Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2024-09-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-157-651/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-09-05
Bylos Nr.
1A-157-651/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29871-2023-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalia Kursevičienė, Kristina Kakurinė, Lina Nainienė
Nuteistasis
R. S.
Nukentėjusysis
R. B.
Ieškovas
Klaipėdos teritorinei ligonių kasai
Advokatai
Marius Venckus
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-157-651/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29871-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 1.1.10.1.1; 2.1.15.2.1; 2.1.15.2.2; 2.4.6.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Linos Nainienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. ir nukentėjusiojo R. B. atstovo advokato Mariaus Venckaus apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo

R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nuspręsta bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo bausmės atlikimui, į bausmės laiką įskaityti 2023 m. rugpjūčio 9 d. laikino sulaikymo laiką (1 parą). Priteista iš R. S. 46,04 Eur žalos atlyginimas ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiajam R. B. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Priteista iš R. S. nukentėjusiajam R. B. nusikaltimu padarytai 983,60 Eur turtinei žalai ir 900 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš viso 1 883,60 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. S. nuteistas už tai, kad mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, o būtent: jis 2023 m. rugpjūčio 8 d., apie 21.30 val., daugiabučio namo kieme, ties pastatu, esančiu Kęstučio g. 22, Kretingoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia ne mažiau kaip 3 kartus spyrė automobilyje „Toyota Prius“, valstybinis Nr. MPC 971, sėdinčiam R. B. – po vieną kartą į galvos dešinę pusę ir į dešinį petį, šiais veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą bei ne mažiau kaip vieną kartą į kairės rankos riešą, kuria nukentėjusysis gynėsi nuo spyrių, ir šiais savo veiksmais padarė du smulkius linijinius brūkšnių pavidalo paviršinius odos nubrozdinimus – nudrėskimus kairio riešo priekiniame paviršiuje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. S. prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. balandžio 15 d. nuosprendį ir paskirti švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba taikyti BK 75 straipsnio 2 dalį ir bausmės vykdymą atidėti.

Šalies argumentai

2.1. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skiriamas bausmę, nepakankamai atsižvelgė į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir asmenybę, todėl paskyrė per griežtą bausmę. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad supranta, jog pasielgė negerai, gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Teigiama, kad atlikdamas arešto bausmę suprato, kad nenori sėdėti kalėjime, nenori tokio gyvenimo. Arešto bausmė padėjo pakeisti požiūrį į gyvenimą. Nurodoma, kad nustojo svaigintis, metė rūkyti. Be to, nurodoma, kad atsiprašė nukentėjusiojo, po bausmės atlikimo ketina susirasti darbą ir atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, kuri atsirado dėl jo veiksmais sukelto skausmo ir kitų nemalonių pojūčių. Nori pakeisti savo gyvenimo būdą, atlikinėdamas bausmę vaikšto pas psichologą, eina į pamaldas, daug dirba su savimi, kad ateityje nepadarytų nusikaltimų. Teigiama, kad keičiasi apelianto supratimas apie vertybes, jis neigiamai vertina savo elgesį, norėtų tapti pilnaverčiu visuomenės nariu, t. y. daugiau nenusikalsti, pradėti dirbti. Pažymima, kad ankstesnes nusikalstamas veikas padarė būdamas labai jauno amžiaus, tuomet dažnai svaigindavosi, vartodavo alkoholį ir narkotines medžiagas.

3. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo R. B. atstovas advokatas Marius Venckus prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio ir priteisti iš R. S. 2 070 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo R. B..

3.1. Nurodoma, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino prastovos laikotarpį, jį nepagrįstai sumažino 13 kalendorinių dienų. Nukentėjusysis pavėžėju ketino dirbti iki vasaros pabaigos. 2 512,11 Eur sumą už prastovą apskaičiavo pagal liepos mėnesio pajamas už 23 dienas, t. y. nuo 2023 m. rugpjūčio 9 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. Faktiškai šį laikotarpį nukentėjusysis nedirbo, nors ketino ,,Bolt“ pavėžėju dirbti iki vasaros pabaigos. Skundžiamu nuosprendžiu pripažinta, kad nukentėjusysis dėl jo užpuolimo, fizinio bei psichologinio smurto patyrė išgąstį, baimę, nerimą, nesaugumą ir kitus neigiamus išgyvenimus. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į aplinkybę, jog nukentėjusysis faktiškai dėl nuteistojo R. S. padarytos nusikalstamos veikos ir jos sukeltų pasekmių, t. y. atsiradusios baimės vairuoti, žmonių baimės, nebepradėjo dirbti. Nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis buvo apskaičiuota kilusi žala už 10 dienų, o ne už 23 dienas. Nukentėjusiojo paaiškinimus apie vidutines gaunamas per dieną 90 Eur pajamas iš dalies patvirtino ir rašytiniai įrodymai, tų aplinkybių neginčijo nuteistasis, todėl apylinkės teismas turėjo remtis vidutinėmis pajamomis ir apskaičiuoti už visas 23 prastovos dienas ir priteisti 2 070 Eur sumą kaip negautas pajamas.

3.2. Be to, skunde nurodoma, kad apylinkės teismas iš dalies tenkindamas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nepakankamai atsižvelgė į padarytos žalos pobūdį ir kilusias pasekmes. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad dėl R. S. padarytos tyčinės nesunkios nusikalstamos veikos nukentėjusiajam R. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tai neabejotinai sukėlė neigiamas pasekmes – fizinį skausmą, pažeminimą, išgąstį, baimę, nesaugumo jausmą ir kitus nepatogumus. Nukentėjusysis po įvykio 2023 m. rugpjūčio 14 d. kreipėsi į šeimos gydytoją, skundėsi padidintu jautrumu, baime, sunkumu užmigti, negalėjimu dirbti po patirto incidento, kai buvo sumuštas. Taigi R. S. savo nusikalstamais veiksmais sugriovė R. B. gyvenimo kokybę. Jam yra atsiradusi baimė, išgąstis, baisu vairuoti. Mėnesį po įvykio nuolat dairėsi mieste į kiekvieną veidą, krūpčiojo nuo žmonių, iki šiol baidosi žmonių. Negalėjo valgyti, nes pykino. Pusę metų yra namuose. Bandė adaptuotis, bet neišėjo. Po įvykio nebepradėjo dirbti, turi baimę dirbti vairuoju. Apylinkės teismas, nustatydamas žalos dydį, iš esmės rėmėsi R. B. patirtų sužalojimų sunkumu, vadovavosi specialisto išvada ir konstatavo, kad sužalojimų, kuriuos sukėlė R. S. neleistinas fizinis poveikis, nukentėjusiajam R. B. teko patirti skausmą, pažeminimą ir kitus nepatogumus, smurto pasekmės fizinės sveikatos požiūriu yra nesunkios, duomenų, kad dėl sužalojimų būtų liekamųjų reiškinių, nėra. Tačiau nepakankamai įvertintos R. B. patirtos psichologinės pasekmės, t. y. jo psichologinė ir vidinė būsena po įvykio. Pažymima, kad neigiama vidinė psichologinė būsena buvo ilgą laiką po patirto smurto, pasekmės liko iki šiol. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino reikalaujamą priteisti neturtinės žalos dydį nuo 1 500 Eur iki 900 Eur.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Irena Gedžiuvienė prašo nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiojo R. B. atstovo advokato Mariaus Venckaus apeliacinį skundą tenkinti.

4.1. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, išsamiai išnagrinėjo visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo R. S. asmenybe. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodyta, kad R. S. įvykdė nesunkų smurtinį nusikaltimą, anksčiau teistas šešis kartus, iš jų vieną kartą Nyderlanduose, nuosprendžio priėmimo metu atliko arešto bausmę, jam 2024 m. kovo 28 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, daug kartų baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus. Šios aplinkybės rodo asmens polinkį nesilaikyti visuotinai priimtinų elgesio taisyklių. Taip pat atsižvelgė į tai, kad R. S. yra jaunas, tačiau nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, tvirtų ir teigiamų socialinių ryšių, šeimos neturi, dažnai girtauja, veda socialiai nepriimtiną gyvenimo būdą. Be to, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad R. S. yra labai jaunas, pripažino kaltę, gailėjosi ir savo poelgį vertino neigiamai. Įvertinęs minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas skyrė mažesnę už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį laisvės atėmimo bausmę.

4.2. Pasisakant dėl BK 75 straipsnio taikymo galimybės nurodoma, kad akivaizdu, kad R. S. yra linkęs nusikalsti. Nors jis yra jauno amžiaus, tačiau iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo jis jau šešis kartus teistas. Tai rodo, jog R. S. nėra linkęs laikytis teisės aktų reikalavimų. Anksčiau jam skirtos švelnesnės bausmės, kurios R. S. niekaip nepaveikė, todėl jo padaryta nusikalstama veika negali būti laikoma atsitiktinė. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

4.3. Be to, nurodoma, kad neprieštarauja, kad būtų patenkinti nukentėjusiojo R. B. atstovo advokato Mariaus Venckaus apeliaciniame skunde nurodyti reikalavimai.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmetami.

5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis R. S. neginčija kaltės, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, apeliaciniu skundu prašoma sušvelninti bausmę arba skirti bausmės vykdymo atidėjimą. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo R. B. atstovas advokatas Marius Venckus ginčija priteisto turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Dėl paskirtos bausmės ir jos vykdymo atidėjimo

6. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remdamasis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

7. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę švelninti ar griežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

8. Apygardos teismas, susipažinęs su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę R. S., laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą, o skirdamas bausmę nurodė jos rūšies ir dydžio parinkimo motyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė yra proporcinga tiek jo padarytam nusikaltimui, tiek asmenybei ir atitinka bausmės paskirtį, todėl paskirti jam švelnesnės rūšies bausmę ar paskirtos bausmės vykdymą atidėti nėra teisinio pagrindo.

9. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienų metų bausmės.

10. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę R. S. už jo padarytą nusikalstamą veiką, atsižvelgė į tai, kad R. S. įvykdė nesunkų smurtinį nusikaltimą, anksčiau teistas šešis kartus, iš jų vieną kartą užsienyje, daug kartų baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus. Šias aplinkybes apylinkės teismas vertino kaip asmens polinkį nesilaikyti visuotinai priimtinų elgesio taisyklių. Atsižvelgė į tai, kad R. S. yra jaunas, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, be to, tvirtų, teigiamų socialinių ryšių ir šeimos neturi, dažnai girtauja, veda socialiai nepriimtiną gyvenimo būdą. Taip pat įvertino tai, kad nuteistasis pripažino savo kaltę, gailisi ir savo poelgį vertina neigiamai. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad, siekiant paveikti R. S., kad jis nebenusikalstų, jam būtina skirti realią laisvės atėmimo bausmę ir jos dydį nustatyti mažesnį nei sankcijoje nustatytas šios bausmės vidurkis. Kadangi byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Apygardos teismo vertinimu, paskirta bausmė nėra per griežta, ji atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį.

11. Priešingos išvados neleidžia daryti apeliacinio skundo argumentai, jog R. S. savo kaltę pripažino visiškai, supranta, jog pasielgė netinkamai, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, žada keisti savo gyvenimo būdą, susirasti darbą ir atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į aplinkybę, jog nuteistasis kaltę pripažino ir galisi dėl padaryto nusikaltimo ir jam paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, jog nuteistasis keičia savo gyvenimo būdą, tačiau ankstesni teistumai ir padaryta nusikalstama veika leidžia pagrįstai manyti, kad apeliantas nusikalstamą elgesį renkasi kaip priimtiną, jo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, jis yra nelinkęs taisytis, išvadų iš jam paskirtų bausmių nepadarė ir toliau darė naujus teisės pažeidimus. Nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį ir kad R. S. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Be to, vien aplinkybė, kad nuteistasis žada ieškoti darbo, nesudaro pagrindo dar labiau švelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis parinktas mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

12. Nuteistasis skunde taip pat pateikia prašymą atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. Apelianto prašymas yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

13. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams, esminė sąlyga bausmės vykdymo atidėjimo taikymui yra teismo išvada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Pagal formuojamą teismų praktiką, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti intensyvią priežiūrą, baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.). Taip pat pažymėtina ir tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti nebaudžiamumo prielaidų, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018, 2K-53-697/2021, 2K-107-976/2021).

14. Nagrinėjamu atveju R. S., nuteistam laisvės atėmimo bausme už tyčinį nesunkų nusikaltimą, formalus pagrindas BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymui egzistuoja, tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, bausmės tikslai šiuo konkrečiu atveju nebus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. R. S. nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. Iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos R. S. buvo teistas septynis kartus, jam ankstesniais teismų procesiniais sprendimais buvo taikytos tiek švelnesnio pobūdžio bausmės – bauda, viešieji darbai, laisvės apribojimas, tiek ir reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau tai jokio prevencinio poveikio nuteistajam R. S. nepadarė, nes jis pakartotinai nusikalto. Pažymėtina ir tai, kad R. S. daro ne tik nusikalstamas veikas, bet ir administracinius nusižengimus. Visos minėtos aplinkybės taip pat parodo, kad nuteistasis linkęs nesilaikyti visuotinai nustatytų elgesio taisyklių ir nesistengia savanoriškai vykdyti paskirtų sankcijų. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti, atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nes tai prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria, be kita ko, siekiama ir sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, todėl R. S. bausmės vykdymo atidėjimo institutas netaikytinas.

15. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam R. S. paskirta bausmė yra individualizuota teisingai, jos vykdymo atidėti nėra pagrindo, todėl naikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. balandžio 15 d. nuosprendį apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra, nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos

16. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnis). Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-50-1073/2019, 2K-158-303/2021 ir kt.). Turtinės žalos sąvoka apima nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pavyzdžiui, vagyste ar plėšimu pagrobti daiktai, sunaikintas ar sugadintas turtas ir pan.); materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, jei sužalotas ar susargdintas žmogus negavo pajamų, kurias būtų gavęs, jei nebūtų padaryta nusikalstama veika); išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (gydymo, laidojimo išlaidos ir pan.).

17. Civiliniu ieškiniu nukentėjusysis R. B. prašė priteisti 3 708,11 Eur turtinės žalos atlyginimui. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiojo R. B. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, nukentėjusiojo naudai priteisiant 983,60 Eur sumą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai priteisė negautas pajamas už 10 dienų, o ne už 23 dienas, kaip to buvo prašoma civiliniame ieškinyje.

18. Pažymėtina, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnis 1 dalis). Žala ir jos dydis, kaip ir kitos svarbios bylos aplinkybės, privalo būti įrodytos. Civilinis ieškovas privalo pateikti turimus dokumentus, susijusius su pareikštu ieškiniu.

19. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam R. B. nuteistojo R. S. neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas ir buvo padaryti du smulkūs linijiniai brūkšnių pavidalo paviršiniai odos nubrozdinimai – nudrėskimai kairio riešo priekiniame paviršiuje, t. y. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiuos sužalojimus patvirtina bylos medžiagoje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 802/2023(03). Nuteistojo R. S. veiksmai yra priežastiniu ryšiu susiję su nukentėjusiojo R. B. patirtais sužalojimais, todėl jam turi būti atlyginti materialiniai nuostoliai, kuriuos jis patyrė dėl nusikalstamos veikos. Apeliaciniu skundu keliamas būtent negautų pajamų dydžio klausimas.

20. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl nukentėjusiojo vidutinių pajamų už dieną. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nukentėjusiojo R. B. pateiktus dokumentus, jo vidutines pajamas per dieną įvertino 90 Eur suma. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neginčija šios sumos dydžio, tačiau nurodo, jog negautos pajamos turėjo būti priteistos ne už 10 dienų (900 Eur), tačiau už 23 dienas (2 070 Eur), kadangi dėl nuteistojo R. S. veiksmų jis negalėjo dirbti iki vasaros pabaigos. Nurodo, kad nepakankamai atsižvelgta į tai, kad nukentėjusysis R. B. dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos sukeltų pasekmių, t. y. atsiradusios baimės vairuoti, žmonių baimės, nebepradėjo dirbti. Tačiau apygardos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai negautas pajamas apskaičiavo už 10 dienų. Pažymėtina, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės, kurių 9 punkte nurodyta, kad nežymus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai sužalojimas arba susargdinimas sveikatą sutrikdo ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui arba nukentėjusysis praranda 5 procentus profesinio arba bendro darbingumo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad objektyvių duomenų apie nuketėjusiojo nedarbingumą būtent dėl R. S. veiksmų nėra. Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusiajam R. B. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ir į tai, jog nėra objektyvių duomenų apie jo nedarbingumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad reikalavimas priteisti negautas pajamas už prastovas tenkintas iš dalies, t. y. priteisiant turtinę žalą už 10 darbo dienų laikant, kad nukentėjusiojo pajamos vidutiniškai per dieną galėjo sudaryti 90 Eur, atskaičius išlaidas, ir pagrįstai priteisė 900 Eur.

21. Apeliaciniu skundu taip pat ginčijamas priteistos neturtinės žalos dydis ir prašoma priteisti 1 500 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti.

22. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: spręsdamas šį klausimą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros. Be to, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, be kita ko, yra išaiškinta, jog, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018).

23. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pavyzdžiui, būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. Taip pat turi reikšmę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, teismų išvados (kaip ir kiekvienu sprendžiamu klausimu) turi būti motyvuotos. Tai reiškia, kad nepakanka formaliai konstatuoti žalą apibūdinančias aplinkybes, išvardyti kriterijus, kuriais vadovaujamasi. Iš teismo išvadų turi būti aiški tokių kriterijų diferenciacija, tarpusavio santykis, kartu ir tai, kokios aplinkybės konkrečiu atveju lemia žalos dydį ir kiek turi reikšmės aplinkybės, dėl kurių tas dydis yra mažinamas ar didinamas. Pažymėtina, kad absoliučiai objektyviai įvertinti pinigine išraiška neturtinės žalos dydį neįmanoma, tačiau išsamus visų aplinkybių išnagrinėjimas, motyvuotas ir tinkamas jų įvertinimas suponuoja teisingo sprendimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019).

24. Nustatydamas nukentėjusiajam R. B. padarytos neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, be kita ko, į tai, kad nukentėjusiajam padaryti nedideli sužalojimai – du smulkūs paviršiniai odos nubrozdinimai – nudrėskimai kairio riešo priekiniame paviršiuje, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl jo nukentėjusiajam teko patirti skausmą, pažeminimą ir kitus nepatogumus. Įvertino tai, kad duomenų, kad dėl sužalojimų būtų liekamųjų reiškinių, nėra. Pažymėta, kad nukentėjusysis dėl užpuolimo ir fizinio smurto bei grasinimų susidorojimu, be abejonės, patyrė neigiamą žalojantį psichologinį poveikį ir psichologinį smurtą. Pasekmės nukentėjusiojo fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jam buvo padaryta neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Įvertinta tai, kad nukentėjusysis R. B., jo paties paaiškinimais, iki tiriamo įvykio jau ne mažiau kaip du kartus buvo patyręs anksčiau nurodytas psichologines traumas, turėjo psichologinių ir kitų sveikatos problemų. Apylinkės teismo vertinimu, tai sudaro pagrindą manyti, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo labiau jautrus ir pažeidžiamas nei įprasta ir kad jo nurodytas neigiamas psichologines pasekmes lėmė ne tik nuteistojo R. S. nusikalstami veiksmai, bet didesne dalimi nuo nuteistojo veiksmų nepriklausančios aplinkybės. Įvertinta ir nuteistojo R. S. bei nukentėjusiojo R. B. turtinė padėtis. Atsižvelgta į tai, kad nuteistasis nedirba, atlieka bausmę. Tiek nuteistasis, tiek nukentėjusysis neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, neturi išlaikomų asmenų, todėl apylinkės teismas nusprendė, kad jų turtinės padėtys lygiavertės. Atsižvelgta ir į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tai yra tai, jog nuteistojo R. S. ir nukentėjusiojo R. B. nesiejo jokie santykiai, nukentėjusysis negalėjo išvengti užpuolimo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, suformuotą teismų praktiką dėl žalos atlyginimo nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais, nusprendė, jog nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala vertintina 900 Eur.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, visumą, konstatuoja, kad nukentėjusiajam R. B. dėl R. S. padaryto tyčinio nusikaltimo patyrusiam žalą, priteistos neturtinės žalos dydis yra teisingas, šiuo klausimu padarytos teismo išvados atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų.

26. Apygardos teismas pažymi, kad teismų praktikoje priteisiant neturtinę žalą dėl nusikalstamų veikų, įtvirtintų BK 140 straipsnio skirtingose dalyse, neturtinės žalos atlyginimo sumos svyruoja plačiose ribose, t. y. nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų, tačiau bylose dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paprastai vyrauja priteisiamos sumos nuo 150 iki 1 200 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-699/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-128-489/2020 2K-393-489/2017, 2K-220-689/2018, 2K-142-303/2021, 2K-236-495/2021, 2K-256-648/2022, 2K-21-697/2022, 2K-188-303/2023, 2K-29-648/2023, 2K-63-942/2023, 2K-207-628/2023 ir kt.). Teismų praktikoje priimtų sprendimų dėl neturtinės žalos atlyginimo analizė rodo, kad didesnės sumos dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo priteisiamos daugiau išskirtiniais atvejais, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgesniam laikotarpiui ir pan.

27. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, mano, kad atsižvelgus į pirmiau šioje nutartyje aptartas neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, t. y. nuteistojo R. S. veiksmus, turtinę padėtį, nukentėjusiojo patirtus sužalojimus, priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis šiuo atveju pagrįstai įvertintas 900 Eur suma, šis dydis nelaikytinas neproporcingu ir neteisingu. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog nukentėjusysis R. B. vis dar jaučia nemalonius smurto panaudojimo padarinius, yra daugiau deklaratyvi ir byloje objektyviai nepatvirtina, t. y. byloje nėra įrodymų dėl kokių nors padarytos veikos ilgalaikių padarinių nukentėjusiojo fizinei ar psichinei sveikatai. Apygardos teismo vertinimu, 900 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas šiuo atveju yra proporcingas nukentėjusiojo R. B. patirtiems dvasiniams išgyvenimams ir geriausiai atitinka teisingumo bei protingumo reikalavimus.

28. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiojo atstovo skunde minimos aplinkybės buvo teisingai įvertintos pirmosios instancijos teismo, keisti skundžiamą nuosprendžio dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrindo, todėl nukentėjusiojo R. B. atstovo advokato Mariaus Venckaus apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. S. ir nukentėjusiojo R. B. atstovo advokato Mariaus Venckaus apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjai Kristina Kakurinė Dalia Kursevičienė Lina Nainienė