Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, nuotoliniu būdu, naudojant nuotolinio vaizdo priemones (vaizdo konferenciją per ZOOM programą), išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui M. J. dėl išlaikymo pakeitimo nepilnamečiui vaikui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad ieškovė V. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovas M. J., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio vaiko G. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvai.

2014-05-21 Šilalės rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-378- 439/2014 (toliau tekste-Nutartis) buvo patvirtinta taikos sutartis dėl šalių sūnaus G. B. gyvenamosios vietos ir bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo, materialinio išlaikymo mokėjimo.

Nutarties 1.2 punkte nurodyta, kad M. J. savo nepilnamečio G. B., a.k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokės po 250,00 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sutarties pasirašymo dienos iki sūnaus pilnametystės.

Ieškovė prašo pakeisti 2014 m. gegužės 21 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. S2-378-439/2014 1.2 punktą, kur nustatytas nepilnamečiui sūnui G. B. materialinis išlaikymas po 250,00 Lt per mėnesį ir priteisti iš atsakovo M. J., a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui sūnui G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą po 340,00 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės. Šias lėšas indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Šių lėšų administratore uzufrukto teise paskirti mane, sūnaus mamą V. B.

Ieškovė savo reikalavimą padidinti mokamo materialinio išlaikymo dydį grindžia tuo, kad nuo 2014 m. gegužės 21 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. S2-378-439/2014 priėmimo praėjo vienuolika metų, per šiuos metus sūnus užaugo, gyvenimo lygis išaugo, padidėjo vaiko poreikiai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai tėvo (motinos) turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo (motinos) turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005). Spręsdamas, ar yra pagrindas nustatytam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes, t. y. aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu.

Pasikeitę vaiko poreikiai yra pagrindas teismui spręsti dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

Teismo vertimu, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra svarbus realus dabartinis vaikų poreikių nustatymas. Šiuo atveju, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis nustatytas nuo 2020 m. balandžio 23 d., t.y. nuo išlaikymo dydžio priteisimo momento praėjo daugiau nei 5 metų. Akivaizdu, kad su vaiko amžiumi auga ir vaiko poreikiai, nes išauga ne tik vaiko poreikiai maistui, bet ir reikalavimai aprangai, sveikatos priežiūrai, išlaidos transportui, ryšiams, lavinimuisi, poilsiui ir laisvalaikiui, socialiniams ryšiams ir pan., kurių nereikia įrodinėti. Sprendžiant dėl esminio padėties pasikeitimo, įvertinama tai, kad per 10 metų laikotarpį sparčiai augo metinė infliacija (vidutinio kainų lygio santykinis pokytis) (https://osp.stat.gov.lt/pagrindiniai-salies-rodikliai), ženkliai didėjo prekių ir paslaugų kainos. Tai pripažįstama visiems žinoma aplinkybe, kurios nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 punktas). Įvertinus visas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nepilnamečio vaiko G. B. poreikiai per vienuolika metų (nuo 2014 m. iki 2025 m. ) išaugo.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamoje byloje šalių nepilnametė dukra gyvena su ieškove, o tai lemia, jog jai tenka didesnė nei atsakovui kasdienių rūpesčių dalis bei finansinė našta išlaikant dukrą, nes gyvenant kartu su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas dažniausiai neprisideda.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Plėtodamas nurodytą kasacinio teismo praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti.

Ieškovė nurodė, kad nepilnamečio G. B. išlaikymui reikalinga po 777 Eur per mėnesį. Iš minimalaus darbo užmokesčio 777,00 Eur išminusavus gaunamą išmoką sūnui 97,00 Eur, teiktino išlaikymo suma sudaro 680,00 Eur, iš kurių puse turi mokėti Atsakovas, kas sudaro 340 Eur. Pagrinde reikia lėšų vaikų maitinimui mokykloje, namuose, rūbams, pragyvenimui. Nors ieškovė su sūnumi gyvena Jungtinėje Karalystėje, kur maisto ir prekių kainos yra dar didesnės, didžiulės butų nuomos kainos, tačiau ji neprašo, kad Atsakovas mokėtų materialinį išlaikymą Jungtinės Karalystės kainomis.

Šio ieškinio pateikimo metu minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis buvo 1038,00 Eur, atskaičius privalomus mokėti mokesčius sudarė apie 777,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. Nr. 709 „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Tai reiškia, jog ieškovės reikalaujamas priteisti iš atsakovo išlaikymas sūnui po 340 Eur kas mėnesį neviršija numatyto orientacinio vienos MMA (777 Eur/2=388,50 Eur) dydžio. Pagal aukščiau nurodytą teismų praktiką, nustatant vaiko poreikius ieškovė neturėtų teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Atsakovui nepateikus teismui įrodymų, pagrindžiančių mažesnes vaiko išlaikymo išlaidas, teismas vadovaujasi pirmiau nustatyta aplinkybe, kad šalių vaiko poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga 777 Eur suma. Iš 777,00 Eur išminusavus gaunamą išmoką sūnui 97,00 Eur, teiktino išlaikymo suma sudaro 680,00 Eur.

Pagal CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Vadovaujantis minėtu tėvų valdžios lygybės principu, abu vaiko tėvai, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, lygiomis dalimis turi prisidėti prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo.

Vertinant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovė viena augina du nepilnamečius vaikus, gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje. Darbo užmokestis priklauso nuo vaikų atostogų, todėl darbo užmokestis kintantis. Pavyzdžiui, 2025 m. rugsėjo mėn. ji uždirbo 643,50 svarų. Kai dirba pilną mėnesį, mėnesinis užmokestis 1100 svarų. Ieškovė neturi nuosavo nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Ieškovė turi sudariusi socialinio būsto nuomos sutartį. Valstybė jai padengia socialinio būsto nuomos išlaidas. Jungtinėje Karalystėje vienam vaikui per mėnesį mokama 87 svarai, kas sudaro 97 Eur.

Atsakovas yra (duomenys neskelbtini) direktorius. Bendrovės veiklos sritis-statyba. Šiuo metu įmonėje, kuriai vadovauja M. J., dirba 3 darbuotojai - apdraustieji. Pažyma apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį nustatyta, kad atsakovo vidutinis darbo užmokestis 2025 m. buvo 777,39 Eur. (išmokama suma). Atsakovas turi išlaikytinių, su sutuoktine R. J. augina sūnų H. J., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovui nuosavybės teise priklauso toks nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas :

1) 94433/24666 dalys 0,0740 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovas nekilnojamąjį turtą įgijo su sutuoktine R. J. 2015m. gruodžio 29 d. pirkimo — pardavimo, 2018 m. kovo 9 d. pirkimo pardavimo sutarčių pagrindu, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Sklypo dalys įkeistos 2018 m. hipotekos kreditoriui AB Swedbank, kuris 2018 m. rugsėjo 17 d. yra suteikęs būsto kreditą.

2) 79,67 kv.m. bendro ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovas nekilnojamąjį turtą įgijo su sutuoktine R. J. 2015 m. gruodžio 29 d. jungtinės veiklos sutarties pagrindu, bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Sklypo dalys įkeistos 2018 m. hipotekos kreditoriui AB Swedbank, kuris 2018 m. rugsėjo 17 d. yra suteikęs būsto kreditą.

3) 4/1515 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriaus teritorijos). Atsakovas nekilnojamąjį turtą įgijo su sutuoktine R. J. 2025m. rugsėjo 26 d. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

4) 21,89 kv.m. garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovas nekilnojamąjį turtą įgijo su sutuoktine R. J. 2015m. liepos 14 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

5) 21,77 kv.m. garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovas nekilnojamąjį turtą įgijo su sutuoktine R. J. 2015m. liepos 14 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise;

6) 2004 m. gamybos krovininis automobilis Citroen Jumper 2,8 HDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ši transporto priemonė būtina darbinėms funkcijoms vykdyti.

7) 2008 m. gamybos keleivinis automobilis Volkswagen Sharan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini);

8) 2008 m. gamybos keleivinis automobilis JEEP Grand Cherokee 4 XE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini);

9) 250 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų.

Be to, teismas įvertina, kad atsakovas dirba statybų sektoriuje, kas sudaro pagrindą manyti, jog atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, nei jis nurodė teismui. Pažymėtina, kad jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti, todėl atsakovas turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Be to, šalių turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Įvertinus šalių gaunamas pajamas, turimą turtą bei atsižvelgus į tai, kad ieškovei, vienai auginančiai du vaikus, neabejotinai tenka didesnė šalių sūnaus kasdienių rūpesčių ir su tuo susijusių išlaidų dalis, spręstina, kad nėra priežasčių, leidžiančių nukrypti nuo tėvų valdžios lygybės principo, todėl abi šalys turi prisidėti prie vaiko išlaikymo tokia pačia dalimi po 340 Eur (680 Eur /2) kas mėnesį. Atsakovas neįrodė, jog didesnio išlaikymo savo nepilnamečiui vaikui jis negali teikti dėl objektyvių priežasčių (CPK 178 straipsnis).

Atsakovo dalinis sutikimas su ieškiniu yra dėl tokių aplinkybių, kad 2025 m. rugpjūčio mėnesį atsakovas gavo šaukimą dalyvauti ikiteisminėje mediacijoje. Jis susisiekė su ieškove tiesiogiai, ieškovė jo prašė padidinti išlaikymo dydį iki 330,00 Eur nuo 2025 m. sausio 1 d. Jis sutiko mokėti prašytą 330,00 Eur mėnesinį išlaikymą sūnui, tačiau tą sutiko daryti tik nuo 2026 m. sausio 1 d. Savo sprendimo motyvais nurodė aplinkybes, kad pagal galiojantį šalių susitarimą 2024 m. pabaigoje jau yra pervedęs išlaikymą už šiuos metus. Konkrečiai, kad visuomet perveda išlaikymą metams į priekį. Pavyzdžiui 2023 m. gruodžio 19 d. jis pervedė Ieškovei 2050,00 Eur išlaikymą sūnui už visus 2024 metus, o 2024 m. lapkričio - gruodžio mėnesiais - pervedė Ieškovei 2050,00 Eur išlaikymą sūnui už visus 2025 metus. Dėl nurodytų aplinkybių jis prašo ieškinį tenkinti iš dalies - pakeisti 2014 m. gegužės 21 d. Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. S2-378-439/2024 patvirtintos taikos sutarties sąlygą dėl išlaikymo dydžio ir: iš atsakovo M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti išlaikymą nepilnamečiui sūnui G. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 340,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2026 m. sausio 1 d. iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Dėl atsakovo argumentų, kad jis yra sumokėjęs išlaikymą sūnui už 2025 m., tai ieškovė jų nepatvirtino ir teismo posėdžio metu nurodė, kad už 2025 m. nėra gavusi iš atsakovo nei vieno euro išlaikymo. Atsakovas turėjo gruodžio mėnesį sumokėti išlaikymą už visus 2025 m., nes jis mokėdavo lapkričio-gruodžio mėnesį išlaikymą už visus metus, o kai ji padavė ieškinį dėl išlaikymo padidinimo į teismą, tai atsakovas išlaikymo nesumokėjo visai. Atsakovo paskutinis išlaikymo mokėjimas yra lapkričio mėnesį už 2024 m. Už 2022 m. atsakovas išlaikymo buvo visai nemokėjęs ir todėl moka dabar atgaline data.

Teismas vertina, kad Atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad yra sumokėjęs išlaikymą sūnui G. B. už laikotarpį nuo 2025 m. rugsėjo 29 d. iki 2026-01-01, todėl atmestinas atsakovo prašymas priteisti padidintą išlaikymą nuo 2026 m. sausio 1 d.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad išaugę šalių nepilnamečio vaiko poreikiai, siekiant subalansuoti ginčo šalių teises ir pareigas, užtikrinti jų nepilnamečio vaiko geriausius interesus, į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus vyras, neturintis sveikatos problemų, formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šios kategorijos bylose, teismas sprendžia ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkinti ir pakeisti 2014 m. gegužės 21 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. S2-378-439/2014 1.2 punktą, kur nustatytas nepilnamečiui sūnui G. B. materialinis išlaikymas po 250,00 Lt per mėnesį ir priteisti iš atsakovo M. J., a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui sūnui G. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą po 340,00 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. 2025-09-25 iki sūnaus pilnametystės. Šias lėšas indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Šių lėšų administratore uzufrukto teise paskirtina ieškovė, sūnaus mama V. B. (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalis, 3.201 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė ieškovė išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo padidinimo vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 283 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Šalims išaiškinama, kad šis teismo sprendimas neužkerta galimybės pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus kitoms esminėms aplinkybėms (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Bylą nagrinėjant teisme, ieškovės interesus atstovavo advokatė S. Jorudienė, jos bylinėjimosi išlaidos sudaro 1 060 Eur; atsakovą atstovavo advokato padėjėja S. Šidlauskaitė, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 600 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintinas visiškai, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos į bylą pateiktais duomenimis (grynųjų pinigų priėmimo kvitas, kasos pajamų orderis), turėtų bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo” (1R-77 2015-03-19 redakcija) rekomenduojamų dydžių, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos 1 060 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovė teikdama ieškinį buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Teikdama ieškinį ieškovė prašė padidinti vaikui išlaikymą nuo 170,83 Eur iki 340 Eur. Kadangi ieškinio suma bylose dėl išmokų padidinimo nustatoma pagal sumą, kuria padidinamos išmokos ar daviniai, bet ne daugiau kaip už vienerius metus, ieškinį tenkinus visiškai, atsakovo byloje mokėtinas žyminis mokestis valstybei sudaro 45,67 Eur ((340 Eur – 170,83 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 0,75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis; 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Teismas už procesinių dokumentų siuntimą byloje patyrė 15,86 Eur išlaidas, kurios ieškinį tenkinus priteisiamos iš atsakovo valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Pakeisti 2014 m. gegužės 21 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. S2-378-439/2014 1.2 punktą, kur nustatytas nepilnamečiui sūnui G. B. materialinis išlaikymas po 250,00 Lt per mėnesį ir priteisti iš atsakovo M. J., a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui sūnui G. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą po 340,00 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. nuo 2025 m. rugsėjo 29 d. iki sūnaus pilnametystės. Šias lėšas indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Šių lėšų administratore uzufrukto teise paskirti ieškovę, sūnaus mamą V. B..

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Priteisti ieškovei V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 060 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 45,67 Eur (keturiasdešimt penkis eurus 67 ct) žyminio mokesčio valstybei; 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (žyminio mokesčio įmokos kodas – 5660, procesinių dokumentų siuntimo išlaidų įmokos kodas – 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.