Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos:2.6.4.4.2.; 2.6.4.4.3.; 2.6.4.6.; 2.6.5.2.1.; 3.2.6.1.; 3.1.7.5. (S)

SPRENDIMAS

2016m. liepos 19d.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos VTAS atstovei E. B.

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. P. patikslintą ieškinį atsakovei I. Š., institucijai, teikiančiai išvadą- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, motinos valdžios apribojimo bei išlaikymo priteisimo bei atsakovės I. Š. priešieškinį atsakovui J. P., institucijai, teikiančiai išvadą- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos ir išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintas iš dalies.

Dėl motinos valdžios apribojimo

CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Apribojus tėvų valdžią, tėvai netenka asmeninių teisių – teisės gyventi su vaiku, reikalauti grąžinti vaiką iš kitų asmenų, dalyvauti jį auklėjant, bendrauti ir matytis su vaiku, jei tai kenkia jo interesams, tačiau lieka pareiga jį išlaikyti. Sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo, taip pat tėvų teisių, nustatytų CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, įgyvendinimo ribojimo, turi būti analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Tėvų pareigų atlikimo veiksmai vertintini atsižvelgiant į CK 3.155 straipsnyje nustatytą tėvų valdžios turinį ir tada spręstina dėl atitinkamos įstatyme nustatytos vaiko teisių apsaugos priemonės taikymo. Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus bei pažeidimų pobūdį ir, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti vieną iš tėvų valdžios ribojimo priemonių, ar ne. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas ginčo santykiams, turi vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, reiškiančiu, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius v. V. D. ir kt., byla Nr. 3K-3-209/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. v. N. V., bylos Nr. 3K-7-114/2013).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo

2014-04-22 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis, kuria buvo sutarta nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su jo motina. Ieškovas, pareikšdamas ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, keičiant vaiko šeimos aplinką, turi pateikti įrodymus, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su motina. (LR CPK 178 straipsnis).

Sprendžiant skyrium gyvenančių tėvų ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, pareikštą remiantis LR CK 3.169 straipsnio 3 dalimi, teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Aplinkos keitimas vaikui sukelia emocinių išgyvenimų, gali padaryti socialinę, psichologinę žalą. Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir, nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo. Stabilios vaiko aplinkos užtikrinimo poreikis atsispindi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) taikymo (žr., N. and S. v. Svvitzerland (GC), no. 41615/07, 6 July 2010; H. v. Finland, no. 19823/92, 23 September 1994).

Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai, tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008).

Aukščiausiojo teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo / pakeitimo klausimu suformuota, ši praktika orientuoja teismus nagrinėjant bylą, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamojoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009, kt).

Iš byloje surinktų įrodymų darytina išvada, jog atsakovė kaip nepilnamečio vaiko motina tinkamai rūpinasi savo sūnumi, jo poreikių patenkinimu, dalyvauja vaiko ugdymo, lavinimo procese, yra sudariusi tinkamas gyvenimo ir vystymosi sąlygas namuose. Tarp vaiko ir motinos yra susiformavęs stabilus ir glaudus emocinis ryšys, vaikas tik su motina gyvena beveik trejus metus, todėl nėra jokio pagrindo keisti nepilnamečio P. P. gyvenamąją vietą. Be to teisme apklausta Teismo vaikų ir paauglių psichologė ekspertė Dovilė Prižginė patvirtino, jog šiuo metu keisti vaiko gyvenamąją vietą nerekomenduotina, nes tai galėtų pakenkti pačiam vaikui. Tą patį patvirtino ir liudytoja apklausta Šiaulių apygardos teismo specialistė psichologė V. Š.. Teismas mano, jog šiuo metu P. P. gyvenimas kartu su motina labiausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus, todėl nėra pagrindo keisti vaiko gyvenamąją vietą.

Atmetus ieškovo reikalavimus dėl motinos valdžios apribojimo atsakovei bei vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, atmestinas ir jo reikalavimas dėl 130 Eur dydžio išlaikymo vaikui iš atsakovės priteisimo.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 str. įtvirtina tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Lietuvos Respublikos Civilinis kodekso (toliau - LR CK) 3.170 str., tiek Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 str. numato, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jam turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu ir artimaisiais giminaičiais, ypač kai šie negyvena kartu su juo. Dėl to. tėvams gyvenant skyrium, tėvas negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat. kaip ir motina, su kuriuo gyvena vaikas. Vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 straipsnio 1-3 dalys). Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Taip pat tėvai privalo sudaryti sąlygas savo vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus bei visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu.

LR CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kuriuo vadovaujantis tėvai, įgyvendindami savo teises ir pareigas vaikams, privalo vadovautis vaikų interesais ir nepiktnaudžiauti įstatymo suteiktomis teisėmis. Kadangi tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas harmoningai vystytųsi, antrajam iš tėvų turi būti sudaryta reali galimybė ne tik pasimatyti su vaiku, bet bendrauti su juo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praktikoje konstatavo, kad teisė matytis su vaiku yra garantuojama įstatymo tam, kad vaikas neprarastų ryšio su tėvu (motina). Tuo tarpu teisė bendrauti yra platesnė už galimybę matytis su vaiku, kadangi yra tiesioginė prielaida bei tikslas dalyvauti vaiko auklėjime. Todėl suteikti galimybę bendrauti su vaiku yra to iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, pareiga.

Šalys 2014-04-22 Šiaulių apylinkės teismo teisėjo patvirtinta taikos sutartimi buvo sutarę dėl nepilnamečio sūnaus P. P. gyvenamosios vietos kartu su motina bei dėl bendravimo tvarkos nustatymo, tačiau kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, nustatyta bendravimo tvarka nebetenkina nė vieno iš tėvų.

Teismui nustačius nepilnamečio P. P. gyvenamąją vietą kartu su jo motina I. Š., nustatytina kito tėvo, t.y. ieškovo J. P. bendravimo su sūnumi tvarka.

Nors ieškovas į teismą kreipėsi su ieškiniu dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo, šio savo reikalavimo jis atsisakė, pateikdamas patikslintą ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, motinos valdžios apribojimo bei išlaikymo priteisimo. Nesutikdamas su atsakovės pateiktu priešieškiniu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, ieškovas nepateikė teismui savo pageidavimo, todėl teismas, įvertindamas tarp šalių susiklosčiusius tarpusavio santykius, bylos dokumentus, ekspertų išvadas ir rekomendacijas, atsižvelgdama į nepilnamečio vaiko interesus, iš dalies tenkina atsakovės I. Š. priešieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Įstatymas suteikia abiem tėvams vienodas teises ir pareigas jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Tėvas kaip ir motina turi tokią pat teisę matytis, bendrauti, auklėti savo vaiką, nors ir gyvendamas skyrium. Jam neatimama teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime. Tėvų tarpusavio santykiai, jų konfliktai, asmeninės ambicijos negali būti priežastimi vienam iš tėvų trukdyti vaiko bendravimui su kitu. Vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su tėvu, negyvenančiu kartu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Vadinasi, bendravimo su vaiku tvarka turi būti nustatyta tokia, kad vaikas nebūtų nuolat vežiojamas iš vienų namų į kitus, tačiau kartu kiekvieno iš tėvų bendravimas neturi trukti tiek ilgai, kad vaikas prarastų su ryšį su kitu. Nustatant vaiko interesų turinį, atsižvelgiama į objektyvius kriterijus, kad teismas ex officio kiekvienoje byloje turi nustatyti konkretaus vaiko interesus. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, jog tarp šalių kyla nuolatiniai konfliktai ir nesutarimai dėl to kiek, kaip ir kokia apimtimi vaiko tėvas gali bendrauti su savo nepilnamečiu sūnumi.

Nustatydamas bendravimo tvarką, teismas atsižvelgia į 2015-10-15 – 12-10 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadas, kuriose nurodyta, jog „Abu tėvai turėtų daugiau bendradarbiauti, o jei to nepavyksta padaryti savarankiškai, rekomenduojama naudotis tarpininkaujančių specialistų pagalba. Nustatant tėvo bendravimo su sūnumi tvarką, yra svarbu atsižvelgti j keletą esminių aspektų: vaiko amžių, jo kasdienį rėžimą, jo prisirišimo prie kiekvieno iš tėvų stiprumą, esminius jo raidos poreikius (saugumo, stabilumo, meilės ir dėmesio iš abiejų tėvų užtikrinimą). Tokio amžiaus vaikui yra svarbu, jog mokyklos lankymo dienomis, kada berniukas turi ir kitų užklasinių veiklų, nebūtų trikdomas nusistovėjęs paros rėžimas, todėl tuo metu rekomenduojama nakvoti nuolatinėje jo gyvenamojoje vietoje (pas mamą), bendravimą su tėčiu nukeliant į savaitgalius bei vaiko atostogų metu. Didžiausias metų šventes (Šv. Velykas, Šv. Kalėdas), taip pat vaiko gimtadienį rekomenduojama susiplanuoti taip, jog tiriamasis galėtų pabūti su abiem savo tėvais, nes tai yra laikas, kada vaikai paprastai gauna daugiau kokybiško dėmesio iš gimdytojų, o tai savo ruožtu skatina teigiamus jų išgyvenimus. Pabrėžtina, jog net ir nustačius griežtą tėvo bendravimo su sūnumi tvarką, yra svarbu išlikti lankstiems, t. y. prisiderinti prie vaiko interesus atitinkančių aplinkybių. Pavyzdžiui, jei tėvas ne jo bendravimo su vaiku metu suplanuoja malonią sūnui pramogą (pvz., ėjimą į kino filmą ar pan.), kuri nesikerta su berniuko dienotvarkės įsipareigojimais, tokia iniciatyva turėtų būti pastiprinta. Šiuo metu esminis tikslas yra atkurti tėvo ir vaiko bendravimą bei stiprinti jų tarpusavio ryšį“.( 2 tomas, 26-34 b.l.)

Kadangi ieškovo bendravimas su sūnumi yra apsunkintas dėl paties vaiko nenoro bendrauti su tėvu, jo nusistatymo tėvo atžvilgiu, dėl įsisenėjusio konflikto tarp vaiko tėvų, bendravimo pradžioje, du mėnesius būtų tikslinga, kad vaikas ir tėvas susitiktų Šiaulių miesto vaikų teisių apsaugos skyriuje, dalyvaujant skyriaus specialistui ir/ ar psichologui, o atsiradus vaiko ir tėvo tarpusavio ryšiams, tolimesnis bendravimas būtų pagal nustatytą tvarką.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Šeimos santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (LR CK 3.3 str. 1 d.). Abu tėvai turi būti atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. LR CK 3.192 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas LR CK 3.192 str. 1 d. įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (LR CK 3.3 str. 1 d.), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Pažymėtina, kad tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, t. y. nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, ar vaiko tėvai gyvena kartu (santuokoje, partnerystėje ir pan.) ar atskirai, vaikas atskirtas nuo tėvų ar apribota jų valdžia (išskyrus vaiko įvaikinimą), tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą. Tėvai, būdami vienodai atsakingi už teisių ir pareigų savo vaikams vykdymą (LR CK 3.156 str. 1 d.), turi teisę susitarti, kiek kiekvienas iš jų ir kokia forma teiks išlaikymą savo vaikams. Jeigu nors vienas iš tėvų išlaikymo pareigos nevykdo, kitas (išlaikymą teikiantis tėvas) gali kreiptis į teismą ir prašyti išlaikymą priteisti (LR CK 3.194 str. 1 d.).

Taigi LR CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas - maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Būtinais vaiko poreikiais ir sąlygomis vystytis turi būti suprantamas būtinumas patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsj ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 str.).

2014-04-23 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje ieškovas J. P. ir atsakovė I. Š. buvo sutarę dėl ieškovo teikiamo išlaikymo sūnui, t.y. 130,43 Eur ( 450 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. A. I. Š., pateikdama priešieškinį, pareiškė reikalavimą dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo, nurodydama, jog šiuo metu yra pablogėjusi jos turtinė padėtis, o poreikiai sūnaus išlaikymui didėja. Ieškovas su šiuo atsakovės reikalavimu nesutinka, kadangi jo nuomone, 130 Eur dydžio išlaikymas yra pakankamas tokio amžiaus vaikui.

Pagrindas keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo( motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201str.) Nustačius, kad iš esmės pasikeitė šalių (šalies) turtinė padėtis, ir sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).

Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, jog nustatytas išlaikymas turi užtikrinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko Teisių Konvencijos 3, 27 straipsniai, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (LR CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 11-14, 18 ir kiti straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tačiau LR CK 3.192 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti išlaikymo dydį, įtvirtina proporcingumo principą, kurio turinys apsprendžia tai, kad vaiko išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko protingų poreikių bei nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Šių principų teismas turi laikytis ir spręsdamas klausimą dėl išlaikymo priteisimo (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje yra nurodęs, kad jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (LR CK 3.192 str. 2 d.), jei ne - tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog atsakovės reikalavimas tenkintinas iš dalies. Atsakovė teismui pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius jos patiriamas išlaidas sūnaus poreikių patenkinimui ( 2 tomas, 114-177 b.l.), tačiau teismas atsižvelgia ir į tai, jog atsakovė praėjus metams laiko po susitarimo, jog ieškovas teiks 130 Eur dydžio išlaikymą, pageidauja 200 Eur išlaikymo kas mėnesį, nors realiai nei jos nei ieškovo turtinė padėtis per tą laiką nepasikeitė. Teismas atsižvelgia į tai, kad augant vaikui, didėja ir jo poreikiai, tačiau tenkinant juos būtina atsižvelgti ir į tėvų galimybes bei jų gaunamas pajamas, todėl atsakovės reikalavimas tenkintinas iš dalies ir iš ieškovo priteistinas 150 Eur dydžio išlaikymas vaikui. Šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina vaiko motina atsakovė I. Š..

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93str. 1d. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antros šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Atsakovė teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, bei šias išlaidas patvirtinančius dokumentus, iš kurių matyti, jog atsakovė patyrė iš viso 1489,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistinos iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškovo J. P. patikslintą ieškinį atsakovei I. Š., institucijai, teikiančiai išvadą- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, motinos valdžios apribojimo bei išlaikymo priteisimo, atmesti.

Iš dalies tenkinti atsakovės I. Š. priešieškinį ir nustatyti ieškovo J. P. bendravimo su nepilnamečiu vaiku P. P., gim. (duomenys neskelbtini) tvarką:

Du mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos tėvas J. P. bendrauja su sūnumi P. P. kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 16 iki18 val. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos VTAS patalpose, dalyvaujant skyriaus specialistui ir / ar psichologui.

Esant vaiko pageidavimui, tėvas ir sūnus bendrauja tuo pačiu laiku ir tvarka kitoje vietoje, už VTAS patalpų ribų.

Praėjus dviem mėnesiams, nustatoma tokia ieškovo J. P. ir jo sūnaus P. P. bendravimo tvarka:

Ieškovas J. P. kas antrą mėnesio savaitgalį, paima sūnų P. P. iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 12:00 val. ir grąžina jį į namus sekmadienį 17:00 val.Kiekvieną Tėvo dieną, tėvo gimimo dieną ieškovas J. P. paima vaiką iš jo namų šeštadienį 12:00 val. ir grąžina į namus sekmadienį 19:00 val. Jeigu tėvo gimimo diena yra darbo diena, tėvas paima vaiką iš namų 17:00 val. ir grąžina į namus 20:00 val.Neporiniais metais sūnaus P. P. gimimo dieną ieškovas J. P. paima vaiką iš namų 11:00 val. (jeigu tai yra darbo diena 17:00 val.), ir grąžina vaiką j namus 20:00 valandą.Kiekvieną Motinos dieną, motinos gimimo dieną ir sūnaus P. P. gimimo dieną poriniais metais , nepriklausomai nuo nustatytos tėvui bendravimo su vaiku tvarkos, vaikas bendrauja su motina I. Š..Šv. Velykų pirmąją dieną, Šv. Kalėdų antrąją dieną, neporiniais metais sausio 1 dieną tėvas J. P. paima sūnų P. P. iš jo namų 11:00 val. ir grąžina sūnų į namus 20:00 val.Tėvo J. P. kasmetinių atostogų metu sūnus P. P. būna su tėvu 14 paeiliui einančių dienų. Vaiką tėvas pasiima pirmąją atostogų dieną 11:00 val. ir grąžina paskutinę 14-ą atostogų dieną 20:00val. Tėvas apie savo atostogų dienas, kurias pageidauja būti su vaiku, vaiko motiną I. Š. įspėja prieš vieną mėnesį. Jei tėvo ir motinos atostogos sutampa, sutampanti atostogų dienų dalis vienodai padalijama abiems tėvams; pirmąją padalytųjų atostogų pusę su sūnumi būna tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau. Tėvas informuoja motiną apie numatomą su vaiku atostogų vietą ir pobūdį. Motina perduoda tėvui reikiamus sūnaus drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus, turimus dokumentus, reikalingus vaiko atostogoms. Vaiko išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų galimas tik esant motinos sutikimui.Sūnus su motina I. Š. būna 14 paeiliui einančių dienų motinos kasmetinių atostogų metu. Motina apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su vaiku, sūnaus tėvą J. P. įspėja prieš vieną mėnesį.Tos dienos, kuriomis nustatyta tėvo bendravimo su sūnumi tvarka, bet tėvas negali jo pasiimti, nėra kompensuojamos numatyto bendravimo su kartu gyvenančia motina dienų sąskaita.Sergantis vaikas lieka savo namuose, neatsižvelgiant į nustatytą tėvo bendravimo su vaiku tvarką. Apie vaiko ligą vaiko motina I. Š. turi informuoti vaiko tėvą J. P.. Tėvas turi teisę lankyti sūnų jo namuose nuo 10:00 val. iki 19:00 val., savo apsilankymo laiką iš anksto suderinęs su vaiko motina I. Š..

10.Vaiko ligos dienos, kuriomis nustatyta tėvo J. P. bendravimo su sūnumi P. P. tvarka, nekompensuojamos.

11.Vaikui P. P. susirgus esant pas tėvą, tėvas turi informuoti apie tai motiną ir nedelsiant pristatyti vaiką motinai ar į gydymo įstaigą.

12.Ieškovas J. P. turi teisę bendrauti su sūnumi P. P. jo mokymo ar užklasinio ugdymo vietose be jokių apribojimų, jeigu tai nepažeis vaiko interesų.

13. Apie vaiko P. P. gyvenamosios vietos, mokymo įstaigos pakeitimą, vaiko motina I. Š. nedelsiant informuoja vaiko tėvą J. P..

14. Vaiko P. P. tėvas J. P. ir motina I. Š. gali susitarti ir dėl kitokių nei nustatyta šioje bendravimo su vaiku tvarkoje sąlygų, jeigu tuo nebus pažeisti vaiko interesai.

15. Vaikui P. P. sukakus 10 metų, atsižvelgiant įvaiko interesus, vaiko ir tėvo emocinį ryšį jų tarpusavio santykius, nustatyta jų tarpusavio bendravimo tvarka gali būti pakeista bendru vaiko motinos ir tėvo sutarimu ar teismo sprendimu.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014-04-22 nutartimi civilinėje byloje Nr.2-291-569/2014 nustatytą J. P. teikiamo materialinio išlaikymo dydį nepilnamečiui sūnui P. P. periodinėmis išmokomis po 450 Lt kas mėnesį, priteisiant iš J. P., po 150, 00 Eur. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio padavimo teismui dienos, t.y. nuo 2015-03-15 iki sūnaus pilnametystės.

Nepilnamečio P. P., gim. (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę I. Š..

Priteisti iš ieškovo J. P. 1489,90 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei I. Š..

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.