Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2S-144-440/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-02-06
Bylos Nr.: e2S-144-440/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-05338-2023-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vilija Valantienė
Suinteresuotas asmuo: akcinės bendrovės „SEB bankas“, uždaroji akcinė bendrovė „Agrochema“, uždaroji akcinė bendrovė „Bitė Lietuva“, Rimvydo Butkaus
Pareiškėjas: G. R.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-144-440/2024Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05338-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.1.1; 3.4.2.1.2; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „SEB bankas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-8848-998/2023 pagal pareiškėjo G. R. pareiškimą dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „SEB bankas“, uždaroji akcinė bendrovė „Agrochema“, uždaroji akcinė bendrovė „Bitė Lietuva“, Rimvydo Butkaus individuali įmonė, uždaroji akcinė bendrovė „Dojus Agro“, uždaroji akcinė bendrovė „Ekskomisarų biuras“, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, uždaroji akcinė bendrovė „Joniškio hidrostatyba“, uždaroji akcinė bendrovė „Idavang“, uždaroji akcinė bendrovė „Joniškio agrochemija“, uždaroji akcinė bendrovė „Joniškio espedicija“, uždaroji akcinė bendrovė „Jupojos statybinės medžiagos“, mažoji bendrija „Medpjova“, uždaroji akcinė bendrovė „Pasienis“, Sigito Rimkevičiaus komercinė įmonė, žemės ūkio bendrija „Skaistčio“, akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“, viešoji įstaiga „Gargždų švara“, antstolė B. T., antstolis G. J., antstolis A. S., antstolis J. P., antstolė A. R. Ž., antstolė V. Š., M. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas G. R. kreipėsi į teismą prašydamas: iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą; nustatyti teisę naudotis 1 minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio suma kas mėnesį savo būtiniausiems poreikiams tenkinti, neįskaitant nepilnamečių vaikų N. R. ir E. R. išlaikymo; paskirti bankroto administratoriumi mažąją bendriją (toliau – MB) „Vilniaus nemokumo administratoriai“; sustabdyti vykdomąsias bylas, vykdomas jo atžvilgiu.

2. Nemokumo priežastys susidarė dėl to, kad pablogėjus pareiškėjo turtinei padėčiai jis nebegalėjo vykdyti su akcine bendrove (toliau – AB) „SEB bankas“ (duomenys neskelbtini) sudarytos kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Kredito sutartis), pagal kurią jam buvo suteiktas 700 000 Lt ( toliau – 175 853,82 Eur) kreditas gyvenamojo būsto pirkimui bei remontui. 2019 m. gruodžio 12 d. antstolio J. P. buvo informuotas, kad antstolio kontoroje Vilniaus m. 19-ojo notarų biuro notaro M. K. 2019 m. spalio 19 d. kreditorei AB SEB bankui išduoto vykdomojo dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu yra užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo kreditorės AB „SEB bankas“ naudai, kadangi kreditorė AB „SEB bankas“ vienašališkai nutraukė Kredito sutartį. Turtas buvo parduotas vykdymo proceso metu už 181 150,00 Eur, iš kurių buvo įvykdyta dalis prievolės – 172 194,49 Eur – bei padengta dalis vykdymo išlaidų. Tačiau visi kreditiniai įsipareigojimai nebuvo įvykdyti. Likusi išieškoti suma – 30 944,74 Eur. Pareiškėjas buvo ūkininkas, tačiau jau nuo 2017 m. rudens ūkininkavimo veikla neužsiima, o nuo 2021 m. balandžio 27 d. išregistruotas iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registro, kadangi valda išregistruota ir jis nėra valdos valdytojas ar valdos partneris. Pareiškėjas buvo mažosios bendrijos (toliau – MB) „Medpjova“ narys. MB „Medpjova“ veiklos nevykdo, todėl iš šios veiklos pajamų pareiškėjas negauna ir faktiškai bendrijos veikloje nedalyvauja. MB „Medpjova“ yra taikoma likvidavimo procedūra. 2022 m. spalio 14 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams buvo pateikęs pareiškimą su prašymu iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Teismas 2022 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-10407-904/2022 nutarė iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą. Tačiau kreditorė AB „SEB bankas“ Klaipėdos apygardos teismui pateikė atskirąjį skundą, motyvuodama tuo, kad, jos nuomone, pareiškėjo „<…> turimas turtas ir gaunamos pajamos daro pareiškėją pajėgų per protingą terminą įvykdyti visas prievoles“. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-187-460/2023 nutarta panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti pareiškėjui iškelti bankroto bylą.

3. Nurodo, kad išnykus aplinkybėms, nurodytoms Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartyje, siekdamas atkurti savo mokumą, pareiškėjas kreipiasi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, nes jo turimi kreditiniai įsipareigojimai padidėjo (dėl palūkanų ir vykdymo išlaidų), turtinė padėtis pablogėjo, nes turtas varžytynėse už nustatytą minimalią kainą nebuvo parduotas. Šiuo metu turimi kreditiniai įsipareigojimai iš esmės yra dvigubai didesni, nei turimo turto reali vertė, todėl jis nėra pajėgus per protingą terminą įvykdyti turimas turtines prievoles. Be to, fizinio asmens bankroto procese jam pavyktų ne tik atkurti savo mokumą, tačiau ir didesne apimtimi patenkinti kreditinius įsipareigojimus bei tokiu būdu būtų išlaikyta kreditorių ir jo, pareiškėjo, interesų pusiausvyra. Pareiškėjo kreditinių reikalavimų sumą sudaro 73 024,62 Eur. Pareiškėjas neturi jokių santaupų, viršijančių 1 MMA, akcijų, vertybinių popierių ir kito turto. Pareiškėjas yra kreditorius šiems skolininkams: Rimvydo Butkaus individuali įmonė (toliau – IĮ) jam skolinga 28,86 Eur; MB ,,Medpjova“ – 667,36 Eur; akcinė bendrovė (toliau – AB) ,,Energijos skirstymo operatorius“ – 227,92 Eur; uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Joniškio agrochemija“ – 230,00 Eur; UAB ,,Ekskomisarų biuras“ 0,50 Eur. Iš viso 1 154,72 Eur. Dėl civilinių, baudžiamųjų ir kt. bylų tvirtina, kad nedalyvauja jokioje kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje. Vykdomąsias bylas vykdo: antstolis J. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) jo atžvilgiu pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teismo įsakymą Nr. eL2-10768-941/2018 dėl 549,93 Eur skolos akcinei bendrovei (toliau – AB) ,,Klaipėdos vanduo“; vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) jo atžvilgiu pagal notaro vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 258 184,54 Eur skolos AB „SEB bankas“; antstolė B. T. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) jo atžvilgiu pagal kitą institucijos (pareigūno) sprendimą, kurio vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 522,64 Eur skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyriui; vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) jo atžvilgiu pagal kitą institucijos (pareigūno) sprendimą, kurio vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 1 068,51 Eur skolos VSDFV Klaipėdos skyriui; vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) jo atžvilgiu pagal kitą institucijos (pareigūno) sprendimą, kurio vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 4 918,75 Eur skolos VSDFV Klaipėdos skyriui; antstolis G. J. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) jo atžvilgiu pagal kitą institucijos (pareigūno) sprendimą, kurio vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 2 694,73 Eur skolos VMI; antstolis A. S. vykdo dvi vykdomąsias bylas jo atžvilgiu dėl bendros 6 030,87 Eur skolos uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,Idavang“.

4. Dėl lėšų būtiniausiems poreikiams patenkinti nurodo, kad turi pareigą išlaikyti du nepilnamečius sūnus – E. R. ir N. R.. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimu nepilnamečio vaiko N. R. išlaikymui yra priteista 220,00 Eur kas mėnesį̨ mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymas. E. R. išlaikymui pagal sutartį su vaiko mama – M. M., jis turėtų mokėti kas mėnesį̨ po 500,00 Eur plius išlaidos apmokėjimui už darželį, t. y. 600,00 Eur. Pareiškėjo būtiniausioms išlaidoms padengti reikalinga 1 MMA Eur dydžio suma (maistas 350,00 Eur, rūbai ir avalynė 150,00 Eur, sveikatos apsauga 100,00 Eur, higienos priemonės 30,00 Eur, būsto nuoma ir mokesčiai pagal faktą, iš viso 1 MMA). Dėl administratoriaus kandidatūros siūlo paskirti MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“. Pareiškėjas neturi aktyvių Lietuvos bankuose sąskaitų, t. y. jis negauna pajamų į banko sąskaitas. Jo banko sąskaita yra areštuota dėl vykdymo veiksmų, todėl jis neturi galimybės pateikti banko sąskaitų išrašų, o jų pateikimas neaktualus, nes ūkinių operacijų nėra. Kreditoriams pranešė apie ketinimą kreiptis į teismą. Nurodė ir tai, kad traktorius yra jau parduotas, įmonė išregistruota. Pareiškėjas prarado darbą pas Danijos ūkininką, todėl šiuo metu jis yra bedarbis. Jo darbinė patirtis yra susijusi tik su ūkininkavimu. Jis artimiausiu metu tikisi susirasti darbą. Pareiškėjas nevykdo prievolės išlaikyti savo vaiką, todėl vaiko motina yra pateikusi ieškinį teismui. Jauniausias sūnus gyvena Danijoje, todėl jam reikia didesnio išlaikymo. Pareiškėjas turi nekilnojamojo turto – žemės ūkio paskirties žemę, tačiau neturi jokios technikos žemės dirbimui, neturi lėšų įsigyti trąšų ir kitų reikmenų ūkininkavimui.

5. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau-VMI) neprieštaravo pareiškėjo pareiškimo tenkinimui. Nurodė, kad pagal Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (toliau MAIS) duomenis pareiškėjo G. R. įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams sudaro 7 781,12 Eur, iš jų: 2 389,00 Eur gyventojų pajamų mokestis, 502,34 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigiai, 4 292,64 Eur pridėtinės vertės mokestis, 399,50 Eur pridėtinės vertės mokesčio delspinigiai, 41 Eur žemės mokestis, 156,64 Eur pagal teismo vykdomuosius dokumentus, iš kurių 150 Eur bauda. Pažymi, kad 2 989,40 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 166,23 Eur pridėtinės vertės mokesčio delspinigių, iš viso 3 155,63 Eur, yra užtikrinti priverstiniu įkeitimu (2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimas nustatyti turto priverstinę hipoteką/įkeitimą Nr. (duomenys neskelbtini), įkeistas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Vadovaujantis 2023 m. spalio 16 d. antstolių informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjo G. R. atžvilgiu antstolių kontorose vykdomos 4 bylos, kuriose išieškotojas yra VMI.

Šalies argumentai

6. AB „SEB bankas“ prašė netenkinti pateikto pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjui. Pareiškėjo įsipareigojimai AB „SEB bankas“ yra susidarę pagal Kredito sutartį, kuri yra nutraukta, vykdomas priverstinis skolų išieškojimas įstatymų nustatyta tvarka. Suteikto kredito grąžinimui užtikrinti įkeistas turtas (½ dalis 0,0800 ha kitos paskirties (gyvenamosios teritorijos) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), realizuotas iš varžytynių. Pareiškėjo įsiskolinimas bankui šio atsiliepimo pateikimo dieną sudaro 32 99,37 Eur neskaičiuojant procesinių palūkanų, žyminio mokesčio bei vykdymo išlaidų. Pareiškėjo skola kreditoriams sudaro 63 821,53 Eur, jo turimo turto bendra vertė yra 14 711,50 Eur. Teiktame pareiškime pareiškėjas kaip turimo turto nebenurodo ratinio traktoriaus „John Deere 8100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurio vertės buvo kilęs ginčas. Nepateikiami jokie šio turto realizavimą patvirtinantys dokumentai. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gegužės 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2FB- 2659-323/2022, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą pareiškėjui, teismas nesutiko su pareiškėjo pateiktu ratinio traktoriaus „John Deere 8100“ ir MB „Medpjova“ turtinių teisių įkainojimu. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ratinio traktoriaus „John Deere 8100“ vidutinė rinkos kaina yra 25 000,00 Eur, tuo tarpu MB „Medpjova“ turtinės teisės įkainotos 10 000,00 Eur. Nagrinėjimo metu pareiškėjas neteikė į bylą naujų duomenų dėl aptariamo kilnojamojo turto ar turtinių teisių. Atsižvelgdamas į tai, teismas rėmėsi Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartyje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir laikė, kad ratinio traktoriaus „John Deere 8100“ kaina yra 25 000,00 Eur, o MB „Medpiova“ turtinių teisių vertė siekia 10 000,00 Eur. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismas 2022 m. gegužės 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2FB-2659-323/2022 pažymėjo, jog nustatytos faktinės aplinkybės teikia pagrindą išvadai, jog turimas turtas ir gaunamos pajamos daro pareiškėją pajėgų per artimiausius dešimt metų įvykdyti visas turtines prievoles (391,00 Eur x 120 mėn. (dešimt metų) – 46 920 Eur). Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-679-889/2022 pasisakė ir dėl nekilnojamojo turto likvidumo bei kainos. Kreditorė AB „SEB bankas“ pažymi tai, kad nors didžiausią vertę generavęs turtas ir yra realizuotas, o pareiškėjas teigia negaunantis jokių pajamų, turimo pareiškėjo turto vertė, o kartu ir ateityje gautinos pajamos, leidžia teigti, jog esamas įsiskolinimas kreditoriams gali būti padengtas per teismų praktikoje protingu pripažįstamą 9–10 metų atsiskaitymo su kreditoriais laikotarpį. Jei vadovautis tiek pareiškėjo pateiktomis turto kainomis, tiek ir teismo nutartyse nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl ratinio traktoriaus „John Deere 8100“ ir MB „Medpjova“ turtinių teisių, bendra turto vertė sudarytų apie 49 711,50 Eur (14 711,50 Eur + 25 000 Eur + 10 000 Eur), o iš 63 821,53 Eur įsiskolinimo kreditoriams atėmus 49 711,50 Eur turto vertę, gaunama 14 110,03 Eur suma, kurios padengimui dešimties metų laikotarpiui (120 mėnesių) reikalinga tik 117,58 Eur/mėn. suma. Jei ir paaiškėtų, kad anksčiau minėtas ratinis traktorius yra realizuotas, bendra turto vertė sudarytų apie 24 711,50 Eur (14 711,50 Eur + 10 000 Eur), o iš 63 821,53 Eur įsiskolinimo kreditoriams atėmus 24 711,50 Eur turto vertę, gaunama 39 110,03 Eur suma, kurios padengimui dešimties metų laikotarpiui (120 mėnesių) reikalinga 325,92 Eur/mėn. suma, kuri net 65,08 Eur/mėn. yra mažesnė nei ta, kuri buvo pažymėta kaip protinga įmoka Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gegužės 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2FB-2659-323/2022.

7. VSDFV Klaipėdos skyrius prašė nagrinėti pareiškėjo prašymą teismo nuožiūra, spręsti klausimą dėl baudos paskyrimo pareiškėjui už galimą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir už priverstinio skolų išieškojimo proceso vilkinimą. VSDFV Klaipėdos skyrius yra pareiškėjo kreditorius. Sprendžiant klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo turi būti atsižvelgta į šias aplinkybes: 1) pareiškėjas jau ketvirtą kartą iš eilės kreipiasi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir teismas jau kelis kartus įvertino, jog pareiškėjas yra mokus. Vien tai, jog šiuo metu pareiškėjas nedirba, nesuteikia pagrindo vertinti, jog jo mokumas pasikeitė, nes pareiškėjas turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, yra sveikas, iki pensinio amžiaus yra likę apie 15 metų, tad jis turi realią galimybę įvykdyti savo turimus įsipareigojimus be fizinio asmens bankroto procedūros; 2) pareiškėjas vos užbaigus vieną procesą, iš karto kreipiasi pakartotinai, todėl būtina nustatyti, ar tokiais veiksmais nepiktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir nevilkina priverstinių išieškojimo veiksmų vykdymo; 3) sprendžiant klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo turi būti atsižvelgta, ar asmuo buvo sąžiningas ir pats savo veiksmais neprisidėjo prie finansinės padėties apsunkinimo. Pavyzdžiui, pareiškėjas pateikė informaciją, jog savo sūnaus E. R. išlaikymui pagal sutartį su vaiko mama M. M. moka kas mėnesį 500,00 Eur, taip pat papildomai moka 100,00 Eur už darželį. Pareiškėjo mokamas išlaikymas – 600,00 Eur dydžio įmokos per mėnesį – yra žymiai didesnis nei šiuo metu priteisiamo išlaikymo nepilnamečiam vaikui vidurkis. Skolininkas, žinodamas apie turimus įsiskolinamus kitiems kreditoriams, savanoriškai prisiėmė nepagrįstai didelių papildomų įsipareigojimų, tuo sąmoningai mažindamas savo mokumą ir galimybes kreditoriams išsiieškoti skolas; 4) pareiškėjo prašomos nustatyti būtinosios išlaidos yra 1 MMA dydžio suma (840,00 Eur) kas mėnesį savo būtiniausiems poreikiams tenkinti, neįskaitant nepilnamečių vaikų išlaikymo. Kadangi pareiškėjas nurodo, jog dviejų vaikų išlaikymui skiria 820,00 Eur, tai jo prašoma būtinųjų išlaidų suma iš viso yra 1 660,00 Eur. Ši suma žymiai viršija ½ MMA dydį, ji nėra įrodyta. Toks fizinio asmens elgesys gali būti vertinamas kaip siekis bankroto procedūrų pagrindu nurašyti skolas, o ne atkurti mokumą ir tenkinti kreditorių finansinius reikalavimus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-8848-998/2023 nutarta iškelti pareiškėjui bankroto bylą; paskirti pareiškėjo bankroto administratore MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“; patvirtinti 633,00 Eur lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, neįskaitant nepilnamečių vaikų išlaikymo.

9. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. FABĮ 2 straipsnio 2 dalis numato, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad nors ir pareiškėjas turi turto, tačiau negali įvykdyti kreditinių įsipareigojimų, nes jo skoliniai įsipareigojimai žymiai viršija jo turimo turto vertę, t. y. jo kreditiniai įsipareigojimai sudaro 73 024,62 Eur, turimas turtas – 14 711,50 Eur. Panaudojus turtą skolų dengimui, pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai būtų 58 313,12 Eur, tai viršija 25 MMA. Todėl teismas pareiškėją pripažino nemokiu.

10. Teismas pažymėjo, kad fizinio asmens nemokumo būklė nėra besąlygiškas pagrindas iškelti šiam asmeniui bankroto bylą. Kita FABĮ numatyta sąlyga bankroto bylos iškėlimui – FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų atvejų nebuvimas. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatyti atvejai, kada teismas privalo atsisakyti iškelti bankroto bylą, kurių dalis siejami su fizinio asmens nesąžiningumo konstatavimu. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais.

11. Nagrinėjamu atveju teismui nebuvo pateikta jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima abejoti pareiškėjo sąžiningumu ir atsisakyti iškelti jam bankroto bylą. Minėtas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas detalizuoja, kokiais skolininko nesąžiningumo atvejais teismas privalo atsisakyti iškelti bankroto bylą. Kaip minėta, pagal FABĮ teismas turi atsisakyti iškelti bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas jokių sandorių per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo nesudarė. Pareiškėjas turi nekilnojamąjį turtą, kuris bus realizuotas ir padegta dalis skolų. Pareiškėjas šiuo metu nedirba, yra registruotas užimtumo tarnyboje. Teismas vertino, kad pagrindinė priežastis, sukėlusi pareiškėjo nemokumą, yra kredito sutartis, kuri buvo suteikta siekiant įsigyti būstą. Pareiškėjo finansinė padėtis pablogėjo, nebeišgalėjo mokėti gauto kredito įmokų, kaupėsi skolos. Įkeistas turtas buvo parduotas iš varžytynių, tačiau kreditiniai įsipareigojimai nebuvo padengti. Pareiškėjo gaunamos pajamos buvo nepakankamos dengti visas skolas, jis tapo finansiškai nestabilus. Taigi, esant paminėtoms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad pareiškėjas nebegalėjo įvykdyti įsipareigojimų kreditoriams, dėl to tapo nemokus.

12. Teismas nurodė, kad kreditoriai vertina, kad pareiškėjas elgiasi nesąžiningai, turi turto, kurį pardavus už didesnę negu rinkos kainą, būtų padengti kreditiniai reikalavimai, yra sveikas, darbingo amžiaus, tad jis turi realią galimybę įvykdyti savo turimus įsipareigojimus be fizinio asmens bankroto procedūros. Teismas pareiškėjo sąžiningumą vertino nemokumo susidarymo bei pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui metu. Be to, atsižvelgiant į tai, jog civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri taikytina ir vertinant nemokumo priežastis sprendžiant dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, nesąžiningumas turi būti nustatytas. Nagrinėjamu atveju kreditoriai byloje nepateikė objektyvių duomenų dėl pareiškėjo nesąžiningumo. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas yra sveikas ir darbingo amžiaus, nereiškia, jog jis elgiasi nesąžiningai ir fiktyviai nori iškelti sau bankroto bylą. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra pateikta jokių duomenų apie didesnę pareiškėjo turto vertę ar kad parduotas turtas bus realizuotas už didesnę kainą. Todėl teismas remtis tik kreditorių prielaidomis dėl didesnės turto vertės neturi jokio teisinio pagrindo. Turtas gali būti parduotas už didesnę kainą ir bankroto proceso metu, dėl to didesne dalimi būtų padengti skoliniai įsipareigojimai kreditoriams. Taigi, įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas, pagrindo kvestionuoti pareiškėjo nesąžiningumą nenustatė.

13. Teismas nurodė, kad nuspręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), buvimo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju matyti, kad šiuo metu pareiškėjas darbinių pajamų neturi. Jo kreditiniai įsipareigojimai sudaro 73 024,62 Eur, turimas turtas – 14 711,50 Eur, panaudojus turtą skolų dengimui, pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai būtų 58 313,12 Eur. Šią sumą išskirsčius 9–10 metų laikotarpiui mėnesinė įmoka apytiksliai būtų 490–540 Eur. Sutiko, kad nurodyta pinigų suma nėra itin didelė, tačiau atkreipė dėmesį, jog skoliniai įsipareigojimai 9–10 metų laikotarpiui augtų, t. y. didėtų vykdymo išlaidos, taip pat būtų skaičiuojamos palūkanos ir kt., tai šiuo atveju toliau didintų kreditinius įsipareigojimus. Pastebėjo, kad protingo termino nustatymas kiekvienu konkrečiu atveju yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015). Teismas nesutiko su argumentais, jog pareiškėjui negalima iškelti bankroto bylos tuo pagrindu, kad jis gebėtų atsiskaityti su kreditoriais 9–10 metų laikotarpiu. Teismas įvertino ir tai, kad ilgam laikui atidedant asmens grįžimą į aktyvią ekonominę veiklą yra pažeidžiama interesų pusiausvyra.

14. Teismo vertinimu pareiškėjas jokių sandorių per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo nesudarė, nesiėmė tyčinių veiksmų prieš kreditorių interesus. Atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei pareiškėjo, nei kreditorių interesų. Pareiškėjas toliau liktų nemokus, nes nei jo pajamos, nei turimas turtas neleistų padengti kreditinių reikalavimų sumos. Tuo tarpu, iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atkurti pareiškėjo mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjo, tiek kreditorių interesus. Be to, iškėlus bankroto bylą, kils pareiga bankroto administratoriui patikrinti pareiškėjo sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fiziniai asmenys negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais (FABĮ 12 straipsnio 3 dalis). Galiausiai, kreditoriui bankroto procedūros metu FABĮ numato svertus kontroliuoti bankroto administratoriaus veiklą ir veikti bankroto procesą (gauti iš bankroto administratoriaus informaciją, veiklos ataskaitas, motyvuotai reikalauti atstatydinti, pritarti planui, kontroliuoti plano įgyvendinimą, reikalauti nutraukti bankroto bylą, kt.). Taigi, teismo vertinimu, remiantis tuo, kas išdėstyta, iškėlus pareiškėjui bankroto bylą, kreditoriai turės didesnę tikimybę atgauti dalį skolos, negu priešingai atsisakius pareiškėjui išketi bankroto bylą.

15. Teismas pažymėjo, jog būtiniesiems poreikiams reikalingoms išlaidoms priskiriamos ne bet kokios išlaidos esamiems poreikiams tenkinti, o tik tokios, kurios yra būtinos. Išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydis gali viršyti nurodytą minimaliosios mėnesinės algos dydį, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, konstatuoti konkrečioje byloje (CPK 12, 178 straipsniai). Kreditorius VSDFV atsiliepimu kvestionavo pareiškėjo teikiamą sumą nepilnamečių vaikų išlaikymui ir teigia, kad tai viršija 1 MMA. Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad pareiškėjui iškelta bankroto byla, neatleidžia jo nuo prievolės išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Be to, pareiškėjas vienam sūnui teikia 220,00 Eur išlaikymą (su indeksacija apie 375,00 Eur) ir ši suma atitinka teismų praktiką dėl minimalaus išlaikymo nepilnamečiam vaikui. Kitam sūnui, atsižvelgiant į tai, kad jo gyvenamoji vieta yra Danijoje, ir vertinant ten esantį aukštesnį pragyvenimo lygi, teikiamas 600,00 Eur išlaikymas, tai, teismo nuomone, yra pagrįstos pareiškėjo išlaidos. Teismas taip pat įvertino, kad pareiškėjo nurodoma 1 MMA būtinųjų poreikių tenkinimui suma yra protinga ir adekvati suma, kuri nežemina asmens orumo ir patenkina asmens, siekiančio bankroto, poreikius. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas nurodė, kad yra pagrindas nustatyti teisę naudotis 1 MMA dydžio suma, tai „į rankas“ sudaro 633,00 Eur, kas mėnesį būtiniausiems poreikiams tenkinti, neįskaitant nepilnamečių vaikų išlaikymo (FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 9 punktas). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 633 Eur lėšų suma, neįskaitant vaikų išlaikymo, reikalinga kiekvieną mėnesį pareiškėjo poreikiams tenkinti, yra nustatyta tik preliminariai pradiniam bankroto proceso etapui iki nutarties patvirtinti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos (FABĮ 7 ir 8 straipsniai). Padidėjus pareiškėjo pajamoms, pasikeitus poreikiams, ši suma gali būti peržiūrima ir didinama rengiant mokumo atkūrimo plano projektą. Asmens būtiniesiems poreikiams reikalinga suma iš esmės bus nustatoma ir galės būti ginčijama vėlesniame bylos etape.

16. Dėl VSDFV prašymo spręsti klausimą dėl baudos paskyrimo pareiškėjui už galimą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir už priverstinio skolų išieškojimo proceso vilkinimą, teismas vertindamas pareiškėjo elgesį nurodė, jog reikšminga tai, kad pareiškėjas pateikė prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo, teikė įrodymus, dėl pareiškėjo veiksmų, nebuvo vilkinamas procesas ir tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo ar veikia prieš greitą ir teisingą bylos išsprendimą, pažeidžia proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus. Vien tai, kad pareiškėjas kelis kartus kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nesudaro pagrindo jam skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas nenustatė pagrindo tenkinti VSDFV prašymo skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

17. Suinteresuotas asmuo AB „SEB bankas“ (toliau ir – apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. nutartį ir klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui išnagrinėti iš esmės – atsisakyti pareiškėjui iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Iš skundžiamoje nutartyje pateiktos informacijos kreditorė AB „SEB bankas“ sužinojo, jog byloje yra pateiktas antstolės A. R. Ž. (duomenys neskelbtini) patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui, iš jo matyti, jog „John Deere 8100“ traktorius parduotas skolininko pasiūlytam pirkėjui M. V. už 4 000,00 Eur, o remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, MB „Medpjova“ išregistruota, todėl minimo turto pareiškėjas nebeturi. Todėl apeliantei labai keista, kodėl turtas, kuris teismų ankstesnėse bylose dėl pareiškėjo bankroto iškėlimo vertinamas 25 000 Eur, parduodamas pareiškėjo pasiūlytam pirkėjui tik vos už 4 000,00 Eur ir teikiant pareiškimą teismui apie šio turto realizavimą pareiškėjas net neužsimena. Taip pat apie bendrovės, kurios pareiškėjo turimų akcijų vertė siekia 10 000,00 Eur, išregistravimą ir turtinių teisių pasibaigimą konstatuojama tik remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, nepateikiant jokių dokumentų, patvirtinančių, jog pareiškėjas, išregistruojant minėtą įmonę, neturėjo jokios finansinės naudos ir negavo jokių piniginių lėšų. Nors didžiausią vertę generavęs turtas ir yra realizuotas, o pareiškėjas teigia negaunantis jokių pajamų, turimo pareiškėjo turto vertė, o kartu ir ateityje gautinos pajamos leidžia teigti, jog esamas įsiskolinimas kreditoriams gali būti padengtas per teismų praktikoje protingu pripažįstamą 9–10 metų atsiskaitymo su kreditoriais laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eJK-3-245-421/2021). Jei būtų galima vadovautis tiek pareiškėjo pateiktomis turto kainomis, tiek ir teismų dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui nutartyse nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl ratinio traktoriaus „John Deere 8100“ ir MB „Medpjova“ turtinių teisių, bendra turto vertė sudarytų apie 49 711,50 Eur (14 711,50 Eur + 25 000,00 Eur + 10 000,00 Eur), o iš 63 821,53 Eur įsiskolinimo kreditoriams atėmus 49 711,50 Eur turto vertę, gaunama 14 110,03 Eur suma, kurios padengimui dešimties metų laikotarpiui (120 mėnesių) reikalinga tik 117,58 Eur/mėn. suma.

17.2. Jei ir paaiškėtų, kad anksčiau minėtas ratinis traktorius yra realizuotas, bendra turto vertė sudarytų apie 24 711,50 Eur (14 711,50 Eur + 10 000,00 Eur), o iš 63 821,53 Eur įsiskolinimo kreditoriams atėmus 24 711,50 Eur turto vertę, gaunama 39 110,03 Eur suma, kurios padengimui dešimties metų laikotarpiui (120 mėnesių) reikalinga 325,92 Eur/mėn. suma, kuri net 65,08 Eur/mėn. yra mažesnė nei ta, kuri buvo pažymėta kaip protinga įmoka Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gegužės 16 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e2FB-2659-323/2022). Tiek pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutartyse dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui nustatytos faktinės aplinkybės, tiek ir naujai atlikta pareiškėjo turto analizė teikia pagrindą išvadai, jog turimas turtas ir gautinos pajamos daro pareiškėją pajėgų per protingą terminą (Teismų praktikoje protingu pripažįstamas 9–10 metų atsiskaitymo su kreditoriais laikotarpis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eJK-3-245-421/2021)) įvykdyti visas turtines prievoles.

Žemesnės instancijos teismas

17.3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. gruodžio 9 d. nutartimi buvo patvirtinta 1 400,00 Eur/mėn. suma būtiniausioms išlaidoms ir vaikų išlaikymui, tai yra, jog būtiniausioms išlaidoms ir vaikų išlaikymui skirtina suma, pareiškėjui dirbant Danijos Karalystėje ir turint pastovias pajamas, buvo patvirtinta mažesnė nei pareiškėjui nedirbant, negaunant pajamų ir esant registruotam užimtumo tarnyboje.

Šalies argumentai

17.4. Pareiškėjui teigiant, kad jis neturi galiojančių banko sąskaitų, o ta, kurią turi, yra areštuota, tačiau remiantis kitose teismų priimtose nutartyse, kuriose buvo atsisakyta iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą, pareiškėjas siekdamas pagrįsti gaunamas pajamas bei patiriamas išlaidas teikė Jutlander banko išrašus, iš kurių tuo metu ir buvo nustatytos didesnės pareiškėjo pajamos nei nurodytos pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėjas teigia negaunantis jokių pajamų, tačiau turimo pareiškėjo turto vertė, o kartu ir ateityje gautinos pajamos leidžia teigti, jog esamas įsiskolinimas kreditoriams gali būti padengtas per teismų praktikoje protingu pripažįstamą 9–10 metų atsiskaitymo su kreditoriais laikotarpį. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į apelianto bei kitų kreditorių išsakytas nuomones ir išdėstytus argumentus, neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjo galimybes įvykdyti prievoles kreditoriams, neišreikalavo visų reikiamų įrodymų, reikšmingų bylos aplinkybėms pagrįsti, rėmėsi tik pareiškėjo paaiškinimais ir (ar) viešų registrų informacija.

Atsiliepimas

18. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo VSDFV Klaipėdos skyrius prašo tenkinti suinteresuoto asmens AB SEB banko atskirąjį skundą, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2FB-8848-998/2023 ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą ir išspręsti klausimą dėl baudos paskyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais:

18.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjui, apsiribojo formaliu turto ir įsipareigojimų vertinimu – nustatė, jog pareiškėjas turi turto už 14 711,50 Eur ir įsipareigojimų už 73 024,62 Eur, tačiau netyrė jo turimo turto, gaunamų (realiai tikėtinų gauti) pajamų, nesiaiškino, dėl kokių aplinkybių šiuo metu pareiškėjas nedirba ir kokias pajamas jis galėtų gauti dirbdamas bei realizuodamas savo turimą nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjo turimas turtas ir pajamos daro pareiškėją pajėgų per protingą terminą įvykdyti visas turtines prievoles.

18.2. Teismo nustatyta 633,00 Eur suma viršija ½ MMA dydį, be to, būtinųjų poreikių suma nustatyta neįskaičius vaikų išlaikymo, tai sudaro galimybes pareiškėjui piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis bankroto proceso metu. Iš prieduose esančio 2020 m. lapkričio 30 d. pareiškėjo ir M. M. susitarimo (žr. priedą 20211031_180333.jpg) matyti, jog išlaikymas E. R. teikiamas pagal teisinės galios neturintį raštelį. Išlaikymas yra priteisiamas tik tada, kai vaiko gyvenamoji vieta teismine tvarka yra nustatyta su vaiko mama, o tokių dokumentų šiuo atveju nėra pateikta. Pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, jog nepilnamečio vaiko E. R. motina M. M. pareiškėjui yra pateikusi reikalavimą dėl 130 000,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Teismas šios aplinkybės iš viso neanalizavo, nors tai yra tiesiogiai susiję su pareiškėjo būtinaisiais poreikiais ir jo būsimomis išlaidomis bankroto proceso metu. Be to, ši naujai išaiškėjusi aplinkybė svarbi ir vertinant pareiškėjo sąžiningumą – pareiškėjas galbūt iš anksto, sąmoningai ruošėsi pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra ir visiškai išvengti kreditinių reikalavimų dengimo. Pirmiausia su vaiko mama M. M. sudarė ikiteisminę sutartį, neturinčią jokios teisinės galios, jog teiks vaikui išlaikymą po 500,00 Eur per mėnesį ir mokės papildomai 100,00 Eur kas mėnesį už darželį; paskui M. M. pareiškė reikalavimą dėl nesumokėto 130 000,00 Eur išlaikymo, tai reiškia, jog M. M. fizinio asmens bankroto procese bus įtraukta kaip pirmosios eilės kreditorė ir visos pareiškėjo lėšos, kurias asmuo gaus per fizinio asmens bankroto procesą, įskaitant ir nekilnojamojo turto pardavimo lėšos, bus skiriamos tik nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimui dengti, o kitų kreditorių reikalavimai nebus padengti nei iš dalies.

18.3. Pareiškėjas jau ketvirtą kartą teikia pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nors jokios esminės aplinkybės nėra pasikeitusios – jis vis dar turi daug nekilnojamojo turto, turi galimybę dirbti ir gauti darbinių pajamų. Pareiškėjo finansinė padėtis blogėja dėl jo paties kaltų veiksmų – jis nuo 2021 m. teikia nepagrįstus pareiškimus teismui dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, dėl to nuolat stabdomi priverstinio išieškojimo procesai ir auga palūkanos, delspinigiai bei vykdymo išlaidos. Vos užbaigus vieną procesą, iš karto teikiamas naujas pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, privalomai sustabdomas skolininko turto realizavimas bei kiti išieškojimo veiksmai. VSDFV Klaipėdos skyrius teikdamas atsiliepimą buvo išreiškęs prašymą dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, tačiau pirmosios instancijos teismas šio klausimo nesprendė.

19. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas G. R. prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais:

19.1. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą pašalino suinteresuoto asmens abejones, ir teismo nutartyje aiškiai nurodė, kad iš byloje pateikto antstolės A. R. Ž. (duomenys neskelbtini) patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui matyti, jog „John Deere 8100“ traktorius parduotas skolininko pasiūlytam pirkėjui M. V. už 4 000,00 Eur, o remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, MB „Medpjova“ išregistruota, todėl minimo turto pareiškėjas nebeturi. Kaip matyti, apeliantas galbūt nesutinka su antstolės patvarkymu dėl traktoriaus pardavimo bei su įmonės išregistravimu, tačiau tai nėra šios bylos dalykas. Tiek antstolės patvarkymas, tiek įmonės išregistravimas yra teisėti juridiniai faktai, dėl jų nėra inicijuoti teisminiai ginčai, taip pat nėra priimta jokių tai paneigiančių teismų sprendimų, todėl teismas teisėtai šias aplinkybės pripažino pagrįstomis. Traktorius „John Deer 8100“ realizuotas vykdomojoje byloje, o įmonė MB „Medpjova“ išregistruota, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas šio turto neturi, ir jis negali būti įtrauktas į bendrą pareiškėjo turto masę. Vykdomojoje byloje antstolė vykdydama jai teisės aktuose pavestas funkcijas nustatė areštuoto turto vertę, turtą įkainodama 4 000,00 Eur, įvertinusi jai pateiktus duomenis apie turtą, įvertinusi išieškotojo nuomonę dėl turto vertės. Tuo tarpu apeliantas teikdamas motyvus dėl MB „Medpjova“ nepateikė jokių įrodymų, kad bankrutuojantis asmuo turėjo kokią nors turtinę naudą. Minėta bendrovė jau daug metų nevykdė jokios veiklos, todėl teisės aktų nustatyta tvarka buvo likviduota ir išregistruota.

Šalies argumentai

19.2. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad neva pareiškėjas turi turto, t. y. traktorių „John Deer 8100“, kurio vertė 25 000,00 Eur, ir MB „Medpjova“ dalininko teises, kurių vertė 10 000,00 Eur. Šiais tikrovės neatitinkančiais duomenimis suinteresuotas asmuo padidina pareiškėjo turimo turto vertę ir teigia, kad pareiškėjas pajėgus įvykdyti turtines prievoles per protingą terminą. Pareiškėjas neturi nei traktoriaus, nei dalininko teisių, todėl visi suinteresuoto asmens atlikti skaičiavimai yra niekiniai bei neturintys jokios juridinės reikšmės. Tai, kad pareiškėjas galėtų padengti esamą 58 313,12 Eur skolą, suinteresuotas asmuo neįrodinėja, nes akivaizdu, kad tai nėra įmanoma. Todėl visiškai sutiktina su pirmosios teismo išvada, jog FABĮ nuostatų prasme pareiškėjas yra nemokus.

Atsiliepimas

19.3. Suinteresuotas asmuo nesutikimą dėl lėšų būtiniesiems poreikiams ir vaikų išlaikymui dydžio motyvuoja tik vienu argumentu, kad ankstesnėje byloje apytiksliai prieš metus laiko buvo patvirtinta 1 400 Eur/mėn. suma, o šioje byloje teismas patvirtino 1 453 Eur/mėn. Tai visiškai skirtingos bylos, skirtingos bylų faktinės aplinkybės, ir ankstesni sprendimai nelaikytini prejudiciniais faktais. Jei 2022 m. MMA buvo 730,00 Eur, tai 2023 m. MMA – 840,00 Eur, todėl teismas ir nustatė ne didesnę, o akivaizdžiai mažesnę sumą būtinųjų poreikių tenkinimui, nes ji nustatoma atsižvelgiant būtent į minimalios mėnesinės algos dydį. Teismo nustatytas lėšų dydis galėtų būti vertinamas per mažu, tačiau jokiu būdu ne per dideliu, kaip teigia apeliantas, todėl ir šioje dalyje atskirasis skundas atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

21. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl pareiškėjo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

22. Suinteresuotas asmuo VSDFV Klaipėdos skyrius prašo išspręsti klausimą dėl baudos paskyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Dėl to, kad pareiškėjas kreipiasi į teismą su prašymais jam iškelti fizinio asmens bankroto bylą, yra nuolat stabdomi priverstinio išieškojimo procesai ir auga palūkanos, delspinigiai bei vykdymo išlaidos. Vos užbaigus vieną procesą, iš karto teikiamas naujas pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, privalomai sustabdomas skolininko turto realizavimas bei kiti išieškojimo veiksmai. VSDFV Klaipėdos skyrius teikdamas atsiliepimą buvo išreiškęs prašymą dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, tačiau pirmosios instancijos teismas šio klausimo nesprendė.

23. Vadovaujantis CPK 95 straipsniu teismas, nustatęs, kad šalis nesąžiningai pareiškė nepagristą ieškinį (skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, gali paskirti tokiai proceso šaliai baudą iki 5000,00 Eur. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.

24. Teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų. Asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos, kreipdamasis į teismą, savo teisių gynimo būdą pasirenka savo nuožiūra. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad minėtas klausimas vis dėlto buvo išspręstas. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas minėtą klausimą nurodė, kad šiuo atveju, vertinant pareiškėjo elgesį, reikšminga tai, kad pareiškėjas pateikė prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo, teikė įrodymus, dėl pareiškėjo veiksmais nebuvo vilkinamas procesas ir tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo ar veikia prieš greitą ir teisingą bylos išsprendimą, pažeidžia proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus.

25. Pareiškėjas nurodė, kad išnykus aplinkybėms, nurodytoms Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartyje, siekdamas atkurti savo mokumą, pareiškėjas kreipiasi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, nes jo turimi kreditiniai įsipareigojimai padidėjo (dėl palūkanų ir vykdymo išlaidų), turtinė padėtis pablogėjo, nes turtas varžytynėse už nustatytą minimalią kainą nebuvo parduotas ir kt. Pareiškėjas nedetalizavo konkrečių pasikeitusių aplinkybių, tačiau vien faktas, kad pareiškėjas kelis kartus jau buvo kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ir pasikreipė pakartotinai, pats savaime nesudaro pagrindo pareiškėjui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo tenkinti VSDFV prašymo skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesu (skundžiamos nutarties 44 punktas). Taigi esant nurodytoms aplinkybės apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pirmiau paminėtiems argumentams. Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia fiziniam asmeniui pakartotinai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Todėl šiuo konkrečiu atveju nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad pareiškėjas kreipdamasis į teismą piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

26. Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo kreditiniai įsipareigojimai siekia 73 024,62 Eur. Pareiškėjui nuosavybes teise priklauso: ½ dalis žemės sklypo su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), vertė 6 371,50 Eur; ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė 730 Eur; žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), paskirtis – miško ūkio, žemės sklypo plotas 4,4500 ha, vertė 2 480 Eur; žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), paskirtis – miško ūkio, žemės sklypo plotas 9,4100 ha, vertė 5 130 Eur. Viso turto vertė nurodoma 14 711,50 Eur, kokia reali turto vertė papildomų duomenų nepateikta.

27. Iš byloje pateikto antstolės A. R. Ž. (duomenys neskelbtini) patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui matyti, jog „John Deere 8100“ traktorius parduotas skolininko pasiūlytam pirkėjui M. V. už 4 000,00 Eur, o remiantis VĮ Registrų centro duomenimis MB „Medpjova“ išregistruota, todėl šio turto pareiškėjas nebeturi.

28. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad M. M. 2023 m. rugsėjo 4 d. Klaipėdos apylinkės teismui buvo pateikusi ieškinį dėl išlaikymo priteisimo (civilinės bylos Nr. e2-8820-1180/2023). Ieškiniu teismo prašė priteisti iš skolininko G. R. išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. R. 130 000 Eur. Klaipėdos apylinkės teismas ieškinį priėmė nagrinėti, tačiau vėliau, t. y. 2023 m. gruodžio 8 d., M. M. ieškinį dėl išlaikymo priteisimo atsiėmė nurodydama, jog jai sužinojus, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, jis pažadėjo, kad vaiko išlaikymą teiks, teismui patvirtinus mokumo atkūrimo planą.

Dėl fizinio asmens bankroto

29. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo prašymą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo tenkino konstatuodamas, kad nors ir pareiškėjas turi turto, tačiau negali įvykdyti kreditinių įsipareigojimų, nes jo skoliniai įsipareigojimai žymiai viršija jo turimo turto vertę, t. y. jo kreditiniai įsipareigojimai sudaro 73 024,62 Eur, turimas turtas 14 711,50 Eur. Panaudojus turtą skolų dengimui, pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai būtų 58 313,12 Eur, tai viršija 25 MMA, todėl teismas pareiškėją pripažino nemokiu. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi atskirajame skunde argumentuoja, kad teismas neatsižvelgė į apeliantės bei kitų kreditorių išsakytas nuomones ir išdėstytus argumentus, neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjo galimybės įvykdyti prievoles kreditoriams, neišreikalavo visų reikiamų įrodymų, reikšmingų bylos aplinkybėms pagrįsti, rėmėsi tik pareiškėjo paaiškinimais ir viešų registrų informacija. Apeliantės nuomone, pareiškėjas turi galimybę per protingą terminą (teismų praktikoje nurodoma 9–10 metų) įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus.

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog FABĮ 1 straipsnio 1 dalis numato, jog fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka. Fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų. Kadangi fizinio asmens bankroto byla gali būti iškelta tik paties fizinio asmens iniciatyva (FABĮ 1 straipsnio 4 dalis), svarbu nustatyti asmens siekį atkurti savo mokumą, t. y. aktyviais veiksmais ieškoti galimybių patenkinti turimus finansinius įsipareigojimus, neprisiimant naujų ir nemažinant savo turimo turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-421/2021).

31. LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje e2FB-9687-941/2021 atsisakyta iškelti bankroto bylą pareiškėjui. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-218-1092/2022 Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis palikta nepakeista, kadangi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kelti pareiškėjui bankroto bylą yra netikslinga, nes jis turimus finansinius įsiskolinimus gali padengti per protingą 5 metų terminą. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-2659-323/2022 atsisakyta iškelti bankroto bylą pareiškėjui. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-679-889/2022 Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartis palikta nepakeista, kadangi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo iškelti pareiškėjui bankroto bylos, nes jis nėra nemokus, pareiškėjas turi galimybes atsiskaityti su kreditoriais per 10 metų terminą. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-10407-904/2022 nutarta iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-187-460/2023 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. gruodžio 9 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – atsisakė pareiškėjui iškelti bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad šiuo metu nėra pagrindo pareiškėjui iškelti bankroto bylos, nes jis nėra nemokus ir jo turimas turtas ir gaunamos pajamos daro pareiškėją pajėgų per protingą laikotarpį įvykdyti visas turtines prievoles.

32. Taigi, pareiškėjas į teismą dėl bankroto bylos jam iškėlimo ketvirtą kartą kreipėsi 2023 m. rugsėjo 5 d., t. y. faktiškai po šešių mėnesių po Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-187-460/2023 priėmimo. Pareiškėjas prašyme dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo nurodo, kad išnyko aplinkybės, kurios buvo nurodytos Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-187-460/2023, todėl teikia prašymą teismui siekdamas atkurti mokumą. Nurodė, kad jo turimi kreditoriniai įsipareigojimai padidėjo (dėl palūkanų ir vykdymo išlaidų), turtinė padėtis pablogėjo, nes turtas varžytinėse už nustatytą minimalią kainą nebuvo parduotas. Šiuo metu turimi kreditoriniai įsipareigojimai iš esmės yra dvigubai didesni, nei turimo turto reali vertė, todėl pareiškėjas nėra pajėgus per protingą terminą įvykdyti turimas turtines prievoles. Nurodė, kad fizinio asmens bankroto procese jam pavyktų ne tik atkurti savo mokumą, tačiau ir didesne apimtimi patenkinti kreditorinius įsipareigojimus, bei tokiu būdu būtų išlaikyta kreditorių ir pareiškėjo interesų pusiausvyra. Pareiškėjas pateikė duomenis, kad šiuo metu pajamų neturi, nuo 2023 m. rugsėjo 11 d. yra registruotas užimtumo tarnyboje. Byloje nepateikta duomenų apie jo dėtas pastangas įsidarbinti.

33. FABĮ 5 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tiek šios įstatymo nuostatos, nustatančios atsisakymo iškelti bankroto bylą pagrindus, tiek kitos įstatymo nuostatos nedraudžia (pasikeitus faktinėms aplinkybėms) pakartotinai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu bankroto byla nebuvo iškelta pagal ankstesnį pareiškimą. Aptariamo įstatymo nuostatos nenustato pareiškimo pateikimo laiko aspektu ribojimų. Tai reiškia, kad fizinis asmuo gali pakartotinai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau būtinoji tokio kreipimosi sąlyga yra faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas reikalavimas iškelti fizinio asmens bankroto bylą, pasikeitimas. Be to, šis pasikeitimas turi būti esminis, t. y. turi nebelikti priežasčių, kurios nulėmė ankstesnį teismo atsisakymą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, arba atsirasti naujos priežastys, sudarančios pagrindą iškelti fizinio asmens bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018).

34. Pagal FABĮ 1 straipsnio 1 dalies nuostatą fizinio asmens bankroto institutu gali naudotis fiziniai asmenys, kurių skolos susidarė tiek iš vartojimo teisinių santykių, tiek kitų teisinių santykių, pavyzdžiui, vykdyto verslo (ūkinės komercinės veiklos). Tačiau įstatyme imperatyviai įtvirtinta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Sąžiningumas ir skolininko bei kreditorių interesų derinimas yra pagrindiniai principai, kuriais pagrįstas visas fizinio asmens bankroto teisinis reguliavimas.

35. Aptariamų principų svarba nuosekliai akcentuojama kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant FABĮ normas. Inter alia (be kita ko), kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad FABĮ parengiamieji dokumentai patvirtina, jog priimant FABĮ nebuvo siekiama padėti nesąžiningiems asmenims atkurti savo mokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-248/2015). Fizinio asmens bankroto procedūra leidžia atkurti nemokaus, bet sąžiningo fizinio asmens mokumą ir patenkinti jo kreditorių reikalavimus ar jų dalį, todėl teismai, spręsdami klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, turi užtikrinti teisingą skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020).

36. Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) fizinis asmuo yra nemokus; 2) jis nemokus tapo elgdamasis sąžiningai; 3) nėra kitų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-421/2021).

37. Jau minėta, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėją pripažino nemokiu, tačiau vien formalaus pagrindo tam, kad pareiškėjui būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla, nepakanka. Pirmosios instancijos teismo vertinimu nagrinėjamu atveju teismui nepateikta jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima abejoti pareiškėjo sąžiningumu ir atsisakyti iškelti jam bankroto bylą. Teismo nuomone vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas yra sveikas ir darbingo amžiaus, nereiškia, jog jis elgiasi nesąžiningai ir fiktyviai nori iškelti sau bankroto bylą. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie didesnę pareiškėjo turto vertę ar kad parduotas turtas bus realizuotas už didesnę kainą. Todėl įvertinęs nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrindo kvestionuoti pareiškėjo nesąžiningumą nenustatė. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartimi nurodė pašalinti trūkumus, pateikti papildomus įrodymus pagrindžiančius pareiškėjo nurodytus įsiskolinimų dydžius kreditoriams ir kokiu pagrindu susidarė skolos visiems pareiškėjo kreditoriams. Nurodė, kad nors pareiškėjas pateikė duomenis, kad nedirba, bet nepateikė duomenų nuo kada nedirba, ar kitokių duomenų, susijusių su planuojamu gauti su darbo santykiais susijusių pajamų ir pan. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad nagrinėjamu atveju teismui nepateikta jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima abejoti pareiškėjo sąžiningumu ir atsisakyti iškelti jam bankroto bylą padaryta neįvertinus ir neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir neanalizavo skolų susidarymo, aplinkybių ar pareiškėjas dėjo kokias tai pastangas skoloms padengti, kokios aplinkybės yra susidariusios dėl išlaikymo įsiskolinimo, pareikšto ieškinio, kokia yra pareiškėjo turimo turto reali vertė ir kt. Iš byloje pateiktų duomenų apie skolų nurodymus, skolų susidarymo laikotarpius matyti, kad kai kurių įsiskolinimų sumos yra nedidelės, kaip pvz. UAB ,,Ekskomisarų biuras“ 12,10 Eur, UAB ,,Joniškio spedicija“ 36,30 Eur. Pateiktas AB „Klaipėdos vanduo“ 2023 m. sausio 3 d. skolų suderinimo aktas apie skolos susidarymą, suma nedidėlė ir kt. Pareiškėjas nurodė, kad jam asmenys yra skolingi bendrą 1.154,72 Eur sumą, tačiau nėra duomenų ar jis ėmėsi kokių tai veiksmų dėl skolų išieškojimo, šios aplinkybės nėra ištirtos ir įvertintos.

38. Teismas gali atsisakyti asmeniui iškelti bankroto bylą, taip nesuteikdamas jam galimybės atidėti skolų mokėjimą, išdėstyti jį palankesnėmis sąlygomis ar galiausiai būti atleistam nuo neišmokėtų skolų mokėjimo, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais leidžia daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi nepakankamai rūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022).

39. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinta teisės norma turi būti sistemiškai aiškinama su FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytu tikslu – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021).

40. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų paprastai atspindi pareiškėjo išsilavinimas, patirtis, nemokumo būklės kitimo aplinkybės ir veiksmai ar neveikimas, kurių jis ėmėsi situacijai pagerinti. Objektyvųjį kriterijų atspindi pareiškėjo (ne) atlikti ar galėję būti atlikti veiksmai per įstatymo nustatytą laikotarpį, t. y. 3 metus iki fizinio asmens kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020).

41. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nesąžiningumas gali būti suprantamas kaip neveikimas, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo yra jo deklaruojamoje nemokumo padėtyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020). Nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015; 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017).

42. Byloje pateikti duomenys, kad „John Deere 8100“ traktorius, parduotas skolininko pasiūlytam pirkėjui M. V. už 4 000 Eur, o remiantis VĮ Registrų centro duomenimis MB „Medpjova“ išregistruota, todėl šio turto pareiškėjas nebeturi. Taigi vertinant pareiškėjo turėtą kilnojamąjį turtą pareiškėjo sąžiningumo aspektu pažymėtina, kad Klaipėdos apylinkės teismas nagrinėdamas civilinę bylą Nr. e2FB-2659-323/2022, kuria atsisakyta pareiškėjui iškelti bankroto bylą, nesutiko su pareiškėjo pateiktu ratinio traktoriaus ,,John Deere 8100“ ir MB „Medpjova“ turtinių teisių įkainojimu. Klaipėdos apygardos teismas nagrinėdamas civilinę bylą Nr. e2S-679-889/2022 nustatė, kad ratinio traktoriaus ,,John Deere 8100“ vidutinė rinkos kaina yra 25 000 Eur, o MB „Medpjova“ turtinės teisės įkainotos 10 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjimo metu pareiškėjas neteikė į byla naujų duomenų dėl aptariamo kilnojamojo turto ar turtinių teisių. Klaipėdos apygardos teismas nagrinėdamas civilinę bylą Nr. e2S-679-889/2022, kuria taip pat atsisakyta iškelti bankroto bylą, pasisakydamas dėl traktoriaus vertės, pažymėjo, jog Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. sausio 27 d. nutartyje išsamiai įvertino pareiškėjo pateiktus duomenis apie traktoriaus vertę. Apeliacinės instancijos teismas minėtoje byloje pažymėjo, jog pareiškėjas nurodė, kad pagal buhalterinės apskaitos duomenis traktoriaus vertė yra 0,26 Eur, tačiau, tikėtina, kad jis gali būti parduotas už 3 000,00 Eur į metalo laužą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo minimi buhalterinės apskaitos duomenys – tai paties pareiškėjo surašytas raštas dėl traktoriaus likutinės vertės. Jokių kitų rašytinių įrodymų, galinčių pagrįsti traktoriaus vertę, pareiškėjas nepateikė. Pagal pirmiau minėtoje byloje pateiktą (duomenys neskelbtini) traktoriaus pirkimo–pardavimo sutartį jo kaina buvo 104 060,00 Lt (30 137,86 Eur). Traktoriaus techninės apžiūros talonas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad traktorius šiuo metu yra techniškai tvarkingas, kitos techninės apžiūros data yra 2023 m. balandžio 22 d. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog neturi pagrindo laikyti patikimu įrodymu paties pareiškėjo išrašytą raštą dėl traktoriaus likutinės vertės ir pritarti pareiškėjo teiginiui, kad traktorius per 6–7 metus yra nuvertėjęs ir jo rinkos vertė sudaro vos 0,26 Eur arba 3 000,00 Eur parduodant į metalo laužą. Apeliacinės instancijos teismas minėtoje byloje taip pat nurodė, kad likutinė turto vertė pagal buhalterinės apskaitos dokumentus ir reali turto rinkos vertė yra netapačios sąvokos, ir šios vertės gali reikšmingai skirtis. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, galinčių pagrįsti tikrąją traktoriaus vertę, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į laisvai prieinamus duomenis internete apie tokių pačių gamybos metų panašaus tipo traktorių kainas, konstatavo, kad pareiškėjui priklausančio traktoriaus vertė gali siekti apie 25 000,00 Eur.

43. Pareiškėjas pateikęs prašymą pirmosios instancijos teismui nurodo, kad jis faktiškai pašalino Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-187-460/2023 nurodytas aplinkybes, t.y., kad joms išnykus jis galėtų kreiptis į teismą prašydamas jam iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Byloje nėra pakankamai duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad pareiškėjo veiksmai turėjo įtakos tam, kad būtų sumažintas jam nuosavybės teise priklausantis kilnojamasis turtas, kuris buvo parduotas už 4 000,00 Eur, o jo rinkos vertė, siekė net 25 000,00 Eur. Pateikti duomenys, kad išregistruota MB „Medpjova“, kurios turtinės teisės, kaip nustatė teismai, pirmiau paminėtose bylose buvo įkainotos 10 000,00 Eur, tačiau šiuo nagrinėjamu atveju nėra duomenų, ar pareiškėjas gavo kokių nors lėšų išregistravęs minėtą įmonę. Apeliacinės instancijos teismui atsižvelgus į ankstesnėse bylose teismų nustatytas faktines aplinkybes, šiuo metu byloje pateiktus duomenis, pareiškėjo nurodomas aplinkybes kyla abejonių dėl skolininko sąžiningumo, elgesio su savo finansais, dėl įsidarbinimo, ar iš tiesų pareiškėjas siekia atstatyti mokumą, kyla abejonių ar pareiškėjas šiuo nagrinėjamu atveju sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, t. y. jas didino, kad likti nemokumo būsenos, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti.

44. Taigi apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliantės atskirajame skunde nurodytais argumentais, taip pat pritaria VSDFV Klaipėdos skyriaus atsiliepime į skundą nurodytiems argumentams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu konkrečiu atveju byloje reikalingi papildomi duomenys, taip pat reikalinga papildomai ištirti ir įvertinti kaip pasikeitė aplinkybės, ar pareiškėjas per paskutinius trejus metus ir ypač po Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-187-460/2023 iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo elgėsi sąžiningai nedėdamas pastangų gauti pajamų, kurias jis pagal savo įgūdžius ir kvalifikaciją buvo, galėjo būti pajėgus gauti bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui. Reikalinga įvertinti ar pareiškėjo elgesys užtikrina teisingą skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą, ar atitinka reikalavimus, keliamus asmeniui, siekiančiam bankroto bylos jam iškėlimo, ar bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui neprieštarauja FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

Dėl procesinės bylos baigties

45. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas anksčiau nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, sprendžia, kad esant neišsamiai ištirtoms ir įvertintoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju galėjo netinkamai taikyti teisės normas, reglamentuojančias fizinio asmens bankroto bylos iškėlimą, priimti nepagrįstą sprendimą. Vertintina, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus, kurie yra nepakankami, bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis panaikintina ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Teisėja Vilija Valantienė