Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įgaliotam atstovui Dariui Juodeliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės saugumo departamentui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas I. S. (toliau – pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas; 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas, atsakovas) 2023 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 23S111105, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo iš naujo, 2) priteisti pareiškėjui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde pareiškėjas nurodo, kad Migracijos departamentas Sprendimu panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Mano, kad priimant Sprendimą nebuvo individualiai pažvelgta ir visapusiškai įvertinta pareiškėjo situacija, skundžiamas sprendimas grindžiamas spėjimais ir stereotipišku mąstymu grįstais teiginiais. Nurodo, kad niekada nebuvo statutiniu pareigūnu ir (ar) valstybės tarnautoju, todėl jo kaip samdomo pagal darbo sutartį darbuotojo darbas gaisrinės automobilio vairuotoju neturi jokių sąsajų su lojalumu Rusijos valdžiai. Dirbdamas gaisrinės automobilio vairuotoju pareiškėjas nevykdė jokių specialių užduočių ir neturėjo jokio atskaitingo asmens, kuriam būtų turėjęs teikti atlikto darbo ataskaitas. Lietuvoje pareiškėjas nuo 2016 m. dirba tolimųjų reisų vairuotoju, dėl to objektyviai neturi jokių galimybių rinkti rusijai naudingos medžiagos, ją perdavinėti atitinkamiems pareigūnams. Pažymi, kad Rusijoje pareiškėjas nebuvo nuo 2021 m. spalio mėn. Nuo Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą pareiškėjas viešai savo socialinėse paskyrose smerkia Putino režimą, skatina rusus netikėti jiems skleidžiama propaganda, prisideda prie paramos Ukrainai akcijų.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – VSD) 2023 m. liepos 3 d. rašte „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimo (panaikinimo)“ Nr. 18-7257 (toliau – Išvada) nurodė, kad VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD vertinimu, pareiškėjas, dirbdamas Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią Rusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Rusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Atsižvelgęs į išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją VSD vertina, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 4 dalis nustato, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei.

Vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad pareiškėjas turėjo Lietuvos nacionalinę vizą, galiojusią nuo 2016 .m rugsėjo 3 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d., nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. turėjo leidimus laikinai gyventi, nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. pareiškėjas dirbo skirtingose Lietuvos įmonėse, pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su asmenimis gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgus į tai, kad, VSD vertinimu pagal VSD surinktą informaciją, pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, kuriame nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui yra panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, Migracijos departamentas priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.

Pažymi, kad priimdamas Sprendimą Migracijos departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos VSD Išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia būtent VSD. Pažymi, kad Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, priimdamas sprendimus, Migracijos departamentas remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis. Vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsniu, VSD yra vienas iš subjektų, užtikrinančių Lietuvos nacionalinį saugumą, jo paskirtis – apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. VSD uždaviniai – vykdyti žvalgybą ir kontržvalgybą, tirti, analizuoti ir prognozuoti visuomeninius politinius bei ekonominius procesus, susijusius su grėsmėmis nacionaliniam saugumui; laiku atskleisti veikas, keliančias grėsmę valstybės saugumui, suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai, užkirsti kelią šioms veikoms ir jas šalinti įstatymų nustatyta tvarka. VSD koordinuoja Lietuvos Respublikos institucijų kovą su terorizmu. VSD teikia žvalgybos, kontržvalgybos ir kitą nacionaliniam saugumui reikšmingą informaciją, išvadas ir rekomendacijas Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, o prireikus ir kitoms valstybės institucijoms. Šios nuostatos, taip pat Įstatymo 4 straipsnio nuostatos patvirtina, kad VSD yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Migracijos departamentas šios institucijos išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti.

Pareiškėjas savo skunde teigia, kad Sprendimas prieštarauja Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakyme „Dėl duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado įsakyme „Dėl duomenų apie užsieniečio keliamos grėsmės viešai tvarkai ar visuomenei ir nelegalios migracijos grėsmės tikrinimo bei išvados dėl grėsmių rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ įtvirtintam teisės normų reglamentavimui. Minėti pareiškėjo skundo teiginiai yra nepagrįsti. Minėti teisės aktai yra naudojami atitinkamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos veikloje. Minėtais teisės aktais vadovaujamasi vertinant užsieniečio keliamą grėsmę viešai tvarkai ar visuomenei. Grėsmė viešai tvarkai ar visuomenei ir grėsmė valstybės saugumui nėra tapačios sąvokos. Šias grėsmes vertina skirtingos institucijos. Įstatymo 4 straipsnio 4 dalis numato, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktas numato atskirus, savarankiškus leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Sprendimas pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, todėl Sprendimas neturėjo atitikti pareiškėjo skunde minimų teisės aktų.

Pažymi, kad Sprendimas priimtas atsižvelgiant į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus: sprendimas priimtas įvertinus pareiškėjo veiksmus (pareiškėjo darbą Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijoje), iš atliktų veiksmų (pareiškėjo darbo Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijoje) VSD surinktos informacijos kontekste galima spręsti dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui ateityje. Priimant Sprendimą buvo įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika, visos su pareiškėju susijusios aplinkybės bei nustatyta, kad pareiškėjo keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimas yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti valstybės saugumą.

Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Migracijos departamento vertinimu, 2023 .m rugpjūčio 1 d. Vokietijos Federacinės Respublikos išduotas prieglobsčio asmens registracijos pažymėjimas nepatvirtina pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 4 d. prašyme dėl rašytinių įrodymų patiekimo nurodytų teiginių, kad pareiškėjui dėl jo pažiūrų Rusijos Federacijoje gresia kalėjimas, kad pareiškėjas negali būti laikomas lojaliu ir patikimu Rusijos valdžiai asmeniu, kuris gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, kad leidimas pareiškėjui, kaip prašančiam prieglobsčio asmeniui, gyventi Vokietijoje paneigia Sprendimo argumentą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pažymi, kad pareiškėjo atžvilgiu nebuvo priimtas sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo Vokietijos Federacinėje Respublikoje, todėl negalima teigti, kad yra atliktas objektyvus tyrimas, kuris paneigtų Sprendime nurodytas faktines aplinkybes.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. VSD nuomone, Sprendimas priimtas pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktais, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. VSD atlieka užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD 2023 m. liepos 3 d. Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD vertinimu, pareiškėjas (Rusijos pilietis) 2003-2013 m. (ilgą laiko tarpą, 10 metų) dirbdamas Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo.

Pareiškėjo socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika pasireiškia tik turimais (turėtais) darbo santykiais su Lietuvos Respublikos įmonėmis. Nei šeimos nariia, nei kiti pareiškėjo artimi giminaičiai Lietuvos Respublikoje nereziduoja. Pareiškėjo sesuo gyvena Rusijoje. Pareiškėjas neturi nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje, tačiau nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą Rusijoje. Vienintelis pareiškėjo prašymo išduoti leidimą laikinia gyventi Lietuvos Respublikoje faktinis pagrindas – jo darbo santykiai Lietuvos Respublikoje. VSD vertinimu, pareiškėjo asmeninis interesas gauti leidimą, suteikiantį teisę jam reziduoti Lietuvos Respublikoje (ir Europos Sąjungoje), negali būti pripažintas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas, todėl skundo argumentai, kad nebuvo tinkamai atliktas proporcingumo vertinimas, atmestini.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skuną, prašė tenkinti skundą. Pažymėjo, kad norėjo gyventi Lietuvoje, gauti leidimą nuolat gyventi, mokytis lietuvių kalbos. Jam patinka Lietuva. Nemano, kad jis kelia grėsmę Lietuvai. Jis Rusiją laiko priešiška valstybę, jam Rusijoje gresia persekiojimas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo įgaliota atstovė paaiškino, kad Sprendimas priimtas neatlikus individualaus vertinimo, kad Sprendime išdėstyti bendro pobūdžio teiginiai. Pareiškėjas Lietuvoje gyvena 7 metus, yra intravertas, sunkiai užmezga naujas pažintis. Rusijoje jis dirbo pagal darbo sutartį, todėl jam nebuvo keliami jokie lojalumo reikalavimai. Iš darbo gaisrinėje jis išėjo, nes matė, kad organizacija korumpuota, iš Rusijos išvyko, nes nenorėjo gyventi tokiame režime ir tokiomis sąlygomis. Pareiškėja salaiko Ukrainą. Dėl to jam Rusijoje gresia persekiojimas. Kai jam buvo panaikintas leidimas, jis negrįžo į Rusiją, o pasiprašė prieglobsčio Vokietijoje. Pažymėjo, kad pareiškėjas nesitikėjo, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nebus pratęstas.

Teismo posėdžio metu Migracios departamento įgaliotas atstovas nurodė, kad neturi įtakos tai, jog pareiškėjas Rusijos Federacijos ypatingų situacijų ministerijoje dirbo pagal darbo sutartį, nemato skirtumo, ar asmuo dirba pagal darbo sutartį, ar kaip valstybės tarnautojas. Paaiškino, kad Migracijos departamentas pasitiki VSD Išvada, mano, kad joje būtų įvertinta aplinkybė dėl darbo pagal darbo sutartį, jei ji būtų svarbi. Mano, kad Sprendimas priimtas, atlikus išsamų visų pareiškėjo aplinkybių vertinimą, yra proporcingas. Be to, Migracijos departamentas atliko savarankišką vertinimą, įvertino pareiškėjo šeiminius, ekonominius ryšius Lietuvoje. Nesupranta, kodėl pareiškėjas prieglobsčio neprašė Lietuvoje. Nurodė, kad pareiškėjui buvo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi, šio sprendimo jis neskundė. Pareiškėjui sprendimu buvo uždrausta atvykti į Lietuvą 60 mėnesių laikotarpiu, tačiau šio sprendimo jis neskundė ir nepateikė prašymo sutrumpinti draudimo atvykti laikotarpį. Pažymėjo, kad pareiškėjas neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją, o tokiu atveju jam grėstų persekiojimas Rusijoje, todėl pareiškėjo teiginiai apie tai, kad Rusijoje jam gresia persekiojimas, yra nepagrįsti.

Trečiojo suinteresuoto asmens VSD atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

2023 m. vasario 27 d. pareiškėjo Prašymas pakeisti leidimą laikinai gyventi, kuriame nurodė, kad nuo 2022 m. gegužės 26 d. dirba (duomenys neskelbtini) Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju.

2023 m. kovo 23 d. Klausimynas, kurį užpildė pareiškėjas ir kuriame nurodė, kad 2003-2013 m. dirbo gaisrinės vairuotoju.

2023 m. liepos 3 d. VSD raštas „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimo (panaikinimo)“ Nr. 18-7257, kuriame nurodyta, kad VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD vertinimu, pareiškėjas, 2003–2013 m. dirbdamas Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijoje vairuotoju, privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. VSD vertinimu, pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 133 straipsnio 5 dalimi, prašo šiam užsieniečiui panaikinti turimą ir neišduoti naujo leidimą laikinai gyventi, taip pat įtraukti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą 5 metams.

Sprendimas, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Nurodyta, kad 2021 m. liepos 20 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu. Leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis nuo 2021 m. liepos 22 d. iki 2023 m. liepos 22 d., buvo įteiktas 2021 m. rugpjūčio 3 d. Migracijos departamentas gavo VSD Išvadą, kurioje nurodyta, kad VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD vertinimu, pareiškėjas, 2003–2013 m. dirbdamas Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijoje vairuotoju, privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. VSD vertinimu, pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 133 straipsnio 5 dalimi, prašo šiam užsieniečiui panaikinti turimą ir neišduoti naujo leidimą laikinai gyventi, taip pat įtraukti į Nacionalinį sąrašą 5 metams. Vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad pareiškėjas turėjo Lietuvos nacionalinę vizą, galiojusią nuo 2016 m. rugsėjo 3 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d., nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. turi leidimus laikinai gyventi (šiuo metu turimas galioja iki 2023 m. liepos 22 d.). Aktualiausiais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. dirbantis skirtingose Lietuvos įmonėse. Migracijos departamento naudojamose informacinėse sistemose ir registruose duomenų, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje nėra. Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD. Įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas gyventi, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą leidimą gyventi ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį. Pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, o įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje ar atvykti į Lietuvos Respubliką negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Be to, nors pareiškėjas atsakydamas į klausimyno klausimus, pažymėjo, kad nepritaria Rusijos Federacijos kariniams veiksmams Ukrainoje, ir laiko Krymą Ukrainos dalimi, tai savaime nepaneigia grėsmės valstybės saugumui, kuri kyla ne dėl užsieniečio požiūrio į susiklosčiusią situaciją, o dėl jo darbo Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, ir todėl yra potencialus verbavimo taikinys režimo jėgos struktūroms, siekiančioms per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant tokius asmenis Rusijos ar Baltarusijos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse užtikrinti. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo leidimo laikinai gyventi panaikinimas laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl leidimo užsieniečiui laikinai gyventi, t. y. dėl galimybės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje ir laisvai lankytis kitose Šengeno valstybėse. Atsižvelgus į tai, kad, VSD vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, kuriame nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui yra panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi yra panaikinamas.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui yra atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui yra panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD. Įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas gyventi, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą leidimą gyventi ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. LVAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje byloje Nr. eAS-846-756/2020 yra akcentavęs, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis. LVAT taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr. pvz., 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį byloje Nr. A-858-2720-2014). Europos Žmogaus Teisingumo Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje taip pat ne kartą pasisakyta, kad Konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (žr. pvz., 2006 m. spalio 18 d. sprendimas byloje Üner prieš Nyderlandus). Be to, EŽTT teisės atvykti į šalį ar išsiuntimo iš šalies ribojimus nagrinėja proporcingumo aspektu vertindamas pusiausvyrą kitų fundamentalių Konvencijoje įtvirtintų teisių atžvilgiu (pvz., teisės į privatumą, šeimą, kt.), t. y. ieško pusiausvyros tarp valstybės teisės neįleisti asmens ir jo fundamentalių interesų.

Nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“. Taigi jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010 ir kt.). LVAT savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016). EŽTT šiuo aspektu taip pat yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui, tačiau nacionalinė teisinė sistema turi suteikti galimybę asmeniui ginčyti institucijos vertinimą apie tai, kad situacija liečia nacionalinį saugumą, t. y. nepriklausoma institucija ar teismas turi turėti galimybę reaguoti, jeigu nacionalinio saugumo koncepcija panaudota be racionalaus pagrindo (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Tai reiškia, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Kaip matyti iš aptartų nuostatų, šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę.

Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi 2023 m. liepos 3 d. VSD Išvadoje pateikta informacija apie pareiškėjo darbą Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, jo tikėtiną lojalumą Rusijos Federacijai, Rusijos valdžios bei jos vykdomos agresyvios užsienio politikos palaikymą bei tikimybę būti išnaudotam Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui.

Atsižvelgus į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Migracijos departamentas, gavęs VSD Išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, privalėjo atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, o turimą leidimą gyventi Lietuvoje panaikinti, nes būtent VSD yra įgaliota atlikti žvalgybos veiksmus ir vertinti valstybei kylančias grėsmes. Pareiškėjas savo teises, Migracijos departamentui priėmus jam nepalankųs Sprendimą, gali ginti teisme, kuriame yra įvertinami tiek procedūriniai veiksmai, tiek Sprendimo turinys. Migracijos departamentui nėra suteikta teisė kvestionuoti VSD išvadų.

Migracijos departamentas vadovavosi VSD Išvada, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje, VSD vertinimu, kelia grėsmę valstybės saugumui, kadangi jis, kaip buvęs lojalus pareigūnas, gali turėti ryšių su Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis, kurios gali pareiškėją, kaip lojalų ir patikimą Rusijos valdžiai asmenį, išnaudoti Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui. Taigi, kaip nustatė VSD, išvados nepakeisti pareiškėjui leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pagrindas – pareiškėjo praeityje buvę ryšiai su asmenimis, dirbančiais Rusijos valdžios tarnybose, kurios yra laikomos grėsme valstybės saugumui.

Teismo vertinimu, VSD surinkti duomenys leidžia teigti, kad Migracijos departamentas iš esmės turėjo pakankamą pagrindą priimti Sprendimą, nes VSD Išvadoje pateikta informacija yra pakankama spręsti, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokia išvada, teismo vertinimu, darytina atsižvelgus į tai, kad įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą, sutiktina, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Šiuo aspektu aktualus Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimas byloje Nr. 19-A/2021, kuriame Konstitucinis Teismas nurodė, jog asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi, kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Pažymėtina, kad faktas, jog pareiškėjas, kaip jis pats nurodo, kad „2003-2013 m. dirbo gaisrinės vairuotoju“, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis tarnybomis yra išnykusi.

Visuotinai žinoma aplinkybė, kad Rusijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 14 punkte teigiama: „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonė, bet ir pažeisdama tarptautinę teisė, Rusijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui“. Taip pat visuotinai žinoma aplinkybė, kad Rusija priešiškai nusiteikusi Lietuvos atžvilgiu. Be to, 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą“ Lietuvos Respublikos Seimas pasmerkė Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią, išreiškė tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei, taip pat pakvietė sustiprinti Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių visuomenių atsparumą priešiškų šalių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms.

Taigi, atsižvelgiant į tai, jog kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę, todėl, kaip ir šiuo atveju, VSD nustatytas aplinkybes įvertinus pirmiau aptartos visuotinai žinomos informacijos apimtyje, surinkta informacija apie pareiškėją negali būti ignoruojama. Pareiškėjas nors ir nurodo, kad dirbo gaisrinės vairuotoju, tačiau, teismo vertinimu, tikėtina, kad pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ir (ar) kitose tarnybose dirbančiais Rusijai lojaliais asmenimis (pvz., buvę kolegos) ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikoma aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Tuo labiau, kad nuo 2013 metų, kada pareiškėjas išėjo iš tarnybos, iki kreipimosi pakeisti leidimą laikinai gyventi – 2023 m. vasario 27 d., yra praėję nedaug laiko. Pareiškėjo teiginiai apie tai, kad jis nuo Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą viešai savo socialinėse paskyrose smerkia Putino režimą, skatina rusus netikėti jiems skleidžiama propaganda, prisideda prie paramos Ukrainai akcijų, nėra įrodymas, suteikiantis pagrindą teismui panaikinti Sprendimą. Teismo vertinimu, VSD surinkti ir aptarti įrodymai sudarė pagrindą išvadai apie pareiškėjo galimus ryšius su Rusijos Federacijos atitinkamomis tarnybomis ir kurie nebuvo niekaip paneigti.

Tai, kad pareiškėjui prieš tai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje savaime nėra labiau reikšminga nei valstybės institucijų siekis užtikrinti valstybės saugumą, todėl ši aplinkybė nėra pakankama konstatuoti Sprendimo neproporcingumą. Be kita ko, pažymėtina, jog teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019; kt.). Aplinkybė, kad pareiškėjui leidimas gyventi Lietuvoje buvo išduotas teisėtai, nereiškia, kad jis turėjo ir teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam bus pakeistas leidimas laikinai gyventi Įstatyme įtvirtintais pagrindais. Pabrėžtina, jog Lietuvos Respublika neturi pareigos išduoti (pakeisti) pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu toks leidimo išdavimas (pakeitimas) neatitinka valstybės nacionalinių interesų.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti Sprendimo nei pareiškėjo skunde nurodytais, nei kitais argumentais, nes pareiškėjui pagrįstai panaikintas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu, tinkamai įvertinus visas faktines aplinkybes. Tai, kad pareiškėjas subjektyviai nesutinka su Sprendimo turiniu, nedaro jo nemotyvuotu, neteisėtu ar negaliojančiu.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta teismas sprendžia, kad Migracijos departamento Sprendimas buvo priimtas laikantis nustatytų procedūrų, atlikus objektyvų įrodymų tyrimą, įvertinus reikšmingas aplinkybes ir padarius teisingas ir pagrįstas išvadas, todėl jo panaikinimui nėra pagrindo.

Nustačius, kad Migraciojs departamento Sprendimas teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo ir teisės aktų nustatyta tvarka priimti naują sprendimą.

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmestas, jam patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo I. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.