- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-30
- Bylos Nr.
- 2A-778-555/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-14186-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Rudzinskas (pirm.), Virginija Lozoraitytė, Egidijus Tamašauskas (pran.)
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Auster“, Ko, uždarosios akcinės bendrovės „Terra IT“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Auster“, Ko
- Kategorijos
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės, Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Tamašausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Auster“ ir Ko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-1750-151/2013 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Terra IT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Auster“ ir Ko dėl piniginių lėšų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
2006 m. lapkričio 20 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta sutartis Nr. 20061120-01 dėl elektroninės parduotuvės www.auster.lt sukūrimo. Ieškovė sumokėjo atsakovei 33 748 Lt, tačiau įrodinėja, kad darbo rezultatas jai nebuvo perduotas. Dėl nurodytos priežasties ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės avansu sumokėtus 33 748 Lt bei 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nurodė, kad byloje paskyrus ekspertizes, kurių išvadomis neatsakyta į esminius klausimus, kokie trūkumai yra, kad elektroninė parduotuvė veiktų. Teismas vadovavosi 2012 m. balandžio 5 d. antstolio D. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriuo konstatuotos faktines aplinkybes ir fiksuota, kad atsakovo direktorius prisijungia prie ieškovo vidinio serverio bei jame peržiūri įdiegtą elektroninę parduotuvę, todėl sprendė, kad teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad iki 2012 m. balandžio 5 d. ieškovo vidiniame serveryje buvo įdiegta elektroninė parduotuvė www.auster.lt. Bylos nagrinėjimo metu iki papildomos ekspertizės skyrimo ieškovai neneigė, kad parduotuvė buvo įdiegta į jų vidinį serverį ir tik po papildomos ekspertizės bendrovės atstovė teigė, kad niekada parduotuvė nebuvo įdiegta. Tai, kad parduotuvė buvo įdiegta, teismo vertinimu patvirtina teismui pateikti atsakovo rašytiniai įrodymai, kuriuose yra patvirtinimai dėl parduotuvės dizaino, tariamasi dėl duomenų importo į Pragmą, taip pat ieškovės atstovo susirašinėjimai su atsakove dėl rastų klaidų bei pastabų, kuriame pateikta informacija, kad 2008 m. spalio 16 d. ieškovė prašė perkelti projektą į ieškovo nurodytą serverį (b. l. 88). Tai, kad parduotuvė buvo įdiegta, teismo vertinimu, patvirtina ir 2009 m. lapkričio 11 d. teismo priimtas galutinis sprendimas Nr. 2-11141-429/2009, kuriame pats ieškovas teigia, kad „nesklandumai iškilo pradėjus elektroniniai parduotuvei veikti“ (b. l. 27), bei 2011 m. gegužės 16 d. ieškovų pretenzija atsakovei dėl sutartinių prievolių nevykdymo. Teismas nurodė, kad atsakovė prašė skirti ekspertizę, turėdami tikslą nustatyti, ar buvo ištrinta įdiegta internetinė parduotuvė ar ne, ir paaiškino, kad išimamas kietasis diskas ir nustatoma, ar buvo įdiegta ir ištrinta programa ar ne, tačiau ieškovė nurodė, kad nesutinka su ekspertizės skyrimu ir atsisako pateikti kietąjį diską (2 t. b. l. prot. 38). Ieškovės nesutikimas skirti ekspertizę siekiant nustatyti, ar buvo įdiegta elektroninė parduotuvė, teismo vertinimu, prilygsta atsakovės tvirtinimui, kad ji buvo ištrinta. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad elektroninė parduotuvė buvo įdiegta. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovė teigė, jog parduotuvė buvo įdiegta du kartus ir atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja dėl internetinės parduotuvės įdiegimo dar kartą, tačiau ieškovei šis pasiūlymas buvo nepriimtinas ir tai rodo, kad ieškovei internetinė parduotuvė nėra reikalinga, todėl ji reikalauja pinigų grąžinimo. Teismas ieškovės nurodomus sprendimus kitose bylose, kuriuose priimti aktualūs bylai prejudiciniai faktai vertino kaip įrodančius, kad svetainė buvo sukurta ir ji veikė, tačiau galbūt su trūkumais, nors ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kokie buvo nustatyti trūkumai, ką reikia patobulinti, kokios problemos trukdo naudotis elektronine parduotuve bei nepateikė kokio dydžio nuostolius patyrė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą, nukrypo nuo bylos esmės. Ieškinyje buvo nurodyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 28 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11141-429/2009, atsakovo (UAB „Terra IT“) reikalavimus tenkino, 2009 m. lapkričio 11 d. galutiniu sprendimu preliminarų sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė. Teismų sprendimuose buvo aiškiai pasisakyta, kad kūrinys nebuvo perduotas. Šie sprendimai turi prejudicinę galią. Visi teismo teiginiai apie tai, kad ieškovė negynė savo teisių kitais būdais, apelianto vertinimu, yra subjektyvūs, išeinantys už ieškinio ribų, todėl nepagrįsti. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, nesigilino į atsakovės įsipareigojimus, numatytus 2006 m. lapkričio 2 d. sutartyje su ieškove ir skundžiamame sprendime pasinaudojo tik ta įrodymų vertinimo puse, kuri išimtinai palanki atsakovės interesams, objektyviai neištirdamas byloje esančių įrodymų ir nesiremdamas jau įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Skundžiamame sprendime įrodymai subjektyviai vertinami atsakovės naudai, o parodymai cituojami atsietai nuo viso konteksto, panaudojant tik išvadoms naudingas frazes, kurios kontekste turi kitą reikšmę. Teismas sprendime nemotyvavo, kodėl vienus byloje esančius įrodymus atmeta, o kitais pasiremia. Tuo pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir priimti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą (CPK 263 str.) ir tenkinti ieškinį, atsižvelgdamas į ieškovės UAB „Auster“ ir Ko ieškinyje nurodomas faktines aplinkybes, kad pretenzijoje atsakovei buvo pateiktas reikalavimas, jog atsižvelgiant į tai, kad UAB „Terra IT“ iki pretenzijos pateikimo dienos be pateisinančių priežasčių neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, tokiu būdu iš esmės pažeidė šalių pasirašytą sutartį (CK 6.217 straipsnio 1 dalis), sutarties šalių pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis bei dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti (CK 6.200 straipsnis), dėl ko UAB „Auster“ ir Ko iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, todėl apeliantė UAB „Auster“ ir Ko pagrįstai informavo atsakovę, jog CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose numatytais pagrindais vienašališkai nuo 2011 m. birželio 18 d. nutraukė 2006 m. lapkričio 20 d. šalių pasirašytą sutartį Nr. 20061120-01 bei pagrįstai prašė ne vėliau kaip iki 2011 m. birželio 28 d. grąžinti užsakovei – UAB „Auster“ ir Ko - visą, minėtos sutarties pagrindu, vykdytojui UAB „Terra IT“ sumokėtą sumą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad skundas surašytas iškraipant faktines aplinkybes, nors pati ieškovė byloje nebuvo nuosekli formuluojant faktinį ieškinio pagrindą – ar elektroninė parduotuvė nebuvo instaliuota (įdiegta) ieškovės serveryje, ar elektroninė parduotuvė yra su trūkumais ir neatitinka ieškovės nurodytos specifikacijos. Aplinkybę, kad sukurtas kūrinys – elektroninė parduotuvė buvo įdiegta ieškovės serveryje, atsakovės vertinimu, patvirtina tokie įrodymai: Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas - „atsakovas (UAB „Auster“ ir Ko) nesugebėjo pakankamai plačiai išreikšti savo reikalavimų pirminėje darbų specifikacijoje, juos detaliai suformulavo tik po to, kai parduotuvė pradėjo veikti“. Atsakovė nurodo, kad jeigu parduotuvė nebuvo sukurta ir įdiegta, kaip teigia apeliantė, kyla klausimas, tai kur ir kaip ji pradėjo veikti. Nurodo, kad ieškovė tos aplinkybės, kad parduotuvė nebuvo įdiegta ieškovo nuomojamame serveryje, nepagrindė jokiais įrodymais. Prie atsiliepimo į ieškinį pateiktas 2008 m. balandžio 28 d. raštas, pasirašytas UAB „Auster“ ir Ko atstovo Kavaliausko, patvirtinęs, kad el. parduotuvė (projektas pagal sutartį Nr. 20061120-01) perkeltas į UAB „Auster“ ir Ko nurodytą vietą. Šiame rašte nurodyti prisijungimo duomenys bei slaptažodis. 2012 m. balandžio 5 d. antstolis D. K. konstatavo prisijungimo prie elektroninės parduotuvės serveryje 217.117.30.29 faktą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas pretenziją atsakovui būtų išsiuntęs. Nors apeliantas nurodo, kad teismas pažeidė materialines teisės normas, tačiau konkrečiai, kokias, nenurodė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t.y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
Nustatyta, kad šalys 2006 m. lapkričio 20 d. sutartimi Nr. 20061120-01 susitarė, kad atsakovė UAB „Terra IT“ sukurs autorinį kūrinį – elektroninę parduotuvę www.auster.lt, remdamasi prie sutarties pridėta specifikacija. Ieškovė UAB „Auster“ ir Ko įsipareigojo priimti tinkamai sukurtą kūrinį, pasirašant darbų perdavimo–priėmimo aktą, taip pat sumokėti sutartyje nustatytą kainą dalimis joje nustatyta tvarka pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras (sutarties 4.1, 4.2, 6 punktai). Atsakovė įsipareigojo sukurti kūrinį ir jį perduoti per 120 darbo dienų nuo sutarties pasirašymo dienos (sutarties 5.1, 5.2 punktai). Galutinis terminas gali būti pratęstas tik dėl užsakovo (ieškovės) veiksmų (sutarties 5.3 punktas). Vykdytojas, pažeidęs darbų atlikimo terminus, moka 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo darbų vertės už kiekvieną uždelstą dieną (sutarties 7.7 punktas) (1 t. b. l. 19-22). Sutarties priede – Darbų specifikacijoje buvo numatyti atitinkami darbai ir atskirai jų kaina (1 t. b. l. 23-26). Pateiktos PVM sąskaitos–faktūros patvirtina, kad už atliktus darbus ieškovei UAB „Auster“ ir Ko 2007 m. sausio 30 d. – 2008 m. balandžio 15 d. laikotarpiu buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros 33 747,62 Lt sumai (1 t. b. l. 35-40). 2006 m. gruodžio 5 d. – 2007 m. rugsėjo 14 d. mokėjimo nurodymais buvo sumokėta sutarties kaina – 33 747,62 Lt (1 t. b. l. 41-44). 2007 m. - 2008 m. susirašinėjimas elektroniniu paštu tarp šalių atstovų rodo vykdomų darbų eigą ir korekcijas pagal tarpusavio susitarimą (1 t. b. l. 81-88). 2008 m. balandžio 28 d. surašytas atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktas, kuris užsakovės UAB „Auster“ ir Ko nepasirašytas (1 t. b. l. 78). Pašto kvitas patvirtina šio akto išsiuntimą UAB „Auster“ ir Ko (1 t. b. l. 79).
Ieškovė byloje reiškia reikalavimus UAB ,,Terra IT” nurodydama, kad sutartyje numatyto kūrinio, kurį buvo įsipareigojusi atsakovė sukurti, nėra gavusi, todėl reikalauja grąžinti sumokėtus pinigus – 33 747,62 Lt. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo bei kitų duomenų nustatęs, kad iki 2012 metų balandžio 5 d. ieškovės serveryje buvo įdiegta elektroninė parduotuvė, vėlesniais duomenimis nustačius, kad jokios elektroninės parduotuvės nėra, darė išvadą, kad ją ištrynė pati ieškovė, todėl sprendė, kad ieškovės reikalavimas grąžinti sumokėtus už neperduotą kūrinį pinigus, nepagrįstas, nes kūrinys faktiškai buvo perduotas.
Kaip matyti iš bylos faktinių aplinkybių, ginčas tarp šalių kilęs sudarytos sutarties tinkamo vykdymo vertinimo. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl priėmė nepagrįstą teismo sprendimą.
Pažymėtina, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. CK 6.156 straipsnyje nustatyta šalių teisė nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, kitas sąlygas, sudaryti Civiliniame kodekse nenumatytas sutartis, taip pat sutartis, turinčias kelių rūšių sutarčių elementų, t. y. mišrias sutartis.
Nustatyta, kad Sutartimi šalys aiškiai apibrėžė sutarties dalyką – sukurti elektroninę parduotuvę ir visas autorines teises perduoti užsakovui, taip pat apmokyti užsakovą dirbti su svetainės turinio valdymo sistema. Iš sutarties turinio matyti, kad ji turi autorinės, paslaugų ir rangos sutarčių bruožų. Pagal autorinę sutartį viena šalis (autorius ar jo teisių turėtojas) perduoda arba suteikia autorių turtines teises į literatūros, mokslo ar meno kūrinį arba įsipareigoja sukurti sutartyje nurodytą kūrinį ir perduoti ar suteikti autorių turtines teises į jį kitai šaliai (teisių perėmėjui ar licenciatui), o kita šalis įsipareigoja naudoti kūrinį arba pradėti juo naudotis sutartyje nustatytomis sąlygomis ir sumokėti nustatytą autorinį atlyginimą, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 39 straipsnio 1 dalis). Rangos sutartimi rangovas įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal užsakovo užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Paslaugų sutartimi paslaugų teikėjas įsipareigoja pagal kliento užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) (audito, konsultacinių, asmens sveikatos priežiūros, veterinarijos, informacijos, mokymo, turizmo) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu, t. y. atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą, o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis).
Atsakovė byloje nesutiko su apeliantės argumentais, kad būtent ji pažeidė sutartį – neperdavė sukurto autorinio darbo, nors už jį apmokėjimą gavo.
Įvertinus byloje pateiktą 2008 m. spalio 16 d. elektroninio laiško turinį spręstina, kad šiame laiške ieškovės atstovas atsakovei pažymėjo, jog pagal jų rekomendacijas išsinuomojo serverį, kuriame galėtų laikyti projektą (1 t. b. l. 88). Ieškovės 2009 m. balandžio 7 d. pretenzija Nr. 09.04.07-01 patvirtina, kad ieškovė atsakovei reiškia pretenzijas dėl nepilnai atliktų darbų pagal sutartį (1 t. b. l. 45-46) ir prašo sumažinti sutarties kainą, nepaisant to, 2011 m. gegužės 16 d. išsakydama priešingą pozicija, pretenzija jau nurodo, kad kūrinio apskritai nėra gavusi, todėl nutraukianti sutartį (1 t. b. l. 48-49). Kolegijos vertinimu sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad būtent šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškovė kūrinį buvo gavusi, apžiūrėjusi, mėginusi juo naudotis, tačiau nebuvo patenkinta atlikto darbo rezultatu. Šias teismo išvadas patvirtina ir tai, kad 2012 m. balandžio 5 d. antstolis D. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatavo elektroninės parduotuvės serveryje IP adresu 217.117.30.29 įdiegimo faktą (1 t. b. l. 109-110). 2012 m. liepos 27 d. ekspertizės aktu patvirtintas faktas, kad IP adresą 217.117.30.29 administruoja UAB „Baltnetos komunikacijos“, o subdomeno auster.lt užsakovas yra UAB „Auster“ ir Ko R. K. (1 t. b. l. 147-149). UAB „Baltnetos komunikacijos“ pateikti duomenys patvirtina, kad IP adresas 217.117.30.29 naudojamas UAB „Auster“ ir Ko nuo 2009 m. rugpjūčio 25 d., duomenų, kas naudojo šį adresą iki tol, nėra (2 t. b. l. 6). Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad elektroninė parduotuvė veikė iki 2012 m. balandžio 5 d. Pažymėtina, kad, Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11141-429/2009, kuris Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 21 d. nutartimi paliktas nepakeistas (1 t. b. l. 30-34), išnagrinėjęs bylą pagal UAB „Terra IT“ ieškinį dėl apmokėjimo pagal sutartį už atliktus papildomus darbus konstatavo, kad UAB „Auster“ ir Ko nesugebėjo pakankamai detaliai išreikšti savo pageidavimų specifikacijoje, o detaliai juos suformulavo tik po to, kai elektroninė parduotuvė jau pradėjo veikti (1 t. b. l. 27-29). 2013 m. liepos 24 d. ekspertizės aktu nustatyta, kad elektroninė parduotuvė jau neveikė 2013 metais, nes nurodytu IP adresu yra prijungtas maršrutizatorius, todėl pateikiama išvada, kad techninės galimybės įdiegti elektroninę parduotuvę ir palaikyti jos veikimą, nėra (1 t. b. l. 169-176). 2013 m. spalio 22 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatyta, kad nurodytu metu UAB „Auster“ ir Ko terminaliniame serveryje elektroninės parduotuvė nėra įdiegta (2 t. b. l. 29-34). Spręstina, kad pateikti įrodymai yra pakankami išvadai, jog elektroninė parduotuvė buvo sukurta, perduota, ir pradėjusi veikti, ir ji, tikėtina, veikė mažiausia iki 2012 metų balandžio 5 d. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovei pareiškus prašymą dėl UAB „Auster“ ir Ko serverio ekspertizės atlikimo, siekiant nustatyti, ar elektroninė parduotuvė vis tik buvo įdiegta, ar buvo vėliau ištrinta, ir ieškovės atstovams su tokiu prašymu nesutikus, pagrįstai šias aplinkybes vertino kaip pripažinimą, jog elektroninė parduotuvė buvo įdiegta. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ir pati ieškovės atstovė patvirtino, kad tarp šalių vyko bendradarbiavimas, buvo atvykę specialistai, kurie įdiegė elektroninę parduotuvę, viską darė, kad parduotuvė veiktų, tačiau kadangi ji buvo su trūkumais, darbai užtruko labai ilgai, ieškovė laiko, kad jos iš viso nebuvo (2 t. b. l. 39). Nors darbų rezultatas ieškovei buvo perduotas, 2011 m. gegužės 16 d. pretenzija Nr. 20/0511 UAB „Auster“ ir Ko pranešė, kad sutartį nutraukia vienašališkai, ir pareikalavo, kad UAB „Terra IT“ grąžintų sumokėtą sumą pagal sutartį, argumentuodama tuo, kad sukurto kūrinio ši neperdavusi užsakovui (1 t. b. l. 48-49).
Pažymėtina, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, teismo posėdyje ieškovės atstovė pripažino, kad sutartis buvo perduota, įdiegta, tačiau su trūkumais, dėl ko ieškovė laikosi pozicijos, kad darbo rezultatas apskritai nebuvo perduotas. Taip pat jau minėta, kad sutartimi šalys susitarė, kad atsakovė atliks darbus per 120 dienų nuo pasirašymo, išskyrus, kai bus pratęstas terminas dėl pačios užsakovės veiksmų, t. y. dėl kūrinio peržiūrėjimo, tobulinimo ir pan. Iš byloje esančio šalių elektroninio susirašinėjimo spręstina, kad tarp ieškovės ir atsakovės vyko nuolatinis bendradarbiavimas, susitikimai, tikslu išsiaiškinti kylančias problemas kuriant internetinę svetainę. Byloje surinkti įrodymai pakankami išvadai, kad elektroninė parduotuvė buvo sukurta ir pateikta ieškovei įvertini. To neneigia ir ieškovė dar ieškinyje nurodydama, jog atsakovė sukūrė svetainę, tačiau ji iš dalies neatitiko specifikacijos ir ieškovės pageidavimų. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad svetainė nebuvo sukurta ir perduota, ir kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs šias faktines aplinkybes, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, tačiau šiuo atveju ieškovei teigiant, kad sutartis nebuvo įvykdyta, nes sukurtas kūrinys nebuvo perduotas, nors aiškiai ieškovė pati pripažįsta, kad kūrinys buvo sukurtas ir perduotas, tik su trūkumais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas pagrįstai atmetė ieškinį kaip neįrodytą.
Taip pat pažymėtina, kad ginčo santykiams turint rangos teisinių santykių bruožų, taikytinos ir šiuos santykius reguliuojančios normos. CK 6.694 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Ši norma iš esmės pakartoja CK 6.662 straipsnio 1 dalyje nurodytą bendrąją rangos teisinių santykių reguliavimo taisyklę, pagal kurią užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Ginčo atveju yra surašytas aktas dėl darbų perdavimo, tačiau ieškovės nepasirašytas. Tačiau tai, kad užsakovė jai perduoto akto nepasirašė, nesudaro pagrindo išvadai, jog darbai už paminėtą vertę ieškovei faktiškai nebuvo perduoti. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad ieškovė keletu išankstinių mokėjimų buvo sumokėjusi visą sutarties kainą dar iki šio akto sudarymo. Byloje taip pat yra duomenys, kad ieškovei aktas buvo išsiųstas registruotu laišku. Nei akte, nei kokiame nors kitame dokumente, datuotame po akto surašymo (t. y. po 2008 m. balandžio 28 d.) nėra išreikšta motyvuoto atsisakymo visiškai ar iš dalies priimti akte nurodytus darbus, nesinaudota darbo rezultato trūkumų šalinimo institutu. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas spręsti, kad ieškovė faktiškai priėmė darbus, nurodytus atsakovės 2008 m. balandžio 28 d. atliktų darbų akte. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, spręstina, kad atsakovė sukūrė sutarties objektą ir perdavė jį ieškovei, todėl laikytina, kad ji nepažeidė savo sutartinių įsipareigojimų, ir ji turėjo teisę gauti atlyginimą už atliktą darbą pagal sutartį, todėl ieškinys dėl sumokėto atlyginimo priteisimo netenkintas pagrįstai.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti ar pakeisti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, ir sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.