Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Algirdo Remeikos ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. R. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. 31-125 taikyti nuteistajam T. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

T. R. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 3 d. nuosprendį, kuriuo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. išteisinamasis nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis – T. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 10 mėnesių. Bausmės pradžia – 2015 m. liepos 23 d., bausmės pabaiga – 2018 m. gegužės 21 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 11 mėnesių 26 dienos (Komisijos posėdžio, kuriame buvo svarstomas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, dieną, t. y. 2017 m. gegužės 25 d.).Komisijos 2017 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 31-125 nutarta nuteistajam T. R. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 11 mėnesių 26 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, vertinimo rezultatas yra 47 balai, ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 26 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo T. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog T. R. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau buvo teistas, nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kas rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei bei polinkį nusikalsti, ir nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Vien tai, kad šiuo metu nuteistasis T. R. elgiasi tinkamai, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis jau pakankamai pasikeitė ir kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.Skunde nuteistasis T. R. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų komisija ir teismas nurodo daug teigiamų jo savybių bei aplinkybių, teigiamą motyvaciją, tačiau pagrindinis argumentas yra tas, kad išvadų jis iš ankstesnių teistumų nepadarė ir vėl nusikalto, o tai rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje Rec (2003) 22 valstybėms narėms „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“ rekomenduojama, kad minimalus arba nustatytas lygtinio paleidimo taikymo terminas neturi būti toks ilgas, jog nebūtų galima pasiekti lygtinio paleidimo tikslo – padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo kalėjime prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje tai skatinančių sąlygų ir priežiūros po paleidimo dėka bei prisidėti prie visuomenės apsaugos ir nusikalstamumo visuomenėje mažinimo. Ilgesnis įkalinimo laikas ne tik nelemia efektyvios nuteistojo resocializacijos, o netgi priešingai – skatina nuteistojo žalingų įgūdžių formavimąsi.Skunde taip pat nurodoma, kad iš pateiktos Komisijos išvados matyti, jog T. R. bausmės atlikimo metu elgėsi pavyzdingai, nėra užfiksuota apsvaigimo atvejų, geba atpažinti problemas, susijusias su jo nusikalstamu elgesiu, yra susiformulavęs ilgalaikius tikslus, kuriuos sieja su šeima ir darbu. Pripažįsta, kad gyvenime netinkamai rinkosi elgesio modelius. Socialinė izoliacija paskatino nuteistąjį peržiūrėti savo vertybių sistemą. Su artimaisiais socialiniai ryšiai stiprūs, palaiko ryšius su tėvais, sugyventine ir sūnumi, jaučia artimųjų palaikymą. Paleistas į laisvę planuoja gyventi jo sugyventinei priklausančiame bute. Šiuo atveju laikytina, kad suprato savo elgesio negatyvumą.Nuteistojo T. R. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. R. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad T. R. priklauso vidutinės rizikos grupei – 47 balai. Taigi sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, šiuo atveju turi būti įvertinta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nustatymas aplinkybės, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, nėra pagrindo išvadai, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia manyti, kad nuteistasis T. R. laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė. Nuteistasis už tyčinius nusikaltimus anksčiau yra teistas du kartus, paskutinės nusikalstamos veikos padarymo metu jo teistumas nebuvo išnykęs, taigi T. R. laikytinas recidyvistu. Nuteistojo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo metu jis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino ir pasikėsino padaryti naują nusikaltimą. Nors šios aplinkybės neabejotinai jau buvo įvertintos nuosprendžiu T. R. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, jos taip pat neturėtų būti sumenkinamos. Pažymoje apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus nurodoma, kad nuteistasis vidaus tvarkos taisykles yra pažeidęs ir buvo baustas drausmine tvarka vieną kartą už fizinio ir psichinio smurto naudojimą, dėl ko jam buvo paskirta viena griežčiausių nuobaudų – 15 parų kameros tipo patalpose. Nors šiuo metu nuteistajam paskirta nuobauda nebegalioja, tačiau po paskutinės paskirtos nuobaudos jis buvo skatintas tik vieną kartą, šiuo paskatinimu jam nuobauda buvo panaikinta prieš terminą. Aukštesnysis teismas pažymi, kad kiekvienas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms. Nustatytos aplinkybės rodo, kad nuteistasis nepakankamai stengėsi koreguoti savo elgesį ir gyvenimo būdą, ir tai daro tik nuo 2017 m. gegužės mėnesio. Taip pat nustatyta ir daug reikšmingų kriminogeninių veiksnių – informacija apie teisės pažeidimus, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys (nusikalstamų veikų metu – impulsyvumas, problemų sprendimo įgūdžių stoka, savo elgesio pasekmių nenumatymas), nuostatos (nesilaikė jam skirtų įpareigojimų bausmės vykdymo atidėjimo metu). Kaip ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas, socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis kas kiek laiko užsiima veikla, kuri yra susijusi su jo nusikalstamumu, mano, kad sunku atsiskirti nuo buvusių kolegų ir atsispirti kompanionų spaudimui; savo kaltės nė už vieną nusikaltimą nepripažįsta, savo tokį elgesį aiškina atsiradimu ne laiku ir ne vietoje; neigia turintis kokių nors problemų ir galvoja, kad nėra nieko, su kuo negalėtų susidoroti pats; apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, nusikalsdamas dėmesį buvo sutelkęs į teigiamas savo elgesio pasekmes sau pačiam; turi išsikėlęs tikslus, tačiau nedetalizuoja, kaip jų sieks.Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Įvertinus anksčiau paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad nuteistasis T. R. yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali būti viršesnis už visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų darymo. Pripažintina, kad pastaruoju metu yra tam tikrų teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad nėra pagrindo teigti, jog T. R. neabejotinai daro pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo metu teismas neturi pakankamo pagrindo patikėti nuteistuoju ir manyti, kad jis ateityje nenusikals, kuomet byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė. Nuteistojo T. R. skunde nurodomos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės savaime nepaneigia tų aplinkybių, dėl kurių, teismo nuomone, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos šiuo metu netikslinga.Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis T. R. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo T. R. skundas atmetamas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. R. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.