- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-29
- Bylos Nr.
- 1A-210-870/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30179-2016-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė, Alenas Piesliakas, Nijolė Žimkienė
- Nuteistasis
- K. S., E. A., E. K.
- Advokatai
- Mykolas Girdiušas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aleno Piesliako, Nijolės Žimkienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo K. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo K. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant jam laisvės atėmimo bausmę 2 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į K. S. paskirtą bausmę įskaitytas jo laikino sulaikymo laikas nuo 2016 m. birželio 28 d. 02.45 val. iki 2016 m. birželio 28 d. 14.08 val.
Šiuo nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį buvo nuteistas E. A., pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas E. K.. Dėl šių asmenų apeliaciniai skundai nėra paduoti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. K. S. nuteistas už tai, kad kartu su E. K. įsibrovė į saugomą teritoriją ir pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2016 m. birželio 28 d. apie 01.37 val. E. K., veikdamas bendrininkų grupėje su K. S. ir E. A., kuris veikdamas kaip padėjėjas, laukė automobilyje Nissan Almera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini),, ir stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų įvykdyti nusikaltimą, kartu su K. S. vagystės tikslu įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugomą ir aptvertą teritoriją, ir iš ten pagrobė šiuos dekoratyvinius augalus: puskiparisį žirniavaisį „Boulevard” Bonsą – 1 vnt., kainuojantį 1200,00 Eur; puskiparisį žirniavaisį „Boulevard” Bonsą – 2 vnt., kainuojančius po 650,00 Eur, iš viso 1300,00 Eur; kadagį gulsčiąjį „Nana” Bonsą – 2 vnt., kainuojančius po 78,00 Eur, iš viso 156 Eur; pušį paprastąją „Hilside Creeper” (ant koto 1,7 m aukščio) – 1 vnt., kainuojančią 135,00 Eur; kėnį korėjinį „Blauer Eskimo” (ant koto 0,5 m aukščio) – 2 vnt., kainuojančius po 111,00 Eur, iš viso 222,00 Eur; pušį kalninę “Mops” Bonsą – 1 vnt., kainuojančią 165 Eur; tują didžiąją „Whipcord” (skiepytą, ant koto 1,6 m aukščio) – 1 vnt., kainuojančią 115.00 Eur, iš viso už 3293 Eur, ir atnešė šiuos pagrobtus dekoratyvinius augalus iki automobilyje laukiančio E. A., kur 2 vnt. (iš pagrobtųjų 10 vnt.) dekoratyvinių augalų: kadagį gulsčiąjį „Nana” Bonsą, kainuojantį 78,00 Eur, ir tują didžiąją „Whipcord” (skiepytą, ant koto 1,6 m aukščio), kainuojančią 115,00 Eur, sugadino ir išmetė prie automobilio, o likusius 8 vnt. sudėjo į automobilį E. A., kuris, veikdamas kaip padėjėjas, suteikė priemonę – automobilį Nissan Almera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo po to visi vagystės bendrininkai pasišalino iš vagystės vietos.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir jį išteisinti arba perkvalifikuoti veiką iš BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 1 dalį. Jo vertinimu, nėra byloje jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad jis buvo įsibrovęs į saugomą teritoriją ir įvykdė vagystę. Teismas, priimdamas nuosprendį, vadovavosi liudytojų, kurie yra nukentėjusieji šioje byloje, parodymais, prielaidomis ir apkalbomis.
3. Teigia, kad liudytojai atpažino jį ir kitą kaltinamąjį pagal ūgį, drabužius, eiseną, tačiau nei vieno iš jų negalėjo prisiminti, kokiais rūbais jis vilkėjo sulaikymo metu. Vaizdo įraše yra smulkus įtariamųjų aprangos aprašymas, tačiau nėra paminėta jokių išskirtinių bruožų. Nuteistasis nurodo turintis tatuiruotes ant rankų, kojos, kaklo, tačiau jos aprašyme neminimos. Areštinėje kaltinamieji buvo nufotografuoti, tačiau teismas šių nuotraukų neišreikalavo.
4. Nuteistojo teigimu, nepatikimi yra liudytojos R. V. parodymai, kadangi pastaroji praėjus maždaug trims mėnesiams nuo įvykio (2016 m. birželio 28 d.) melagingai apkaltino apeliantą vagyste iš tos pačios „(duomenys neskelbtini),“. Prašo teismo apklausti nurodytą liudytoją dėl šio įvykio arba jos parodymus laikyti nepatikimais, prieštaringais bei melagingais. Apeliantas taip pat nurodo, kad kitas liudytojas Č. S. matė jį sulaikytą su antrankiais policijos automobilyje, kurioje sėdėjo ir E. K.. Parodęs pirštu į pastarąjį, liudytojas nurodė, kad „tai šitas“. Tuo tarpu, apeliantą liudytojas atpažino praėjus daugiau kaip 18 mėnesių, teismo salėje. Šis liudytojas taip pat negalėjo nurodyti, kaip apeliantas buvo apsirengęs sulaikymo metu. Č. S. yra nukentėjusysis šioje baudžiamojoje byloje, pateikęs civilinį ieškinį dėl pavogtų medelių už 10 000 Eur, tačiau automobilyje, kuriame važiavo apeliantas ir kiti nuteistieji, buvo rasti aštuoni medeliai, kurių vertė 3 293 Eur. Mano, kad tokiu būdu šis asmuo bandė pasipelnyti, todėl negalima remtis jo parodymais ir atpažinimu teismo salėje, nes prieš duodant parodymus jis ne kartą matė apeliantą teisme.
5. Nuteistasis K. S. nurodė, kad liudytoja R. V. matė automobilyje sėdinčius keturis asmenis, t.y. visus tris nuteistuosius ir dar vieną asmenį. E. K. parodė, kad medelius nešiojo ir krovė į automobilį jo pažįstamas pravarde „Jarka“. E. A. parodė, kad medelius į automobilį krovė trise. Ikiteisminio tyrimo pareigūnams apeliantas nurodė, kad į šią, kaip paaiškėjo, nusikalstamą veiką, jį įvėlė iš matymo pažįstamas jaunuolis „Jarka“, tačiau niekas nesistengė jį surasti, nors būtent jis samdė apeliantą pakrauti ir iškrauti medžius.
6. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. S. taip pat prašo, skiriant bausmę, atsižvelgti į tai, kad gydosi Vilniaus priklausomybės ligų centre, metadono programoje, turi gyvenamąją vietą, slaugo pensininką tėvą V. S., mokosi Profesinio rengimo centre, kur gauna stipendiją, kas yra jo pragyvenimo šaltinis. Be to, nurodo esantis įsipareigojęs Darbo biržai po mokslų įsidarbinti ir dirbti pagal įgytą profesiją ne mažiau kaip šešis mėnesius. Prašo teismo neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės.
7. Teismo posėdžio metu nuteistasis bei jo gynėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
8. Apeliacinis skundas atmestinas, nes skundžiamas pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra teisėtas, o teismo išvados pagrįstos.
9. Pirmosios instancijos teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, pripažino K. S. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant dėl K. S. kaltės buvo vertinama surinktų įrodymų visuma – paties nuteistojo K. S., kitų nuteistųjų E. A., E. K. parodymai, liudytojų Č. S., V. S., R. V., R. M., V. V. parodymai, taip pat įvykio vietos apžiūros, automobilio Nissan Almera apžiūros, vaizdo įrašo apžiūros protokolai. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodoma, kodėl vieni įrodymai vertinami kritiškai ir atmetami, o kitais vadovaujamasi. Tokiu būdu, priimdamas nuosprendį, teismas tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, todėl abejoti jo objektyvumu nėra teisinio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
10. Apeliaciniame skunde nuteistasis abejoja liudytojų R. V., Č. S. parodymų objektyvumu, prašo jais nesivadovauti. Šie nuteistojo K. S. skundo argumentai yra nepagrįsti. Kaip matyti, apklaustas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, nuteistasis K. S. iš esmės neneigė 2016 m. birželio 28 d. naktį atvykęs į aptariamą teritoriją paimti medelių. Nurodė, kad atvykęs sutiko „Jarką“, jam buvo pažadėta, kad galės užsidirbti, nuvežus šiuos medelius. Į kokią vietą vežti medelius, turėjo pasakyti „Jarka“. Tokia nuteistojo versija pirmosios instancijos teismo buvo išnagrinėta ir atmesta, vadovaujantis tiek pačių nuteistųjų, tiek ir apeliaciniame skunde nurodomų liudytojų parodymais. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas V. S. parodė, kad 2016 m. birželio 28 d. naktį jam suskambėjo mobilaus ryšio telefonas, kuriame yra programėlė, susieta su vaizdo kamera, esančia UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje. Pamatęs po aptvertą teritoriją vaikštančius du asmenis, informavo įmonės direktorių Č. S., parodė vaizdo įrašą, sėdo į automobilį ir kažkur per 10 min. atvažiavo į vietą. Direktorius informavo, kad asmenis pamatė R. V.. Liudytojas taip pat parodė, kad atvykus į vietą, kur buvo sulaikyti K. S. ir kiti nuteistieji, atpažino, kad tai tie patys asmenys, kuriuos jis matė vaizdo įraše. Juos atpažino pagal drabužius, eiseną, ūgį. Be to, sulaikyti asmenys buvo suprakaitavę, rankos purvinos, drabužiai taip pat. Automobilyje aptikti medeliai buvo atpažinti, ant kiekvieno jų kabėjo įmonės etiketė. Vaizdo įrašas buvo parodytas ir policijos pareigūnams. Liudytojas Č. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad apie pusę dvylikos nakties V. S. jį informavo, kad suveikė signalizacija, parodė kameros transliaciją, kurioje matėsi, kad iš teritorijos nešami augalai. Jis greitai sėdo į automobilį, važiuodamas paskambino R. V. ir susitarė, kaip veiks toliau, palaikė ryšį tarpusavyje. Parodė, kad atvykus policija jau buvo sulaikiusi E. K. ir K. S., ir tai yra tie patys asmenys, kuriuos matė ir vaizdo įraše. Taip pat atpažino ir įmonei priklausančius augalus sulaikytame automobilyje. Liudytoja R. V. parodė, kad sulaukusi įmonės direktoriaus skambučio apie įvykį, iškart šoko į automobilį ir važiavo link įmonės, susitarė, kurias kryptis stebės. Parodė, kad kylant į kalniuką pamatė raudoną Nissan markės automobilį, o jame pamatė savo medelius, matė, kaip E. K. dėjo paskutinį medelį. Ji užlaikė nuteistuosius, važinėdama pirmyn atgal, tada jie šoko per bortelį ir šlaitu nuvažiavo. Nuvažiavus į Visorių gatvę, jaunuoliai jau buvo sulaikyti. Automobilyje matė tris asmenis, niekas iš tų asmenų iš automobilio išlipę nebuvo. Liudytoja taip pat patvirtino, kad sulaikyti asmenys yra tie patys, kuriuos matė ir vaizdo įraše. Paaiškino, kad vaizdo įraše matė K. S. ir E. K.. Be to, jaunuoliai buvo sušilę, suprakaitavę, po fizinio darbo. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai R. M. ir V. V. parodė, kad sulaikė automobilį, prikrautą dekoratyvinių augalų, automobiliu važiavo trys asmenys. Įmonės savininkas parodė vaizdo įrašą telefone, kaip buvo nešami iš teritorijos medeliai, pagal požymius automobilyje buvo tie patys du asmenys, taip pat ir automobilio vairuotojas.
11. Aptartų liudytojų parodymai yra nuoseklūs, atitinkantys faktines bylos aplinkybes, neprieštaraujantys tarpusavyje, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Liudytojai parodymus pirmosios instancijos teisme davė būdami įspėti dėl atsakomybės pagal BK 163 straipsnį už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus ir dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą. Nei pirmosios instancijos, nei skundą nagrinėjantis teismas nenustatė, kad liudytojai siektų apkalbėti apeliantą, duoti tikrovės neatitinkančius parodymus. Vien ta aplinkybė, kad Č. S., kaip nurodo apeliantas, yra nukentėjęs šioje baudžiamojoje byloje, kadangi pateikė civilinį ieškinį, savaime nesudaro pagrindo netikėti ir nesivadovauti jo parodymais. K. S. argumentai apie tai, kad neva R. V. praėjus maždaug trims mėnesiams nuo aptariamo įvykio, melagingai apkaltino jį vagyste iš pastarosios darbovietės, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, nėra susiję su nagrinėjama baudžiamąja byla, todėl nevertintini. Tuo tarpu, dėl aplinkybės, kad liudytojos R. V. parodymais nesivadovauti pagrindo teismas nenustatė, jau pasisakyta aukščiau.
12. Nepagrįsti ir nuteistojo teiginiai, kad vaizdo įrašas yra prastos kokybės. Dalis iš vaizdo įrašo fiksuotų nuotraukų išties yra prastos kokybės ir tik bendrais bruožais matosi, kad ten yra du žmonės. Tačiau patys vaizdo įrašai yra pakankamai geros kokybės, gerai matosi, kaip asmenys yra apsirengę. Teisėjų kolegija neabejoja, kad peržiūrėję šį vaizdo įrašą liudytojai galėjo nuteistąjį bei kitus bendrai su juo veikusius asmenis atpažinti.
13. Nuteistasis K. S. daug dėmesio apeliaciniame skunde teikia aplinkybei, kaip jis buvo apsirengęs 2016 m. birželio 28 d., kad nebuvo nurodyti jį kaip asmenį išskiriantys požymiai – tatuiruotės, nei vienas liudytojas neprisiminė, kokiais rūbais tuo metu vilkėjo. Kaip matyti iš aukščiau aptartų įrodymų bei liudytojų parodymų, nuteistojo K. S. ir kartu su juo buvusių E. A., E. K. sulaikymas vyko vos šiems išvažiavus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos, kur pastaruosius kraunant medelius į automobilį dar matė liudytoja R. V., maždaug už 300 metrų. Į sulaikymo vietą iškart atvyko ir telefone vaizdo įrašą su asmenimis, vaikštančiais po aptariamą teritoriją, matę liudytojai V. S. ir Č. S.. Šie asmenys, kaip ir R. V., iškart patvirtino, kad sulaikytieji yra tie patys, kurie ir užfiksuoti vaizdo įraše. Taigi šiuos asmenis liudytojai atpažino iškart, pagal eiseną, ūgį, aprangą, ir tą nurodė apklausti ikiteisminio tyrimo metu. Teisme liudytojai patvirtino, kad salėje esantys kaltinamieji tikrai buvo tie, kuriuos atpažino ikiteisminio tyrimo metu. Vien tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme negalėjo prisiminti, kokiais rūbais K. S. vilkėjo 2016 m. birželio 28 d., neleidžia abejoti liudytojų duotų parodymų objektyvumu. Atsižvelgtina ir į tai, kad buvo nakties metas, o vaizdo įraše tokių asmens požymių kaip tatuiruotės objektyviai nebuvo galima matyti, todėl jos aprašyme ir neminimos.
14. Aptarti liudytojų parodymai paneigia ir nuteistojo apeliaciniame skunde keliamą versiją, kad kartu su jais dar buvo ir asmuo, kurį skunde įvardija kaip „Jarka“. Tiek liudytoja R. V., priešingai nei teigia Apeliantas, tiek policijos pareigūnai nurodė matę automobilyje iš viso tik tris asmenis. Šią versiją pirmosios instancijos teismas tikrino, padarydamas motyvuotas išvadas, kad ji yra paneigta teismo išanalizuotų įrodymų visuma.
15. Suveikus mobiliajai programėlei, kuri yra susieta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje esančia vaizdo stebėjimo kamera, liudytojas V. S. savo telefonu pamatė vaizdą, kad du asmenys vaikšto po teritoriją, nedelsdamas informavo liudytoją Č. S., o pastarasis ir R. V. ir išvažiavo į įvykio vietą. Liudytoja R. V. pamatė šiuos asmenis dar baigiant krauti medelius į automobilį, bandė užstoti jiems kelią. Šie asmenys su Nissan Almera pravažiavo pro liudytoją, tačiau netrukus, kaip nurodė liudytoju apklaustas policijos pareigūnas, maždaug už 300 metrų buvo sulaikyti. Liudytojų parodymais, sustabdytame automobilyje Nissan Almera buvo rasti medeliai, ką patvirtina ir 2016 m. birželio 28 d. automobilio Nissan Almera, v/n (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolas, o asmenys buvo purvini, suprakaitavę. Taigi nekyla jokių abejonių, kad policijos pareigūnų buvo sulaikyti būtent tie patys asmenys, kurie ir įvykdė vagystę iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.
16. Nuteistasis K. S. nesutinka su veikos kvalifikacija, prašo jo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
17. BK 178 straipsnio 2 dalyje numato atsakomybę už svetimo turto pagrobimą, esant veiką kvalifikuojantiems požymiams. Vienas jų – įsibrovimas į saugomą teritoriją. Teismų praktikoje įsibrovimas yra apibrėžiamas kaip slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis arba patenkant be kliūčių. Aptariamu atveju, UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorija, kurioje laikomi įvairūs dekoratyviniai medeliai, yra aptverta tvora, įrengtos vaizdo kameros, kurių transliuojamą vaizdą tiesiogiai gali stebėti šios įstaigos atstovas savo mobiliajame telefone. Taigi neabejotina, kad ši teritorija yra pagrįstai laikytina saugotina teritorija. Tuo tarpu, nuteistasis K. S. kartu su kitu nuteistuoju E. K., kol E. A. laukė automobilyje, prieš savininko valią, neturėdami jokio teisėto pagrindo, pateko į šią saugomą teritoriją ir pagrobė ten esantį turtą – dekoratyvinius medelius. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes – buvo nakties metas, medelius nuteistieji rinkosi vaikščiodami po teritoriją, o ne paėmė iš kažkokios vienos konkrečios vietos, neabejotinai rodo, kad Apeliantas suvokė veikiantis prieš turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir jų siekė. Perkvalifikuoti Apelianto veiksmus iš BK 178 straipsnio 2 dalies į 178 straipsnio 1 dalį, nėra teisinio pagrindo.
18. Nuteistasis prašo neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės, atsižvelgiant į tai, kad gydosi metadono programoje, turi gyvenamąją vietą, slaugo pensininką tėvą, mokosi Profesinio rengimo centre, kur gauna stipendiją, yra įsipareigojęs Darbo biržai po mokslų įsidarbinti ir dirbti pagal įgytą profesiją šešis mėnesius.
19. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 22 d. nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-99/2010). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.
20. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
21. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu K. S. nuteistas už nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. Nuteistasis anksčiau teistas jau devynis kartus, taip pat ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, nusikalto turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, taip pat baustas administracine tvarka. Niekur nedirbantis (bylos duomenimis, vykdė individualią veiklą iki 2015 m. gegužės 15 d.). Tokios nustatytos aplinkybės pirmosios instancijos teismui leido daryti išvadą, kad ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo ir kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Su tokia skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo pozicija sutinka ir teisėjų kolegija. Pirmosios instancijos teismas nustatęs vieną nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje) ir nenustatęs nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, laisvės atėmimo bausmės dydį nustatė artimą bausmės vidurkiui.
22. Pažymėtina, kad nuteistasis K. S. praeityje ne kartą atliko laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamas veikas. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, šiuo metu yra nagrinėjamos dar dvi baudžiamosios bylos, kuriose kaltinimai nusikalstamų veikų padarymu yra pateikti apeliantui. Tokios aplinkybės neabejotinai rodo, kad asmuo ir toliau renkasi neteisėtus elgesio variantus, išvadų dėl savo ankstesnio gyvenimo būdo jis nepadarė. Apelianto pateiktos aplinkybės apie jo gydymąsi nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, tai, kad mokosi, prižiūri pensininką tėvą, be abejo, vertintinos teigiamai, tačiau jos nėra pakankamos daryti išvadai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kitomis bausmės rūšimis. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, švelnesnės nei laisvės atėmimas bausmės skyrimas, šiuo atveju, nebūtų pakankama bei efektyvi baudžiamosios atsakomybės taikymo forma ir bausmės tikslai nebūtų pasiekti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo K. S. apeliacinį skundą atmesti.