- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-29
- Bylos Nr.
- eA-2442-968/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07714-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas (pirm.), Beata Martišienė, Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- I. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. S. (I. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas I. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 23S111105 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo.
2. Pareiškėjas, kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis, skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Pareiškėjas 2003–2013 metais dirbo (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės tarnybos vairuotoju. Pareiškėjas dirbo už poliarinio rato, jis buvo laisvai samdomas darbininkas (ne statutinis pareigūnas), jis neturėjo būti ir nebuvo lojalus (duomenys neskelbtini). Per visą darbo laikotarpį pareiškėjas gesindavo gaisrus, atlikdavo gaisrinių vandens telkinių patikrą, buvo atsakingas už gaisrinio automobilio techninę būklę ir kt. Pareiškėjas neužsiimdavo (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymu, jis nebuvo pavaldus ir atsakingas jokiam (duomenys neskelbtini) saugumo ar karinių struktūrų pareigūnui, neteikė ataskaitų, nerinko jokios medžiagos. Pareiškėjas išėjo iš darbo priešgaisrinėje tarnyboje, nes jo netenkino darbo užmokestis, be to, jo nuomone, ši tarnyba yra korumpuota organizacija.
2.2. Pareiškėjo sprendimą išvykti iš kilmės valstybės lėmė kelios priežastys: darbo tarptautinių pervežimų srityje paieškos, netinkamas (duomenys neskelbtini) darbdavių elgesys (pvz., vertimas dirbti nepaisant darbo ir poilsio režimo), taip pat (duomenys neskelbtini) politika (neteisėtas valdžios užėmimas, korupcijos ir jėgos struktūrų savivalės įteisinimas, veiksmai Ukrainoje ir kt.). Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko 2016 metais, laikotarpiu iki dabar jis dirbo tolimųjų reisų vairuotoju. Dabartinis pareiškėjo darbdavys – uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „United Transline“ – pareiškėją charakterizuoja teigiamai, kaip atsakingą ir pareigingą darbuotoją, darbdaviui yra žinomas pareiškėjo požiūris į Rusijos pradėtą karą prieš Ukrainą bei pareiškėjo materialinis prisidėjimas prie akcijų Ukrainai palaikyti. Pradėjęs dirbti UAB „United Transline“, pareiškėjas apsigyveno svečių namuose, kurių direktorė pareiškėją taip pat charakterizuoja itin teigiamai, pabrėždama tiek aktyvų jo prisidėjimą prie pagalbos Ukrainai akcijų, tiek viešą (duomenys neskelbtini) režimo smerkimą ir raginimą netikėti Rusijos propaganda.
2.3. Pareiškėjas, atvykęs į Lietuvą, nepalaikė jokių ryšių su (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas periodiškai bendraudavo tik su seserimi, kuri pastaruoju metu neatsako į pareiškėjo skambučius, kartais atsiunčia nuotraukų. Pareiškėjo nuomone, jo sesuo baiminasi (duomenys neskelbtini) valdžios atstovų susidorojimo su ja dėl pareiškėjo viešai reiškiamo palaikymo Ukrainai ir (duomenys neskelbtini) režimo smerkimo. Pareiškėjas nuo 2016 metų į (duomenys neskelbtini) važiuodavo 2–3 kartus per metus, paskutinį kartą – 2021 m. spalio mėn.
2.4. Pareiškėjas Lietuvoje artimiau su niekuo nesusidraugavo, nes yra intravertas. Pareiškėjas savo paskyrose socialiniuose tinkluose („Facebook“, „Bendraklasiai“) nuolat kelia (duomenys neskelbtini) režimą paniekinančius įrašus. Pareiškėjas, radęs galimybę, parėmė Ukrainą, įskaitant aukas viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Geros valios projektai“ akcijai „Mūsų širdys ir rankos – Ukrainai!“.
Šalies argumentai
2.5. Pareiškėjas 2023 m. kovo mėn. pateikė atsakovui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes jam išduoto leidimo terminas artėjo prie pabaigos. Jis 2023 m. gegužės 11 d. gavo pranešimą, kad jo prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimas yra sustabdytas, o atsakovas 2023 m. liepos 18 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760044336.
2.6. Atsakovas netinkamai įvertino jo laikiną darbą (duomenys neskelbtini) ministerijoje, todėl priėmė nemotyvuotą ir teisiškai nepagrįstą Sprendimą, kuris prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas), Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 patvirtintame Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos apraše (2019 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 5-V-479 redakcija) bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 4-460 patvirtintame Duomenų apie užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei ir nelegalios migracijos grėsmės tikrinimo bei išvados dėl grėsmių rengimo tvarkos apraše įtvirtintam reglamentavimui. Priimant Sprendimą, nebuvo individualiai ir visapusiškai įvertinta pareiškėjo situacija, ginčijamas administracinis sprendimas yra pagrįstas išimtinai vien tik spėjimais ir stereotipišku mąstymu pagrįstais teiginiais.
2.7. Pareiškėjas niekada nebuvo teistas baudžiamąja tvarka, jame nebuvo taikytos jokios baudžiamojo poveikio priemonės, jis net nebuvo įtariamas kokios nors nusikalstamos veikos padarymu. Pareiškėjas daug metų dirba vairuotoju, todėl jis yra baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau jis sumokėjo visas paskirtas baudas, o jo padaryti pažeidimai nelaikytini sistemingais ar itin šiurkščiais. Pareiškėjui nebuvo taikytos priverčiamosios medicinos ar kitokio poveikio priemonės, jis nesislapstė nuo teisėsaugos institucijų ir nebuvo paieškomas. Pareiškėjas niekaip nesusijęs su kontrabandos, neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis ar neteisėtos migracijos procesais, jis nepažįsta ir nepalaiko ryšių su asmenimis, kurio organizuoja ar vykdo kontrabandą, neteisėtą migraciją ir pan.
2.8. Atsakovo spėjimas, kad pareiškėjas gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo, yra nepagrįstas ir neatitinkantis faktinių aplinkybių: pareiškėjas niekada nebuvo statutinis pareigūnas ir / ar valstybės tarnautojas, o jo darbas pagal sutartį gaisrinės mašinos vairuotoju neturi jokių sąsajų su lojalumu (duomenys neskelbtini) valdžiai, pareiškėjas nevykdė jokių specialių užduočių ir neturėjo niekam teikti darbo ataskaitų, o Lietuvoje dirbdamas tolimųjų reisų vairuotoju pareiškėjas objektyviai neturi galimybių rinkti (duomenys neskelbtini) naudingą medžiagą ir perdavinėti ją atitinkamiems pareigūnams (jis nėra buvęs (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. spalio mėn.), be to, pareiškėjas nuo pat Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios viešai (savo paskyrose socialiniuose tinkluose) smerkia (duomenys neskelbtini) režimą, skatina (duomenys neskelbtini) netikėti jiems skleidžiama propaganda, materialiai remia ir prisideda prie paramos Ukrainai akcijų.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:
3.1. Sprendimas priimtas vadovaujantis trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, VSD) parengta 2023 m. liepos 3 d. išvada Nr. 18-7257 „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimo (panaikinimo)“ (toliau – ir VSD išvada), kurioje pateiktas vertinimas, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi ir kitomis teisės normomis, VSD yra kompetentingas subjektas vertinti, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Migracijos departamentas nekvestionuoja šios įstaigos išvadų ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti.
3.2. Teismų praktika patvirtina, jog nagrinėjamu atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo veiksmai (jo darbas (duomenys neskelbtini) ministerijoje) VSD surinktos informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui gyventi Lietuvoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.
Šalies argumentai
3.3. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Sprendimas prieštarauja Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos apraše bei Duomenų apie užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei ir nelegalios migracijos grėsmės tikrinimo bei išvados dėl grėsmių rengimo tvarkos apraše įtvirtintam reglamentavimui. Minėti teisės aktai yra naudojami, atitinkamai, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos veikloje. Be to, „grėsmė viešajai tvarkai ar visuomenei“ ir „grėsmė valstybės saugumui“ nėra tapačios sąvokos, šias grėsmes vertina skirtingos institucijos (Įstatymo 4 str. 4 d.). Taigi, Sprendimas neturėjo atitikti minėtų teisės aktų reikalavimų.
3.4. Priimant Sprendimą, buvo įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuva, visos su pareiškėju susijusios aplinkybės, ir nustatyta, kad pareiškėjo keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimas yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti valstybės saugumą. Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, tiek teismų praktikoje suformuluotus reikalavimus: jis priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas jame yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
3.5. Vokietijos Federacinės Respublikos 2023 m. rugpjūčio 1 d. išduotas prieglobsčio prašančiojo registracijos pažymėjimas nepatvirtina pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 4 d. prašyme „Dėl rašytinių įrodymų pateikimo“ nurodytų teiginių, kad pareiškėjui dėl jo pažiūrų kilmės valstybėje gresia kalėjimas, kad pareiškėjas negali būti laikomas lojaliu ir patikimu (duomenys neskelbtini) valdžiai asmeniu, kuris gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui ir kad leidimas pareiškėjui, kaip prieglobsčio prašančiam asmeniui, gyventi Vokietijoje paneigia Sprendimo argumentus, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Dėl pareiškėjo nebuvo priimtas sprendimas suteikti prieglobstį Vokietijoje, todėl negalima teigti, jog buvo atliktas objektyvus tyrimas, paneigiantis Sprendime nurodytas faktines aplinkybes.
Atsiliepimas
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:
4.1. Sprendimas buvo priimtas pagal atsakovo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, jis yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, ir priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.
4.2. Pareiškėjas, 2003–2013 metais (labai ilgą laikotarpį) dirbdamas (duomenys neskelbtini) ministerijoje, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini), palaikyti jos valdžią bei vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybės institucijoje dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos, kurios užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Pareiškėjui gavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo.
4.3. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. Dėl (duomenys neskelbtini) pritaikytų sankcijų, ribojančių jos piliečių keliones į Lietuvą, sumažėjo ir su (duomenys neskelbtini) žvalgyba bendradarbiaujančių šios šalies piliečių galimybės lankytis Lietuvoje, todėl tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) žvalgyba intensyviau verbuos tuos asmenis, kurie neturi gerų žvalgybinių galimybių.
4.4. Apžvelgus teisinį reguliavimą, susijusį su nacionalinio saugumo užtikrinimu, ir jį aiškinančią teismų praktiką, pažymėta, kad teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė. Nagrinėjamoje byloje iš atsakovo pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėjo socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuva pasireiškia tik turimais (turėtais) darbo santykiais su Lietuvos Respublikos įmonėmis. Nei pareiškėjo artimi šeimos nariai, nei kiti artimi giminaičiai nereziduoja Lietuvoje (pareiškėjo sesuo gyvena (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas Lietuvoje neturi nekilnojamojo turto, bet jis nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo asmeninis interesas gauti leidimą, suteikianti teisę jam reziduoti Lietuvos Respublikoje (atitinkamai, ir Europos Sąjungoje), negali būti pripažintas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimu atmetė pareiškėjo I. S. skundą.
6. Teismas nustatė, kad:
Šalies argumentai
6.1. Pareiškėjas 2023 m. vasario 27 d. prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad nuo 2022 m. gegužės 26 d. dirba UAB „United Transline“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju.
6.2. Pareiškėjas 2023 m. kovo 23 d. klausimyne, be kita ko, nurodė, kad 2003–2013 metais dirbo gaisrinės vairuotoju.
6.3. VSD 2023 m. liepos 3 d. išvadoje Nr. 18-7257 pateikė vertinimą, kad pareiškėjas, 2003–2013 metais dirbdamas (duomenys neskelbtini) ministerijoje vairuotoju, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos, kurios užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. Pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 133 straipsnio 5 dalimi, VSD prašė panaikinti pareiškėjo turimą leidimą laikinai gyventi ir neišduoti jam naujo leidimą laikinai gyventi, taip pat įtraukti jį į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą 5 metams.
6.4. Migracijos departamentas 2023 m. liepos 18 d. sprendime Nr. 23S111105 nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Sprendime nurodyta, kad:
6.4.1. Migracijos departamentas 2021 m. liepos 20 d. priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu. Leidimas laikinai gyventi Nr. 760044336, galiojantis nuo 2021 m. liepos 22 d. iki 2023 m. liepos 22 d., buvo įteiktas 2021 m. rugpjūčio 3 d.
6.4.2. Migracijos departamentas gavo VSD išvadą, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir prašoma panaikinti pareiškėjo turimą leidimą laikinai gyventi ir neišduoti jam naujo leidimą laikinai gyventi, taip pat įtraukti jį į Nacionalinį sąrašą 5 metams.
6.4.3. Vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad pareiškėjas turėjo Lietuvos nacionalinę vizą, galiojusią nuo 2016 m. rugsėjo 3 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d., nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. turi leidimus laikinai gyventi (šiuo metu turimas galioja iki 2023 m. liepos 22 d.). Aktualiausiais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. dirbo skirtingose Lietuvos įmonėse. Migracijos departamento naudojamose informacinėse sistemose ir registruose nėra duomenų, kad pareiškėjas turi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.
6.4.4. Migracijos departamentas, įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, konstatavo, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje ar atvykti į Lietuvos Respubliką negali būti pripažintas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Be to, nors pareiškėjas, atsakydamas į klausimyno klausimus, pažymėjo, kad nepritaria Rusijos kariniams veiksmams Ukrainoje ir laiko Krymą Ukrainos dalimi, tai savaime nepaneigia grėsmės valstybės saugumui, kuri kyla ne dėl užsieniečio požiūrio į susiklosčiusią situaciją, o dėl jo darbo (duomenys neskelbtini) ministerijoje, ir todėl pareiškėjas yra potencialus verbavimo taikinys režimo jėgos struktūroms, siekiančioms per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant tokius asmenis (duomenys neskelbtini) jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse užtikrinti. Pareiškėjo leidimo laikinai gyventi panaikinimas yra laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais, ir užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė, sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi, t. y. dėl galimybės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje ir laisvai lankytis kitose Šengeno valstybėse. Atsižvelgiant į tai, kad, VSD vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
7. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualias Įstatymo nuostatas ir jas aiškinančią teismų praktiką, pažymėjo, kad atsakovas, gavęs VSD išvadą, privalėjo atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi ir panaikinti turimą leidimą gyventi Lietuvoje, nes būtent VSD yra įgaliota atlikti žvalgybos veiksmus ir vertinti valstybei kylančias grėsmes. Pareiškėjas savo teises, priėmus jam nepalankų Sprendimą, gali ginti teisme, kuriame yra įvertinami tiek procedūriniai veiksmai, tiek Sprendimo turinys. Atsakovui nėra suteikta teisė kvestionuoti trečiojo suinteresuoto asmens išvadas. Nagrinėjamu atveju VSD nustatė, kad išvados nepakeisti pareiškėjui leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pagrindas – pareiškėjo praeityje buvę ryšiai su asmenimis, dirbančiais (duomenys neskelbtini) valdžios tarnybose, kurios yra laikomos grėsme valstybės saugumui.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo vertinimu, VSD surinkti duomenys leidžia teigti, kad atsakovas iš esmės turėjo pakankamą pagrindą priimti Sprendimą, nes VSD išvadoje pateikta informacija yra pakankama spręsti, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p.). Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą, sutiktina, kad surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažintas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Šiuo aspektu aktualus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimas byloje Nr. 19-A/2021, kuriame pažymėta, jog asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi, kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Teismas nusprendė, kad faktas, jog pareiškėjas, kaip jis teigė, „2003–2013 m. dirbo gaisrinės vairuotoju“, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis tarnybomis yra išnykusi.
9. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad (duomenys neskelbtini) keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 patvirtintoje Nacionalinio saugumo strategijoje (2021 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. XIV-795 redakcija). Be to, visuotinai žinoma aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) yra priešiškai nusiteikusi Lietuvos atžvilgiu. Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą“ pasmerkė Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią, išreiškė tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei, taip pat pakvietė sustiprinti Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių visuomenių atsparumą priešiškų šalių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms.
10. Teismas pažymėjo, jog kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę, todėl, kaip ir šiuo atveju, VSD nustatytas aplinkybes įvertinus anksčiau aptartos visuotinai žinomos informacijos apimtyje, surinkta informacija apie pareiškėją negali būti ignoruojama. Nors pareiškėjas tvirtino, jog jis dirbo gaisrinės vairuotoju, tačiau, teismo vertinimu, tikėtina, kad pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ir (ar) kitose tarnybose dirbančiais (duomenys neskelbtini) lojaliais asmenimis (pvz., buvę kolegos), ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Tuo labiau, kad nuo 2013 metų, kai pareiškėjas išėjo iš tarnybos, iki kreipimosi pakeisti leidimą laikinai gyventi – 2023 m. vasario 27 d., yra praėję nedaug laiko. Pareiškėjo teiginiai apie tai, kad jis nuo Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą viešai savo paskyrose socialiniuose tinkluose smerkia (duomenys neskelbtini) režimą, skatina (duomenys neskelbtini) netikėti jiems skleidžiama propaganda, prisideda prie paramos Ukrainai akcijų, nėra įrodymas, suteikiantis pagrindą panaikinti Sprendimą. VSD surinkti ir aptarti įrodymai sudarė pagrindą išvadai apie pareiškėjo galimus ryšius su (duomenys neskelbtini) atitinkamomis tarnybomis, kurie nebuvo niekaip paneigti.
11. Teismas akcentavo, jog tai, kad pareiškėjui prieš tai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, savaime nėra labiau reikšminga nei valstybės institucijų siekis užtikrinti valstybės saugumą, todėl ši aplinkybė nėra pakankama konstatuoti Sprendimo neproporcingumą. Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi įgyjama tik tada, jeigu asmuo atitinka Įstatymo reikalavimus. Aplinkybė, kad pareiškėjui leidimas gyventi Lietuvoje buvo išduotas teisėtai, nereiškia, kad jis turėjo ir teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam bus pakeistas leidimas laikinai gyventi Įstatyme įtvirtintais pagrindais. Lietuvos Respublika neturi pareigos išduoti (pakeisti) pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, jeigu toks leidimo išdavimas (pakeitimas) neatitinka valstybės nacionalinių interesų.
12. Teismas priėjo prie išvados, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti Sprendimą, nes pareiškėjo leidimas laikinai gyventi buvo pagrįstai panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu, tinkamai įvertinus visas faktines aplinkybes. Sprendimas buvo priimtas laikantis nustatytų procedūrų, atlikus objektyvų įrodymų tyrimą, įvertinus reikšmingas aplinkybes ir padarius teisingas ir pagrįstas išvadas, todėl jo panaikinimui nėra pagrindo.
13. Teismas nurodė, jog nustačius, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo ir teisės aktų nustatyta tvarka priimti naują sprendimą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmestinas, jam nepriteistinas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
III.
14. Pareiškėjas I. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja skunde išdėstytus savo argumentus ir papildomai nurodo:
15.1. Teismas neteisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus išsamius paaiškinimus bei juos pagrindžiančius įrodymus, netinkamai atskleidė sąvokos „kelia grėsmę“ esmę, neįsigilino į pareiškėjo argumentus bei į byloje surinktą medžiagą, neįvertino, kad pareiškėjas neužėmė jokių aukštų pareigų ir nebuvo statutinis pareigūnas, jis nepriiminėjo jokių sprendimų, neįgijo teisės į išankstinę pensiją, negauna ir negaus iš (duomenys neskelbtini) jokių socialinių išmokų, Lietuvoje taip pat neužėmė jokių aukštų ir svarbių pareigų, be to, pareiškėjas nesutiko su (duomenys neskelbtini) politika, palaiko ir remia Ukrainą. Skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas vien spėjimais ir įtarimais, o ne konkrečiais byloje nustatytais faktais, anksčiau pareiškėjo atliktais veiksmais, jų pobūdžio.
15.2. Atsakovas Sprendimą motyvavo tuo, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje „kelia grėsmę“ valstybės saugumui (Įstatymo 50 str. 1 d. 14 p.), bet teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, rėmėsi ir citavo teismų praktiką, kurioje atskleistas sąvokos „gali grėsti“ turinys (Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p.). Pažymėta, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Šiuo atveju teismas rėmėsi teismų precedentais, kurie sukurti absoliučiai skirtingose bylose.
15.3. Atsakovui nėra suteikta teisė kvestionuoti trečiojo suinteresuoto asmens išvadas, todėl tai padaryti turėjo teismas. Nagrinėjamu atveju teismas turėjo įvertinti tiek Sprendimo, tiek VSD išvados, kurios pagrindu priimtas ginčijamas administracinis aktas, teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau teismas nevertino pareiškėjo paaiškinimų ir šiuos paaiškinimus pagrindžiančių į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, tačiau rėmėsi ir aiškino teisės normas, kurios reglamentuoja ne tą teisinį pagrindą, pagal kurį buvo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi. Teismas nevertino ir nenustatė jokių faktinių aplinkybių, patvirtinančių, jog pareiškėjas yra padaręs kokius nors grėsmę keliančius veiksmus ir todėl jo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
Žemesnės instancijos teismas
15.4. Teismas nurodė, kad sprendimo nepakeisti pareiškėjui leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pagrindas – pareiškėjo praeityje buvę ryšiai su asmenimis, dirbančiais (duomenys neskelbtini) valdžios tarnybose, kuriose yra laikomos grėsme valstybės saugumui, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas kada nors palaikė ir šiuo metu tebepalaiko ryšius su asmenimis, dirbančiais (duomenys neskelbtini) valdžios tarnybos, taip pat neįvardyti asmenys, su kuriais pareiškėjas neva palaikė ryšius, laikotarpis, kada tai neva vyko, bei nenurodyta, kokią Lietuvoje surinktą informaciją apie politinius ir ekonominius Lietuvos procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus pareiškėjas neva yra rinkęs ir / ar teikęs. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus įrodymus, jog jis, gyvendamas Tauragėje ir dirbdamas tolimųjų reisų vairuotoju, objektyviai neturėjo ir neturi net teorinių galimybių prieiti prie informacijos apie politinius ir ekonominius Lietuvos procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus, juolab ją rinkti ir perduoti (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnyboms. Per 7 metų laikotarpį, kai pareiškėjas gyveno Lietuvoje, jis nė karto nepateko į teisėsaugos institucijų akiratį, nebuvo įspėtas dėl bendravimo su netinkamais asmenimis (tokio bendravimo faktiškai ir nebuvo).
15.5. Teismo nurodyta tikimybė, kad pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ir (ar) kitose tarnybose dirbančiais (duomenys neskelbtini) lojaliais asmenimis, nėra pagrįsta jokiais faktiniais duomenimis. Pareiškėjas nei (duomenys neskelbtini), nei Lietuvoje neužėmė jokių svarbių, aukštų pareigų, nepriiminėjo jokių sprendimų, neturėjo prieigos prie jokios reikšmingos informacijos, todėl nebuvo suinteresuotumo nei buvusiems pareiškėjo kolegoms, nei jam pačiam stengtis palaikyti draugiškus ryšius, juolab kad pareiškėjas dėl asmeninių būdo savybių nėra linkęs artimai su kuo nors susidraugauti, nes yra intravertas. 10 metų laikotarpis, kurį teismas vertino kaip nedidelį, iš tiesų yra pakankamas ir reikšmingas nutrūkti draugiškiems santykiams net tarp tame pačiame mieste gyvenančių buvusių kolegų, o nagrinėjamu atveju pareiškėjas didžiąją laiko dalį praleidžia prie krovininio automobilio vairo.
15.6. Teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai (darbo knygelė, socialiniuose tinkluose paskelbtų įrašų kopijos, aukos Ukrainai paremti ir kt.), patvirtinantys pareiškėjo teiginius, jog jis smerkia (duomenys neskelbtini) režimą ir remia Ukrainą. Teismas nepagrįstai atmetė šiuos rašytinius įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
15.7. Sprendimas sukelia pareiškėjui itin neigiamas teisines pasekmes, nes pareiškėjui dirbtinai sukuriamos kliūtys, siekiant įteisinti savo buvimą tiek Lietuvoje, kurioje jis 7 metus teisėtai dirbo ir nė karto nebuvo patekęs į teisėsaugos institucijų akiratį, tiek Europos Sąjungos valstybėse. Nepagrįsta išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui taip pat būtų užkirtusi kelią pareiškėjui gauti prieglobstį Lietuvoje, jei jis būtų jo paprašęs. Jei pareiškėjas po Sprendimo priėmimo būtų likęs Lietuvoje, jis būtų tiesiog nuvežtas prie (duomenys neskelbtini) sienos ir deportuotas, nors jis savo gyvenimą (duomenys neskelbtini), esant (duomenys neskelbtini) režimui, laiko neįmanomu, nes priklauso opozicijai.
Atsiliepimas
16. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. Atsakovas iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, sutinka su teismo padarytomis išvadomis ir jų motyvais bei teigia, kad teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias teisės normas, visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo argumentus.
17. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir tvirtina, kad pareiškėjo kritika skundžiamam teismo sprendimui yra nepagrįsta: teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus. Trečiasis suinteresuotas asmuo papildomai pažymi, kad Įstatyme asmens keliama grėsmė yra išskirstyta į tris lygmenis, t. y. asmuo gali kelti grėsmę, rimtą grėsmę arba labai rimtą grėsmę, todėl atitinkamai turėtų būti traktuojamas ir įrodinėjimo standartas. Užsieniečių, dėl kurių pagal Įstatymą reikalaujama nustatyti tik pačio žemiausio lygmens grėsmę, keliamos grėsmės vertinimas gali būti grindžiamas ne tik jų konkrečiai atliktais ar ketinamais atlikti veiksmais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. 23S111105, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760044336, galiojęs nuo 2021 m. liepos 22 d. iki 2023 m. liepos 22 d., teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovui iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo.
19. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra įgaliotas atlikti žvalgybos veiksmus ir vertinti valstybei kylančias grėsmes, o jo surinkti duomenys leidžia teigti, jog atsakovas iš esmės turėjo pakankamą pagrindą priimti Sprendimą.
20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi teisės normomis ir teismų praktika (teismų precedentais), taip pat nevertino ir nenustatė jokių faktinių aplinkybių, patvirtinančių, jog pareiškėjas yra padaręs kokius nors grėsmę keliančius veiksmus ir todėl jo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
21. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
22. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje ginčijamame administraciniame sprendime nebuvo vertinamas pareiškėjo prašymas išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir dėl tokio prašymo nebuvo priimti jokie sprendimai. Atsižvelgiant į tai, kad šioje administracinėje byloje nėra sprendžiama dėl kokių nors pareiškėjo prašymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo procedūroje priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo (pareiškėjas skunde tik užsiminė, kad buvo priimtas sprendimas sustabdyti šio prašymo nagrinėjimo procedūrą), pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo negali būti patenkintas.
23. Teisėjų kolegija, vertindama Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, akcentuoja, kad VSD išvadoje buvo pasiūlyta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, o Sprendime nuspręsta panaikinti šį leidimą, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu.
24. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje yra išvardyti leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai, įskaitant numatytąjį šios straipsnio dalies 2 punkte – jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai; taip pat 14 punkte – jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
25. Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje (2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3412 redakcija), be kita ko, nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD. To paties straipsnio 4 dalyje (2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3412 redakcija), be kita ko, nustatyta, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo gauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų (nagrinėjamu atveju aktuali institucija – VSD) įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 3 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui; leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų (nagrinėjamu atveju aktualios institucijos – VSD) išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui. Įstatymo 25 straipsnyje (2004 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-2206 redakcija) nustatyta, kad užsieniečiams išduodami šie leidimai gyventi: 1) leidimas laikinai gyventi; 2) leidimas nuolat gyventi. Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija) nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023) ne kartą yra konstatuota, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.
27. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją (pareiškimo Nr. 1365/07)). Administracinių teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018).
28. Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 46410/99); LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3521-968/2021). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (žr. 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17)).
29. Pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant bylos esminę faktinę aplinkybę, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Šiuo aspektu primintina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.
30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi paminėtais įrodymų vertinimo principais ir taisyklėmis, įvertinusi Sprendime ir VSD išvadoje išdėstytas aplinkybes, su tuo susijusius į bylą pateiktus viešai prieinamus įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad VSD išvadoje pateikta informacija yra pakankama spręsti, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą, pagrįstai nurodė, kad šiuo atveju yra pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, o pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.
31. VSD išvadoje nustatyta ir dėl šios aplinkybės nėra ginčo, kad pareiškėjas 2003–2013 metais dirbo (duomenys neskelbtini) valstybės įstaigoje, t. y. (duomenys neskelbtini) ministerijoje. VSD pateikė vertinimą, kad pareiškėjas, dirbdamas (duomenys neskelbtini) ministerijoje, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) , palaikyti jos valdžią bei vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybės institucijoje dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos, kurios užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. Taigi, pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. Be to, VSD pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalių piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus: šantažuoti, grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones (duomenys neskelbtini) gyvenantiems giminaičiams (pvz., grasinti atleisti iš darbo, apkaltinti nusikalstama veikla).
32. Pareiškėjas nepateikė argumentų ir objektyvių duomenų, galinčių sukelti teismui abejonių dėl VSD, kaip kompetentingos institucijos vertinti galinčią kilti arba kylančią grėsmę valstybės saugumui, pateiktos informacijos teisingumo. Pareiškėjo pozicija, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti konkrečius pareiškėjo atliktus grėsmę keliančius veiksmus, yra iš esmės pagrįsta kito Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte įtvirtinto pagrindo panaikinti leidimą laikinai gyventi – kelia grėsmę viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai – reglamentavimu, todėl atmestina. Pareiškėjo pabrėžiamos aplinkybės, kad jis tik dirbo pagal darbo sutartį (rūpindavosi gaisrinės automobiliu, gesindavo gaisrus ir pan.), neturėjo statutinio pareigūno statuso ir nevykdė jokių (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių, savaime nepaneigia VSD vertinimo, kad pareiškėjas, kuris 10 metų (ilgą laiko tarpą) dirbo (duomenys neskelbtini) valdžios įstaigoms, gali būti išnaudotas veiklai, nukreiptai prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad (duomenys neskelbtini) gyvena pareiškėjo sesuo, kuri, kaip skunde teigė pareiškėjas, galbūt jau baiminasi, kad (duomenys neskelbtini) valdžios atstovai gali imtis veiksmų prieš ją, siekdami daryti įtaką (pakenkti ar kt.) pareiškėjui, be to, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, būtent (duomenys neskelbtini) (ne Lietuvos Respublikoje) pareiškėjas turi nekilnojamojo turto. Tai, kad pareiškėjas šiuo metu negauna jokių išmokų iš (duomenys neskelbtini) ir viešai reiškia palaikymą Ukrainai, atsižvelgiant į susiklosčiusį geopolitinį kontekstą, VSD surinktą informaciją ir pareiškėjo individualias savybes, nesudaro pagrindo kitaip vertinti šioje byloje nustatytas aplinkybes.
33. Vadovaudamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir nekartodama argumentų, kuriuos skundžiamame sprendime išdėstė pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su atsakovo vertinimu, pateiktu Sprendime, kad pareiškėjas pripažintinas grėsmę valstybės saugumui keliančiu asmeniu, o jam išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimas laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, įvertino individualią pareiškėjo situaciją, be kita ko, tai, kad pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.
34. Dėl kitų pareiškėjo argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
35. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas yra ne pareiškėjo naudai, jis neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.), todėl pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą yra atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo I. S. (I. S.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.