- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-04
- Bylos Nr.
- e2S-1841-560/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-04213-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- I. L.
- Pareiškėjas
- A. K., O. V.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo I. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. K. ir O. V. bei atsakovo I. L. prašymus dėl proceso atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjai A. K. ir O. V. kreipėsi į teismą su prašymu, prašydami atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-371-855/2016, įtraukti į bylos nagrinėjimą O. V. ir A. K., panaikinti priimtą sprendimą ir išnagrinėti bylą iš naujo. Nurodė, kad 2017 m. gegužės viduryje pareiškėjai gavo teismo sprendimo ir nutarties kopijas. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-06-06 sprendimu pažeidė pareiškėjų teises, nes neįtraukdamas jų į bylos nagrinėjimą nusprendė, kad šių asmenų sklypai gali būti mažinami.Atsakovas I. L. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašė prašymą tenkinti. Nurodė, kad jeigu liktų galioti ginčo sprendimas, jo gyvenamasis namas turėtų būti griaunamas ar perstatomas, taip pat tektų perkelti įrengtą nuotekų surinkimo rezervuarą, elektros įvadą, vandentiekį. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-06-06 sprendimu pažeidė pareiškėjų teises. Atsakovas I. L. pateikė prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą. Nurodė, kad sprendimas negali galioti, nes neleidžiama nusavinti nuosavybę neatlygintai, jis neteko 69 kv. m. Ieškovė J. D. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė prašymus dėl proceso atnaujinimo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pareiškėjai yra sklypų, kurie su sklypais, tarp kurių buvo nustatyta riba teismo sprendimu, nesiriboja, todėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-06-06 sprendimas jokių teisių ar pareigų pareiškėjams nenustatė. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą į pareiškimus, kuriuo prašė pareiškimus dėl proceso atnaujinimo atmesti. Nurodė, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai nesiriboja su ieškovei ir atsakovui priklausančiais. Tik atlikus šio žemės sklypo tikslius ir išsamius kadastrinius matavimus, naudojant tiksliausias priemones, apskaičiavus bendrą žemės sklypo plotą, galima nustatyti žemės sklypo ploto neatitikimą Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypo plotui. Dėl atsakovo prašymo trečiasis asmuo nurodė, kad jis, žinodamas, kad atlikus jam priklausančio sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, ginčo žemės sklypui pritruks ploto, tuo siekia formaliai sukurti tariamai naujai paaiškėjusią aplinkybę. Atsakovas, atlikdamas sklypo matavimus, siekė, jog susidarytų ginčo žemės sklypo ploto trūkumas, kuris viršytų leistiną (ribinę) ploto paklaidą. Taigi, toks veikimas yra piktnaudžiavimas teise, todėl negali būti pagrindu atnaujinti procesą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018-03-28 nutartimi pareiškėjų A. K. ir O. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė; atsakovo I. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė; priteisė ieškovės J. D. naudai iš pareiškėjų A. K. ir O. V. po 358,33 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno; priteisė ieškovės J. D. naudai iš atsakovo I. L. 533,33 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas pažymėjo, kad iš 2016-06-06 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-371-855/2016 matyti, jog teismas nusprendė nustatyti ribą tarp ieškovės J. D. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir atsakovo I. L. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Rezoliucinėje dalyje teismas nesprendė dėl pareiškėjų žemės sklypo ribų, pareiškėjų sklypai su žemės sklypais, tarp kurių buvo nustatyta riba teismo sprendimu, nesiriboja. Teismo vertinimu, nurodytu sprendimu pareiškėjams nebuvo sukurtos jokios pareigos, o pareiškėjų teisės nebuvo pažeistos. Pažymėtina, kad ir Vilniaus apygardos teismas nenustatė, jog pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.Atsakovo teiginiai apie naujai paaiškėjusią aplinkybę yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Jo nurodomas argumentas, jog netektų sklypo dalies, jau buvo išsakytas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teismo vertinimu, atsakovas tik formaliai bando sukurti naujai paaiškėjusią aplinkybę, tam, kad byla būtų nagrinėjama dar vieną kartą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovas I. L. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-03-28 teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės bei priimti naują nutartį – atnaujinti bylos Nr. 2-371-855/2016 nagrinėjimą. Nurodo, kad paruošus kadastro ir registro bylos projektą, paaiškėjo, kad jo žemės sklypo plotas po teismo sprendimu nustatytų ir patvirtintų sklypo ribų vietoje 0,0600 ha liko tik 0,5220 ha, t. y. sumažėjo 0,0078 ha. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, kad žemės sklypų ribų išsidėstymas gali būti keičiamas, tačiau negali būti keičiamas (sumažinamas ar padidinamas) žemės sklypo dydis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 3-453/2010). Kai nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005; 2009-05-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009).Ginčo sprendimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes vadovaujantis juo ieškovės sklypas sumažėjo 19 kv. m, o atsakovo – 78 kv. m.Ieškovė J. D. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog apelianto argumentai dėl jo sklypo ploto trūkumo nepagrįsti, nes šios aplinkybės, nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą, pareiškėjui buvo ir galėjo būti žinomos. Ta aplinkybė, jog jam priklausančio sklypo kadastrinius matavimus, nagrinėjant pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, atsakovas įregistravo Nekilnojamojo turto registre, nereiškia, kad aplinkybė dėl ploto trūkumo jam tapo žinoma, įsiteisėjus teismo sprendimui.Riba nustatyta tokiu būdu, kad ieškovei trūkstą 19 kv. m. ploto. Kompensuoti ploto trūkumą vien ieškovės sklypo sąskaita galimybės nėra dėl arčiau nei 3 m. atstumu nuo ribos esančio namo.Atsakovas, žinodamas apie faktinį žemės trūkumą, turėjo teisę ir pareigą prieš atliekant jo sklypo, kadastrinius matavimus, parengti žemės sklypo, kadastrinis Nr. 4162/0604:181, kadastrinius matavimus, tačiau to nedarė. Taigi, sąmoningai veikė taip, kad atsakovui priklausančio sklypo plotas sumažėtų viršijant leistiną ribinę ploto paklaidą.Pareiškėjai A. K. ir O. V. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį tenkinti. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti. Nurodo, jog atsakovo nurodoma neva naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma ir nagrinėjant bylą ir pirmosios instancijos teisme, ir apeliacinės instancijos teisme. Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą, 2017-04-27 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-781-553/2017, pagrįstai nurodė, kad apeliantas neteisus, sakydamas, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė savininko teisių apsaugą bei nekilnojamojo turto perleidimą, kadangi skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad likusiems keturiems šiauriau einantiems žemės sklypams, tenkantis bendras žemės plotas sudarytų 2 331 kv. m ir 4 žemės sklypams tektų apie 582,75 kv. m ploto, t. y. apie 17,25 kv. m mažiau ploto, negu įregistruota Nekilnojamojo turto registre, tačiau toks nukrypimas neviršytų maksimalios leistinos (ribinės) 49 kv. m ploto paklaidos.Atsakovas, žinodamas, kad atlikus pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, ginčo sklypui pritruks ploto, tuo siekė formaliai sukurti tariamai naujai paaiškėjusią aplinkybę. Atsakovas, atlikdamas žemės sklypo kadastrinius matavimus, siekė, jog susidarytų ginčo sklypo ploto trūkumas, kuris viršytų leistiną (ribinę) ploto paklaidą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).Byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-06-06 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-371-855/2016, nusprendė ieškovės J. D. ieškinį atsakovui I. L., tretieji asmenys – SB „Kloniai“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, tenkinti, o atsakovo I. L. priešieškinį ieškovei J. D., tretieji asmenys – SB „Kloniai“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atmesti; nustatyti ribą tarp ieškovei J. D. nuosavybės teise priklausančio 0,0678 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir atsakovui I. L. nuosavybės teise priklausančio 0,0600 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Geo Baltija“ matininkės V. Š. parengtą 2015-10-19 planą tarp taškų Nr. 1, kurio koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje LKS – 1994, yra X=60057241.23, Y=5588825.94, ir Nr. 2, kurio koordinatės yra X =6057230.61, Y=588854.00. 2017-11-03 nutartimi teismas nutarė ištaisyti rašymo apsirikimą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-06-06 sprendimo rezoliucinėje, teisingai nurodant taško Nr. 1 koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje LKS – 1994: „X =6057241.23, Y=588825.94“. Vilniaus apygardos teismas 2017-04-27 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-721-553/2017, nutarė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-06-06 sprendimą palikti nepakeistą.Atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti procesą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais atsakovės argumentais nesutinka. Šiame kontekste pažymėtina, jog teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Esant pagrindui abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais argumentais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-29 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016; 2016-10-28 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Atsakovas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia, jo manymu, naujai paaiškėjusia aplinkybe – atsakovui paaiškėjo, kad jo žemės sklypo plotas po teismo sprendimu nustatytų ir patvirtintų sklypo ribų vietoje 0,0600 ha liko tik 0,5220 ha, t. y. sumažėjo 0,0078 ha. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-10-28 nutartų, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016; 2017-05-03 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios būtų pagrindu atnaujinti procesą, nenustatytos. Tokia išvada daroma, įvertinus tai, kad atsakovo nurodoma neva naujai paaiškėjusi aplinkybė – jo žemės sklypo ploto sumažėjimas 0,0078 ha – neatitinka 2 ir 3 naujai paaiškėjusių aplinkybių CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme požymių, suformuluotų aukščiau pateiktoje kasacinio teismo praktikoje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bylos duomenys patvirtina, kad apie atsakovui priklausančio žemės sklypo ploto sumažėjimą atsakovas turėjo žinoti jau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Tai eliminuoja bet kokias galimybes atnaujinti procesą nagrinėjamoje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-03-28 nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo turinį, yra pagrindas ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tenkinti ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 400,00 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Atsakovo I. L. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Iš atsakovo I. L. ieškovės J. D. naudai priteisti 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.