- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-23
- Bylos Nr.
- e2A-1689-413/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00618-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė
- Atsakovas
- J. B.
- Ieškovas
- J. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dianos Labokaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-89-418/2018 pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui J. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąją jungtine nuosavybe, santuokoje įgyto turto padalijimo, kompensacijos už santuokoje įgytą turtą priteisimo ir pagal atsakovo J. B. priešieškinį ieškovei J. B. dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. B. teismui pateiktu ieškiniu prašė nutraukti ieškovės ir atsakovo J. B. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Druskininkų miesto skyriuje, akto įrašo Nr. 71, dėl sutuoktinio J. B. kaltės ir padalinti santuokoje įgytą turtą.
2. Atsakovas J. B. su ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. sutiko su ieškove nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o teismui pateiktu priešieškiniu prašė padalinti santuokoje įgytą turtą pagal jo pateiktą variantą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2018 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies:
1.1. Nutraukė J. B. ir J. B., santuoką, sudaryta (duomenys neskelbtini). Druskininkų miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 71, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nutraukus santuoką, J. B. paliko santuokoje turėtą pavardę – B., J. B. – B..
1.2. Pripažino, kad 0,0632 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir jame esantys statiniai: pastatas – sodo namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra J. B. ir J. B. bendroji jungtinė nuosavybė.
1.3. Pripažino, kad 0,0626 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir šiame sklype esantis pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra J. B. ir J. B. bendroji jungtinė nuosavybė.
1.4. Priteisė J. B. asmeninės nuosavybės teise 0,0632 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančius statinius: pastatą – sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
1.5. Priteisė J. B. asmeninės nuosavybės teise 0,0626 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiame sklype esantį pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
1.6. Priteisė J. B. asmeninės nuosavybės teise automobilį ,,VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini).
1.7. Priteisė iš J. B. ieškovės J. B. naudai 1 468,21 Eur kompensaciją už pinigines lėšas.
1.8. Priteisė iš J. B. ieškovės J. B. naudai 20 792 Eur kompensaciją už asmeninės nuosavybės teise priteistą turtą.
1.9. Prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkino.
1.10. Priteisė iš J. B. 15,50 Eur pašto išlaidų valstybei.
4. Teismas nustatė, kad J. B. ir J. B. santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini) Druskininkų miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 71. Nuo 2017 m. birželio mėnesio šalys gyvena atskirai, bendro ūkio neveda. Atsakovo J. B. vardu registruotas 0,0632 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir jame esantys statiniai; 0,0626 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei šiame sklype esantys statiniai; taip pat, J. B. vardu registruotas automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini).
5. Byloje esantys įrodymai patvirtino aplinkybes apie itin įtemptus ir konfliktiškus buvusių sutuoktinių santykius, todėl teismas sprendė, kad netikslinga nustatinėti, kuris sutuoktinis yra kaltesnis dėl santuokos iširimo. Abiejų sutuoktinių nepagarba vienas kitam, nenoras išsaugoti šeimą ir kitos visos byloje nustatytos aplinkybės leido teismui spręsti, kad dėl santuokos nutraukimo yra kalti abu sutuoktiniai (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
6. Teismas nustatė, kad 0,0626 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), registruotas J. B. vardu, įgytas 2000 m. spalio 3 d. privačios žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu, notarinio registro Nr. I-5553. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad šiame sklype yra Pastatas – Ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Valstybės įmonės „Regitra“ Alytaus filialo pažymos apie transporto priemones matyti, kad J. B. vardu registruotas automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini). Kadangi dėl šio turto byloje ginčo nėra, šis turtas įgytas santuokos metu ir neįrodinėjamos aplinkybės, kad turtas yra vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė, teismas konstatavo, kad šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
7. Teismas nurodė, kad esminis ginčas tarp šalių kilo dėl 0,0632 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir jame esančių statinių. Atsakovas nurodė, kad šis turtas yra įgytas jo asmeninėmis lėšomis iki santuokos su ieškove sudarymo. Su ieškove pradėjo kaip meilužiai slapta susitikinėti nuo 1994 m. pabaigos. Nusipirkęs sodo namelį, savo darbu ir asmeninėmis lėšomis ėmė jį tvarkyti ir pritaikyti savo reikmėms. Ieškovė teigė, kad prieš santuokos sudarymą šalys apie penkis metus gyveno bendrai, vedė bendrą ūkį, bendrai tvarkė pinigines lėšas, iš bendrų lėšų pirko buities daiktus, aprangą, nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, t. y. gyveno faktinėje santuokoje
8. Teismas nustatė, kad atsakovo pirmoji santuoka nutraukta 1984 m. spalio 26 d., ieškovės pirmoji santuoka nutraukta 1996 m. rugsėjo 12 d. Iš 1994 m. birželio 13 d. sutarties matyti, kad atsakovas iš J. R. įsigijo mūrinį sodo namelį su rūsiu ir terasa 49,69 kv. m. naudingo ploto, 43,84 kv. m. gyvenamojo ploto, 2 mūrinio ūkio pastatus ir kiemo įrenginius, esančius (duomenys neskelbtini), 639 kv. m. žemės sklype už 5 135 Lt. Iš 1994 m. birželio 13 d. privačios žemės (miško) sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, registro Nr. 2341, matyti, kad J. B. ir J. R. įsigijo 0,06 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 327,60 Lt.
9. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju J. R. nurodė, kad sodo namelį iš jo pirko atsakovas su moterimi ir 99 procentais yra įsitikinęs, kad tai buvo ieškovė J. B.. Namelį pirko abudu pasitardami už 2 000 USD. Pinigus jam lygtai padavė J. B., kieno vardu buvo sudaroma pirkimo - pardavimo sutartis, neprisimena. Parduotas sodo namelis buvo liudytojo „kūryba“, labai žemas, galva siekdavo lubas, viskas buvo labai prasta. Prie sodo buvo tik vienas „priestatėlis“ rūkyti mėsai, bet irgi nebaigtas. Teismas pažymėjo, kad šio liudytojo parodymai iš esmės atitinka ieškovės nurodomas aplinkybes dėl paties sodo namelio įsigijimo, atliktų rekonstrukcijos darbų, būtinų tam, kas pastatas būtų tinkamas gyventi. Aplinkybės, kad sodo namelis buvo iš esmės pagerintas (pritaikytas gyventi) nėra ginčijamos, nėra ginčo ir dėl to, kad buvo pastatyti nauji ūkiniai pastatai, šiltnamiai, atlikti kiti pagerinimo darbai.
10. Teismo vidiniu įsitikinimu, nors atsakovas ir nurodė, kad susitikinėjo su atsakove tik retkarčiais, tačiau šalys pradėjo gyventi kartu dar iki santuokos sudarymo. Liudytojo J. R. teigimu, jis ne kartą pardavęs sodo namelį matė ieškovę su atsakovu kartu. Iš ieškovės įrašo pase matyti, kad bute (duomenys neskelbtini) ji registruota nuo 1997 m. gruodžio 23 d. Iš J. B. paso kopijos matyti, kad šiame bute jis buvo registruotas iki 1999 m. rugsėjo 8 d., šis butas parduotas 1999 m. rugpjūčio 17 d. Iš 1996 m. gruodžio 2 d. sutarties matyti, kad prieš santuokos nutraukimą ieškovė pardavė mūrinį sodo namelį už 2 000 Lt, kas paneigia atsakovo argumentus, kad ieškovei priklausęs sodo namelis buvo daug geresnis ir geresnėje vietoje, nes, kaip matyti, jis buvo parduotas už daug mažesnę kainą nei pirktas ginčo sodo namas. Todėl teismas sprendė, kad šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis buvo pradėta kurti dar kaip bendroji sugyventinių nuosavybė ir laikytina bendrąja jungtine būsimųjų sutuoktinių veikla, kurios tikslas – bendro rezultato sukūrimas, nors turtas buvo registruojamas atsakovo vardu. Sodo namelis neabejotinai buvo ruošiamas gyventi šeimai, statomi ūkiniai pastatai, du šiltnamiai. Šis tikslas buvo realizuotas sudarius šalims santuoką. Teismas atkreipė dėmesį, kad šioje civilinėje byloje šalys daugiau stengėsi įrodinėti sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo (smurtą vienas kito atžvilgiu), o ne ginčo nekilnojamojo turto įsigijimo aplinkybes.
11. Teismas nurodė, kad šalys taip pat nesutarė dėl piniginių lėšų, buvusių kiekvienos iš šalių banko sąskaitose, padalinimo. Ieškovė prašė pripažinti, kad atsakovo AB „Šiaulių bankas“ laikytos santaupos 500 Eur ir 5050 USD (bendra suma 4686 Eur) yra bendra J. B. ir J. B. jungtinė nuosavybė ir pripažinti, kad ieškovės 1749,58 Eur dydžio santaupos AB „Šiaulių bankas“ taip pat yra bendroji jungtinė nuosavybė. Atsakovas teigė, kad AB „Šiaulių bankas“ 4 686 Eur santaupos yra asmeninė jo nuosavybė. Jas atsakovas įgijo pardavęs asmeninius investicinius čekius iki santuokos sudarymo. Ieškovė savo turėtas santaupas iš banko išsiėmė 2017 m. birželio 16 d., atsakovas – 2017 m. gegužės 15 d. Atsakovas sutiko su reikalavimu pripažinti, ieškovės 1749,58 Eur dydžio santaupos banke yra bendra jungtinė jų nuosavybė.
12. Teismas pažymėjo, kad atsakovui nepateikus jokių įrodymų, kad piniginės lėšos yra jo asmeninės, šalių indėliai bankuose yra bendroji jungtinė ieškovės ir atsakovo nuosavybė. Atsakovas nurodė, kad savo pinigines lėšas banke pasiėmė 2017 m. gegužės 15 d. ir atidavė dukrai A. N. už Turkijoje pirktus vaistus. Aiškino, kad vaistai kainavo 7000 USD, todėl, teismo vertinimu, perkant vaistus už tokią sumą be abejonės turėjo būti ir jų įsigijimą patvirtinantys dokumentai (čekiai ar pan.), kurie galėjo būti pateikti teismui kaip įrodymai, tačiau tokie įrodymai nebuvo pateikti. Todėl teismas sprendė, kad atsakovas nurodytų aplinkybių neįrodė, o šalys sąmoningai pasiėmė indėlius bankuose tik tuomet, kai prasidėjo jų nesutarimai. Nustatęs, kad ieškovės ir atsakovo turėtos piniginės lėšos banke buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas priteisė iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 1468,21 Eur kompensaciją (4686 + 1749,58 = 6435,58 / 2 = 3217,79 - 1749,58).
13. Atsižvelgdamas į buvusių sutuoktinių itin konfliktiškus tarpusavio santykius, teismas sprendė, kad padalinti turtą natūra yra negalima. Todėl pripažinus, kad santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, atsakovui šis turtas priteistinas asmenine nuosavybės teise, o ieškovei priteistina šio turto kompensacija. Spręsdamas ieškovei priteistinos kompensacijos dydžio klausimą, teismas vadovavosi VĮ „Registrų centras“ nustatyta statinių ir žemės sklypų vidutine rinkos verte. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir jame esančių statinių vidutinė rinkos vertė yra 37 286 Eur, o žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir jame esančio ūkinio pastato – 4 198 Eur. Bendra viso turto vertė yra 41 584 Eur. Atsakovui priteisus visą bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą asmeninės nuosavybės teise, ieškovei priteistina 20 792 Eur kompensacija (37 286 + 4 198 Eur + 100 Eur = 41 584 /2).
14. Teismas sprendė, kad ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies, patirtos išlaidos yra panašios. Įvertinęs ieškinio ir priešieškinio tenkintų reikalavimų apimtį, paties kilusio ginčo pobūdį, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas turėtų bylinėjimosi išlaidų tarp šalių nepaskirstė, palikdamas šalis prie savo turėtų (patirtų) bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
15. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti iš dalies Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. birželio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovo priešieškinį patenkinti visiškai, priteisti jam iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Atsakovas savo priešieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokinį turtą padalinti taip: J. B. priteisti nuosavybėn 0,0626 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendros 6 100 Eur vertės, esančius (duomenys neskelbtini), ir lengvąjį automobilį „VW GOLF”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)100 Eur vertės. Priteisti ieškovei iš atsakovo 3 100 Eur piniginę kompensaciją už 1/2 dalį 0,0626 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) – 3050 Eur, taip pat 50 Eur piniginę kompensaciją už lengvąjį automobilį „VW GOLF”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
1.2. Teismas, priimdamas sprendimą dalyje dėl 0,0632 ha ploto žemės sklypo ir jame esančių statinių, taip pat dėl atsakovo 4686 Eur indėlio banke ir nustatydamas, kad šis turtas yra bendroji J. B. ir J. B. jungtinė nuosavybė, ir priteisdamas ieškovei už šį turtą piniginę kompensaciją, buvo subjektyvus ir šališkas, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, neteisingai ir neobjektyviai vertino pateiktus įrodymus. Šios civilinės bylos teisingam išnagrinėjimui esminę reikšmę turi fakto nustatymas, nuo kada atsakovas su ieškove pradėjo gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį – iki žemės sklypo ir sodo namelio su priklausiniais 1994 m. birželio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, ar po to. Teismo aptarti įrodymai patvirtina atitinkamas vėlesnes aplinkybes, vykusias jau po to, kai apeliantas įsigijo sodo namelį ir žemės sklypą, todėl šie įrodymai neturi jokios įrodomosios reikšmės dėl atsakovo su ieškove gyvenimo kartu pradžios nustatymo. Be to, gyvenimas kartu pats savaime nereiškia bendro ūkio vedimo.
1.3. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas su ieškove būtų gyvenę kartu ir vedę bendrą ūkį iki apeliantui įsigyjant minėtą turtą, kad tarp šalių buvo susitarimas įsigyti turtą kaip bendrąją nuosavybę ar kiti konkliudentiniai veiksmai, kurie patvirtintų šią aplinkybę. Teismas nepagrįstai patikėjo ieškovės duotais parodymais, nes jie yra neteisingi, nelogiški ir neįrodyti. Po santuokos nutraukimo su pirmąja sutuoktine J. B. 1984 m. spalio 26 d., apeliantas apie 7 metus dar gyveno ir vedė bendrą ūkį su savo buvusia žmona jiems priklausiusiame bute. Byloje apklausta liudytoja ieškovės sesuo D. P. parodė, kai jos sesuo J. A. ėmė draugauti su J. B., ji su A. jau buvo išsiskyrusi (jų santuoka buvo nutraukta 1996 m. rugsėjo 12 d.), t. y. praėjus daugiau nei dviem metams po sodo namelio įsigijimo.
1.4. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į ieškovės aiškinimą, kad 1991 – 1992 metais ji gyveno nuosavame bute ir slaugė toje pačioje laiptinėje du senolius. Tai visiškai paneigia jos teiginį, kad su atsakovu ji pradėjo kartu gyventi neva 1992 metais. Be to, ieškovė negalėjo paaiškinti, kokia konkrečia pinigų suma ji prisidėjo prie sodo namelio pirkimo ar jo įrengimo. Ieškovės aiškinimas yra nelogiškas ir negyvenimiškas.
1.5. Ieškovė neįrodė, kad ji apskritai turėjo lėšų šiam turtui įsigyti ar jam pagerinti. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė tuo metu gyveno santuokoje su savo sutuoktiniu S. A., todėl jos aiškinimas, kad santuokoje jų šeimos įgytas turtas (automobilis) buvo panaudotas atsakovo sodo namelio pirkimui, yra visiškai nelogiškas. Jeigu ieškovės šeima turėjo automobilį ir jį pardavė, tai šis turtas ir už jį gauti pinigai buvo jos ir jos sutuoktinio S. A. bendroji jungtinė nuosavybė, todėl ieškovė niekaip negalėjo šiuos pinigus panaudoti atsakovo sodo namelio pirkimui.
1.6. Teismas iškraipė ir savaip interpretavo liudytojo J. R. parodymus. Liudytojas nebuvo įsitikinęs, su kokia moterimi apeliantas buvo atėjęs pirkti sodo namelio. Apeliantas pareiškia, kad apžiūrėti perkamo sodo namelio ir derėtis dėl kainos buvo atvykęs su savo buvusia pirmąja žmona J. B., kurios patarimų ir klausė. Tiek pirmoji žmona, tiek ieškovė savo išvaizda buvo labai panašios.
1.7. Aplinkybę, kad apeliantas turėjo asmeninių lėšų ginčo turtui įsigyti, patvirtina ne tik Lietuvos Taupomojo banko Taupomoji knygelė, bet ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus pažyma Nr. KA-826-10614, darbo knygelė ir socialinio draudimo pažymėjimas, taip pat liudytojo J. R. parodymai, kad pinigus už perkamą turtą jam sumokėjo atsakovas. Teismas šių įrodymų neįvertino ir dėl jų nepasisakė.
1.8. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl piniginių lėšų padalijimo. 2017 m. vasario 2 d. apeliantui buvo diagnozuotas skrandžio vėžys, o 2017 m. balandžio 4 d. atlikta skrandžio operacija. Apelianto dukros sužinojo apie labai efektyvius vaistus nuo skrandžio vėžio „Stivarga“, kurių pakuotę gydytojas onkologas rekomendavo išgerti po gydymo chemoterapija. Tuo metu šių vaistų Lietuvoje nebuvo galima nusipirkti, tačiau jų buvo galima įsigyti Turkijoje. Todėl dukra A. N. išvyko į Turkiją ir ten už 7000 JAV dolerių iš savo asmeninių pinigų nupirko vieną dėžutę šių vaistų, kuriuos atsakovui parvežė 2017 m. balandžio 26 d. Chemoterapija apeliantui buvo pradėta taikyti nuo 2017 m. gegužės 10 d. Dėl šio gydymo metu naudotų vaistų pašalinio poveikio atsakovas jautėsi labai blogai, todėl nuėmė iš savo banko sąskaitų visus turėtus pinigus (5050 dolerių ir 500 eurų) ir atidavė juos dukrai A. N. kaip skolą už nupirktus vaistus. Visos šios aplinkybės ieškovei yra gerai žinomos, tačiau jos pirminiame 2017 m. birželio 4 d. ieškinyje apie atsakovo santaupas ir galimas ieškovės pretenzijas nebuvo net užsiminta.
1.9. Apelianto vertinimu, ieškovės elgesys akivaizdžiai liudija apie jos nesąžiningumą ir nepagrįstą teigimą, kad jos turtinė padėtis yra tariamai prasta. Todėl visos apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
2.1. Apeliantas neteisingai nurodo faktines bylos aplinkybes. Su atsakovu ieškovė pradėjo draugauti apie 1990 metus, iš pradžių – nepastoviai, o nuo 1992 metų persikėlė gyventi į Lietuvos valstybinės energetikos sistemos „Alytaus šilumos tinklai“ bendrabutį (duomenys neskelbtini) ir pradėjo gyventi kartu su atsakovu. Šiame bendrabutyje kartu gyveno iki 1999 m. vidurio. Santuoką su S. A. ji išregistravo tik 1996 m. rugsėjo 12 d., nes S. A. girtavo, su juo nebuvo įmanoma susitarti dėl santuokos nutraukimo. Gyvendami kartu su atsakovu, 1997 m. rugsėjo 13 d. jie susituokė. Kartu pragyveno iki 2017 m. gegužės 5 dienos. Atsakovės dukrų iš pirmos santuokos A. K. ir A. N. parodymai dėl šalių gyvenimo kartu turėtų būti vertinami kritiškai, nes jie yra neobjektyvūs, liudytojos siekia tėvo turto ir nori, kad ieškovei nieko netektų.
2.2. Šalių santykiai statant ir rekonstruojant statinius Sodų bendrijoje buvo labai geri, jie vienas kitu pasitikėjo, todėl nebuvo reikalo skirstyti, kurio pinigai tam naudojami. Liudytojai V. Ž., A. A., I. C., T. P., D. P. paaiškino, kad nuo 1994 metų J. B. nusipirko žemės sklypą ir sodo pastatą, kurį kartu su ieškove įrengė. ieškovė rūpinosi buitimi, puoselėjo aplinką, augino vištas, kiaules. Liudytojų parodymai atitinka kitas faktines bylos aplinkybes, t. y. namo antrame aukšte įrengtos dvi patalpos, kurių, nepakėlus stogo, paprasčiausiai nebūtų galima įrengti, kad Registre įregistruoti du kambariai pirmame aukšte.
Atsiliepimas
2.3. Apeliantas melagingai teigė, kad jis derino sodo namelio kainą su pirmąja žmona J. B.. To nebuvo nurodyta nei ieškinyje, nei atsiliepime į ieškinį, nei teisme. Apeliantas procesiniuose dokumentuose, taip pat liudytojos A. F. ir A. N. teisme nurodė, kad su pirmąja žmona atsakovo šeimoje vyko konfliktai, todėl J. B. išėjo gyventi į bendrabutį.
2.4. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl piniginių lėšų padalinimo, nes pinigai buvo bendri, todėl juos paimti ir nuslėpti nuo ieškovės apeliantas negalėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teisėjų kolegija nenustatė.
18. Apeliantas J. B. apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – 0,0632 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančius statinius: pastatą – sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), laikė šalių bendrąja jungtine nuosavybe ir nepagrįstai pripažino apelianto banke esančias pinigines lėšas 4686 Eur taip pat bendrąja jungtine nuosavybe.
Dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), priteisimo
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad apelianto pirmoji santuoka nutraukta 1984 m. spalio 26 d. teismo sprendimu (t. I, b. l. 160). Ieškovės J. B. pirmoji santuoka nutraukta 1996 m. rugsėjo 12 d. (t. I, b. l. 97). Šalių santuoka sudaryta 1997 m. rugsėjo 13 d. (t. I, b. l. 99).
20. Ginčo nekilnojamasis turtas – mūrinis sodo namelis su rūsiu ir terasa 49,69 kv. m. naudingo ploto, 43,84 kv. m. gyvenamojo ploto, 2 mūriniai ūkio pastatai 2J1/p ir 3J1/p, kiemo įrenginiai, esantys (duomenys neskelbtini), už 5135 Lt, bei 0,06 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), už 327,60 Lt, įgytas 1994 m. birželio 13 d. notariškai patvirtintomis pirkimo–pardavimo sutartimis, apelianto vardu (t. I, b. l. 12–19). Taigi, minėti bylos duomenys patvirtina, kad ginčo nekilnojamasis turtas, įregistruotas J. B. vardu, yra įgytas iki santuokos su ieškove J. B. sudarymo. Ieškovė prašė šį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo. Pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe esantis turtas būtų pripažintas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2012, 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017).
22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sodo namo ir žemės sklypo, kurie įregistruoti apelianto vardu, padalijimo. Ieškovė prašė šį turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, teigdama, kad per 25 bendro gyvenimo su atsakovu metus pagerino namelį iš esmės, prie namo padarė laiptus, per kelias plytas pakėlė antrą aukštą, pastatė laiptus į antrą aukštą, įrengė dvi gyvenamąsias patalpas, rūsį, sudėjo grindis, parketą, euro langus, pastatė krosnį, padarė vidaus apdailą, rūsyje įrengė kambariuką, pirtį. Taip pat ieškovė nurodė, kad padarė vandens gręžinį, įvedė vandentiekį, nuotekų kanalizaciją, sklypą aptvėrė metaline tvora, jį išpuoselėjo, įrengė gėlyną, prisodino vaiskrūmių, pastatė šiltnamį, įrengė daržą, tačiau namo rekonstrukcija nėra inventorizuota ir įregistruota, be to, į ginčo turtą investavo ne tik savo darbą, bet ir savo pinigines lėšas.
Žemesnės instancijos teismas
23. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą tenkino, nustatydamas, kad sodo namas kartu su žemės sklypu yra bendroji jungtinė nuosavybė, nors atsakovo įgytas iki santuokos su ieškove sudarymo, tačiau buvo pradėta kurti kaip bendroji sugyventinių nuosavybė, todėl laikė bendrąja jungtine būsimųjų sutuoktinių veikla, kurios tikslas – bendro rezultato sukūrimas.
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo sodo namas su priklausiniais ir žemės sklypu yra asmeninė atsakovo nuosavybė, nes įgytas iki santuokos su ieškove sudarymo (CK 3.89 str. 1 d. 1 p.), tačiau nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar santuokos metu ginčo objektas buvo iš esmės pagerintas.
25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2011, buvo nustatyta, kad sutuoktinių vardu neįteisintas ginčo žemės sklype pastatytas ūkinis pastatas negali būti laikomas santuokoje įgytu turtu, tačiau medžiagos, sutuoktinių panaudotos nurodytam objektui statyti, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuri turi būti padalyta šalių santuokos nutraukimo byloje (CK 3.127 straipsnio 1dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372-611/2018).
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra aktualus 25 punkte kasacinio teismo pateiktas išaiškinimas ir atsižvelgtina į ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytą aplinkybę, kad atlikti sodo namelio ir žemės sklypo pagerinimai nėra įteisinti, naujai pastatytiems objektams nėra suteikti unikalūs numeriai.
27. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad santuokos nutraukimo byloje gali būti sprendžiamas klausimas tik dėl realiai egzistuojančio turto padalijimo. Tačiau tai, kad sodo pastato rekonstrukcija nėra įteisinta, nėra kliūtis apskaičiuoti ir į dalytino turto balansą įtraukti statybos darbus šiam sodo pastatui rekonstruoti. Taigi, vadovaujantis bendra sutuoktinių turto teisinio režimo nustatymo taisykle (CK 3.87 straipsnis) konstatuotina, kad santuokos metu atlikti sodo pastato rekonstrukcijos darbai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jeigu byloje nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372-611/2018).
28. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad ieškovė įrodė, jog po šalių santuokos sudarymo sodo namas buvo iš esmės pagerintas, pastatas buvo rekonstruotas pertvarkant jį į gyvenamąjį namą ieškovės ir atsakovo šeimai gyventi, todėl konstatavo, kad šio turto sukūrimo tikslas – bendrų šeimos poreikių tenkinimas.
29. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas ginčo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), įgijo 1994 m. birželio 13 d. Tuo metu jis susidėjo iš sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 1A1p, statybos pabaigos metai 1989 m., baigtumas 100 proc., 107,10 kv. m bendro ploto, 43,84 kv. m pagrindinio ploto, 341 kub. m tūrio, 97 kv. m užstatyto ploto; pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 2I1p, užbaigtas statyti 1989 m., 13,86 kv. m ploto, tūris – 39 kub. m; pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 3I1p, užbaigtas statyti 1989 m., 3,87 kv. m, ploto, tūris – 6 kub. m; kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (kan. šulinio), , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatyto 1990 m.; 0,06 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (T. I, b. l. 34–36, 152–158).
30. Ieškovės atstovas, siekdamas įrodyti, jog po šalių santuokos sudarymo buvo padaryti minėto nekilnojamojo turto pagerinimai, kreipėsi į antstolę J. J., kad ši konstatuotų faktines aplinkybes vietoje (t. I, b. l. 106), tačiau į bylą nepateikta duomenų, kad prašomos aplinkybės būtų konstatuotos.
31. Iš ieškovės teismui pateiktų nuotraukų matyti, jog ginčo nekilnojamasis turtas yra sutvarkytas, žemės sklypas išpuoselėtas, pastatyti įvairūs statiniai, šiltnamis, įrengtas gėlių darželis, takeliai (t. II, b. l. 24–28).
32. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. spalio 25 d. nutartimi leido ieškovei savo lėšomis atlikti ginčo turto statybos darbų įvertinimą (t. II, b. l. 103–105). Ieškovė, vykdydama teismo nutartį, teismui pateikė eksperto T. M. 2017 m. gruodžio 31 d. atliktos Statinių statybinės vertės nustatymo ataskaitą Nr. 171118. Ekspertas statybinės vertės kaštus paskaičiavo nekilnojamųjų objektų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). (t. III, b. l. 13–80).
33. Ginčo dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), byloje nėra, abi šalys pripažino, jog tai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ginčas iš esmės kilo dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Iš minėtos ataskaitos matyti, kad sodo namelio, verandos rekonstrukcija atlikta 1996 metais, kai kurie įregistruoti statiniai buvo nugriauti, visi kiti objektai pastatyti naujai, įrenginiai įrengti vėliau, kurie nėra inventorizuoti ir jiems nėra suteikti unikalūs numeriai. Ataskaitoje ir pridėtose lokalinėse sąmatose nurodyta, kad sodo namelis rekonstruotas, vidus pilnai įrengtas, apšiltintas iš išorės plastikinėmis dailylentėmis, sumontuoti plastikiniai langai, įrengta inžinerinė sistema, prie namelio prijungta pavėsinė, pastatyta veranda su langais, durimis, pastatytas garažas, malkinė, lauko virtuvė, du šiltnamiai, šuliniai, tvora, gręžinys, takeliai iškloti trinkelėmis. Šie objektai pastatyti (įrengti) laikotarpiu nuo 1998 m. iki 2010 m. Taigi faktiniai duomenys patvirtina, kad ginčo namų valdos rekonstrukcija atlikta šalims gyvenant kartu iki ir po santuokos sudarymo (t. III, b. l. 22).
34. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė leistinomis priemonėmis įrodė, kad atsakovo 1994 m. įsigytas sodo namelis ir žemės sklypas buvo pertvarkyti, sodo pastatas rekonstruotas pertvarkant jį į gyvenamąjį namą ieškovės ir atsakovo šeimai gyventi, taip pat perstatyti ir naujai pastatyti kiti ūkio statiniai, įrengti vandentiekis, kanalizacija ir pan., t. y. byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ginčo sodo sklypo infrastruktūra iš esmės pagerinta. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šio turto sukūrimo tikslas – bendrų šeimos poreikių tenkinimas. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su tokiu teismo vertinimu, kuris iš esmės atitinka įrodymų vertinimo taisykles, o apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo daryti priešingą išvadą.
35. Apeliantas ginčijamą aplinkybę, kad ginčo objektą įsigijo savo asmeninių poreikių tenkinimui ir tai yra jo asmeninė nuosavybė įrodinėjo liudytojų parodymais, tačiau prieš tai paminėtos nesuinteresuoto bylos baigtimi asmens (specialisto) išvados leidžia daugiau tikėti ieškovės įrodinėjamą aplinkybę buvus, nei priešingai (CPK 185 str.).
36. Bylos duomenimis nustatyta, kad bylos nagrinėjimo teisme metu buvo pradėti tvarkyti nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, parengta kadastrinių matavimų byla (t. IV, b. l. 16–55), tačiau VĮ Registrų centre jokie nekilnojamojo objekto pakeitimai neįregistruoti, t. y. sodo pastato su priklausiniais rekonstrukcija iki šiol nėra teisiškai įregistruota.
37. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad neįregistravus atliktos pastatų rekonstrukcijos, teismui nebuvo pagrindo jos vertinti kaip pagerinimų, lemiančių ginčo objekto pripažinimą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ir tuo pačiu ją padalinti kaip nekilnojamojo turto objektą. Šiuo atveju reikšmingos ir ieškovės nurodytos aplinkybės, kad pareiga įregistruoti rekonstrukciją kilo būtent apeliantui. Akivaizdu, jog ieškovei nepriteisus jokios kompensacijos už atliktus pagerinimus, būtų pažeisti ieškovės turtiniai interesai.
38. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nutraukus santuoką sodo pastatas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), paliktini atsakovui J. B. asmeninės nuosavybės teise, šio turto rekonstrukcijai panaudotos medžiagos priteistinos taip pat atsakovui, o ieškovei J. B. iš atsakovo priteistina piniginė kompensacija.
39. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes ir vadovaujantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, pripažintina, kad atsakovo J. B. asmeninės nuosavybės teise valdomas sodo pastatas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), yra šalių J. B. ir J. B. santuokos metu iš esmės pagerintas turtas iš sutuoktinių bendrų lėšų.
40. Abi šalys dėl itin konfliktinių tarpusavio santykių minėtą ginčo objektą prašė priteisti atsakovui J. B., ir dėl to ginčo nėra, tačiau, kaip minėta, byloje kilo ginčas dėl priteistinos kompensacijos dydžio. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs ginčo namų valdą bendrąja jungtine nuosavybe ir priteisdamas ją atsakovui, priteisė iš atsakovo ieškovei piniginę kompensaciją vadovaudamasis VĮ Registrų centro ir kadastrinių matavimų bylos duomenimis.
41. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, nes pagal prieš tai minėtą kasacinio teismo praktiką, vadovaujantis bendra sutuoktinių turto teisinio režimo nustatymo taisykle (CK 3.87 straipsnis), santuokos metu atlikti sodo pastato rekonstrukcijos darbai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl teismui pripažinus, kad nekilnojamojo turto rekonstrukcija yra bendroji jungtinė nuosavybė, toliau turi būti nustatyta dalytina šių atliktų statybos (pagerinimo) darbų vertė.
42. Teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
43. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta jo tikroji vertė. CK 3.119 straipsnyje reikalaujama, kad dalijamo bendro turto vertė būtų nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vadinasi, CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko prasme gali būti siejama su paminėtomis aplinkybėmis, t. y. su civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo ar tik dėl turto padalijimo iškėlimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372-611/2018).
44. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančios Statinių statybinės vertės nustatymo ataskaitos Nr. 171118 matyti, kad ekspertas paskaičiavo namų valdos, esančios sodų bendrijoje, pagerinimų vertę. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad sutuoktinių turėtos išlaidos bendram turtui įgyti nedalijamos, nes dalijamas yra už tas išlaidas įgytas bendras sutuoktinių turtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017 37 punktą). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bendras sutuoktinių įgytas turtas yra atlikti sodo pastato ir kitų statinių statybos darbai, kurių vertė ir yra dalytina santuokos nutraukimo metu.
45. Dalijamo bendro turto vertė turi būti nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Vadinasi, statybos darbų kaina turi būti nustatoma ir dalytina atsižvelgiant į statybos darbų rinkos kainas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Kadangi turto pagerinimo vertės nustatymo ekspertizės metu buvo vertinama statybos darbų – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės – kaina santuokos nutraukimo metu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priteistinos ieškovei kompensacijos dydis turėjo būti paskaičiuotas vadovaujantis minėta Statinių statybinės vertės nustatymo ataskaita Nr. 171118 ir yra lygi pusei šios vertės.
46. Statinių statybinės vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 171118 pateikta išvada, kad šalims priklausančių statinių (sodo namelio ir priklausinių), esančių (duomenys neskelbtini), statybinė vertė 2017 m. lapkričio 18 datai neatskaičius nusidėvėjimo yra 56 641,31 Eur, o atskaičius nusidėvėjimą – 37 884,22 Eur (t. III, b. l. 23).
47. Teismas, vadovaudamasis VĮ Registrų centro duomenimis ir atsakovo pateikta kadastrinių matavimų byla, kaip viso dalintino turto vertę nurodė 41 584 Eur sumą, kuri susideda iš 37 286 Eur vertės turto, esančio (duomenys neskelbtini), plius 4198 Eur vertės turto, esančio (duomenys neskelbtini), plius 100 Eur vertės automobilio, dėl kurio šalys sutarė ir ginčo byloje nėra.
48. Taigi, pirmosios instancijos teismas visos namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) vertę nurodė – 41 584 Eur ir ieškovei priteisė ½ šios sumos – 20 792 Eur.
49. Apeliacinės instancijos teismas su tokia nustatyta bendrosios jungtinės nuosavybės turto verte iš dalies nesutinka, nes teismas nepagrįstai vadovavosi kadastrinių matavimų bylos duomenimis, kurioje nurodyti duomenys nėra įregistruoti viešame registre. Byloje nėra ginčo, kad šalys, gyvendamos santuokoje, 2000 m. spalio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su apelianto jau turėtu sodo sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ir jokio ūkinio pastato nebuvo, jis pastatytas santuokos metu. Ginčo dėl pastarojo turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe byloje nėra, šalys prašė jį priteisti apeliantui, o ieškovei – piniginę kompensaciją. Dėl automobilio VW GOLF, kurio vertė 100 Eur, priteisimo apeliantui ginčo taip pat nėra.
50. Eksperto atliktoje minėtoje ataskaitoje yra įvertinta viso dalintino nekilnojamojo turto statybos vertė, tame tarpe ir ūkinio pastato, kuriame įrengta malkinė, vištidė ir sandėlis ir kurie pastatyti žemės sklype (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos vertinimu, pastarojo turto, kuris įgytas santuokoje ir jame yra pastatytas ūkio pastatas, vertė nustatytina pagal VĮ Registrų centro duomenis, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nes šis turtas jau yra inventorizuotas, jo vertinimas atliktas 2018 m. kovo 1 d. ir šis visas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Turto statybinės vertės nustatymo ataskaitoje nurodyta statybos darbų vertė mažintina ūkio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), verte. Tokiu būdu sodo pastato su priklausiniais pagerinimų vertė laikytina 34 888,69 Eur (37 884,22 Eur – 821,52 Eur – 2174,01 Eur ; t. III, b. l. 17, 22).
51. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes ir šiuo klausimu suformuotą kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad teismo priteistas ieškovei kompensacijos dydis yra mažintinas iki 19 593,35 Eur (34 888,69 Eur (nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), statybos vertė, įvertinus nusidėvėjimą) + 4198 Eur (žemės sklypo vertė 3640 Eur ir ūkio pastatė vertė 558 Eur, esančių (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centro duomenims t. IV, b. l. 2–4) + 100 Eur (automobilio VW GOLF vertė, dėl kainos ginčo nėra) = 39 186,69 Eur / 2).
Dėl piniginių lėšų pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe
52. Teismas skundžiamu sprendimu pripažino, kad J. B. banke laikytos santaupos 500 Eur ir 5050 USD, bendra suma 4686 Eur, yra J. B. ir J. B. bendroji jungtinė nuosavybė, taip pat kad J. B. santaupos banke 1749,58 Eur yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl priteisė iš atsakovo J. B. ieškovės J. B. naudai 1468,21 Eur (4686 + 1749,58 = 6435,58 / 2 = 3217,79 - 1749,58) kompensaciją.
53. Apeliantas J. B. nesutiko su ieškovės reikalavimu laikyti AB „Šiaulių Bankas“ 4686 Eur santaupas bendra jungtine nuosavybe ir nurodė, kad šios santaupos yra jo asmeninės, kad jas gavo pardavęs investicinius čekius iki santuokos sudarymo. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, jog santaupas iš banko nuėmė ir atidavė savo dukrai A. N. už tai, kad ji iš savo lėšų, būdama Turkijoje, nupirko už 7000 USD ir parvežė atsakovui būtinų vaistų nuo vėžio „Stivarga“.
54. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Tais atvejais, kai pinigines lėšas valdo vienas iš sutuoktinių, kilus ginčui, kad šias lėšas jis naudojo ne šeimos reikalams, lėšas valdantis sutuoktinis turi įrodyti lėšų panaudojimą šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-193/2005).
55. Iš byloje esančio AB „Šiaulių bankas“ išrašo matyti, kad apeliantas savo vardu vienoje banko sąskaitoje laikė terminuotą indėlį, sukauptos lėšos buvo 5050 USD, kitoje to paties banko sąskaitoje apeliantas turėjo 500 Eur. Atsakovas iš banko visus pinigus išėmė 2017 m. gegužės 15 d. (t. II, b. l. 40–46). Nuo kada šis indėlis buvo laikomas banke, duomenų byloje nėra. Apeliantas teigia, kad indėlį sudarė iki santuokos parduoti investiciniai čekiai. Šiems argumentas pagrįsti, apeliantas pateikė teismui taupomąją knygelę, iš kurios matyti, kad apeliantas disponavo tam tikromis pinigų sumomis, bet nustatyti, kokia tai suma, kokia valiuta, koks laikotarpis, nėra galimybės (t. II, b. l. 73–76).
56. Apeliantas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 1991 m. gavęs iš valstybės investicinius čekius juos pardavė ir įsigijo JAV dolerius, kaip stiprią valiutą ir padėjo iš pradžių į vieną banką, o po to – į AB „Šiaulių bankas“, nes ten buvo didesnės palūkanos, todėl laiko, kad tai yra jo asmeninė nuosavybė.
57. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas dirbo, gaudavo pajamas, tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, nuo kada banke laikė indėlį, ar iki santuokos su ieškove sudarymo, ar jau santuokos metu (CPK 178 straipsnis). Nepateikus atsakovui į bylą jo nurodomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, teismas neturi pagrindo pagrįstai išvadai, kad minėtas pinigines lėšas apeliantas turėjo iki santuokos sudarymo, jas gavo pardavęs investicinius čekius. Be to, indėlių sąskaitų bankuose atidarymas paprastai įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, tačiau tokie įrodymai į bylą nebuvo pateikti.
58. AB „Šiaulių bankas“ 2017 m. spalio 31 d. rašte teismui nurodė, kad ieškovė pirmą indėlį banke sudarė 2012 m. liepos 9 d., o įnešta suma siekė 5000 litų, kuri buvo atsiimta su palūkanomis 2014 m. liepos 9 d., 2014 m. spalio 17 d. vėl įnešta į banko sąskaitą 1737,72 Eur, kuris ieškovei išmokėtas 2017 m. birželio 21 d. (t. II, b. l. 119–124). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas santuokos metu banko sąskaitose turėjo terminuotus indėlius, jais disponuodavo savo nuožiūra, šeimos poreikių tenkinimui.
59. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė savo turėtas santaupas iš banko išsiėmė 2017 m. birželio 21 d., o atsakovas – 2017 m. gegužės 15 d. Apeliantas nurodo, kad iš banko sąskaitų išimtas pinigines lėšas atidavė dukrai A. N. už Turkijoje pirktus vaistus. Šiems argumentams pagrįsti apeliantas iš interneto svetainės pateikė minėtų vaistų „Stivarga“ aprašymą, iš kurio matyti, jog vaistų veiklioji medžiaga yra Regorafenibum ir tai yra antinavikiniai vaistai, skirti gydyti vėžį, ir jie parduodami tik pateikus gydytojo receptą, ir šio vaisto kainas rinkoje, kurios vidutiniškai svyruoja apie 7 tūkst. USD (t. II, b. l. 63– 68).
60. Iš byloje esančios apelianto dukters A. N. paso kopijos matyti žyma apie jos išvykimą 2017 m. balandžio 17 d. į Turkijos miestą Antaliją (t. II. B. l. 69–70). Apeliantas teigia, kad jos dukra šios kelionės metu parvežė jam iš Turkijos 2017 m. balandžio 26 d. minėtus vaistus „Stivarga“. Byloje nėra ginčo, kad apeliantas serga onkologine liga, bet ar nurodyti vaistai buvo nupirkti būtent Turkijoje už 7000 USD ir parvežti apeliantui, byloje įrodymų nėra.
61. Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad minėtą indėlį banke atsakovas panaudojo vaistų pirkimui. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos išvada, kad prasidėjus ieškovės ir atsakovo turtiniams nesutarimams, šalys sąmoningai išsiėmė savo turimus indėlius iš banko sąskaitų ir juos panaudojo asmeniniams tikslams. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš J. B. ieškovei 1468,21 Eur kompensaciją.
62. Kiti apeliacinio skundo argumentai šios bylos išnagrinėjimo procesiniam rezultatui teisinės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako, nes, kaip žinoma, konstatavus, kad yra atskleista bylos esmė, o kilęs ginčas išnagrinėtas teisingai, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl bylos procesinės baigties
63. Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas iš dalies pagrįstas, todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 1 d. sprendimas pakeistinas – teismo sprendimo dalis, kuria teismas pripažino, kad 0,0632 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir jame esantys statiniai yra bendroji J. B. ir J. B. jungtinė nuosavybė ir ji priteista atsakovui J. B., panaikinama ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas, nurodant, kad nutraukus santuoką, 0,0632 ha ploto žemės sklypą, sodo pastatą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), palikti atsakovui J. B. asmeninės nuosavybės teise, šio turto rekonstrukcijai panaudotas medžiagas priteisti atsakovui J. B., o ieškovei J. B. iš atsakovo priteisti piniginę kompensaciją. Taip pat keistina teismo sprendimo dalis, kuria priteista iš J. B. ieškovei J. B. 20 792 Eur kompensacija už asmeninės nuosavybės teise priteistą turtą, priteistiną kompensaciją sumažinant iki 19 593,35 Eur. Kitos teismo sprendimo dalys paliktinos nepakeistos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
64. Pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų šalims nepaskirstė, nes sprendė, kad tiek ieškinys, tiek ieškinys patenkinti iš dalies, šalių turėtos išlaidos yra panašios. Apeliacinės instancijos teismui iš esmės palikus teismo sprendimą nepakeistą, tik nežymiai sumažinus priteistinos kompensacijos dydį, pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą bylinėjimosi išlaidų dalyje nėra pagrindo.
65. Apeliantas nenurodė savo apeliacinio skundu ginčijamos sumos, todėl ją nustato teismas (CPK 85 str. 2 d.). Apeliantas skundu nesutiko su teismo sprendimo dalimi, kuria žemės sklypas ir sodo namas su priklausiniais pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir priteisus namų valdą apeliantui, iš jo ieškovei priteista 20 792 Eur dydžio piniginė kompensacija, bei nesutiko, kad teismas piniginius indėlius laikė bendrąja jungtine nuosavybe ir iš apelianto ieškovei priteisė 1468,21 Eur kompensaciją. Taigi, apeliaciniu skundu ginčijama suma yra 22 260,21 Eur. Apeliacinės instancijos teismas priteistos kompensacijos dydį sumažino iki 19 593,35 Eur, kitas skundžiamo sprendimo dalis paliko nepakeistas. Tai reiškia, kad apeliacinis skundas patenkintas 12 proc.
66. Apelianto turėtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos yra 452,51 Eur sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso – 752,51 Eur. todėl iš ieškovės J. B. apeliantui J. B. priteistina 90,30 Eur (752,51 Eur x 12 proc./100 proc. CPK 93 str. 1 d.). Ieškovei apeliacinės instancijos teisme buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, tačiau teismui nepateikti duomenys apie Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtas išlaidas, todėl šios išlaidos nepriteistinos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. birželio 1 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria teismas pripažino, kad 0,0632 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir jame esantys statiniai yra bendroji J. B. ir J. B. jungtinė nuosavybė, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – 0,0632 ha ploto žemės sklypą ir jame esančius statinius (duomenys neskelbtini), palikti atsakovui J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise ir šio turto rekonstrukcijai panaudotas medžiagas priteisti atsakovui J. B..
Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl kompensacijos už atsakovui tenkantį turtą priteisimo, sumažinant iš atsakovo J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą kompensaciją iki 19 593,35 Eur (devyniolikos tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt trijų eurų 35 ct).
Kitą Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. birželio 1 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 90,30 Eur (devyniasdešimt eurų 30 ct) teisinės pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.