Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-01-16 · Administracinė byla Nr. I2-2604-931/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-01-16
Bylos Nr.
I2-2604-931/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-08397-2023-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Fausta Vitkienė, Saulius Jakaitis, Agnė Stankevičienė
Pareiškėjas
Y. K.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I2-2604-931/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08397-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.4; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 16 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Agnės Stankevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. K. (Y. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Y. K. 2023 m. spalio 2 d. teismui pateikė skundą prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. 23S150199; 2) įpareigoti Migracijos departamentą naujai peržiūrėti ir išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje.

Skunde nurodė, kad 2017 m. spalio mėn. iki 2023 m. birželio 19 d. oficialiai dirbo UAB (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugsėjo 12 d. iš Migracijos departamento gavo pranešimą dėl priimto sprendimo, kuriuo uždrausta atvykti nuo 2023 m. rugsėjo 11 d. iki 2028 m. rugsėjo 10 d.

Pareiškėjas gimė ir užaugo (duomenys neskelbtini), po mokslų pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini). Dirbo nuo (duomenys neskelbtini) m. Vėliau dėl perspektyvų ir materialinės padėties kreipėsi dėl darbo Lietuvoje, pateikė dokumentus ir 2017 m. spalio mėn. pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini). Nusižengimų nėra padaręs, todėl nustebo, kai buvo priimtas sprendimas uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas teigia, jog nėra nė menkiausios užuomenos ar fakto, kurį saugumo tarnybos galėjo rasti apie jį, kad jis gali kelti grėsmę. Prielaida, kad praeityje dirbo (duomenys neskelbtini) ir dėl to juo gali pasinaudoti saugumo tarnybos, yra neteisinga ir nepagrįsta. Lietuvoje jis dirba nebe pirmus metus ir iki 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimo priėmimo nebuvo keliamas klausimas dėl pareiškėjo galimų grėsmių, galimų sąsajų su (duomenys neskelbtini) tarnybomis, nes jų neturi ir neturėjo. Teikdamas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, anketoje sąžiningai atsakė į visus klausimus, nieko neslėpdamas ir nepagražindamas. Fakto, kad dirbo (duomenys neskelbtini), neslėpė.

Pareiškėjo šeima – žmona ir dukra – gyvena (duomenys neskelbtini). Dirbdamas Lietuvoje ne tik išlaiko šeimą, bet ir moka visus su darbu susijusius mokesčius. Su visa šeima atsikraustyti į Lietuvą neturi galimybių, nes Lietuvos pragyvenimo lygis yra didesnis ir brangesnis nei (duomenys neskelbtini), dėl to periodiškai grįžta į gimtinę pailsėti ir praleisti laiko su šeima.

Šalies argumentai

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartimi atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės pareiškėjas Y. K. teismui pateikė patikslintą skundą prašydamas: panaikinti Lietuvos Respublikos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. 23S-145334 ir 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. 23S-150199; įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. gegužės 2 d. prašymą pakeisti leidimą gyventi darbo pagrindu.

Pareiškėjas patikslintame skunde nurodo, kad Lietuvoje (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2017 metų, t. y. iki Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje pradžios. Pareiškėjas raštu Migracijos departamento nurodė, kad nepritaria kariniams veiksmams Ukrainoje.

Pareiškėjas pabrėžia, kad (duomenys neskelbtini) dirbo tik 8 metus ((duomenys neskelbtini)m.).

Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamus sprendimus rėmėsi tik Valstybės saugumo departamento išvadomis, kuriose nėra jokių tikslių duomenų apie pareiškėją. Pareiškėjo vertinimu, žvalgybos sprendimas yra tik rekomendacinio pobūdžio.

Tai, kad pareiškėjas nuo 2017 metų 63 kartus kirto sieną, nėra esminis faktas, remiantis kuriuo būtų galima priimti neigiamą sprendimą, kai dauguma pareiškėjo tautiečių gyvena (duomenys neskelbtini), bet važiuoja užsidirbti į Lietuvą, Lenkiją, ir kitas Europos Sąjungos šalis, nes jie nėra ekonominiai emigrantai, o siekia įsilieti ir savo darbo jėga prisidėti prie bendros ekonominės veiklos bei pagerinti savo gerovę, išlaikyti savo šeimas. Lietuviai irgi išvažiuoja svetur dirbti ir sugrįžta aplankyti savo giminaičių, ar siunčia pinigines perlaidas. Taip ir (duomenys neskelbtini), gyvena ir ieško sprendimo būdų savo gerovei pagerinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į patikslintą skundą, kuriuo prašo patikslintą skundą atmesti.

Atsiliepime į patikslintą skundą nurodo, kad jokių naujų argumentų savo patikslintame skunde pareiškėjas nepateikė. Nors Migracijos departamento atsiliepime neteisingai nurodytas pareiškėjo darbo (duomenys neskelbtini) stažas (vietoj 8 metų nurodyta 18 metų), iš skundžiamų sprendimų matyti, kad Migracijos departamentas vertino pareiškėjo darbo laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) m., t. y. 8 metus, o atsiliepime į pareiškėjo skundą buvo palikta techninė (rašybos) klaida, kuri neturi įtakos ginčijamų sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui.

Iš ginčijamų sprendimų turinio matyti, kad, nors esminis ginčijamo sprendimo pagrindas ir yra Lietuvos Respublikos saugumo departamento (toliau – ir VSD) išvadoje pateikta informacija, tačiau Migracijos departamentas atliko pareiškėjo vertinimą (pvz., įvertino pareiškėjo socialinius, šeimyninius, ekonominius ryšius. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad nors pareiškėjas Lietuvoje dirba nuo (duomenys neskelbtini) m., tačiau periodiškai grįžta į (duomenys neskelbtini). Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos duomenimis pareiškėjas nuo 2017 m. Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš viso kirto 63 kartus. Šios aplinkybės nebuvo pagrindu atsisakyti pakeisti jam leidimą laikinai gyventi, bet buvo įvertintos, sprendžiant dėl sprendimų proporcingumo. Šios aplinkybės leido daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo darbo laikotarpis Lietuvoje nelaikytinas ryšiu su Lietuva, atsveriančiu grėsmės valstybės saugumui svarbą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į pareiškėjo 2023 m. spalio 2 d. skundą atsakovas nurodė, kad byloje ginčijamas sprendimas buvo priimtas remiantis VSD pateikta išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Migracijos departamentas šios institucijos išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti.

Išvada yra pagrįsta darbu (duomenys neskelbtini) institucijoms, lojalumu joms, t. y. remiantis asmeniškai su pareiškėjo susijusiomis ir nuo jo priklausiusiomis aplinkybėmis (jo darbine veikla (duomenys neskelbtini)). Aplinkybė, kad pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini), savaime nepaneigia išvados dėl jo lojalumo (duomenys neskelbtini) institucijoms. Nors esminis ginčijamo sprendimo pagrindas ir yra VSD išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat matyti, kad Migracijos departamentas atliko pareiškėjo vertinimą (pvz., įvertino pareiškėjo socialinius, šeimyninius, ekonominius ryšius).

Migracijos departamentas vertindamas pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatė, kad pareiškėjui nacionalinė viza buvo išduota 2017–2018 m. ir 2020–2021 m., leidimas laikinai gyventi buvo išduotas 2018 m., pareiškėjas Lietuvoje dirba nuo (duomenys neskelbtini) metų. Migracijos departamentas nenustatė šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Nors pareiškėjas Lietuvoje dirba nuo (duomenys neskelbtini) m., tačiau periodiškai grįžta į (duomenys neskelbtini). Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos duomenimis pareiškėjas nuo 2017 m. Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš viso kirto 63 kartus, todėl laikytina, kad jo darbo laikotarpis Lietuvoje nelaikytinas ryšiu su Lietuva, atsveriančiu grėsmės valstybės saugumui svarbą.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas su patikslintu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą nurodė, kad VSD 2023 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD vertinimu, pareiškėjas ((duomenys neskelbtini) pilietis), nuo (duomenys neskelbtini) m. dirbdamas (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.

VSD vertinimu, pareiškėjui gyvenant Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra tarnavę (dirbę) šios šalies valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valdančiajam režimui.

(duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtą perspektyvą, ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybės institucijoje ar profesinę karinę tarnybą, tačiau tebeturi ar įgyja naujų žvalgybinių galimybių – gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalies piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones (duomenys neskelbtini) gyvenantiems giminaičiams (pavyzdžiui, grasinti atleisti iš darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.).

VSD kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, Rusijos karinės agresijos atveju, su (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šios šalies piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui.

Skunde dėstomų argumentų bei reikalavimų nepagrįstumą patvirtina ir LVAT praktika analogiškose administracinėse bylose (žr. pvz., LVAT baigiamuosius teismo aktus administracinėse bylose Nr. eA-2581-463/2023, Nr. eA-2519-662/2023, Nr. eA-2505-463/2023, Nr. eA-2442-968/2023, Nr. eA-2392-552/2023, Nr. eA-2409-552/2023, Nr. eA-2344-442/2023, Nr. eA-2376-525/2023 ir kt.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimo Nr. 23S145334, kuriuo atsisakyta Y. K. pakeisti leidimą gyventi Lietuvoje ir 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimo Nr. 23S150199, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas Y. K. yra (duomenys neskelbtini) pilietis.

Pareiškėjui buvo išduotos nacionalinės vizos, galiojusios nuo 2017 m. iki 2018 m. ir nuo 2020 m. iki 2021 m.

2021 m. birželio 19 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojęs iki 2023 m. birželio 19 d. Pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) dirba UAB (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas 2023 m. kovo 10 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

Vadovaujantis Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2022m. gruodžio 24 d.) (toliau – ir Aprašas), 10.3¹ papunkčiu, priimant prašymą buvo paprašyta užpildyti klausimyną dėl papildomos informacijos. Pareiškėjas, atsakydamas į klausimyną, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) m. dirbo (duomenys neskelbtini).

Migracijos departamentui buvo pateiktas Valstybės saugumo departamento 2023 m. rugpjūčio 11 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), su pateikta išvada, kad Y. K. gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Rašte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) pilietis Y. K., dirbdamas (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD vertinimu, (duomenys neskelbtini) piliečiui Y. K. išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo.

2023 m. rugsėjo 4 d. Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į VSD vertinimą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė sprendimą Nr. 23S145334, kuriuo atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi (toliau – ir Sprendimas Nr. 1).

2023 m. rugsėjo 11 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, priėmė sprendimą Nr. 23S150199, kuriuo uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių nuo sprendimo priėmimo dienos (toliau – ir Sprendimas Nr. 2).

Pareiškėjas su sprendimais nesutinka, prašo teismo panaikinti kaip nepagrįstus. Teigia, kad atsakovas neįvertino ir nepateikė argumentų dėl pareiškėjo keliamos grėsmės.

Pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Pagal to paties straipsnio 4 dalį – užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – pagal kompetenciją Policijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, o šis ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

Pažymėtina, kad, vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsniu, Valstybės saugumo departamentas yra vienas iš subjektų, užtikrinančių Lietuvos nacionalinį saugumą, jo paskirtis – apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. Valstybės saugumo departamento uždaviniai – vykdyti žvalgybą ir kontržvalgybą, tirti, analizuoti ir prognozuoti visuomeninius politinius bei ekonominius procesus, susijusius su grėsmėmis nacionaliniam saugumui; laiku atskleisti veikas, keliančias grėsmę valstybės saugumui, suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai, užkirsti kelią šioms veikoms ir jas šalinti įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės saugumo departamentas koordinuoja Lietuvos Respublikos institucijų kovą su terorizmu. Valstybės saugumo departamentas teikia žvalgybos, kontržvalgybos ir kitą nacionaliniam saugumui reikšmingą informaciją, išvadas ir rekomendacijas Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, o prireikus ir kitoms valstybės institucijoms. Šios nuostatos, taip pat Įstatymo 4 straipsnio nuostatos patvirtina, kad būtent Valstybės saugumo departamentas yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3521-968/2021, kurioje taip pat buvo vertinamas užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui klausimas, yra konstatavęs, kad „nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas Raštu gavo patikimos ir pakankamos informacijos būtent apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui, todėl įvertinęs pateiktas aplinkybes ir nustatęs, kad yra draudimo atvykti pagrindas, privalėjo priimti ir priėmė Sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Migracijos departamentui nesuteikta teisė kvestionuoti kitos kompetentingos institucijos pateiktą informaciją ar ją vertinti kitaip“. Taigi užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD ir teikia išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui, o Migracijos departamentas ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą leidimą gyventi ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad Migracijos departamentas nekvestionuoja VSD išvadų ir nagrinėjamu atveju skundžiamuose sprendimuose vertino, ar atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi ir uždraudimas pareiškėjui 60 mėnesių atvykti į Lietuvos Respubliką laikomas proporcinga ir būtina priemone tikslui (užtikrinti visuomenės saugumą) pasiekti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, nesutikdamas su VSD išvadomis ir jų pagrindu priimtais sprendimais, gali savo teises ginti teisme, kur įvertinami tiek procedūriniai, tiek skundžiamų Migracijos departamento sprendimų turinio aspektai.

Byloje nustatyta, kad atsakovas, priimdamas skundžiamus sprendimus vadovavosi VSD 2023 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pateikta išvada, jog pareiškėjas, dirbdamas (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, todėl jo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Teismas pažymi, kad valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. LVAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje byloje Nr. eAS-846-756/2020 yra akcentavęs, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis.

LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra suteikiama automatiškai, o įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį byloje Nr. A-858-2720-2014). Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija) neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės, o valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą pripažįstama tiek LVAT, tiek EŽTT (pvz., 2006 m. spalio 18 d. sprendimas byloje Ü. prieš Nyderlandus) praktikoje. Be to, EŽTT teisės atvykti į šalį ar išsiuntimo iš šalies ribojimus nagrinėja proporcingumo aspektu vertindamas pusiausvyrą kitų fundamentalių Konvencijoje įtvirtintų teisių atžvilgiu (pavyzdžiui, teisės į privatumą, šeimą, kt.), t. y. ieško pusiausvyros tarp valstybės teisės neįleisti asmens ir jo fundamentalių interesų.

Nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017). Tokiais atvejais privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali.

EŽTT taip pat yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui, tačiau nacionalinė teisinė sistema turi suteikti galimybę asmeniui ginčyti institucijos vertinimą, kad situacija susijusi su nacionaliniu saugumu, t. y. nepriklausoma institucija ar teismas turi turėti galimybę reaguoti, jeigu nacionalinio saugumo koncepcija panaudota be racionalaus pagrindo (pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimas byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).

Tai reiškia, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje galėjo kelti grėsmę.

Tokiose bylose būtina įvertinti individualią užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5322-520/2019 ir kt.).

Rusijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, jos 14 punkte teigiama: „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui“. Taip pat visuotinai žinoma aplinkybė, kad Rusija ne tik priešiškai nusiteikusi Lietuvos atžvilgiu, bet ir skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvo pradėjusi precedento neturinčią plataus masto agresiją Ukrainoje. 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą“ Lietuvos Respublikos Seimas pasmerkė Rusijos Federacijos karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią, išreiškė tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei, taip pat pakvietė sustiprinti Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių visuomenių atsparumą priešiškų šalių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms.

2022 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo Nr. XIV-1657 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ nuostatomis, sugriežtinus vizų režimą, sustabdytas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti vizas priėmimas ir sprendimų dėl šių prašymų priėmimas Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje. Taip pat sustiprinta valstybės sienos apsauga, t. y. Rusijos ir Baltarusijos piliečiams taikomas individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.

Remiantis minėto Seimo nutarimo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nepaprastoji padėtis įvedama dėl precedento neturinčiu mastu sutelktų Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos pajėgų, kurios vykdo karinę agresiją prieš kaimynystėje esančią Ukrainos valstybę ir sukėlė humanitarinę bei pabėgėlių krizę, grasina Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO), Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų Europos valstybių saugumui ir kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams; be to, dėl galimų hibridinių atakų ir įvairiausio pobūdžio provokacijų visuomenės rimčiai kyla grėsmė, kurios neįmanoma pašalinti netaikant Nepaprastosios padėties įstatyme nustatytų konkrečių nepaprastųjų priemonių. Nepaprastosios padėties įvedimo tikslas – naudojant šiame nutarime nustatytas nepaprastąsias priemones ir priimant sprendimus, pašalinti dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos veiksmų ir jų lemiamų procesų kilusią grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams ir visuomenės rimčiai (1 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nepaprastoji padėtis įvesta visame Lietuvos Respublikos pasienio ruože prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Baltarusijos Respublika. Tai reiškia, kad visos indikacijos apie galimą grėsmę turi būti vertinamos itin jautriai.

Nors pareiškėjas ir nurodo, kad jis (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini), teismo vertinimu, tai nepaneigia fakto, kad pareiškėjas privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) valdžiai. Teismo vertinimu, ne darbo pobūdis apsprendžia pareiškėjo lojalumą valdžiai. Kaip nurodo VSD savo išvadoje ir atsiliepime į skundą, (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos, kurios užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam rėžimui nelojalūs asmenys.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo noru pasirinko darbą (duomenys neskelbtini), joje dirbo 8 metus. Pareiškėjas iš (duomenys neskelbtini) pasitraukė ne dėl savo įsitikinimų, nepritarimo valdžios vykdomai politikai, o, kaip pats nurodė 2023 m. spalio 2 d. skunde, dėl materialinės padėties gerinimo. Kaip minėta, VSD išvadoje pateiktas vertinimas, kad pareiškėjas privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos pareiškėją vertino kaip lojalų valdančiajam rėžimui asmenį.

Nors pareiškėjas nurodo neturintis jokių ryšių su (duomenys neskelbtini) institucijomis, įvykius Ukrainoje vertina neigiamai, 2023 m. lapkričio 7 d. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai patvirtina, kad iki šiol jo šeima – sutuoktinė su dukra – gyvena (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad reguliariai vyksta į (duomenys neskelbtini) praleisti laiką su šeima ir pailsėti. Tai patvirtina, kad pareiškėjo šeimyniniai ir socialiniai ryšiai su (duomenys neskelbtini) yra itin tvirti.

Teismo vertinimu, pritartina Migracijos departamento argumentams, kad šios aplinkybės paneigia pareiškėjo deklaruojamą ne lojalumą (duomenys neskelbtini) valdžiai.

Aplinkybė, kad pareiškėjas, atsakydamas į klausimus nurodė, kad nepritaria Rusijos Federacijos kariniams veiksmas Ukrainoje, Krymas priklauso Ukrainai, niekaip nepaneigia aplinkybės, kad pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje tarnyboje ir (ar) kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais (duomenys neskelbtini) lojaliais asmenimis (pvz., buvusiais kolegomis) ir tai yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad toks ryšių palaikymas gali suponuoti pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

Teismas nagrinėjamu atveju pabrėžia trečiojo suinteresuoto asmens nurodytus argumentus, kad VSD nustatė konkrečius (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, veikdamos savo šalyje ir vykdydamos žvalgybą prieš užsienio valstybes, remiasi kontržvalgybos darbo objektuose, kurie yra svarbūs užtikrinant nacionalinį saugumą, sistema. Kontržvalgybos objektuose - valstybės institucijose, teisėsaugos tarnybose, strateginiuose ekonomikos sektoriuose ir ginkluotosiose pajėgose - kuriamas užverbuotų asmenų (agentų) tinklas. Užverbuoti agentai, dirbantys (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose ar tarnaujantys šių šalių ginkluotosiose pajėgose, išnaudojami: 1) kontržvalgybos tikslais - siekiant išaiškinti galimą užsienio žvalgybos tarnybų veiklą šių objektų atžvilgiu; 2) žvalgybos informacijai rinkti - jei turi galimybes bendrauti su užsienio valstybių piliečiais ir (ar) reguliariai lankytis užsienio valstybėse. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valstybės valdančiajam režimui.

(duomenys neskelbtini) politinio režimo agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Esant įtemtai politinei situacijai išlieka didelė (duomenys neskelbtini) propagandistų veiklos prieš Lietuvą tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti taip pat gali būti naudojami Lietuvoje gyvenantys asmenys, prijaučiantys šių valstybių vykdomai agresyviai politikai. Negalima leisti, jog išduodant leidimą laikinai gyventi būtų sukuriama palanki terpė Lietuvoje įsikurti šį režimą palaikantiems ar su režimu bendradarbiaujantiems asmenims, o leidimo laikinai gyventi suteikiama teisė būti tiek Lietuvoje, tiek keliauti po visą Šengeno teritoriją būtų naudojama Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesus neatitinkančioms veikoms vykdyti, pvz., (duomenys neskelbtini) prorežiminio turinio ir komentarų sklaida žodžiu, teigiamų pasisakymų apie režimą skleidimas. Tokie veiksmai yra nesuderinami su Lietuvos nacionalinio saugumo tikslais, rodo akivaizdžią nepagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms ir, siekiant Lietuvos nacionalinio saugumo interesų, paisant visuomenės ir valstybės intereso viršenybės, būtina užkirsti kelią tokioms užsienio valstybių piliečių veikoms.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat laikosi praktikos, kad visiems žinomų aplinkybių, susijusių su Rusijos keliama grėsme Lietuvos valstybės saugumui, bent jau tol, kol tokia grėsmė yra reali, Rusijos piliečių atžvilgiu gali būti taikomas sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas, be kita ko, atsižvelgus į tai, kad jie priskiriami politiškai pažeidžiamų (galinčių pademonstruoti labilius įsitikinimus dėl Rusijos veiksmų ir politikos) asmenų grupei ir dėl to jų keliama rizika yra specifinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023). Kaip jau buvo minėta, 2022 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo Nr. XIV-1657 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ nuostatomis, sugriežtinus vizų režimą, sustabdytas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti vizas priėmimas ir sprendimų dėl šių prašymų priėmimas Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje. Taip pat sustiprinta valstybės sienos apsauga, t. y. Rusijos ir Baltarusijos piliečiams taikomas individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams. Minėta LVAT praktika teismas vadovaujasi ir (duomenys neskelbtini) piliečių atžvilgiu.

Teismo įsitikinimu, pareiškėjo galimi ryšiai su atitinkamomis (duomenys neskelbtini) tarnybomis bylos nagrinėjimo metu nebuvo niekaip paneigti, todėl VSD nustatytas aplinkybes įvertinus atsižvelgiant į pirmiau aptartą visuotinai žinomą informaciją, surinkta informacija apie pareiškėją negali būti ignoruojama.

Teismas daro išvadą, kad VSD surinkti duomenys leidžia teigti, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Jo asmeninis interesas dirbti ir gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir reikšmingesniu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo skunde nurodytu laikotarpiu – 2021 m. birželio 19 d., kai buvo priimtas Migracijos departamento sprendimas išduoti pareiškėjui leidimą lakinai gyventi Lietuvoje, reikalavimo pildyti Migracijos departamento pateiktą klausimyną, kuriame pateikus prašomą informaciją, yra pagrindas vertinti užsieniečio keliamą grėsmę Lietuvos saugumui, nebuvo. Aprašas 10.3¹ papunkčiu papildytas tik 2022 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 1V-700 ir įsigaliojo nuo 2022 m. lapkričio 19 d. Tik tuomet atsirado pareiga Migracijos departamentui vertinti klausimyne pateikta užsieniečių informaciją ir kilus abejonių kreiptis į VSD dėl užsieniečio grėsmės Lietuvos valstybės saugumui įvertinimo.

Tai, kad pareiškėjui prieš tai buvo išduotos vizos, leidimas laikinai gyventi, jis dirba Lietuvoje veikiančioje įmonėje legaliai ir moka Lietuvos valstybei mokesčius, savaime nėra reikšmingiau nei valstybės institucijų siekis užtikrinti valstybės saugumą, todėl ši aplinkybės nėra pakankama, kad būtų konstatuotas Sprendimo Nr. 1 neproporcingumas.

Dėl Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimu nustatyto draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių (5 metų) laikotarpiui teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nenurodė jokių argumentų, kodėl šis sprendimas yra neteisėtas ar jame nustatytas uždraudimo terminas yra neproporcingas. Pažymėtina, kad pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį, laikotarpis, kuriam uždraudžiama užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, gali būti ir ilgesnis negu penkeri metai.

Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, 38 punktas taip pat nustato, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui, nustatomas 10 metų draudimo atvykti laikotarpis.

Migracijos departamentas skundžiamu Sprendimu Nr. 2 nusprendė 60 mėnesių uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą, t. y. trumpesnį terminą, nei galima nustatyti asmenims, keliantiems grėsmę Lietuvos saugumui ir neturinčiam Lietuvos šeiminių ryšių. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką pažeidžia pareiškėjo teises.

Pareiškėjas nurodo, kad priimant sprendimus, darančius įtaką žmonių ateičiai, reikia atidžiai analizuoti teikiančio asmens pareiškimą, jo gyvenimo chronologiją, o ne remtis masiniais vertinimais ir galimybių teorija.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ginčijamuose sprendimuose faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl darytina išvada, kad Sprendimas Nr. 1 ir Sprendimas Nr. 2 atitinka tiek Viešojoje administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Iš ginčijamų sprendimų turinio matyti, kad, nors esminis ginčijamų sprendimų pagrindas ir yra VSD išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat matyti, kad Migracijos departamentas atliko pareiškėjo vertinimą (įvertino jo socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuva), todėl negalima teigti, jog Migracijos departamentas neatliko jokio savarankiško tyrimo. Pažymėtina, kad Migracijos departamentas jokių pareiškėjo šeimyninių ryšių Lietuvoje nenustatė. Pareiškėją su Lietuva sieja iš esmės tik darbas.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamus sprendimus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo Y. K. (Y. K.) skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Saulius JakaitisAgnė StankevičienėFausta Vitkienė