Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija susidedanti, iš teisėjų Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nataljos Cikoto ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB „A. I.“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „A. I.“ ieškinį atsakovams UAB „Virjoksta“, UAB „Comestata“, A. D., R. S., D. S. dėl įsiskolinimo išieškojimo, trečiasis asmuo BUAB „Romo artelė clothing“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovai R. S. ir D. S. atsiliepimo į Ieškovo apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Byloje nagrinėjamas ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovų pareigos atsiskaityti su Ieškovu remiantis Sutarties ir Susitarimo nuostatomis nustatymo. Anot Ieškovo, atsakovų prievolė atsiskaityti pagal Sutartį kilo sudarius Susitarimą su trečiuoju asmeniu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu Sutarties ir Susitarimo traktavimu.

Byloje nustatyta, kad Ieškovas su trečiuoju asmeniu 2006 m. lapkričio 27 d. sudarė Statybos rangos sutartį (Sutartį), kuria Ieškovas įsipareigojo pagaminti automatizuotą šilumos punkto modulį pagal užsakovo (trečiojo asmens) pateiktą suderintą techninį projektą, šalių suderintą specifikaciją bei sumontuoti šilumos punkto modulį, šilumos punkto patalpoje, esančioje Daugėliškių g. 32, Vilniuje, o trečiasis asmuo įsipareigojo atsiskaityti su Ieškovu už atliktus darbus sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais (I t., b. l. 9-13). 2006 m. lapkričio 27 d. tarp trečiojo asmens, kurį atstovavo R. S., ir atsakovų (užsakovų) buvo pasirašytas Susitarimas, kuris, kaip pripažįsta šalys, yra neatskiriama Sutarties dalis (I t., b. l. 14). Šiuo Susitarimu šalys susitarė, kad trečiasis asmuo atstovaus ir visus aukščiau nurodytus užsakovus, pasirašant Statybos rangos sutartį su rangovu UAB „A. I.“ (Ieškovu) dėl pagaminimo ir sumontavimo šilumos punkto modulio objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini)(I t., b. l. 14).

CK 2.132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai turi teisę sudaryti sandorius ne tik asmeniškai, bet ir per atstovus, išskyrus sandorius, kuriuos dėl jų pobūdžio galima sudaryti tik asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius. Atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio teisiniai santykiai: santykiai tarp atstovaujamojo (asmens, kuris suteikia teises kitam asmeniui veikti jo vardu ir interesais) ir atstovo (asmens, kuriam suteikiamos teisės veikti atstovaujamojo vardu ir interesais) bei santykiai tarp atstovaujamojo ir trečiojo asmens dėl atstovo veiksmų. Atstovo sudarytas sandoris atstovaujamojo vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu matyti, kad atstovavimo institutas negali būti tarp atstovo ir trečiojo asmens teisinių santykių atsiradimo pagrindu. Taigi atstovas negali prisiimti teisių ir pareigų, atsirasiančių dėl jo, kaip atstovo, funkcijų vykdymo.

Tokiu būdu šioje byloje svarbu nustatyti, kokių tikslų siekė atsakovai ir trečiasis asmuo sudarydami Susitarimą, t. y. ar atsakovai per trečiąjį asmenį, kaip savo atstovą, siekė patys su Ieškovu sukurti statybos rangos santykius, ar visgi šių santykių subjektais buvo Ieškovas ir trečiasis asmuo, ir trečiasis asmuo prisiėmė iš Sutarties kylančius įsipareigojimus. Ieškovas ir atsakovai skirtingai traktuoja Sutarties ir Susitarimo turtinį, todėl teismas turi apie tai pasisakyti. Pažymėtina, kad sprendžiant šį šalių ginčą, svarbu tinkamai kvalifikuoti šalių sutartinius santykius, įvertinti šalių veiksmus sutarties sudarymo ir jos vykdymo metu.

Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Esant ginčui dėl sutarties galiojimo, rūšies, vienos ar kitos sąlygos tikrosios prasmės, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Tokiam ginčui išspręsti reikšmingas tikrųjų sutarties šalių ketinimų ir sutartimi siekiamo tikslo nustatymas. Sutarties sudarymo priežastis paprastai yra ją sudarančių asmenų poreikiai ir interesai, kurie formuoja vidinę sutarties dalyvių valią (ketinimus) ir nulemia jos teisinį tikslą bei pobūdį. CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2010-07-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybė v. UAB „Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-323/2010).

Įvertinus Statybos rangos sutarties ir Susitarimo turinį, galima daryti išvadą, kad būtent trečiasis asmuo ir Ieškovas buvo susitarę, kad už atliktus statybos darbus pagal sudarytą sutartį su Ieškovu atsiskaito būtent trečiasis asmuo (Sutarties 1.1., 3.2.7. punktai), o trečiajam asmeniui pagal jo pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą po 4 500 Lt atsiskaito lygiomis dalimis atsakovai (Susitarimo 3 punktas) (I t., b. l. 9, 14). Iš Ieškovo elgesio po Sutarties sudarymo matyti, kad jis pats Sutarties šalimi laikė trečiąjį asmenį, o ne atsakovus. Šią aplinkybę patvirtina 2007 m. sausio 31 d. Atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas Nr. 1 ir Atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas Nr. 2, iš kurių nustatyta, jog trečiojo asmens atstovas R. S. darbus priėmė bei pasirašė PVM sąskaitą - faktūrą Nr. AXV07-00065 18 000 Lt sumai (I t., b. l. 15-17). 2007 m. balandžio 23 d. priminimo pažyma Ieškovas kreipėsi būtent į trečiąjį asmenį dėl skolos apmokėjimo, o ne į atsakovus (I t., b. l. 97). Be to, 2009 m. rugpjūčio 12 d. kreditoriniu reikalavimu Ieškovas kreipėsi į trečiojo asmens bankroto administratorių prašydamas įtraukti jį į trečiojo asmens kreditorių sąrašą su 18 000 Lt kreditoriniu reikalavimu (I t., b. l. 12, bankroto byla Nr. B2-429-258/2011, b. l. 136). Kaip savo reikalavimo pagrindą Ieškovas buvo nurodęs Sutartį ir PVM sąskaitą - faktūrą Nr. AXV07-00065 18 000 Lt sumai (bankroto byla Nr. B2-429-258/2011, b. l. 139-145). 2009 m. spalio 22 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas patvirtino trečiojo asmens kreditorių sąrašą bei kreditorių finansinius reikalavimus, tarp kurių buvo ir Ieškovas (bankroto byla Nr. B2-429-258/2011, b. l. 185). Ši nutartis yra įsiteisėjusi. Kasacinis teismas yra išaiškinęs kreditoriaus reikalavimų patvirtinimo bankroto byloje pasekmes. Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad „kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011). Taigi teismo nutartis, patvirtinanti kreditoriaus reikalavimą, yra procesinis dokumentas, kuriuo konstatuojama, kad kreditorius turi nurodytos apimties reikalavimo teisę į skolininką. Tokiu būdu Ieškovas šioje byloje, remdamasis tuo pačiu pagrindu – Sutartimi - siekia antrą kartą prisiteisti jau priteistą trečiojo asmens įsiskolinimą. Ieškovas apeliaciniame skunde paaiškindamas savo poziciją nurodė, kad kreditorinį reikalavimą trečiajam asmeniui jis pareiškė siekdamas atgauti pinigus už atliktus darbus pagal Sutartį iš atsakovų atstovo, ir tik įsitikinęs, jog jų atgauti nepavyks, kreipėsi su ieškiniu į teismą inicijuodamas šią bylą. Visi Ieškovo nurodyti ir aptarti veiksmai patvirtina aplinkybę, jog jis pats pripažino trečiojo asmens, o ne atsakovų, pareigą atsakyti pagal iš Sutarties kilusias prievoles. Tačiau kaip buvo nurodyta anksčiau, iš atstovaujamojo vardu sudarytų sandorių ar kitų atliktų veiksmų atstovas sau neįgyja jokių teisių ir pareigų. Esant nurodytiems motyvams konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo trečiąjį asmenį laikyti atsakovų atstovu ir Sutarties šalimi pripažinti atsakovus, o ne trečiąjį asmenį.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog trečiasis asmuo užtikrintų savo prievolės įvykdymą ir atsakovai kaip nors įsipareigotų prievolės pagal Sutartį neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju atsakyti Ieškovui už trečiąjį asmenį, kas suteiktų Ieškovui teisę kreiptis į teismą su reikalavimu priteisti jo naudai Sutarties pagrindu atsiradusią skolą. Aplinkybė, kad trečiasis asmuo šiuo metu yra likviduota ir išregistruota iš juridinių asmenų registro įmonė, niekaip nesukuria atsakovams pareigos atsakyti pagal trečiojo asmens prievolę (I t., b. l. 101-105, 197).

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Susitarimas yra laikytinas tik susitarimas tarp atsakovų dėl atsiskaitymų su trečiuoju asmeniu, ir neįtakoja iš Sutarties kilusių skolinių įsipareigojimų Ieškovui. Tai patvirtina ir atsakovų atsiskaitymai su trečiuoju asmeniu (t. I, b. l. 47-48, 51, 65-66, 80-81). Nors atsakovai Susitarime ir susitarė su trečiuoju asmeniu, kad jis atstovaus visus atsakovus pasirašant Sutartį (I t., b. l. 14), tačiau išanalizavus bylos aplinkybes, Ieškovo elgesį vykdant Sutartį, reikalaujant jos pagrindu kilusių įsipareigojimų apmokėjimo, ir konstatavus atstovavimo santykių tarp trečiojo asmens ir atsakovų nebuvimą, pripažintina, jog ši Susitarimo sąlyga negali paneigti padarytos išvados pagrįstumo.

Teisėjų kolegija atmeta Ieškovo argumentus dėl įrodymų vertinimo. Pažymėtina, jog įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos CPK 185 straipsnyje. Šios teisės normos esmė yra ta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-688/2013). Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas laikėsi pirmiau nurodytų įrodinėjimo taisyklių, nustatė esmines šios bylos aplinkybes ir pagrįstai ieškinį atmetė.

Ieškovas apeliaciniame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimo ginčija priteistų 6 050 Lt išlaidų advokato pagalbai, suteiktai atsakovui UAB „Comestata“ ir UAB „Virjoksta“ apmokėti dydį, mano, kad jis neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, kadangi šiuos du atsakovus atstovavo tas pats advokatas ir atsakovų pozicijos buvo identiškos.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal nurodyto straipsnio antrąją dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau - Rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį dalyvavimą toje byloje, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius. Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau tekste – MMA). Nors Rekomendacijos nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais.

Byloje nustatyta, kad atsakovai UAB „Virjoksta“ ir UAB „Comestata“, gindami savo poziciją, pirmosios instancijos teismui pateikė atsiliepimus į ieškinį bei triplikus. Rekomendacijų 8.2 ir 8.3 punktai numato atitinkamai 3 ir 1,75 MMA atlyginimą advokatui už šių dokumentų parengimą (MMA dydis šių dokumento rengimo metu – 800 Lt). Atsakovų UAB „Virjoksta“ ir UAB „Comestata“ atstovas dalyvavo keturiuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė buvo 2 val. 50 min., apvalinus – 3 val. (Rekomendacijų 9 punktas). Už vieną atstovavimo valandą teisme Rekomendacija numato 0, 15 MMA maksimalų užmokesčio dydį (nagrinėjamoje byloje sudaro 360 Lt). Susumavus advokato užmokesčio dydžius už nurodytas kiekvienam atsakovui suteiktas paslaugas matyti, kad maksimalus atlyginimas teisinę pagalbą teikiančiam advokatui galėjo būti 4160 Lt. Tuo tarpu iš Ieškovo buvo priteista mažesnė nei paskaičiuota suma - po 3025 Lt atsakovų UAB „Virjoksta“ ir UAB „Comestata“ naudai. Sutiktina su Ieškovu, kad šių atsakovų pozicijos nagrinėjamoje byloje buvo vienodos. Ši aplinkybė galėtų įtakoti atstovo galimybę reikalauti maksimalaus atlyginimo už paslaugas, tačiau byloje priteisus mažesnę nei maksimaliai leistiną priteisti sumą, pagrindo dar labiau mažinti bylinėjimosi išlaidų, patirtų atsakovų UAB „Virjoksta“ ir UAB „Comestata“, atlyginimo sumą, nėra. Įvertinus Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, UAB „Virjoksta“ ir UAB „Comestata“ atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, bylos sudėtingumą ir apimtį, bylos nagrinėjimo trukmę (beveik treji metai), vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš Ieškovo atsakovų UAB „Virjoksta“ ir UAB „Comestata“ naudai priteisė po 3 025 Lt advokato atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidas.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Apibendrindama tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė teisingai, apeliacinio skundo argumentais priimto sprendimo keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus Ieškovo apeliacinį skundą, atsakovams UAB „Virjoksta“ ir UAB „Comestata“, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, priteistinos apeliacinės instancijos teisme jų patirtos bylinėjimosi išlaidos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovų UAB „Virjoksta“ ir UAB „Comestata“ prašoma priteisti po 1 000 Lt kiekvienam atsakovui suma. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, maksimalus užmokestis advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą sudaro 1 500 Lt. Nustatyta, kad bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyko rašytinio proceso tvarka, atsakovų UAB „Virjoksta“ ir UAB „Comestata“ atsiliepimas į apeliacinį skundą buvo lakoniškas, atkartojantis pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose numatytus teiginius ir motyvus. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į apeliacinės instancijos teisme suteiktų paslaugų apimtį ir pobūdį, remdamasi protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais sprendžia, jog atsakovų UAB „Virjoksta“ ir UAB „Comestata“ prašymas tenkintinas iš dalies, ir atsakovams UAB „Virjoksta“ ir UAB „Comestata“ iš Ieškovo priteistina kiekvienam po 750 Lt išlaidų už suteiktą advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo AB „A. I.“ (į. k. 165707056, buv. Kulautuvos g. 45A, Kaunas) atsakovo UAB „Virjoksta“ (į.k. 126071315, buv. Daugėliškio g. 32, Vilnius) ir atsakovo UAB „Comestata“ (į.k. 126156299, buv. Daugėliškio g. 32, Vilnius) naudai po 750 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt litų) advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.