Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aldonos Tilindienės (pirmininkė ir pranešėja), Henricho Jaglinskio ir Eglės Surgailienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo I. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-06-06 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovui I. L. bei pagal atsakovo I. L. priešieškinį ieškovei J. D., tretieji asmenys - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, SB „(duomenys neskelbtini)“, dėl žemės sklypų ribų nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė: nustatė ribą tarp ieškovei J. D. nuosavybės teise priklausančio 0,0678 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir atsakovui I. L. nuosavybės teise priklausančio 0,0600 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Geo Baltija“ matininkės V. Š. parengtą 2015-10-19 planą tarp taškų Nr. 1, kurio koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje LKS – 1994, yra X=60057241.23, Y=5588825.94, ir Nr. 2, kurio koordinatės yra X =6057230.61, Y=588854.00. Priteisė ieškovei J. D. iš atsakovo I. L. 1941 € bylinėjimosi išlaidų.Teismas, atsižvelgęs į civilinės teisės normas, vadovaudamasis teismų praktikoje suformuotais kriterijais tokio pobūdžio bylose, kompleksiškai įvertinęs abiejų ginčo šalių ir jų atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus ir rašytinius įrodymus, sprendė, jog ieškovės J. D. ir atsakovo I. L. žemės sklypus skirianti riba nustatoma pagal UAB „Geo Baltija“ matininkės V. Š. parengtą 2015-10-19 planą kadastrinių matavimų byloje tarp taško Nr. 1, valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94 pažymėto X-6057241.23, Y- 588825.94 ir taško Nr. 2, valstybinėje koordinačių sistemoje pažymėto X - 6057230.61, Y- 588854.00. Šią išvadą teismas taip pat grindė faktiškai nusistovėjusio žemės sklypų naudojimu, o taip pat išlikusių sklypo ribas žyminčių riboženklių / sienelėmis; aplinkybe, jog žemės sklypo Nr. 182 planas buvo rengtas, atitinkamai ir žemės sklypo ribos jame apibrėžtos ne tik vadovaujantis faktinėmis sklypo ribomis, bet ir vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais –SB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu planu, preliminaria žemės sklypo privatizavimo schema. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovės žemės sklypo ribos tiek aktualiame ginčui su atsakovu taške 2, tiek ir kituose taškuose, o būtent UAB „GeoBaltija“ žemės sklypo plane pažymėtuose indeksais 3, 4 ir 5 yra suderintos, savo koordinatėmis sutampa ir visiškai atitinka kitų gretimų žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir kurių kadastriniai matavimai jau yra atlikti bei įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, ribas ir koordinačių taškus. Teismas nurodė, kad atsakovo I. L. priešieškiniu prašomos patvirtinti žemės sklypo Nr. 181 ribos tiek taške 2, kurio koordinatės pagal UAB „Žemės matavimų grupė“ parengtą ir priešieškiniu prašomą patvirtinti 2014-06-27 planą, yra X-6057245.85, Y-588860.42, tiek taške 4, kuriame priešieškiniu prašoma nustatyti atsakovo ir ieškovės sklypus skiriančią ribą ir kurio koordinatės yra X-6057227.84, Y-588851.94, neatitinka su atsakovo žemės sklypu besiribojančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio kadastriniai matavimai jau yra atlikti ir įregistruoti registre, 2013-12-10 plane, parengtame matininko R. Ž., esančio taško 7, kurio koordinatės yra X-6057248.90, Y-588861.78, bei taško 6, kurio koordinatės yra X-6057230.61, Y-588854.00, dėl ko tarp atsakovo žemės sklypo Nr. 181 ir žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsiranda žemės tarpas, kuris aiškiai matosi UAB „Geovisata“ parengtame 2015-12-07 (duomenys neskelbtini) įregistruotų sklypų plane. Teismas taip pat nurodė, kad jei būtų nustatytos atsakovo prašomos ribos, tai dar 1991 m. pastatyta atraminė betoninė sienutė, skirianti daugiau nei 25 metus faktiškai naudojamus žemės plotus, dalis ieškovės faktiškai naudojamos žemės, dalis jos sklypą Nr. 182 bei žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), skiriančios tvoros, (apie 75 kv.m. žemės) atsidurtų atsakovo I. L. žemės sklypo teritorijoje, kas kaip jau buvo minėta, pažeistų ilgą laiką nusistovėjusį tiek tarp buvusių, tiek tarp esamų ginčo sklypų savininkų faktinį naudojimąsi, išlikusius riboženklius, būtų nederinama su kaimyninių žemės sklypų, dėl kurių jau atlikti ir viešame registre įregistruoti kadastriniai matavimai, ribomis; taip pat būtų pažeisti imperatyvūs LR Aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. 1D-826 patvirtinto STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ reikalavimai, pagal kuriuos statiniai gali būti statomi ar rekonstruojami ne arčiau atitinkamuose teisės aktuose numatytų žemės sklypų ribų (ne arčiau 3 metrų; priešingu atveju tokių statinių statybai / rekonstrukcijai privaloma turėti rašytinius besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus), o taip pat ir teisėti ieškovės, kaip gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio jos žemės sklype, kuris Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 2014 m., teisėtos savininkės lūkesčiai, nes kaip nekvestionavo nei viena iš šalių ir kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, tokiu atveju šis gyvenamasis namas atsidurtų tik apie 1 metro atstumu nuo atsakovo I. L. norimos sklypo ribos. Teismas nurodė, kad vadovautis vien SB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu planu ir preliminariomis 1990-1992 m. sklypų schemomis, nustatant ginčo žemės sklypų ribas, nagrinėjamu atveju negalima, kadangi šie dokumentai yra neinformatyvūs, nes šie dokumentai sklypų konfigūraciją (formą) ir dislokaciją rodo tik apytiksliai.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo: Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-06-06 sprendimą panaikinti it perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai atsisakė klausimą dėl ieškovei ir apeliantui priklausančių žemės sklypų bendros ribos ir kadastro duomenų nustatymo teisėtumo spręsti, atsižvelgiant į SB „(duomenys neskelbtini)“ generalinį planą bei pažeidė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai turi būti atlikti pagal teritorijų planavimo dokumentą. Teisės aktai, reglamentuojantys žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimą ir patikrą, vienareikšmiškai, nurodo, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai turi būti atlikti pagal teritorijų planavimo dokumentą, kuris nagrinėjamu atveju yra SB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis planas. SB „Kloniai“ generalinio plano teisėtumas nėra nuginčytas.Apeliantas neneigia atraminės sienutės buvimo, tačiau jis niekada nebuvo sutikęs, kad šio objektu yra apibrėžta jam ir ieškovei priklausančių žemės sklypų bendra riba. Teismas, suteikdamas ieškovės parodymams dėl betoninės sienutės pranašumą, netinkamai taikė CK nuostatas, reglamentuojančias savininko teisių apsaugą bei nekilnojamojo turto perleidimą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Byloje nebuvo nustatyta juridinių faktų, kurie būtų pagrindas ieškovės tėvams ar ieškovei įgyti nuosavybės teisę į apeliantui pagal nuosavybę patvirtinančius dokumentus priklausančią žemės sklypo dalį. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovės ir apelianto žemės sklypus atskirianti riba yra pagal atraminę sienutę.Pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad ieškovės gyvenamasis namas yra suformuotas nekilnojamuoju objektu. Vadovaujantis turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, pastato – vienbučio gyvenamojo namo – baigtumas yra tik 31 proc., t.y. šis pastatas nenaudojamas gyventi, realiai yra pastatyti tik šio pastato pamatai. Faktas, kad nustačius ieškovės ir apelianto žemės sklypų ribas pagal SB „(duomenys neskelbtini)“ generalinį planą, neužbaigtas statyti gyvenamasis namas atsirastų arčiau nei 3 metrai iki apelianto žemės sklypo ribos nereiškia, kad yra pažeidžiami teisėti ieškovės lūkesčiai į gyvenamojo namo statybą. Negalima teigti, kad gyvenamojo namo statyba yra teisėta, nes jos metu buvo nesilaikoma atstumų iki gretimo apelianto žemės sklypo ribos.Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos 2009-05-29 nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009, kadangi visiškai neatsižvelgdamas į ieškovės bei apelianto interesų pusiausvyrą, gynė tik ieškovės interesą, nepagrįstai sureikšmino jos lūkesčių apsaugos principą ir visiškai ignoravo kitos šalies interesus. Teismas nesikreipė į specialistus, nerinko papildomų įrodymų, todėl neatskleidė bylos esmės ir pažeidė CPK 178-185 str. nuostatas.Teismas neištyrė ir neįvertino visų byloje pateiktų įrodymų, nors šie įrodymai galėjo turėti esminę reikšmę, priimant galutinį sprendimą. Teismas nenustatinėjo, dėl kokių aplinkybių pasikeitė ieškovės žemės sklypo ribų išdėstymas, t. y. nukrypo nuo SB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniame plane suprojektuotų ribų ir pasitraukė į apelianto žemės sklypo teritoriją.

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-06-06 sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Pagal nagrinėjamos bylos nustatytas faktines aplinkybes apeliacinio skundo argumentai dėl teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių kadastro duomenų nustatymą, nėra reikšmingos. Apelianto cituojamose normose, reglamentuojančiose valstybinės žemės sklypų pardavimą, nėra nuostatų apie tai, pagal kokius kriterijus nustatoma žemės sklypus skirianti riba ar kaip sprendžiamas ginčas, kuris kyla dėl to, kad viešojo administravimo subjektų priimtuose dokumentuose ji nustatyta neaiškiai. Ieškovės manymu, didesnę reikšmę nagrinėjamam ginčui turi teisės normos, reglamentuojančios kadastro duomenų tikslinimą ar pakeitimą.Žemė sklypo kadastrinių matavimų plano atitikimas teritorijų planavimo dokumentui, nagrinėjamu atveju SB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniam planui, vertinamas tik žemės sklypo ploto ir konfigūracijos aspektu. Teritorijų planavimo dokumentai rengiami, nenustatant projektuojamų žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates. Ieškovei priklausančio žemės sklypo konfigūracija, lyginant su SB „Klonai“ generaliniame plane nurodyta konfigūracija, nėra pakitusi.Tuo atveju, kai ženklinimo žemės sklypo riba nėra aiški, privaloma vadovautis teritorijų planavimo dokumentais. Nagrinėjamu atveju ieškovės ir atsakovo žemės sklypą skiriantys riboženkliai yra išlikę, tik atsakovas šios aplinkybės nepripažįsta.Apelianto argumentai, jog pagal skundžiama sprendimą ieškovei priklauso didesnis žemės sklypas, nei ji turėjo pagal įgijimo dokumentus neatitinka bylos medžiagos. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad ieškovei priklauso 0,678 ha žemės sklypas. Atlikus kadastrinius matavimus ieškovei priklausančio žemės sklypas sudaro 0,0659 ha. Nustačius atsakovo prašomas žemės sklypų ribas ieškovei žemės sklypo plotas sumažėtų ir taptų 0,0603 ha.Byloje nustatyta, kad atraminė sienutė, skirianti ginčo žemės sklypus pastatyta 1990 metais, tais pačiais metais pradėta gyvenamojo namo statyba. Atraminė sienutė buvo pastatyta sklypų Nr. 181 ir Nr. 182 riboje. Taigi, ieškovė gyvenamojo namo statybos nebuvo pradėjusi, o atstumas nuo žemės sklypo ribos buvo užtikrintas dar jos tėvo. Teismo išvada, jog nustačius ginčo ribą pagal priešieškinį, būtų pažeisti ieškovės teisėti lūkesčiai, yra visiškai pagrįsta.Apelianto argumentas, kad teismas netinkamai aiškino CK 4.45 straipsnio nuostatas ir nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų yra visiškai nepagrįstas, kadangi atsakovo pateikto plano neteisingai nustatytos žemės sklypo koordinatės. Teismas atsakovo pateiktus įrodymus vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Teismas taip pat nagrinėjo situaciją ne tik ginčo riboje, bet ir besiribojančių su ginčo sklypais, tame tarpe ir teritorijoje tarp geodeziškai pamatuotų, įregistruotų nekilnojamojo turto registre.Tai, jog šalių pasiūlymai dėl ribos nustatymo, kurie parengti lygiaverčių specialistų, yra priešpriešiniai, nereiškia, kad teismas savo iniciatyva privalėjo skirti geodezinę ekspertizę, kai nei viena iš šalių to neprašė. Teismas ištyrė ir įvertino tiek ieškovės, tiek atsakovo pateiktus įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai žemės sklypo ribas nustatė pagal ieškovės ieškinį.

Dėl teisės aktų, reglamentuojančių kadastro duomenų nustatymą, pažeidimo

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė klausimą dėl ieškovei ir atsakovui priklausančių žemės sklypų bendros ribos ir kadastro duomenų nustatymo teisėtumo spręsti, atsižvelgiant į SB „(duomenys neskelbtini)“ generalinį planą, bei pažeidė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai turi būti atlikti pagal teritorijų planavimo dokumentą.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias kadastro duomenų nustatymą, kadangi nagrinėjamu atveju teismas netaikė šių nuostatų, nes nesprendė kadastro duomenų teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju sprendė klausimą dėl žemės sklypo ribų nustatymo, remdamasis byloje esančiais įrodymais, taip pat ir šalių pateiktais žemės sklypų planais, kuriuos vertino žemės sklypo ribų nustatymo kontekste, tačiau jų teisėtumo klausimas nesudarė atskiro bylos nagrinėjimo dalyko. Kita vertus, apeliantas neteisus, sakydamas, kad pirmosios instancijos teismas išimtinai turėjo vadovautis tik SB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu planu, kadangi kaip ir nurodyta CK 4.45 straipsnyje ribos neaiškumas pašalinamas, atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino abiejų ginčo šalių ir jų atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus ir byloje, esančius rašytinius įrodymus, todėl priėmė sprendimą įvertinęs įrodymų visumą.

Dėl faktinės žemės sklypus skiriančios ribos nustatymo neteisėtumo

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl faktinės ieškovės ir atsakovo žemės sklypus skiriančios ribos, rėmėsi vieninteliu kriterijumi - atramine sienute. Esą apeliantas neneigia atraminės sienutės buvimo, tačiaqu niekada nebuvo sutikęs, kad būtent ji apubrėžtų žemės sklypų bendrą ribą. Apelianto įsitikinimu, teismas netinkamai taikė civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias savininko teisių apsaugą bei nekilnojamojo turto perleidimą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje yra išaiškintos šių nuostatų taikymas.Teismui pateikiamuose žemės sklypų ribų nustatymo planuose turi būti atsižvelgiama į dokumentus, faktiškai valdomų sklypų ribas ir plotą bei juose esančius statinius, nuosavybės teise valdomų sklypų plotą, paisoma naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijų, išlaikyta visų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nustačius žemės sklypų ribą kitų asmenų teisės nebus pažeistos arba bus kuo mažiau apribotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. v. A. Z. ir A. Z., bylos Nr. 3K-3-459/2014). Įrodyti, jog reikalaujama sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, turi ieškovas, o kita šalis turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pateikti kitokį sklypų ribos nustatymo variantą ir jį pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. v. A. Z. ir A. Z., bylos Nr. 3K-3-459/2014).Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas aukščiau nustatytos teismų praktikos laikėsi ir priimdamas sprendimą vertino faktiškai valdomų sklypų ribas ir plotą, ieškovės sklype esantį statinį, tiek ieškovės tiek atsakovo asmenų interesų pusiausvyrą. Apeliantas, nesutikdamas su teismo išvada, kad faktinis žemės sklypų naudojimas susiformavo pagal atraminę betoninę sienutę, nepateikia šią išvadą paneigiančių įrodymų. Tai, kad faktinis žemės sklypų naudojimas susiformavo pagal betoninę sienutę patvirtina buvusios žemės sklypo savininkės parodymai, taip pat antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuota žemės sklypo ribų naudojimas. Apeliantas neteisus, sakydamas, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė savininko teisių apsaugą bei nekilnojamojo turto perleidimą, kadangi skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad likusiems keturiems šiauriau einantiems žemės sklypams, tenkantis bendras žemės plotas sudarytų 2331 m² ir 4 žemės sklypams tektų apie 582,75 m² ploto, t.y. apie 17,25 m² mažiau ploto, negu įregistruota Nekilnojamojo turto registre, tačiau toks nukrypimas neviršytų maksimalios leistinos (ribinės) 49 m² ploto paklaidos. Apeliantas nepateikė jokių argumentų, kurie paneigtų šiuos teismo argumentus, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiais pirmosios instancijos argumentais ir padarytomis išvadomis.

Dėl teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių statybą, netinkamo aiškinimo

Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad teismas klaidingai nurodė, kad šis gyvenamasis namas yra suformuotas nekilnojamuoju objektu, nes šio pastato baigtumas yra tik 31 proc. Apelianto įsitikinimu, ieškovė, pradėdama gyvenamojo namo statybą, privalėjo užtikrinti gretimo žemės sklypo savininko interesus, t. y. laikytis žemės sklypų ribų, nustatytų SB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniame plane. Esą teismas nesiekė gretimų žemės sklypų savininkų interesų pusiausvyros, nesiaiškino apelianto nuomonės dėl sutikimo ieškovei davimo.Apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi visos išvardintos aplinkybės yra susijusios su statybos teisėtumu, o nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, tad neturi tiesioginės reikšmės ginčui. Pirmosios instancijos teismas argumentus, susijusius su nebaigta statyba ir statinio atstumu iki nustatinėjamos žemės sklypo ribos pateikė tik todėl, kad sprendžiant ginčą siekė įvertinti šalių interesų pusiausvyrą ir vadovautis suformuota teismų praktika – sprendžiant ginčą dėl žemės sklypų, atsižvelgti į juose esančius statinius.

Dėl CK 4.45 str. nuostatų netinkamo aiškinimo

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, jog gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises, nes teismas visiškai neatsižvelgė į ieškovės bei apelianto interesų pusiausvyrą, gynė tik ieškovės interesą, nepagrįstai sureikšmino jos lūkesčių apsaugos principą ir visiškai ignoravo apelianto interesus, nes ieškovės ir apelianto žemės sklypus skiriančią ribą nustatė tik pagal ieškovės pasiūlymą, o apelianto pasiūlymą atmetė. Teismas nesikreipė į specialistus, nerinko papildomų įrodymų, todėl neatskleidė bylos esmės.Teisėjų kolegija jau anksčiau buvo išaiškinusi, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė šalių interesų pusiausvyros ir skundžiamame sprendime nurodė, kad likusiems keturiems šiauriau einantiems žemės sklypams, tenkantis bendras žemės plotas sudarytų 2331 m² ir 4 žemės sklypams tektų apie 582,75 m² ploto, t.y. apie 17,25 m² mažiau ploto, negu įregistruota Nekilnojamojo turto registre, tačiau toks nukrypimas neviršytų maksimalios leistinos (ribinės) 49 m² ploto paklaidos. Apeliantas savo teiginių dėl šalių interesų pusiausvyros pažeidimo nepagrindė jokiais pagrįstais įrodymais, išskyrus tai, kad ieškovės reikalavimas dėl žemės sklypų ribų nustatymo neatitinka SB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio plano schemos. Pažymėtina, kad vertinant žemės sklypų ribų nustatymo planus turi būti atsižvelgiama į dokumentus, faktiškai valdomų sklypų ribas ir plotą bei juose esančius statinius, nuosavybės teise valdomų sklypų plotą, paisoma naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi visuma aptartų kriterijų ir juos pagrindžiančių įrodymų, o ne tik SB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio plano schema, kurioje esantys duomenys nepatvirtina aiškios ginčo sklypų ribos.

Dėl įrodymų tyrimą ir vertinimą, reglamentuojančių teisės normų pažeidimo

Apeliantas taip pat apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neištyrė ir neįvertino visų byloje pateiktų įrodymų, t.y. UAB „Geovisata“ paskaičiavimų dėl apelianto žemės sklypo ploto trūkumo atlikus ieškovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, taip pat parengtos grafinės medžiagos, kurioje pažymėta bendra situacija dėl nukrypimo nuo SB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio plano po ieškovės kadastrinių matavimų, nors ši informacija galėjo turėti esminę reikšmę, priimant galutinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, kadangi kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priimdamas joje galutinį sprendimą, neprivalo aptarti kiekvieno byloje dalyvaujančio asmens argumento ar įrodymo. Priešingai, teismas turi atrinkti ir vertinti tik tuos įrodymus, kurių visetas patvirtina ar paneigia aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimą (CPK176 str.) (pvz., LAT 201123 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2011; 2011-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011; kt.). Nagrinėjamu atveju teismas išnagrinėjo bylą ir pasisakė dėl esminių klausimų, susijusių su ieškovės ir atsakovo reikalavimais, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi byloje esančiais įrodymais, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą, reglamentuojančias teisės normas.

Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

Ieškovė J. D. pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovo 800 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į Rekomendacijų 8.11 punktą (už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,3 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio), byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų, atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį, daro išvadą, kad išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytų dydžių, todėl yra pagrįstos. Atsižvelgiant į šią aplinkybę ieškovei J. D. iš apelianto priteisiama 800 EUR bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei J. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo I. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) 800 EUR (aštuonis šimtus EUR) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.