Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „Humera“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. R. ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Humera“ dėl išmokėtų piniginių lėšų pripažinimo darbo užmokesčiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė bylą sustabdyti, atsakovo atstovas su prašymu nesutiko, nurodydamas, kad šios bylos sustabdymui nėra teisinio pagrindo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11. Šiuo atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas iki kol bus priimtas procesinis sprendimas Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-4295-669/2025 dėl teisių pripažinimo (pripažinti, kad vienintelė MB „Humera“ steigėja ir narė nuo jos įsteigimo (2021 m. spalio 27 d.) yra ieškovė L. R.; pripažinti, kad D. R. netapo MB „Humera“ nariu), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Įstatymas pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus išskiria dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį bylos sustabdymą (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo skirtumas yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvusis bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai, nes CPK 164 straipsnyje nustatytais atvejais teismui suteikiama teisė, bet ne pareiga sustabdyti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2008, 2024 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-403/2024).

13. CPK 164 straipsnio 4 punkte nustatytas vienas iš fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų – teismas gali byloje dalyvaujančių asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą kitais atvejais, kai jis pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina.

14. Pasisakydamas dėl teismo diskrecijos stabdyti bylą, kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teisė į teismą turi būti įgyvendinama koncentruotai, proceso nevilkinant ar be pagrindo neužtęsiant. Sustabdžius civilinę bylą, teismo procesas neišvengiamai užsitęsia. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą (CPK 2, 7, 72, kt. straipsniai). Dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-611/2020, 23 punktas; kt.).

15. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad sprendimas dėl veiksmų byloje sustabdymo turi būti priimamas esant pagrindui, o teismo motyvai turi būti aiškūs ir pagrįsti. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, turi vadovautis nuostatomis, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teismą pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, ir sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus. Teismas turi įvertinti ir, tik įsitikinęs, kad jis, šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys šių veiksmų negali atlikti ar neekonomiška tai daryti, ar dėl kitų priežasčių neįmanoma ar netikslinga tai daryti civilinėje byloje, gali konstatuoti būtinumą sustabdyti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2008; 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-469/2019, 46 punktas). Teismas, spręsdamas dėl bylos sustabdymo pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, kiekvienu atveju turi įsitikinti, kad, nesustabdžius bylos, nėra galimybės tinkamai ją išnagrinėti ir, kad sustabdymas nevilkins bylos nagrinėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017).

16. Iš Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-4295-669/2025, kurioje ieškove yra L. R. (ieškovė šioje byloje), o atsakovai MB „Humera“ (atsakovė šioje byloje) bei D. R. spręstina, kad joje nustatinėjamos teisiškai reikšmingos aplinkybės turės teisinę reikšmę šioje byloje.

17. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-4295-669/2025 ieškovė L. R. prašo pripažinti, kad vienintelė MB „Humera“ steigėja ir narė nuo jos įsteigimo (2021 m. spalio 27 d.) yra ieškovė L. R. bei pripažinti, kad D. R. netapo MB „Humera“ (toliau – Bendrijos) nariu. Ieškovė pareikštu ieškiniu savo reikalavimą, be kita ko, įrodinėja aplinkybėmis, jog ieškovė 2022 m. rugsėjo 5 d. vienintelės Bendrijos narės sprendimu nuo 2022 m. rugsėjo 6 d. Bendrijos vadovu paskyrė atsakovą D. R., tačiau Bendrijos vienintelė steigėja ir narė liko ieškovė. Ieškovei pateikus prašymus VĮ „Registrų centras“ dėl jos kaip Bendrijos vadovės duomenų įregistravimo VĮ „Registrų centre“. VĮ „Registrų centras“ neleido ieškovei įsiregistruoti kaip Bendrijos vadovei. 2023 m. lapkričio 8 d., 2023 m. gruodžio 12 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo Nr. SP-163523 (4.55 Mr)“ VĮ „Registrų Centras“ nurodė, kad vienintelis Bendrijos narys yra atsakovas ir todėl tik jis gali pakeisti Bendrijos vadovą. Atsakovas, jį paskyrus Bendrijos vadovu, tą pačią dieną tapo ir jos nariu, tačiau tai buvo padaryta be ieškovės valios ir sutikimo ir jai nežinant.

18. Pažymėtina, kad šioje byloje ieškovė reiškia reikalavimus atsakovei MB „Humera“ prašydama pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 4 d. iki 2023 m. liepos 17 d. ieškovei išmokėti 9 210 Eur yra ieškovės darbo užmokestis už vadovavimą atsakovei laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 27 d. iki 2023 m. liepos mėnesio. Ieškovė pareikštu ieškiniu savo reikalavimą, be kita ko, įrodinėja aplinkybėmis, jog ieškovė dirbo MB „Humera“ vadove, tačiau jai nebuvo mokamas darbo užmokestis. Darbo sutartis tarp ieškovės ir atsakovės MB „Humera“ raštu nebuvo sudaryta, tačiau darbo teisinius santykius patvirtina aplinkybė, jog ieškovė mokėjo privalomojo socialinio draudimo įmokas. 2022 m. rugsėjo 5 d. MB „Humera“ narių sprendimu buvo nutarta pakeisti atsakovės vadovą į D. R.. Pakeitus atsakovės vadovą, ieškovė tęsė darbo teisinius santykius pas atsakovę, buvo jai pavaldi, o privalomojo socialinio draudimo įmokas už ieškovę toliau privalėjo mokėti atsakovės vadovas. Naujas atsakovės vadovas D. R. vadovu buvo skiriamas su sąlyga, kad jis sumokės ieškovei darbo užmokestį – apie 11 000 Eur – už jos darbą atsakovės vadove laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 27 iki 2022 m. rugsėjo 6 d. ir už darbą po 2022 m. rugsėjo 6 d., nes, kaip jau minėta, po šios datos ieškovė ir toliau atlikinėjo tokias pačias darbo funkcijas pas atsakovę, kaip atlikinėjo iki 2022 m. rugsėjo 6 d.

19. Taigi, nors šioje byloje vyksta ginčas dėl išmokėtų piniginių lėšų pripažinimo darbo užmokesčiu, o Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-4295-669/2025 dėl teisių pripažinimo, tačiau įvertinus abiejų bylų ieškinių turinį bei aplinkybes, kuriomis ieškiniai yra grindžiami, akivaizdu, jog abiejuose bylose yra svarbu nustatyti laikotarpį, kurio metu ieškovė L. R. užėmė MB „Humera“ vadovės pareigas. Taip pat pažymėtina, kad šioje byloje atsakovė MB „Humera“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį atsakovės vardu pateikė advokatas D. K., su juo atstovavimo sutartį pasirašė D. R., MB „Humera“ direktorius. Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 punkte yra įtvirtinta, kad mažosios bendrijos atstovu gali būti tik mažosios bendrijos narys. Tuo tarpu Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-4295-669/2025 dėl teisių pripažinimo ieškovė, kaip minėta, prašo pripažinti, kad vienintelė MB „Humera“ steigėja ir narė nuo jos įsteigimo (2021 m. spalio 27 d.) yra ieškovė L. R. bei pripažinti, kad D. R. netapo MB „Humera“ nariu. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes sprendžia, jog Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-4295-669/2025 bus nustatytos šiai bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės, ar D. R. yra MB „Humera“ nariu. Jeigu minėtoje byloje būtų pripažinta, kad D. R. nėra MB „Humera“ nariu, tai sudarytų pagrindą spręsti, jog jis negali būti MB „Humera“ atstovu. Sustabdžius nagrinėjamą bylą, viena vertus, bus išvengta galimai prieštaringų teismų sprendimuose nustatytų faktų, kita vertus, bus pasiektas proceso ekonomiškumas.

20. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog minėtą civilinę bylą ir šią nagrinėjamą bylą sieja teisiškai reikšmingas ryšys ir teismų minėtose civilinėse bylose nustatyti teisiškai reikšmingi faktai turės reikšmę sprendžiant dėl šioje byloje ieškovės pareikštų reikalavimų, todėl pagrįstai, vadovaudamasis CPK 164 straipsnio 4 punktu, civilinę bylą sustabdė iki kol bus priimtas procesinis sprendimas Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-4295-669/2025. Dėl šios priežasties skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.