Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. G. skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017-09-12 nutarties, kuria patenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas - A. G. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Telšių rajono apylinkės teismo 2012-03-02 nutartimi A. G., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-09-12 nutartimi stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017-03-16 nutartimi stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis buvo pratęstas.Skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017-09-12 nutartimi patenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir A. G. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymas.Skundu A. G. prašo skundžiamą nutartį panaikinti. Nurodo, kad jam gydymas padėjo, jaučiasi sveikas, su kitais žmonėmis bendrauja normaliai, pretenzijų jam niekas neturi. Prašo skirti jam priverstinį gydymą ambulatorinėmis sąlygomis.Skundas atmetamas.Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017-09-12 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, tenkinti A. G. skundą nėra pagrindo.BK 98 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. Pagrindinis kriterijus parenkant šią priverčiamąją medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų išvados ir rekomendacijos. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad A. G. yra diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas su reikšmingu elgesio sutrikimu. 2017-08-17 Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. G. psichinė būsena lieka nestabili: stebėti keli vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai, nerimas, nuotaikos svyravimai. Psichikos būklė: ligonis nekalbus, mąstymas žemo produktyvumo, konkretus, susidūręs su sunkumais reaguoja jautriai, nesugeba kontroliuoti savo impulsų, pagalba nesugeba pasinaudoti. Palaiko ryšius su motina, kuri nesugeba užtikrinti adekvačios priežiūros, o pats ligonis savarankiškai savimi pasirūpinti nesugebės. Kadangi esminio A. G. psichinės sveikatos pagerėjimo nėra, gydytojų komisija rekomendavo tęsti jo stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymą. Pirmiau aptartos aplinkybės pagrindžia būtinumą A. G. toliau taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, nes priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis kol kas nebūtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti. Apeliacinės instancijos teismui nėra pateikta jokių medicininių ar kitokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos priemonių pratęsimo išvados pagrįstumą, todėl nėra pagrindo abejoti minima Komisijos išvada, Komisijos kompetentingumu ir objektyvumu, o kartu ir apylinkės teismo sprendimu. Skunde nurodomos aplinkybės, kad gydymas A. G. padėjo ir jis jaučiasi sveikas, šios išvados nepaneigia.Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir ją keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. G. skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.