Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorui Linui Gružui, kaltinamajam A. D., nukentėjusiajam V. J., viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) LR pilietis, nevedęs, teistas, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281 straipsnio 6 dalyje, 281 ¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. D. 2021 m. liepos 17 d., apie 16.19 val., Vilniuje, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 3,04 promilių neblaivumas, vairuodamas automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) gatvės antra eismo juosta nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės link (duomenys neskelbtini) pl. Šviesoforais reguliuojamojoje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių bei (duomenys neskelbtini) plento sankryžoje sukdamas į kairę į (duomenys neskelbtini) plentą, buvo neatidus ir neatsargus, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas (lijo stiprus lietus), dėl slidžios kelio dangos nesuvaldė vairuojamo automobilio, kuris slysdamas į dešinę pusę kirto gretimą pirmą eismo juostą, užvažiavo ant dešinėje Minsko plento pusėje esančio šaligatvio, atsitrenkė į metalinį stulpą, kuris virsdamas nukrito ant šalia jo stovėjusio pėsčiojo J. J., gim.(duomenys neskelbtini) m., ir jį mirtinai sužalojo. Šiais savo veiksmais A. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 127 punkto reikalavimus ir, atsiradus minėtoms pasekmėms, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje.

Kaltinamajam A. D. kaltinimas buvo pareikštas ir dėl nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo. Esant normų visumos ir dalies konkurencijai, taikoma norma atitinka visus padarytos veikos požymius, išskyrus atvejį, kai nusikalstamos veikos dalis, įeinanti į visumą, yra pavojingesnė nei pati visuma ir reikalauja sutapties taikymo. Veikos pavojingumą, visų pirma, rodo straipsnių sankcijose numatyti bausmių dydžiai. Sankcijoje numatytas bausmės dydis atspindi įstatymo leidėjo veikos pavojingumo vertinimą ir yra laikomas rūšiniu veikos pavojingumo lygmeniu. Palyginus BK 281 straipsnio 6 dalies ir 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijas matyti, kad BK 281 straipsnio 6 dalies sankcija, numatanti vien laisvės atėmimo bausmę nuo trejų iki dešimties metų, yra pavojingesnė ir sunkesnė nei numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje, nustatančioje baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes. Didesnis BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijoje nustatytas laisvės atėmimo bausmės terminas rodo, kad ši veika yra pavojingesnė ir sunkesnė nei numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, todėl šiuo aspektu yra pagrįstas visumą atitinkančios normos taikymas. Taigi, kadangi tiek BK 281 straipsnio 6 dalyje, tiek BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo atveju yra pažeidžiamas tas pats Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14 punkto reikalavimas, draudžiantis vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, jis atskirai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nebekvalifikuotinas, nes asmuo negali būti baudžiamas du kartus už tą patį kvalifikuojantį požymį (non bis in idem). Veikos kvalifikavimas ir pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį šiuo atveju yra perteklinis, todėl kaltinamojo nusikalstama veika perkvalifikuotina ir kvalifikuotina tik pagal BK 281 straipsnio 6 dalį. Aplinkybė, kad viena veika yra tyčinė, o kita neatsargi, nenulemia šių veikų kvalifikavimo pagal du skirtingus straipsnius. Nagrinėjamoje situacijoje yra mišrios kaltės forma, kai asmens psichinis santykis su daroma veika pasireiškia tyčia, o santykis su padariniais – neatsargia kalte, tačiau tas pats veiksmas negali būti tuo pačiu metu ir neatsargus, ir tyčinis. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad kaltinamasis, vairuodamas automobilį būdamas neblaivus, viršydamas leistiną greitį, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, tačiau darydamas tyčinę nusikalstamą veiką nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti neigiami padariniai, jo veika, remiantis kasacinės instancijos teismo formuojama teismų praktika šios kategorijos baudžiamosiose bylose, kvalifikuotina tik pagal vieną BK straipsnį, tai yra pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, kaltinime nurodant teisiškai reikšmingą kvalifikuojantį požymį, tai, kad asmuo vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad tiek BK 281 straipsnio 6 dalyje, tiek BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo atveju yra pažeidžiamas KET 14 punkto reikalavimas, draudžiantis vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. KET 14 punkto pažeidimo kriminalizavimas BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje nereiškia, kad tokia nusikalstama veika visais atvejais pagal sutaptį turi būti inkriminuojama su BK 281 straipsnio 2, 4 ir 6 dalyse numatytomis nusikalstamomis veikomis. Dėl aukščiau išdėstyto, A. D. veika perkvalifikuotina tik į BK 281 straipsnio 6 dalį.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. D. kaltu prisipažino visiškai, dėl įvykdyto nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad tas automobilis buvo nupirktas sugyventinei, jis jo niekada nevairavo. Įvykio dieną buvo namuose, gėrė alų. Pamatė, kad nėra cigarečių. Nuėjo į mašiną cigarečių, tuomet priėjo V. M., kuris paprašė nuvežti iki parduotuvės. Jis pasakė, kad nežino, ar užsives automobilis, nes oro sąlygos buvo prastos. Automobilis užsivedė, nuvažiavo iki parduotuvės ir įvyko šis eismo įvykis. Kaltinamąjį kaip upę nunešė, plaukė kaip valtis. Jis, kai atsitrenkė į bordiūrą, negalėjo suvaldyti toliau automobilio dėl prastų oro sąlygų. Nežino, kaip tai įvyko, nes tuo metu buvo šoko būsenoje. Kiek kaltinamasis matė, J. J. stovėjo apie 2 metrus nuo stulpo. A. D. labai gailisi, atsiprašo visų, jaudinasi ir dabar. J. J. jis anksčiau nepažinojo. Kaltinamasis nedaug to alaus buvo išgėręs. Jis šiaip jautėsi normaliai, nežino, kodėl tiek promilių. Dar padangos automobilio buvo slidžios. Kaltinamasis bandė atlyginti žalą.

Taigi A. D., kuris yra kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes nekelia abejonių, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, todėl ši baudžiamoji byla nagrinėtina iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Kaltinamojo A. D. kaltė įvykdžius BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytą nusikaltimą, be jo visiško prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. J. parodė, kad jis yra J. J., kuris 2021 m. liepos 17 d. žuvo eismo įvykio metu, tėvas. Eismo įvykio dieną jis su sūnumi nebendravo, nes sūnus gyveno atskirai. Apie 18 valandą jam paskambino policijos pareigūnas ir pranešė, kad jo sūnus žuvo (duomenys nesklebtini) gatvėje įvykusio eismo įvykio metu. Prieš tai iš interneto apie šį įvykį nukentėjusysis jau žinojo, tik nežinojo, kad įvykyje dalyvavo jo sūnus. Vėliau iš sūnaus sugyventinės sužinojo, kad sūnus buvo nuvažiavęs į prekybos centrą „M.“ nupirkti katei maisto. Jam išaiškinta teisė byloje pareikšti civilinį ieškinį ir dėl žalos atlyginimo kreiptis į draudimo bendrovę „G.“ (b. l. 59).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. M. parodė, kad 2021 m. liepos 17 d., apie 16 val., išėjo iš savo namų. Ketino nueiti į parduotuvę nusipirkti alaus. Tuo metu jau buvo neblaivus, nes ryte vartojo alkoholį ir po to miegojo. Išėjęs į kiemą, pamatė kaimyno A. VW Golf automobilį, kuriame sėdėjo pats A,. Automobilio variklis buvo išjungtas. A. rūkė, jokių alkoholinių gėrimų nevartojo. Priėjęs prie VW Golf automobilio vairuotojo durelių, pastukseno į langą ir A. paklausė, ar gali jį nuvežti į prie (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) pl. sankryžos esantį prekybos centrą „M.“. A. atsakė, kad gali. Tada jis atsisėdo į automobilį ant priekinės keleivio sėdynės ir jie išvažiavo. Ar A. buvo neblaivus, nepastebėjo, nes pats buvo neblaivus. Pamena, kad jie (duomenys neskelbtini) gatve privažiavo prie (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) g. Ir (duomenys neskelbtini) plento sankryžos ir sustojo, nes jiems degė raudonas šviesoforo signalas. Netrukus VW Golf automobilis pajudėjo iš vietos ir įvažiavo į sankryžą. Staiga, pajuto smūgį ir iššovė oro pagalvės. Suprato, kad įvyko eismo įvykis. Išlipęs iš automobilio, nuėjo ant šaligatvio ir bandė atsigauti, nes nuo iššovusios oro pagalvės smūgio skaudėjo veidas. Po kurio laiko atsigavo ir tada pastebėjo, kad VW Golf automobilis buvo atsitrenkęs į stulpą. Vėliau pamatė sužalotą žmogų. Prieš tai šio žmogaus nematė, nes šį užstojo susirinkę žmonės. Kada iš automobilio išlipo A. ir kaip šis bandė pabėgti iš įvykio vietos, jis nematė. Vėliau pamatė A. šiek tiek toliau nuo įvykio vietos prie kiosko „Post“, kur A. buvo sulaikytas ir su antrankiais. Šalia A. stovėjo keli vyrai civiliais drabužiais ir vienas vyras, apsirengęs apsaugos darbuotojo drabužiais, apsaugininkas iš „M“. Kažkas į įvykio vietą iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai jį įsodino į policijos automobilį, patikrino jo blaivumą, o po to nuvežė į namus, nes liudininkai pasakė, kad ne jis vairavo VW Golf automobilį (b. l. 66).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. T. parodė, kad 2021 m. liepos 17 d., apie 15 val., Vilniuje, automobiliu VW Pa­ssat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio prekybos centro „M.“ ir su­stojo automobilių stovėjimo aikštelėje prie „Post“ kiosko. Kartu atvažiavo jos (duomenys neskelbtini) metų dukra ir jos draugė G. V.. Jos nuėjo apsipirkti į prekybos centrą ir maždaug po valandos grįžo atgal prie jos automobilio. Atsisėdusios į automobilį, pradėjo aikštelėje važiuoti link (duomenys neskelbtini). Pavažiavo gal porą metrų, kai staiga pajuto smūgį į savo automobilį. Automobilį sustabdė ir išlipo. Išlipo ir jos draugė. Išlipusi ji pamatė, kad buvo apgadintos jos automobilio kairės pusės priekinės durelės, o ša­lia jų gulėjo kelio ženklas „Pėsčiųjų perėja“. Nesuprato, iš kur šis ženklas atsirado. Tuo metu jos draugė apsidairė ir pasakė, kad buvo užmuštas žmogus ir kad ženklas atskrido nuo sankryžos. Tada ji pažiūrėjo į tą pusę, kur nurodė draugė, ir pamatė į stulpą atsitrenkusį juodos spalvos automobilį. Stulpas buvo nuverstas ir gulėjo ant šaligatvio. Po stulpu be gyvybės ženklų gulėjo žmogus, iš kurio galvos bėgo kraujas. Matė, kaip iš juodojo automobilio išlipo vairuotojas, nuėjo ant šaligatvio, pama­tė gulintį žmogų ir bandė iš įvykio vietos pabėgti. Šį vairuotoją pradėjo vytis kiti vyrai ir sulaikė. Vairuotojas buvo neblaivus. Visa tai vyko apie 50 m atstumu nuo tos vietos, kur buvo ji. Ji nuėjo prie partrenkto žmogaus, kurio ausys ir rankos pradėjo juoduoti. Netrukus į įvykio vietą atvažiavo polici­jos pareigūnai ir GMP medikai. Policijos pareigūnai juodojo automobilio vairuotoją įsodino į polici­jos automobilį. Kartu su tuo vairuotoju buvo neblaivus keleivis, kuris irgi po eismo įvykio bandė pa­sitraukti iš įvykio vietos ir kirto Liepkalnio gatvės važiuojamąją dalį, bet po to grįžo į įvykio vietą ir buvo ten iki pareigūnų atvykimo. Atvykę GMP medikai konstatavo pėsčiojo mirtį. Policijos pareigūnams ji paaiškino, kad po juodojo automobilio atsitrenkimo į stulpą kelio ženklas nuo stulpo nuskri­do iki jos automobilio ir jį apgadino. Pareigūnai apžiūrėjo jos automobilį, nufotografavo, atliko mata­vimus, išrašė jai pažymą dėl automobilio apgadinimo (b. l. 71, 74).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. S. parodė, kad automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas jos vardu ir priklauso jai. Automobilį buvo nupirkusi savo dukrai A. S., o pati teisės vairuoti transporto priemones neturi. Dukra šiuo automobiliu važinėjo, tačiau maždaug prieš mėnesį dukra mirė. Iki pat mirties dukra A. gyveno kartu su A. D. bute, kažkur (duomenys neskelbtini). Po dukros mirties ji visai pamiršo apie šį automobilį. 2021m. liepos 18 d. jos anūkas, skaitydamas žinias internete, atpažino A. D., kaip (duomenys neskelbtini) gatvėje įvykusio eismo įvykio dalyvį. Anūkas taip pat atpažino jos automobilį ir apie tai jai papasakojo. Tą patį vakarą jai paskambino pats A. D. ir papasakojo, kad vairuodamas jai priklausantį automobilį sukėlė eismo įvykį ir policija šį automobilį paėmė. Ji eismo įvykio aplinkybių nežino (b. l. 78).

Iš eismo įvykio vaizdo įrašo apžiūros matyti, kad buvo apžiūrėtas SI „Susisiekimo paslaugos“ pateiktas virš (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) plento sankryžos įmontuotos vaizdo kameros vaizdo įrašas. Kamera užfiksuotas transporto priemonių eismas (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) g. Ir (duomenys neskelbtini) pl. sankryžoje bei (duomenys neskelbtini) plentu nuo sankryžos link (duomenys neskelbtini) pusės ir nuo (duomenys neskelbtini) pusės link sankryžos judančių transporto priemonių eismas. Įrašo trukmė 11 min. Vaizdo įrašo data ir įrašo pradžios laikas: 2021-07-17, 16:19:00. Ekrane matyti, kaip transporto priemonės juda sankryžoje: važiuojantys (duomenys neskelbtini) plentu nuo (duomenys neskelbtini) pusės įvažiuoja į sankryžą ir suka į kairę į (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) arba apsisuka, važiuojantys (duomenys neskelbtini) gatve sankryžoje taip pat suka į kairę į (duomenys neskelbtini) gatvę arba apsisuka. Šviesoforo signalų nesimato. Tuo pat metu prie reguliuojamos pėsčiųjų perėjos per (duomenys neskelbtini) plento važiuojamąją dalį nuo PC „M.“ prieina pėsčiasis, apsirengęs geltonos spalvos viršutiniu rūbu ir šortais, prie stulpo su pėsčiųjų šviesoforu bei kelio ženklu „Pėsčiųjų perėja“ sustoja, paspaudžia pėsčiųjų šviesoforo mygtuką.16:19:18 (duomenys neskelbtini) plentu nuo (duomenys neskelbtini) pusės važiavęs transportas sustoja prie sankryžos. (duomenys neskelbtini) gatve važiavusios transporto priemonės taip pat į sankryžą neįvažiuoja. 16:19:26 iš (duomenys neskelbtini) gatvės į sankryžą įvažiuoja transporto priemonės, kurios suka į kairę į (duomenys neskelbtini) pl. link (duomenys neskelbtini), bei kurios per sankryžą važiuoja tiesiai link (duomenys neskelbtini).16:19:30 ekrane pasirodo raudonos spalvos autobusas, ant kurio šono matyti šviečiantis maršruto numeris „61“ (maršruto pavadinimas neįskaitomas). Autobusas įvažiuoja į sankryžą iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir suka į kairę, į (duomenys neskelbtini) plentą link (duomenys neskelbtini). Autobusui būnant maždaug ties sankryžos viduriu, pasirodo juodos spalvos VW Golf automobilis, kuris sankryžoje apvažiuoja autobusą gretima kairiąja eismo juosta. 16:19:33, baigdamas manevrą į kairę, privažiuodamas prie reguliuojamos pėsčiųjų perėjos per (duomenys neskelbtini) plento važiuojamąją dalį, automobilis VW Golf iš antros eismo juostos įvažiuoja į pirmą eismo juostą prieš 61-o maršruto autobusą, užsidega šio automobilio „STOP“ žibintai. Automobilis VW Golf, važiuodamas toliau skersai į dešinę, užvažiuoja ant šaligatvio, atsitrenkia priekine dalimi į stulpą, ant kurio kaba pėsčiųjų šviesoforas bei kelio ženklas „Pėsčiųjų perėja“ ir jį nuverčia. Prie minėto stulpo stovintis pėsčiasis žengia porą žingsnių atgal. Kitą momentą stulpas nukrenta ant pėsčiojo ir nubloškia jį. Nuo stulpo nukrenta kelio ženklas „Pėsčiųjų perėja”, kuris versdamasis šaligatviu, po to veja, atsitrenkia į automobilių stovėjimo aikštelėje prie PC „M.“ stovintį automobilį. 16:19:37 61-o maršruto autobusas sustoja už automobilio VW Golf. Gretimoje kairėje juostoje pristabdo lengvasis automobilis, kuris lėtai pravažiuoja pro įvykio vietą ir nuvažiuoja plentu link (duomenys neskelbtini). Pėsčiasis guli ant šaligatvio be jokio judesio. 16:19:49 atsidaro VW Golf automobilio dešinės pusės priekinės durelės ir pro jas išlipa šviesios spalvos marškinėliais ir tamsios spalvos sportinėmis kelnėmis su baltomis juostomis iš šonų apsirengęs vyras. Vyras nueina ant šaligatvio. Atsidaro VW Golf automobilio vairuotojo durelės ir išlipa tamsiais drabužiais apsirengęs automobilio vairuotojas. Išlipęs iš automobilio, jis pasilenkia ir kažką daro automobilio salone, po to užtrenkia automobilio dureles. Vairuotojas nueina ant šaligatvio, prieina prie pėsčiojo, apeina jį ir nueina toliau link PC „M.“. Tuo metu, kai automobilio VW Golf“ vairuotojas išlipo iš automobilio, 61-o maršruto autobusas pajudėjo iš vietos, apvažiavo priekyje stovinti VW Golf automobilį iš kairės pusės, pavažiavo į priekį ir sustojo už įvykio vietos esančioje stotelėje. 16:20:05 prie ant šaligatvio gulinčio pėsčiojo pribėga dvi moterys iš automobilio, į kurį atsitrenkė kelio ženklas. Kažkoks žmogus atneša kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir padeda ant žolės. 16:20:10 įvykio vietoje pradeda rinktis daugiau žmonių. Tarp automobilio VW Golf ir stotelėje stovinčio autobuso sustoja tamsios spalvos automobilis, iš kurio išlipa vairuotojas ir nueina ant šaligatvio, artinasi prie gulinčio pėsčiojo. 16:20:39 matosi, kad pėsčiasis guli be judesio. 16:20:45 įvykio vietoje sustoja dar vienas tamsios spalvos automobilis, iš kurio išlipa baltos spalvos marškinėliais ir mėlynos spalvos šortais apsirengęs keleivis, kuris nuskuba prie pėsčiojo, jį apžiūri, patikrina pulsą. Iš to pačio automobilio išlipa tamsiais drabužiais apsirengęs vairuotojas, kuris taip pat prieina prie pėsčiojo, kalba su pirmiau sustojusio automobilio vairuotoju, kuris kažką aiškina ir rodo ranka VW Golf vairuotojo pasitraukimo kryptimi. Abu vyrai iš antro tamsaus automobilio nubėga nurodyta kryptimi ir dingsta iš ekrano. 16:22:34 abu vyrai iš antro tamsaus automobilio grįžta prie pėsčiojo ir toliau juo rūpinasi. 16:23:40 ekrane pasirodo žalsvos spalvos liemenėmis vyrai, kurie nueina prie „PayPost“ kiosko, prie kurio žmonės laiko sulaikytą automobilio VW Golf vairuotoją. Vyrai su liemenėmis uždeda vairuotojui antrankius. 16:28:05 į įvykio vietą atvyksta policijos ekipažas. Po to atvažiuoja GMP automobilis. Pareigūnai įsodina automobilio VW Golf vairuotoją ir su juo važiavusį keleivį į policijos automobilį. Medikai apžiūri pėsčiąjį. 16:30:00 įrašo pabaiga. Viso vaizdo įrašo metu įvykio vietoje stipriai lijo lietus (b. l. 127-128).

VTMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 935/2021(01) nurodoma, kad J. J. mirė nuo galvos sumušimo. Į tai nurodo muštinė žaizda viršugalvyje su kaukolės skliauto ir pamato kaltiniu lūžiu, kraujo išsiliejimu virš bei po kietuoju dangalu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sumušimo židiniais, smegenų kamieno sumušimu, bei kraujo patekėjimu į dešinės akies viršutinio voko minkštuosius audinius, muštinė žaizda kairės ausies kaušelyje, stuburo krūtininės dalies II slankstelio kompresiniu lūžiu padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu ar paviršiumi (b. l. 51-55).

J. J. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,27% (promilės) etilo alkoholio (b. l. 51-55).

A. D. blaivumo patikrinimo alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ duomenys: patikrintas 2021-07-17, 16.40.04 val., patikrinimo Nr. 776, rezultatas -3,04 promilės; antrą kartą 2019-07-17, 16.58.15 val., patikrinimo Nr. 777, rezultatas -3,09 promilės (b. l. 10, 11).

Be aukščiau išdėstytų duomenų A. D. kaltę įrodo ir BIRT ataskaitų žiūryklės (b. l. 3), policijos vyr. patrulio V. Š. tarnybinis pranešimas (b. l. 7), neblaivumo nustatymo aktas (b. l. 13), kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 16-17), eismo įvykio vietos planas (b. l. 18), fotolentelės (b. l. 19-24, 27-30, 39, 43-44), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolai (b. l. 25, 37), priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas (b. l. 32), informacija apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje (b. l. 33), VĮ „Regitra“ informacija apie transporto priemonę (b. l. 35), papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 40), lavono apžiūros protokolas (b. l. 41), draudimo bendrovės ADB „G.“ informacija apie paskaičiuotą ir atlygintą V. J. žalą (b. l. 125).

Pagal BK 281 straipsnio 6 dalį atsako tas, kas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Šiame BK straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką apibūdina keturi esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas); padariniai (eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus); priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių; taip pat nusikalstamos veikos subjekto būsena – apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 6 dalį būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų keturių įvardytų požymių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-895/2018). Išvada apie priežastinio ryšio buvimą daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar šie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2010, 2K-110-699/2017, 2K-204-697/2017, 2K-7-1-693/2018, 2K-379-697/2018).

Byloje pagrįstai nustatyta, kad A. D. pažeidė KET 14 punktą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims; (duomenys neskelbtini) punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, be to, pasirinkdamas važiavimo greitį, jis turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Byloje buvo nustatyta, kad kaltinamojo sukeltą autoįvykį sąlygojo ypač grubūs kelių eismo taisyklių pažeidimai, tai yra neblaivumas, viršytas leistinas greitis, neatidumas, sąlygojęs negalėjimą automobilio valdyti, kadangi lijo stiprus lietus, dėl ko juo labiau reikėjo mažinti greitį, todėl kaltinamojo veika, nors ir padaryta dėl neatsargumo, vertintina kaip pavojinga.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis A. D. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o būtent jog būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 3,04 promilių neblaivumas, vairuodamas automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) gatvės antra eismo juosta nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link (duomenys neskelbtini) plento. Šviesoforais reguliuojamojoje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių bei (duomenys neskelbtini) plento sankryžoje sukdamas į kairę į (duomenys neskelbtini) plentą, buvo neatidus ir neatsargus, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas (lijo stiprus lietus), dėl slidžios kelio dangos nesuvaldė vairuojamo automobilio, kuris slysdamas į dešinę pusę kirto gretimą pirmą eismo juostą, užvažiavo ant dešinėje Minsko plento pusėje esančio šaligatvio, atsitrenkė į metalinį stulpą, kuris virsdamas nukrito ant šalia jo stovėjusio pėsčiojo J. J., gim. (duomenys neskelbtini) metais, ir jį mirtinai sužalojo. A. D. kaltę įrodo jo visiškas prisipažinimas, liudytojų nuoseklūs parodymas, specialisto išvada, apžiūros protokolai, alkotesterio rodmenys, kita bylos medžiaga.

Kaltinamojo A. D. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, jog A. D. padarė vieną baigtą neatsargų nusikaltimą, kuris sukėlė sunkias ir negrįžtamas pasekmes – kito asmens mirtį. Jis automobilį vairavo neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, kas rodo padidintą jo neatsakingumą ir abejingumą kitiems eismo dalyviams. Pažymėtina, jog veikos, kurių metu neblaivus asmuo pažeidžia Kelių eismo taisykles ir dėl to žūva ar sužalojami žmonės, yra daug pavojingesnės už veikas, kai analogiškas pasekmes pažeisdamas šias taisykles sukelia blaivus vairuotojas. A. D. parodė, jog alkoholį vartojo dieną, išgėrė apie 3 litrus alaus, o prieš sėsdamas vairuoti jautėsi gerai ir nemanė, kad tiek pripūs, tačiau teismas pažymi, jog jo kraujyje buvo nustatyta ne mažesnė negu 3,04 promilių etilo alkoholio koncentracija, kas atitinka stipriam neblaivumo laipsniui, kuri ženkliai viršija 0,40 promilių ribą, iki kurios vairuoti automobilius nėra draudžiama, todėl būdamas vairuotoju jis turėjo pareigą įvertinti savo suvartoto alkoholio kiekį ir apsvaigimo būseną, įvertinti, jog vairuojant apsvaigus nuo alkoholio, jis gali nesuvaldyti automobilio ir numatyti dėl tokio paties elgesio galimai kilsiančias pasekmes, kaip šiuo atveju tragiškas. Be to turėjo įvertinti ir blogas vairavimo sąlygas, kadangi lijo stiprus lietus, padangos slydo. Kartu teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, kad jis yra vidutinio amžiaus, nevedęs, oficialiai nedirbantis baustas administracine tvarka (b. l. 114-121), praeityje teistas 1 kartą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, (b. l. 111-112), naują nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui. A. D. per paskutinių 5 metų laikotarpį į Respublikinio priklausomybės lig centro Vilniaus filialą nesikreipė, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė. Atsižvelgiant į tai teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam A. D. už nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje paskyrus sankcijoje numatytą vienintelę laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis už bausmės vidurkį. Baudžiamoji byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64 ¹ straipsnio nuostatomis, bausmė mažintina vienu trečdaliu. Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2021-07-17, 16.35 val., iki 2021-07-18, 17.13 val., 1 para (b. l. 81, 94).

Kaip minėta, bausmės, kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai. Be to, ir nubaudimo tikslas, net ir sunkaus nusikaltimo padarymo atveju, būna pasiekiamas ne vien tik nuteistojo įkalinimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020). Paskyrus švelnesnę bausmę nei šešeri metai laisvės atėmimo, remiantis BK 55 straipsniu bei BK 75 straipsnio nuostatomis, įstatymas įtvirtina taisyklę, jog įprastiniais atvejais skirtinos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, o nusprendus skirti laisvės atėmimo bausmę, būtina tokį sprendimą motyvuoti. BK 75 straipsnis numato bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus. Pagal šio straipsnio 2 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu <...> ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog bausmės vykdymą gali būti atidėtas, jeigu teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-7-266-511/2018, 2K-268-693/2019 ir kt.). Pažymėtina, jog BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-404/2007, 2K-437/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, A. D. padarytas ne bet koks neatsargus nusikaltimas, bet jis padarytas šiurkščiai pažeidžiant kelių eismo saugumo taisykles. Nusikaltimas padarytas neblaivaus asmens, kuris sąmoningai vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio, keldamas pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ar jų turtui. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų, įvykus autoįvykiui žuvo nukentėjusiojo V. J. sūnus J. J.. Neįtikinama ir tai, kad asmuo, kuriam nustatomas daugiau kaip 1,50 promilės alkoholio gali nejausti jokio alkoholio poveikio ir manyti esant leidžiamai alkoholio koncentracijai.

Nagrinėjamu atveju, teismas įvertinęs visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta A. D. nusikalstama veika, kilusiomis itin skaudžiomis ir negrįžtamomis pasekmėmis, tiek su kaltininko asmenybe, kad jis praeityje 1 kartą teistas, nusikalstama veika padaryta neišnykus teistumui, baustas administracine tvarka, baudos nemokėtas, veika padaryta esant sunkios girtumo būsenos, nukentėjusiojo pozicija šiuo klausimu (mano esant per švelniai prokuroro siūlomai bausmei) mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę.

Kadangi A. D. nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis specialia teise, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 68 straipsniu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021-07-18. Teismo vertinimu būtent toks terminas bus pakankamas bausmės paskirčiai ir prevenciniams tikslams įgyvendinti, taip pat proporcingas padarytai nusikalstamai veikai, atsižvelgiant į ja sukeltus padarinius ir kaltininko asmenybei.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Nusikalstamos veikos padarymo priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti, todėl nusikalstamos veikos priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas. Pagal teismų praktiką nekonfiskuojamas turtas, kuris yra neatsargiai padarytos nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018). Kasacinės instancijos teismas analogiško pobūdžio bylose yra ne kartą pažymėjęs, jog BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.), kas pagal šiuo metu galiojančią baudžiamojo įstatymo redakciją atitinka BK 281 ¹ straipsnio 2 dalį, nurodytos nusikalstamos veikos padarymo atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos priemonė atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius, todėl nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, transporto priemonė, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, paprastai turi būti konfiskuojama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-80-511/2018, 2AT‑42-628/2018).

Bylos duomenimis, A. D. neblaivus vairuodamas transporto priemonę, t. y. automobilį, padarė kaltinime nurodytų Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo kitas asmuo. Taigi kaltinamasis A. D., jam inkriminuojamus veiksmus atliko panaudodamas automobilį, kuris atitinka konfiskuotino turto požymius. Teismo vertinimu, pripažinus tai, kad tie patys požymiai – kelių transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam – nustatyti tiek BK 281 straipsnio 6 dalyje, tiek ir BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje, t. y. BK 281 straipsnio 6 dalyje (nes nukreipia iš 5 d.) taip pat nurodytas kelių transporto priemonių vairavimas esant neblaiviam, pripažintina, kad konfiskavimo taikymas padarius BK 281 straipsnio 6 dalyje nurodytą veiką yra pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis priklauso trečiajam asmeniui, todėl šiuo atveju iš kaltinamojo A. D. priteistina konfiskuotino turto vertė 1230 eurų (pagal Emprekis duomenis).

Kardomoji priemonė - specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, naikintina (b. l. 102).

Kardomoji priemonė - dokumentų paėmimas (A. D. vairuotojo pažymėjimas) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintina, dokumentą perduodat VĮ Regitra.

Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 109) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, naikintina.

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: DVD-R su eismo įvykio vaizdo įrašu (prisegtas prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos.

Civilinis ieškinys nebuvo pareikštas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis LR BK 40 straipsniu, BPK 254 straipsnio 5 dalimi, 303 straipsnio 4 dalimi, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. D., gim. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalyje, perkvalifikavus veikas iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 ¹ straipsnio 1 dalies ir 281 straipsnio 6 dalies, ir nuteisti 4 (ketveriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti A. D. galutinę bausmę - 3 (trejus) metus laisvės atėmimo.

Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. D. faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Į bausmės laiką A. D. įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021-07-17, 16.35 val., iki 2021-07-18, 17.13 val., 1 (vieną) dieną, 1 (vieną) laikino sulaikymo dieną prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti A. D. baudžiamojo poveikio priemonę – 4 (ketveriems) metams uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 18 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu priteisti iš kaltinamojo A. D. konfiskuotino turto – automobilio „VW Golf, v. n. (duomenys neskelbtini) vertę 1230 (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt) eurų valstybės naudai.

Kardomąją priemonę - specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Kardomąją priemonę - dokumentų paėmimą (vairuotojo pažymėjimas) palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti, dokumentą (vairuotojo pažymėjimą) perduodant VĮ „Regitra“.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: DVD-R su eismo įvykio vaizdo įrašu (prisegtas prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.