- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-08-21
- Bylos Nr.
- e2-2922-902/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00937-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Kirsnytė
- Ieškovas
- B. V., V. V.
- Trečiasis asmuo
- J. Š.
- Atsakovas
- V. Š.
- Advokatai
- Vidmantas Ravinis, Valdas Levinas, Monika Šereikienė
- Kategorijos
- 2.6.8.8Sutarčių aiškinimas
dalyvaujant: ieškovams B. V. ir V. V., jų atstovei advokato padėjėjai Monikai Šereikienei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų B. V. ir V. V. ieškinį atsakovui V. Š., trečiajam asmeniui J. Š. dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1.Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo priteisti iš atsakovo V. Š. 7500 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
2.Ieškovai ieškinyje nurodė, kad jie mirusiam T. Š. į banko sąskaitą 2020 m. gruodžio 28 d. iš viso kaip paskolą pervedė 15000 Eur sumą: B. V. pervedė 70977,90 SEK (Švedijos kronų), o V. V. pervedė 81137,60 SEK (Švedijos kronų). Apie šios pinigų sumos pervedimą žinojo tuometinė T. Š. sužadėtinė T. M. ir T. Š. mama J. Š., kuri pripažįsta skolos faktą, dėl jos priimto paveldėjimo dalies ir įsiskolinimo atlyginimo jau ieškovas yra suderinęs.
3.Ieškovai nurodė, jog mirus skolininkui Tomui Š. M. 1-ojo notarų biure užvesta paveldėjimo byla ir paveldėjimo liudijimai buvo išduoti T. Š. įpėdiniams – paveldėtojams pagal įstatymą J. Š. (byloje trečiasis asmuo) ir V. Š. (byloje atsakovas) pavedint po ½ dalį turto, turtinių teisių ir prievolių. Jiems priėmus palikimą, kilo įstatyminė pareiga grąžinti mirusiojo asmens skolas dalyje, neviršijančioje paveldėto turto dalies pagal 2022 m. gegužės 10 d. antstolės sudarytą paveldimo turto apyrašą vykdomojoje byloje Nr. 0076/22/00372. Tokiu būdu, ieškovai pareikštu ieškiniu iš atsakovo reikalauja įvykdyti ½ dalį mirusiojo T. Š. turtinį įsipareigojimą 15000 Eur skolai, kas sudaro ieškinio reikalavimą dėl 7500 Eur skolos priteisimo.
4.Nors tarp šalių – mirusiojo T. Š. ir ieškovų nebuvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis, tačiau buvo atlikti mokėjimų pavedimai, T. Š. pervedant pinigų sumas, atitinkančias 15000 Eur sumą. Ieškovai nurodė, jog egzistuoja faktas, kuris patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, nurodė, jog tarp šalių buvo sudaryta tikslinė paskolos sutartis. Šią aplinkybę gali patvirtinti T. Š. sužadėtinė T. M. ir T. Š. mama J. Š.. Pretenziją dėl skolos grąžinimo ieškovai raštu 2022 m. rugsėjo 12 d. pateikė V. Š., tačiau atsakovas į pretenziją nesureagavo ir pašto siuntos neatsiėmė.
5.Teismo posėdyje ieškovai ir jų atstovė palaikė ieškinį jame išdėstytais argumentais, kurį prašė patenkinti. Ieškovų atstovė nurodė, jog ieškovams nebuvo žinoma konkrečiai, kokiam tikslui buvo panaudoti paskolinti pinigai. Ieškovai tik žinojo, kad T. Š. vertėsi nekilnojamojo turto objektų prekyba, nekilnojamąją turtą jis kartais realizuodavo ir taip užsidirbdavo.
6.Teismo posėdyje ieškovė B. V. paaiškino, jog Jolantą (byloje trečiasis asmuo) daug metų pažįsta, nes gyveno kaimynystėje, vieni kitais pasitikėjo. Šiuo atveju J. paskambino galimai 2020 m. gruodžio 26 d., sakė, kad su ieškove noru pakalbėti jos sūnus T. Sakė, kad jam verslui (ar kažkam) trūksta pinigų, prašė jų paskolinti. Ieškovai pinigų turėjo, nes kaupė namo remontui. Ieškovė sakė, kad gali pinigų paskolinti, tik jai reikia dėl to pasitarti su vyru, nes tai buvo bendri jos ir jos vyro pinigai. Sutuoktinis sutiko. Sutarė paskolinti 15000 Eur. Kitą dieną po susitarimo ji pravedė iš savo kompiuterio pinigus, tačiau vyrui pavedimo padaryti nepavyko, todėl kitą dieną jis nuėjo į banką ir iš ten padarė pavedimą. Pinigus pervedė kronomis, kas sudarė 15000 Eur sumą. T. Š. žadėjo parduoti namą ir pinigus grąžinti. Žinojo, kad jis turi namą, daugiau turto. Nemanė, kad viskas gali taip nutikti, kad T. Š. susirgs. T. Š. susirgus pinigų grąžinti neprašė. Vėliau J. Š. grąžino 7500 Eur sumą ieškovams. Ieškovė nesupranta, kodėl atsakovas nesutinka skolos grąžinti. Ieškovai nori, kad skola būtų jiems grąžinta. Kitų teisinių/turtinių kokių tai santykių tarp ieškovų ir T. Š. nebuvo susiklostę. Tai buvo vienintelis kartas, kai jie skolino T. pinigus. Tokių didelių sumų T. ieškovai tikrai nedovanojo, nes ieškovai nėra tokie turtingi. Neabejojo, kad paskolinti pinigai jiems vėliau bus grąžinti, T. ieškovai labai pasitikėjo.
7.Ieškovas V. V. pritarė B. V. nurodytoms aplinkybėms ir papildomai paaiškino, kad jis sutiko, kad ginčo pinigai būtų paskolinti, atliko pavedimus dėl lėšų perdavimo, o kitų metų pavasarį sužinojo, kad T. susirgo. Ieškovai tikėjosi, kad T. pasveikus, jiems pinigai bus grąžinti. Jam mirus, liko skola. Ieškovas paaiškino, kad T. žadėjo pinigus grąžinti, kai parduos namą.
8.Trečiojo asmens ieškovų pusėje J. Š. atstovas teismo posėdyje su ieškinio reikalavimais sutiko, nurodė, jog atstovaujamoji su ieškiniu sutinka, mano, kad jis yra pagrįstas. Ji pripažįsta aplinkybę, kad tarp ieškovų ir T. Š. buvo susiklostę paskoliniais teisiniai santykiai, kurių pagrindu 2020 m. gruodžio 28 d. trečiojo asmens sūnui buvo pervesta bendrai 15000 Eur suma. Pagal rašytinį ieškovų pareikalavimą J. Š. jiems grąžino ½ dalį paskolintos sumos, t.y. 7500 Eur, tai patvirtina trečiojo asmens banko sąskaitos išrašas (suma buvo nuimta nuo sąskaitos), taip pat pakvitavimas, kaip rašytinis įrodymas, apie minėtos sumos grąžinimą. Tokiu būdu, trečiasis asmuo yra įvykdęs savo prievolę dėl paskolos dalies grąžinimo. Tuo tarpu, atsakovas vengia vykdyti tokią prievolę. Trečiojo asmens atstovas mano, kad ieškovų į bylą pateikti rašytiniai įrodymai apie pinigų pavedimus patvirtina, kad minėta suma buvo paskolinta. Ginčo, kad pinigai buvo perduoti, nėra. Trečiajam asmeniui yra žinomos ginčo sandorio sudarymo aplinkybės, nes pati J. Š. telefonu bendravo su ieškove B. V. (J. Š. turėjo artimesnį santykį su ieškovais, ji kažkada anksčiau gyveno jų kaimynystėje) ir klausė jų, ar jie sutiktų T. Š. paskolinti pinigus. Ieškovai sutiko paskolinti 15000 Eur sumą. T. Š. tiesiogiai sukontaktavo su ieškovais. Trečiajam asmeniui yra žinoma, kad tuos pinigus T. Š. tikrai skolinosi iš ieškovų, ji girdėjo jo pokalbį telefonu su ieškove, t.y. girdėjo, ką jis telefonu kalbėjo su ieškove. Prašo ieškinį patenkinti.
9.Trečiasis asmuo J. Š. teismo posėdyje palaikė atstovo poziciją, mano, kad ieškinys yra tenkintinas. Paaiškino, kad jai grįžus atostogų, jos sūnus T. Š. paklausė, ar galėtų buvę kaimynai (byloje ieškovei), kurie dirbo užsienyje, jam paskolinti pinigų. J. Š. girdėjo jų (sūnaus ir buvusių kaimynų) pokalbį. Jie sutiko jam paskolinti pinigų. Pinigus, nurodytus ieškinyje, pervedė į T. Š. sąskaitą. T. sakė, kad ruošiasi parduoti savo namą (duomenys neskelbtini) ir skolą jiems grąžins. Konkretaus termino nebuvo numatyta. Pinigų ieškovams T. Š. nespėjo grąžinti, nes susirgo. Savo dalį – 7500 Eur sumą trečiasis asmuo ieškovams grąžino. Trečiajam asmeniui yra žinoma, kad už kažką kitą pinigai negalėjo būti pervesti, nes trečiasis asmuo girdėjo sūnaus T. Š. pokalbį su ieškovais, kai sūnus jų prašė paskolinti pinigų. Tuo metu T. Š. užsiėmė automobilių perpardavimu. Trečiojo asmens manymu, T. Š. ieškovams nenurodė, kokiu tikslu skolinosi iš jų pinigus. Žino, kad sūnus ir iš kitų asmenų buvo pasiskolinęs pinigų, namo remontui, užsipirkti didesnį kiekį mašinų. T. ir tėvo prašė paskolinti pinigų, bet jis jam pinigų neskolino. Tėvas tikrojo sūnaus gyvenimo nežinojo. T. nemokėjo elgtis su pinigaus ir savo draugei liko skolingas 10000 Eur.
Atsiliepimas
10.Atsakovas atsiliepime į ieškinį su ieškovų reikalavimais nesutiko, mano, kad ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas leistinais įrodymais. Nurodė, jog 2022 m. balandžio 6 d. mirus jų sūnui T. Š., palikimą kartu su J. Š. priėmė pagal apyrašą, nes jų sūnus turėjo turto bei skolinių įsipareigojimų. Tokiu būdu, palikimas po sūnaus mirties priėmė lygiomis dalimis su sūnaus motina. J. Š. taipogi buvo skolinga T. Š. už jo sumokėtas lėšas už būsto pirkimą, šių lėšų ji sūnui negrąžino, todėl atsakovas jai yra pateikęs reikalavimą dėl skolos grąžinimo.
11.Atsakovas mano, jog gautas lėšas T. Š. panaudojo už namo pirkimą, nes vos po dienos pervedė lėšas namo pardavėjui. J. Š. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią asmeninės nuosavybės teise įsigijo namą, esantį (duomenys neskelbtini). Sutarties kainos dalį – 70000 Eur už motiną sumokėjo sūnus, mokėjimą atliko dviem pavedimais: 2020 m. gruodžio 11 d. 30000 Eur sumai ir 2020 m. gruodžio 29 d. 40000 Eur sumai.
12.Atsakovo vertinimu, ieškovai negali remtis liudytojų parodymais įrodinėdami paskolos sutarties sudarymą, nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką tai yra neleistina įrodinėjimo priemonė, jeigu nebuvo laikytasi privalomos sandoriui sudaryti formos. Taip pat palikimo apyraše nėra įtrauktas ieškovų skolinis įsipareigojimas, todėl atsakovui neaišku, ar ieškovų įrodinėjamas skolinis įsipareigojimas egzistuoja, ar buvo sudaryta būtent paskolos sutartis, ar toks įsipareigojimas nebuvo įvykdytas, ar ieškovams nebuvo grąžintos lėšos. Atsakovas atkreipė dėmesį į pavedimo paskirtyje nurodytą pavedimo paskirtį ,,TMP iš Swedbank grupės kliento“. Iš banko sąskaitos matyti, kad T. Š. išsigrynino 26000 Eur laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 22 d. iki 2021 m. gruodžio 9 d. (duomenys neskelbtini) mieste buvusiuose bankomatuose, iš kurių grąžino skolas ir galimai buvusią skolą, jeigu tokia buvo, ieškovams.
Atsiliepimas
13.Teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir iš ieškovų priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
14. Ieškovai ieškinyje nurodė ir kartu su ieškiniu pateikė dokumentus, 2023 m. gegužės 5 d. papildomai pateikė trečiojo asmens atstovas (2022 m. lapkričio 14 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, paveldimo turto apyrašą), kurie patvirtina, jog 2022 m. balandžio 6 d. mirus skolininkui T. Š. M. 1-ojo notarų biure užvesta paveldėjimo byla ir paveldėjimo liudijimai buvo išduoti T. Š. įpėdiniams – paveldėtojams pagal įstatymą J. Š. (byloje trečiasis asmuo) ir V. Š. (byloje atsakovas), kiekvienam jų paveldint po ½ dalį turto, turtinių teisių ir prievolių. Įpėdiniams priėmus palikimą, kilo įstatyminė pareiga grąžinti mirusiojo asmens skolas dalyje, neviršijančioje paveldėto turto dalies pagal 2022 m. gegužės 10 d. antstolės sudarytą paveldimo turto apyrašą vykdomojoje byloje Nr. 0076/22/00372. Tokiu būdu, ieškovai pareikštu ieškiniu atsakovo reikalauja įvykdyti ½ dalį mirusiojo T. Š. turtinį įsipareigojimą 15000 Eur skolai, kas sudaro ieškinio reikalavimą dėl 7500 Eur skolos priteisimo. Ieškovų įsitikinimu, ginčo pinigų sumą T. Š. jie perdavė kaip paskolą (pinigus jam paskolino), todėl atsakovas privalo jiems grąžinti likusią negrąžintą paskolos sumą - 7500 Eur, ieškovai remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 6.870 straipsnio 1-3 dalimis, prašo ieškinį patenkinti.
15.Trečiasis asmuo J. Š. nurodė, jog yra ieškovų pusėje, prašė ieškinį patenkinti. Ji mano, kad ieškovai T. Š. 2020 m. gruodžio 28 d. atlikę pavedimus Švedijos kronomis, tokiu būdu jam paskolino 15000 Eur sumą. Trečiojo asmens J. Š. teigimu, ji girdėjusi sūnaus T. Š. pokalbį telefonu su ieškove, kuomet jis prašė ginčo pinigų sumą paskolinti ir vėliau pinigus žadėjo ieškovams grąžinti.
16.Atsakovas su ieškiniu nesutiko, mano, kad ieškinys yra nepagrįstas, kadangi yra neįrodytas leistinais įrodymais, kad prašoma priteisti iš jo pinigų suma buvo paskola, atsakovas prašė ieškinį atmesti.
17. Remiantis CK 6.870 straipsnio 1 dalimi, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal šio straipsnio 2 dalį, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.
18. Paskolos sutartis yra realinė, t. y. ji pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), todėl tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai pinigų paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020 14 punktą; 2021 m. spalio 20 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021 14 punktą).
19. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018 22 punktą; 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018 58 punktą).
20. Pagal CK 6.871 straipsnio 1 dalį fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (3 dalis). Jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos (4 dalis).
21. Byloje ginčas kilo dėl paskolos sutarties, kuri pagal įstatymą turi būti sudaroma paprasta rašytine forma, sudarymo fakto. Įstatyme nenustatyta imperatyvaus nurodymo, kad negalioja sandoris, sudarytas nesilaikant paprastos rašytinės formos, taigi žodžiu sudaryta paskolos sutartis, kuri turėjo būti sudaryta paprasta rašytine forma, galioja, tačiau, kilus ginčui dėl jos sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis).
22. Išimtis dėl draudimo remtis liudytojų parodymais įtvirtinta CK 1.93 straipsnio 6 dalyje, pagal kurią draudimo remtis liudytojų parodymais teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams ir yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų (1 punktas); arba sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės (2 punktas); arba, atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu (3 punktas); arba, atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-916/2018, 39 punktas).
23. Aiškindamas paskolos teisinių santykių atsiradimą reglamentuojančias teisės normas kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad banko mokėjimo pavedimas savaime nepatvirtina buvus paskolos teisinius santykius. Pinigų pervedimas yra tik tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau pačios prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu (pvz., bendro verslo, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, patiektas prekes ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015; 2021 m. spalio 20 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021 17 punktą).
24. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, nurodo, kad, ieškovams šioje byloje pareiškus reikalavimą grąžinti skolą, įrodinėjimo dalyką byloje sudarė faktinės aplinkybės, galinčios patvirtinti paskolos sutarties sudarymo faktą: kad pinigai buvo perduoti ieškovų ir kad jie buvo perduoti T. Š. (mirė (duomenys neskelbtini)) būtent kaip paskola.
25. Šioje byloje ieškovai teigė, kad jie mirusiam T. Š. į banko sąskaitą 2020 m. gruodžio 28 d. iš viso kaip paskolą pervedė 15000 Eur sumą: B. V. pervedė 70977,90 SEK (Švedijos kronų), o V. V. pervedė 81137,60 SEK (Švedijos kronų). Tuo metu T. Š. verslui ar kažkam kitam trūko pinigų, į tai ieškovai nesigilino. T. Š. žadėjo parduoti namą ir pinigus ieškovams vėliau grąžinti. Ieškovai žinojo, kad jis turi namą, daugiau turto. T. Š. ieškovai labai pasitikėjo ir neabejojo, kad vėliau pinigus jis jiems tikrai grąžins. Aplinkybę, kad pinigai buvo perduoti T. Š., ieškovai įrodinėjo (bankiniais) mokėjimo pavedimais.
26. Nagrinėjamoje byloje dviem ieškovų 2020 m. gruodžio 28 d. atliktais pavedimais per banką – buvo pervesta iš viso 15000 Eur suma į T. Š. sąskaitą, esančią AB ,,Swedbanke“, t.y. B. V. pervedė 70977,90 SEK (Švedijos kronų), o V. V. pervedė 81137,60 SEK (Švedijos kronų), atitinkamai 7000 Eur ir 8000 Eur. Tokiu būdu T. Š. iš ieškovų iš viso gavo 15000 Eur sumą. Nors atsakovas abejoja, kad V. V. nurodyta suma, kurią jis adresavo būtent T. Š., pastarąjį tikrai pasiekė, o galimai kokiu tai būdu V. V. buvo sugrąžinta (konkrečių aplinkybių atsakovas/jo atstovas teismui nenurodė), nes pavedime yra padarytas prierašas ,,transfer to own account, true T., to V. V.“, tačiau teismui užklausius minėtą banką, jis 2023 m. gegužės 30 d. raštu Nr. S/4711 patvirtino, jog T. Š. 8000 Eur sumą 2020 m. gruodžio 28 d. gavo iš V. V.. Todėl nėra jokių abejonių, kad nurodytą datą T. Š. iš ieškovų bendrai gavo 15000 Eur sumą.
27. Atsakovas taip pat nurodo, kad byloje nėra įrodymų, jog T. Š. įsipareigojo ieškovams grąžinti pinigus, nors tokia pareiga nustatyta būtent skolą prašantiems priteisti ieškovams.
28. Pagal ginčo skolos sumą paskolos sutartis turėjo būti sudaryta raštu (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). Šalys nebuvo sudariusios rašytinės sutarties, tačiau pinigai buvo pervesti į banko sąskaitą. Nagrinėjamu atveju teismas šioje civilinėje byloje konstatuoja, kad nors byloje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių T. Š. įsipareigojimą grąžinti paskolą ar paskolos grąžinimo datą, tačiau nustatytų faktinių aplinkybių visuma suteikia pakankamą pagrindą konstatuoti šalių paskolos teisinius santykius. Tokią išvadą teismas daro remdamasis įrodymų visetu – mokėjimo pavedimais, ieškovų ir trečiojo asmens, kuris girdėjo T. Š. pokalbį su ieškove telefonu dėl pinigų paskolinimo, paaiškinimais teisme, liudytojos T. M. parodymais, kuri teisme nurodė, jog žino, kad jos buvęs draugas (draugavo apie 6 metus) T. Š. skolinosi pinigus iš buvusių kaimynų, t.y. ieškovų. Šie įrodymai neprieštarauja vieni kitiems, bet vieni kitus papildo ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.
29. Nors atsakovas pagrįstai nurodo, kad ieškovų pinigų pervedimai yra be mokėjimo paskirties nurodymo ir savaime neįrodo pinigų perdavimo būtent paskolos sutartimi fakto, tačiau šie mokėjimai yra tiesioginis rašytinis įrodymas, patvirtinantis faktą, kad T. Š. pinigus gavo, o netiesioginiai įrodymai, kurių visuma remiasi teismas, nustatydamas paskolos faktą, yra leistini pagal CK 1.93 straipsnio 6 dalies 4 punktą (nes T. Š. bei jo motiną J. Š. ieškovai gerai pažinojo, vieni kitais pasitikėjo, nes buvę kaimynai). Byloje esantys įrodymai buvo surinkti tinkamai paskirsčius įrodinėjimo naštą (teikti ieškovų, įrodinėjančių paskolos sutarties faktą), neprieštaravo vieni kitiems ir jų visuma leido daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.
30.Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog T. Š. siejo kiti – ne paskolos teisiniai santykiai. Ieškovų teigimu, jie ginčo sumą T. Š. paskolino, šią sumą jis ieškovams vėliau, 2 metų laikotarpiu, ieškovams pareikalavus, pažadėjo grąžinti. Būtent to ir tikėjosi ieškovai iš T. Š., tačiau jis susirgo ir mirė. Ieškovai patikino teismą, jog kitokie teisiniai santykiai su T. Š. tikrai nesiejo. Jie nurodytos viso 15000 Eur sumos jam nedovanojo. Nors atsakovas su tuo nesutinka, tačiau jis konkrečių įrodymų nesutikimui pagrįsti teismui nepateikė ir tokiu atveju, teismas laiko atsakovo atsikirtimus neįrodytais. Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad ginčo sumą ieškovai T. Š. būtų dovanoję, nes nei (bankinių) pavedimų paskirtyje ieškovai nenurodė, jog sumas jie perduoda/perveda T. Š. kaip dovaną, taip pat T. Š. gautų 2020 m. gruodžio 28 d. iš ieškovų sumų VMI kaip dovaną nedeklaravo (šių sumų iš viso jis nėra deklaravęs VMI), ieškovai savo veiksmais siekia išsireikalauti pinigus būtent kaip paskolą (kreipdamiesi į teismą su ieškiniu), taipogi byloje nesurinkta duomenų, kokiam tikslui ieškovai ginčo sumas galėjo dovanoti T. Š..
31.Vadovaujantis CK 6.469 straipsnio 2 dalimi, dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, turi būti notarinės formos. Šiuo atveju, ieškovai T. Š. bendrai paskolino 15000 Eur sumą (tai pasak jų, buvo jų kaip sutuoktinių bendri pinigai) ir nesant dėl šių pinigų perdavimo sudarytos notarinės sutarties, teismo įsitikinimu, sutartis negaliotų dėl formos trūkumo (CK 1.93 straipsnio 3 dalis).
32.Dėl pasakytų argumentų, teismas konstatuoja, kad ieškovai pagrįstai reikalauja iš atsakovo, kuris yra paveldėtojas pagal įstatymą mirusio T. Š. ½ dalies turto, turtinių teisių ir prievolių, priteisti ½ dalies paskolintos sumos, t.y. 7500 Eur (CK 6.873 straipsnis). Atsakovas išreiškė abejones dėl to, kad ginčo pinigai ieškovams visgi galėjo būti grąžinti, taip pat abejoja, kad trečiasis asmuo J. Š. yra ieškovams grąžinusi pusę sumos – 7500 Eur jos nurodytomis aplinkybėmis. Į bylą nepateikta rašytinių įrodymų (rašytinės formos kreditoriaus pakvitavimo ar kitokio kreditoriaus surašyto/pasirašyto dokumento, kuriame būtų patvirtintas paskolos dalies (dalių) grąžinimo faktas), kad ieškovų paskolintą 15000 Eur sumą T. Š. būtų jiems grąžinęs, todėl teismo vertinimu, yra laikytina, kad jis būdamas dar gyvas, ginčo skolos nebuvo grąžinęs ir po mirties ieškovams paliko tokio dydžio įsiskolinimą. Trečiasis asmuo J. Š. (jos atstovas) teismui 2023 m. balandžio 24 d. pateikė rašytinius įrodymus (pakvitavimą, sąskaitos išrašą), kad trečiasis asmuo pagal ieškovų pareikalavimą, kaip paveldėtoja pagal įstatymą mirusio T. Š. ½ dalies turto, turtinių teisių ir prievolių, ieškovams grąžino ½ dalies paskolintos sumos, t.y. 7500 Eur. Ieškovai teisme patvirtino, kad J. Š. jiems už T. Š. grąžino ½ dalį paskolintų pinigų ir jai pretenzijų dėl to nebeturi, ką ieškovai patvirtino ir savo veiksmais - ieškinio reikalavimo dėl išreikalautinos paskolos jos atžvilgiu nesuformulavo. Iš trečiojo asmens išrašo iš banko sąskaitos matyti, jog ji banke turėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su ieškovais, dalį lėšų trečiasis asmuo periodiškai nusiimdavo nuo sąskaitos. Visa tai šalina kokias tai kilusias abejones, kad J. Š. su ieškovais neatsiskaitė.
33.Esant tokioms aplinkybėms, ieškovų pareikštas ieškinys dėl skolos priteisimo iš atsakovo V. Š. yra tenkintinas (CK 6.870 straipsnis, 6.873 straipsnio 1, 2, 6 dalys). Sutiktina, kad negrąžintos paskolos dalį – 7500 Eur B. V. ir V. V. priteisti reikalauja kaip solidarūs ieškovai, nes iš jų teisme duoto paaiškinimo nustatyta, kad paskolintos lėšos buvo jų bendros lėšos kaip susituokusių asmenų (sutuoktinių)(CK 3.88 straipsnis). Byloje nesurinkta duomenų, jog paskolintos lėšos buvo asmeninės kiekvieno ieškovo lėšos. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad iš trečiojo asmens J. Š. ieškovai jos grąžinamas lėšas – 7500 Eur taip pat priėmė bendrai, rodo teismui pateiktas jos atstovo pateiktas pakvitavimas apie lėšų grąžinimą.
34.Atsakovas pagal ieškovų pareikalavimą praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl ieškovams iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. kovo 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 93 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
36.Ieškinį patenkinus, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos lieka neatlygintinos. Tuo tarpu, atsakovui kyla pareiga atlyginti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai sumokėjo 223 (54+169) Eur žyminio mokesčio, tokiu būdu, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovams iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
37.Byloje susidarė 26,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Tokiu būdu, iš atsakovo priteistinos nurodytos išlaidos valstybei (CPK 92 straipsnis).
38.Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 7 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 271 straipsniais, teismas
nusprendė:
Ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovams B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), 7500 Eur (septynių tūkstančio penkių šimtų eurų) skolą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą (7500 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. kovo 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 223 Eur (dviejų šimtų dvidešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 26,56 Eur (dvidešimt šešių eurų 56 ct) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, įmokos kodas 5662.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.