Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Marijampolės mieste atstovei V. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovui T. S., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Marijampolės mieste dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Ieškovės žiniomis, atsakovas yra sveikas dirbantis žmogus, daugiau nepilnamečių vaikų neturi. Tuo tarpu ieškovė šiuo metu augina dar vieną neseniai gimusį vaiką. Kito vaiko gimimas lemia papildomas išlaidas, susijusias su gimusio vaiko poreikių tenkinimu.

6. Atsakovas T. S. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą bei teismo procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu 2019-11-27 specialiame interneto tinklapyje. Atsiliepimo į ieškinį ir prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos, todėl byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 str.).

7. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Marijampolės mieste su ieškiniu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

1. Nustatyta, kad ieškovės J. D. (S.) ir atsakovo T. S. santuoka nutraukta 2012-09-19 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu. Tuo pačiu sprendimu patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atsakovas T. S. įsipareigojo mokėti išlaikymą nepilnametei dukrai S. S., po 650 Lt (188,25 Eur) iki dukros pilnametystės.

2. Ieškovė teigia, kad atsakovas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki šiol nėra mokėjęs dukrai išlaikymo, su dukra nebendravo ir nesidomėjo jos gyvenimu bei auklėjimu. Praėjus daugiau nei 6 metams po teismo sprendimo padėtis pasikeitė – dukra užaugo, kartu išaugo ir jos poreikiai bei išlaidos dukros išlaikymui. Dukra yra labai gabi mergaitė, turi išskirtinius gabumus, todėl jos poreikiai atitinkamai didesni. Mėnesiui dukros išlaikymui reikia 950 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovas visiškai nesirūpina galimybe prisidėti prie dukros išlaikymo, nors, ieškovės nuomone, jis gali ir privalo tinkamai rūpintis dukros gerove. Ieškovės teigimu, atsakovas dirba užsienyje, turi ten gyvenamąjį plotą.

3. Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šios teisės normos paskirtis yra užtikrinti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, nepažeidžiant jį teikiančių vaiko tėvų teisėtų interesų, proporcingumo principo, reikalaujančio nustatyti vaikų ir tėvų turtinių interesų pusiausvyrą. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Teisminėje praktikoje nustatyta, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, kad užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kita vertus, visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010).

4. Kaip minėta, tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme yra nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį. CK 3.201 str. 1 d. nustatyta, kad teismas gali pakeisti (padidinti ar sumažinti) priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 str. 2 d., darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-495/2008; Nr. 3K-3-331/2009; Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 str. 1 d.).

5. Ieškovė nurodė visas išlaidas, reikalingas vaiko išlaikymui, jos realios ir atitinkančios tokio amžiaus - 16 m. vaiko, turinčio išskirtinius gabumus ir siekius, poreikius. Bendra išlaidų suma mėnesiui dukrai apie 950 eur. Atsakovas ieškovės nurodytų išlaidų neginčija.

6. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010).

7. Teismas, spręsdamas nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio klausimus, vadovaujasi orientaciniais kriterijais. Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (tai yra 400 Eur.). Šis kriterijus taikytinas sprendžiant klausimą dėl vaikų išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Tačiau kiekvienu atveju turi būti atsižvelgta į LR CK 3.192 str. 2 dalies nuostatas, numatančias nepilnamečių vaikų teisių ir interesų apsaugos garantiją, kurios esmė - išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

8. Teismas sutinka su ieškovės nuomone dėl ieškinio motyvų. Atsakovas pareigos išlaikyti savo nepilnamečio vaiko neneigia. Atsakovas jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo negalėjimą pridėti prie vaiko išlaikymo ar paneigiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikia. Pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis atsakovas grindžia savo negalėjimą teikti vaikams išlaikymą, tenka atsakovui (CPK 178 str.). Duomenų apie atsakovo sveikatos stovį, dėl ko negalėtų teikti išlaikymo vaikui, ar duomenų apie neturėjimą galimybės susirasti geriau apmokamą darbą, byloje nepateikta. Nustatyta, kad atsakovas yra 43 m., galintis dirbti ir gauti didesnes pajamas asmuo, šiuo metu gyvenantis ir dirbantis užsienyje. Kaip minėta, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Atsižvelgiant į išdėstytą ir vadovaujantis LR CK 3.192 str., kuris nustato pareigą, kad savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu tėvai, spręstina, kad priteistinas išlaikymo dydis kas mėnesį po 400 Eur vaikui atitinka nepilnamečio vaiko poreikius ir nepažeidžia interesų (LR CK 3.201 str. 1 ir 2 d.). Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2019-06-27 iki dukros S. S. pilnametystės. Ieškovei nustatytina uzufrukto teisė į šias lėšas (CK 3.185 str. 1 d.).

9. Ieškovė taip pat prašo teismo priteisti iš atsakovo T. S. ieškovės sumokėtą kreditoriams skolos ½ dalį, nurodydama, kad ieškovės ir atsakovo įsipareigojimai kreditoriams yra solidarūs, todėl jai išlieka teisė reikalauti iš atsakovo grąžinti jai sumokėtos kreditoriams skolos ½ dalį.

10. Teismas sutinka su ieškovės nurodyta nuomone. Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011 ir 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018 32 punktas bei šiose nutartyse nurodyta praktika).

11. Tokiu būdu, bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 7 dalis). Tačiau toks vieno skolininko atsiskaitymas su kreditoriumi nereiškia, kad kiti skolininkai apskritai atleidžiami nuo prievolės vykdymo. Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).

12. Pagal kasacinio teismo praktiką toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181- 313/2018, 33 punktas). Prievolę pradiniam kreditoriui įvykdžiusiam bendraskoliui pereina reikalavimo teisė, jis perima kreditoriaus teises ir įgyja teisę pareikšti reikalavimą kitiems bendraskoliams. Bendraskoliui reikalavimas pereina regreso tvarka pagal įstatymą (CK 6.114 straipsnio 3 punktas - kai asmuo įvykdo prievolę, kurią jis turėjo vykdyti su kitais skolininkais), todėl nereikalingi papildomi bendraskolių susitarimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264-248/2018).

13. Ieškovės sumokėtą skolą kreditoriams patvirtina pateikti prie ieškinio rašytiniai įrodymai – išrašai iš bankų sąskaitų už 2015-01-01 – 2019-04-01 laikotarpius. Atsakovas jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes nepateikė.

14. Tokiu būdu, ieškovė, kaip solidariąją pareigą kreditoriams įvykdžiusi skolininkė, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo, kaip kito bendraskolio, to, ką ji įvykdė, atskaičius jai pačiai tenkančią dalį. Todėl iš atsakovo priteistina 13125,39 Eur suma (CK 6.9 str.).

15. Kiti šalių teismo posėdžio metu nurodyti motyvai nenagrinėtini, kaip neturintys esminės reikšmės bylai.

16. Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: ieškovei J. D. - 295 Eur žyminio mokesčio, 170 Eur už advokato padėjėjo pagalbą; valstybei – 108 Eur žyminio mokesčio ir 8,64 Eur teismo pašto išlaidų (CPK 93, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 178, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Pakeisti 2012-09-19 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-3605-91/2012 priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 400 eurų (keturis šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo iki S. S. pilnametystės.

Nustatyti, kad iš atsakovo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pavesti J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. S. išlaikymui gautas lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13125,39 eurų (trylika tūkstančių šimtas dvidešimt penki eurai, 29 ct) sumą, sumokėtą kreditoriams; 295 Eur (du šimtus devyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio ir 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) už advokato padėjėjo pagalbą.

Priteisti iš atsakovo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas: 108 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus) žyminio mokesčio, 8,64 Eur (aštuonis eurus 64 ct) teismo pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.