- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-18
- Bylos Nr.
- 1S-284-1243/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eglė Gruodienė, Audrius Juozapavičius, Ernestas Rimšelis
- Nuteistasis
- V. B.
- Advokatai
- Diana Višinskienė
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Gruodienės, Audriaus Juozapavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ernesto Rimšelio,
nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo V. B. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria netenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo (toliau – Kalėjimų tarnyba) teikimas dėl nuteistajam V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. V. B. Vilniaus apygardos teismo 2000 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2001 m. sausio 24 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 16 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 4 dalį, 18 straipsnio 4 dalį, 105 straipsnio 8 punktą, 206 straipsnį, 278 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsnio 1, 2 dalimis, V. B. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, šią bausmę atliekant kalėjime, su viso turto konfiskavimu.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gruodžio 17 d. nutartimi, pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. vasario 4 d. nutartimi, V. B. nusikalstamos veikos perkvalifikuotos iš 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalies ir 272 straipsnio 3 dalies, 271 straipsnio 4 dalies, 18 straipsnio 4 dalies ir 105 straipsnio 8 punkto, 278 straipsnio 2 dalies į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 187 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmės, paskirtos už nurodytas perkvalifikuotas veikas, ir bausmės, paskirtos pagal 1961 m. BK 206 straipsnį, 300 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir V. B. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, šią bausmę atliekant kalėjime.
3. V. B. bausmę atlieka nuo 1999 m. kovo 18 d.
4. V. B. nuteistas už tai, kad:
4.1. Veikdamas kartu su I. K., A. D. (A. D.), V. P. grupe iš anksto susitarusių asmenų, V. B. organizavus, siekdami užvaldyti svetimą turtą stambiu mastu, 1998 m. sausio mėnesį susitarė užpulti R. M., įsibraunant į jo gyvenamąsias patalpas, ir 1998 m. sausio 17 d. apie 13.00 val. plėšimo būdu užvaldė R. M. 23 100 Lt bendros vertės turtą bei pasikėsino užvaldyti R. M. turtą stambiu mastu – bendros vidutinės 5 087 585 Lt vertės.
4.2. Veikdamas kartu su I. K., A. D., V. P. grupėje iš anksto susitarusių asmenų, V. B. organizavus, 1998 m. gegužės mėn. susitarė įsibrauti į G. D. gyvenamąsias patalpas ir slapta pagrobti jo turtą stambiu mastu, po to 1998 m. gegužės 16 d. vakare įsibrovus į G. D. gyvenamąsias patalpas, slapta, pakartotinai, pagrobė svetimą – G. D. turtą stambiu mastu – bendros 266 220 Lt vertės.
4.3. Veikdamas kartu su I. K., A. D., padedant V. P., veikdami dėl savanaudiškų paskatų, grupėje iš anksto susitarusių asmenų, V. B. organizavus, 1998 m. birželio mėn. susitarė tyčia nužudyti R. M. ir pakartotinai užvaldyti jo turtą stambiu mastu, po to 1998 m. birželio 30 d. įsibrovė į R. M. gyvenamąsias patalpas ir pakartotinai užvaldė jo turtą stambiu mastu – bendros 5 064 485 Lt vertės bei 1998 m. liepos 1 d. tyčia nužudė R. M. dėl savanaudiškų paskatų.
4.4. Siekdamas sudaryti apgaulingą regimybę apie tariamai savarankišką R. M. išvykimą ir taip siekdamas nuslėpti tyčinį jo nužudymą dėl savanaudiškų paskatų, 1998 m. birželio 30 d. – liepos 2 d. laikotarpiu iš R. M. gyvenamosios vietos pagrobė R. M. asmens dokumentą – Lietuvos Respublikos piliečio pasą.
4.5. Siekdamas sunaikinti daiktinius padaryto nusikaltimo – R. M. tyčinio nužudymo dėl savanaudiškų paskatų – įrodymus, 1998 m. liepos 1 d. – liepos 3 d., 1999 m. sausio 5 d. – kovo 18 d. laikotarpiu, tyčia sunaikino ir sužalojo svetimą – R. M. turtą – nenustatytose vietose sulaužė, išmetė vertybes, turinčias didelę istorinę-kultūrinę reikšmę, šiais veiksmais padarydamas didelę turtinę 61 750 Lt žalą.
Žemesnės instancijos teismas
5. Kauno apygardos teisme 2025 m. spalio 10 d. buvo gautas Kalėjimų tarnybos teikimas dėl nuteistajam V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.
6. Kauno apygardos teismas 2025 m. lapkričio 18 d. nutartimi Kalėjimų tarnybos teikimo dėl nuteistajam V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme netenkino. Teisėjų kolegija konstatavo, kad, nepaisant to, jog stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį viso bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus, šioje proceso stadijoje nėra pagrindo nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę švelninti, pakeičiant ją terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir prašymai
7. Nuteistojo V. B. gynėja advokatė D. Višinskienė skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutartį ir tenkinti Kalėjimų tarnybos teikimą dėl nuteistajam V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. Nutarties motyvai yra deklaratyvūs, formalūs ir neatitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) suformuotos praktikos. EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. priimtas sprendimas byloje, kurioje vienas iš pareiškėjų buvo ir nuteistasis V. B.. EŽTT nustatė kankinimą uždraudžiančio Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą dėl to, kad Lietuvoje nuteistiesiems iki gyvos galvos nėra užtikrinama veiksminga galimybė kreiptis dėl bausmės sušvelninimo (EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimas byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13, 51059/13, 58823/13, 59692/13, 59700/13, 60115/13, 69425/13 ir 72824/13)). EŽTT pažymėjo reabilitaciją kaip esminį įkalinimo tikslą, įskaitant ir nuteistųjų iki gyvos galvos atveju, ir nurodė, kad įkalinimo iki gyvos galvos bausmė yra suderinama su Konvencijos 3 straipsniu, jei asmuo yra kalinamas tik tol, kol egzistuoja teisėti penitenciniai pagrindai, tokie kaip bausmė, atgrasymas, visuomenės apsauga bei reabilitacija. Jau laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės paskyrimo metu asmuo turi aiškiai žinoti, kokiomis sąlygomis ir kada jis galės kreiptis dėl jam skirtos bausmės sušvelninimo. Bausmė gali būti pelnytai ilga, tačiau nuteistajam turi būti suteikta viltis, kad kažkada jis išpirks savo kaltę už padarytas skriaudas. EŽTT taip pat priminė, kad valstybės turi teisę pasirinkti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės sušvelninimo formą, tačiau bet kokia pasirinkta procedūra turi užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami nuteistojo reabilitacijos proceso pagrindu ir nuteistajam turi būti aišku, ką jam reikia daryti ir kaip keistis, kad galėtų išeiti į laisvę, be to, tokie sprendimai arba turi būti motyvuojami, arba turi būti numatyta teisminė priimamų sprendimų peržiūra. Skundžiama nutartimi jau septintą kartą atmestas laisvės atėmimo vietų įstaigos teikimas dėl nuteistojo V. B. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, taip paneigiant EŽTT praktikoje minimą viltį išeiti į laisvę, nes, net įvykdžius visus socialinės reabilitacijos tikslus, įgyvendinus bausmės paskirtį, formaliais teismo motyvais nuteistasis lieka įkalintas laisvės atėmimo vietų įstaigoje iki gyvos galvos.
7.2. Nuteistasis V. B. yra atlikęs daugiau nei 27 metus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, taigi, jis atitinka tiek BK 51 straipsnio nuostatas, tiek ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 88 straipsnio 1 dalyje numatytą formalųjį kriterijų (yra atlikęs ne mažiau kaip 20 metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės). Sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, vien šio formalaus kriterijaus nepakanka, tačiau įvertinus nuteistojo V. B. nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, padarytos žalos atlyginimą iš dalies ir įsipareigojimą ją visiškai atlyginti, yra pagrindas spręsti dėl V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.
7.2.1. Nuteistojo V. B. nusikalstamo elgesio rizika nuo 2016 m. nuosekliai mažėja – nuo pirminio 2016 m. vasario 9 d. V. B. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatytų 53 balų jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo iki 37 balų. Be to, jau daugiau negu dvejus metus nuteistajam yra nustatyta maža pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika su mažėjimo tendencijomis. 2025 m. rugsėjo 11 d. atlikto V. B. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu stebimas balų įvertis mažėjo nuostatų srityje – stebimas nepriekaištingas nuteistojo elgesys bei sistemingos pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Asmuo laikosi visuotinai priimtinų nuostatų, išlieka mandagus bendraudamas, apie priežiūrą atsiliepia teigiamai. Atlikus didelės žalos analizę, buvo nustatytas žemas didelės žalos visuomenei, pažįstamiems suaugusiems rizikos lygis. Nustatyti šie kriminogeniniai veiksniai: 1) statinis – smurtinio elgesio istorija, 2) dinaminiai: turi priteistą didelį civilinį ieškinį, asociali grupė jam darė įtaką, 3) apsauginiai: motyvacija užsiimti darbine veikla (tiek laisvėje, tiek įkalinimo įstaigoje), aukšta motyvacija įsitraukti į resocializacijos procesą, šiuo metu reiškiamos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais. Statinių kriminogeninių veiksnių nuteistasis negali pakeisti, o dalį dinaminių kriminogeninių veiksnių lėmė nuteistojo veiksmai nusikalstamos veikos padarymo metu, kurie nuteistojo V. B. pastangomis bausmės vykdymo metu yra išnykę (pavyzdžiui, negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių). Šiuo metu V. B. vertybės yra kardinaliai pasikeitusios, nuteistojo emocinės gerovės ypatumai nėra tiesiogiai siejami su jo nusikalstamu elgesiu. Jis deda visas įmanomas pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Kitokių būdų daryti teigiamos pažangos nuteistasis neturi, todėl apygardos teismas privalėjo atsižvelgti į nuteistojo padarytą pažangą per paskutinius beveik septynerius metus, kuri buvo išskirtinai teigiama. Pažymėtina, kad aiškiai apibrėžtų kriterijų, kuriais remiantis gali būti mažinama nusikalstamo elgesio rizika, nėra nustatyta, kiekvienas atvejis yra individualus, didžiąja dalimi priklausantis nuo nuteistojo vidinės motyvacijos ir elgesio pokyčių, kurie šiuo atveju yra akivaizdūs.
7.2.2. Teigiamai vertintini Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2025 m. rugsėjo 11 d. socialinio tyrimo išvados duomenys, patvirtinantys, kad nuteistajam V. B. buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, kuris vėliau buvo papildytas. Plane nustatytas priemones V. B. vykdo: aktyviai dalyvavo socialinių įgūdžių ugdymo mokymuose, sėkmingai juos baigė, palaiko santykius su artimaisiais, dalyvavo religinio pobūdžio edukaciniuose užsiėmimuose, dailės ir menų būrelyje, fizinio aktyvumo veiklose, kultūriniuose renginiuose, koncertuose, lankė vaidybos būrelį, vykdė žalią oazę, įtrauktas į smurto prevencijos grupę, savanoriškai dalyvauja psichologų vedamuose užsiėmimuose, grupinėse veiklose.
7.2.3. Nuteistasis V. B., atlikdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, 11 kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles, 5 kartus baustas drausmine tvarka. Nors šie pažeidimai ir drausminės nuobaudos neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau nėra smurtiniai ar šiurkštūs. Paskutinis pažeidimas užfiksuotas 2018 m. spalio 31 d. dėl alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimo, nuteistasis dėl šio pažeidimo dalyvavo „Motyvacinio psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos“ užsiėmimuose. V. B. nėra padaręs naujų pažeidimų jau beveik aštuonerius metus. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad nuteistasis V. B. „paskutinį kartą buvo baustas 2018 m. už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą. 2024 m. gegužės 9 d. fiksuotas nustatytos tvarkos nesilaikymas, svarstytas drausminėje komisijoje, nuobauda neskirta.“ Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtas 2024 m. gegužės 9 d. pažeidimas nėra nurodomas nei Kalėjimų tarnybos teikime, nei 2024 m. birželio 26 d. V. B. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo išvadoje. Nuteistojo asmens byloje yra pateiktas 2024 m. gegužės 6 d. paaiškinimas, kuriame nurodoma, jog nuteistasis buvo iškviestas pas resocializacijos specialistę, kuri dalino pomidorų daigus pagal projektą „Žalioji oazė“, o nuteistasis nešė pomidorų daigus į šiltnamį. Prie paaiškinimo pridėtas resocializacijos specialistės J. P. 2024 m. gegužės 2 d. kvietimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, kad V. B. 2024 m. gegužės 9 d. pažeidimo nepadarė. Vis dėlto, pažymėtina, kad nuteistojo motyvaciją, teigiamą elgesio pokytį ir resocializaciją, norą grįžti į visuomenę ir būti jos pilnaverčiu nariu iliustruoja nuteistajam paskirtų paskatinimų kiekis. Iš viso bausmės atlikimo metu V. B. skatintas 31 kartą, paskutinį kartą 2025 m. lapkričio 3 d. už nepriekaištingą elgesį, pareigingumą. Tai rodo, kad nuteistasis suvokia, jog norint prisitaikyti visuomenėje yra privaloma laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių, daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
7.2.4. Rumšiškių Šv. Arkangelo Mykolo parapijos klebonas G. R. 2025 m. rugsėjo 22 d. asmens charakteristikoje nurodė, jog nuteistasis V. B. dalyvauja organizuojamuose alfa kurso užsiėmimuose, Švento Rašto studijose, šventose mišiose, padeda kapelionui organizuoti veiklą. Nuteistasis siekia dvasinių tiesų pažinimo, supranta ir pripažįsta savo padarytą nusikaltimą, dėl jo gailisi. Pokalbių metu galima suprasti, kad dalyvavimas religinėse apeigose, suprantant jų prasmę, padeda keistis. Jis su entuziazmu padeda organizuoti dvasinius užsiėmimus, kurie padeda keistis jam pačiam bei aplink esantiems nuteistiesiems. Lietuvos kalėjimų kapelionų asociacijos kapelionas T. B. 2025 m. rugpjūčio 21 d. asmens charakteristikoje nurodė, kad nuteistąjį asmeniškai gerai pažįsta nuo 2019 m. rugsėjo mėn. V. B. aktyviai dalyvauja Lietuvos kalėjimų kapelionų asociacijos organizuojamoje dvasinėje veikloje. Nuteistasis domisi dvasinėmis vertybėmis, siekia pozityvaus mąstymo, yra labai pozityvus. Jis aktyviai dalyvauja įvairioje socialinėje nuteistųjų užimtumo veikloje, prisideda prie kitų nuteistųjų labo, kelia jų svarbius klausimus posėdžiuose, nes yra nuteistųjų tarybos narys. Jo elgesys pastebimai keičiasi į gerąją pusę. Jis visada elgiasi pagarbiai, yra draugiškas, komunikabilus, atviras ir nuoširdus, nekelia jokios grėsmės aplinkiniams. Apaštalinis nuncijus Lietuvoje P. L. Q. 2018 m. lapkričio 26 d. rašte nurodė, kad Šventasis Tėvas V. B. siunčia savo apaštalinį palaiminimą, palydi malda ir dėkoja už pasitikėjimą rašant laiškus Šventajam Tėvui. Tokie asmeniniai popiežiaus palaiminimai teikiami vieną kartą žmogaus gyvenime, atsižvelgus į konkretaus žmogaus tikėjimą, moralinį gyvenimą, krikščionišką pavyzdį.
7.2.5. Teismui buvo pateikti dokumentai, iš kurių matyti, kad nuteistasis aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis, deda pastangas atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos bei neigiamai charakterizuojamų asmenų, aktyviai įsitraukia į pozityvias veiklas, baigė užsiėmimus, skirtus nusikalstamo elgesio prevencijai, pripažįsta, kad pagrindinės probleminės sritys, skatinusios kriminalinį elgesį, buvo supanti aplinka, poreikis užsitikrinti materialinį gerbūvį. Nuteistasis V. B. išėjimo į laisvę atveju būtų priimtas gyventi kartu su seserimi E. B., jai priklausančiame name adresu (duomenys neskelbtini). Nuteistojo sesuo rūpintųsi ir nuteistojo sveikata, kadangi nuteistasis yra garbaus amžiaus ((duomenys neskelbtini)), be to, jam yra nustatytos kelios diagnozės, t. y. (duomenys neskelbtini). Nuteistasis palaiko glaudžius ryšius su savo artimaisiais, t. y. seserimis, broliu, pažįstamais, nuteistojo socialiniai ryšiai yra tvirti, o ši aplinkybė rodo lengvesnį nuteistojo integracijos į visuomenę procesą. V. B. bausmės atlikimo metu įgijo siuvėjo, prekių žinovo specialybes, jis nuo 2011 m. rugpjūčio 22 d. iki 2014 m. rugsėjo 9 d. dirbo skalbykloje darbininku, o nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki šiol dirba Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Ūkio aptarnavimo skyriuje valytoju. Nors nuteistasis jau yra sulaukęs pensinio amžiaus, tačiau nori dirbti, yra motyvuotas tobulėti. Tai rodo teigiamą nuteistojo požiūrį į darbą. Byloje pateikta UAB „A“ pažyma, kurioje nurodyta, kad V. B. galėtų būti įdarbintas bendrovėje vadybininku. Šių aplinkybių visuma rodo, jog nuteistasis turi aukštą motyvaciją įsitraukti į darbinę veiklą tiek kalėjime, tiek laisvėje ir tai taip pat rodo lengvesnį nuteistojo integracijos į visuomenę procesą.
7.2.6. Nors nuteistojo V. B. vardu vykdomieji dokumentai negauti, nuteistasis yra įsipareigojęs atlyginti civiliniu ieškiniu nukentėjusiesiems priteistą žalą ir deda aktyvias pastangas, kad tai padarytų. Tai patvirtina V. B. 2023 m. lapkričio 14 d., 2024 m. sausio 8 d., sausio 30 d. prašymai leisti išsiųsti pinigus nukentėjusiesiems. Taigi, nors nuteistojo atžvilgiu nėra vykdomi išieškojimai, nukentėjusiųjų civilinis ieškinys nėra pateiktas vykdymui, tačiau nuteistasis, net ir esant ribotoms galimybėms, savanoriškai siekia atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą. Pažymėtina, kad be nukentėjusiųjų bendradarbiavimo nuteistajam yra ženkliai apribotos galimybės faktiškai atlyginti žalą. Nukentėjusiųjų nenorą bendradarbiauti patvirtina ir 2024 m. kovo 4 d. Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus pranešimas Nr. 7S-1342 dėl baigtos mediacijos, kuriame nurodoma, kad mediacija dėl žalos atlyginimo ir kitų susijusių klausimų tarp V. B. ir A. K. pasibaigė, nukentėjusiai šaliai atsisakius bendrauti, taigi, nuteistojo pastangas atlyginti padarytą žalą apsunkina ir pačių nukentėjusiųjų veiksmai. Nuteistasis V. B. 2025 m. vasario 21 d. su antstoliu yra sudaręs sutartį dėl priteistos žalos dengimo ir kas mėnesį perveda po 140 Eur į antstolio saugomą sąskaitą bei po 60 Eur vykdymo išlaidoms atlyginti.
7.3. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apygardos teismas, motyvuodamas atsisakymą tenkinti Kalėjimų tarnybos teikimą pakeisti nuteistajam V. B. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, išdėstė aplinkybes, kurios nustatytos ir inkriminuotos Lietuvos apeliacinio teismo 2001 m. sausio 24 d. nuosprendyje, kuriuo V. B. ir paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad skundžiamoje nutartyje pastebėtinas dvigubas aplinkybių, už kurias V. B. jau yra nuteistas ir jau daugiau nei 25 metus atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, inkriminavimas, taip pažeidžiant non bis in idem (draudimo persekioti asmenį už tą patį teisės pažeidimą) principą. Pažymėtina, kad vadovaudamasis BK 51 straipsnio 2 dalimi, spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia tik į 4 kriterijus: nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.
7.4. Atsižvelgiant į nuteistojo V. B. padarytą nusikalstamą veiką, jo elgesį bausmės vykdymo metu, tai, kad net nuteistajam pakeitus laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme nuteistasis liks įkalinimo įstaigoje dar ilgą laiką, laikytina, kad nuteistajam turi būti paskirta minimali terminuoto laisvės atėmimo bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams. Tokiu būdu bus įgyvendinta bausmės paskirtis, nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai.
8. Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo V. B. gynėjos advokatės D. Višinskienės skundas atmetamas.
9. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs pateiktą bylos medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus, nuteistojo gynėjos skunde nurodytus argumentus, daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, išanalizavęs asmens byloje esančius duomenis, nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką atspindinčius duomenis, tinkamai aiškino ir taikė BK, BVK nuostatas.
10. BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.
Žemesnės instancijos teismas
11. BVK 88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti laisvės atėmimo vietų įstaigai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog laisvės atėmimo vietų įstaiga, gavusi nuteistojo prašymą, atlieka nuteistojo socialinės aplinkos, kriminogeninių veiksnių, taip pat kitų aplinkybių, susijusių su bausmės vykdymu šiam nuteistajam, tyrimą ir ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos kreipiasi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai yra pagrindas, pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.
12. Nuteistasis V. B. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka nuo 1999 m. kovo 18 d., t. y. ilgiau nei 26 metus. Taigi, V. B. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje ir BVK 88 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą formalųjį laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme kriterijų. Vis dėlto, teismas, spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, įpareigotas įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas aplinkybes. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu teismui neturi kelti abejonių, o jo pažanga turi būti nuosekli, pastovi bei akivaizdi ir sudaryti pakankamą pagrindą išvadai, kad tolimesnė nuteistojo resocializacija galima jam atliekant terminuoto laisvės atėmimo bausmę. EŽTT jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo yra įkalintas ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems laisvės atėmimu iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimų Nr. 66069/09, 130/10, 3896/10)).
13. Iš asmens byloje esančių duomenų, kaip pagrįstai pažymi nuteistojo gynėja, iš tiesų matyti, kad V. B. nusikalstamo elgesio rizika nuo 2016 m. nuosekliai mažėja, o Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2025 m. rugsėjo 11 d. socialinio tyrimo išvadoje nustatyta maža rizika su mažėjimo tendencijomis. Šioje socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta, kad stebimas nepriekaištingas nuteistojo elgesys bei sistemingos pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, asmuo laikosi visuotinai priimtinų nuostatų, išlieka mandagus bendraudamas tiek su nuteistaisiais, tiek su įkalinimo įstaigos administracijos atstovais, apie priežiūrą atsiliepia teigiamai. Iš minėtos socialinio tyrimo išvados matyti ir tai, kad stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant nusikalstamo elgesio riziką valdyti – asmuo dirba, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, glaudžiai bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios puoselėja socialinę atsakomybę, stiprina bendruomenės vertybes ir suteikia socialinę paramą, siekia asmeninio tobulėjimo. Ryšius su artimaisiais nuteistasis palaiko glaudžiai – nuolat lankomas pasimatymų metu, bendrauja su šeima telefonu. V. B. turi patvirtintą gyvenamąją vietą (pas seserį), kur yra laukiamas artimųjų. Yra stebima nuteistojo motyvacija gyvenimo tikslų siekti visuotinai priimtais būdais ir priemonėmis, įkalinimo metu asmuo geba neįsivelti į neigiamas pasekmes galinčias turėti situacijas. V. B. neteisina savo elgesio nusikaltimų padarymo metu, kaltę pripažįsta, gailisi. Atlikus didelės žalos analizę, buvo nustatytas žemas didelės žalos visuomenei, pažįstamiems suaugusiems rizikos lygis. Be to, aptariamoje socialinio tyrimo išvadoje nustatyti apsauginiai V. B. nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai – motyvacija užsiimti darbine veikla, aukšta motyvacija įsitraukti į resocializacijos procesą, reiškiamos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais. Nuteistojo gynėja skunde pažymi ir tai, kad V. B. buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, kurį jis vykdo, – aktyviai dalyvavo socialinių įgūdžių ugdymo mokymuose, sėkmingai juos baigė, palaiko santykius su artimaisiais, dalyvavo religinio pobūdžio edukaciniuose užsiėmimuose, dailės ir menų būrelyje, fizinio aktyvumo veiklose, kultūriniuose renginiuose, koncertuose, lankė vaidybos būrelį, vykdė žalią oazę, įtrauktas į smurto prevencijos grupę, savanoriškai dalyvauja psichologų vedamuose užsiėmimuose, grupinėse veiklose. Nuteistojo gynėja taip pat nurodo, kad nuteistąjį teigiamai charakterizuoja Rumšiškių Šv. Arkangelo Mykolo parapijos klebonas G. R., Lietuvos kalėjimų kapelionų asociacijos kapelionas T. B., jam buvo adresuotas apaštalinio nuncijaus Lietuvoje P. L. Q. 2018 m. lapkričio 26 d. raštas. Skunde pabrėžiama, kad V. B. paleidimo į laisvę atveju jo sesuo rūpintųsi jo sveikata, kadangi nuteistasis yra garbaus amžiaus ((duomenys neskelbtini)), jam yra nustatytos kelios diagnozės ((duomenys neskelbtini)). Nepaisant to, V. B. nori dirbti, yra motyvuotas tobulėti – jis bausmės atlikimo metu įgijo siuvėjo, prekių žinovo specialybes, nuo 2011 m. rugpjūčio 22 d. iki 2014 m. rugsėjo 9 d. dirbo skalbykloje darbininku, o nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki šiol dirba Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Ūkio aptarnavimo skyriuje valytoju. Iš viso bausmės atlikimo metu V. B. skatintas 31 kartą, paskutinį kartą 2025 m. lapkričio 3 d. už nepriekaištingą elgesį, pareigingumą.
14. Nors įvardintos aplinkybės, sprendžiant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, V. B. charakterizuoja teigiamai ir yra reikšmingos, jos negali būti suabsoliutinamos ir neturi prioritetinės reikšmės BK 51 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų aplinkybių visumos kontekste. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad aptariamos aplinkybės rodo teigiamus pokyčius, vis dėlto, atsižvelgiant į asmens byloje esančius duomenis, spręsti dėl V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme šiuo metu nėra pagrindo.
15. Visų pirma pažymėtina, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2025 m. rugsėjo 11 d. socialinio tyrimo išvadoje nustatyti šie V. B. nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai: 1) statinis – smurtinio elgesio istorija, 2) dinaminiai – turi priteistą didelį civilinį ieškinį, asociali grupė jam darė įtaką. Kaip teisingai pažymėjo apygardos teismas, statinių kriminogeninių veiksnių nuteistasis V. B. pakeisti negali, tačiau nuteistajam nustatyti ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kuriuos šalinant, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo pastangos nėra pakankamos.
15.1. Nuteistojo gynėja skunde nurodo, kad V. B. yra įsipareigojęs atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą ir deda aktyvias pastangas, kad tai padarytų – 2023 m. lapkričio 14 d., 2024 m. sausio 8 d., sausio 30 d. jis teikė prašymus leisti išsiųsti pinigus nukentėjusiesiems, o 2025 m. vasario 21 d. su antstoliu sudarė sutartį dėl priteistos žalos dengimo ir kas mėnesį perveda po 140 Eur į antstolio saugomą sąskaitą bei po 60 Eur vykdymo išlaidoms atlyginti. Nepaisant to, iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2025 m. rugsėjo 11 d. socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis vis dar nėra atlyginęs nukentėjusiesiems reikšmingos padarytos žalos dalies – 1 200 534 Lt (347 698 Eur). Be to, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nuteistojo veiksmai, siekiant atlyginti ir (ar) pašalinti nukentėjusiesiems padarytą žalą, yra formalūs – jais siekiama ne realiai atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą žalą, bet sukurti iliuziją, kad tai daroma – apie pagrobtų ir nerastų meno vertybių buvimo vietą jokių paaiškinimų V. B. nepateikia, o padarytos žalos atlyginimo veiksmai fiksuojami tik paskutiniuosius kelerius metus. Tokios teisėjų kolegijos išvados nekeičia ir tai, kad, nuteistojo gynėjos teigimu, žalos atlyginimo veiksmų nuteistajam imtis sudėtinga dėl to, kad asmenys, kuriems jis turi atlyginti žalą, su juo nekomunikuoja, nes vien ši aplinkybė nepaneigia nuteistojo pareigos ir galimybės dėti pastangas atlyginti padarytą žalą ir tai nuteistasis privalo daryti, nelaukdamas jokių veiksmų iš asmenų, kuriems žala atlygintina.
15.2. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2025 m. rugsėjo 11 d. socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad, be kita ko, V. B. supę draugai ir pažįstami buvo veiksniai, betarpiškai susiję su nuteistojo nusikalstamu elgesiu ir turėję jam įtakos. Nors aptariamoje socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo metu yra stebimos kryptingos nuteistojo pastangos atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos bei neigiamai charakterizuojamų asmenų, aktyviai įsitraukiant į pozityvias, socialiai priimtas veiklas, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad V. B. nusikalstamo elgesio riziką didinantis dinaminis kriminogeninis veiksnys, susijęs su asocialios grupės jam daryta įtaka, išnykusiu nepripažintas.
15.3. Nuteistojo gynėja skunde aukštesniajam teismui pažymi, kad vienas iš dinaminių kriminogeninių veiksnių, didinančių V. B. nusikalstamo elgesio riziką, – negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių – išnyko. Tai iš esmės susiję su tuo, kad, kaip nurodoma Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2020 m. rugpjūčio 7 d. socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis pripažino padaręs nusikaltimus ir nebevengia apie tai kalbėti, analizuoti nusikalstamą elgesį sąlygojusių veiksnių, savo elgesio pasekmių. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas pagrįstai pažymėjo, kad aptariamų aplinkybių kontekste svarbu atsižvelgti į tai, jog teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis kaltę pripažino iš dalies, neigė organizavęs nužudymą. Nuteistojo korekcija šiuo aspektu stebima tik po daugiau nei 20 metų atliktos laisvės atėmimo bausmės. Nors šiuo metu V. B. kaltę pripažįsta, o vienas iš dinaminių kriminogeninių veiksnių, didinančių V. B. nusikalstamo elgesio riziką, – negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių – išnyko, dalies pagrobtų meno vertybių buvimo vieta, kaip minėta, iki šiol nenustatyta, V. B. paaiškinimų apie tai nepateikia, o minėtas dinaminis kriminogeninis veiksnys pripažintas išnykusiu tik Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. birželio 26 d. socialinio tyrimo išvadoje. Tai suteikia pagrindo manyti, kad nuteistojo kaltės prisipažinimas, gebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmes yra formalūs, nulemti to, kad, kaip nustatyta Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2025 m. rugsėjo 11 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodytoje psichologės 2025 m. balandžio 8 d. pažymoje, V. B. dėl savo gerovės linkęs į manipuliatyvius veiksmus, ir susiję vien su siekiu įgyvendinti įstatyme nustatytas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme sąlygas.
16. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 2025 m. rugsėjo 10 d. pažymoje apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus užfiksuota, kad V. B., net ir gaudamas paskatinimus, darė pažeidimus (11 kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles, 5 kartus baustas drausmine tvarka), paskutinį kartą baustas 2018 m. už alkoholinių gėrimų ir jo surogatų vartojimą. Pažymėtina, kad šiuo metu nuteistasis pažeidimų nedaro, yra skatinamas ir tai vertintina ypač teigiamai, vis tik pritartina apygardos teismo išvadai, kad nustatyti pasikartojantys V. B. taisyklių nesilaikymo atvejai, atsižvelgiant į tai, kad jis ilgą laiką yra laisvės atėmimo vietų įstaigoje ir jam laisvės atėmimo vietų įstaigos taisyklės žinomos, negali būti ignoruojami. Ši aplinkybė leidžia spręsti, kad nuteistojo elgesio korekcija iš esmės stebima tik paskutiniuosius kelerius metus, būtent atsiradus galimybei jam taikyti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme institutą, ir patvirtina, kad V. B. elgesio ir mąstymo pažanga nėra visiškai nuosekli.
17. Nuteistojo norą dirbti apygardos teismas pagrįstai vertino kaip deklaratyvų. Iš asmens byloje esančių duomenų matyti, kad V. B. nuo 2011 m. rugpjūčio 22 d. iki 2014 m. rugsėjo 9 d. dirbo Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo skalbykloje darbininku, tačiau padaręs šiurkštų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą darbo neteko. Atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje 2018 m. vasario 22 d. nuteistasis gavo pasiūlymą dirbti valytoju, tačiau darbo atsisakė dėl pensinio amžiaus, o 2020 m. balandžio 2 d. pats kreipėsi dėl galimybės įsidarbinti ir nuo 2020 m. gruodžio 1 d. dirba valytoju. Sutiktina su apygardos teismo vertinimu, kad šios aplinkybės rodo nuteistojo nenuoseklų požiūrį į darbą. Nors Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2025 m. rugsėjo 11 d. socialinio tyrimo išvadoje V. B. motyvacija dirbti grindžiama, be kita ko, UAB „A“ pateikta pažyma, kurioje nurodyta, kad V. B. galėtų būti įdarbintas bendrovėje vadybininku, šioje bendrovėje, remiantis viešai prieinamais duomenimis, dirba tik vienas apdraustas darbuotojas, todėl mažai tikėtina, kad nuteistojo galimybė įsidarbinti minėtoje įmonėje yra reali.
18. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad V. B. šiuo metu bausmę atlieka už vagystę, plėšimą, turto sunaikinimą ir nužudymą, jis pripažintas kaltu dėl savanaudiškų paskatų organizavęs labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei. Nuteistojo padaryti nusikaltimai sukėlė negrįžtamas pasekmes. Šiame kontekste paminėtina, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje bausmės paskirtį, įtvirtinta, kad bausme siekiama: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, V. B. padarytų nusikaltimų pavojingumo pobūdis ir laipsnis, taip pat jų padarymo aplinkybės, kaip ir kitos šioje nutartyje paminėtos aplinkybės, neleidžia daryti išvados, kad net ir laisvės atėmimo bausmę jam atlikus daugiau nei 26 metus, yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis, išėjęs iš įkalinimo įstaigos, gyvenimo tikslų sieks teisėtais būdais ir priemonėmis.
19. Nuteistojo gynėja skunde aukštesniajam teismui akcentuoja tai, kad V. B. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių vertinimas negalimas, nes vertinant tas pačias aplinkybes ir asmeniui skiriant bausmę, ir sprendžiant dėl paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme pažeidžiamas non bis in idem (draudimo persekioti asmenį už tą patį teisės pažeidimą) principas. Šis nuteistojo gynėjos argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Draudimo persekioti asmenį už tą patį teisės pažeidimą principas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad aptariamas principas reiškia, jog priėmus galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje negalima kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų. Šis principas reiškia ir tai, kad jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, o administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, o kaip už administracinį nusižengimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn. Iš esmės taip pat draudimo persekioti asmenį už tą patį teisės pažeidimą principas aiškinimas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-788/2019, 2020 m. spalio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-689/2020 ir kt.). EŽTT praktikoje nurodoma, kad priėmus galutinį sprendimą byloje negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, neatskiriamai susijusių su tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta (EŽTT 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Sergey Zolotukhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 14939/03), 2017 m. birželio 13 d. sprendimas byloje Šimkus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 41788/11), 2019 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Mihalache prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 54012/10). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad non bis in idem (draudimo persekioti asmenį už tą patį teisės pažeidimą) principas, sprendžiant dėl paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, negali būti pažeidžiamas – teismas, spręsdamas minėtą klausimą, apskritai nesvarsto asmens nuteisimo ar baudžiamojo persekiojimo pradėjimo klausimų, kuriuos svarstant šis principas gali būti aktualus.
20. Nuteistojo gynėja skunde aukštesniajam teismui taip pat pabrėžia, kad minėtos V. B. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės šioje proceso stadijoje negalėjo būti vertinamos dar ir todėl, nes jos nenumatytos BK 51 straipsnio 2 dalyje. Su šiuo nuteistojo gynėjos argumentu taip pat nesutiktina. Kaip minėta, BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Pažymėtina, kad lingvistiškai aiškinant aptariama nuostatą, galima daryti išvadą, jog joje įtvirtintas aplinkybių, į kurias teismas turi atsižvelgti, sąrašas (vartojamas žodžių junginys „teismas atsižvelgia“), tačiau tai nereiškia, kad teismui draudžiama vertinti ir kitas aplinkybes, ypač kai jos yra tiesiogiai susijusios su aptariamoje nuostatoje eksplicitiškai įvardintomis aplinkybėmis (V. B. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės neabejotinai yra susijusios su jam paskirtos bausmės paskirties įgyvendinimu). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nors padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės nėra įvardijamos BK 51 straipsnio 2 dalyje kaip aplinkybės, į kurias teismas atsižvelgia, spręsdamas dėl asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, į minėtas aplinkybes šioje proceso stadijoje gali ir turi būti atsižvelgiama, todėl apygardos teismas į jas pagrįstai atsižvelgė.
21. EŽTT praktika ir baudžiamojo įstatymo pokyčiai, suteikę asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, viltį išeiti į laisvę, negali būti aiškinami ir taikomi taip, jog suteiktų galimybę pasinaudoti šia teise tokiems asmenims, kurie, be kita ko, nedėjo maksimalių ir nuoširdžių pastangų išpirkti savo kaltę (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-324-1020/2020, 2022 m. gruodžio 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-348-487/2022, 2023 m. lapkričio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-308-851/2023, 2024 m. kovo 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-56-851/2024 ir kt.). Nepaisant to, kiek kartų asmuo kreipiasi į teismą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, šis institutas gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismui nekyla jokių abejonių dėl nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, o jo pažanga yra nuosekli, pastovi bei akivaizdi ir sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad tolimesnė nuteistojo resocializacija galima jam atliekant terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Teismas turi būti įsitikinęs, kad atlikęs terminuoto laisvės atėmimo bausmę asmuo nebus pavojingas ir nekels grėsmės visuomenei. Kaip teisingai pažymėjo apygardos teismas, nagrinėjamu atveju šiuo metu tokių išvadų daryti nėra pagrindo.
22. Įvertinęs visų išdėstytų aplinkybių visumą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nuteistojo gynėjos skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo V. B. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.