Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Ignoto, Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo N. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo N. N. ieškinį atsakovei A. N. dėl santuokos nutraukimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakove, priteisti nepilnamečio vaiko išlaikymui periodinėmis išmokomis po 160 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, nustatyti ieškinyje nurodytą bendravimo su vaiku tvarką, padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisiant jį atsakovei, o iš atsakovės ieškovo naudai - 38 596,80 Eur kompensaciją už atsakovei atitenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį, po santuokos nutraukimo ginčo šalims palikti ikisantuokines pavardes. Ieškovas nurodė, jog šalių santykiai pradžioje buvo geri, tačiau gimus vaikui atsakovė pasidarė irzli, prasidėjo dažni barniai. Nuo 2014 m. vasaros pabaigos dar labiau paaštrėjo nesutarimai, atsakovė internete pradėjo ieškoti naujų pažinčių. 2014 m. balandį ieškovui kilo abejonių dėl sutuoktinės ištikimybės, o 2015 m. balandį ieškovui tapo žinoma, kad atsakovė palaiko nesantuokinius ryšius su kitu vyru. Siekdamas išvengti konfliktinių situacijų, ieškovas buvo priverstas išsikraustyti iš namų. Ieškovo darbo užmokestis per mėnesį sudaro vidutiniškai 1406,78 Eur, ieškovas turi dar du nepilnamečius vaikus iš ankstesnės santuokos, kurių kiekvieno išlaikymui skiria po 160 Eur per mėnesį. Tikslios sumos, kiek kiekvienas sutuoktinis įdėjo į bendrą turtą, ieškovas nepamena. Atsakovė pateikė priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, kad į turtą buvo investuota didžioji dalis jos asmeninių lėšų, todėl atsakovė įpareigotina kompensuoti ieškovui 1/3 dalį turto vertės, priteisiant ieškovui iš atsakovės 13 256,67 Eur piniginę kompensaciją.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-11-27 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo paliko šalims iki santuokos turėtas pavardes; bylą dalyje dėl išlaikymo atsakovei priteisimo nutraukė; nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus A. N., gyvenamąją vietą su atsakove; nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką; priteisti iš ieškovo nepilnamečio sūnaus A. N., naudai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 200 EUR per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išskaitant pagal 2015-09-08 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, priimtą šioje byloje, sumokėtas sumas; priteisė atsakovei butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovui iš atsakovės 20 457,76 Eur kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį; prievoles trečiajam asmeniui AB DNB bankui (dabar AB Luminor Bank pripažino solidariomis šalių prievolėmis, nustatė, kad nekeičiant prievolės solidarumo, ją vykdys atsakovė A. A., o ieškovui N. N. patyrus bet kokių išlaidų, susijusių su netinkamu vykdymu, atsakovė per tris dienas nuo tokių aplinkybių atsiradimo dienos atlygins ieškovo patirtas išlaidas; prievolę trečiajam asmeniui V. S. pagal 2013-07-23 paskolos sutartį pripažino asmenine šalių prievole. Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį teismas atmetė. Priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 1775,88 EUR bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės 442,49 EUR žyminio mokesčio ir 20 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų; priteisė iš ieškovo 686,59 EUR žyminio mokesčio ir 18,96 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso 705,55 EUR. Teismas nustatė, jog šalys sudarė santuoką Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje 2013-04-13. Santuokoje 2013-08-19 susilaukė sūnaus A. N.. Santuoka iširo po 2015 metų balandžio viduryje įvykusio konflikto. Ieškovas nurodo, kad atsakovė buvo jam neištikima, pateikė į bylą atsakovės susirašinėjimą su kitu vyru socialiniame tinkle 2015 metų kovo – balandžio mėnesiais, iš kurio matyti, kad atsakovė su liudytoju į bylą kviestu, tačiau neatvykusiu M. V., tarėsi dėl apsilankymo jo sodyboje vakarienės, galimai su nakvyne. Atsakovė pripažino, kad šis asmuo su ja flirtavo, paaiškino, kad jis yra atsakovės vadovaujamos įmonės klientas, užimantis aukštas pareigas, todėl ji neturėjusi kitos galimybės nei atitinkamai su juo bendrauti. Nors ieškovas nurodė, kad susirašinėjimo metu sutartu laiku nuvyko į nurodytą sodybą ir matė ryte kartu su kitu vyru išeinančią atsakovę, šios aplinkybės įrodymų byloje nėra. Atsakovė neigė buvusi neištikima, nurodė į sodybą atvykusi ryte. Teisams vertino, kad nėra galimybės daryti vienareikšmiškos išvados nei apie tai, kad atsakovė susitiko su kitu vyru susirašinėjimo metu sutartu laiku, nei kad pas jį nakvojo, nei, tuo labiau, kad turėjo su juo lytinių santykių. Vis dėl to iš pateiktų įrodymų yra visiškai aišku, kad atsakovė nebuvo lojali atsakovui flirtuodama su kitu vyru, tokiu būdu elgėsi priešingai nei reikalauja sutuoktinio pareigos. Atsakovė nurodė, kad ieškovas nuolat jai priekaištaudavo užsilaikius darbe, ją sekdavo. Teismo vertinimu, pastarąją aplinkybę patvirtina paties ieškovo paaiškinimai apie tai, kad jis specialios programos pagalba matė kur yra ieškovė ir nuvyko į jos buvimo vietą bei, kaip pats nurodė, iki ryto laukė jos išeinant. Iš šalių paaiškinimų nustatytą, jog po konflikto pats ieškovas paliko šeimą išsikeldamas iš bendrų namų, jam buvo priimtinas šeimoje kilusių problemų sprendimas pradedant gyventi atskirai. Nors ieškovas nurodė, jog išsikėlė siekdamas, kad šalių konfliktai neigiamai neveiktų jų vaiko, į bylą nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad ieškovas būtų siekęs ir ėmęsis priemonių išsaugoti santuoką. Ieškovas tokių aplinkybių nenurodė. Dėl to teismas darė išvadą, kad ieškovo nepasitikėjimas atsakove, atsakovės nelojalumas ieškovui, šalių pastangų išsaugoti šeimą nebuvimas ir buvo priežastimi, dėl kurios iširo santuoka. Abiems šalims trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam. Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad šalys pykosi, užgauliojo viena kitą. Dėl to teismas draė išvadą, kad abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu. Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, teismas konstatavo, kad vaiko poreikiams patenkinti reikalinga apie 400 Eur per mėnesį suma. Ieškovas, teikdamas teismui ieškinį ir prašydamas priteisti ieškinyje nurodomą 160 Eur per mėnesį išlaikymą vaikui, be kita ko, rėmėsi minimalios mėnesinės algos dydžiu – 320 Eur per mėnesį.2016 metais ieškovo atlyginimas sudarė vidutiniškai apie 1375 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius, vėlaiu atl;yginmas sumažėjo iki 1200 Eur atlyginimą per mėnesį. Atsakovės atlyginimas sudaro iš viso apie 800 Eur per mėnesį. Atsakovė taip pat paaiškino, kad naudojasi įmonės automobiliu, jai kompensuojamas kuras, maistas. Nuo 2017-05-22 atsakovė yra vienos iš jos vadovaujamų įmonių vienintelė akcininkė, įmonės įstatinis kapitalas sudaro 30 000 Eur. Ieškovas juridinių asmenų akcijų neturi. Nekilnojamojo turto registro duomenimis šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas ir sandėliukas, esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovui nuosavybės teise taip pat priklauso penki žemės sklypai, kurių bendra vidutinė rinkos vertė VĮ Registrų centro duomenimis sudaro 13 718 Eur, ieškovo vardu registruotos dvi transporto priemonės. Ieškovas turi dar du išlaikytinius – dvi nepilnametes dukras. Teismas darė išvadą, kad ieškovo ir atsakovės turtinė padėtis yra panaši, todėl jie prie vaiko išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis. Ieškovas nurodė, kad dukrų išlaikymui skiria po 160 Eur per mėnesį, todėl atitinkamą sumą turėtų skirti ir šalių vaikui. Tačiau teismo vertinimu vien tai, kad ieškovo dukroms skiriamas išlaikymo dydis sudaro tik 160 Eur per mėnesį, negali lemti tokio paties dydžio išlaikymo priteisimo ir šalių sūnui, nes, kaip minėta, išlaikymas kiekvienam vaikui priteisiamas individualiai pagal jo poreikius, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį. Teismas konstatavo, kad atsakovas, gaudamas 1200 Eur atlyginimą, skirdamas dukroms iš kitos santuokos iš viso 360 Eur per mėnesį išlaikymą, turėdamas kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, turi galimybę teikti šalių vaikui reikalingą išlaikymą. Be to, remiantis teismų praktika, tas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, patiria ne tik daugiau išlaidų, skirtų vaikų materialiems poreikiams taikyti, bet ir skiria vaikų poreikiams daugiau laiko bei dėmesio, dėl ko kitas iš tėvų turi daugiau prisidėti materialiai. Teismas sprendė, kad atsakovas turi pareigą mokėti po 200 EUR per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos, išskaitant pagal 2015-09-08 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, priimtą šioje byloje, sumokėtas sumas. Nutraukiant šalių santuoką padalintas šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir sandėliukas, esantis (duomenys neskelbtini). Turto vertei nustatyta remiantis eksperto išvada, buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 82 100 Eur, sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini)– 3 500 Eur, bendra šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto vertė yra 85 600 Eur. Atsakovė paaiškino, kad teisę pirkti šalims šiuo metu priklausantį butą buvo įsigijęs tarpininkas, todėl ji turėjo sumokėti tarpininkui 57 000 Lt (16 508,34 Eur). Atsakovė nurodė, kad šią sumą dovanojimo sutarties pagrindu gavo iš savo motinos, pateikia į bylą 2012-11-16 sudarytą, A. A. pasirašytą dovanojimo sutartį, kurioje nurodoma, kad pastaroji dovanoja atsakovei 72 000 Lt, atsakovė dovaną priima, o nuosavybės teisė į pinigus pereina atsakovei nuo sutarties pasirašymo momento. Į bylą pateiktas 2012-11-16 mokėjimo nurodymas, kuris patvirtina 52 000 Eur perdavimą atsakovei. Šis pavedimas atsispindi ir atsakovės sąskaitos išraše. 2012-11-16 gavusi 52 000 Eur sumą, 2012-12-18 ir 2012-12-19 įnešusi į savo sąskaitą dar 5000 Lt, atsakovė 2012-12-19 pervedė 57 000 Eur sumą pardavėjui. Teisams sprendė, kad net ir dovanojimo sandorio negaliojimas negalėtų paneigti byloje nustatytų faktų, kad atsakovės motina pervedė asmeniškai atsakovei 52 000 Lt, kad atsakovė turėjo savo žinioje šią pinigų sumą ir iki šalių santuokos sudarymo, pridėjusi dar 5 000 Lt asmeninių lėšų, sumokėjo iš viso 57 000 Lt vykdydama sutartį dėl teisių ir pareigų perleidimo pagal 2012-08-06 preliminariąją patalpos pirkimo - pardavimo sutartį. Atsakovė turėjo lėšas, kuriomis iki santuokos su atsakovu sudarymo apmokėjo dalį buto kainos, todėl ieškovo argumentus dėl dovanojimo sandorio neatitikimo CK 6.469 straipsnio 2 dalies reikalavimų, teismas atmetė. Vien ta aplinkybė, kad sudarant sutartį nebuvo laikomasi sandorio formos, o sutartis nepasirašyta atsakovės, nesudaro pagrindo imtis nurodytų veiksmų.Teismas nustatė, kad iki sutarties pasirašymo pardavėjui buvo sumokėta 58 239 Lt (Sutarties 5.1.1. p.), iš kurių 57 000 Lt sumokėjo atsakovė asmeniškai. Likusią nesumokėtą būsto kainos dalį sumokėjo bankas jau po šalių santuokos sudarymo. Atitinkamai kredito įmokos taip pat mokėtos šalims esant santuokoje. Kadangi atsakovė iki santuokos sudarymo sumokėjo 57 000 Lt butui įsigyti, t.y. 38,69 poc. buto kainos, t.y. daugiau nei trečdalį visos sumos, taip pat atsižvelgiant į tai, bei į tai, kad su ieškove gyvena šalių nepilnametis vaikas, teismas nukrypo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir priteisti atsakovei 2/3 nekilnojamojo turto.Ieškovas dar prieš santuoką sudarė su AB Swedbank 2013-03-14 asmeninės kredito linijos sutartį, kurios pagrindu jam suteiktas 15 000 Lt (4 344,30 Eur) kreditas vartojimo reikmėms. Ieškovas teigia, kad kredito lėšas investavo į šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto remontą. Šiuo metu kreditas yra grąžintas. Teismas atsižvelgė į tai, kad vartojimo kreditą ieškovas gavo prieš mėnesį iki santuokos su atsakove, o jų butas įsigytas dar daugiau nei po mėnesio, vartojimo kredito sutartyje nenurodoma, kad jis skirtas buto remontui, o ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad kredito sutarties pagrindu gautas lėšas panaudojo būtent šiam tikslui. Iš byloje esančios medžiagos neaišku nei kada kredito lėšos nuimtos ar pervestos, nei kada ir kur išleistos, už ką ir kam mokėtos. Į bylą pateikta 2013-08-23 pinigų dovanojimo sutartis, pagal kurią A. N. padovanojo asmeninėn ieškovo nuosavybėn 4000 Lt, o ieškovas dovaną priėmė. Sutarties 1.3. punkte sutarties šalys susitarė, kad dovana skiriama tikslinei paskirčiai – buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto ir pagerinimo darbams bei įrangos įsigijimui. Analogiška sutartis sudaryta 2014-01-03 dėl 00 Lt sumos dovanojimo. Teismas pripažino, kad dovanojimo sutartys buvo sudarytos ir kad pinigai ieškovui pagal jas perduoti. Tačiau ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, iš kurio būtų matyti kur dovanotos lėšos panaudotos. Vien tai, kad pinigų dovanojimo sutartyse buvo numatyta dovanojimo paskirtis, nepatvirtina, jog pinigai ir buvo panaudoti pagal paskirtį. Tokios aplinkybės ieškovas neįrodė. Dėl to teisams ieškovo reikalavimą dalyje dėl kompensacijų, susijusių su jo į bendrą turtą investuotomis asmeninėmis lėšomis, atmetė. Kompensacija už netektą turto dalį teismas paskaičiavo iš turto vertės (85 600 Eur) atėmus likusią neišmokėtą prievolę pagal būsto kreditavimo sutartį (24 226,71 Eur), o gautą sumą (61 373,29 Eur) padalinus pagal šalims tenkančias dalis (1/3 – atsakovui (20 457,76 Eur), 2/3 dalys – ieškovei (40 915,53 Eur).Į bylą pateikta 2013-07-23 paskolos sutartis, kuria trečiasis asmuo V. S. suteikė ieškovui 15 000 Lt beprocentę paskolą, nurodydamas jos tikslinę paskirtį – buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto ir pagerinimo darbams. Ieškovas turėjo grąžinti paskolą iki 2016-12-31 (Sutarties 2 str. 2 p.) Sutartyje nurodytos lėšos pervestos tos pačios dienos mokėjimo nurodymu. Teimas konstatavo, kad į bylą nepateikta duomenų apie tai, kad gauti pinigai panaudoti pagal paskirtį. Atsakovė nurodė, kad apie paskolos sutartį jai žinoma nebuvo, butas buvo įrenginėjamas iš jos gautos motinystės pašalpos, ieškovo atlyginimo. Teismo vertinimu, vien paskolos sutarties, nurodant paskolos paskirtį, sudarymas ir įrodymo apie pinigų gavimą pateikimas nėra pakankamas, kad galima būtų daryti išvadą apie pinigų panaudojimą šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovas ir trečiasis asmuo neįrodinėjo, jog pagal paskolos sutartį gauti pinigai panaudoti buto įrengimui, kokie ir kiek kainavę darbai už juos atlikti, kas įsigyta. Dėl to teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl prievolės pripažinimo solidaria šalių prievole ir pripažino ją asmenine ieškovo prievole.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-27 sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui priteisimo ir kompensacijos už atsakovei atitenkančią didesnę turto dalį priteisimo ir šiose dalyse tenkinti ieškovo N. N. ieškinio (2016-08-12 ieškinio dalyko patikslinimo) reikalavimus. Taip pat prašė priimti naujus įrodymus bei bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliantas nesutiko su teismo išvada, kad santuoka nutruko dėl abiejų šalių kaltės. Ieškovas teigia, kad jis savo iniciatyva bandė kalbėtis su Atsakove apie judviejų nesutarimus, bandė jai ne tik namuose, bet ir užtikus atsakovę su kitais vyrais aiškinti dėl pastarosios nederamų santykių, todėl negalima teigti, kad ieškovas nesistengė išsaugoti santuokos ar atkurti santuokinių ryšių, dėl ko jo kaltės nėra. Jeigu vadovautis teismo motyvu, jog išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, tai minimalus darbo užmokestis Lietuvoje nei 2015, nei 2016 metais nesiekė 400 Eur sumos ir sudarė, atitinkamai, nuo 2014 10 01 iki 2015 06 30 – 300 Eur, nuo 2015 07 01 iki 2015 12 31 – 325 Eur, nuo 2016 01 01 iki 2016 06 30 – 350 Eur ir nuo 2016 07 01 – 380 Eur.Ieškovas savo kitoms nepilnametėms dukroms G. N. (13 metų amžiaus) ir G. N. (10 metų amžiaus) išlaikymui skiria po 160 Eur/mėn. Ginčo šalių sūnui A. N. šiuo metu yra ketveri metukai, vaikas lanko darželį, specialiųjų poreikių (dėl sveikatos būklės ir pan.) neturi. Ieškovas turi skirti išlaidas savo būsto nuomai, arba naujo būsto banko kredito įmokoms. Objektyviai skaičiuojant iš Ieškovo gaunamų pajamų (1160 Eur/mėn.) atėmus Ieškovo nepilnametėms dukrelėms G. N. ir G. N. skiriamą išlaikymą (2 x 160 Eur), šioje byloje teismo priteistą išlaikymo sumą sūnui A. N. (200 Eur) ir dar būtinas išlaidas naujo būsto nuomai/kredito įmokoms/būtinosios buto patarnavimų išlaidoms (400-500 Eur), Ieškovui fiziškai nelieka lėšų net maistui, sveikatai jau nekalbant apie galimybes skirti bent minimalias išlaidas savo poilsiui, laisvalaikiui ar kultūrinėms išlaidoms. Ieškovas atkreipė teismo dėmesį, kad Atsakovės pateikta 2012-11-16 pinigų dovanojimo sutartis turi dokumento klastojimo požymių ir galimai yra surašyta vėlesne data, siekiant pateisinti Atsakovei jos mamos pervestas lėšas, kaip atsakovės įgytas asmeninės nuosavybės forma. Atsakovės mamos A. A. 2012-11-16 dienos 52000 Lt bankinio pavedimo mokėjimo paskirtyje nurodyta „už buto pardavimą” (ne „dovana”, ne „dovanojimas” ar kad pinigai skirti tikslinei paskirčiai „buto įsigijimui”). Surašydamos 2012-11-16 pinigų dovanojimo sutartį (tikėtina, vėlesne data - jau pradėjus šią civilinę bylą) Atsakovė ir jos mama galimai siekė apgaule įgyti didelės vertės turtą, t.y. Ieškovo ir Atsakovės bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo nekilnojamo turto didesnės dalies priskyrimo atsakovei. Suitarties originalo atsakovė nepateikė. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad be 2012-11-16 bankiniu pavedimu gautos 52000 Lt sumos Atsakovės mama būtų perdavusi Atsakovei 20000 Lt sumą, kaip likusią dalį 2012-11-16 pinigų dovanojimo sutartyje nurodytos bendros 72000 Lt sumos.Pradiniame 2015-09-02 dienos priešieškinyje Atsakovė nenurodė aplinkybių, kad 40 % minėto nekilnojamo turto vertės yra įsigyta iš asmeninių atsakovės lėšų. Ieškovas tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad visas iš trečiųjų asmenų gautas lėšas Ieškovas panaudojo išimtinai šeimos poreikiams tenkinti – judviejų su atsakove būsto, adresu (duomenys neskelbtini), remontui. Atsakovė neneigė, kad jai žinomos tokių lėšų gavimo aplinkybės ir jų panaudojimo paskirtis ir Atsakovė niekada neginčijo, kad iš trečiųjų asmenų šios Ieškovo gautos lėšos buvo panaudotos judviejų buto įsigijimui bei jo įrengimui. Iki įsigijant butą šalys neturėjo jokių santaupų ir pakankamai pajamų, kad galėtų padengti tiek buto įsigijimo kainą, tiek visiškai tuščio buto įrengimo kaštus. Net jeigu laikyti, kad Atsakovės mamos pervesti 52 000 Lt tapo Atsakovės asmenine nuosavybe, tai šių lėšų nepakako net pradinei (57 000 Lt) įmokai buto Pardavėjui, todėl akivaizdu, kad iš Ieškovo gautos vartojimo kredito ir iš Ieškovo tėvų, sesers ir V. S. gautos lėšos buvo panaudotos pagal jų paskirtį, t.y. Ieškovo ir Atsakovės buto įsigijimui bei įrengimui.Kartu su apeliaciniu skundu Ieškovas pateikė įrodymus, siekiant patvirtinti iš Ieškovo tėvų ir sesers dovanojimo sutartimis ir V. S. paskolos sutartimi gautų lėšų panaudojimą.

Atsakovė atsiliepimo į apleicinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.Apeliantas išreiškė pageidavimą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 332 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Taigi šia išimtimi įstatymas būtent apeliacinės instancijos teismui suteikia diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju, neatsižvelgiant nei į apelianto, nei į kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę šiuo klausimu, spręsti, ar sprendimui dėl apeliacinio skundo priimti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, ar yra būtinas tiesioginis byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju apeliaciniame skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas. Byloje kilo ginčas dėl pirmsoiso instancijos teismo sprendimo dalies nustatant dėl kieno kaltės iširo šalių santuoka, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio, dėl šalių asmneninių lėšų panaudojimo fakto jungtinės nuosavybės įsigijimui ir remontui ir su tuo susijęs klausimas dėl šalių turto dalių nustatymo padalijant santuokoje įgytą turtą (buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 82 100 Eur, sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini)– 3 500 Eur, bendra šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto vertė yra 85 600 Eur. Apelinatas šios aplinkybės neigničja). Teismas nustatė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinų klatės. Apeliantas su tokia išvada nesutnka ir mano, jog santuoka iširo tk dėl atsakovės kaltės. Apelianto nesutikimo su teismo išvadomis argumentia yra nepagrįsti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, neturėtų įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. K. B., bylos Nr. 3K-3-127/2011).Vadovaujantis minėta teismų praktika bei teismui nustačius ir atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo, apelianto argumentai šiai aplinkybei papildomai pagrįsti, pabrėžti atsakovės didesnę kaltę dėl santuokos iširimo, nėra teisiškai reikšmingi. Pritartina pirmosios instancijos teismo veritnmui, jog bylos duomenimis nėra galimybės daryti vienareikšmiškos išvados dėl atsakovės neištikimybės, tačiau teismas konstatavo, jog atsakovė nebuvo lojali atsakovui flirtuodama su kitu vyru, tokiu būdu elgėsi priešingai nei reikalauja sutuoktinio pareigos. Sprendžiant dėl atsakovo kaltės, svarbu pažymėti, kad santuoka buvo sudaryta 2013-04-13, o jau 2015 m. balandį dėl įvykusio konflikto atsakovas išsikėlė iš bendrų namų, jam buvo priimtinas šeimoje kilusių problemų sprendimas pradedant gyventi atskirai. Esant tokiai faktinei situacijai pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog abiems šalims trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu. Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio apeliantas nepaneigė teismo išvados, jog vien tai, kad ieškovo dukroms skiriamas išlaikymo dydis sudaro tik 160 Eur per mėnesį, tai negali lemti tokio paties dydžio išlaikymo priteisimo ir šalių sūnui. Kita vertus, atsakovas ne tik gauna 1200 Eur atlyginimą, bet turi ir kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Be to, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teismų praktikos, darydamas išvadą, jog tas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, patiria ne tik daugiau išlaidų, skirtų vaikų materialiems poreikiams taikyti, bet ir skiria vaikų poreikiams daugiau laiko bei dėmesio, dėl ko kitas iš tėvų turi daugiau prisidėti materialiai. Ieškovo turtinė padėis nėra tiek bloga, kad išlaikymo dydį skaičiuoti vadovaujantis minimalias kriterijais. Nežiūrint į tai, kad vaikas neturi specialių poreikių, apeliantas nenurodė pagrįstų argumentų, jog teismo nustatytas išlaikymo dydis (200 Eur), tuo labiau vaikui nuolat augant, yra aiškiai per didelis. Taigi, pirmosios instancijos teisams padarė pagrįstas išvadas dėl išlaikymo dydžsio, įvertinus abiejų šalių turtinę padėtį, vaiko poreikius.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė iki santuokos sudarymo sumokėjo 57 000 Lt butui įsigyti, t.y. 38,69 poc. buto kainos, t.y. daugiau nei trečdalį visos sumos, taip pat su ieškove gyvena šalių nepilnametis vaikas, todėl teismas nukrypo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir priteisti atsakovei 2/3 nekilnojamojo turto. Taip pat byloje nustatyta, kad 2012-11-16 mokėjimo nurodymu atsakovės motina pervedė atsakovei 52 000 Eur, o 2012-11-16 atsakovė šią sumą pervedė buto pardavėjui bei dar papildomai 5000 Lt, 2012-12-18 ir 2012-12-19 įnešusi į savo sąskaitą šias lėšas, iš viso pardavėjui buvo sumokėta 57 000 Eur suma. Šiuo atveju svarbu tai, kad minėti mokėjimai buvo atlikti iki santuokos, kad iki santuokos ieškovė turėjo lėšų ir pateikė įrodymus, patvirtinančius lėšų panaudojimo paskirtį. Teismas teisingai sprendė, kad net ir dovanojimo sandorio negaliojimas negalėtų paneigti šių byloje nustatytų faktų, o atsakovės motinos mokėjimo pavedime nurodyta pinigų mokėjimo paskirtis nesudaro pagrindo išvadai, jog šios lėšos buvo bendros šalių lėšos arba, kad ieškovas savo asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie 57 000 Lt sumos už butą sumokėjimo. Aplinkybių, patvirtinančių, jog atsakovas buvo pervedęs (įnešęs) į atsakovės sąskaitą savo asmenines lėšas, kurios buvo panaudotos buto įsigijimui, atsakovas nenurodė ir neįrodė. Taigi, pirmosios instancijos teimas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė iki santuokos sudarymo turėjo asmenines lėšas, kuriomis iki santuokos su atsakovu sudarymo apmokėjo dalį buto kainos. Tuo tarpu jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovo panaudotų lėšų buto įsigijimui panaudojimą, nebuvo pateikta nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teisme. Atmestinas apelianto argumentas, jog atsakovė pripažino ieškovo asmeninių lėšų panaudojimo buto įsigijimui ir remontui faktą. Teismo sprendimu užfiksuota, kad atsakovė nurodė, jog apie ieškovo sudarytą paskolos sutartį jai žinoma nebuvo, butas buvo įrenginėjamas iš jos gautos motinystės pašalpos, ieškovo atlyginimo. Taigi, ieškovas žinojo atsakovės procesinę poziciją ir turėjo įrodyti ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes (CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teisme pateitki nauji įrodymai – apeliantas pateikė kvitų kopijas, siekiant įrodyti aplinkybes, jog jo asmeninės lėšos buvo panaudotos buto remontui. Pažymėtina, kad pirmisos instancijos teismas nustatė faktą, kad ieškovas turėjo asmeninių lėšų, nes pripažino, kad dovanojimo sutartys buvo sudarytos ir kad pinigai ieškovui pagal jas buvo perduoti. Pagal CPK 314 str. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu būtina atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovo su apeliaciniu skundu teikiami nauji rašytiniai įrodymai neturi esminės reikšmės nagrinėjamos bylos baigčiai.Bylos duomenimis po santuokos sudarymo šalys nevedė panaudotų lėšų apsakaitos, atskirai panaudotų lėšų balanso. Iš pridėtų čekių matyti, kad mokėjimai buvo atlikti, tačiau iš kokių konkrečiai lėšų buvo perkamos statybinės medžiagos šie čekiai nepatviritina, iš čekių nepamtyti, kad prekių įsigijimui buvo naudojamos būtent ieškovo asmneinės lėšos, gautos pagal jo nuodytas dovanojimo sutartis arba paskolos sutartį. Taigi, apelintas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovas nepateikė įodymų, iš kurių būtų matyti kur konkrečiai dovanotos lėšos panaudotos. Vien tai, kad pinigų dovanojimo sutartyse buvo numatyta pinigų dovanojimo paskirtis, nepatvirtina, jog šie pinigai buvo faktiškai panaudoti ir panaudoti pagal paskirtį. Netenkinus apeliacinio skundo iš apelianto valstybės naudai priteistina 258 Eur žyminio mokesčio dalis, kurios mokėjimas buvo atidėtas šioje byloje 2018-01-04 teismo nutartimi iki teismo sprenidmo šioje byloje įsiteisėjimo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto N. N. valstybės naudai 258 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.