- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-25
- Bylos Nr.
- 2S-2593-812/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-02371-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Lisaitė
- Kreditorius
- uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“, J. V., uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“
- Skolininkas
- M. Č.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Daina Lisaitė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės R. A. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės R. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims išieškotojoms uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“, J. V., uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“, skolininkei M. Č., dėl baudos skyrimo skolininkei už antstolės reikalavimo nevykdymą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja antstolė R. A. (toliau – ir pareiškėja, antstolė) 2025 m. rugsėjo 2 d. pareiškimu teismo prašė skolininkei M. Č. (toliau – ir skolininkė, suinteresuotas asmuo) už antstolės reikalavimo nevykdymą skirti iki 500 Eur piniginę baudą arba areštą iki trisdešimties parų.
2. Nurodė, kad antstolė vykdo vykdomąsias bylas dėl bendros 9 311,51 Eur skolos, vykdymo išlaidų ir metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės M. Č.. 2025 m. rugpjūčio 19 d. antstolių kontorai išieškotoja J. V. pateikė informaciją, kad skolininkė už dalį pajamų, gautų 2024 m. pardavus nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), įsigijo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), o likusi nesumokėta dalis pagal susitarimą jai mokama dalimis nuo 2025 m. birželio mėnesio. Antstolė padarė išvadą, kad skolininkė gali turėti neįvykdytų prievolių jos atžvilgiu, todėl vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 749 ir 585 straipsnių nuostatomis, 2025 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojo skolininkę iki 2025 m. rugpjūčio 26 d. el. paštu pranešti prievolės skolininko rekvizitus – vardą, pavardę (pavadinimą) ir adresą, kuriuo prievolės skolininkui būtų galima išsiųsti turtinių teisių arešto aktą. Skolininkė 2025 m. rugpjūčio 21 d. pateikė antstolei raštą „Dėl antstolės R. A. profesinės atsakomybės ribų peržengimo ištyrimo“, kuriame nurodė, kad jokių prievolės skolininkų neturi. Antstolė vertino, kad iki nustatyto termino skolininkė jos įpareigojimo neįvykdė. Tokiais veiksmais ji pažeidė CPK 645 straipsnio reikalavimus, todėl antstolė, vadovaudamasi CPK 645 straipsnio 3 dalimi, prašė teismo skolininkei skirti baudą arba areštą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo skolininkė M. Č. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su juo nesutinka, prašė pareiškimą atmesti. Nurodė, kad gavusi antstolės nurodymą, pateikė jai paaiškinimą raštu, kuriame išdėstė, kad jokių prievolės skolininkų neturi, todėl negali nurodyti rekvizitų. Jos banko sąskaitos yra areštuotos ir antstolės žinioje yra visos skolininkės gaunamos piniginės įplaukos. Pažymėjo, kad ji už 18 000 Eur pardavusi sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), už 12 000 Eur nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena su dviem nepilnamečiais vaikais, 5 000 Eur investavo į buto remontą ir apstatymą. Antstolė, darydama prielaidas, reikalauja iš jos pateikti duomenis, kurių skolininkė neturi, todėl nesutiko su tuo, kad neįvykdė antstolės reikalavimo ir prašė jai baudos neskirti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartimi netenkino antstolės pareiškimo dėl baudos arba arešto skyrimo už antstolės reikalavimo nevykdymą.
5. Nustatė, kad antstolė vykdo tris vykdomąsias bylas dėl skolos išieškojimo iš skolininkės M. Č. išieškotojų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Finansų bitė“, J. V. ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ignitis“ naudai. Antstolė, manydama, kad kiti asmenys turi skolininkei kreditorinių įsipareigojimų, 2025 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojo ją iki 2025 m. rugpjūčio 26 d. pranešti antstolei prievolės skolininko duomenis, tam, kad būtų galima areštuoti jų sąskaitas ir gaunamas pinigines lėšas. Antstolės vertinimu, skolininkė jos reikalavimo neįvykdė.
6. Įvertinęs bylos rašytinę medžiagą, pateiktus duomenis apie įvykdytus sandorius, banko sąskaitų išrašus, nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčių kopijas, teismas sprendė, kad nėra pagrindo skolininkei skirti baudą už antstolės reikalavimo nevykdymą. Antstolės reikalavimas pateikti informaciją apie kito trečiojo asmens duomenis yra sudarytas remiantis nepatvirtintais kreditorės teiginiais, prielaidomis, kad skolininkė gali turėti kreditorių.
7. Teismas vertino, kad antstolė, teikdama pareiškimą dėl baudos skyrimo, nepateikė duomenų, dėl kurių būtų galima abejoti, jog skolininkė galimai slepia jai priklausančias pinigines lėšas pas trečiuosius asmenis. Nurodė, kad skolininkės pateiktoje žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje IV dalyje nurodyta atsiskaitymo tvarka, iš kurios matyti, kad pirkėjas sumokėjo visą sumą prieš pasirašydamas sutartį, todėl nėra pagrindo išvadai, jog skolininkė vis dar gauna pinigines lėšas už parduotą žemės sklypą. Sprendė, kad skolininkė įpareigojimo negalėjo įvykdyti dėl objektyvių priežasčių – ji neturėjo antstolei reikalingos informacijos, o ne piktybiškai jo nevykdė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskirajame skunde pareiškėja antstolė R. A. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Apeliantė nesutinka su teismo teiginiais, kuriais nurodoma, kad antstolės reikalavimas pateikti informaciją apie kito trečiojo asmens duomenis yra sudarytas remiantis nepatvirtintais kreditorės teiginiais, taip pat, jog antstolės teiginiai apie skolininkei priklausančių piniginių lėšų pervedimą į kito asmens sąskaitą yra deklaratyvūs ir nepagristi jokiais rašytiniais įrodymais. Pasisakydama šiuo aspektu antstolė nurodo, kad M. Č. teismui pateiktas rašytinis atsiliepimas į J. V. prašymą dėl procesinių palūkanų priteisimo yra tinkamas rašytinis įrodymas šios civilinės bylos kontekste. Antstolei neaišku, kodėl teismas šio dokumento nelaiko rašytiniu įrodymu ir apie jį skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisako. Antstolė patvarkymu įpareigojo skolininkę pranešti prievolės skolininko rekvizitus. Patvarkyme prielaidų, nuomonių ar pamąstymų apie tai, jog skolininkė galimai slepia jai priklausančias lėšas pas trečiuosius asmenis, nebuvo. Taigi antstolei neaišku, kodėl teismas nusprendė, kad antstolė teigia, jog skolininkė slepia jai priklausančias lėšas pas kitus asmenis.
1.2. Teismas nutartyje nurodo, kad prievolės skolininko duomenų antstolei reikia tam, kad būtų galima areštuoti jo sąskaitas ir gaunamas pinigines lėšas. Antstolės manymu, toks teismo teiginys yra neteisingas ir neatitinka teisės normų, reguliuojančių priverstinį išieškojimą iš turtinių teisių, nuostatų. Pažymi, jog CPK 749 straipsnyje nėra numatyta, kad būtų galima areštuoti prievolės skolininko sąskaitas ir gaunamas pinigines lėšas. Areštuojamos tik skolininko turtinės teisės, o prievolės skolininkas privalo atlikti vienintelį veiksmą – skolininkui mokėtinas lėšas pervesti į antstolio patvarkyme dėl turtinių teisių arešto nurodytą sąskaitą.
1.3. Teismas, nagrinėdamas antstolės pareiškimą dėl asmens nubaudimo už antstolės reikalavimų nevykdymą pagal CPK 645 straipsnio nuostatas, nesivadovavo antstolės pateiktais rašytiniais įrodymais, jų netyrė ir skundžiamoje nutartyje dėl pateiktų rašytinių įrodymų nepasisakė. Skundžiama nutartis priimta klaidingai interpretuojant antstolės priimtus procesinius dokumentus ir netinkamai taikant civilinį procesą reglamentuojančias teisės normas.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo išieškotoja J. V. prašo tenkinti antstolės atskirąjį skundą ir panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškimo atmetimo, formaliai konstatavo, kad antstolės reikalavimai yra grindžiami trečiojo asmens pateikta informacija, tačiau neatsižvelgė į tai, jog antstolės veiksmai buvo pagrįsti vykdomosios bylos medžiaga, skolininkės pateiktais dokumentais ir išieškotojo informacija.
2.2. Byloje esantys duomenys (nekilnojamojo turto skelbimas, kuriame nurodyta pardavinėto ir parduoto turto kaina – 26 000 Eur, skolininkės atsiliepimas į J. V. prašymą dėl procesinių palūkanų priteisimo, skolininkės disponavimas grynais pinigais ir jų įnešimas į sąskaitą) suponuoja, kad šioje situacijoje galimai bandoma fiktyviai įrodyti mažesnę parduoto turto kainą ir išvengti ne tik mokesčių, bet ir turimų prievolių kreditorei J. V.. Šiuo atveju teismas savo iniciatyva turėjo būti ypatingai suinteresuotas išsiaiškinti tiesą byloje.
2.3. Skolininkės nurodomos aplinkybės apie pablogėjusią sveikatos būklę išimtinai dėl vykdymo proceso, laikytinos subjektyvaus pobūdžio ir nepagrįstos įrodymais.
2.4. Teismas neįvertino įrodymų visumos ir jų tarpusavio ryšio, todėl priėmė sprendimą neįvertinęs esminių bylos aplinkybių, kas lėmė nepagrįstą pareiškimo atmetimą.
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo skolininkė M. Č. prašo atmesti antstolės atskirąjį skundą ir palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartį, priteisti valstybės naudai iš antstolės antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
3.1. Antstolė iš skolininkės reikalauja pateikti neįmanomą, kadangi ji skolininkų neturi. Antstolės patvarkymas prieštarauja fundamentaliam teisės principui – teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų, todėl pareiškimas ir atskirasis skundas dėl asmens nubaudimo yra nepagrįstas.
3.2. Antstolė atskirajame skunde pateikia klaidinantį teisinio reglamentavimo aiškinimą. Viena vertus, antstolė tvirtina, kad pagal CPK 749 straipsnį negalima areštuoti lėšų, o tik turtines teises, kita vertus, antstolė pati pripažįsta, kad tokios turtinės teisės faktiškai reiškia skolininkui mokėtinų piniginių lėšų pervedimą į antstolio nurodytą sąskaitą. Toks išvedžiojimas iš esmės sutampa su teismo pasisakymu nutartyje, kad prievolės skolininko duomenys reikalingi būtent tam, kad būtų galima areštuoti jo sąskaitas ir mokėtinas lėšas.
3.3. Teismas, gavęs pareiškėjos prašymą dėl baudos skyrimo, vertino pareiškėjos reikalavimo nevykdymo aplinkybes, priežastis, to pasekmes, todėl nusprendė, kad nėra pagrindo skirti baudą.
3.4. Skolininkė dėl antstolės veiksmų – skundų teikimo po kiekvienos teismo priimtos nutarties skolininkės naudai, ėmė skųstis sveikatos problemomis – ją kamuoja nemiga, nerimas.
Žemesnės instancijos teismas
11. Kauno apygardos teisme 2025 m. spalio 15 d. gautas skolininkės M. Č. prašymas dėl suinteresuoto asmens nubaudimo dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Skolininkė prašo J. V. skirti 200 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, sumokant 100 Eur valstybei ir 100 Eur skolininkei, taip pat prašo atmesti J. V. atsiliepimą į atskirąjį skundą. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo teikia teismui nesusijusius su nagrinėjamu dalyku duomenis: skyrybų proceso dokumentus, įsiteisėjusius procesinius teismo sprendimus, privačias nuotraukas, asmens sveikatos duomenis, iškraipo skolininkės asmeninio gyvenimo aplinkybes. Toks elgesys laikytinas piktnaudžiavimu pagal CPK 95 straipsnį, nes teismo procesą suinteresuotas asmuo apkrauna nesusijusiais duomenimis nuo kurių skolininkė priversta gintis ir tai laikytina piktnaudžiavimu teismo procesu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų, rašytinių paaiškinimų priėmimo
12. Suinteresuotas asmuo M. Č. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – ambulatorinio apsilankymo išrašo kopiją, recepto vaistams kopiją, Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutarties kopiją. Suinteresuotas asmuo J. V. su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė naujus įrodymus – skelbimo apie parduodamą sklypą kopiją, 2025 m. rugpjūčio 9 d. nuomonės ir pareiškimo apie įrodymo suklastojimą kopiją, M. Č. atsiliepimo į J. V. prašymą dėl procesinių palūkanų priteisimo kopiją, elektroninių laiškų ir susirašinėjimo SMS žinutėmis kopijas, transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties kopiją, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarties kopiją, fotonuotraukų kopijas, M. Č. 2025 m. rugpjūčio 7 d. prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo kopiją, M. Č. ieškinio dėl santuokos nutraukimo kopiją su priedais.
13. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
14. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su suinteresuotų asmenų pateiktais įrodymais, daro išvadą, kad jie nėra reikšmingi vertinant apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą (nei patvirtina, nei paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes). Dėl išdėstytų motyvų apeliacinės instancijos teismas nepriima ir nevertina suinteresuotų asmenų M. Č. ir J. V. pateiktų įrodymų.
15. Kauno apygardos teisme 2025 m. lapkričio 21 d. gautas pareiškėjos antstolės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų. Antstolė prašo nepriteisti iš jos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų už M. Č. suteiktą teisinę pagalbą. Nurodo, kad CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus, vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
16. Pagal CPK 323 straipsnį draudžiama keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Taigi, bet koks atskirojo skundo papildymas, nesvarbu, kokia procesine forma jis yra teikiamas, leidžiamas tik iki atskirojo skundo padavimo termino pabaigos.
17. Apeliantė pateikė procesinį dokumentą (prašymą), kuris dalimi savo turinio yra vertinamas kaip pateikto atskirojo skundo argumentų ir reikalavimų papildymas. Kadangi tokiu būdu keisti atskirojo skundo turinį šioje proceso stadijoje apeliacinį procesą reglamentuojančios nuostatos draudžia, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės antstolės R. A. prašymą/ papildomus paaiškinimus.
Dėl atskirojo skundo
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
19. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas antstolės pareiškimas dėl baudos ar arešto skyrimo už antstolės reikalavimų nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
20. CPK 645 straipsnyje nurodyta, kad skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose <...>. Už šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų neįvykdymą arba melagingų duomenų pateikimą teismas antstolio teikimu be svarbių priežasčių patvarkymo neįvykdžiusiam asmeniui gali skirti iki penkių šimtų eurų baudą arba nubausti areštu iki trisdešimt parų.
21. Baudos skyrimas yra teismo teisė, o tai reiškia, kad teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, turi teisę ne tik nustatyti baudos dydį, bet ir nuspręsti, ar kiekvienu konkrečiu atveju reikia skirti baudą <...> (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).
22. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad antstolė R. A. savo žinioje vykdo tris vykdomąsias bylas Nr. 0037/25/00364, Nr. 0037/25/01139 ir Nr. 0037/25/01262 dėl bendros 9 311,51 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės M. Č. išieškotojų UAB „Finansų bitė“, J. V. ir UAB „Ignitis“ naudai. Antstolė 2025 m. rugpjūčio 19 d. gavo iš išieškotojos J. V. pranešimą, kuriuo buvo informuota, jog skolininkė galimai už dalį pajamų, gautų 2024 m. pardavus nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo nekilnojamą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), o likusi nesumokėta dalis pagal susitarimą jai mokama dalimis nuo 2025 m. birželio mėnesio. Išieškotoja kartu su pranešimu antstolei pateikė įrodymą – M. Č. rašytinį atsiliepimą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams į J. V. prašymą dėl procesinių palūkanų priteisimo (civilinė byla Nr. e2-471-1205/2024). Minėtas atsiliepimas teisme užregistruotas 2025 m. liepos 16 d. Šiame atsiliepime M. Č. nurodė, kad pardavusi nekilnojamąjį turtą nuo 2025 m. birželio kas mėnesį gauna dalines įmokas po 1 000 Eur. Antstolė, įvertinusi šias aplinkybes, darė išvadą, kad M. Č. gali turėti neįvykdytų prievolių jos atžvilgiu, todėl 2025 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojo skolininkę iki 2025 m. rugpjūčio 26 d. pranešti antstolei prievolės skolininko rekvizitus – vardą, pavardę (pavadinimą) ir adresą, kuriuo prievolės skolininkui būtų galima išsiųsti turtinių teisių arešto aktą. Skolininkė 2025 m. rugpjūčio 21 d. pateikė antstolei raštą „Dėl antstolės R. A. profesinės atsakomybės ribų peržengimo ištyrimo“, kuriame, be kita ko, nurodė, kad ji neturi prievolės skolininkų. Antstolė vertino, kad iki nustatyto termino skolininkė įpareigojimo neįvykdė, todėl vadovaudamasi CPK 645 straipsnio 3 dalimi prašė teismo skolininkei skirti baudą arba areštą.
23. Antstolė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimą nesivadovavo jos pateiktais rašytiniais įrodymais. Antstolė į bylą pateikė įrodymą – M. Č. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams teiktą atsiliepimą į J. V. prašymą dėl procesinių palūkanų priteisimo, kuriame ji nurodė, kad už parduotą nekilnojamąjį turtą nuo birželio mėnesio gauna dalines įmokas po 1 000 Eur kas mėnesį. Pirmosios instancijos teismas dėl šio rašytinio įrodymo skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakė, jo nevertino. Antstolės įsitikinimu, skundžiama nutartis priimta klaidingai interpretuojant antstolės priimtus procesinius dokumentus ir netinkamai taikant civilinį procesą reglamentuojančias teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas nurodytus apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
24. Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo skolininkei už antstolės reikalavimų neįvykdymą, visų pirma svarbu įvertinti skolininkės veiksmus, t. y. ar ji ėmėsi kokių nors veiksmų įpareigojimui įvykdyti, ar elgėsi pasyviai. Iš byloje esančio rašytinio įrodymo – skolininkės 2025 m. rugpjūčio 21 d. rašto „Dėl antstolės R. A. profesinės atsakomybės ribų peržengimo ištyrimo“ turinio matyti, kad jame skolininkė nurodė antstolei, jog neturi prievolės skolininkų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis įrodymas pagrindžia faktą, kad skolininkė, gavusi iš antstolės patvarkymą dėl įpareigojimo pateikti prievolės skolininkų rekvizitus, nedelsiant į jį reagavo ir tą pačią dieną pateikė antstolei informaciją. Vien tai, kad antstolės netenkina skolininkės nurodyta informacija – nurodymas, jog prievolės skolininkų ji neturi, todėl negali pateikti jų rekvizitų, nesudaro pagrindo skolininkės elgesį laikyti neteisėtu, piktavališku ir už tai jai skirti baudą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, skolininkė įpareigojimo negalėjo įvykdyti dėl objektyvių priežasčių – ji neturėjo antstolei reikalingos informacijos, o ne piktybiškai jo nevykdė. Kita vertus, toks įpareigojimas – nurodyti prievolės skolininko rekvizitus, neturint skolininkų, iš esmės sunkiai įgyvendinamas, kadangi neaišku kokiu kitu būdu šią aplinkybę galima įrodyti, jeigu nepakanka skolininkės patvirtinimo raštu, kad ji skolininkų neturi.
25. Apeliantė atskirajame skunde išimtinai akcentuoja rašytinį įrodymą – skolininkės M. Č. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams teiktą atsiliepimą į J. V. prašymą dėl procesinių palūkanų priteisimo, kuriame nurodoma, kad nuo 2025 m. birželio mėnesio už parduotą nekilnojamąjį turtą ji gauna dalines įmokas po 1 000 Eur kas mėnesį. Antstolės teigimu, šis įrodymas pagrindžia, kad skolininkė galimai turi prievolės kreditorių jos atžvilgiu, tačiau apylinkės teismas šio įrodymo nevertino. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad apie šį įrodymą skundžiamoje nutartyje nebuvo pasisakyta, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo išvadai, jog tokiu būdu buvo neteisingai išnagrinėta byla. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo, įvertino kitus šiai bylai reikšmingus įrodymus – banko sąskaitų išrašus, notarine tvarka patvirtintas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčių kopijas. Vadovaujantis į bylą pateiktos 2025 m. sausio 13 d. žemės sklypo, pastatų ir statinių pirkimo–pardavimo sutarties dėl žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo, duomenimis nustatyta, kad šia sutartimi skolininkė pardavė minėtą nekilnojamąjį turtą pirkėjui R. G.. Iš sutarties 3.3. punkto nustatyta, kad parduodamo turto kaina yra 18 000 Eur. Sutarties 4.1. punkte nurodyta, kad pirkėjas sumokėjo pardavėjui visą daiktų kainą prieš pasirašant šią sutartį. Byloje pateikti banko sąskaitos išrašai patvirtina aplinkybę, kad už parduotą nekilnojamąjį turtą buvo visiškai atsiskaityta: pirkėjas R. G. skolininkei 2024 m. gruodžio 5 d. pervedė 1 000 Eur, 2024 m. gruodžio 9 d. pervedė 7 500 Eur, 2024 m. gruodžio 22 d. pervedė 1 000 Eur. Taip pat pagal 2025 m. sausio 13 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp R. G. ir E. M. dėl 8 500 Eur sumos paskolinimo R. G., iš E. M. banko sąskaitos skolininkei 2024 m. gruodžio 5 d. buvo pervesta 1 000 Eur suma, o 2024 m. gruodžio 9 d. – 7 500 Eur suma. Iš viso bendra pervesta suma yra 18 000 Eur, t. y. tokia, kokia ir buvo nurodyta pirkimo–pardavimo sutartyje. Pažymėtina, kad nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis patvirtinta notarine tvarka, todėl nėra pagrindo nesivadovauti šiuo įrodymu. Vadovaujantis išdėstytu, darytina išvada, kad antstolės ir suinteresuoto asmens J. V. nurodomi teiginiai apie tai, kad su skolininke už parduotą nekilnojamąjį turtą nebuvo galutinai atsiskaityta ir ji kas mėnesį gaudavo/gauna dalines įmokas, yra nepagrįsti.
26. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties
27. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria pareiškėjos pareiškimas dėl baudos ar arešto skyrimo skolininkei už antstolės reikalavimų nevykdymą netenkintas, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl baudos skyrimo
28. Skolininkė M. Č. pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą skirti suinteresuotam asmeniui J. V. 200 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad suinteresuotas asmuo teikia teismui nesusijusius su nagrinėjamu dalyku duomenis: skyrybų proceso dokumentus, įsiteisėjusius procesinius teismo sprendimus, privačias nuotraukas, asmens sveikatos duomenis, iškraipo skolininkės asmeninio gyvenimo aplinkybes. Toks elgesys laikytinas piktnaudžiavimu pagal CPK 95 straipsnį, nes teismo procesą suinteresuotas asmuo apkrauna nesusijusiais duomenimis nuo kurių skolininkė priversta gintis ir tai laikytina piktnaudžiavimu teismo procesu.
29. Kasacinio teismo praktikoje piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, 18 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-684/2025, 36 punktas).
30. Apeliacinės instancijos teismas nepriėmė ir nesivadovavo suinteresuoto asmens pateiktais papildomais rašytiniais įrodymais, atskirasis skundas netenkinamas, skundžiamas teismo procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas. Byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog suinteresuoto asmens procesinis elgesys neatitinka šalių pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais buvo grindžiami atsikirtimai. Dėl to apeliacinės instancijos teismas netenkina prašymo dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui. Nenustatyta, kad suinteresuotas asmuo procesinėmis teisėmis piktnaudžiautų, o skolininkė šios aplinkybės neįrodė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
31. Pagal bendrąją taisyklę šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
32. Atmetus apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo suinteresuotas asmuo skolininkė M. Č.. Atsiliepime į atskirąjį skundą ji išreiškė prašymą priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas, tačiau nepateikė bylinėjimosi dydį pagrindžiančių įrodymų. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, skolininkės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartį.
Netenkinti suinteresuoto asmens M. Č. prašymo dėl baudos skyrimo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.