003 m. spalio 6 d. aktu atsakovas perdavė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos dokumentus, kurių laikotarpis nuo 1994 m. iki 2003 m., kasos pajamų orderius, sąskaitą faktūrą, įvairius dokumentus (įsakymai, sutartys, atlyginimų apskaičiavimo dokumentai). Įvertinus dokumentų saugojimo terminus reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, matyti, jog bankroto bylos iškėlimo dieną dokumentų (išskyrus dokumentus dėl darbuotojų priėmimo į darbą ir kt., darbo sutarčių) saugojimo terminai buvo pasibaigę. Ieškovė aplinkybių, kur šiuo metu galėtų būti 2003 m. spalio 6 d. akte nurodyti dokumentai, nesiaiškino. Kita vertus, pažymėtina, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Pagal deliktinės atsakomybės taikymo taisykles priežastinį ryšį tarp neteisėtus veiksmus atlikusio asmens veiksmų ir žalos turi įrodyti ieškovas. Nagrinėjamu atveju ieškovė aplinkybės, jog dėl pareigos perduoti bendrovės dokumentus pažeidimo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta žala, neįrodė (CK 178 straipsnis). Ieškovės argumentai, jog atsakovas neteikė bendrovės finansinės atskaitomybės, yra deklaratyvaus pobūdžio. Ieškovė byloje pateikė pažymą, kurioje nurodoma, jog bendrovei padaryta žala sudaro 9937,29 Eur sumą, iš kurių 4131,23 EUR VSDFV Klaipėdos skyriaus kreditinio reikalavimo dalis, AB ,,Omnitel“ kreditinis reikalavimas – 237,49 EUR, UAB ,,Koprestas“ žyminis mokestis – 289,76 EUR, UAB ,,Koprestas“ delspinigiai – 343,13 EUR ir žala dėl neperduoto turto – 4935,68 EUR. Tačiau įrodymų, patvirtinančių jos sudarytoje pažymoje nurodytus duomenis, ieškovė nepateikė. Dalis ieškovės reikalavimo atsakovui yra kildinama iš mokestinės prievolės VSDFV Klaipėdos skyriui. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jo žala yra neigiamas turtinis neteisėtų vadovo veiksmų rezultatas, todėl žala nepripažįstamos bendrovės mokestinės prievolės, nes jos yra būtinosios veiklos išlaidos, atsirandančios nepriklausomai nuo vadovo veiksmų. Žala bendrovei gali būti padaryta dėl turto, kuris buvo bendrovės vadovo žinioje, netekimo. Tačiau faktas turi būti patvirtinamas įrodymais, kad turtas įmonėje buvo, bet jo neliko, taip pat nėra to turto ekvivalento, jeigu pagal aplinkybes jis turėtų būti. Ieškovė savo reikalavimą atsakovui priteisti žalos dėl neperduoto turto (4935,68 EUR) atlyginimą grindžia 2003 m. spalio 6 d. sudarytu turto perdavimo aktu bei jame nurodytomis turto vertėmis. Tačiau pažymėtina, jog nurodytas dokumentas sudarytas prieš daugiau nei 14 metų, o įrodymų, jog turtas realiai egzistavo ir jo vertė atitiko akte nurodytus duomenis, byloje nėra. Atsižvelgdamas į byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus bei byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas visumos byloje esančių įrodymų pagrindu sprendžia, kad ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio) turtinės žalos atlyginimui iš atsakovo priteisti, todėl, vadovaujantis CPK 185 straipsniu, atsižvelgiant į bylos medžiagą, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus, ieškovės reikalavimai laikytini nepagrįstais, todėl atmestini.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
5. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nesivadovavo prejudicinę galią turinčiomis Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 8 d. ir 2017 m. balandžio 27 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis.
Žemesnės instancijos teismas
5.2. Pirmosios instancijos teismas sprendime akivaizdžiai klaidingai nurodė, neva ieškovės administratorė nesiaiškino aplinkybių, kur šiuo metu galėtų būti 2003 m. spalio 6 d. akte nurodyti bendrovės dokumentai.
5.3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nepagrįstai laikė įmonės nemokumo atsiradimo momentą šioje byloje neįrodytu.
5.4. Pirmosios instancijos teismas nepagristai nurodė, jog atsakovas neprivalėjo teikti finansinių metinių ataskaitų rinkinio, nes tokia pareiga turėjo būti įvykdyta jau po atsakovo atleidimo.
5.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime nurodė, jog ilgalaikio turto perdavimo akte nurodyta perduodamo turto vertė negali būti priteisiama kaip žalos atlyginimas, nes dokumentas sudarytas daugiau nei prieš 14 metų, o įrodymų, jog turtas realiai egzistavo ir jo vertė atitiko akte nurodytus duomenis, byloje nėra.
5.6. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino priežastinį ryšį tarp nesikreipimo dėl bankroto bylos iškėlimo ir atsiradusios žalos.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytos šios aplinkybės:
6.1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nesivadovavo prejudicinę galią turinčiomis Klaipėdos apygardos teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis.
6.2. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog atsakovas neprivalėjo teikti finansinių metinių ataskaitų, nes tokia pareiga turėjo būti vykdoma jau po atsakovo atleidimo iš pareigų.
6.3. Dėl įmonės nemokumo pirmosios instancijos teismas priėmė kvalifikuotą išvadą.
6.4. Kad ilgalaikis turtas buvo perduotas D. K. 2003 m. spalio 6 d., patvirtino pati ieškovė, prie ieškinio buvo pridėtas turto perdavimo aktas.
6.5. Apeliaciniame skunde iš esmės atkartojamos aplinkybės, kurios buvo nurodytos ir ieškinyje, pirmosios instancijos teismas argumentuotai ir teisiškai jas įvertino ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
7. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Skundžiamame teismo sprendime ir atsiliepime į apeliacinį skunde nurodytos aplinkybės, jog faktinis įmonės vadovas buvo D. K., yra nustatytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymo draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), šis įstatymo imperatyvas sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą, nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas – užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 str.), tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 str.), turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo įtvirtintą galimybę šį interesą įgyvendinti įstodami į prasidėjusį teisminį ginčą. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo. Tai grindžiama tuo, kad bylos baigtis gali turėti netiesioginės, bet svarbios įtakos asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009). CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustačius absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą siekiama užtikrinti, jog teismuose nebūtų nagrinėjami su asmens teisėmis bei pareigomis susiję klausimai, šiam apie tokį nagrinėjimą nežinant ir negalint išreikšti savo pozicijos, t. y. ši teisės norma skirta užtikrinti asmens teisę būti išklausytam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2010).
9. Šioje byloje ieškovė reiškė ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo, nurodydama ir įrodinėdama du neteisėtus atsakovo veiksmus – pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesilaikymą ir pareigos perduoti bankrutuojančios įmonės turtą ir dokumentus nevykdymą. Nagrinėjamoje byloje atsakovas nurodo, jog jis 2003 m. spalio 6 d. pardavė įmonės akcijas ir su UAB „Ejava“ nutraukė darbo sutartį, todėl neturi pagrindo atsakyti dėl įmonei padarytos žalos. Byloje nustatyta, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2017-04-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-882-798/2017 yra konstatuota, kad Juridinių asmenų registre nėra duomenų apie įmonės valdymo organų pasikeitimą, todėl būtent V. K. tenka ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatyta pareiga, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, perduoti įmonės administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Tiek ieškovė bankroto byloje, tiek šioje byloje atsakovas įrodinėja, jog jis 2003 m. spalio 6 d. sutartimi pardavęs įmonės akcijas D. K. neturi pareigos atsakyti dėl įmonei padarytos žalos, todėl pagal šios nutarties 8 p. nurodytą teisinį reglamentavimą byloje būtina į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu įtraukti D. K., nes atmetus ieškinį šioje byloje, administratorius įgyja teisę pareikšti tokį ieškinį atsakovo įrodinėjamam faktiniam įmonės vadovui D. K.. Be to, šioje byloje atkreiptinas dėmesys į pranešime apie apdraustojo socialiniu draudimu atleidimą iš darbo nurodytą įmonės vadovą S. B., kuris taip pat nėra įregistruotas Juridinių asmenų registre, tačiau būtina išsiaiškinti šio asmens faktinę padėtį įmonėje ir svarstytina dėl šio asmens įtraukimo į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu.
10. Šioje byloje yra būtina D. K. pozicija siekiant teisingai nustatyti jo ir atsakovo teisinį statusą įmonėje ir išsiaiškinti byloje, ar UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijas įsigijęs asmuo D. K. realiai perėmė įmonės valdymą ir kontrolę. Byloje būtina nustatyti, ar keičiantis įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui buvo inventorizuotas į įmonės buhalterinę apskaitą įtrauktas turtas, turtiniai interesai, piniginės lėšos, perduoti įmonės debitorių ir kreditorių dokumentai, pagrindiniai įmonės dokumentai (įstatai, antspaudai, sutartys). Taigi, būtina nustatyti faktinį įmonės reikalų perdavimą D. K., nes vien akcijų pardavimo sutartis ir 2003 m. spalio 6 d. turto perdavimo aktai šių aplinkybių neįrodo, nes atsakovo nurodomas akcininkų pasikeitimas nebuvo išviešintas Juridinių asmenų registre. Šios aplinkybės reikalauja papildomo tyrimo šioje byloje, nes pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių, nurodytų Lietuvos apeliacinio teismo 2017-04-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-882-798/2017. Paminėtoje byloje buvo nurodytas administratorės paaiškinimas, jog D. K. neigia, jog pasirašė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. Nurodo, jog nieko nežino apie UAB „(duomenys neskelbtini)“. VĮ Registrų centre neįregistruotas nei akcininko, nei vadovo pasikeitimas. Nėra įrodymų, jog D. K. būtų veikęs įmonės vardu, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo šias aplinkybes ištirti įtraukdamas D. K. į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu.
11. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama viešojo intereso svarba bylose, kuriose viena iš šalių yra bankrutuojanti įmonė (CPK 179 straipsnis, Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-476/2011; 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-106/2014). Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką dėl viešojo intereso buvimo bankroto procese, kai ginčas byloje susijęs tiek su pačios bendrovės, tiek su jos kreditorių interesais, teismas gali būti aktyvus ir rinkti įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-22/2010).
12. Atkreiptinas dėmesys, jog teisėjų kolegija, tikrindama D. K. asmens duomenis, nurodytus akcijų pardavimo sutartyje, nustatė, jog šioje akcijų pardavimo sutartyje yra neteisingai nurodytas jo asmens kodas. Todėl šioje byloje būtina rinkti papildomus įrodymus dėl akcijų pardavimo sutarties teisėtumo ex officio tuo atveju, jeigu šioje byloje įtraukus į bylos nagrinėjimą D. K. pasitvirtintų šios nutarties 10 p. nurodytas administratoriaus paaiškinimas.
13. Kaip pasisakyta šios nutarties 12 p., būtina tiksliai nustatyti, ar atsakovas, ar D. K. yra įmonės akcininkas ir ar D. K. ėjo faktinio įmonės vadovo pareigas. Šioms aplinkybėms pagrįsti būtina rinkti įrodymus. Akcijų perleidimo sandorio sudarymo metu akcijų perleidimą reglamentavo Akcinių bendrovių įstatymas (2002 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. IX–1275 redakcija; Žin., 2002, Nr. 124-5628), akcijų apskaitą – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 328 patvirtinta Akcijų apskaitos uždarosiose akcinėse bendrovėse tvarka. 2003-10-06 akcijų pardavimo sutartyje nurodyta, kad atsakovas parduoda paprastąsias vardines UAB ,,Ejava“ akcijas, nenurodoma, ar jos buvo materialiosios, ar nematerialiosios. Šiai aplinkybei nustatyti būtina pareikalauti UAB ,,Ejava“ įstatų. Materialiosios akcijos – tai pagal Vyriausybės nustatytus reikalavimus atspausdinti dokumentai, nematerialiosios – įrašai vertybinių popierių sąskaitose (ABĮ 41 straipsnio 1 dalis). Akcijų pardavimo sandorio sudarymo metu galiojusio ABĮ 49 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad materialiosios vardinės akcijos perleidžiamos kitų asmenų nuosavybėn, padarant įrašą akcijoje – indosamentą. Nurodytos Akcijų apskaitos uždarosiose akcinėse bendrovėse tvarkos 13 punkte nustatyta, kad bendrovėje, kuri yra išleidusi materialias akcijas, akcijos apskaitomos, atliekant bendrovės akcininkų registravimą Akcininkų registre. Už akcijų apskaitą bendrovėje atsako jos administracijos vadovas, kuris gali pats vykdyti akcijų apskaitą arba įgalioti kitą bendrovės darbuotoją (Tvarkos 17 punktas). Akcijų apskaitos tvarkytojas visus įrašus akcijų apskaitos registruose daro atitinkamų dokumentų, kurie patvirtina bendrovės akcininkus ir jų turimą bendrovės akcijų skaičių, rūšį ir klasę, pagrindu (Tvarkos 19 punktas).
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas nematerialiųjų akcijų savininko pasikeitimo klausimus, yra išaiškinęs, kad, perleidžiant uždarosios akcinės bendrovės nematerialiąsias akcijas pagal sutartį, nuosavybės teisės į akcijas įgijimo pagrindas yra pati sutartis, o momentas, nuo kurio įgijėjas įgyja nuosavybės teisę į jas – įrašų akcijas perleidžiančio ir jas įsigyjančio asmenų akcijų sąskaitose įrašymas. Vadinasi, asmuo tampa uždarosios akcinės bendrovės nematerialiosios akcijos savininku, turinčiu teisę disponuoti įsigytu turtu, net ne nuo sutarties dėl nematerialiųjų akcijų perleidimo sudarymo dienos, bet nuo to momento, kai jo vardu atidaroma asmeninė vertybinių popierių sąskaita, t. y. nuosavybės teisė į nematerialiąsias akcijas pereina jas įrašius į įgijėjo sąskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2013). Taigi nuosavybės teisei į nematerialiąsias akcijas atsirasti reikalinga juridiškai reikšmingų faktų visuma: rašytinės formos sutartis ir akcijų perleidimo fiksavimas perleidėjo ir įgijėjo vertybinių popierių sąskaitose.
15. Šios nutarties 13 p. ir 14 p. juridiškai reikšmingi faktai šioje byloje nėra nustatyti, todėl būtina byloje nustatyti asmenį, kuriam priklauso įmonės akcijos, ir asmenį, faktiškai valdžiusį UAB ,,Ejava“ iki bankroto bylos iškėlimo.
16. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas šioje byloje nepagrįstai remiasi darbo sutarties su įmone nutraukimo faktu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad DK normos nereglamentuoja juridinio asmens valdymo organų veiklos, jų atsakomybės už civilinio teisinio pobūdžio pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, nes šie santykiai nepatenka tarp DK 1 straipsnyje nurodytų Darbo kodekso reglamentuojamų santykių. Išplėstinė teisėjų kolegija 2017-10-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017 konstatavo, kad bendrovės vadovo teisinis statusas įgyjamas ABĮ nustatyto juridinio fakto pagrindu, konkrečiai, bendrovės valdybos (jei valdyba nesudaroma – stebėtojų tarybos, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba – visuotinio akcininkų susirinkimo) nutarimu, o ne vadovo ir bendrovės sudarytos darbo sutarties pagrindu, įstatymuose išimtinai vadovui nustatytos pareigos negali būti keičiamos darbo sutartimi, todėl už šių pareigų pažeidimą vadovui taikytina civilinė, o ne materialinė atsakomybė.
17. Išplėstinėje teisėjų kolegija 2017-10-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017 pasisakė, kad kai vadovas pažeidžia fiduciarines CK 2.87 straipsnyje įtvirtintas pareigas arba specialiuosiuose įstatymuose jam kaip vadovui nustatytas pareigas, jam taikoma civilinė atsakomybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-611/2017 21 punkte nurodyta, kad kiekvienu konkrečiu atveju bendrovės vadovui taikytinos atsakomybės rūšis nustatoma atsižvelgiant į vadovo veiksmo, sukėlusio žalą, pobūdį ir pažeistų pareigų rūšį – jei vadovas padaro žalos veikdamas pagal savo, kaip valdymo organo, kompetenciją, pavyzdžiui, laiku nesikreipia dėl bankroto bylos iškėlimo, neužtikrina bendrovės turto apskaitos, priima rizikingą verslo sprendimą, neištiria reikšmingos informacijos ir pan., jis pažeidžia jam kaip valdymo organui, o ne darbuotojui nustatytą pareigą, todėl jam taikoma civilinė atsakomybė.
18. Esant pirmiau nurodytoms bylos faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ne tik neįtraukė į bylos nagrinėjimą trečiojo asmens, bet ir neatskleidė bylos esmės, nes nenustatė esminių šioje byloje teisiškai reikšmingų aplinkybių, kas faktiškai valdė UAB „ Ejava“, kas buvo ir yra jos akcininkas. Pažymėtina, kad siekiant tinkamai ir teisingai išspręsti kilusį ginčą, turi būti renkami papildomi įrodymai, susiję su faktiškai įmonės turtą valdžiusiais subjektais bei asmenimis, kurie buvo atsakingi už UAB ,,Ejava“ turto ir dokumentų perdavimą administratoriui bei savalaikį kreipimąsi dėl UAB ,,Ejava“ bankroto bylos iškėlimo.
19. Atsižvelgdama į papildomai išreikalautinų ir tirtinų įrodymų apimtį bei pobūdį, jų pagrindu nustatytinas teisiškai reikšmingas aplinkybes, dėl kurių byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, ir į tai, kad ir byloje esantys įrodymai nebuvo visapusiškai pirmosios instancijos teismo išnagrinėti, į tai, kad teismas šios kategorijos bylose yra aktyvus, teisėjų kolegija, remdamasi CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daro išvadą, kad pagal byloje pateiktus įrodymus šios bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 26 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.