Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo institucijos, teikiančios išvadą byloje, Šiaulių miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir ieškovo J. P. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-56-291/2016 pagal ieškovo J. P. ieškinį atsakovei I. Š. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo bei atsakovės I. Š. priešieškinį ieškovui J. P. dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos ir išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas pagal išvadą teikiančios institucijos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus apeliacinį skundą nutraukiamas, ieškovo J. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl išvadą teikiančios institucijos apeliacinio skundo

Iš bylos duomenų matyti, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius byloje dalyvauja kaip institucija teikianti išvadą, bet ne kaip byloje dalyvaujantis asmuo (CPK 37 str.). CPK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kiti proceso dalyviai turi CPK nustatytas procesines teises ir pareigas. Valstybės ir savivaldybės institucijų, dalyvaujančių procese išvadai duoti, procesines teises nustato CPK 50 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta šių institucijų teisė susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime, pateikti prašymus. Pažymėtina, jog valstybės ir savivaldybės institucijos, kaip ir tretieji asmenys, gali daryti įtaką proceso eigai ir lemti jo baigtį, nes teismas spręsdamas ginčus dėl vaikų turi įvertinti institucijos išvadą (CK 3.178 str.). Tačiau teisės teikti apeliacinį skundą išvadą byloje teikiančiai institucijai, kuri turi tik procesinį suinteresuotumą bylos baigtimi, priešingai nei trečiajam asmeniui, įstatymų leidėjas nenumato. Taigi tuo atveju, jeigu šių institucijų suinteresuotumas bylos baigtimi yra tik tarnybinis ir jos dalyvauja procese tik savo funkcijoms įgyvendinti, ši institucija byloje dalyvauja tik kaip išvadą pateikianti institucija, kuriai teisė pateikti apeliacinį skundą įstatyme nenumatyta (CPK 305 str., 37 str. 2 d.). Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą, apeliacinis procesas pagal institucijos, teikiančios išvadą byloje, Šiaulių miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus, apeliacinį skundą nutraukiamas (CPK 315 str. 2 d. 2 p, 5 d.).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Ieškovas J. P. su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: ieškovo ir atsakovės atstovių elektroninio susirašinėjimo duomenis, jų prijungti neprašė. Apeliacinės instancijos teismui ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus ir pridėjo naujus įrodymus (faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, prašymus dėl tarpininkavimo užtikrinant bendravimą su sūnumi ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atsakymus į juos). Atsižvelgdama į naujai pateiktų įrodymų įtaką šalių ginčo sprendimu, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo pateikti nauji įrodymai nėra reikšmingi sprendžiant dėl apskųsto teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl juos atsisakoma priimti (CPK 180 str., 306 str. 3 d., 314 str., 324 str. 3 d.).

Dėl faktinių aplinkybių

Byloje nustatyta, kad ieškovas J. P. ir atsakovė I. Š. yra nepilnamečio P. P., gim. (duoemnys neskelbtini)tėvai. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis, kuria vaiko P. P. gyvenamoji vieta nustatyta su motina I. Š., susitarta dėl tėvo vaikui teikiamo išlaikymo dydžio, t. y. 450 Lt (130,33 Eur) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, bei nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka. Tarp vaiko tėvų, ieškovo J. P. ir atsakovės I. Š., yra susidarę konfliktiški santykiai. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi tarp šalių patvirtintos taikos sutarties dalis dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdoma, vaikas nusiteikęs prieš bendravimą su tėvu, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo. Atsakovė I. Š. byloje pareiškė priešieškinį ieškovui J. P. dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos ir išlaikymo dydžio pakeitimo. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė, atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies. Su sprendimu nesutinka ieškovas J. P..

Dėl motinos valdžios apribojimo ir vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo

Apeliantas J. P. teigia, kad teismas visapusiškai neištyrė byloje pateiktų įrodymų, kurie patvirtina, jog atsakovė piktnaudžiauja motinos valdžia formuodama vaikui tėvo atstūmimą bei žiauriai elgiasi su vaiku nuteikinėdama jį prieš tėvą, todėl yra pakankamas pagrindas apriboti atsakovei motinos valdžią sūnaus atžvilgiu ir pakeisti vaiko gyvenamąją vietą. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka.Tėvų valdžios turinys apima tėvų teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str. 2 d.). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių, esant atitinkamoms aplinkybėms, atsižvelgiant į vaiko interesus, yra tėvų valdžios apribojimas (CK 3.160 str. 2 d., 3.180 str.). Teismas gali priimti sprendimą laikinai ar neterminuotai apriboti tėvų valdžią, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų. Minėtoje nuostatoje numatyti šie pagrindai, kai tėvai (vienas jų): 1) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.Taigi, esminis dalykas sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams, ir įvertinti veiksmų pobūdį. Vertinant, ar yra pagrindas taikyti laikiną atsakovės (motinos) valdžios apribojimą, įvertintinos konkrečios aplinkybės, dėl kurių prašoma apriboti motinos valdžią, analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jo interesus.Teisėjų kolegija pastebi, kad aplinkybės, susijusios su neterminuoto tėvo valdžios apribojimu, yra vertinamojo pobūdžio. Įrodymų vertinimas pagal CPK185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK178 str.). Apeliantas nepateikė jokių įrodymų apie ieškovės netinkamą elgesį su vaiku, jo nuteikinėjimą prieš apeliantą, o byloje esantys rašytiniai įrodymai (Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštai ir išvados, Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas) rodo priešingai, jog būtent ieškovė tinkamai rūpinasi su ja gyvenančiu nepilnamečiu sūnumi P. P., užtikrina jam tinkamą buitį ir gyvenimo sąlygas, vaikas su ja jaučiasi saugiai, yra prie jos prisirišęs, atsakovė domisi vaiko mokslais, užklasine veikla, t. y. tinkamai atlieka motinos pareigas. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės, kad vaikas yra nusiteikęs prieš tėvą ir nenori su juo bendrauti, susidarė būtent dėl tarp vaiko tėvų esančios konfliktinės situacijos, kai tėvai savo asmenines ambicijas iškelia aukščiau vaiko interesų, todėl natūralu, kad susidariusi padėtis veikia vaiką psichologiškai, jis netiesiogiai yra verčiamas pasirinkti, kurio iš tėvų poziciją palaikyti, o tai neigiamai veikia santykius su kitu tėvu. Dėl nurodytų aplinkybių, atlikus proporcingą šalių ir vaiko atitinkamų interesų vertinimą ir nenustačius CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, teismui nebuvo teisinio pagrindo taikyti atsakovei laikino motinos valdžios apribojimo nepilnamečio vaiko atžvilgiu.Apelianto nuomone, jeigu byloje surinktų įrodymų nepakanka tam, kad būtų apribota atsakovės, kaip motinos valdžia, tai jų yra pakankamai tam, kad būtų pakeista šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, ją nustatant su apeliantu.CK 3.169 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. CK 3.169 straipsnyje įtvirtintų teisės normų analizė leidžia daryti išvadas, jog pirminis nepilnamečio vaiko, kurio tėvas ir motina gyvena skyrium, gyvenamosios vietos nustatymo būdas – tėvų susitarimas, o teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tada, kai tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kyla ginčas; viena vertus, teismo sprendimas, kuriuo nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, neįgyja res judicata galios, kita vertus, kreiptis dėl vaiko gyvenamosios vietos, nustatytos teismo sprendimu, pakeitimo galima tik esant įstatymo (CK 3.169 str. 3 d.) nustatytam pagrindui.Aptardamas CK 3.169 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas ieškinio pareiškimo sąlygas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad faktus, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu vaiko gyvenamajai vietai su vienu iš tėvų nustatyti, arba jog tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavė vaiką gyventi ir auginti kitiems asmenims, privalo įrodyti tas iš tėvų, kuris reiškia reikalavimą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, tai yra, sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo 2001 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.Nagrinėjamu atveju, ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, nurodė, kodėl ankstesnis taikus susitarimas turėtų būti pakeistas: vaiko poreikiai nėra tenkinami, vaikui nėra užtikrinama teisė nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena, o atsakovės elgesys yra nesuderinamas su geriausiais vaiko interesais. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nekeisdamas vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos, pagrįstai atsižvelgė į esminę vaiko interesus užtikrinančią aplinkybę – vaiko gyvenamosios aplinkos stabilumą, tuo pačiu įvertinęs laikotarpį, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą bei susiformavusius pastovius emocinius ryšius su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena kartu, nes vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Ieškovo paminėta aplinkybė, kad vaiko poreikiai nėra tenkinami, yra paneigta rašytiniais įrodymais dėl atsakovės dalyvavimo vaiko auklėjime, gydyme, taip pat Vaiko teisių apsaugos institucijos išvadomis ir raštais dėl ieškovė buities ir gyvenimo sąlygų, kurios pripažintos tinkamomis. Tai, kad vaikui nėra užtikrinama teisė nuolat ir tiesiogiai bendrauti su ieškovu, nelaikytina pagrindu pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, o įrodo aplinkybę, kad abu tėvai tokioje situacijoje elgiasi savanaudiškai, neatsižvelgdami į vaiko interesus. Pažymėtina, kad byloje įrodyta suaugusiųjų konfliktinė situacija vaiko akivaizdoje akivaizdžiai paveikia vaiką, todėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas gali turėti neigiamos įtakos vaiko psichologinei būsenai. Apeliaciniame skunde nurodomi motyvai dėl atsakovės elgesio, nesuderinamo su geriausiais vaiko interesais, taip pat nėra pagrindas pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, nes byloje nustatyta, kad abi šalys yra priešiškai nusiteikusios, nelinkusios bendradarbiauti ar abipusių nuolaidų būdu spręsti susidariusią konfliktinę situacija vien tik atsižvelgdamos į vaiko interesus. Byloje neįrodyta, jog yra pagrindas vaiko interesais pakeisti jo nustatytą gyvenamąją vietą, todėl tenkinti šios apeliacinio skundo dalies taip pat nėra teisinio pagrindo.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos

Apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, kadangi, pasak apelianto, nustatyta tvarka yra minimali. Apelianto teigimu, byloje nebuvo įrodymų, jog maksimalus apelianto bendravimas su vaiku kenkia vaiko interesams. Apeliantas mano, kad pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką nėra išsprendžiamos iki šiol tarp tėvų kilusios problemos, dėl kurių jis ir kreipėsi į teismą.Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Skyrybų atveju abu tėvai, tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. To siekdami vaiko tėvai turėtų kiek galima greičiau spręsti savo asmenines emocines problemas, likusias po skyrybų, kurios dažniausiai ir būna pagrindinė nesusitarimo dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tarp tėvų priežastis. Pirmiausia abu tėvai turi siekti, kad būtų visapusiškai užtikrinti vaiko interesai (CK 3.3 str., 3.155 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, todėl tėvai turi netrukdyti vienas kitam bendrauti su vaiku, skatinti priešingos šalies bendravimą, susitardami taikiai ir nesudarydami tam nereikalingų kliūčių.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, besitęsiantys nuo 2013 m., ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimas yra sudėtingas, emocinis ryšys beveik nutrūkęs, vaikas nenori su juo bendrauti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadas, sutikdama su pirmosios instancijos teismo šių įrodymų pagrindu padaryta išvada, mano, jog pagrindinė problema yra vaiko tėvų nesugebėjimas susitarti, nekonfliktuoti, o į šią konfliktinę būseną yra įtrauktas vaikas, kuris palaiko atsakovės pusę. Teisėjų kolegija mano, kad vaiko nenoras bendrauti su ieškovu labiau susijęs su argumentais, kurie liečia šalių tarpusavio santykius (teismo procesai, tėvo netinkamas bendravimas su vaiko motina, priekaištavimas jai), o ne vaiko santykius su ieškovu, be to, tikėtina, kad atsakovė formuoja neigiamą ieškovo, kaip tėvo, įvaizdį (teismo vaikų ir paauglių psichologei ekspertei vaikas nurodė, kad tėvai nebegyvena kartu, nes tėtis skriaudė mamą, tėtis mus paliko; vaikas išsako pykčio, nenoro bendrauti argumentus tokius, kurių pats negali prisiminti, žinoti arba nurodo aplinkybes, kurių net nebuvo arba buvo kitokios, t. y. tėtis viską meluoja, o mama nemeluoja, tėtis nevažiuoja manęs aplankyti, tėtis nėra man nieko padovanojęs, jis mažai uždirba), kas apsunkina ryšio tarp ieškovo ir vaiko atstatymą.Teisėjų kolegija, įvertinusi konfliktiškus šalių santykius, sąlyginai išreikštą sūnaus P. P. norą bendrauti su ieškovu (teismo psichologui bendraujant su vaiku), tai, kad atsakovė iš esmės nededa pastangų atkurti vaiko ir ieškovo tarpusavio ryšį, jų bendravimą (nors būtent ji, kiekvieną dieną bendraudama su vaiku, turėdama vaiko pasitikėjimą, galėtų labai padėti šio ryšio atstatymui, tačiau kaip matyti iš specialistų/ psichologų paaiškinimų vaiko motina šiuo klausimu yra pasyvi), kad tiesioginis bendravimas nevyksta (nevyko), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pereinamąjį tėvo ir vaiko bendravimo laikotarpį dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui ir/ ar psichologui. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, būtina tikslinti pirmosios instancijos teismo nurodytą privalomojo pereinamojo laikotarpio bendravimo tvarką, siekiant realaus jos įvykdymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant užtikrinti vaiko teisę į šeimos ryšius bei atkurti vaiko ir tėvo emocinį ryšį tikslinga nustatyti dviejų mėnesių pereinamąjį laikotarpį, per kurį ieškovas bendrautų su vaiku dalyvaujant būtent tos srities specialistui t. y. psichologui, du kartus per savaitę po 1 val. Atsižvelgiant į tai, kad psichologinę pagalbą Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje gyvenantiems vaikams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams), pedagogams, ugdymo įstaigoms, teikia Šiaulių miesto pedagoginė psichologinė tarnyba, siekiant užtikrinti kokybišką tėvo ir vaiko bendravimo aplinką, nustatytina, kad vaikas su tėvu bendrauja Šiaulių miesto pedagoginės psichologinės tarnybos patalpose, esančiose Pakalnės g. 6A, Šiauliuose, kur konkrečią susitikimų (konsultacijų), t. y. J. P. bendravimo su vaiku P. P. datą ir laiką paskiria psichologas, atsižvelgdamas į šalių ir vaiko užimtumą. Atsakovė I. Š. susitikimuose nedalyvauja, tačiau psichologas gali įtraukti į susitikimus ir atsakovę. Taip pat tikslinant pirmosios instancijos teismo nustatytą privalomojo pereinamojo laikotarpio bendravimo tvarką parinkti psichologą pavedama Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui pagal šalių pateiktas kandidatūras, o jeigu šalys jų nepateikia ar jos nėra tinkamos, psichologą parenka pats Vaiko teisių apsaugos skyrius. Pareiga apmokėti už psichologo paslaugas, jeigu jos būtų mokamos, nustatytina abiems šalims lygiomis dalimis. Parinkti psichologą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius privalo per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo, šalys pateikti psichologo kandidatūrą Vaiko teisių apsaugos skyriui privalo per 20 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Pirmo susitikimo su psichologu datą ir laiką nustato Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, šalys privalo nustatytu laiku nuvykti į susitikimą Šiaulių miesto pedagoginės psichologinės tarnybos patalpose (Pakalnės g. 6A, Šiauliai). Vaiką pas psichologą nuveža ir iš jo pasiima atsakovė I. Š.. Tuo atveju, jei šalys ar jų vaikas dėl svarbių priežasčių negalės nustatytu laiku nuvykti į Šiaulių miesto pedagoginę psichologinę tarnybą, jos privalo ne vėliau kaip vieną dieną iki susitikimo apie tai telefonu informuoti viena kitą ir suderinti su psichologu kitą susitikimo laiką, tačiau visais atvejais per mėnesį turi įvykti ne mažiau kaip aštuoni ieškovo susitikimai su vaiku.CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, kaip pažymėta pirmiau, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014. Teismų praktika. 2014, 41, p. 102-116). Pažymėtina, kad abu tėvai turi veikti abipusės pagarbos principais, nė vienas iš tėvų neturi teisės piktnaudžiauti savo kaip tėvo ar motinos teisėmis, nemanipuliuoti vaiku ir, prisidengiant vaiko interesais, siekti savo tikslų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad negalima šalių tarpusavio santykių sudėtingumą perkelti į tėvų bendravimo su sūnumi santykius, nes abu tėvai prieš įstatymą yra lygūs ir turi vaiko atžvilgiu vienodas teises ir pareigas.Teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatyta apelianto bendravimo su vaiku tvarka atitinka minimalią bendravimo tvarką, todėl būtina įvertinti, ar tam yra pagrindas (kokios aplinkybės lemia tokios bendravimo tvarkos nustatymą). Byloje nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo nutartis, kuria buvo nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka, priimta 2014 m. balandžio 22 d. Bendravimas pagal šia nutartimi nustatytą tvarką buvo nepastovus, su ilgomis pertraukomis. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčas tarp šalių šioje byloje taip pat vyksta jau pakankamai ilgą laiką, nustatytos ieškovo bendravimo su sūnumi tvarkos bylos nagrinėjimo laikotarpiu faktiškai nebuvo laikomasi. Aktualiu laikotarpiu pateiktoje teismo psichologės išvadoje pažymima, kad šiuo metu esminis tikslas yra atkurti tėvo ir vaiko bendravimą bei stiprinti jų tarpusavio ryšį. Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apribojo ieškovo teisę maksimaliai bendrauti su sūnumi. Pažymėtina, kad tarpusavio santykių kūrimas yra ilgas procesas, todėl tėvas turėtų kantriai, nereikalaudamas, o įsiklausydamas ir atsiliepdamas, megzti ryšį su vaiku. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į vaiko amžių ir jo poreikius, išaiškina, kad nagrinėjamoje byloje abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, todėl pasibaigus teismo nustatytam dviejų mėnesių pereinamajam bendravimo laikotarpiui, tėvai tarpusavyje gali susitarti ir dėl kitokios tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos nei teismo sprendimu nustatyta ir kreiptis dėl jos pakeitimo, svarbiausia, kad ta bendravimo tvarka labiausiai atitiktų ir nepažeistų vaiko interesų.Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto pozicija dėl netinkamos tvarkos nustatymo vaikui sergant. Priešingai nei teigia apeliantas, kaip matyti iš teismo sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos, yra nustatytas konkretus tėvo bendravimas su sūnumi jo ligos atveju: sergantis vaikas lieka savo namuose, neatsižvelgiant į nustatytą tėvo bendravimo su vaiku tvarką; apie vaiko ligą vaiko motina I. Š. turi informuoti vaiko tėvą J. P.; tėvas turi teisę lankyti sūnų jo namuose nuo 10 val. iki 19 val., savo apsilankymo laiką iš anksto suderinęs su vaiko motina I. Š.. Taigi, vaiko ligos atveju, ieškovui yra užtikrinta teisė matytis su vaiku, nustatytos konkrečios lankymo valandos, prieš tai laiką suderinus su atsakove. Dėl bendravimo tvarkoje nustatytų ieškovo veiksmų sūnui susirgus jam esant pas ieškovą, teisėjų kolegija pasisako, kad tokia tvarka nepažeidžia vaiko tėvo teisių ir pareigų vaiko atžvilgiu, kadangi teismo sprendimu gyvenamoji vaiko vieta nustatyta su atsakove.Dėl teismo patvirtintoje bendravimo tvarkoje numatytos ieškovo pareigos jo atostogų metu be atsakovės sutikimo neišvežti sūnaus į užsienį, teisėjų kolegija nurodo, kad tėvų teisės ir pareigos auklėti vaiką yra lygios, tačiau tai nereiškia jų įgyvendinimo galimybės neatsižvelgiant į įstatymų, kuriais reglamentuojami atitinkami civiliniai teisiniai santykiai, reikalavimus. Lietuvai prisijungus prie Šengeno erdvės ir panaikinus vidaus sienas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 724 buvo pakeista Vaiko laikinojo išvykimo į užsienio valstybes tvarka. Ji nustato, kad su tėvais ar vieniems laikinai išvykstantiems vaikams nereikia raštiško vieno iš tėvų sutikimo, kai vykstama į Šengeno erdvei priklausančias šalis (Austriją, Belgiją, Daniją, Graikiją, Ispaniją, Italiją, Liuksemburgą, Nyderlandus, Portugaliją, Prancūziją, Suomiją, Švediją, Vokietiją, Latviją, Čekiją, Estiją, Lenkiją, Maltą, Slovakiją, Vengriją, Slovėniją; Islandiją, Lichtenšteiną, Norvegiją ir Šveicariją). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 302 patvirtintą Vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei (Airiją, Bulgariją, Jungtinę Karalystę, Kiprą, Kroatiją ir Rumuniją), tvarkos aprašo 2 punktą vaikui, išvykstančiam su vienu iš tėvų, kito rašytinis sutikimas nebūtinas. Tuo remiantis darytina išvada, kad bendravimo tvarkoje numatyta nuostata draudžianti ieškovui be atsakovės sutikimo laikinai (ieškovo atostogų metu) išsivežti sūnų į užsienį įstatymiškai yra nepagrįsta. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimas pakeistinas, iš bendravimo tvarkos 2.6 punkto pašalinant įpareigojimą ieškovui jo atostogų metu gauti motinos sutikimą, norint išsivežti sūnų laikinai už Lietuvos Respublikos ribų. Pažymėtina, kad pašalinus minėtą nuostatą, ieškovui neišnyksta pareiga informuoti atsakovę apie laikino buvimo užsienyje laikotarpį ir vietą.

Dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo

Ieškovas šioje apeliacinio skundo dalyje nurodo, jog per laikotarpį nuo teismo nutarties, kuria nustatytas išlaikymas po 450 Lt (130,33 Eur), priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, turtinė ieškovo padėtis ne pagerėjo, o pablogėjo, be to, teismas neatsižvelgė į tėvo turtinę padėtį ir realius vaiko poreikius, todėl minėta nutartimi priteistas išlaikymas neturėjo būti padidintas iki 150 Eur.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimą įtvirtinančias teisės normas. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šią teisės normą pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Aplinkybės, lemiančios šalių turtinės padėties pasikeitimą iš esmės, yra labai įvairios: tai ir šalių gaunamų pajamų žymus sumažėjimas, papildomų išlaikymo prievolių atsiradimas ar išlaikymo prievolės kitiems asmenims padidėjimas, sveikatos žymus pablogėjimas, dėl ko padidėja tėvo (motinos) būtinos išlaidos, ir kt. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.Nagrinėjamu atveju, reikalavimas padidinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui buvo grindžiamas pasikeitusiais (padidėjusiais) vaiko poreikiais, todėl šioje byloje teisiškai reikšmingos nustatytos aplinkybės, jog teismo nutartis, kuria patvirtintas šalių susitarimas dėl šalių vaikui išlaikyti skirtinos sumos, priimta 2014 m. balandžio 22 d., t. y. daugiau nei prieš vienerius metus, kreipimosi į teismą metu sūnui buvo 7 metai, vaikas turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, pradėjo lankyti mokyklą, papildomus užsiėmimus, todėl atsirado papildomų išlaidų, susijusių su ugdymu, gabumų lavinimu, saviraiškos pomėgiais ir pan., be to, per pastaruosius metus pasikeitė šalies ekonominė padėtis: šalyje pasikeitė valiuta, padidėjo maisto produktų, rūbų, paslaugų kainos. Taigi, sūnaus poreikiai po minėtos teismo nutarties priėmimo, kuria ieškovas įsipareigojo teikti sūnui išlaikymą po 450 Lt (130,33 Eur) kas mėnesį, pasikeitė, t. y. padidėjo, todėl pirmosios instancijos teismas, visapusiškai įvertinęs atsakovės pateiktus įrodymus, pagrįstai sprendė, kad priteistas išlaikymo dydis (450 Lt (130,33 Eur)) nebeatitinka išaugusių vaiko poreikių ir yra pakitęs.Nors pirmosios instancijos teismas detaliai ir neanalizavo šalių turtinės padėties pasikeitimų po teismo nutarties, kuria patvirtintas šalių susitarimas dėl šalių vaikui išlaikyti skirtinos sumos, priėmimo, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, padarė teisingą išvadą, kad per laikotarpį nuo anksčiau minėtos nutarties priėmimo, t. y. nuo 2014 m. balandžio 22 d., iki kreipimosi į teismą dienos dėl išlaikymo dydžio padidinimo (2015 m. gegužės 15 d. pateiktas priešieškinis), ieškovo turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė. Ieškovas dirba toje pačioje darbovietėje, gauna pastovų darbo užmokestį po 468 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius, ieškovui nuosavybės teise priklauso automobilis, taip pat du butai Šiauliuose. Apeliantas papildomai nurodė, kad prižiūri ir teikia išlaikymą savo motinai, tačiau tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovas turėtų kitų išlaikytinių, kreditinių įsipareigojimų, sveikatos sutrikimų ar kitų specialiųjų poreikių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl sąlygų padidinti priteisto išlaikymo dydį buvimo, teisingai įvertino nepilnamečio sūnaus poreikius ir šalių turtinę padėtį, jų bendravimo pobūdį po taikos sutarties sudarymo, todėl tenkinti apeliacinio skundo dalies jo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl procesinės bylos baigties

Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija mano, kad ieškovo J. P. apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, tačiau, vertinant pateiktus argumentus, yra pagrindas jį pakeisti, todėl apelianto apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, patikslinant teismo nustatytą bendravimo tvarką pereinamuoju dviejų mėnesių laikotarpiu ir iš bendravimo tvarkos 2.6 punkto pašalinant įpareigojimą ieškovui jo atostogų metu gauti motinos sutikimą, norint išsivežti sūnų laikinai už Lietuvos Respublikos ribų (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Atsižvelgiant į tai, kad šalių ginčas neturtinis, todėl tikslus žyminio mokesčio proporcijų apskaičiavimas CPK 93 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka neįmanomas, į tai, kad apeliacinės instancijos teismo nutartimi patikslinant teismo nustatytą bendravimo tvarką pereinamuoju dviejų mėnesių laikotarpiu ir pašalinant iš bendravimo tvarkos 2.6 punkto įpareigojimą ieškovui jo atostogų metu gauti motinos sutikimą, norint išsivežti sūnų laikinai už Lietuvos Respublikos ribų, pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka iš esmės nekeičiama, taip pat įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (dėl bendravimo su vaiku tvarkos konfliktavo abi šalys), pirmosios instancijos teisme šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neperskirstytinos (CPK 93 str. 4 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Apeliacinės instancijos teisme patenkinus dalį (10 procentų) apelianto reikalavimų, abiems šalims turėtų būti paskirstytos bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme dalys (CPK 93 str. 2, 5 d.).Už apeliacinį skundą ieškovas sumokėjo 46 Eur žyminį mokestį, tačiau duomenų, kad patyrė išlaidų už advokato teisinę pagalbą, nepateikė, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 4,60 Eur žyminio mokesčio.Atsakovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir konsultavimą patyrė 500 Eur advokato išlaidų. Kadangi minėta suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), atsakovei iš ieškovo proporcingai patenkintiems ir atmestiems apeliacinio skundo reikalavimams priteistina 450 Eur išlaidoms už advokato teisinę pagalbą padengti. Atlikus priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme įskaitymą, iš ieškovo atsakovei priteistina 445,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Apeliacinį procesą pagal išvadą teikiančios institucijos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus apeliacinį skundą nutraukti.

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovo J. P. patikslintą ieškinį atsakovei I. Š. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, motinos valdžios apribojimo bei išlaikymo priteisimo atmesti.

Iš dalies tenkinti atsakovės I. Š. priešieškinį ir nustatyti ieškovo J. P. bendravimo su nepilnamečiu vaiku P. P., gim. (duomenys neskelbtini) tvarką:

Du mėnesius ieškovas J. P. bendrauja su sūnumi P. P. du kartus per savaitę po 1 (vieną) valandą Šiaulių miesto pedagoginės psichologinės tarnybos patalpose, esančiose Pakalnės g. 6A, Šiauliuose, dalyvaujant psichologui. Konkrečią susitikimų (konsultacijų), t. y. J. P. bendravimo su vaiku P. P., datą ir laiką paskiria psichologas, atsižvelgdamas į šalių ir vaiko užimtumą. Atsakovė I. Š. susitikimuose nedalyvauja, tačiau psichologas gali įtraukti į susitikimus ir atsakovę.

Parinkti psichologą pavedama Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui pagal šalių pateiktas kandidatūras, o jeigu šalys jų nepateikia ar jos nėra tinkamos, psichologą parenka Vaiko teisių apsaugos skyrius. Psichologo paslaugas, jeigu jos mokamos, abi šalys apmoka lygiomis dalimis. Šalys pateikti psichologo kandidatūrą Vaiko teisių apsaugos skyriui privalo per 20 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Parinkti psichologą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius privalo per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo. Pirmo susitikimo su psichologu datą ir laiką nustato Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, šalys privalo nustatytu laiku nuvykti į susitikimą Šiaulių miesto pedagoginės psichologinės tarnybos patalpose (Pakalnės g. 6A, Šiauliai). Sūnų P. P. pas psichologą nuveža ir pasiima atsakovė I. Š.. Tuo atveju, jei ieškovas ar vaikas dėl svarbių priežasčių negalės nustatytu laiku nuvykti į Šiaulių miesto pedagoginės psichologinės tarnybą, privaloma ne vėliau kaip vieną dieną iki susitikimo apie tai telefonu informuoti kitą šalį ir suderinti su psichologu kitą susitikimo laiką, tačiau visais atvejais per mėnesį turi įvykti ne mažiau kaip aštuoni ieškovo susitikimai su vaiku.

Pasibaigus dviejų mėnesių pereinamajam laikotarpiui, nustatoma tokia ieškovo J. P. ir jo sūnaus P. P. bendravimo tvarka:

Ieškovas J. P. kas antrą mėnesio savaitgalį, paima sūnų P. P. iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 12 val. ir grąžina jį į namus sekmadienį 17 val.Kiekvieną Tėvo dieną, tėvo gimimo dieną ieškovas J. P. paima vaiką iš jo namų šeštadienį 12 val. ir grąžina į namus sekmadienį 19 val. Jeigu tėvo gimimo diena yra darbo diena, tėvas paima vaiką iš namų 17 val. ir grąžina į namus 20 val.Neporiniais metais sūnaus P. P. gimimo dieną ieškovas J. P. paima vaiką iš namų 11 val. (jeigu tai yra darbo diena 17 val.), ir grąžina vaiką j namus 20 val.Kiekvieną Motinos dieną, motinos gimimo dieną ir sūnaus P. P. gimimo dieną poriniais metais, nepriklausomai nuo nustatytos tėvui bendravimo su vaiku tvarkos, vaikas bendrauja su motina I. Š..Šv. Velykų pirmąją dieną, Šv. Kalėdų antrąją dieną, neporiniais metais sausio 1 dieną, tėvas J. P. paima sūnų P. P. iš jo namų 11 val. ir grąžina sūnų į namus 20 val.Tėvo J. P. kasmetinių atostogų metu sūnus P. P. būna su tėvu 14 paeiliui einančių dienų. Vaiką tėvas pasiima pirmąją atostogų dieną 11 val. ir grąžina paskutinę 14-ą atostogų dieną 20 val. Tėvas apie savo atostogų dienas, kurias pageidauja būti su vaiku, vaiko motiną I. Š. įspėja prieš vieną mėnesį. Jei tėvo ir motinos atostogos sutampa, sutampanti atostogų dienų dalis vienodai padalijama abiems tėvams; pirmąją padalytųjų atostogų pusę su sūnumi būna tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau. Tėvas informuoja motiną apie numatomą su vaiku atostogų vietą ir pobūdį. Motina perduoda tėvui reikiamus sūnaus drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus, turimus dokumentus, reikalingus vaiko atostogoms. Sūnus su motina I. Š. būna 14 paeiliui einančių dienų motinos kasmetinių atostogų metu. Motina apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su vaiku, sūnaus tėvą J. P. įspėja prieš vieną mėnesį.Tos dienos, kuriomis nustatyta tėvo bendravimo su sūnumi tvarka, bet tėvas negali jo pasiimti, nėra kompensuojamos numatyto bendravimo su kartu gyvenančia motina dienų sąskaita.Sergantis vaikas lieka savo namuose, neatsižvelgiant į nustatytą tėvo bendravimo su vaiku tvarką. Apie vaiko ligą vaiko motina I. Š. turi informuoti vaiko tėvą J. P.. Tėvas turi teisę lankyti sūnų jo namuose nuo 10 val. iki 19 val., savo apsilankymo laiką iš anksto suderinęs su vaiko motina I. Š..Vaiko ligos dienos, kuriomis nustatyta tėvo J. P. bendravimo su sūnumi P. P. tvarka, nekompensuojamos.Vaikui P. P. susirgus esant pas tėvą, tėvas turi informuoti apie tai motiną ir nedelsiant pristatyti vaiką motinai ar į gydymo įstaigą.Ieškovas J. P. turi teisę bendrauti su sūnumi P. P. jo mokymo ar užklasinio ugdymo vietose be jokių apribojimų, jeigu tai nepažeis vaiko interesų.Apie vaiko P. P. gyvenamosios vietos, mokymo įstaigos pakeitimą, vaiko motina I. Š. nedelsiant informuoja vaiko tėvą J. P..Vaiko P. P. tėvas J. P. ir motina I. Š. gali susitarti ir dėl kitokių nei nustatyta šioje bendravimo su vaiku tvarkoje sąlygų, jeigu tuo nebus pažeisti vaiko interesai.Vaikui P. P. sukakus 10 metų, atsižvelgiant įvaiko interesus, vaiko ir tėvo emocinį ryšį jų tarpusavio santykius, nustatyta jų tarpusavio bendravimo tvarka gali būti pakeista bendru vaiko motinos ir tėvo sutarimu ar teismo sprendimu. Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2-291-569/2014 nustatytą J. P. teikiamo materialinio išlaikymo dydį nepilnamečiui sūnui P. P. periodinėmis išmokomis po 450 Lt kas mėnesį, priteisiant iš J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2015 m. gegužės 15 d. iki sūnaus pilnametystės.

Nepilnamečio P. P., gim. (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę I. Š..

Priteisti iš ieškovo J. P. 1489,90 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei I. Š..“

Priteisti iš ieškovo J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 445,40 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt penkis eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.