- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-02
- Bylos Nr.
- 1S-15-1243/2026
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audrius Juozapavičius, Eglė Gruodienė, Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- A. A.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Gruodienės, Audriaus Juozapavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Šiukštos,
nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A. A. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria netenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo (toliau – Kalėjimų tarnyba) teikimas dėl nuteistajam A. A. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. A. A. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 31 d. nuosprendžiu nuteistas pagal:
– 1961 m. Baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 16 straipsnio 2 dalį ir 104 straipsnį (1993 m. birželio 10 d. įstatymo Nr. I-180 redakcija) (už pasikėsinimą nužudyti V. M. 1995 m.) laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams;
– Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (už V. M. nužudymą 1997 m.) laisvės atėmimu 17 (septyniolikai) metų;
– BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;
– BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 11 punktus (už J. V. D. ir D. D. nužudymą) laisvės atėmimu iki gyvos galvos;
– BK 146 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;
– BK 294 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;
– BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;
1.2. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, A. A. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Žemesnės instancijos teismas
1.3. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 31 d. nuosprendis įsiteisėjo 2006 m. gegužės 2 d.
3. A. A. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu nuteistas pagal:
– BK 249 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) laisvės atėmimu iki gyvos galvos;
– BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams;
– BK 25 straipsnio 4 dalį, 234 straipsnio 1 dalį (1999 m. lapkričio 25 d. įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija) laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;
– BK 25 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 punktus (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (už A. K. ir M. K. nužudymą) laisvės atėmimu iki gyvos galvos;
– BK 25 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 punktus (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (už G. M., P. S., G. T. nužudymą) laisvės atėmimu iki gyvos galvos;
– BK 25 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (už A. S. nužudymą) laisvės atėmimu 18 (aštuoniolikai) metų;
– BK 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (už pasikėsinimą nužudyti V. M. 1994 m.) laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų;
– BK 25 straipsnio 4 dalį, 138 straipsnio 1 dalį (už nesunkų sveikatos sutrikdymą J. M.) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;
– BK 25 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 2 dalį (už svetimo turto sunaikinimą visuotinai pavojingu būdu) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;
– BK 25 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (už D. S. nužudymą) laisvės atėmimu 15 (penkiolikai) metų;
– BK 25 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (už AB „Sema“ spirito pagrobimą) laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams;
– BK 25 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (už G. D. nužudymą) laisvės atėmimu 15 (penkiolikai) metų;
– BK 25 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (už A. G. nužudymą) laisvės atėmimu 15 (penkiolikai) metų,
– BK 25 straipsnio 4 dalį, 289 straipsnį (valstybės tarnautojo vardo pasisavinimą) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams,
– BK 25 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 2 dalį (už didelės vertės svetimo turto sunaikinimą) laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams,
– BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (už svetimo turto pagrobimą) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;
– BK 25 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (už S. J. nužudymą) laisvės atėmimu 15 (penkiolikai) metų;
– BK 25 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (už A. L. nužudymą) laisvės atėmimu 15 (penkiolikai) metų;
– BK 25 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 6, 9 punktus (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (už A. G., V. K. ir G. K. nužudymą) laisvės atėmimu iki gyvos galvos;
– BK 25 straipsnio 4 dalį, 289 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;
– BK 25 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų;
– BK 25 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 11 punktus (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (už E. B., G. L., R. N. ir A. L. nužudymą) laisvės atėmimu iki gyvos galvos;
– BK 25 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 punktus (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (už S. P. ir V. K. nužudymą) laisvės atėmimu iki gyvos galvos.
2.1. Vadovaujantis 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
2.2. Vadovaujantis 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos; bausmę paskirta atlikti kalėjime.
2.3. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendis įsiteisėjo 2012 m. balandžio 17 d.
2. Nuteistajam A. A. paskirtos bausmės vykdymo pradžia skaičiuojama nuo 2002 m. sausio 8 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apygardos teisme 2025 m. gruodžio 4 d. gautas Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 2025 m. gruodžio 1 d. teikimas dėl nuteistajam A. A. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Kauno apygardos teismas 2025 m. gruodžio 23 d. nutartimi netenkino Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimo. Nutartyje nurodyta, kad nors A. A. elgesys bausmės atlikimo metu keičiasi, tačiau jo padaryta pažanga dar nėra akivaizdi, dėl to teismas konstatavo, jog nuteistasis vis dar yra pavojingas visuomenei.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir prašymai
4. Nuteistasis A. A. skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nutartį ir tenkinti Kalėjimų tarnybos teikimą – laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
5.1. Nuteistasis nesutinka su apygardos teismo prieita išvada dėl pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo ir nurodo, kad šis rizikos vertinimas pirmą kartą buvo atliktas tik 2022 m. vasario mėnesį, t. y. praėjus net 20 metų po bausmės vykdymo pradžios, be to, per pirmą įvertinimą nustatyti žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką neįmanoma. Nuteistasis pažymi, kad žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo nustatyta jau 2023 metais, o šiuo metu iš nustatytų dinaminių kriminogeninių veiksnių, susijusių su kriminaline istorija, yra likę tik keli balai. Lietuvos kalėjimo tarnybos teikime ir socialinio tyrimo išvadoje pažymima nuteistojo nuosekli ir ilgalaikė pažanga, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas. Nuteistasis nurodo, kad po vienintelės gautos nuobaudos 2012 m. spalio 31 d. daugiau nei 13 metų jis nepadarė pažeidimų ir buvo skatintas 25 kartus.
5.2. Nuteistasis, nesutikdamas su apygardos teismo prieita išvada, jog vengia dirbti, nurodo, kad atliekant bausmę Lukiškių kalėjime buvo labai ribotos galimybės įsidarbinti, todėl jis prisidėjo prie projekto leisti nuteistiesiems užsiimti individualia veikla organizavimo. Jis individualią veiklą vykdo ir (duomenys neskelbtini) kalėjime (nuo 2014 m. spalio 31 d.). Dėl šios veiklos taip pat buvo skatintas ir Lietuvos kalėjimų tarnybos administracijos. Dėl individualios veiklos nuteistasis dalyvauja ir įvairiose labdarose, taip stengiasi būti naudingu piliečiu. Pažymima, kad vykdydamas pasirinktą individualią veiklą, jis 2020 m. – 2021 m. mokėsi ir įgijo dailidės, o 2024 m. – 2025 m. mūrininko specialybę. Tai, jog nuteistasis vykdo individualią veiklą, priklauso ir nuo to, kad nuo 2022 m. ją galima įregistruoti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir kasmet deklaruoti pajamas, mokėti mokesčius valstybei, gauti darbo stažą ir taip parodyti didelę motyvaciją grįžti į visuomenę bei būti pilnaverčiu jos piliečiu.
Žemesnės instancijos teismas
5.3. Nuteistasis ginčija ir apygardos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytą aplinkybę dėl galimų ryšių su nusikalstamo susivienijimo nariais ir, remdamasis asmens byloje esančia 2025 m. socialinio tyrimo išvada bei Lietuvos kalėjimų tarnybos teikimu, nurodo, jog dėl jo pastangų jis 2020 m. buvo perkeltas bausmę tęsti lengvosios grupės sąlygomis (tuo metu nebuvo teisinio reguliavimo tokią galimybę taikyti nuteistiesiems laisvės atėmimu iki gyvos galvos), yra emociškai stabilus, į provokuojančius klausimus reaguoja ramiai, socialiai prisitaikęs, jaučiasi pasirengęs gyventi visuomenėje, lengvai kontroliuoja savo emocijas, elgiasi nepriekaištingai. Taip pat pažymima, kad pačioje 2025 m. socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog šis nutraukė ryšius su padarytų nusikaltimų bendrininkais, o per visą bausmės laiką nuo 2002 m. sausio 8 d. sąmoningai nesinaudojo galimybe paskambinti telefonu ar pasimatyti su nusikalstamo susivienijimo nariais.
5.4. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų aukštesniajame teisme negauta.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo A. A. skundas atmetamas.
5. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs pateiktą bylos medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus, nuteistojo skunde nurodytus argumentus, daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, išanalizavęs asmens byloje esančius duomenis, nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką atspindinčius duomenis, tinkamai aiškino ir taikė BK nuostatas, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti laisvės atėmimo vietų įstaigai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog laisvės atėmimo vietų įstaiga, gavusi nuteistojo prašymą, atlieka nuteistojo socialinės aplinkos, kriminogeninių veiksnių, taip pat kitų aplinkybių, susijusių su bausmės vykdymu šiam nuteistajam, tyrimą ir ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos kreipiasi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai yra pagrindas, pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.
7. BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.
8. Nuteistasis A. A. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pradėjo atlikti 2002 m. sausio 8 d., t. y. nuteistasis laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka ilgiau nei 24 metus. Taigi, nuteistasis A. A. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą formalųjį kriterijų. Vis dėlto, teismas, spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laivės atėmimo bausme, įpareigotas įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas aplinkybes, atspindinčias nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo norą pašalinti nusikalstama veika padarytą žalą, ir taip apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens. Atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina to, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, Nr. 130/10 ir Nr. 3896/10).
9. Asmens bylos duomenimis bei Kalėjimų tarnybos 2025 m. lapkričio 12 d. socialinio tyrimo išvada Nr. RV-23-6276 (toliau – socialinio tyrimo išvada) nustatyta, kad nuteistasis A. A. itin aktyviai įsitraukia į pozityvaus užimtumo veiklas įkalinimo įstaigoje ir prisideda jas organizuodamas (asmens bylos t. 6, d. 2, b. l. 178–183). A. A. vykdo individualų resocializacijos planą, bausmės vykdymo metu už gerą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, įsitraukimą į renginių organizavimą, pasiruošimą šventėms, teritorijos tvarkymą po švenčių buvo skatintas 25 kartus. Nors iki paskirtos bausmės nuteistasis A. A. buvo baigęs (duomenys neskelbtini) profesinę technikos mokyklą ir įgijęs dažytojo tinkuotojo specialybę, jis nuo 2021 m. pradėjo mokytis ir įgijo dailidės, o 2025 m. – mūrininko specialybę. Nuteistasis nuo 2014 m. įkalinimo įstaigoje vykdo individualią veiklą – kuria gaminius, kurie skiriami labdarai. Nuteistajam už padovanotas megztas kojines šeimos namų, moterų krizių centro vaikams Panevėžio agentūros „SOS VAIKAI“ įteiktos padėkos. Ši nuteistojo veikla nuo 2022 m. buvo įregistruota Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, o nuo 2024 m. gegužės 23 d. prilyginta darbinei veiklai. Nuteistasis nuo 2024 m. sausio iki gruodžio mėnesio dalyvavo 144 veiklose, o nuo 2025 m. sausio toliau dalyvauja įvairiose sporto, sielovados užsiėmimuose, muzikos ir anglų kalbos būreliuose, žaliojoje oazėje, toliau vykdo labdaringą veiklą. Nuteistasis teigiamai charakterizuojamas Lietuvos kalėjimų kapelionų asociacijos, pažymimas nuteistojo reguliarus lankymasis sielovadiniuose susitikimuose, pastebimas teigiamas nuteistojo pokytis, nuoširdus tikėjimas, pamaldumas, religingumas, noras gyventi teisingą krikščionišką gyvenimą. Dėl pozityvaus elgesio ir sąmoningų bei nuoseklių nuteistojo pastangų mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką 2020 m. A. A. buvo perkeltas bausmę tęsti lengvosios grupės sąlygomis. Nuteistasis A. A. ne tik aktyviai dalyvauja, įgyvendindamas jam sudarytą individualų resocializacijos planą, tačiau stengiasi palaikyti ryšius ir su artimaisiais. Socialinėje tyrimo išvadoje nurodoma, kad visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis, skambindamas ar rašydamas laiškus, bendrauja su tėvais, broliu, seserimi ir jų šeimos nariais. Nuteistasis su seserimi yra sutaręs, jog atlikęs bausmę gali gyventi jai nuosavybės teise priklausančiame bute. Nors santuoka bausmės atlikimo metu nutrūko, tačiau, kaip nurodo nuteistasis, santykiai su buvusia sutuoktine išlikę pagarbūs. Pats nuteistasis pažymi, kad nuo 2014 metų, kai jis buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) kalėjimą, ryšių su nusikalstamo susivienijimo nariais nepalaiko, sąmoningai juos nutraukė, taip pat vengia ir destruktyvių grupių, elgiasi disciplinuotai, pareigūnų yra charakterizuojamas teigiamai. Nuteistąjį teigiamai charakterizuoja ir tai, jog bausmės atlikimo metu jis stengėsi atlyginti padarytą žalą ir iš asmens byloje esančios 2025 m. sausio 22 d. pažymos matyti, kad likusią žalą – 4 876 Eur pagal vykdomuosius dokumentus nuteistasis padengė. Nuteistasis savanoriškai kas mėnesį perveda po 10 Eur į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Šie duomenys patvirtina, kad nuteistasis stengiasi aktyviai dalyvauti resocializacijos procese, užsiimti prasmingomis veiklomis bausmės vykdymo metu bei tobulėti. Tačiau, vis dėlto, teikimo nagrinėjimo metu turi būti atsižvelgiama ir į kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, atspindinčius nuteistojo pavojingumą, atskleidžiančius nuteistojo požiūrį į jo padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius.
10. Nuteistasis skunde nurodo, kad pirmą kartą OASys metodikos būdu buvo vertintas 2022 m., todėl žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir buvo nustatyta tik 2023 m. ir ji nuosekliai mažėja. Teisėjų kolegija pažymi, kad OASys metodiką sudaro 12 skalių, kurias pasitelkus yra vertinami su nusikalstamu elgesiu susiję ir empiriškai patikrinti statiški ir dinamiški teisės pažeidėjų rizikos veiksniai: 1) teisės pažeidimų istorija (dabartiniai ir ankstesni teisės pažeidimai); 2) padarytų nusikaltimų pobūdžio analizė; 3) gyvenimo sąlygų apibūdinimas (kokia yra asmens gyvenamosios vietos kokybė, vietovė); 4) išsimokslinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (darbo bei išsimokslinimo istorija); 5) lėšų tvarkymas ir pajamos (asmens gebėjimas paskirstyti savo pajamas); 6) santykiai (vertinama asmens santykių su kitais žmonėmis kokybė, tų santykių ryšys su nusikalstamu elgesiu); 7) gyvenimo stilius ir draugų ratas (asmens laisvalaikis, su kuo jis bendrauja); 8) piktnaudžiavimas narkotikais; 9) piktnaudžiavimas alkoholiu; 10) emocinė gerovė (emocinės problemos, trukdančios asmens ir / ar aplinkinių kasdieniam funkcionavimui); 11) mąstymas ir elgesys (asmens mąstymo ypatumai, ypač su socialinėmis problemomis susiję aspektai); 12) nuostatos (kaip asmuo žiūri į jo atliktas nusikalstamas veikas bei į jam skirtą priežiūrą). Aptariant kiekvieną iš išvardytų kriterijų yra vertinamas viso laisvės atėmimo iki gyvos galvos atlikimo laikotarpis, be kita ko, nurodomos ir nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės, egzistavusios iki bausmės atlikimo. Tai, kad 2022 m. buvo nustatyta vidutinė pakartotinio elgesio rizika, o 2023 m. nustatyta – žema, rodo nuteistojo įdedamų pastangų rezultatą, tačiau tiek 2024 m. socialinėje tyrimo išvadoje, tiek 2025 m. socialinėje tyrimo išvadoje išskiriami du dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – nuteistajam buvo daroma asocialios grupės įtaka, buvo būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys. Be kita ko, atlikus didelės žalos rizikos vertinimą nustatyta vidutinė didelės žalos rizika visuomenei. Žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėjo, jog žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuteistajam nustatyta palyginti neseniai nuo 2023 m. balandžio 4 d. ir nuteistasis dar vis nustatomus dinaminius kriminogeninius veiksnius gali keisti. Taigi, pagal OASys metodiką tyrimo metu yra vertinama viso bausmės atlikimo metu nuteistojo pažanga, o A. A. pastangomis nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai gali būti mažinami.
11. Teisėjų kolegija, spręsdama klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, atsižvelgia ir į tai, kad A. A. nuteistas už labai sunkius nusikaltimus, dalyvaujant nusikalstame susivienijime, sukėlusius itin skaudžias ir negrįžtamas pasekmes – daugiau nei dvidešimties žmonių mirtis. Nuteistajam net septynis kartus paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Nuteistasis, kaip pats pripažįsta, nusikaltimus padarė vedamas keršto, vėliau ir siekdamas pasipelnyti. Tokį nusikalstamą elgesį lėmė ir norėjimas vystyti verslą. Ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje nuteistasis dalyvavo nuo 1994 m. iki 2001 m., nusikaltimus su kitais bendrininkais darė visuotinai pavojingu būdu – nusikalstamiems ketinimams įgyvendinti nuteistasis naudojo ginklus, sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas. Nusikaltimai būdavo gerai apgalvoti, konspiracijos tikslais naudojamos radijo ryšio stotys, policijos pareigūnų uniformos ir ženklai. Nusikalstamo susivienijimo nariai, siekdami nuslėpti nusikaltimus, žudė ir nusikaltimų bendrininkus. Nuteistojo pavojingumą taip pat rodo ir tai, jog jis nuteistas už du pasikėsinimus nužudyti tą patį žmogų, taip sukeldamas aukai baimę. Kaip teigė A. A., ryšiai tarp nusikalstamo susivienijimo narių buvo itin stiprūs, visi vadovavosi vidinėmis taisyklėmis. Nors šios aplinkybės buvo įvertintos nuteistajam skiriant bausmę, tačiau nuteistąjį charakterizuoja neigiamai bei negali būti ignoruojamos ir turi būti vertinamos kartu su nuteistojo daroma pažanga ir jo požiūriu į padarytas nusikalstamas veikas. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis savo kaltę pripažįsta, neneigia dalyvavęs ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, tačiau nusikaltimus vengia detalizuoti, taip pat yra teigęs, jog bylos jo atžvilgiu suklastotos. Tai pat matyti, jog nuteistasis A. A., pateisindamas savo veiksmus, nurodo, kad toks neteisėtas elgesys tuomet buvo dažnas ir priimtinas būdas spręsti problemas. Nuteistasis taip pat nurodo, kad, darydamas nusikaltimus, siekė išsiaiškinti, kas buvo kaltas dėl prieš juos vykdytų išpuolių, ir juos nubausti, todėl, vykdydamas nusikaltimus, sąmoningai stengdavosi ignoruoti pasekmes, atsiriboti nuo žmogiškų emocijų, baimės ar gailesčio. Šiame kontekste pažymėtina, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo metu nuteistasis tris kartus yra pažeidęs ir vidaus tvarkos taisykles – 2008 m. kovo mėnesį neįvykdė teisėto pareigūnų reikalavimo nutraukti pokalbį, 2011 m. sausio mėnesį iš kameros buvo išėjęs be prisegtos kortelės su fotonuotrauka, 2012 m. būdamas kameroje uždengė naktinį apšvietimą ir nereagavo į prižiūrėtojo reikalavimus apšvietimą atidengti. Šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja itin neigiamai ir neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo dedamų pastangų užtenka konstatuoti, jog nuteistasis padarė žymią pažangą ir šiuo atveju yra pagrindas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.
12. Nuteistasis skunde taip pat nesutinka su žemesniojo teismo nurodytomis aplinkybėmis dėl jo požiūrio į darbą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės metu. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad bausmės atlikimo metu su nuteistuoju buvo bendradarbiaujama dėl galimybės įsidarbinti. Dar 2018 m. vasario 23 d. buvo kalbėta su nuteistuoju apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytą priemonę – darbą, pasiūlyta dirbti Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriuje valytoju, tačiau nuteistasis darbo atsisakė, nurodydamas, kad nesutinka dirbti be socialinių garantijų ir darbo stažo. Kitas pokalbis organizuotas 2019 m. gruodžio 3 d., tačiau nuteistasis teigė laisvalaikį skiriantis nuteistųjų iki gyvos galvos rankdarbių būrelyje. 2021 m. spalio 25 d. nuteistajam buvo priminta apie darbinę veiklą. Taigi, šios aplinkybės pagrindžia žemesniojo teismo nurodytą išvadą, kad nuteistasis darbui buvo išrankus ir dirbo tik tai, kas jam pačiam buvo įdomu. Tai, kad nuteistojo veikla nuo 2022 m. buvo prilyginta darbinei veiklai, nepaneigia fakto, jog jis numatytame individualiame socialinės reabilitacijos plane iki 2022 m. nevykdė jam numatytos priemonės.
13. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad EŽTT praktika ir baudžiamojo įstatymo pokyčiai, suteikę asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, viltį išeiti į laisvę, negali būti aiškinami ir taikomi taip, jog suteiktų galimybę pasinaudoti šia teise tokiems asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, taip pat kurie nedėjo tinkamų ir nuoširdžių pastangų išpirkti savo kaltę (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-56-851/2024; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-308-851/2023; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-348-487/2022; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-324-1020/2020 ir kt.). Sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, privalu užtikrinti ne tik teisingą ir proporcingą asmens laisvės varžymą, bet ir visuomenės saugumą. Kaip teisingai pažymėjo žemesnysis teismas, nuteistojo pavojingumas visuomenei nėra sumažėjęs, o bausmės paskirtis, įtvirtinta BK 41 straipsnio 2 dalyje, sušvelninus nuteistajam bausmę, nebus įgyvendinta. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos minėtos aplinkybės itin svarbios sprendžiant dėl asmens, nuteisto laisvės atėmimu iki gyvos galvos, teisinės padėties sušvelninimo ir tokios bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, kadangi toks sprendimas gali būti priimamas tik nesant jokių abejonių, jog atlikęs tokią bausmę asmuo nebus pavojingas ir nekels grėsmės visuomenei. Taigi, nuteistojo A. A. teigiami pokyčiai, ateities lūkesčiai leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis bausmės vykdymo metu daro pažangą bei rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį elgesiui, vis dėlto, žemesniojo teismo nustatytos bei teisėjų kolegijos įvertintos aukščiau nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo A. A. švelninti jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės.
14. Įvertinęs visų išdėstytų aplinkybių visumą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo A. A. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.