- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-24
- Bylos Nr.
- 2S-367-553/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30595-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- N. N.
- Atsakovas
- A. N.
- Trečiasis asmuo
- AB DNB bankas, V. S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) N. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-28 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-38111-930/2015 pagal ieškovo N. N. ieškinį atsakovei A. N. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, išlaikymo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalinimo, tretieji asmenys AB DNB bankas, V. S., ir atsakovės A. N. priešieškinį ieškovui N. N. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei, bei santuokos nutraukimo pasekmių, trečiasis asmuo AB DNB bankas, institucija išvadai duoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo N. N. ieškinį atsakovei A. N. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, turto padalinimo, pavardžių po santuokos bei atsakovės A. N. priešieškinį ieškovui N. N. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei, gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui ir atsakovei priteisimo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, turto padalinimo, pavardžių po santuokos. Šalys taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatant laikiną ieškovo ir vaiko bendravimo tvarką.
Šalies argumentai
Ieškovas prašo nustatyti ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką tokiu būdu: N. N. turi teisę bendrauti su sūnumi A. N. pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį, nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val., sūnų pasiimant iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant į gyvenamąją vietą; N. N. turi teisę bendrauti su sūnumi A. N. kiekvienos savaitės pirmadienį ir ketvirtadienį nuo 18 val. iki 21 val., sūnų pasiimant iš jo gyvenamosios vietos arba darželio ir grąžinant į gyvenamąją vietą; N. N. turi teisę bendrauti su sūnumi A. N. sūnaus vasaros, rudens, žiemos bei pavasario atostogų metu ne mažiau kaip ½ dalį suteikto atostogų laiko, iš anksto suderinęs bendravimo su sūnumi laiką su A. N.; N. N. turi teisę praleisti su sūnumi A. N. po vieną Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dieną, taip pat Tėvo dieną, iš anksto suderinęs laiką su atsakove A. N.; N. N. turi teisę su sūnumi A. N. ne mažiau kaip vieną kartą per kalendorinius metus N. N. atostogų metu palikti Lietuvos Respublikos teritoriją, t.y. išsivežti sūnų į užsienį, ne ilgesniam nei 14 dienų terminui, įspėjus vaiko motiną A. N. ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki numatomos išvykos dienos. Ieškovas nurodė, kad atsakovė nesudaro galimybių ieškovui matyti su nepilnamečiu sūnumi, nepagrįstai riboja jų bendravimą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad bendravimas su ieškovu gali būti žalingas vaikui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas, kadangi tėvui nuolat reguliariai nebendraujant su mažamečiu sūnumi, itin jauno amžiaus vaikas gali atprasti nuo tėvo, galbūt jo vėliau netgi nepažinti, kas ženkliai apsunkintų tiek ieškovo bendravimą su sūnumi ateityje, tiek apsunkintų galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo vykdymą.
Atsakovė prašė nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko A. N. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo su ja, priteisti iš atsakovo N. N. nepilnamečiam vaikui A. N. laikiną išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 150 EUR iki teismo sprendimo priėmimo dienos bei nustatyti tokią ieškovo ir nepilnamečio vaiko laikiną bendravimo tvarką: ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi kas antrą darbo dieną nuo 18 val., iki 20 val., ir kas antrą šeštadienį bei sekmadienį nuo 10 val. iki 17 val. Atsakovė nurodė, kad ieškovas šiuo metu neturi pastovios gyvenamosios vietos, grasina, jog vaiką pasiims dviem savaitėms ir kur nors išsiveš.
2015-09-08 nutartimi iš dalies patenkintas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą nustatant su motina A. N., bei priteisiant iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 150 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šios nutarties priėmimo dienos (2015-09-08) iki teismo sprendimo priėmimo dienos, pavedant šiomis lėšomis disponuoti nepilnamečio vaiko įstatyminei atstovei – motinai A. N..
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-09-28 nutartimi nutarė tenkinti šalių prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš dalies. Nustatė laikiną N. N. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. N. tvarką: N. N. turi teisę bendrauti su sūnumi A. N. kiekvienos savaitės pirmadienį ir ketvirtadienį nuo 18 val. iki 21 val., sūnų pasiimant iš ugdymo įstaigos ir grąžinant į gyvenamąją vietą; N. N. turi teisę bendrauti su sūnumi A. N. pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį be nakvynės, sūnų pasiimant šeštadienį ir sekmadienį 10 val. ir 20 val. grąžinant jį į gyvenamąją vietą; N. N. turi teisę bendrauti su sūnumi A. N. po vieną šv. Kalėdų ir šv. Velykų dieną, taip pat Tėvo dieną, iš anksto suderinęs laiką su atsakove A. N..
Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų apie netinkamą ieškovo, kaip šalių vaiko tėvo valdžios įgyvendinimą vaiko atžvilgiu. Teismas vertino, kad tai, jog paskutiniu metu ieškovas, nesant nustatytos bendravimo tvarko, mažai bendravo su sūnumi ar, atsakovės teigimu, mažai bendrauja su dukromis iš ankstesnės santuokos, negali būti priežastimi, dėl kurios ieškovo ir jo nepilnamečio sūnaus bendravimas būtų ribojamas. Siekdamas užtikrinti ieškovo pastovų bendravimą su nepilnamečiu sūnumi, teismas sprendė, kad yra pagrindas nustatyti nepilnamečio vaiko bendravimo su ieškovu tvarką, nukrypstant nuo šalių pasiūlytų bendravimo tvarkos sąlygų. Teismas nurodė, jog teismo posėdžio metu šalys neprieštaravo, kad ieškovas darbo dienomis pasiimtų sūnų iš darželio nuo 18 val. ir grąžintų į jo gyvenamąją vietą 21 val. Ieškovui nurodžius, kad jis galėtų su sūnumi bendrauti pirmadieniais ir ketvirtadieniais, teismas nustatė ieškovo teisę bendrauti su sūnumi kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį, pasiimant sūnų iš ugdymo įstaigos 18 val. ir grąžinant į gyvenamąją vietą iki 21 val. Teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nėra duomenų apie ieškovo gyvenimo sąlygas. Nesant tokių duomenų, teismas neturėjo galimybės įsitikinti, kad jos yra tinkamos vaiko nakvynėms pas ieškovą. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo prašymas praleisti su mažamečiu vaiku nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val. bei sūnaus vasaros, rudens, žiemos bei pavasario atostogų metu ne mažiau kaip ½ dalį suteikto atostogų laiko šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra visapusiškai pagrįstas. Teismas sprendė, kad šiuo metu vaiko interesus geriau atitiktų jo bendravimas su ieškovu savaitgaliais be nakvynių, tačiau nustatant bendravimą pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio šeštadienį ir sekmadienį nuo 18 iki 20 val.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-28 nutartį dalyje, kuria atmestas ieškovo prašymas iki įsiteisės teismo sprendimas byloje nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, kuria ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi A. N. pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį, nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val., sūnų pasiimant iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant į gyvenamąją vietą; N. N. turi teisę bendrauti su sūnumi A. N. sūnaus vasaros, rudens, žiemos bei pavasario atostogų metu ne mažiau kaip ½ dalį suteikto atostogų laiko, iš anksto suderinęs bendravimo su sūnumi laiką su A. N.; N. N. turi teisę su sūnumi A. N. ne mažiau kaip vieną kartą per kalendorinius metus N. N. atostogų metu palikti Lietuvos Respublikos teritoriją, t.y. išsivežti sūnų į užsienį, ne ilgesniam nei 14 dienų terminui, įspėjus vaiko motiną A. N. ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki numatomos išvykos dienos.
Nurodo, kad po skundžiamos nutarties priėmimo buvo gauta Vilniaus vaikų teisių tarnybos išvada apie ieškovo gyvenimo sąlygas, kurioje nurodoma tinkama socialinė ir vaiko poreikius atitinkanti gyvenimiška aplinka. Kadangi nagrinėjamoje byloje pateikti įrodymai, šalinantys pagrindinį teismo motyvą, kodėl ieškovas negali praleisti savaitgalius su savo sūnumi nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro, todėl šioje dalyje teismo nutartis turi būti naikinama. Byloje nėra duomenų apie netinkamą ieškovo kaip šalių vaiko tėvo valdžios įgyvendinimą vaiko atžvilgiu. Ieškovas jau turi dvi dukras, kurias užaugino pirmos santuokos metu, todėl darytina išvada, kad ieškovas jau turi gyvenimiškos patirties vaikų auginime bei betarpiško pasirūpinimo jais praktikos. Šalių sūnui yra 2 metukai, todėl berniukas jau savarankiškai vaikšto, bando ištarti pirmuosius žodžius, labai imliai ir dėmesingai stengiasi suvokti aplinką bei formuoti artimus dvasinius ryšius ne tik su motina, bet ir su tėvu. Abi šalys patvirtino, kad iki prasidėjusių konfliktų, dėl kurių ieškovui teko išsikraustyti, būtent ieškovas nuvesdavo ir parsivesdavo savo sūnų į lopšelį, ne mažiau nei atsakovė pats ieškovas sūnų maitindavo, su juo žaisdavo bei užmigdydavo. Byloje nustatyta, kad pati atsakovė palieka berniuką trečiųjų asmenų priežiūrai, todėl nesuprantama, kodėl berniukas negali praleisti kas antrą savaitgalį pas tėvą. Nepaisant to, kad atskirojo skundo padavimas nesustabdo skundžiamos nutarties vykdymo, atsakovė tą pačią dieną išvežė šalių nepilnametį sūnų iš savo gyvenamosios vietos. Toks atsakovės elgesys suponuoja išvadą, kad ji piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2015-09-28 nutartimi nutarė atmesti ieškovo prašymą dalyje dėl laikinos bendravimo tvarkos, nenustatant ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo su nakvynėmis. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2015-09-28 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, o šio kodekso 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos, vadovaujantis ekonomiškumo principu. Laikinosios apsaugos priemonės šeimos bylose taikomos, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 1 dalis). CK 3.65 straipsnyje nėra numatyta tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas, tačiau teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis, 3.170 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).
Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi ieškovo ir atsakovės prašymą dėl ieškovo laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tenkino iš dalies, nes sprendė, kad ieškovo gyvenimo sąlygos nėra aiškios, vaikas yra mažo amžiaus, todėl nutarė, kad tėvas su mažamečiu vaiku matysis du kartus per savaitę ir du savaitgalius, tačiau be nakvynių, taip pat nutarė, kad tėvas pats turi pasiimti nepilnametį vaiką ir jį gražinti į jo gyvenamąją vietą. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigdamas, kad vaikas gali likti nakvoti pas ieškovą, kad ieškovo gyvenimo sąlygos yra tam tinkamos, ieškovas ir prieš tai puikiai sugebėjo rūpintis mažamečiu šalių vaiku.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos šalių procesinius dokumentus bei skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą nutartį. Kaip matyti iš šios nutarties turinio, teismas, nenustatydamas bendravimo tvarkos, leidžiančios šalių mažamečiui vaikui likti nakvoti pas ieškovą, atsižvelgė į vaiko amžių. Šalių nepilnametis vaikas yra gimęs 2013-08-19, taigi skundžiamos nutarties priėmimo metu jam buvo tik šiek tiek daugiau nei 2 metai. Akivaizdu, kad vaiko amžius yra toks, kuriam būdingas ypatingas emocinis ryšys su motina, jam reikalinga nuolatinė motinos priežiūra ir rūpinimasis, stabili aplinka, kurioje jis jaustųsi saugus, o dažnas gyvenamosios vietos keitimas traumuotų mažametį vaiką. Ilgalaikis tokio amžiaus vaiko atskyrimas nuo motinos, tikėtina, labiau sukeltų vaikui stresą, o ne išlaikytų stabilų jų ryšį tiek su vienu, tiek su abejais tėvais. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad vaikas itin jautriai reaguoja į susidariusią situaciją, verkia ir ieško tėčio po susitikimų su tėčiu, skaudžiai išgyvena išsiskyrimą su tėčiu. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas vaiko amžių, tokius atsakovės paaiškinimus laiko tikėtinais ir sprendžia, kad vaikui ypatingai svarbu sukurti kuo labiau įprastinę aplinką, kurioje vaikas jaustųsi saugus ir ramus, nepaisant vykstančio tėvų skyrybų proceso. Apeliantas nurodo, kad jo įgūdžiai rūpintis tokio amžiaus vaiku yra tinkami, apeliantas ir prieš šalims nusprendus gyventi atskirai, tinkamai rūpinosi šalių mažamečiu vaiku. Teismas nekvestionuoja tokių apelianto savybių, atitinkamiems ieškovo paaiškinimas neprieštaravo ir atsakovė teismo posėdžio metu, todėl tai tik patvirtina, kad vykdant teismo nustatytą laikiną bendravo tvarką apeliantas sugebės tinkamai užtikrinti vaiko interesus. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, vertina, kad teismo nustatyta ieškovo su vaiku bendravimo tvarka be nakvynių pas ieškovą, atitinka mažamečio vaiko interesus.
Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teismo pagrindinis motyvas netenkinti ieškovo prašymų dėl nakvynių buvo tai, jog byloje nėra duomenų apie ieškovo gyvenimo sąlygas. Apelianto įsitikinimu, kadangi Vilniaus vaiko teisių tarnyba tik po skundžiamos nutarties priėmimo pateikė išvadą apie ieškovo gyvenimo sąlygas, kuri patvirtina, jog pas ieškovas yra tinkama socialinė ir vaiko interesus atsitinkanti gyvenimiška aplinka, todėl tai yra pagrindas naikinti skundžiamą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apelianto paaiškinimais, kadangi teismas, atmesdamas ieškovo prašymą šioje dalyje, nutartį motyvavo ne tik įrodymų trūkumu dėl ieškovo gyvenimo sąlygų, tačiau ir vaiko mažu amžiumi. Taigi, įrodymų dėl ieškovo gyvenimo sąlygų vertinimo trūkumas nebuvo lemiama aplinkybė, o tik papildoma. Vilniaus vaiko skyriaus tarnybos pateikta išvada, tik patvirtina, jog teismo nustatyta bendravimo tvarka neprieštarauja vaiko interesams. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad laikina bendravimo tvarka yra nustatyta tik iki ginčo išnagrinėjimo ir sprendimo priėmimo, be to, šalys gera valia, atsižvelgdami į vaiko interesus, gali susitarti dėl kitokios ieškovo ir mažamečio sūnaus bendravimo tvarkos.
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.