Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamasis V. B. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus V. B., gimusį (duomenys neskelbtini), ir L. B., gimusį (duomenys neskelbtini), mokėti lėšas jų išlaikymui, tai yra pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. spalio 5 d. įsakymą privalėdamas mokėti po 144,81 Eur (500,00 Lt) dydžio išmokas kas mėnesį nuo 2007 m. rugpjūčio 23 d. iki sūnaus V. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir sūnaus L. B., gimusio (duomenys neskelbtini), pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, tačiau minėtos pareigos nevykdė, tai yra nuo 2015 m. vasario 6 d. iki 2015 m. gegužės 5 d. vengė pareigos pagal minėtą teismo įsakymą mokėti lėšas nepilnamečiams vaikams V. B. ir L. B. ir tokiu būdu nesumokėjo iš viso 910,79 Eur, nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2015 m. rugsėjo 2 d. vengė pareigos pagal minėtą teismo įsakymą mokėti lėšas nepilnamečiams vaikams V. B. ir L. B. ir tokiu būdu nesumokėjo iš viso 799,18 Eur, nuo 2016 m. birželio 17 d. iki 2019 m. kovo 1 d. vengė pareigos pagal minėtą teismo įsakymą mokėti lėšas nepilnamečiam sūnui L. B. ir tokiu būdu nesumokėjo iš viso 6 404,44 Eur, taip bendrai įsiskolindamas 8 114,41 Eur sumai.

Kaltinamasis V. B. neigė tyčia vengęs išlaikyti vaikus ir paaiškino, kad su buvusia sutuoktine R. B. turi du sūnus V. B. ir L. B., santuoką nutraukė prieš 5 - 6 metus, nes jį išvarė iš namų. Kelis metus, iki 2014 m. pabaigos gyveno Vilniuje nuomojamame bute, dirbo, bendravo su sūnumis ir teikė jiems išlaikymą pagal teismo sprendimą. Vėliau mirus buto šeimininkei turėjo išsikraustyti, buvo per brangu nuomotis kitą butą Vilniuje, todėl išėjo iš darbo ir išvažiavo gyventi pas mamą į Druskininkus. Išvykęs iš Vilniaus sūnums išlaikymo daugiau neteikė, nes neturėjo pakankamai pinigų, be to, pinigus iš gaunamų pajamų išskaičiuodavo antstolė. Grįžęs į Druskininkus užsiregistravo darbo biržoje, per darbo biržą įsidarbino (duomenys neskelbtini) kaime, kur rinko sraiges bei grybus. Jam prieš 10 metų buvo išoperuota stuburo išvarža, dėl ko negali dirbti sunkių darbų, šis darbas buvo per sunkus, todėl po mėnesio laiko išėjo iš darbo ir savo jėgomis gydėsi nugaros skausmus, vaikščiojo į reabilitaciją. Po reabilitacijos per darbo biržą įsidarbino uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini), kur reikėjo nešioti cementą, darbdaviui nepatiko, jog dėl nugaros skausmų jis daug sėdi, todėl po mėnesio iš šio darbo taip pat išėjo. Išėjęs iš darbo daugiau niekur nedirbo, darbo biržoje nesiregistravo, nes jam nesiūlė gerų darbų, padėdavo savo neįgaliai motinai. Dėl nugaros skausmų kito darbo neieškojo, pragyvena rinkdamas butelius, jam duoda pinigų motina, be to, iš pirmos darbovietės turėjo santaupų. Turi po tėvo mirties likusio paveldėto turto, šį turtą yra areštavusi antstolė, tačiau areštuotas turtas yra menkavertis, todėl jo neparduoda. Neatsisako padėti savo vaikams, bet turi pradėti dirbti.

Nors kaltinamasis nepripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, jo kaltė vengus išlaikyti vaikus įrodyta byloje esančiais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

Nukentėjusioji ir nukentėjusiojo L. B. atstovė pagal įstatymą R. B. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamasis yra buvęs sutuoktinis, santuoka nutraukta 2010 m. bendru sutarimu. Kaltinamasis iki 2014 m. gruodžio mėn. dirbo Vilniuje tolimųjų reisų vairuotoju, gavo atlyginimą, iš kurio buvo išskaičiuojamas išlaikymas abiem vaikams. 2014 m. pabaigoje kaltinamasis susipažino su J. R. ir persikėlė gyventi į Druskininkus pas motiną. Kaltinamojo motina turėjo šešis žemės sklypus, iš kurių du žemės sklypus pardavė kaltinamojo sugyventinei J. R., kuriai pardavė taip pat ir butą, kuriame pati gyvena. Viename iš žemės sklypų J. R. su kaltinamuoju pasistatė gyvenamąją namą, kur dabar gyvena kaltinamasis, J. R. jau kurį laiką dirba Švedijoje. Mano, kad sandoriai su J. R. yra fiktyvus, siekiant perrašyti turtą, kad jo neliktų vaikams. Kaltinamajam stuburo operacija daryta prieš 20 metų, po operacijos jis dirbo, jo sveikata yra gera ir jis dirbti gali, tačiau jai ir vaikams aiškina, kad nedirbs, nes tingi, be to, nurodo, kad dirbti jam neapsimoka, nes per mažas atlyginimas, jam tinka, jog jį išlaiko mama ir sugyventinė, o vaikai nieko iš jo negaus ir juos turi išlaikyti ji. Kaltinamasis nuo 2015 m. vasario mėn. išlaikymo vaikams neteikia, dėl ko šiuo metu yra susidariusi bendra 21 500,00 Eur skola.

Nepilnametis nukentėjusysis L. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su tėvu V. B. bendrauja telefonu, tėvas jį aplanko tik per gimtadienius, kuomet nusiveda į kavinę, padovanoja saldumynų bei penkis eurus. Kiek žino tėvas mamai mokėjo alimentus už jo ir brolio išlaikymą maždaug iki 2015 m. pradžios, vėliau išlaikymo neteikė. Kartą per metus atvažiuoja į Druskininkus, tačiau būna pas močiutę, su tėvu nelabai bendrauja. Klausė tėvo, kada jis pradės dirbti bei sumokės už jo ir brolio išlaikymą, tačiau tėvas atsako, jog dirbti nenori bei tingi, jam patinka būti išlaikomam (1 t., b. l. 126).

Nukentėjusysis V. B. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamasis yra jo tėvas, su kuriuo nuo 2019 m. balandžio 12 d. nebendrauja, kadangi tėvas atvažiavęs pas jį su juo negražiai kalbėjo. Tėvui išėjus iš namų, iki pilnametystės gyveno su mama ir broliu, juo rūpinosi mama. Tėvas iki 2014 m. pabaigos, ar 2015 m. pradžios gyveno Vilniuje, vėliau susipažino su J. R. ir išvažiavo gyventi į Druskininkus. Kažkurį laiką tėvas teikė išlaikymą, atvažiuodavo į Vilnių, su broliu nusivesdavo į kavinę, kartais duodavo po 10 Eur. Vasarą, per atostogas, atvažiuodavo pabūti pas tėvą į Druskininkus, gyvendavo namuose, kur tėvas gyveno su sugyventine J. R.. Iš ko tėvas pragyvena, nežino, anksčiau buvo užsiregistravęs darbo biržoje, dirbo, bet iš darbo išėjo, nes jam buvo per sunkus darbas, jog skaudėtų nugarą niekada nesakė. Tėvui siūlė dirbti viešuosius darbus, bet tėvas nesutiko, sakydamas, kad tokio darbo dirbti nemoka bei tingi. Ne kartą tėvas sakė, kad tingi dirbti, be to, atlyginimai yra maži ir dirbti jam neapsimoka, tėvo teigimu jo mama R. B. dirba gerą darbą, turi daug pinigų, todėl ir turi jį su broliu išlaikyti. Kai buvo pas tėvą, matė kaip jis kapoja malkas, tėvas jokių sveikatos problemų neturi, sveikata niekada nesiskundė. Sakė tėvui, kad jam reikia pinigų mokslams, bet tėvas nurodė, kad išlaikymo nemokės.

Liudytoja J. B. teismo posėdyje parodė, kad 2009 m. sausio 20 d. į antstolių kontorą kreipėsi R. B. pateikdama Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo įsakymą dėl išlaikymo vaikams išieškojimo iš kaltinamojo iki vaikų pilnametystės nuo 2007 m. rugpjūčio 23 d., tuo metu buvo susidariusi 292,52 Eur skola. Pradėjus vykdymo veiksmus išieškojimą nukreipė į kaltinamojo darbovietę UAB (duomenys neskelbtini), kur kaltinamasis dirbo iki 2015 m. vasario 9 d. 2015 m. vasario mėn. kaltinamasis, jį atleidus iš darbo UAB (duomenys neskelbtini), pradėjo gauti bedarbio pašalpą. Nukreipus išieškojimą į bedarbio pašalpą, iš kaltinamojo buvo išieškota 336,79 Eur, vėliau kaltinamasis įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini), iš šios darbovietės R. B. išieškoti 165,00 Eur. Po dviejų mėnesių kaltinamasis išėjo iš darbo, daugiau jokių pajamų negavo, todėl vykdyti išieškojimo nebuvo galimybės. Viso vykdymo laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 20 d. iki 2019 m. gegužės 1 d. iš kaltinamojo išieškota 13 665,96 Eur išlaikymo, išlaikymo skola 2019 m. gegužės 1 d. sudaro 25 535,15 Eur. Šiuo metu kaltinamasis nedirba, sąskaitų neturi, turi dviejų žemės sklypų po 1/6 dalis, kuriuos paveldėjo mirus tėvui, šis turtas areštuotas, tačiau žemės sklypų vertė yra nedidelė, todėl šiam turtui varžytynių neskelbė. Kaltinamajam yra suteikta galimybė pasiūlyti pirkėją už kuo didesnę kainą, tačiau kaltinamasis šia teise iki šiol nepasinaudojo, su ja dėl vykdymo nebendravo, savanoriškai vaikams išlaikymo neteikė.

Iš antstolės J. B. pareiškimo bei prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad 2009 m. sausio 20 d. antstolei pateiktas vykdyti vykdomasis raštas dėl 144,81 Eur (500,00 Lt) išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimo iš kaltinamojo Viliaus B. R. B. naudai. Kaltinamasis vengė mokėti išlaikymą, dėl ko R. B. pateikė pareiškimą dėl baudžiamosios bylos V. B. iškėlimo, tuo pagrindu antstolė prašė V. B. iškelti baudžiamąją bylą pagal BK 164 straipsnį (1 t., b. l. 14-17).

Nukentėjusiosios R. B. prašymas (1 t., b. l. 68) ir antstolės J. B. 2019 m. vasario 27 d. raštas dėl informacijos (1 t., b. l. 95-98) patvirtina, kad išieškotojos R. B. prašymu ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. spalio 5 d. vykdomojo dokumento pagrindu antstolės J. B. kontoroje užvesta ir vykdoma vykdomoji byla Nr. 0018/09/00121 dėl išlaikymo išieškojimo iš V. B. (1 t., b. l. 65-68).

Iš antstolės J. B. 2009 m. vasario 2 d. patvarkymo vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo išieškojimo matyti, kad antstolė išsiuntė kaltinamojo darbovietei UAB (duomenys neskelbtini) vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. spalio 5 d. vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo išieškojimo, pareikalaujant išskaičiuoti 50 procentų skolininko gaunamo darbo užmokesčio, kol bus padengtas 463,39 Eur (1 600,00 Lt) išlaikymo įsiskolinimas (1 t., b. l. 69).

UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. vasario 9 d. raštu teismo įsakymas dėl išlaikymo priteisimo grąžintas antstolei, nes kaltinamasis 2015 m. vasario 6 d. atleistas iš darbo, prie šio rašto pridėta pažyma apie atliktus išskaitymus patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 23 d. iki 2015 m. vasario 9 d. iš skolininko darbo užmokesčio antstolei pervesta iš viso 10 788,29 Eur išlaikymo suma (1 t., b. l. 71-73).

Antstolės J. B. 2015 m. sausio 26 d. patvarkymas dėl arešto uždėjimo turtui ir turto arešto aktas patvirtina, kad antstolė vykdydama Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. spalio 5 d. vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo išieškojimo 2015 m. sausio 26 d. areštavo kaltinamajam V. B. priklausantį turtą: 1/6 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) 344,00 Eur vertės, ir 1/6 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) 1 023,00 Eur vertės (1 t., b. l. 74-77).

Iš Alytaus apylinkės teritorinės darbo biržos klientų aptarnavimo departamento Druskininkų skyriaus rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad kaltinamasis V. B. Alytaus teritorinės darbo biržos Druskininkų skyriuje buvo registruotas nuo 2015 m. vasario 9 d. iki 2015 m. gegužės 4 d., 210,72 Eur nedarbo draudimo išmoka paskirta 2015 m. vasario 17 d., darbo paieška nutraukta įsidarbinus savarankiškai pas S. J., vėliau darbo biržoje registruotas nuo 2015 m. rugsėjo 2 d. iki 2016 m. gegužės 10 d., tęsiant ankstesnės nedarbo draudimo išmokos mokėjimą, 2015 m. spalio 21 d. išduotas siūlymas įsidarbinti tarptautinių krovinių vežėju UAB (duomenys neskelbtini), pakviestas dalyvauti tolimesnėje atrankoje, bet neįdarbintas, 2016 m. sausio 20 d. išsiųstas CV dirbti apsaugos darbuotoju UAB (duomenys neskelbtini), 2016 m. sausio 27 d. išsiųstas CV dirbti vairuotoju – ekspeditoriumi UAB (duomenys neskelbtini), 2016 m. kovo 15 d. išduotas siūlymas dirbti pakuotoju UAB (duomenys neskelbtini), neįdarbintas, darbo paieška nutraukta įsidarbinus UAB (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 101).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Utenos skyriaus raštas dėl informacijos apie V. B. pateikimo patvirtina, kad kaltinamajam 2015 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. NI_SPI-593 skirta nedarbo socialinių draudimo išmoka ir tuo pagrindu kaltinamajam 2015 m. kovo 20 d. išmokėta 90,31 Eur nedarbo socialinio draudimo išmoka už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 17 d. iki 2015 m. vasario 28 d., 2015 m. balandžio 20 d. – 105,36 Eur nedarbo socialinio draudimo išmoka už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d., 2015 m. gegužės 20 d. – 105,36 Eur nedarbo socialinio draudimo išmoka už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. balandžio 30 d., 2015 m. birželio 19 d. – 13,60 Eur nedarbo socialinio draudimo išmoka už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. gegužės 4 d., 2015 m. spalio 20 d. – 172,89 Eur nedarbo socialinio draudimo išmoka už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 2 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d., 2015 m. lapkričio 20 d. – 156,36 Eur nedarbo socialinio draudimo išmoka už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d., 2015 m. gruodžio 21 d. – 156,36 Eur nedarbo socialinio draudimo išmoka už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d., 2016 m. sausio 20 d. – 78,18 Eur nedarbo socialinio draudimo išmoka už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., 2016 m. vasario 19 d. – 35,31 Eur nedarbo socialinio draudimo išmoka už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 14 d. (1 t., b. l. 104).

Iš antstolės J. B. 2015 m. gegužės 14 d. patvarkymo dėl išlaikymo išieškojimo matyti, kad antstolė išsiuntė VSDFV Utenos skyriui vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. spalio 5 d. vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo išieškojimo, pareikalaujant išskaičiuoti 70 procentų iš skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios minimalaus mėnesio atlyginimo, kol bus padengtas 13 800,46 Eur išlaikymo įsiskolinimas (1 t., b. l. 80).

VSDFV Utenos skyriaus 2015 m. liepos 1 d. raštas dėl išlaikymo išieškojimo iš V. B. nutraukimo Nr. (3.7)R3-24680 patvirtina, kad 2015 m. gegužės 4 d. V. B. bedarbio statusas nutrauktas, nes asmuo įsidarbino (1 t., b. l. 86).

Iš VSDFV Utenos skyriaus 2015 m. birželio 26 d. pažymos Nr. (9.51)L3-3495 apie įvykdytus išskaitymus iš asmens išmokų matyti, kad iš kaltinamojo V. B. už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. išskaityti 105,36 Eur, už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. – 105,36 Eur ir už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. gegužės 4 d. – l3,59 Eur (1 t., b. l. 85).

Iš antstolės J. B. 2015 m. kovo 20 d. patvarkymo dėl išlaikymo išieškojimo matyti, kad antstolė išsiuntė kaltinamojo darbdaviui S. J. vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. spalio 5 d. vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo išieškojimo, pareikalaujant išskaičiuoti 70 procentų iš skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios minimalaus mėnesio atlyginimo, kol bus padengtas 14 561,58 Eur išlaikymo įsiskolinimas (1 t., b. l. 83).

VSDFV Utenos skyriaus 2016 m. kovo 2 d. raštas dėl išlaikymo išieškojimo iš V. B. nutraukimo Nr. (3.7)R3-9580 patvirtina, kad 2016 m. sausio 15 d. nutrauktas nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimas išmokėjus visą nustatytą išmokos mokėjimo trukmę be tolimesnio vykdymo (1 t., b. l. 87).

Iš VSDFV Utenos skyriaus 2016 m. kovo 1 d. pažymos Nr. (3.7)F3-570 apie įvykdytus išskaitymus iš asmens išmokų matyti, kad iš kaltinamojo V. B. už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. išskaityti 78,18 Eur, už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 14 d. – 35,30 Eur (1 t., b. l. 88).

Iš antstolės J. B. 2016 m. gegužės 16 d. patvarkymo dėl išlaikymo išieškojimo matyti, kad antstolė išsiuntė kaltinamojo darbdaviui UAB (duomenys neskelbtini) vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. spalio 5 d. vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo išieškojimo, pareikalaujant išskaičiuoti 70 procentų iš skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios minimalaus mėnesio atlyginimo, kol bus padengtas 18 508,16 Eur išlaikymo įsiskolinimas (1 t., b. l. 89).

UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. lapkričio 21 d. raštas Nr. 18-43 patvirtina, kad kaltinamasis V. B. šioje bendrovėje dirbo nuo 2015 m. gegužės 11 d. iki 2016 m. birželio 17 d., iš darbo atleistas pagal Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį darbuotojo prašymu (1 t., b. l. 115).

UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. liepos 15 d. raštu vykdomasis dokumentas dėl išlaikymo išieškojimo iš kaltinamojo grąžintas antstolei, nes kaltinamasis 2016 m. birželio 17 d. atleistas iš darbo, prie šio rašto pridėti duomenys apie sumokėtą įsiskolinimą bei nukentėjusiosios savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti 2016 m. birželio 15 d. ir 2016 m. liepos 14 d. mokėjimo nurodymai patvirtina, kad nukentėjusiajai R. B. už 2016 m. gegužės mėn. pervesta 95,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas, už 2016 m. birželio mėn. – 70,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas (1 t., b. l. 43-46, 90-91).

Iš Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2018 m. lapkričio 14 d. rašto Nr. S-1213 matyti, kad kaltinamajam Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriuje nuo 2015 m. vasario 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d. socialinė pašalpa nebuvo mokama (1 t., b. 1. 110).

Antstolės J. B. 2019 m. vasario 27 d. raštas patvirtina, kad vykdant Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. spalio 5 d. vykdomąjį dokumentą pats kaltinamasis sūnums išlaikymo neteikė, išieškojimai buvo nukreipti į skolininko darbo užmokesčius UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) bei į socialinio draudimo išmoką VSDFV Utenos skyrių, kaltinamojo skola vaikų išlaikymui 2019 m. kovo 1 d. sudarė 25 123,15 Eur (1 t., b. l. 95-98).

Iš Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2015 m. sausio 29 d. sprendimų Nr. V2-710 ir Nr. V2-711 matyti, kad atsižvelgiant į antstolės J. B. 2015 m. sausio 22 d. pažymą ir R. B. 2015 m. sausio 27 d. pateiktus prašymus nuspręsta V. B. ir L. B. nuo 2015 m. sausio 27 d. iki 2015 m. sausio 31 d. išmokėti po 9,19 Eur dydžio išmoką, V. B. nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2016 m. vasario 29 d. kiekvieną mėnesį mokėti po 57,00 Eur dydžio išmoką, L. B. nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. – po 57,00 Eur dydžio išmoką, o nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 23 d. išmokėti 42,65 Eur dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokų mokėjimą (1 t., b. l. 49-50).

Iš SODROS duomenų bazės matyti, kad kaltinamasis priimant teismo įsakymą dėl išlaikymo išieškojimo, t. y. 2007 m. spalio 5 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), kur dirbo iki 2015 m. vasario 6 d., vėliau nuo 2015 m. gegužės 5 d. iki 2015 m. birželio 30 d. kaltinamasis dirbo pas individualią veiklą vykdantį S. J., o nuo 2016 m. gegužės 11 d. iki 2016 m. birželio 17 d. – UAB (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 172).

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, daro išvadą, kad jie yra pakankami konstatuoti, jog kaltinamojo V. B. kaltė vengus išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įrodyta. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. spalio 5 d. įsakymo pagrindu kaltinamasis turėjo pareigą nuo 2007 m. rugpjūčio 23 d. kas mėnesį mokėti nepilnamečiams sūnums V. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir L. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 144,81 Eur (500,00 Lt) iki vaikų pilnametystės (1 t., b. l. 17). Nukentėjusioji R. B. parodė, kad kaltinamasis iki 2015 m. vasario mėn. pareigą išlaikyti vaikus vykdė, tačiau išsikėlęs gyventi į Druskininkus nutraukė teikti vaikams išlaikymą, nurodydamas, jog tingi dirbti, jam pačiam geriau, kai jį išlaiko motina bei sugyventinė, o vaikus turi išlaikyti ji, nes gauna gerą atlyginimą. Kaltinamasis neginčijo fakto, jog nuo 2015 m. vasario mėn. pats vaikams išlaikymo neteikė, tačiau neigia, jog išlaikyti vaikus vengė piktybiškai ir nurodė, jog šios pareigos nevykdė, nes gavo nedideles pajamas, išlaikymą išskaičiuodavo antstolė, o vėliau niekur nedirbo, jokių pajamų negavo, pragyveno rinkdamas butelius, todėl neturėjo lėšų išlaikymui mokėti.

BK 164 straipsnyje numatyta atsakomybė už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką vengimą, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti būtiną materialią paramą vaikui. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-291/2008, 2K-7-68/2009, 2K-432/2013 ir kt.). Šis straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės ir pan., t. y. neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių. Kita vertus, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, simuliuoja ligą, slepia savo pajamas ar kitokias turtines lėšas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139/2011). Taigi, pripažįstant asmenį kaltu dėl šiame straipsnyje numatytos veikos, būtina nustatyti, jog asmuo žinojo apie pareigą mokėti nustatyto dydžio alimentus, turėjo realią galimybę tai daryti, tačiau to nedarė. Motyvai, kodėl tai nebuvo daroma, esminės reikšmės veikos kvalifikavimui neturi. Atsižvelgiant į tai, jog vaikų išlaikymas yra neišvengiama tėvų pareiga, materialinis vaikų išlaikymas yra būtinas ir neišvengiamas užtikrinti visų pirma būtiniausius fiziologinius vaiko poreikius, vadovaujantis vaiko, kuris pats savimi pasirūpinti ir išgyventi negali, interesais, vengimas išlaikyti vaiką laikomas pavojinga visuomenei veika, dėl ko taikoma griežčiausia – baudžiamoji atsakomybė.

Kaip matyti iš Sodros gautų duomenų, kaltinamasis iki 2015 m. vasario 6 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 172). Kaltinamasis V. B. parodė, kad iš darbo UAB (duomenys neskelbtini) išėjo savo noru, kadangi išsikėlė gyventi į Druskininkus, dirbdamas šioje bendrovėje susitaupė apie 1 000,00 Eur. Atvykęs į Druskininkus gydėsi nugaros skausmus, vaikščiojo į reabilitaciją, o vėliau užsiregistravo darbo biržoje, pradėjo dirbti Grūto parke, rinko sraiges bei grybus, tačiau išdirbo tik vieną mėnesį, iš darbo išėjo savo noru, nes dėl nugaros skausmų jam buvo per sunku dirbti. Išėjęs iš darbo gydėsi nugaros skausmus, vaikščiojo į reabilitaciją, o vėliau užsiregistravo darbo biržoje ir įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini), tačiau jam darbas buvo per sunkus, skaudėjo nugarą, todėl po mėnesio iš darbo išėjo savo noru. Daugiau darbo biržoje nesiregistravo, kitų darbų nerado, todėl niekur nedirbo. Alytaus teritorinės darbo biržos Klientų aptarnavimo departamento Druskininkų skyriaus raštas „Dėl informacijos pateikimo“ (1 t., b. l. 101) bei Sodros duomenys (1 t., b. l. 172) patvirtina, kad kaltinamasis V. B. nuo 2015 m. vasario 9 d. iki 2015 m. gegužės 4 d. buvo užsiregistravęs Alytaus teritorinės darbo biržos Druskininkų skyriuje, nuo 2015 m. vasario 17 d. jam buvo mokama 210,72 Eur draudimo išmoka, 2015 m. gegužės 4 d. darbo paieška nutraukta jam įsidarbinus savarankiškai pas individualią veiklą vykdantį S. J., pas kurį jis dirbo nuo 2015 m. gegužės 5 d. iki 2015 m. birželio 30 d., vėliau laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 2 d. iki 2016 m. gegužės 10 d. jis buvo užsiregistravęs Alytaus teritorinės darbo biržos Druskininkų skyriuje, jam buvo mokama 210,72 Eur draudimo išmoka, 2016 m. gegužės 10 d. darbo paieška nutraukta jam įsidarbinus UAB (duomenys neskelbtini), kur jis dirbo nuo 2016 m. gegužės 11 d. iki 2016 m. birželio 17 d. Taigi, kaltinamasis išėjęs iš darbo UAB (duomenys neskelbtini) turėjo santaupų, iškart užsiregistravo darbo biržoje, kur gavo draudimo išmoką, tačiau laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 6 d. iki 2015 m. gegužės 5 d. turėdamas santaupų, gaudamas draudimo išmoką išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams neteikė ir pats asmeniškai net minimalių lėšų vaikams išlaikyti neskyrė. Pažymėtina, kad vengimas pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką yra ir tuomet kai asmuo nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo iš dalies, šį teismo sprendimą vykdo nepakankamai, kiek nustatė teismas. Asmuo, kuriam teismo sprendimui nustatoma pareiga teikti išlaikymą vaikui, privalo ją tiksliai be išlygų vykdyti, jis negali savavališkai pakeisti išlaikymo teikimo formos ar dydžio. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamajam nuo 2015 m. vasario 9 d. užsiregistravus darbo biržoje, antstolės patvarkymo pagrindu iš kaltinamojo mokėtų nedarbo socialinio draudimo išmokų buvo vykdomi išskaitymai laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. gegužės 4 d. (1 t., b. l. 80, 101, 104), tačiau šiuo laikotarpiu buvo mokama tik dalis įsiteisėjusiu teismo įsakymu priteistos sumos, tuo tarpu, kaltinamojo teigimu jis turėjo santaupų (1 000,00 Eur), taigi jis nors ir turėjo galimybę minėtu laikotarpiu įvykdyti teismo sprendimą pilnai, bet vaikams visos priteistos sumos nemokėjo, kas leidžia daryti išvadą, kad šiuo laikotarpiu kaltinamasis įsiteisėjusį teismo įsakymą vykdė nepakankamai ir tokiu būdu vengė teikti išlaikymą savo vaikams. Be to, kaltinamasis 2015 m. birželio 30 d. išėjęs iš darbo, nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2015 m. rugsėjo 2 d., o vėliau išėjęs iš darbo UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. birželio 17 d. kitur neįsidarbino, darbo biržoje (šiuo metu Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) nesiregistravo. Nors kaltinamasis nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2015 m. rugsėjo 2 d. gydėsi nugaros skausmus, vaikščiojo į reabilitaciją, o nuo 2016 m. birželio 17 d. niekur nedirba, nes jo niekas nepriima į darbą, dėl jo blogos sveikatos būklės, tačiau tai patvirtinančių duomenų, nepateikė, kada paskutinį kartą kreipėsi pas gydytoją, vaikščiojo į reabilitaciją, nurodyti negalėjo, gydančios gydytojos duomenų, neatsiminė, kitų pateisinamų priežasčių, dėl kurių minėtais laikotarpiais nesiregistravo darbo biržoje (Užimtumo tarnyboje) bei nedirbo, nenurodė, be to, jo parodymus, kad jis minėtais laikotarpiais turėjo sveikatos problemų, gydėsi bei dėl blogos sveikatos būklės negalėjo ir šiuo metu negali dirbti paneigia nukentėjusiųjų parodymai, kuriais teismas netikėti neturi pagrindo. Nukentėjusioji R. B. parodė, kad kaltinamajam stuburo operacija buvo daryta prieš 20 metų, po operacijos jis dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, jo sveikata yra gera ir jis dirbti gali, tačiau nedirba, nes tingi ir pareigą išlaikyti vaikus perkelia jai, nes ji gauna gerą atlyginimą. Nukentėjusysis V. B. patvirtino, kad tėvo sveikata yra gera, tėvas pats kapoja malkas, sveikata niekada nesiskundė ir jokių sveikatos problemų neturi, o nedirba, nes tingi, jam pasiūlius dirbti viešuosius darbus atsisakė, nurodydamas, kad tokių darbų dirbti nemoka. Nepilnametis nukentėjusysis L. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog pats kaltinamasis aiškino, jog dirbti nenori, tingi, jam patinka būti išlaikomam (1 t., b. l. 126). Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamasis nurodytais laikotarpiais bei šiuo metu iš esmės buvo ir yra darbingas, o jo nurodyti teiginiai, kad jis negali dirbti dėl blogos sveikatos būklės, laikytini siekiu pateisinti savo neteisėtą elgesį. Kiti kaltinamojo nurodyti argumentai, jog išlaikymo vaikams neteikė, nes gaudavo nedideles pajamas, jam nebuvo pasiūlomas tinkamas (jo norimas) bei gerai apmokamas darbas, pats pragyvendavo rinkdamas butelius negali būti laikomi pateisinantys bei šalinantys baudžiamąją atsakomybę, kadangi toks kaltinamojo elgesys visiškai nesuderinamas su tėvo pareiga išlaikyti vaikus. Kaltinamasis būdamas darbingas privalėjo imtis priemonių išlaikyti turimus darbus, o iš jų išėjęs dėti didesnes pastangas ir stengtis susirasti, kad ir mažai apmokamą, tačiau nuolatinį, teikiantį pajamas darbą, jog galėtų vykdyti savo įsipareigojimus vaikams, arba kreiptis į darbo biržą (Užimtumo tarnybą), kuri padėtų surasti darbą, tačiau jis to nepadarė, priešingai, įsidarbinęs pas S. J. išdirbo mažiau nei du mėnesius, iš darbo išėjo savo noru, be pateisinamų priežasčių apie du mėnesius niekur nedirbo, darbo biržoje nesiregistravo, UAB (duomenys neskelbtini) dirbo vos daugiau nei vieną mėnesį, iš šio darbo taip pat išėjo savo noru ir daugiau be pateisinamų priežasčių darbo biržoje (Užimtumo tarnyboje) nesiregistravo, jokio darbo nedirbo ir toks kaltinamojo elgesys tik parodo jo sąmoningą vengimą vykdyti savo pareigą išlaikyti vaikus. Duomenų, kad kaltinamasis laikotarpiais nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2015 m. rugsėjo 2 d. bei nuo 2016 m. birželio 17 d. iki 2019 m. kovo 1 d. objektyviai negalėjo mokėti lėšų – ėmėsi visų įmanomų priemonių susirasti darbą (darbo biržoje registruotas nebuvo), negalėjo dirbti dėl ligos, ar, kad būtų buvęs nedarbingas dėl kitokių pateisinamų priežasčių, įkalinimo ar pan., byloje nėra. Pažymėtina, kad iš byloje esančio valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad kaltinamojo motina J. B. 2016 m. rugpjūčio 18 d. pardavė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 190-197), kaltinamojo motina yra neįgali (1 t., b. l. 158), kaltinamojo teigimu jis motinai padeda, ją prižiūri, tačiau aplinkybių, kam motinai buvo reikalingi pinigai už parduotą žemę, nurodyti negalėjo, kas leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis turėjo galimybę pasiskolinti pinigų iš motinos ir šiuos pinigus panaudoti vaikams išlaikyti, tačiau kaltinamasis tokios galimybės akivaizdžiai nesvarstė, kitų teisėtų būdų gauti pinigų neieškojo. Aplinkybę, jog kaltinamasis vengė išlaikyti vaikus patvirtina ir tai, kad jis žinodamas, jog antstolė vykdo išieškojimą, su antstole nebendradarbiavo, turėdamas dalį, nors ir nedidelės vertės, turto kartu su savo giminaičiais, jokių priemonių, jog areštuota žemės sklypo dalis būtų kuo greičiau realizuota (galimai parduota vienam iš žemės sklypo bendrasavininkų), nesiėmė. Be to, kaip matyti iš nukentėjusiųjų V. B. ir L. B. parodymų, kaltinamasis kiekvienais metais aplankydavo juos, nusivesdavo į kavinę, atveždavo saldainių, duodavo pinigų, kas leidžia pagrįstai teigti, jog kaltinamasis gaudavo ir turėdavo pajamų, o kaltinamojo parodymai, jog jis antstolės areštuotą turtą norėjo padovanoti trečiam savo sūnui, nes nukentėjusioji R. B. gauna gera atlyginimą ir šie sūnus gyvena geriau, tik patvirtina, jog kaltinamasis išlaikymo šiems savo vaikams neteikia tyčia. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, kad kaltinamasis turėdamas santaupų, tam tikru laikotarpiu gaudamas pajamas bei žinodamas apie pareigą materialiai išlaikyti vaikus, tai yra, turėdamas realią galimybę, vengė teikti lėšas nepilnamečiams sūnums išlaikyti bei nesistengė ir nesiėmė jokių priemonių šiai pareigai vykdyti, dėl ko antstolei negalint iš kaltinamojo išieškoti lėšų vaikams išlaikyti, nukentėjusioji buvo priversta kreiptis į Vaikų išlaikymo fondo administraciją, šią pareigą perkeliant valstybei. Byloje esantys ir aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis V. B. žinodamas, jog turi pareigą pagal įsiteisėjusį Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. spalio 5 d. įsakymą išlaikyti nepilnamečius vaikus, mokant kas mėnesį periodines išmokas po 144,81 Eur (500,00 Lt) iki jų pilnametystės, tyčia šios pareigos laikotarpiais nuo 2015 m. vasario 6 d. iki 2015 m. gegužės 5 d., nuo 2015 m. balandžio 30 d. iki 2015 m. rugsėjo 2 d. bei nuo 2016 m. birželio 17 d. iki 2019 m. kovo 1 d., nevykdė, nes būdamas darbingas, jis turėjo galimybę teikti vaikams išlaikymą, tačiau sąmoningai šios pareigos vengė. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 164 straipsnio, požymius.