Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei E. K., jos atstovui advokatui Eduardui Puškoriui (abu nuotoliu per Zomm programėlę),

trečiajam asmeniui R. S. ir jos atstovei advokatei V. G. (abi nuotoliu per Zomm programėlę),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovei B. K., tretiesiems asmenims R. S., G. D. ir VMI prie FM dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo ir paveldėjimo teisės liudijimų dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

29. Tretieji asmenys G. D. ir VMI prie FM į bylos nagrinėjimą neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką šalys informuotos tinkamai. VMI prie FM atstovas prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, todėl teismas bylą nagrinėja iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Ieškinys tenkintinas.

30. Iš byloje esančių įrodymų ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovės tėvas K. D. yra miręs.1 Ieškovės tėtis mirė kai ji gyveno Airijoje (nuo 2005-06-22). Nuo tėvų skyrybų iki pilnametystės ieškovė gyveno su mama S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 2023 mirė ieškovės močiutė, tėvelio mama I. J. D (gim.), kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo adresu. Apie močiutės mirtį ieškovei pranešė jos pusseserė telefono žinute. Šį faktą ieškovė sužinojo tuo metu, kai grįžusi iš Airijos respublikos į Lietuvą lankė ir rūpinosi jos sunkiai sergančia mama S. S., kuri buvo gydoma Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Ieškovės mama buvo onkologinis ligonis ir daugelį metų kovojo su vėžiu. Būtent močiutės mirties laiku ieškovės mamai buvo sunkus sveikatos pablogėjimas, to pasekoje kelios savaitės buvo praleistos ligoninėje ir 2023-mama mirė. Mirus mamai, pablogėjo ieškovės emocinė ir fizinė sveikata. Ieškovė yra vieniša mama. Gyvena su vaiku Airijos respublikoje. Dirba buhaltere. Dėl mamos ligos ir jos lankymo Lietuvoje ieškovė praleido daug darbo dienų, įskaitant visas priklausančias metines atostogas, todėl palaidojus mamą nedelsiant turėjo grįžti į darbą Airijoje. Mama mirė spalio mėnesį, o spalio mėnuo Airijoje yra mokesčių atsiskaitymo metas, ieškovė, kad įvykdyti darbdavio įsipareigojimus klientams, darbo dienomis ir savaitgaliais turėjo dirbti ilgas darbo valandas. Dėl emocinio išsekimo ir nuovargio ženkliai pablogėjo ieškovės sveikata. Tuo metu ieškovė neturėjo galimybės ir sveikatos imtis močiutės ir mamos palikimo priėmimo klausimų, nes nei fiziškai, nei emociškai nebuvo pajėgi tuo užsiimti. Iš artimų giminaičių ieškovė nesulaukė jokio pranešimo apie esantį močiutės palikimą, ar jai priklausančią palikimo dalį. Ji buvo informuota, kad močiutė yra surašiusi testamentą, kuriame viską palikusi savo dukrai R. S.. Dėl pačių artimiausių giminaičių suklaidinimo ieškovė laiku nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Manė, kad viskas yra palikta jos tetai testamentu. Ieškovė nei iš vieno Lietuvoje profesinę veiklą vykdančio notaro nėra gavusi pranešimo, kad po I. J. D mirties yra užvesta paveldėjimo byla, tuo pačiu nurodant, kad ieškovei esant antros eilės įpėdinei, ji atstovavimo teise vietoj savo mirusio tėvo K. D. turi teisę paveldėti mirusios močiutės palikimo dalį, t.y. ieškovė norminių aktų nustatyta tvarka bei terminais negavo jokio raginimo iš notaro kuo skubiau, bet ne vėliau, kaip per tris mėnesius nuo palikėjos mirties dienos, atvykti į notaro biurą ir pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo ar atsisakymą nuo jo. Kaip vėliau paaiškėjo, apie 2023 m. rugsėjo mėn. jos tetos: atsakovė B. K. ir suinteresuotas asmuo R. S., pradėjo paveldėjimo priėmimo procedūrą Klaipėdos 5-ajame notarų biure. Apie tai tetos jos neinformavo. Tik vėliau paaiškėjo, kad šios atitinkamai 2023-ir 2023-buvo pateikusios pareiškimus notarei R. K. priimti mirusios močiutės palikimą ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimus. Abi tetos notarei nurodė, jog kitų įpėdinių nėra. Suinteresuotam asmeniu R. S. po mamos mirties testamentu liko 33,37 m2 butas su rusiu (unikalus numeris), esantis. R. S. notarų biure priėmė palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą ir pagal įstatymą R. S. nėra išduotas. 2023-12-08 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. į kitą testamentu nepaliktą mirusiosios turto dalį yra išduotas atsakovei. Atsakovė 2023-12-13 įregistravo nuosavybės teises nekilnojamojo turto registre. Pagal atsakovei 2023-12-08 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr., paveldimą pagal įstatymą turtą sudaro: 11,50 m2 butas su rusiu ( r. sav. (vidutinė rinkos vertė 799 Eur). Atsakovė paveldėjo atitinkamai po ½ dalis aukščiau nurodyto mirusiajai priklausiusio turto. 2023-11-23 ieškovė susisiekė su advokatu Laimonu Strauka, kad šis padėtų Lietuvoje dėl mirusios mamos paveldėjimo dokumentų sutvarkymo. Advokatas suteikė teisinę konsultaciją ir kitas paslaugas, už kurias ieškovė apmokėjo pagal atsiųstą sąskaitą. Visą laiką, po močiutės mirties ieškovė bendravo su atsakovės ir trečiojo asmens vaikais, kurie yra jos pusseserės ir pusbroliai. Bendraudavo su tetomis (atsakovė, suinteresuotu asmeniu). Susiskambindavo, bendravo SMS žinutėmis, sveikindavo su šventėmis). 2023 m. gruodžio mėn. giminaičių elgesys ieškovei pasirodė keistokas, nes ieškovė pajuto, kad nuo jos yra kažkas slepiama. Kad išsklaidyti įtarimus, kad žinotų ar yra kas likę po palikimo priėmimo pagal testamentą ir pati galėtų kreiptis dėl palikimo priėmimo, ieškovė 2023 m. gruodžio pradžioje pažįstamo specialisto paprašė sužinoti duomenis apie jos mirusios močiutės turtą. Aplinkybę, kad močiutės vardu yra likęs turtas, ieškovė sužinojo sulaukusi atsakymo tik 2024 m. vasario pradžioje. Dėl mirusios mamos palikimo tvarkymo 2024-02-14 ieškovei pasitaikė galimybė grįžti į Lietuvą. 2024-02-15 atvyko į Klaipėdos 5-ąjį notarų biurą dėl močiutės I. J. D palikimo. Notarė R. K. informavo: kad yra užvesta tokia paveldėjimo byla Nr./2023, kad testamentu buvo paliktas butas K. N. gatvėje močiutės dukrai R. S.. Likęs palikimas, kuris nėra įrašytas į testamentą: butas D, , pavieniai žemės sklypai ir kiti pastatai, nebuvo įtraukti į testamentą ir yra paveldimi pagal įstatymą. Notarė taip pat paminėjo, kad abi močiutės dukros (atsakovė ir suinteresuotas asmuo) buvo paklaustos ar yra kitų teisėtų paveldėtojų, sutartinai atsakė kad ne, ir nepaminėjo savo mirusio brolio, ieškovės tėčio K. D.. Notarė paaiškino, kad ieškovė jau nebegali pati parašyti pareiškimo dėl palikimo priėmimo, nes yra jau praleistas įstatymo numatytas 3-iejų mėnesių terminas. Patarė susisiekti su advokatu, kad teismo keliu atstatyti praleistą palikimo priėmimo terminą. 2024-02-15 apie 11:30 dienos laiku telefonu kreipėsi į advokatą Laimoną Strauką ir paprašė, kad jis ieškovę atstovautų palikimo priėmimo procese. Advokatas sutiko atstovauti ir pradėti darbus. Kadangi, 2023 metų gruodžio mėnesį šis advokatas ieškovei jau suteikė konsultaciją dėl mamos palikimo, jis tik paprašė nurodyti močiutės I. J. D ir tėčio K. D. gimimo ir mirties datas. Ieškovė 2024-02-18 grįžo į Airiją. 2024-02-22 paskambino advokatui Laimonui Straukai ir pasitikslino dėl močiutės paveldėjimo proceso. Atstovas patvirtino, kad susisieks su 5-ojo notarų biuro notare K elektroniniu paštu, kad sustabdytų tolimesnį palikimo paveldėjimo procesą (tuo metu tik atsakovė B. K. buvo pilnai priėmusi palikimą). Advokatas patikino kad ieškovei toliau nereikia atlikti jokių veiksmų. 2024-03-08 ieškovė susisiekė su 5-ojo notaro biuro Klaipėdoje notare R. K. ir pasiteiravo, ar jos atstovas advokatas susisiekė su notare. Gavusi neigiamą atsakymą, ji susisiekė su advokatu L. Strauka. Pastarasis patvirtino, kad procesas vyksta. 2024-03-15 ji bandė komunikuoti su advokatu, bet šis vengė kontaktuoti. Iki ieškinio pareiškimo dienos skambučio iš advokato Laimono Straukos nesulaukė. Dėl didelio sutapimo tarp bendravimo su advokatu (nuo 2024-02-22) dėl kreipimosi į teismą dėl palikimui priimti termino atnaujinimo bei giminaičių padidėjusio aktyvumo (nuo 2024-02-24), žinučių ir telefoninių pokalbių turinio, ieškovė suprato, kad atsakovei ir kitiems giminaičiams, suinteresuotiems paveldėti mirusios močiutės turto dalį ir ją eliminuoti iš paveldėjimo santykių, tapo žinoma, jog ši kreipėsi į advokatą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo teisme. Ieškovei nėra aišku, kaip šias aplinkybes sužinojo jos artimieji giminaičiai. Dėl aukščiau paminėtų priežasčių ieškovė 2024-03-18 sudarė teisnių paslaugų sutartį su kitu advokatu. Kreiptis į teismą užtruko, kadangi teko aiškintis faktines aplinkybes, gauti atitinkamus dokumentus, juos pateikti advokatui, daliai dokumentų atlikti vertimus į lietuvių kalbą bei parengti ieškinį. Remiantis tuo, kas nurodyta aukščiau, terminą priimti palikimą ieškovė praleido dėl objektyvių nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių (mamos mirtis, giminių nesąžiningumas). Po sužinojimo apie palikimo atsiradimą terminas yra praleistas nežymiai (truputį daugiau nei tris mėnesius). Ieškovė ėmėsi aktyvių veiksmų tam, kad priimtų palikimą, taigi, elgėsi atidžiai ir rūpestingai. Šios aplinkybės ieškovė nuomone sudaro pagrindą jai atnaujinti trijų mėnesiu terminą priimti po močiutės I. J. D mirties atsiradusį palikimą.

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

31. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.8 straipsnio 1 dalį, asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

31.1. Iš ieškovės nurodytų aplinkybių ir byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad į teismą kreiptasi nepraėjus vienerių metų terminui nuo palikimo atsiradimo dienos.

31.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, teismas privalo atsižvelgti į tai, ar jis buvo atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Teismas, vertindamas bylos aplinkybes, privalo taikyti ne vidutinius, o individualius sąžiningo, atidaus ir rūpestingo elgesio standartus (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006). Be to, teismai turi ieškoti proporcingos pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų gynybos pusiausvyros (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).

32. Vertintina, kad viena priežasčių, turėjusios tiesioginės įtakos tinkamu laiku priimti mirusiosios močiutės palikimą buvo sunki ieškovės mamos liga ir mamos mirtis 2023. Po močiutės mirties 2023dėl palikimo priėmimo ieškovė neturėjo galimybės kreipti į notarą, nes turėjo prižiūrėti sunkiai sergančią mamą. Ieškovė mama mirė praėjus vos mėnesiui nuo močiutės mirties. Dėl visų šių įvykių ieškovė patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, nuolatinį stresą ir įtampą, jai prireikė nemažai laiko tam, kad atsigautų po šių visų išgyvenimų. Šios priežastys apsunkino savalaikius teisinius veiksmus palikimo priėmimo procese. Po mirusios mamos laidotuvių ieškovė turėjo skubiai grįžti į darbą jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Airijos respublikoje. Ieškovė viena augina ir išlaiko mažametį vaiką ir tvarkantis paveldėjimo dokumentus užtruktas laikas Lietuvoje ieškovei galėjo sukelti pasekmes, susijusias su darbo netekimu. Todėl net ir ieškovės mamos paveldimo byla užtruko ir paveldėjimo teisės liudijimas jai buvo išduotas tik 2024, kai ieškovei atsirado galimybė grįžti į Lietuvą. Be to, ieškovės tėvo seserys buvo nesąžiningos pateikdamos informaciją, kad mirusi močiutė viską paliko testamentu ieškovės tetai R. S.. Ieškovės tetos aiškiai žinodamos apie ieškovę, Klaipėdos 5-ajame notarų biure notarei pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, nes nurodė, kad nėra kitų įpėdinių, pretenduojančių į močiutės palikimą. Nutylėjimas apie kitus įpėdinius Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra vertintinas kaip nesąžiningas Elgesys, todėl ieškovė neturėjo pagrindo tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių (atsakovės ir suinteresuoto asmens) sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą. Kita vertus, į paveldimą turtą jau yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas atsakovei, kuri jau įgijo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą, tai taikyti CK 5.57 str. 1 d. normų nebegalima. Atsakovei 2023- buvo išduotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. į (3/6) dalį turto likusio po močiutės I. J. D mirties. Ginčo atveju, jeigu ieškovė būtų laiku kreipusis dėl palikimo priėmimo, tokiu atveju atsakovė būtų paveldėjusi 1/3 (2/6) dalį turto, o ieškovė ir suinteresuotas asmuo atitinkamai po 1/3 (2/6) dalį turto. Tuo tarpu atsakovė B. K. dabar yra gavusi daugiau nei jai priklauso pagal įstatymą – (3/6) dalį turto, o turėtų gauti 2/6 turto dalis. Tokiu būdu Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 1/6 dalyje paveldėto mirusios turto yra pripažintinas negaliojančiu. Tenkinus ieškovės prašymą ir atnaujinus jai terminą priimti palikimą kartu turi būti išspręstas klausimas dėl atsakovei išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 3333 dalies (1/6) pripažinimo negaliojančiu.

33. Sprendžiant dėl ieškovės ir palikimą priėmusių asmenų interesų pusiausvyros, atsižvelgtina į toliau nurodytas byloje nustatytas aplinkybes. Byloje nustatyta, kad ieškovė, prašydama atnaujinti jam terminą palikimui pagal įstatymą priimti ir iš dalies panaikinti paveldėjimo teisės liudijimus pretenduoja tik į jai kaip įstatyminiam pirmos eilės įpėdinei priklausančią palikimo dalį, t. y. 1/3 senelės turto dalį. Atsakovė su ieškiniu sutinka, nurodė, kad ji neatliko jokių pagerinimo darbų ar investicijų į paveldėtą turtą, nuostolių dėl paveldėto turto taip pat neturėjo. Iš esmės ginčo tarp šalių dėl senelės palikimo nėra, atsakovė neprieštarauja, kad ieškovei atitektų jai priklausanti senelės palikimo dalis.

34. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant klausimą kaip termino palikimui priimti atnaujinimas paveiks ieškovės ir palikimą priėmusių atsakovių turtinius ir kitus interesus, tai, kad atsakovė ieškinio reikalavimams neprieštarauja, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais sprendžia, jog termino palikimui pagal testamentą priimti atnaujinimas atsakovių turtinių ir kitų interesų esmingai nepažeis. Priešingai, neatnaujinus ieškovei termino palikimui pagal testamentą priimti, būtų pažeisti ieškovės interesai gauti dalį senelės palikimo, priklausiusio jai pagal įstatymą.

34.1. Įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog ieškovė E. K. terminą palikimui pagal testamentą priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl yra pagrindas šį terminą atnaujinti.

Dėl paveldėjimo teisės liudijimų dalies panaikinimo.

35. Atnaujinus ieškovei E. K. terminą palikimui pagal įstatymą priimti, yra pagrindas iš dalies pripažinti negaliojančiu (1/6 dalyje dėl paveldimo turto dydžio) Klaipėdos miesto 5 - ojo notarų biuro atsakovei B. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 2023 m. d. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. , nustatant ieškovei E. K. teisę į paveldimo turto1/3 dalį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

36.1. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis (Lietuvos A. T. 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018, 16 punktas). Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos A. T. 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018, 17 punktas).

36.2. Ieškovė E. K. bylos nagrinėjimo metu patyrė teismo išlaidas : 1500 Eur advokato išlaidos, 52 Eur dokumentų vertimas, 434 Eur sumokėtas žyminis mokestis, viso 1986 Eur, kuriuos bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovės atstovas prašo priteisti ne iš atsakovės B. K. (kaip ieškinyje), bet iš trečiojo asmens R. S.. Ieškovės patirtas išlaidas patvirtina pateikti mokėjimo dokumentai. Patirtos išlaidos yra būtinos, protingos, pagrįstos. Ieškovė savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai. Teismas netenkindamas ieškovės atstovo prašymą dėl teismo išlaidų priteisimo iš trečiojo asmens R. S. pasisako, kad įstatymas nenumato pareigos trečiajam asmeniui atlyginti ieškovo patirtas teismo išlaidas. Trečiasis asmuo turi teisę į savo patirtų teismo išlaidų atlyginimą, bet ne pareigą atlyginti ieškovo patirtas teismo išlaidas (CPK 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises, įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą). Ši pareiga įstatyme numatyta atsakovui, todėl, visiškai patenkinus ieškovės E. K. ieškinį, pastarosios patirtos teismo išlaidos priteistinos iš atsakovės B. K.. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra ieškovės teta, pensininkė ir jos šeimos pajamos nedidelės, priteistos teismo išlaidų 1986 Eur sumos mokėjimas išdėstomas 6 mėnesiams, kiekvieną mėnesį ieškovei E. K. sumokant po 331 Eur. Be to, teismas netenkindamas ieškovės atstovo prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo priteisimo iš trečiojo asmens R. S. atsižvelgia į tai, kad tokį reikalavimą atstovas iškėlė baigiamojoje kalboje.

36.3. CPK 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą). Taigi trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nors ir nėra tiesioginis ginčo dalyvis, yra suinteresuotas konkrečia bylos baigtimi ir jam procesinių įstatymų suteikiamos visos procesinės teisės, išskyrus tas, kurios susijusios su galimybe disponuoti ginčo dalyku. Tai trečiajam asmeniui leidžia dalyvauti procese taip, kad jis pats galėtų užtikrinti savo teises ir teisėtus interesus (Lietuvos A. T. 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-219/2019, 54 punktas). Šioje civilinėje byloje trečiajam asmeniui R. S. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, apmokant išlaidas 100 procentų. Bylos medžiagoje yra 2024-06-07 VGTP Nr. ATP-2024-24565 pažyma, kad R. S. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 333.33 Eur, kurias prašoma priteisti iš atsakovės B. K.. Patirtas išlaidas patvirtina dokumentai. Patirtos išlaidos yra protingos, pagrįstos. Šalis savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra pensininkė ir jos šeimos pajamos nedidelės, priteistos antrinės teisinės pagalbos išlaidų 333.33 Eur, sumos mokėjimas išdėstomas 3 mėnesiams, kiekvieną mėnesį sumokant po 111,11 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 290-291 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Atnaujinti ieškovei E. K., gim. , terminą trims (3) mėnesiams priimti palikimą po močiutės I. J. D, a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2023 m.., terminą skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Iš dalies pripažinti negaliojančiu (1/6 dalyje dėl paveldimo turto dydžio) Klaipėdos miesto 5 - ojo notarų biuro atsakovei B. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 2023 m. d. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr., nustatant ieškovei E. K., gim. teisę į paveldimo turto1/3 dalį.

Priteisti ieškovei E. K., gim. iš atsakovės B. K., a. k. (duomenys neskelbtini) patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmos instancijos teisme 1986 Eur sumoje.

Priteistų 1986 Eur mokėjimas išdėstomas 6 mėnesiams, kiekvieną mėnesį ieškovei E. K. sumokant po 331 Eur.

Priteisti iš atsakovės B. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 333.33 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmos instancijos teisme už suteiktą antrinę teisinę pagalbą trečiajam asmeniui R. S..

Priteistų antrinės teisinės pagalbos išlaidų 333.33 Eur, sumos mokėjimą išdėstyti 3 mėnesiams, kiekvieną mėnesį sumokant po 111,11 Eur.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į VMI prie FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodas (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Įsiteisėjusią sprendimo kopiją išsiųsti viešo registro tvarkytojui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.