- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-22
- Bylos Nr.
- e2S-1443-657/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05338-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Pareiškėjas
- G. R.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-448-676/2024, kuria netenkintas pareiškėjo pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas G. R. kreipėsi į teismą, prašydamas jam iškelti fizinio asmens bankroto bylą; nustatyti teisę naudotis 1 minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio suma kas mėnesį savo būtiniausiems poreikiams tenkinti, neįskaitant nepilnamečių vaikų N. R. ir E. R. išlaikymo; paskirti bankroto administratoriumi MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“.
2. Nurodė, kad nemokumo priežastys susidarė dėl to, kad, pablogėjus pareiškėjo turtinei padėčiai, jis negalėjo vykdyti su AB „SEB bankas“ 2006 m. rugpjūčio 17 d. sudarytos kredito sutarties Nr. 1660618010715-07 (toliau – Kredito sutartis), pagal kurią jam buvo suteiktas 700 000 Lt (175 853,82 Eur) kreditas gyvenamojo būsto pirkimui ir remontui. Kreditorė AB „SEB bankas“ vienašališkai nutraukė Kredito sutartį, turtas buvo parduotas priverstinio vykdymo procese už 181 150 Eur, iš kurių buvo įvykdyta dalis prievolės – 172 194,49 Eur bei padengta dalis vykdymo išlaidų. Tačiau visi kreditiniai įsipareigojimai nebuvo įvykdyti, likusi išieškoti suma – 30 944,74 Eur. Pareiškėjas buvo ūkininkas, tačiau nuo 2017 m. rudens ūkininkavimo veikla neužsiima. Pareiškėjas buvo MB „(duomenys neskelbtini)“ narys, tačiau MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdo, įmonei taikoma likvidavimo procedūra, pareiškėjas iš jos pajamų negauna. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-10407-904/2022 pareiškėjui iškėlė fizinio asmens bankroto bylą. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-187-460/2023 panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 9 d. nutarti? ir atsisakė pareiškėjui iškelti bankroto byla?. Išnykus aplinkybėms, nurodytoms Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartyje, siekdamas atkurti savo mokumą, pareiškėjas vėl kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi jo turimi kreditiniai įsipareigojimai padidėjo (dėl palūkanų ir vykdymo išlaidų), turtinė padėtis pablogėjo, nes turtas varžytynėse už nustatytą minimalią kainą nebuvo parduotas. Šiuo metu turimi kreditiniai įsipareigojimai iš esmės yra dvigubai didesni, nei turimo turto reali vertė, todėl jis nėra pajėgus per protingą terminą įvykdyti turimas turtines prievoles. Fizinio asmens bankroto procese jam pavyktų ne tik atkurti savo mokumą, tačiau ir didesne apimtimi tenkinti kreditinius įsipareigojimus. Tokiu būdu būtų išlaikyta kreditorių ir pareiškėjo interesų pusiausvyra. Pareiškėjo kreditinių reikalavimų suma – 73 024,62 Eur. Jis neturi santaupų, viršijančių 1 MMA, akcijų, vertybinių popierių ar kito turto. Pareiškėjas turi pareigą išlaikyti du nepilnamečius sūnus – E. R. ir N. R.. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimu nepilnamečio vaiko N. R. išlaikymui priteistas 220 Eur kas mėnesį? mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymas. E. R. išlaikymui pagal sutarti? su vaiko mama M. M. jis turėtų mokėti po 500 Eur mėnesiui bei išlaidas už darželį, t. y. 600 Eur. Jo būtiniausioms išlaidoms padengti reikalinga 1 MMA Eur dydžio suma (maistas – 350 Eur, rūbai ir avalynė – 150 Eur, sveikatos apsauga – 100 Eur, higienos priemonės – 30 Eur, būsto nuoma ir mokesčiai – pagal faktą). Pareiškėjas Lietuvos bankuose neturi aktyvių sąskaitų. Pareiškėjas prarado darbą pas (duomenys neskelbtini) ūkininką, todėl šiuo metu yra bedarbis. Jo darbinė patirtis yra susijusi tik su ūkininkavimu. Jis artimiausiu metu tikisi susirasti darbą. Pareiškėjas turi nekilnojamojo turto – žemės ūkio paskirties žemę, tačiau neturi jokios technikos žemės dirbimui, neturi lėšų įsigyti trąšų ir kitų reikmenų ūkininkavimui.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nesutiko, kad pareiškėjui G. R. būtų keliama fizinio asmens bankroto byla. Nurodė, kad jis nepateikė jokių įrodymų, rodančių siekį sumažinti kreditorinius reikalavimus ar realų siekį skolas grąžinti per paskutinių trejų metų terminą iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo.
4. Suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyrius, VšĮ „Gargždų švara“ prašė nagrinėti pareiškėjo prašymą teismo nuožiūra.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas prašė pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėjo įsipareigojimai AB „SEB bankas“ yra susidarę pagal Kredito sutartį, kuri yra nutraukta, vykdomas priverstinis skolos išieškojimas įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjo skola kreditoriams sudaro 63 821,53 Eur, o jo turimo turto bendra vertė yra 14 711,50 Eur. Teiktame pareiškime pareiškėjas kaip turimo turto nebenurodo ratinio traktoriaus „John Deere 8100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nepateikti jokie šio turto realizavimą patvirtinantys dokumentai.
6. Suinteresuotas asmuo UAB „Joniškio hidrostatyba“ prašė priteisti iš G. R. UAB „Joniškio hidrostatybai“ priklausančią skolą – 551,40 Eur. Suinteresuotas asmuo UAB „AGROCHEMA“ prašė nelaikyti jos suinteresuotu asmeniu, nes G. R. jai nėra skolingas.
Motyvuojamoji dalis
7. Kiti suinteresuoti asmenys savo pozicijos dėl pareiškimo pagrįstumo nepareiškė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. birželio 21 d. nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjui G. R. fizinio asmens bankroto bylą.
9. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-10407-904/2022 pareiškėjui buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-187-460/2023 Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 9 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – atsisakė pareiškėjui iškelti bankroto bylą. Pareiškėjas į teismą dėl bankroto bylos jam iškėlimo ketvirtą kartą kreipėsi 2023 m. rugsėjo 5 d., t. y. faktiškai po šešių mėnesių po Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-187-460/2023 priėmimo.
10. Bylos duomenimis pareiškėjas turi turto, tačiau negali įvykdyti kreditinių įsipareigojimų, nes jo skoliniai įsipareigojimai ženkliai viršija jo turimo turto vertę, t. y. jo kreditiniai įsipareigojimai sudaro 85 680,58 Eur, o turimas turtas – 15 119,50 Eur. Panaudojus turtą skolų dengimui, pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai būtų 70 561,08 Eur. Pareiškėjas bylos duomenimis neturi jokių santaupų, viršijančių 1 MMA, akcijų, vertybinių popierių ar kito turto. Konstatuotina, kad pareiškėjas pagal savo turtinę padėtį neturi realių galimybių įvykdyti minėtų skolinių įsipareigojimų, kadangi pareiškėjo skolinių įsipareigojimų suma viršija 25 MMA sumą, tokių įsipareigojimų pareiškėjas per protingą terminą negali įvykdyti, tokia pareiškėjo būklė atitinka fizinio asmens nemokumą, kaip jis apibrėžtas FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje, todėl pareiškėjas G. R. yra nemokus.
11. Pareiškėjas jau ketvirtą kartą teikia pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nors jokios esminės aplinkybės nėra pasikeitusios – jis vis dar turi daug nekilnojamojo turto, turi galimybę dirbti ir gauti daugiau darbinių pajamų. Nors pareiškėjas teigia, kad jo turimi kreditoriniai įsipareigojimai padidėjo (dėl palūkanų ir vykdymo išlaidų), o jo turtinė padėtis pablogėjo, nes turtas varžytynėse už nustatytą minimalią kainą nebuvo parduotas, tačiau pareiškėjo finansinė padėtis blogėja dėl jo paties kaltų veiksmų, kadangi jis nuo 2021 metų teikia nepagrįstus pareiškimus teismui dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, dėl ko nuolat stabdomi priverstinio išieškojimo procesai ir auga palūkanos, delspinigiai bei vykdymo išlaidos. Vos užbaigus vieną procesą, iš karto teikiamas naujas pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, privalomai sustabdomas skolininko turto realizavimas bei kiti išieškojimo veiksmai. Iš byloje pateiktų duomenų apie skolų nurodymus, skolų susidarymo laikotarpius matyti, kad kai kurių įsiskolinimų sumos yra nedidelės, pavyzdžiui, UAB ,,Ekskomisarų biuras“ – 12,10 Eur, UAB ,,Joniškio spedicija“ – 36,30 Eur, S. R. komercinė įmonė – 32,92 Eur, UAB „Gargždų švara“, ir kt. tačiau ir šių įsiskolinimų pareiškėjas nepadengė, tokius savo elgesiu vis didindamas kreditorių sąrašą ir įsiskolinimų sumą.
12. Sprendžiant dėl pareiškėjo sąžiningumo reikšmingomis aplinkybėmis laikytina tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad būtų ėmęsis aktyvių veiksmų, siekdamas visiškai ar iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėjas nurodo, kad siekė susirasti darbą ir gauti didesnes pajamas, buvo užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, taip pat įsidarbinęs keliose įmonėse, tačiau nesėkmingai. Šiuo metu pareiškėjas dirba kooperatinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), jo gaunamas darbo užmokestis sudaro apie (duomenys neskelbtini) Eur į rankas, tačiau neteikė jokių duomenų apie kreditorių reikalavimų tenkinimą, bendradarbiavimą dėl skolų modifikavimo (išdėstymo). Atsižvelgus, kad pareiškėjas yra jaunas, darbingo amžiaus ir sveikas, jis turėtų dėti daugiau pastangų gauti didesnes pajamas, susirasti geriau apmokamą darbą. Byloje esanti medžiaga leidžia daryti pagrįstas prielaidas, kad pareiškėjas, tapęs faktiškai nemokiu, iki pareiškimo dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo priėmimo elgėsi itin pasyviai ir nedėjo pastangų gauti didesnes pajamas. Toks pareiškėjo abejingumas ir pasyvus elgesys skolinių įsipareigojimų atžvilgiu vertintinas kaip turintis nesąžiningumo požymių.
Žemesnės instancijos teismas
13. Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad turi šiuos skolininkus: UAB „Joniškio agrochemija“ – 230 Eur, UAB „Ekskomisarų biuras“ – 0,50 Eur, AB „Energijos skirstymo operatorius“ – 227,92 Eur, MB „(duomenys neskelbtini)“ – 667,36 Eur, R. B. IĮ – 28,86 Eur, iš viso šie asmenys jam yra skolingi – 1 154,72 Eur sumą. Teismo posėdžio metu pareiškėjas negalėjo paaiškinti ir byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas ėmėsi kokių veiksmų skoloms atgauti, kreipėsi į savo skolininkus dėl skolų išieškojimo. Teismui kilo abejonių dėl pareiškėjo sąžiningumo, elgesio su savo finansais, dėl įsidarbinimo, ar iš tiesų pareiškėjas siekia atstatyti mokumą, abejonių, ar pareiškėjas šiuo atveju sąmoningai leido susidaryti skoloms, t. y. jas didino, kad likti nemokumo būsenos, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, rodančių siekį sumažinti kreditorinius reikalavimus ar realų siekį skolas grąžinti per paskutinių trejų metų terminą iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo.
14. Iš nustatytų aplinkybių visumos nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas atitinka sąžiningumo kriterijus, taip pat, kad jis dės maksimalias pastangas, siekdamas atkurti savo mokumą, jog vykdydamas patvirtintą planą, galėtų patenkinti kreditorių reikalavimus. Pareiškėjo elgesys kreditorių atžvilgiu vertintinas kaip pasyvumas skolinių įsipareigojimų vykdymo procese bei fizinio asmens sąmoningas neveikimas, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Pareiškėjas neišnaudoja visų galimybių ir nededa pakankamų pastangų gauti atitinkančias savo profesiją ir sukauptą patirtį pajamas ir taip pagerinti savo finansinę padėtį. Toks elgesys (neveikimas), neatitinka sąžiningumo reikalavimų, todėl iškėlus bankroto bylą būtų pažeistas teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros principas.
15. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo skolinių įsipareigojimų kilmę, pareiškėjo įvardijamas nemokumo priežastis, pasyvų elgesį, nepakankamas pastangas savo mokumui pagerinti, teismui kilo pagrįstų abejonių, jog pareiškėjas siekia nurašyti likusius skolinius įsipareigojimus, o ne atkurti fizinio asmens mokumą. Iš pareiškimo turinio teismas negali spręsti, kaip ir kokiu būdu pareiškėjas ketina vykdyti skolinius įsipareigojimus, dengti bankroto administravimo išlaidas, nenurodo, kokių veiksmų ketina imtis, siekdama atkurti mokumą. Pareiškėjo pasyvus elgesys sudaro pagrindą pripažinti, jog pareiškėjas yra nesąžiningas kreditorių atžvilgiu, todėl pareiškėjo pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo netenkintinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
16. Atskirajame skunde pareiškėjas G. R. prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo tenkinti arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Teismas nenustatė FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų aplinkybių, todėl neturėjo pagrindo atsisakyti iškelti bankroto bylą. Teismas, iš esmės nevertindamas pateiktų paaiškinimų, rašytinių įrodymų padarė nepagrįstas, nelogiškas ir teisiniam reguliavimui prieštaraujančias išvadas. Pareiškėjas tapo iš esmės nemokus, negalėdamas vykdyti anksčiau nei 3 metai iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo sudaryto sandorio bei atsiradus pradelstiems mokėjimams, praradus pajamas, prasidėjus priverstiniam skolų išieškojimui. Vykdomosios bylos buvo pradėtos 2019-2020 metais. Teismas nenustatė nei vieno sandorio, kuris būtų buvęs sudarytas anksčiau, nei trys metai iki bankroto bylos iškėlimo, ir kuris būtų lėmęs pareiškėjo nemokumo būsenos atsiradimą. Pareiškėjas pateikė rašytinius įrodymus, kurie įrodo faktą, kad pareiškėjas dirbo, tuo laikotarpiu, kai nedirbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, taip pat, siekdamas gauti pajamų, buvo sudaręs rangos sutartį, pagal kurią, vykdydamas individualią veiklą, turėjo užsiimti saulės elektrinių montavimu, tačiau dėl aukščio baimės minėtos veiklos vykdyti negalėjo. Taip pat pareiškėjas siekė užsiimti ir pavežėjo veikla, tačiau leidimas vežti keleivius už atlygi? lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą nebuvo išduotas, nes pareiškėjas yra skolingas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM. Pareiškėjas, turėdamas tik žemės ūkio mokyklos išsilavinimą, iš esmės visą laiką dirbęs tik darbus, susijusius su žemės ūkiu – traktorininko, neturi jokios objektyvios galimybės įgyti kitą išsilavinimą, kad gautų gerai apmokamą darbą. Pareiškėjas buvo įsidarbinęs kooperatinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, tačiau siekdamas gauti didesnes pajamas sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, gaunamos pajamos yra apie (duomenys neskelbtini) Eur, bei persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). Teismas objektyviai ir visapusiškai neįvertino byloje pateiktų įrodymų visumos, nors buvo pateikti tiek VSDFV duomenys, tiek darbo sutartis, ir nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjo finansinė padėtis blogėjo dėl jo paties kaltų veiksmų. Aplinkybė, kad jis anksčiau įgyvendino jam teisės aktais suteiktą teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo negali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą. Pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimas teismui nedidina pareiškėjo kreditorių įsipareigojimų. Pareiškėjas neturi galimybių įgyti išsilavinimo, kuris jam suteiktų galimybę dirbti gerai apmokamą darbą. Teismas, spręsdamas, kad pareiškėjas turėtų dėti daugiau pastangų, kad gauti didesnes pajamas, susirasti geriau apmokamą darbą, turėjo įvertinti, ar pareiškėjas turi realias galimybes geriau apmokamą darbą susirasti, ir turėjo motyvuoti, kuo rėmėsi, darydamas tokias išvadas. Šiuo metu pareiškėjo pajamos yra apie (duomenys neskelbtini) Eur į rankas, taigi, šiuo metu jis gauna vidutinio darbo užmokesčio dydžio pajamas.
Žemesnės instancijos teismas
16.2. Teismas sprendime pateiktas išvadas privalo motyvuoti, ne tik nurodydamas atitinkamą teisės normą, bet ir išdėstydamas nustatytas aplinkybes, įrodymų vertinimą. Nagrinėjamoje byloje iš esmės yra absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, todėl skundžiama nutartis apeliacinės instancijos teismo turėtų būti panaikinta ir byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
17. Pareiškėjas su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė antstolio patvarkymus 2023 m. vasario 9 d. Nr. S-23-172-7513 ir 2022 m. rugpjūčio 30 d. Nr. 3126. 2024 m. spalio 9 d. pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė 2024 m. rugsėjo 17 d. pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį.
18. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
19. Atsiliepime nurodė, kad teismas darė pagrįstas išvadas dėl pareiškėjo nesąžiningumo. Teismas išsamiai išanalizavo visas aplinkybes, susijusias su skolų susidarymu, ištyrė priežastis, dėl kurių G. R. negali atsiskaityti su kreditoriais. Tinkamai įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas fizinio asmens bankroto procesu naudojasi nesąžiningai, elgiasi pasyviai, nesiekia atsiskaityti su kreditoriais.
20. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
21. Nurodė, jog teismas išsamiai ištyrė ir įvertino, kaip pasikeitė aplinkybės, ar pareiškėjas per paskutinius trejus metus ir ypač po Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-l 87-460/2023 iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo elgėsi sąžiningai, bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui. Teismas taip pat išsamiai įvertino, ar pareiškėjo elgesys užtikrina teisingą skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą, ar atitinka reikalavimus, keliamus asmeniui, siekiančiam bankroto bylos jam iškėlimo. Pareiškėjo turimo turto vertė ir ateityje gautinos pajamos leidžia teigti, jog esamas įsiskolinimas kreditoriams gali būti padengtas per teismų praktikoje protingu pripažįstamą 9-10 metų atsiskaitymo su kreditoriais laikotarpį. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad būtų ėmęsis aktyvių veiksmų, siekdamas visiškai ar iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Teismas aiškiai ir išsamiai nurodė aplinkybes, dėl kurių pareiškėjo atžvilgiu negali būti keliama fizinio asmens bankroto byla.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
23. Prie CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų priskiriami esminiai proceso teisės normų pažeidimai, kurie rodo, kad tinkamo proceso žemesnės instancijos teisme praktiškai nebuvo. Teismui nustačius bent vieną iš šių pagrindų teismo procesinis sprendimas turi būti naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo. Absoliučiais sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindais yra pripažįstami atvejai, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų) (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).
24. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015). Tokių aspektų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
25. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apelianto teiginiais, jog skundžiama nutartis yra be motyvų. Iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad joje nurodytos teismo nustatytos aplinkybės, įstatymai ir kitas teisinis reglamentavimas, kuriais teismas rėmėsi, įrodymų vertinimas. Teismas skundžiamoje nutartyje atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti supranta kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
26. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą, apeliacinės instancijos teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju nenustatė. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas taip pat nenustatyta.
27. Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta pareiškėjui iškelti fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
28. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus, tačiau šie įrodymai turi pagrįsti bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.
29. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo su atskiruoju skundu pateikti antstolio patvarkymai jokių šioje byloje nagrinėjamam klausimui esminiai reikšmingų aplinkybių nepatvirtina, pareiškėjas nenurodė, dėl kokių priežasčių jų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl šiuos dokumentus atsisakytina priimti. Apeliacinės instancijos teismui pateikta 2024 m. rugsėjo 17 d. pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, atsižvelgus į jos parengimo datą, negalėjo būti pateikta pirmosios instancijos teismui, ji susijusi su byloje nagrinėjamu klausimu, vėlesnis jos pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, suinteresuoti asmenys turėjo galimybę su ja susipažinti, todėl apeliacinės instancijos teismas ją priima ir vertina kartu su kitais bylos įrodymais (CPK 314 str.).
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
30. Fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų. Šį procesą Lietuvoje reglamentuoja Fizinių asmenų bankroto įstatymas. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka. Kadangi fizinio asmens bankroto byla gali būti iškelta tik paties fizinio asmens iniciatyva (FABĮ 1 str. 4 d.), svarbu nustatyti asmens siekį atkurti savo mokumą, t. y. aktyviais veiksmais ieškoti galimybių patenkinti turimus finansinius įsipareigojimus, neprisiimant naujų ir nemažinant savo turimo turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-421/2021).
31. Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų.
32. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad pareiškėjas G. R. yra nemokus. Byloje nėra ginčo dėl to, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu pareiškėjo finansinė būklė atitiko FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, tačiau fizinio asmens nemokumas nėra pakankamas pagrindas fizinio asmens bankroto bylai iškelti, sprendžiant šį klausimą, būtina nustatyti, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų sąlygų, kurioms esant teismas privalo atsisakyti iškelti bankroto bylą.
33. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; kt.).
34. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. birželio 21 d. nutartyje darė išvadą, kad pareiškėjo pasyvus elgesys sudaro pagrindą pripažinti, jog pareiškėjas yra nesąžiningas kreditorių atžvilgiu, todėl pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo netenkino.
35. Apeliantas teigia, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, todėl padarė bylos medžiagai prieštaraujančias išvadas. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų aplinkybių nėra, todėl teismas neturėjo pagrindo atsisakyti iškelti bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, su atskirojo skundo argumentais nesutinka.
36. Pareiškėjas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitokios faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, tačiau pažymėtina, kad įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška, todėl vien kitokia pareiškėjo nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio vertinimo neduoda pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus vertino netinkamai.
37. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
38. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas turi būti sistemiškai aiškinamas su FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytu tikslu – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi FABĮ nustatyta fizinio asmens bankroto tvarka turi teisę pasinaudoti tik sąžiningas fizinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021).
39. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti. Nesąžiningumas gali būti suprantamas kaip neveikimas, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo yra jo deklaruojamoje nemokumo padėtyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020).
40. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-9687-941/2021 atsisakė pareiškėjui iškelti bankroto bylą. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. sausio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-218-1092/2022 Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį paliko nepakeistą, ir sprendė, kad pareiškėjui kelti bankroto bylą yra netikslinga, nes jis turimus finansinius įsiskolinimus gali padengti per protingą 5 metų terminą. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-2659-323/2022 atsisakyta pareiškėjui iškelti bankroto bylą. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-679-889/2022 Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartis palikta nepakeista, padarius išvadą, kad pareiškėjas nėra nemokus, turi galimybes atsiskaityti su kreditoriais per 10 metų terminą. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-10407-904/2022 iškėlė pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-187-460/2023 Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 9 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – atsisakė pareiškėjui iškelti bankroto bylą, konstatavęs, kad jis nėra nemokus ir jo turimas turtas ir gaunamos pajamos daro pareiškėją pajėgų per protingą laikotarpį įvykdyti visas turtines prievoles.
41. Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 5 d. ketvirtą kartą kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos jam iškėlimo, t. y. faktiškai po šešių mėnesių po Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-187-460/2023 priėmimo. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 7 d. nutartimi pareiškėjui G. R. iškėlė fizinio asmens bankroto bylą, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. vasario 6 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartį panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir neanalizavo skolų susidarymo, aplinkybių, ar pareiškėjas dėjo kokias pastangas skoloms padengti, kokios aplinkybės yra susidariusios dėl išlaikymo įsiskolinimo, pareikšto ieškinio, kokia yra pareiškėjo turimo turto reali vertė ir kt. Nėra ištirtos ir įvertintos aplinkybės, ar pareiškėjas ėmėsi kokių tai veiksmų dėl skolų išieškojimo. Apeliacinės instancijos teismui kilo abejonių, ar pareiškėjas šiuo atveju sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, t. y. jas didino, kad likti nemokumo būsenos, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti. Nurodė, kad reikia papildomai ištirti ir įvertinti, kaip pasikeitė aplinkybės, ar pareiškėjas per paskutinius trejus metus ir ypač po Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-187-460/2023 iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo elgėsi sąžiningai, nedėdamas pastangų gauti pajamų, kurias jis pagal savo įgūdžius ir kvalifikaciją buvo, galėjo būti pajėgus gauti bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui. Reikia įvertinti, ar pareiškėjo elgesys užtikrina teisingą skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą, ar atitinka reikalavimus, keliamus asmeniui, siekiančiam bankroto bylos jam iškėlimo, ar bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui neprieštarauja FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą.
42. Teikdamas pareiškimą, pareiškėjas Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartyje nurodytų aplinkybių išnykimą, siejo su jo turtinės padėties pokyčiu, tačiau visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo finansinė padėtis blogėja dėl jo paties kaltų veiksmų, o jokių kitų aplinkybių esminio pasikeitimo nenustatyta. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog konstatavęs, kad pareiškėjas yra nemokus, teismas toliau bylos įrodymus vertino pagal Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 6 d. nutarties nurodymus ir, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo elgesys (neveikimas), neatitinka sąžiningumo reikalavimų. Priešingai, nei teigia apeliantas, pasyvumas, siekio nors kokia dalimi vykdyti skolinius įsipareigojimus nebuvimas laikytini nesuderinamais su sąžiningumo reikalavimu ir yra savarankišku FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo pagrindu, todėl šiame punkte numatytos aplinkybės nagrinėjamu atveju buvo konstatuotos, kaip egzistuojančios, pagrįstai.
43. Teismas teisingai nurodė, kad G. R. nuo 2021 metų teismui teikia nepagrįstus pareiškimus dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, dėl ko nuolat stabdomi priverstinio išieškojimo procesai ir auga palūkanos, delspinigiai, vykdymo išlaidos. Tuo tarpu byloje nėra duomenų, rodančių realius pareiškėjo siekius nors iš dalies atsiskaityti su kreditoriaus, pagal galimybes mažinti turimus įsiskolinimus. Nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas, turėdamas darbinių pajamų, nesugebėjo kreditoriams sumokėti net itin nedidelių įsiskolinimų sumų (pavyzdžiui, UAB ,,Ekskomisarų biuras“ – 12,10 Eur, UAB ,,Joniškio spedicija“ – 36,30 Eur, S. R. komercinė įmonė – 32,92 Eur), duoda pagrindą spręsti, kad tokiu būdu pareiškėjas siekė priešingų tikslų, t. y. didinti įsiskolinimų sumą, kad būtų pagrindas nustatyti jo nemokumą, tikėdamasis nepadengtų įsiskolinimų nurašymo.
44. Iš pareiškime pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas turi bendroje sumoje 1 154,72 Eur debitorinį įsiskolinimą (UAB „Joniškio agrochemija“ – 230 Eur, UAB „Ekskomisarų biuras“ – 0,50 Eur, AB „Energijos skirstymo operatorius“ – 227,92 Eur, MB „(duomenys neskelbtini)“ – 667,36 Eur, R. B. IĮ – 28,86 Eur), kurio atgavimas leistų bent iš dalies sumažinti jo turimų įsipareigojimų dydį. Tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas ėmėsi veiksmų dėl skolų išieškojimo iš debitorių. Priešingai, 2024 m. birželio 14 d. teismo posėdyje jis nurodė, kad atgauti skolas nebandė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės apie pasyvų pareiškėjo elgesį sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti jo sąmoningą neveikimą, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Pareiškėjas suvokė, jog jo finansinė padėtis yra sudėtinga, tačiau nedėjo pakankamų realių pastangų gauti didesnes pajamas.
45. Byloje yra pateikti tam tikri duomenys apie pareiškėjo bandymą gauti pajamas, tačiau jie nevertintini kaip pakankami aktyvioms pastangoms patvirtinti. Teismui pateikta 2023 m. gruodžio 3 d. rangos sutartis dėl saulės baterijų montavimo darbų, tačiau pareiškėjas nurodė, kad šio darbo negalėjo dirbti dėl aukščio baimės. Vertinant pagal protingumo principus, nesuprantama, kaip asmuo, turėdamas aukščio baimę, apskritai imasi dirbti tokį darbą, neįsivertindamas savo fizinių savybių, kai jau iš anksto yra aišku, kad jo dirbti negalės. Lietuvos transporto saugos administracijos 2024 m. vasario 9 d. pranešimas rodo, kad pareiškėjas siekė gauti Leidimą vežti keleivius už atlygi? lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą (pavez?e?tojai), tačiau jo prašymas buvo atmestas, nes pareiškėjas turi mokestinių įsiskolinimų. Teismo nuomone, ketindamas užsiimti tokio pobūdžio veikla, pareiškėjas turėjo pasidomėti minėtų leidimo išdavimo sąlygomis. Iš byloje pateiktų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2023 m. gruodžio 11 d. iki 2024 m. sausio 16 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“; nuo 2024 m. vasario 5 d. iki 2024 m. balandžio 5 d. – kooperatinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini). G. R. 2024 m. balandžio 5 d. sudarė darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje gauna vidutiniškai (duomenys neskelbtini) Eur darbo užmokestį mėnesiui. Nors pareiškėjas teismo posėdyje patvirtino, kad jo darbingumas nėra apribotas, jis yra jauno amžiaus, tačiau duomenų apie pareiškėjo pastangas susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą byloje nepateikta, nors traktorininko darbiniai įgūdžiai darbo rinkoje yra pakankamai paklausūs. Pažymėtina, kad 2024 m. birželio 14 d. teismo posėdyje jis yra nurodęs, kad anksčiau dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku (prekybos srityje) ir gaudavo gerą atlyginimą, tačiau duomenų apie darbo paieškas pagal šiuos savo įgūdžius byloje nėra. Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas siekė įsidarbinti pagal įgytą taip pat pakankamai paklausią elektriko profesiją ar persikvalifikuoti, įgyti kitą išsilavinimą, tik deklaratyviai teigia, kad neturi jokios objektyvios galimybės įgyti kitą išsilavinimą, jam patinka žemės ūkio pobūdžio darbai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad pareiškėjas yra dar jaunas, darbingo amžiaus ir sveikas, taigi, turėtų dėti daugiau pastangų gauti didesnes pajamas, susirasti geriau apmokamą darbą. Bylos medžiaga leidžia daryti pagrįstas prielaidas, kad pareiškėjas tapęs faktiškai nemokiu, iki pareiškimo dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo priėmimo elgėsi itin pasyviai ir nedėjo pastangų gauti didesnes pajamas. Byloje nepateikta objektyvių duomenų, kad pareiškėjas būtų siekęs susitarti su kreditoriais dėl skolų išdėstymo, atidėjimo ar modifikavimo. Net gaudamas darbines pajamas, nebandė nors kiek įmanoma mažinti turimus įsiskolinimus, kas leidžia spręsti, jog tikėjosi, kad nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti. Toks pareiškėjo pasyvus elgesys skolinių įsipareigojimų atžvilgiu yra vertintinas kaip turintis nesąžiningumo požymių. Priešingas vertinimas akivaizdžiai pažeistų teisingą skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą.
46. Tiek iš pareiškimo, tiek iš pareiškėjo paaiškinimų liko neaišku, iš kokių lėšų pareiškėjas ketina vykdyti skolinius įsipareigojimus, mokėti bankroto administravimo išlaidas, nenurodo, kokių veiksmų ketina imtis, siekdamas atkurti mokumą. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė šiuos neaiškumus pašalinti, tačiau jis ja nepasinaudojo.
47. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir vertino bylos įrodymus bei pagrindė savo išvadas. Teismas tinkamai taikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies reikalavimus ir pagrįstai atsisakė pareiškėjui iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Esant nustatytoms aplinkybėms, atskirasis skundas atmestinas, teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.