Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos N. M. G. skundą dėl antstolės A.S. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė A.S., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Antstolė A.S. 2025 m. birželio 2 d. patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo dėl antstolės veiksmų ir persiuntė jį kartu su vykdomąja byla teismui. Antstolė nenustatė pagrindo atidėti vykdymo veiksmus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas

Dėl byloje nustatytų faktinių bylos aplinkybių

5. Iš į bylą pateiktų vykdomųjų bylų duomenų teismas nustatė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (išieškotoja) 2017 m. liepos 14 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)-PN-1130, kuriuo nurodė pareiškėjai iki 2018 m. sausio 17 d. nugriauti metalinę tvorą, kurios aukštis yra 1,50 (bendras ilgis 114 m) <...>; sutvarkyti teritoriją (išvežti statybines atliekas) <...>. Kitu tos pačios datos privalomuoju nurodymu pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)-PN-1131 pareiškėja įpareigota iki 2018 m. sausio 17 d. nugriauti krepšinio aikštelę, grįstą trinkelėmis (viso 23 kv. m ploto) <...>; sutvarkyti teritoriją (išvežti statybines atliekas) <...>. Pareiškėjai nevykdant privalomųjų nurodymų, išieškotoja 2022 m. gegužės 27 d. kreipėsi į antstolę dėl priverstinio privalomųjų nurodymų vykdymo. Antstolė 2022 m. gegužės 31 d. patvarkymu Nr. S-22-177-6408 priėmė vykdymui vykdomąjį dokumentą, užvestos vykdomosios bylos Nr. 0177/22/00915 ir Nr. 0177/22/00916.

6. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja nepašalino tvoros ir krepšinio aikštelės, kaip yra nurodyta privalomuosiuose nurodymuose Nr. (23.29)-PN-1130 ir Nr. (23.29)-PN-1131. Tačiau pareiškėjos teigimu, atsižvelgiant į jos sunkią turtinę padėtį, neleidžiančią jai įvykdyti privalomuosius nurodymus, šiuo metu vykstančias derybas dėl taikos sutarties su valstybės institucijomis sudarymo, yra pagrindas atidėti vykdymo veiksmus minėtose vykdomosiose bylose.

7. Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės.

8. Kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad veiksmingas ir greitas teismo sprendimo vykdymas – neatsiejama teisės į teismą dalis, viena iš esminių teisingo, teisėto ir kokybiško teisingumo vykdymo prielaidų. Dėl to teismo sprendimų vykdymas užtikrinamas valstybės prievartos priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45-469/2016, 18 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020, 37 punktas).

9. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2017 ir jos 12 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika).

10. Vykdymo veiksmų atidėjimas, vykdomosios bylos sustabdymas reglamentuojami CPK XLII skyriuje. CPK 625 straipsnyje nustatyta, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio Kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui (1 dalis).

11. CPK 626 straipsnis reglamentuoja privalomąjį vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymą. Pagal CPK 626 straipsnio 1 dalį antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais: skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; skolininkui netekus veiksnumo; iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą; skolininkui bankui ar Centrinei kredito unijai paskelbus veiklos apribojimą (moratoriumą); gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį; kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus). Pagal CPK 627 straipsnį antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais: kai raštu prašo išieškotojas; skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; kai skolininkas gydosi ligoninėje; kai paskelbta skolininko paieška (CPK 620 straipsnis); kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; teismui išreikalavus vykdomąją bylą; kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis skolininkui ar išieškotojui yra atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai; kai griautiname statinyje ar ardytinoje jo dalyje yra turto, priklausančio tretiesiems asmenims, turto savininkai šio turto nepasiima ir turtas neperduodamas saugoti išieškotojui arba turto saugotojui (šio Kodekso 771¹ straipsnio 3 dalis). CPK 627 straipsnyje nurodyti pagrindai yra ne įpareigojantys, bet antstoliui suteikiantys teisę sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus.

12. Taigi, vykdomosios bylos sustabdymo ir vykdymo veiksmų atidėjimo pagrindų sąrašas yra baigtinis. Tai reiškia, kad vykdymo proceso dalyviai ar kiti suinteresuoti asmenys negali reikalauti vykdymo veiksmų stabdymo ar jų atidėjimo remdamiesi tik subjektyviais argumentais, kurie nėra aiškiai įtvirtinti įstatyme. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo vykdomųjų bylų sustabdymui ar vykdymo veiksmų atidėjimui, nes jos nepatenka į anksčiau minėtų CPK straipsnių reglamentuojamus atvejus.

13. Pareiškėja būtinybę stabdyti vykdomąsias bylas grindė UAB „(duomenys neskelbtini)“ lokaline sąmata, iš kurios matyti, jog (duomenys neskelbtini), metalinės tvoros ardymo, statybvietės tvarkymo darbai kainuotų 10 360,68 Eur. Sodra duomenimis, pareiškėjai nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. sausio 31 d. kas mėnesį mokama (duomenys neskelbtini) sudarė (duomenys neskelbtini) Eur. Tačiau vien išrašas apie pareiškėjos gaunamas pajamas, nesant duomenų apie pareiškėjos turimą nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, santaupas, kredito įstaigose esančias lėšas, nesuteikia teismui galimybės vertinti bei padaryti objektyvią išvadą apie jos realią turtinę padėtį. Taip pat pareiškėja nepaaiškino, nepagrindė, kaip pasikeis jos turtinė padėtis po 2025 m. gruodžio 31 d. (terminas, iki kada prašoma stabdyti vykdymo veiksmus), kuri leistų jai įvykdyti privalomuosius nurodymus po šio termino.

14. Dar daugiau, iš vykdomosios bylos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-2271-1094/2025 netenkino pareiškėjos skundo dėl antstolės A.S. veiksmų. Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka peržiūrėjęs pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, 2025 m. balandžio 3 d. nutartimi ją paliko nepakeistą. Teismai vertino ir analizavo analogiškas, kaip ir nagrinėjamoje byloje, pareiškėjos nurodytas vykdymo veiksmų atidėjimo aplinkybes, ir nenustatė tam juridinio pagrindo. Kreipdamasi pakartotinai į teismą, pareiškėja nėra nurodžiusi civilinio proceso normose nurodytų priežasčių vykdymo veiksmų sustabdymui, naujų aplinkybių, galinčių suponuoti tokį procesinį veiksmą. Pareiškėja deklaratyviai, nepaaiškindama nurodytos datos, nurodė kitą, nei išnagrinėtoje civilinėje byloje, veiksmų sustabdymo terminą – 2025 m. gruodžio 31 d., pateikė rašytinį įrodymą apie jos kas mėnesį gaunamas pajamas, atnaujintą darbų atlikimo sąmatą. Tačiau tokios aplinkybės nesąlygoja pareiškėjos prašymo pagrįstumo.

15. Pareiškėjos nuomone, derybos dėl taikos sutarties administracinėje byloje tarp visų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkių ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos turės įtaką ir privalomųjų nurodymų nugriauti metalinę tvorą ir krepšinio aikštelę įvykdymui.

16. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatė, kad pareiškėjos N. M. G. ir D. G. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamos: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir atsakovas, NŽT Vilniaus miesto skyrius arba teritorinis skyrius) 2023 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 49SD-3750-(14.49.136 E.) (toliau – ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimas); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2023 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. 1SS-815-(5.59 E.) (toliau – ir NŽT sprendimas); 3) įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių išnagrinėti pareiškėjų 2023 m. vasario 10 d. prašymą dėl žemės sklypo išformavimo iš naujo; 4) priteisti iš atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (administracinė byla Nr. eI3-1979-596/2024). Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 8 d. sprendimu pareiškėjų patikslintą skundą tenkino iš dalies, panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2023 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 49SD-3750-(14.49.136 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2023 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. 1SS-815-(5.59 E.) „D. J. skundo“. Atsakovė Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyrius pateikė apeliacinį skundą administracinėje byloje Nr. eA-713-821/2025 dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų N. M. G. ir D. G. patikslintą skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, N. T., P. T., L. G. ir R. Ž. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus; administracinės bylos nagrinėjimas buvo atidėtas dėl šalių ketinimo susitarti taikiai. Šioje byloje pareiškėjos siekia, kad atsakovas iš esmės išformuotų žemės sklypą ir suformuotų naują žemės sklypą pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, jį padidinant (suformuojant namų valdą, į kurią būtų įtrauktas ūkinis pastatas ir užtikrintas teisės aktų tvarka nustatytas jo naudojimas) pagal inventorinius duomenis ir faktinį naudojimą bei matininko S. R. 2022 m. birželio 14 d. brėžinį.

17. Prašydama atidėti vykdymo veiksmus dėl privalomųjų nurodymų vykdymo, pareiškėja nepaaiškino, nepagrindė privalomųjų nurodymų, analizuojamų šioje civilinėje byloje, ir administracinės bylos sąsajos, o tik deklaratyviai nurodė, kad šios bylos išsprendimas turės įtakos privalomųjų nurodymų vykdymui. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Našta įrodyti faktines aplinkybes, t. y. faktinį šalies reikalavimo arba atsikirtimo pagrindą, tenka šaliai, turinčiai įrodinėjimo pareigą. Šis reikalavimas tiesiogiai kildinamas iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 26 punktas). Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-916/2024, 34 punktas).

18. Pareiškėja nedetalizavo, ar tvora ir krepšinio aikštelė yra jos ginčo teritorijoje ir pan. Todėl privalomiesiems nurodymams, kurių pagrindu pradėtos vykdomosios bylos Nr. 0177/22/00915 ir Nr. 0177/22/00916, esant teisėtiems, turintiems vykdytinų dokumentų galią, jie turi būti vykdomi priverstine tvarka pareiškėjai atsisakant juos vykdyti geranoriškai.

19. Atsižvelgiant į įtvirtintus vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomųjų bylų sustabdymo pagrindus, konstatuotina, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės nepatenka į sąrašą aplinkybių, sudarančių pagrindą stabdyti vykdomąsias bylas ar atidėti vykdymo veiksmus. Teismas pripažįsta, kad antstolė A.S. teisėtai atsisakė atidėti vykdymo veiksmus pagal pareiškėjos prašymą, todėl pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 443 straipsniu, 510-513 straipsniais, teismas

nutaria:

netenkinti pareiškėjos N. M. G. skundo dėl antstolės A.S. veiksmų.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei A.S. vykdomąsias bylas Nr. 0177/22/00915, Nr. 0177/22/00916.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.