- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-12
- Bylos Nr.
- eA2-34-278/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. G. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. G. prašymą suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, antstolei S. Ž. dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2VP-4053-570/2020 pagal antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja A. G. prašė teismą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2VP-5043-570/2020 ir panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020-09-18 nutartį, kuria jai paskirta bauda bei priimti naują procesinį sprendimą – antstolės S. Ž. pareiškimą atmesti.
2. Nurodė, kad Marijampolės apylinkės teismas 2020-09-18 nutartimi iš dalies tenkino antstolės pareiškimą ir paskyrė jai 5 Eur dydžio baudą už kiekvieną Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-10-16 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012 neįvykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo iki teismo sprendimo įvykdymo.
3. Teigė, kad pateikus skundą Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui, 2021-06-08 pažyma Seimo kontrolieriai konstatavo, kad nėra patikimų duomenų, jog jai priklausantis turtas užima dalį valstybinės žemės. Nurodė, kad savavališkos statybos nėra, todėl jai neteisėtai ir nepagrįstai skaičiuojama teismo skirta bauda ir tuo kiekvieną dieną daroma turtinė žala.
4. Nurodė, kad Seimo kontrolierių pažymoje padarytos išvados bei nustatyti duomenys ir faktai yra naujai paaiškėjusios aplinkybės Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies prasme. Teigė, kad neturint Seimo kontrolieriaus patikrinimo išvadų bei neįvykdžius jo rekomendacijų spręsti dėl savavališkos statybos ir valstybinės žemės užėmimo nėra galimybės ir šios aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos nei jai, nei teismui, nors aplinkybės egzistavo teismo proceso metu. Nurodė, kad yra visi pagrindai atnaujinti civilinę bylą CPK 366 straipsnio l dalies 2 punkto pagrindu - dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2021-10-01 nutartimi pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.
6. Teismas sprendė, kad 2021-06-08 Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažymoje konstatuotos aplinkybės neturi įtakos 2020-09-18 civilinėje byloje Nr. 2VP-5043-570/2020 priimtai nutarčiai, kuria pareiškėjai A. G. paskirta 5 Eur dydžio bauda už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną.
7. Nurodė, kad pareiga įvykdyti teismo sprendimą pareiškėjai atsirado įsiteisėjus Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-10-16 sprendimui, kurio rezoliucinė dalis pakeista Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-11-15 sprendimu bei Kauno apygardos teismo 2017-04-13 nutartimi, todėl esant nepanaikintiems teismo sprendimams skolininkė turi neginčijamą pareigą pašalinti savavališkos statybos padarinius per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau.
8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog Seimo kontrolierius yra konstatavęs, kad nėra patikimų duomenų, jog pareiškėjai priklausantis objektas užima dalį valstybinės žemės, pamatavus sklypą tik vietinėje koordinačių sistemoje bei automatiškai nematuojant transformavus į valstybinę koordinačių sistemą, neteikia pagrindo išvadai, kad ji turi esminę reikšmę bylai, kurioje už įsiteisėjusio ir galiojančio teismo sprendimo nevykdymą pareiškėjai skirta bauda. Konstatavo, kad prašomoje atnaujinti civilinėje byloje nebuvo sprendžiami savavališkos statybos ir pareiškėjai priklausančio priestato įsiterpimo į valstybinės žemės sklypą klausimai.
9. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų reikalavimų, todėl prašymas netenkintinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėja A. G. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021-10-01 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmė.
11. Nurodo, kad egzistuoja svarbios ir įtikinamos aplinkybės, kurias nustatė atliktas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus tyrimas, todėl naujai paaiškėjusios aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti bylos nagrinėjimą. Tvirtina, kad aplinkybė, jog jai priklausantis turtas neužima valstybinės žemės buvo, t. y. egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą skirti baudą, tačiau nebuvo žinoma ir negalėjo būti jai žinoma. Nurodo, kad ši aplinkybė tapo žinoma tik LR Seimo kontrolieriui atlikus patikrinimą, t. y. jau įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl baudos skyrimo ir ši aplinkybė turi esminę reikšmę bylai, nes paaiškėjus faktams, jog jai priklausantis turtas nėra valstybinėje žemėje, teismas, spręsdamas klausimą dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimą, privalo atsižvelgti į paminėtus faktus.
12. Teigia, kad aplinkybės, paaiškėjusios po Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pateiktų išvadų, atitinka kasacinio teismo proceso atnaujinimo suformuotą praktiką bei CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto numatytus požymius.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo atskirąjį skundą atmesti.
14. Nurodo, kad teismas nepažeidė nei materialinės teisės, nei procesinės teisės normų, įsigilino į priverstinio sprendimo vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, jų esmę ir siekiamus tikslus, procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti reikšmingas aplinkybes ir procesines teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir apeliacinės instancijos teismų suformuotos praktikos, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti pagrįstą teismo nutartį.
15. 2022-01-11 apeliacinės instancijos teismui apeliantė A. G. pateikė rašytinius paaiškinimus, naujus įrodymus, kuriuos prašo priimti ir vertinti nagrinėjant atskirąjį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. A. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Pagal Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalies nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos procesinio sprendimo dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų bei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
17. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o CPK 324 straipsnio 3 dalies nuostatos numato, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, juos pripažįsta galimus priimti ir tirti. Be to, CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti išimtinai argumentuotas (CPK 314 straipsnis, 306 straipsnio 3 dalis, 324 straipsnio 3 dalis).
19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2022-01-11 apeliantė A. G. apeliacinės instancijos teismui pateikė paaiškinimus, 2021-11-05 eksperto konsultacinę išvadą Nr. 123, darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe pažymą bei kt. dokumentus, tačiau apeliantė nepateikė jokių duomenų, kad būtinybė pateikti minėtus įrodymus iškilo išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, nes dalis teikiamų dokumentų buvo apeliantės gauti iki 2021-09-01 teikto prašymo dėl proceso atnaujinimo ir galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, o Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2021-06-08 pažyma buvo teikta pirmosios instancijos teismui kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo. Be to, apeliantė nenurodė kokias aplinkybes nagrinėjamoje byloje patvirtina minėti įrodymai, kokią reikšmę nagrinėjant klausimą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjamoje byloje turi eksperto išvada, kiti dokumentai. Konstatuotina, kad prašymas priimti naujus įrodymus nėra motyvuotas, dalis dokumentų galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl apeliantės A. G. prašymas dėl naujų įrodymų priėmimo atmestinas (CPK 314 straipsnis).
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2VP-5043-570/2020 Marijampolės apylinkės teismas 2020-09-18 nutartimi iš dalies tenkino antstolės S. Ž. prašymą skirti baudą A. G. už antstolio reikalavimo nevykdymą. Teismas konstatavo, kad skolininkė A. G. nevykdo antstolės reikalavimo gera valia įvykdyti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-10-16 sprendimą, dėl ko skolininkei 2020-07-15 surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas. Nurodė, kad terminas savavališkos statybos trūkumams pašalinti A. G. buvo nustatytas iki 2019-07-31, tačiau antstolei 2020-07-16 atnaujinus vykdomąją bylą, teismo sprendimas nėra vykdomas ir darė išvadą esant pagrindui A. G. skirti 5 Eur dydžio baudą už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną.
21. Prašydama atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje CPK 366 straipsnio l dalies 2 punkto pagrindu, pareiškėja A. G. teismui nurodė, kad paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios tapo žinomos jai tik gavus Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2021-06-08 pažymą Nr. 4D-2020/1-730, kurioje nurodyta, jog nėra patikimų duomenų, kad jai priklausantis objektas (gyvenamojo namo priestato dalis) užima dalį valstybei priklausančios žemės. Pareiškėja teigė, kad savavališkos statybos nėra, todėl jai neteisėtai ir nepagrįstai skaičiuojama teismo sprendimo nevykdymo sankcija ir tuo daroma turtinė žala. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažymoje padarytos išvados bei nustatyti duomenys ir faktai laikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Išnagrinėjęs prašymą pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė neteikia pagrindo daryti išvadai, kad ji turi esminę reikšmę bylai, kurioje už įsiteisėjusio ir galiojančio teismo sprendimo nevykdymą pareiškėjai buvo skirta bauda, nes prašomoje atnaujinti civilinėje byloje nebuvo sprendžiami savavališkos statybos ir pareiškėjai priklausančio priestato įsiterpimo į valstybinės žemės sklypą klausimai. Apeliantė su teismo išvada nesutinka prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
22. Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė teisės į teismą įgyvendinimo priemonė. Kasacinis teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose yra pažymėjęs, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiko atžvilgiu, ir res judicata galią įgijęs teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).
23. Kaip minėta, pareiškėja A. G. procesą prašė atnaujinti paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios jai nebuvo žinomos nagrinėjant bylą bei nurodė, kad paaiškėjusios naujos aplinkybės patvirtina, jog jai priklausantis priestatas neišsikiša į valstybinę žemę, todėl bauda už sprendimo nevykdymą jai negalėjo būti paskirta. Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-153-969/2020). Atsižvelgiant į tai, pareiškėja, siekianti atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, privalo įrodyti visus naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės požymius. Dėl paminėto, nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą nurodytu pagrindu, visų pirma būtina išsiaiškinti, ar pareiškėjos nurodytos aplinkybės laikytinos naujai paaiškėjusiomis ir esminėmis, t. y. ar jos būtų lėmusios kitokius teismo sprendimus byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą.
24. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-10-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012 atsakovė A. G. buvo įpareigota įstatymų nustatyta tvarka pašalinti savavališkos statybos žemės sklype, nuosavybės teise priklausančiame A. G. ir R. B., esančiame (duomenys neskelbtini), padarinius, t. y. per 6 mėnesius nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo dienos išardyti savavališkai perstatytą ar pertvarkytą gyvenamojo namo priestato 3a1/p dalį, kuri pastatyta valstybei priklausančiame žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę, o per nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, įpareigojo Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamojo namo priestatą 3a1/p ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės A. G..
25. Pareiškėjos A. G. prašymu atnaujinus minėtos civilinės bylos nagrinėjimą, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-11-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. A2-785-802/2016 buvo pakeista 2012-10-16 sprendimo rezoliucinė dalis ir atsakovei leista teisės aktų nustatyta tvarka per šešių mėnesių terminą parengti projektinę dokumentaciją minėtam savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui 3a1/p žemės sklype įteisinti ir, sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Nuspręsta šio įpareigojimo atsakovei teismo nustatytu terminu neįvykdžius, t.y. yra negavus statybą leidžiančio dokumento, palikti nepakeistą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-10-16 priimtą teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1583-986/2012 likusioje jo dalyje.
26. Kauno apygardos teismas 2017-04-13 nutartimi aukščiau minėtas 2016-11-15 sprendimas iš esmės paliktas nepakeistas, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad atsakovei A. G. neparengus projektinės dokumentacijos ir negavus statybą leidžiančių dokumentų per nustatytą 6 mėnesių terminą dėl savavališkai pastatyto statinio įteisinimo, atsakovė įpareigojama per 6 mėnesius išardyti savavališkai perstatytą ar pertvarkytą gyvenamojo namo priestato 3a1/p dalį, kuri pastatyta valstybei priklausančiame žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę, o per nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos įpareigojama nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamojo namo priestatą 3a1/p, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš A. G..
27. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismo 2018-01-04 bei 2019-02-07 nutartimis buvo tenkinti pareiškėjos A. G. prašymai dėl aukščiau nurodyto sprendimo vykdymas atidėjimo ir sprendimo vykdymas buvo atidėtas iki 2019-07-31 (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Paminėti duomenys patvirtina, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-10-16 sprendimas (kurio rezoliucinė dalis pakeista Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-11-15 sprendimu bei patikslinta Kauno apygardos teismo 2017-04-13 nutartimi) yra įsiteisėjęs.
28. Civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje numatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimai, nutartys, įsakymai ar nutarimai yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, o CPK 588 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato, kad teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra Civilinio proceso kodekso Vykdymo procese nustatyta tvarka pateiktas vykdyti dokumentas, o antstolio reikalavimas vykdyti sprendimus yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585, 586 straipsniai).
29. Byloje nėra ginčo, kad 2012-10-16 sprendimas (kurio rezoliucinė dalis pakeista Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-11-15 sprendimu bei patikslinta Kauno apygardos teismo 2017-04-13 nutartimi), priimtas civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012, yra įsiteisėjęs, o atidėti jo įvykdymo terminai yra suėję, todėl priimtas sprendimas, kurio pagrindu yra išduotas ir antstolei pateiktas vykdyti vykdomasis raštas, yra vykdytinas (CPK 18, 588 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas 2020-09-18 nutartimi iš dalies tenkindamas antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo A. G. už antstolio reikalavimo nevykdymą, pagrįstai, įvertinęs, jog sprendimo vykdymo atidėjimo terminai yra pasibaigę, baudą A. G. skyrė nuo nutarties įsiteisėjimo dienos iki 2012-10-16 sprendimo įvykdymo.
30. Tiek pareiškime atnaujinti procesą, tiek ir atskirame skunde apeliantė A. G. nurodo, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2021-06-08 pažyma Nr. 4D-2020/1-730, kuria konstatuota, kad nėra patikimų duomenų, jog jai priklausantis objektas išsikiša į valstybinę žemę yra nauja aplinkybė, kuri sudaro pagrindą atnaujinti procesą byloje, kurioje jai paskirta bauda už sprendimo nevykdymą. Tačiau minėti teiginiai vertintini kritiškai, nes nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikti duomenys, kad dėl minėtoje pažymoje konstatuotų išvadų yra panaikintas 2012-10-16 sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas ir antstolė 2020-07-15 surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantės nurodoma aplinkybė, kaip pagrindas atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl baudos skyrimo, esminės reikšmės neturi, nes byloje nebuvo sprendžiami savavališkos statybos ir priestato įsiterpimo į valstybinės žemės sklypą klausimai, bet buvo nagrinėjamas antstolės pareiškimas dėl baudos skyrimo, nevykdant įsiteisėjusio teismo sprendimo. Neatmestina, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažymoje konstatuoti faktai gali būti nauja aplinkybe kitose bylose, tačiau nagrinėjamoje byloje nelaikytina pagrindu atnaujinti procesą, kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė, nes apeliantė neįrodė visų naujai paaiškėjusios aplinkybės požymių (neįrodė esminės reikšmės nagrinėjamai bylai), todėl tenkinti prašymą ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2VP-5043-570/2020, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo.
31. Kadangi dalis apeliantės procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių nebuvo ir nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, apeliacinės instancijos teismas, dėl kitų skunde išdėstytų argumentų, kaip neturinčių esminės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui, nepasisako.
32. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, tinkami taikė materialinės ir procesinės teisės normas, padarė pagrįstas išvadas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl naikinti ar keisti nutartį nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.