Kauno apygardos teismo nuosprendis

Teisėjas: Raimundas Krušinys Teisminio proceso Nr. 1-64-1-00910-2010-5

2013 m. gegužės 3d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, Žanetai Misiūnienei, dalyvaujant prokurorams Eglei Privenienei, Vilmai Sakalauskienei, Nerijui Brunzai, išteisintajam T. R., jo gynėjams-advokatams Rimantui Bučmai, Ramūnui Gudašiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo T. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012-10-12 nuosprendžiu T. R. pagal LR BK 22 str. 1 d. bei 182 str. 1 d. išteisino, nepadarius veikos turinčios šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 1 p.).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Kolegija pripažįsta, jog tokiu būdu kaltinamasis pasikėsino (LR BK 22str.1d.) padaryti nusikalstamą veiką numatytą 182str.1d.

Kadangi pirmos instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismo kolegija padarė išvadą, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 22 str. 1d. ir 182 str. 1d., todėl apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas-apkaltinamasis nuosprendis LR BPK 329 str. 2p. numatytais pagrindais (LR BPK 326 str. 4d.)

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, LR BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie yra patikimi, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus baudžiamojo proceso įstatyme nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais.

Minėtais parodymais kolegija netiki pirmiausia dėl to, jog apie K. M. dalyvavimą susitikime, kuriame buvo perduoti su stiklo keitimu susiję dokumentai, kaltinamasis parodymus davė tik 2013 m. kovo mėn. 14 d. bei 25d. posėdžiuose, tai yra praėjus po įvykio daugiau nei trims metams, nors iki tol, ne kartą apklausiamas tyrimo metu bei ir teisme, T. R. nei karto neužsiminė apie K. M. dalyvavimą tokiame susitikime. Kolegija tokius kaltinamojo parodymus daugiau nei po 3 metu po įvykio, vertina kaip bandymą klaidinti teismą, ir dirbtinai siekiant pateisinti melagingą versiją, jog T. R. dokumentus, susijusius su automobilio BMW X6 stiklo keitimu, tikrai perdavė S. A.. Kolegija tokiais kaltinamojo parodymais netiki ir vertina juos kaip siekimą išvengti atsakomybės, nes tiek po bylos iškėlimo, tiek ir vėliau tyrimo metu bei teisme, kaltinamasis tokio pobūdžio duomenų nebuvo pateikęs. Kolegija vertina T. R. teiginius apeliacinės instancijos teisme kaip prieštaraujančius objektyviems įrodymams, kaip siekimą bet kokiais būdais pagrįsti savo versiją ir dirbtinai sukurti jį teisinančius įrodymus.

Net jei ir būtų galima patikėti, jog automobilio BMW X6 stiklas kaltinime nurodytu metu buvo įskeltas, tai jokiu būdu nepatvirtina, jog jį pakeitė būtent S. A., kad jis tai padarė T. R. prašymu, ir, kad vėliau jis pateikė kaltinamajam kaltinime nurodytus suklastotus dokumentus, o T. R. nežinojo, jog jam pateikti dokumentai yra suklastoti.

Ant byloje esančių ir UAB „Ergo Lietuva “ pateiktų kaltinime nurodytų dokumentų kopijų (T.1 b. l. 12-20) esantys atspaudai patvirtina, jog T. R. 2009-10-02 pažymą, patvirtiną Minsko miesto vidaus reikalų valdybos Maskvos rajono automobilių inspekcijos ( VASI ) skyriaus anspaudu, 2009-10-02 Ribotos atsakomybės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ išduotą užsakymą transporto priemonės remontui Nr. 3130515 bei „(duomenys neskelbtini)“ čekio kopiją UAB „Ergo Lietuva“ Marijampolės skyriui pateikė 2009 m. spalio mėn. 19d. Taigi, pagal T. R. parodymus, S. A. į Lietuvą turėjo atvykti ir dokumentus T. R. perduoti 2009 m. spalio 18d.

Vykdant Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prašymą, A. S. A. buvo apklaustas Baltarusijoje Minsko m. Maskvos rajono VRV tyrėjo(t.1 b.l. 85-94). Kadangi S. A. yra Baltarusijos pilietis, gyvena užsienyje-Baltarusijoje ir kviečiamas į teismo posėdį neatvyko, jo parodymai buvo perskaityti teisme (b.l.1 t. 2). Iš S. A. 2011-03-21 vykusios apklausos protokolo matyti, jog jis neigė ką nors žinąs apie kaltinime nurodytą eismo įvykį bei T. R. vairuoto automobilio BMW X6 priekinio stiklo keitimą. Šis liudytojas nurodė, kad nei jis pats, nei jo vadovaujamos firmos darbuotojai T. R. vairuojamam automobiliui BMW X6 stiklo nekeitė ir jokių dokumentų dėl stiklo keitimo jis jam nėra perdavęs nei Baltarusijoje, nei Lietuvoje(t.1 b.l.90-94). Bylos nagrinėjimo teisme metu kitaip patikrinti šio liudytojo duotų parodymų apylinkės teismas neturėjo galimybės, kadangi jis į teismą neatvyko(t.1 b.l.216).

Apylinkės teismas visiškai nepagrįstai netikėjo ir nesivadovavo pagarsintais šio asmens parodymais ir vertino juos netinkamai ir niekuo nepagrindžiant. Apeliacinės instancijos teismo kolegija, atsižvelgdama į kitus šiame nuosprendyje aptariamus įrodymus, konstatuoja, jog S. A. teiginiais, jog jis nėra perdavęs T. R. jokių dokumentų susijusių su automobilio BMW X6 stiklo remontu, nėra pagrindo netikėti.

Siekiant patikrinti aplinkybę, ar S. A. tikrai buvo atvykęs į Lietuvą 2009 m. spalio 18d., kolegija kreipėsi į VSAT prie LR VRM Sienos apsaugos organizavimo kontrolės valdybą su prašymu pateikti duomenis apie tai, ar S. A. bei T. R. 2009 m. spalio 9-19d. laikotarpyje yra kirtę Lietuvos-Baltarusijos sieną (T.2 b.l.49). Gautas iš minėtos valdybos 2013-02-13 raštas Nr. (21)-19-16 patvirtina, jog S. A. minėtu laikotarpiu į Lietuvą nebuvo įvažiavęs.

Nors kaltinamasis ir teigė, jog kaltinime nurodytus dokumentus iš S. A. jis gavo dieną prieš pateikiant juos UAB „Ergo Lietuva“ t.y. 2009-10-18 susitikimo Vilniuje metu, tačiau iš T. R. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pateikto jo paties paso duomenų kopijos matyti, jog nurodytu laiku t.y. 2009-10-18 jis buvo išvykęs į Rusijos Kaliningrado sritį, į kur vyko per Kybartų-Černyševskoje sienos perėjimo punktą. Tad susitikti su S. A. Vilniuje, kuris pagal minėtus duomenis, nurodytu laiku į Lietuvą net nebuvo įvažiavęs, jis tikrai negalėjo. Šie įrodymai patvirtina melagingus T. R. teiginius.

Tie patys paso duomenys patvirtina, jog pats T. R. 2009m. spalio 14d. buvo išvykęs į Baltarusiją per Smorgon sienos praleidimo punktą o ir grįžo į Lietuvą 2009 m. spalio 15d. Akivaizdu, jog kaltinime nurodytus dokumentus iš S. A. jis galėjo pasiimti ir būtų pasiėmęs būtent šio vizito į Baltarusiją metu, tačiau S. A. neigia perdavęs tokius dokumentus T. R. tiek spalio 14-15d., tiek ir vėliau. Aptarti duomenys patvirtina, jog T. R., 2009 m. spalio mėn. 14-15d. būdamas Baltarusijoje, turėjo galimybę pateiktus draudimo bendrovei dokumentus gauti iš kitų asmenų ar pats suklastoti ten gautus dokumentų blankus, nes S. A. paneigė tokių dokumentų perdavimo faktą. Atsižvelgus į tai kas aptarta bei į byloje esančius duomenis, kad dokumentai UAB „Ergo Lietuva“ iki 2009 m. spalio 19d. nebuvo pateikti, S. A. į Lietuvą 2009 m. spalio mėn. 9-19d. laikotarpyje nebuvo atvykęs, o Baltarusijoje nuo 2009-10-14 iki 2009-10-15d buvo T. R., kad 2009 m. spalio mėn. 16-17d. buvo ne darbo dienos (šeštadienis, sekmadienis), o suklastoti dokumentai, pagal antspaudus ant jų, buvo perduoti UAB „Ergo Lietuva“ 2009 m. spalio 19d., darytina išvada, jog suklastotus dokumentus T. R. gavo ne iš S. A., o iš kokio tai kito asmens, arba, juos pats suklastojo ir pateikė suklastotus dokumentus draudimo bendrovei, siekdamas kito asmens naudai užvaldyti svetimą turtą.

Kad T. R. žinojo, jog jo pateiktuose dokumentuose nurodyti duomenys yra suklastoti, patvirtina ta aplinkybė, jog juose buvo nurodyti aiškiai neteisingi duomenys, apie kuriuos T. R. tikrai žinojo. 2009-10-02 pažymoje, kuri patvirtinta Minsko miesto vidaus reikalų valdybos Maskvos rajono automobilių inspekcijos skyriaus anspaudu, buvo nurodyti akivaizdžiai melagingi duomenys apie tai, kad minėtame milicijos skyriuje buvo gautas telefoninis pranešimas apie įvykį, kurio metu nukentėjo T. R. vairuojamo automobilio priekinis stiklas ir kapotas, o T. R. į įvykio vietą neatvyko. Pats kaltinamasis nurodė, jog tokio pranešimo nebuvo-jis į Minsko milicijos skyrių neskambino, apie įvykį nepranešė. S. A. tą aplinkybę taip pat paneigė. Kad pažymoje nurodyti melagingi duomenys pažymą išrašiusiam asmeniui buvo pateikti su T. R. žinia, patvirtina ta aplinkybė, jog be valstybinio numerio joje įrašytas ir automobilio kėbulo numeris, kuris nurodytas tik automobilio techniniame pase, kurį turėjo tik T. R..

K. M. parodymais, jog jis matė, kaip buvo perduoti būtent su stiklo keitimu susiję dokumentai, kolegija netiki ir jais nesivadovauja, nes šis liudytojas apklausos teisme metu negalėjo nurodyti net tik dienos, bet ir mėnesio, kada jis su T. R. susitiko su šio verslo partneriu. Jis negalėjo net patvirtinti, jog susitikimas įvyko būtent su S. A., o ne su kokiu tai kitu asmeniu, kad susitikimo metu metu buvo perduoti būtent kaltinime nurodyti dokumentai. Pagrįstas abejones šio liudytojo parodymų tikrumu, kad jis buvo susitikęs būtent su S. A., kelia ir ta aplinkybė, jog apklausos metu šis liudytojas teigė, jog susitikimo metu ant S. A. pateiktų dokumentų pasirašė tiek T. R., tiek ir S. A., nors akivaizdu, jog ant suklastotų dokumentų S. A. parašų nėra.

Iš 2009-10-09 d. T. R. prašymo UADB „Ergo Lietuva“ dėl žalos pagal polisą Nr. 851-295143 išmokėjimo matyti, jog jame nurodomos automobilio apgadinimo aplinkybės ir prašoma išmokėti AB“(duomenys neskelbtini)“ draudimo įmoką (b.l. 13).

Iš 2009-10-02 T. R. išduotos pažymos kopijos bei jos vertimo matyti, jog ja patvirtinama, kad 2009-10-02 9val. 30min. (duomenys neskelbtini), kelių eismo įvykio metu, automobilis BMW , kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) indentifavimo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo mechaniškai apgadintas, o Minsko m. VRV budinčiajai daliai telefonu buvo pranešta apie automobiliui „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytus mechaninius priekinio stiklo bei priekinio kapoto apgadinimus. Pažymoje nurodyta, jog automobilio BMW X6 savininkas į įvykio vietą neatvyko, o medžiaga įregistruota Minsko rajono VRV budinčiojoje dalyje. Kelti baudžiamąją bylą dėl šio fakto atsisakyta pagal BR BK. Ant pažymos yra Kelių patrulių tarnybos vyresniojo inspektoriaus vyresniojo leitenanto G. G. V. parašas bei Minsko m. VRM Maskvos rajono VAI skyriaus spaudas (b. l. 14-15).

2009-10-02 užsakymo - paskyros Nr. 3130515 kopijoje bei jos vertime nurodyta, kad užsakovas- RAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko T. R. priklausančio automobilio remonto darbus: priekinio stiklo pakeitimą-pilną išmontavimą bei sumontavimą. Nurodyta, jog keistas priekinis stiklas su lietaus davikliu, o keistų detalių bei darbų kaina be PVM-6 391 500 Baltarusijos rublių (b.l. 16-18)

Iš 2009-10-02d. čekio kopijos bei jos vertimo matyti, jog už priekinio stiklo pakeitimą su PVM sumokėta 7 541 970 BR (b.l. 19-20).

Iš ribotos atsakomybės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ rašto Nr. 0405 kopijos matyti, kad įmonėje „ (duomenys neskelbtini)“ T. R. priklausantis automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) aptarnautas nebuvo (b. l. 7-8)

Gautoje iš Baltarusijos Respublikos Minsko rajono VRV pažymoje dėl teisinės pagalbos prašymo įvykdymo (b. l. 53-72) nurodyta, jog prie teisinės pagalbos prašymo pateiktoje 2009-10-02 T. R. išduotos pažymos kopijoje įvardinti pareigūnai nedirba ir niekad nedirbo, pažymoje minimas 2009 spalio-lapkričio mėn. eismo įvykis duomenų bazėse neužregistruotas, o 2009-09-21 T. R. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už kelių eismo taisyklių pažeidimą .

Remdamasis tokiais duomenimis, apylinkės teismas padarė visiškai nemotyvuotą ir nepagrįstą išvadą, jog kaltinimas nepateikė įrodymų, patvirtinančių T. R. kaltę.

Teismas padarė įrodymais nepagrįstą išvadą, jog Baltarusijos Respublikos pilietis S. A. pateikė T. R. visus kaltinime minimus suklastotus dokumentus, kuriuos šis ir pateikė draudimo bendrovei. Tokius teiginius paneigė ne tik S. A., nurodęs, jog niekad nėra keitęs stiklą T. R. automobiliui ir niekad nėra jam perdavęs jokių dokumentų, susijusių su stiklo keitimu, bet ir kiti aptarti įrodymai. Išskyrus patį kaltinamąjį, niekad kitas nepatvirtino jo pateiktos įvykio versijos, kad jis suklastotus dokumentus gavo iš Baltarusijos piliečio S. A., kad nežinojo, jog šie dokumentai yra suklastoti.

Už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kuria kaltinamas T. R., baudžiamas tas, kas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina.

Sukčiavimo esminis požymis yra svetimo turto užvaldymas ar turtinės teisės įgijimas, išvengimas turtinės prievolės arba jos panaikinimas, panaudojant apgaulę.

Svetimas turtas gali būti įgyjamas bei tapti kito asmens nuosavybe ir civilinių sutarčių pagrindu. Tačiau civilinių sutarčių pagrindu turtas yra įgyjamas teisėtai t. y. sutarties sudarymo momentu šalims išreiškus savo tikrą valią. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, pasekmė yra tai, kad turtas įgyjamas neteisėtai.

Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto bei darantis patį turto užvaldymą neteisėtu, yra apgaulės panaudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti (įgyti nuosavybės teisę) turtą. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo būdas. Apgaulė tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų, ir tokiu būdu jis priverčiamas perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui.

Taigi, sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į jį įgyti. Būtent apgaulė ir yra esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto. Sukčiavimas yra tyčinė veika, t. y. asmuo suvokia, kad panaudodamas apgaulę, siekia išvilioti iš savininko turtą ir to nori. Nusikalstamo tikslo siekimas ir atspindi sukčiavimo subjektyviąją pusę – tyčios elementą (2005 m. balandžio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-317/2005).

Nusikalstamą veiką kvalifikuojant kaip sukčiavimą, turi būti neabejotinai ir neginčytinai įrodyta, kad kaltininkas suvokė, jog apgaudinėja turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, meluodamas jiems, falsifikuodamas bei iškraipydamas aplinkybes, faktus, numatė, kad taip veikdamas suklaidins turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir dėl to pastarasis jam perduos turtą arba teisę į turtą, ir norėjo apgaulės būdu įgyti svetimą turtą ar teisę į jį (2006 m. birželio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-220/2006)

Sukčiavimo sudėties subjektyviajam požymiui – tyčiai – būdinga tai, kad tyčia apgaulingai neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi susiformuoti iš anksto – dar iki turto ar teisės į jį įgijimo. Taigi reikia nustatyti, kad kaltininkas, sudarydamas konkrečius sandorius dėl turto, iš anksto turėjo siekį suklaidinti (apgauti) kitą asmenį ir neteisėtai įgyti svetimą jam turtą ar teisę į jį. Kaltininko išankstinę tyčią neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi patvirtinti sandorio sudarymo metu kaltininko naudojama apgaulė. Be to, svarbus sukčiavimo veikos subjektyvusis požymis yra savo veiksmų, kaip apgaulės, suvokimas.

Sąmoningas suklaidinimas gali būti padaromas įvairiais būdais. Vienas iš tokių būdų yra žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas siekiant užvaldyti svetimą turtą Pagal susiformavusią teismų praktiką, jeigu kaltininkas pats neklastoja, o tik pasinaudoja suklastotu dokumentu, jo veika kvalifikuojama tik kaip sukčiavimas, nes pasinaudojimas suklastotais dokumentais įeina į sukčiavimo sudėtį kaip nusikaltimo padarymo būdas, kaip apgaulės priemonė siekiant užvaldyti ar įgyti teisę į svetimą turtą. (2009 m. gegužės 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-213/2009)

Visuma aptartų įrodymų patvirtina, jog T. R. draudimo bendrovei pateikti dokumentai buvo suklastoti ir, kad tuos dokumentus kaltinamasis pateikė žinodamas, jog juose nurodyti duomenys yra melagingi. T. R. šiuos dokumentus pateikė tyčia, suvokdamas, jog pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją bei siekdamas suklaidinti draudimo bendrovę, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ gautų turtinę naudą. Kaltininkas kėsinosi paminėto juridinio asmens naudai įgyti svetimą-draudimo bendrovės turtą. Jis suvokė, jog apgaudinėja turto savininką, pateikdamas suklastotus duomenis, taip meluodamas bei falsifikuodamas aplinkybes ir faktus. Taip veikdamas, jis numatė ir tikėjosi, jog tokiu būdu suklaidins turto savininką, o pastarasis, tokio suklaidinimo įtakoje, perduos turtą. Tačiau nusikalstamos veikos kaltininkas nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi draudimo bendrovė išsiaiškino, jog yra klaidinama, todėl sutartyje numatytos prievolės galutinai neįvykdė ir kaltinime nurodytos draudimo išmokos neišmokėjo. Dėl to T. R. veiksmai vertintini ne kaip baigtas nusikaltimas, o tik kaip pasikėsinimas padaryti LR BK 182 str. 1d. numatytą veiką.

Skiriant bausmę T. R., būtina atsižvelgti į tai, jog jis nusikalstamą veiką padaro ne pirmą kartą, yra du kartus teistas, o nusikaltimą, už kurį teisiamas šiuo nuosprendžiu, padarė neatlikęs paskirtos laisvės atėmimo bausmės už ankstesnį nusikaltimą-jos vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl jam skirtina ne kita įstatymo sankcijoje numatyta bausmės rūšis, o reali laisvės atėmimo bausmė. Jos dydis turėtų būti skaičiuojamas vadovaujantis LR BK 61 str. nuostatomis, bausmę skaičiuojant nuo jos vidurkio. Atsižvelgus į šiame BK straipsnyje nurodytus reikalavimus ir atsižvelgus į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamajam turėtų būti skiriama ne mažesnė nei įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Tačiau, atsižvelgus į tai, kad kolegija nenustatė pagrindų ir sąlygų taikyti T. R. LR BK 62 str., 54 str. 3d. bei LR BK 75 str. nuostatas, o skunde prašoma skirti T. R. mažesnę bausmę, nei BK 182 str. 1d. numatytas bausmės vidurkis, taip pat į tą aplinkybę, kad nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, T. R. skirtina prokuroro prašoma mažesnė nei numatyta sankcijoje laisvės atėmimo bausmė. LR BK 64 str. 1 d. ir 3 d. numatyta tvarka ši bausmė subendrintina su LR BK su 2009-04-20 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 str. 2p. kolegija,

nuspre n d ė:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. nuosprendį, kuriuo T. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. išteisintas, nepadarius veikos turinčios nusikaltimo požymių, ir priimti naują nuosprendį:

T. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 22 str. 1 d. bei 182 str. 1 d., ir nubausti jį 8(aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., paskirtąją bausmę subendrinti su 2009-04-20 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, bausmes iš dalies sudedant, bei skirti T. R. galutinę – 2(dviejų) metų 10(dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo pagal šį nuosprendį dienos. Į bausmę įskaityti pagal Kauno rajono apylinkės teismo 2009-04-20 nuosprendį sulaikyme išbūtą laiką nuo 2007-08-30 iki 2007-08-31.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo.