Kauno apylinkės teismo nutartis

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam T. R. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. R. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį bei 182 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos turinčios šio nusikaltimo požymių.

Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje bei 182 straipsnio 1 dalyje, skirta 8 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, skirta 2 m. 10 mėn. laisvės atėmimo.

Teistas: Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn.

Anksčiau teistas: Marijampolės rajono apylinkės teismo 2002 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 207 straipsnio 1 dalį 10 MGL dydžio bauda.

Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą privalomą dalį (1/3) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 11 mėn. 26 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. gegužės 25 d.).

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam T. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis T. R. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, išvadoje apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus nurodoma, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Nors teismui pateiktoje išvadoje apie nuteistojo T. R. individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus nurodyta, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau konstatuotina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Priešingai, bausmės atlikimo metu nuteistasis nesielgė nepriekaištingai – per laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką pažeidė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimus – naudojo fizinį ir psichinį smurtą, už ką jam 2016 m. spalio 13 d. buvo skirta itin griežta drausminė nuobauda – 15 parų kamerų tipo patalpose, kuri panaikinta prieš terminą tik 2017 m. gegužės 11 d., ir tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Be to, nuteistojo asmens byloje pateikta informacija apie tai, jog nuteistajam yra pareikštas naujas įtarimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 1 dalį (Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi baudžiamoji byla, kurioje T. R. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 181 straipsnio 1 dalyje padarymu perduota Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti). Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad T. R. priklauso vidutinei pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei (47 balai pagal „OASys“), dėl to šiuo atveju turi būti nustatyta nekelianti jokių abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant, ar galima pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje taikant jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, vertintini ir su nuteistojo mąstymu ir elgesiu, požiūriu į savo nusikalstamus veiksmus, aspektai. Kaip pažymėta Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis kas kiek laiko užsiima veikla, kuri yra susijusi su jo nusikalstamumu, mano, kad sunku atsiskirti nuo buvusių kolegų ir atsispirti kompanionų spaudimui; savo kaltės nė už vieną nusikaltimą nepripažįsta, savo tokį elgesį aiškina atsiradimu ne laiku ir ne vietoje; nuteistasis neigia turintis kokių nors problemų ir galvoja, kad nėra nieko, su kuo negalėtų susidoroti pats; apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, nusikalsdamas dėmesį buvo sutelkęs į teigiamas savo elgesio pasekmes sau pačiam; turi išsikėlęs tikslus, tačiau nedetalizuoja kaip jų sieks; taip pat išlieka aktualūs pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys (kriminogeniniai) veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys (nusikalstamų veikų metu: impulsyvumas, problemų sprendimo įgūdžių stoka, savo elgesio pasekmių nenumatymas); nuostatos (nesilaikė jam skirtų įpareigojimų lygtinio atleidimo nuo bausmės metu).

Teismas taip pat įvertina tai, kad T. R. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, ankščiau buvo teistas, nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kas rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei bei polinkį nusikalsti, ir nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Todėl vien tai, kad šiuo metu nuteistasis T. R. elgiasi tinkamai, jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis jau pakankamai pasikeitė, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis T. R. ir atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam T. R. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina partvirtinti Komisijos 2017 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. 91-125 taikyti nuteistajam T. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, BPK 360 straipsnio 5-7 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Komisijos 2017 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. 91-125 taikyti nuteistajam T. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Arūnas Purvainis