Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės UAB „Emilė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Emilė“ skundą dėl antstolio A. N. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. N., UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, UAB „Minera“ bei UAB „Šiaulių banko turto fondas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas pateiktu skundu prašė panaikinti antstolio A. N. 2016-10-06 Patvarkymą Nr. B-91725, kuriuo paskelbtas UAB „Emilė“ priklausančio turto, t. y. banko pastato (bendras plotas 1925,16 kv. m., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), inžinierinių įrenginių – šilumos trasos (bendras ilgis 25 m.), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo (bendras plotas 12,86 a, unikalus numeris (duomenys neskelbtini),), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pardavimas iš pirmųjų varžytynių, bei nustatyta pradinė pardavimo kaina 760 000,00 EUR. Varžytinės pasibaigė 2016-11-07, 14:18:07 ir nurodytas turtas varžytinėse buvo parduotas už 940 320,00 EUR sumą. Pareiškėjo teigimu, nurodyto turto objektų vertė buvo nustatyta visiškai netinkamai bei tuo pačiu visiškai neatitinka realios Turto rinkos vertės.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 21 d. nutartimi pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą; panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-02 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones - iki skundo civilinėje byloje Nr. 2YT-48472-465/2016 visiško išnagrinėjimo sustabdyti 2016-11-07 pasibaigusių varžytynių akto pasirašymą ir Turto banko pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinerinių įrenginių – šilumos trasos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), perleidimą trečiajam asmeniui vykdomojoje byloje Nr. 0157/16/01437 (T. 2, b. l. 71). Teismas nurodė, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teisme skundžiamo antstolio patvarkymo teisėtumo klausimas jau buvo išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. 2YT-48546-599/2016 tuo pačiu pagrindu (ginčijant iš varžytynių parduoto turto vertę). Be to, iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-09 nutarties turinio matyti, kad sprendžiant patvarkymo teisėtumo klausimą buvo vertinami tie patys rašytiniai įrodymai, kurie buvo pateikti ir šioje byloje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

Atskiruoju skundu skolininkė UAB „Emilė“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (T. 2, b. l. 77-79). Nurodė, kad nors skundžiamoje nutartyje nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2YT-48546-599/2016 taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl neteisėtų antstolio A. N. veiksmų parduodant iš varžytinių UAB „Emilė“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį Savanorių per. 15A, Vilniuje, tačiau nėra jokio pagrindo teigti, jog šioje civilinėje byloje ir civilinėje byloje Nr. 2YT-48546-599/2016 yra nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pirma, civilinėje byloje Nr. 2YT-48546-599/2016 pareiškėju buvo ne UAB „Emilė“, o kreditorius UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Be to, nagrinėtoje byloje reikalavimai buvo pareikšti ne tik dėl turto, esančio Savanorių per. 15A, Vilniuje, bet ir dėl nekilnojamojo turto, esančio Švitrigailos g. 29, Vilniuje. Taip pat nepagrįstas teismo teiginys, kad abiejose bylose buvo teikiami ir vertinami tie patys rašytiniai įrodymai, kadangi šioje byloje apeliantas teikė dokumentus, jog patalpų nuomininkas „Swedbank“, AB buvo atlikęs patalpų remonto darbus, į ką nebuvo atsižvelgęs antstolio paskirtas ekspertas.Išieškotojas UAB „Šiaulių banko turto fondas“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pažymėjo, jog visas aplinkybes, dokumentus ir paaiškinimus, kuriuos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateikė savo skunde, kreditorius gavo iš skolininkės UAB „Emilė“. Abiejose civilinėse bylose nurodyti vienodi argumentai, kodėl nesutinka su antstolio nustatyta parduodamo turto kaina, visi įrodymai ir argumentai išsamiai išnagrinėti civilinėje byloje Nr. 2YT-48546-599/2016.A. A. Naujokaitis pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pažymėjo, kad visa reikšminga informacija apie patalpų būklę yra pateikiama turto vertintojui. Vien aplinkybė, kad nuomininkas buvo atlikęs remonto darbus, nesudaro pagrindo keisti turto vertintojo nustatytos kainos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria pareiškėjos UAB „Emilė” skundas paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Byloje nustatyta, kad pareiškėja pateiktu skundu prašė panaikinti antstolio A. N. 2016-10-06 Patvarkymą Nr. B-91725, kuriuo paskelbtas UAB „Emilė“ priklausančio turto, t. y. banko pastato (bendras plotas 1925,16 kv. m., unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), inžinierinių įrenginių – šilumos trasos (bendras ilgis 25 m.), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (bendras plotas 12,86 a, unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini),, pardavimas iš pirmųjų varžytynių, bei nustatyta pradinė pardavimo kaina 760 000,00 EUR. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 21 d. nutartimi pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teisme skundžiamo antstolio patvarkymo teisėtumo klausimas jau buvo išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. 2YT-48546-599/2016 tuo pačiu pagrindu.Nesutikdama su minėta pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantė skunde nurodė, kad nors nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2YT-48546-599/2016 taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl neteisėtų antstolio A. N. veiksmų parduodant iš varžytinių UAB „Emilė“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau nėra jokio pagrindo teigti, jog šioje civilinėje byloje ir civilinėje byloje Nr. 2YT-48546-599/2016 yra nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Apeliantės teigimu, civilinėje byloje Nr. 2YT-48546-599/2016 pareiškėju buvo ne UAB „Emilė“, o kreditorius UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Be to, nagrinėtoje byloje reikalavimai buvo pareikšti ne tik dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), bet ir dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat nepagrįstas teismo teiginys, kad abiejose bylose buvo teikiami ir vertinami tie patys rašytiniai įrodymai, kadangi šioje byloje apeliantas teikė dokumentus, jog patalpų nuomininkas „Swedbank“, AB buvo atlikęs patalpų remonto darbus, į ką nebuvo atsižvelgęs antstolio paskirtas ekspertas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės teiginiais nesutinka.Pažymėtina, jog vadovaujantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.Kasacinis teismas savo formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinęs, jog CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkte išdėstytos normos tikslas – išvengti pakartotinio to paties ginčo nagrinėjimo teisme ir kelių teismo sprendimų dėl to paties reikalavimo priėmimo. Tapačiais ieškiniai gali būti pripažinti tais atvejais, kai sutampa trys elementai – šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne kartą aiškinęs, kad, nustatant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010). Byloje nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2YT-48546-599/2016 buvo nagrinėjamas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundas dėl antstolio A. N. veiksmų, suinteresuoti asmenys - antstolis A. N., UAB „Emilė“, UAB „Minera“ bei UAB „Šiaulių banko turto fondas“. Šioje civilinėje byloje pateiktas UAB „Emilė“ skundas dėl antstolio A. N. veiksmų, suinteresuoti asmenys - antstolis A. N., UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, UAB „Minera“ bei UAB „Šiaulių banko turto fondas“. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante tuo aspektu, jog abiejose civilinėse bylose skundą dėl antstolio padavė skirtingi asmenys, tačiau pažymi, jog nei įstatyme, nei kasacinio teismo praktikoje nėra nurodyta, jog sprendžiant dėl pateiktų procesinių dokumentų tapatumo, turi sutapti ir šalių procesinės padėtys, t.y. ieškovas neturi būti išimtinai tik ieškovu ir kitoje civilinėje byloje. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog abiejose civilinėse bylose ginčas vyko išimtinai tarp tų pačių asmenų.Akcentuotina ir tai, jog abiejose civilinėse bylose, siekiant konstatuoti jų tapatumą, taip pat turi sutapti ir ieškinio dalykas bei faktinis ieškinio pagrindas. Apeliantė skunde nurodė, jog nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-48546-599/2016 reikalavimai buvo pareikšti ne tik dėl turto, esančio Savanorių per. 15A, Vilniuje, kaip yra šioje byloje, bet ir dėl nekilnojamojo turto, esančio Švitrigailos g. 29, Vilniuje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiais apeliantės teiginiais, tačiau akcentuoja, jog aplinkybė, kad civilinėje byloje Nr. 2YT-48546-599/2016 klausimas buvo išspręstas platesniu aspektu, t.y. išsprendžiant reikalavimus ir dėl nekilnojamojo turto, esančio Švitrigailos g. 29, Vilniuje, per se nereiškia, jog abiejose bylose ieškinio dalykas nesutapo, kadangi nagrinėjamoje civilinėje byloje (Nr. 2YT-48472-465/2016) pareiškėja UAB „Emilė“ prašė teismo sustabdyti varžytynes ir dėl nekilnojamojo turto, esančio Švitrigailos g. 29, Vilniuje. Be to, pati apeliantė neginčija, kad tiek nagrinėjamoje byloje, tiek ir civilinėje byloje Nr. 2YT-48546-599/2016, buvo sprendžiamas klausimas dėl nekilnojamojo turto, esančio Savanorių per. 15A, Vilniuje, antstolio atlikto įvertinimo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nors pateiktu skundu dėl antstolio veiksmų UAB „Emilė“ prašė panaikinti tik 2016-10-06 antstolio patvarkymą, tačiau skunde išreiškė nesutikimą ir su nekilnojamojo turto, esančio Savanorių per. 15A, Vilniuje, ir su nekilnojamojo turto, esančio Švitrigailos g. 29, Vilniuje, vertinimu, nurodydama, jog reali Turto 1 ir Turto 2 kaina yra kur kas didesnė, nei kad antstolis nustatė patvarkyme. Be to, civilinėje byloje Nr. 2YT-48546-599/2016 pareiškėjas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ taip pat prašė panaikinti ir 2016-10-06 antstolio patvarkymą, todėl teismas nutartyje pasisakė ir dėl šio antstolio patvarkymo pagrįstumo bei teisėtumo. Susipažinęs su civilinės bylos medžiaga ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-09 nutarties turinio matyti, kad sprendžiant patvarkymo teisėtumo klausimą buvo vertinami tie patys rašytiniai įrodymai, kurie buvo pateikti ir šioje byloje. Dėl išdėstyto, atmestinas apelianto skundo argumentas, jog bylose buvo teikiami skirtingi įrodymai, kadangi šioje byloje apeliantas teikė dokumentus, jog patalpų nuomininkas „Swedbank“, AB buvo atlikęs patalpų remonto darbus, į ką nebuvo atsižvelgęs antstolio paskirtas ekspertas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog vieno papildomo naujo įrodymo pateikimas byloje negali patvirtinti išvados, kad nagrinėjamoje byloje apskritai buvo teikiami visai kitokie įrodymai. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos 2016 m. gruodžio 21 d. nutarties, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl prašymo pripažinti UAB „Emilė“ veiksmus piktnaudžiavimu teise.

2017 m. kovo 28 d. teisme gautas UAB „Šiaulių banko turto fondas“ prašymas pripažinti UAB „Emilė“ veiksmus piktnaudžiavimu teise, kuriuo prašoma pripažinti UAB „Emilė“ veiksmus, teikiant nepagrįstą skundą, piktnaudžiavimu teise ir paskirti bendrovei baudą, jos dydį nustatant teismo nuožiūra. Nurodė, kad UAB „Emilė“ piktnaudžiauja antstolio veiksmų skundimo galimybe, siekdama visai kitokių tikslų, negu galėtų siekti veikdami teisėtai. Pareiškėjo teigimu, UAB „Emilė“ skundžia antstolio veiksmus, visomis priemonėmis siekdama sustabdyti ar bent jau užvilkinti UAB „Emilė“ hipoteka įkeisto turto pardavimą varžytinėse. Be to, UAB „Emilė“ apskundė antstolio patvarkymą, žinodama, kad antstolio veiksmų teisėtumas, nustatant parduodamo turto vertę, jau buvo patikrintas pagal kito pareiškėjo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą. Teismas pažymi, jog vadovaujantis CPK 95 straipsnio 2 dalimi, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, teismas gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5792 Eur baudą. Atsižvelgęs į aukščiau išdėstytus argumentus, teismas iš esmės sutiko su pareiškėju, jog antstolio veiksmų teisėtumas, nustatant parduodamo turto vertę, jau buvo patikrintas kitoje byloje, tačiau pažymi, jog suinteresuoto asmens kreipimasis į teismą teisminės gynybos negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Prašymas skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis turi būti pagrįstas (CPK 178 straipsnis). Pats pareiškėjas nurodė, jog kitoje byloje antstolio veiksmus skundė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, o ne UAB „Emilė“, todėl šiam asmeniui tokia teisė negali būti uždrausta ar ribojama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 d. 1 p., 339 straipsniu, teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.