Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-1979-596/2024

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-05-08
Bylos Nr.: eI3-1979-596/2024
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-07368-2023-4
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Diana Butrimienė
Pareiškėjas: N. M. G., D. G.
Trečiasis asmuo: N. T., Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, P. T., L. G., R. Ž.
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriui

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-1979-596/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07368-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.6; 55.1.3 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 8 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,

dalyvaujant pareiškėjų N. M. G. ir D. G. bei trečiųjų suinteresuotų asmenų N. T. ir P. T. atstovei advokatei Renatai Račko,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus ir trečiojo suinteresuotos asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei Renatai Gadliauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų N. M. G. ir D. G. patikslintą skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, N. T., P. T., L. G. ir R. Ž. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjos N. M. G. ir D. G. (toliau – ir pareiškėjos) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamos: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir atsakovas, NŽT Vilniaus miesto skyrius arba teritorinis skyrius) 2023 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 49SD-3750-(14.49.136 E.) (toliau – ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimas); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2023 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. 1SS-815-(5.59 E.) (toliau – ir NŽT sprendimas); 3) įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių išnagrinėti pareiškėjų 2023 m. vasario 10 d. prašymą dėl žemės sklypo išformavimo iš naujo; 4) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškina, kad pareiškėjoms nuosavybės teise kartu su kitais bendraturčiais priklauso 0,1994 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Žemės sklype stovi penkių butų daugiabutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pareiškėja D. G. nuosavybės teise turi du butus, o pareiškėja N. M. G. – vieną butą (su priklausiniu – ūkiniu pastatu). Pareiškėjai D. G. taip pat nuosavybės teise priklauso už Žemės sklypo ribų esantis ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ūkinis pastatas).

Nurodo, kad Žemės sklypas buvo suformuotas 1993 m., remiantis tuo metu galiojusio Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 5 punktu, kuris nustatė, jog miestuose, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinį parką, privačių namų valdoms parduodami faktiško valdos dydžio sklypai, bet ne didesni kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone, ir 0,3 ha – kituose miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse. Tuometiniai statinių savininkai ir namų valdos žemės naudotojai 1992 m. pateikė prašymą Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui suformuoti namų valdos žemės sklypą prie jų nuosavybės teise valdomų statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Remiantis tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatomis, Vilniaus miesto valdybos 1993 m. gegužės 27 d. potvarkiu Nr. 1038V prie statinių (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas 0,1994 ha ploto Žemės sklypas.

Pažymi, kad Žemės sklypo suformavimas 1993 m. dėl nežinomų priežasčių nebuvo pagrįstas realiai naudojamos namų valdos žemės sklypo plotu, kadangi jį suformavus dalis tuometinių savininkų teisėtai valdomų statinių, įskaitant tvorą, Ūkinį pastatą, sodinius ir daržus, liko už suformuoto Žemės sklypo ribų, t. y. valstybinėje žemėje. Visi šie statiniai ir sodiniai buvo pastatyti ir įrengti dar iki 1993 m. ir pateko į namų valdos teritoriją, priskirtą ir pažymėtą 1985 m. žemės sklypo su statiniais inventoriniame plane. Minėtai namų valdai suformuoto Žemės sklypo ribos neatitiko dar 1985 m. inventorinėje byloje esančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nurodyto faktiškai naudoto 1,2564 ha sklypo ploto ir ribų, o vietoje to Žemės sklypas buvo suformuotas tik 0,1994 ha ploto. Vėliau visa aplink Žemės sklypą esanti valstybinė žemė (miškų ūkio paskirties), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Valstybinės žemės sklypas) su bendraturčiams priklausiusiais jų faktiškai valdytoje namų valdoje buvusiais Ūkiniu pastatu, sodais, daržais ir kt. automatiškai buvo įtraukti į steigiamo Pavilnių regioninio parko (toliau – ir Parkas) teritoriją, kurioje galioja Parko tvarkymo planas (toliau – ir Planas). Pareiškėjų nuomone, būtent dėl to, kad istoriškai namų valda buvo didesnė nei privatizuotas Žemės sklypas, greta jo esantys Valstybinės žemės sklypo ruožai, kuriuose liko bendraturčiams priklausę tvora, Ūkinis pastatas ir kt., tikėtinai nepagrįstai buvo priskirti Parko teritorijai, t. y. visa, kas nepateko į Žemės sklypo ribas, tiesiog automatiškai pateko į Parko teritoriją.

Nurodo, kad Vilniaus apygardos teisme (toliau – ir VAT) (kaip apeliacinėje instancijoje) yra nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjų 2017 m. spalio 6 d. ieškinį dėl, be kita ko, reikalavimo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI) 2017 m. liepos 13 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)-PN-1124 (toliau – ir Nurodymas dėl ūkinio pastato) panaikinimo. Be to, pareiškėja D. G. 2022 m. birželio 7 d. pateikė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl 1993 m. rugsėjo 3 d. sutarties, sudarytos tarp jos ir valstybės, dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies (430 kv. m.) įsigijimo pripažinimo negaliojančia, panaikinant ir kitas Vilniaus miesto valdybos 1993 m. gegužės 27 d. potvarkio Nr. 1038 V pagrindu dėl to paties žemės sklypo sudarytas žemės sklypo privatizavimo sutartis. Minėta civilinė byla yra sustabdyta iki kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas aukščiau nurodytoje VAT civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Be to, pareiškėjų iniciatyva iniciuotoje administracinėje byloje Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2022 m. spalio 18 d. priėmė sprendimą (administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo jų skundą tenkino ir panaikino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos ministerija) 2022 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. (65)-D8(E)-1204 ir įpareigojo išnagrinėti pareiškėjų 2021 m. gruodžio 28 d. prašymą inicijuoti administracinę procedūrą išimti įsiterpusius valstybinės žemės sklypus iš Pavilnių regioninio parko plano (toliau – ir Prašymas dėl administracinės procedūros iniciavimo) iš naujo. Aplinkos ministerija Prašymą dėl administracinės procedūros iniciavimo pagal kompetenciją persiuntė Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VSTT), kuri 2022 m. gruodžio 22 d. raštu informavo Aplinkos ministeriją ir pareiškėjas, jog pritaria Aplinkos ministerijos nuomonei, kad Pavilnių regioninio parko planavimo dokumentai parengti pakankamai seniai (2009 m.) ir galėtų būti keičiami, o VSTT, gavusi finansavimą, galėtų pradėti specialiųjų planų atnaujinimo procedūras.

Paaiškina, kad pareiškėjos, be kitų adresatų, 2022 m. birželio 17 d. pateikė NŽT pasiūlymą sudaryti taikos sutartį (toliau – ir Pasiūlymas), kuriame išdėstė galimus kilusio ginčo išsprendimo būdus. Pareiškėjos 2022 m. liepos 19 d. gavo VTPSI atsakymą į Pasiūlymą, kuriame VTPSI nurodė, jog sutinka sudaryti taikos sutartį dalyje dėl Nurodymo dėl ūkinio pastato, kadangi pareiškėjų pateiktų dokumentų pagrindu VTPSI pripažino, jog Ūkinis pastatas buvo pastatytas teisėtai. VTPSI 2023 m. vasario 1 d. raštu informavo NŽT, jog VTPSI viršininko pavaduotojas 2022 m. lapkričio 10 d. potvarkiu Nr. P1-101 „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN1124 panaikinimo“ panaikino Nurodymą dėl ūkinio pastato. Pareiškėjos 2023 m. vasario 10 d. pateikė NŽT prašymą, kuriame prašė išformuoti Žemės sklypą ir suformuoti naują žemės sklypą pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, jį padidinant (suformuojant namų valdą, į kurią būtų įtrauktas Ūkinis pastatas ir užtikrintas teisės aktų tvarka nustatytas jo naudojimas) pagal inventorinius duomenis ir faktinį naudojimą bei pridedamą matininko S. R. 2022 m. birželio 14 d. brėžinį (toliau – ir Prašymas). NŽT 2023 m. kovo 13 d. ir 2023 m. kovo 27 d. raštais informavo apie Prašymo nagrinėjimo termino pratęsimus.

2023 m. balandžio 3 d. NŽT Vilniaus miesto skyrius priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriame nurodė, jog „<...> manytina, kad pirmiausiai turėtų būti parengtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriame Ūkinis pastatas rytinėje sklypo dalyje ties (duomenys neskelbtini) gatve būtų įtrauktas į namų valdą, tik tada Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo sprendimu būtų galimybė patikslinti Žemės sklypo ribas“.

Šalies argumentai

2023 m. balandžio 24 d. pareiškėjos kreipėsi į NŽT ir Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo bei 2023 m. gegužės 2 d. pateikė skundą NŽT dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimo, kuriame prašė išnagrinėti jų 2023 m. vasario 10 d. Prašymą. Išnagrinėjusi pareiškėjų skundą NŽT priėmė skundžiamą sprendimą, kuriame nurodė, kad: „Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tik Vilniaus apygardos teismui priėmus sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kad Ūkinis pastatas pastatytas teisėtai, ir Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmus sprendimą Civilinėje byloje, išregistruoti teises į Žemės sklypą, pervesti į laisvą žemės fondą ir išformuoti Žemės sklypą galės būti sprendžiamas klausimas dėl Žemės sklypo išformavimo ir naujo žemės sklypo po statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) ir Ūkiniu pastatu suformavimo ir Žemės sklypo performavimo būtinumo“. Pareiškėjos skunde taip pat cituoja kitas ginčijamame NŽT sprendime nurodytas aplinkybes bei padarytas išvadas dėl to, kad tuo atveju, kai formuojamas žemės sklypas prie nuosavybės teise priklausančių statinių į organizatorių kreipiasi statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, todėl jei teismo sprendimu bus išformuotas Žemės sklypas, dėl naujo žemės sklypo suformavimo į organizatorių – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracija arba VMSA) direktorių, turės kreiptis statinių, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai, todėl pareiškėjų teiginys, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius Prašymo nagrinėjimo metu turėjo kreiptis į Savivaldybės administraciją dėl naujo žemės sklypo suformavimo ir patikėjimo teise valdomo žemės sklypo Projekto rengimo, nėra teisingas.

Pareiškėjos nurodo, kad skundžiamas NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimas neatitinka gero administravimo (atsakingo valdymo), teisėtumo, išsamumo principų ir viešojo administravimo subjekto priimamiems sprendimams keliamų reikalavimų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) bei cituoja tai aiškinančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką. Pirma, NŽT Vilniaus miesto skyrius nenagrinėjo ir neišsprendė pareiškėjų Prašymo, o iš esmės pateikė į jį tik rekomendacinio pobūdžio atsakymą, tačiau jo nei tenkino, nei atsisakė tenkinti. Antra, NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendime nėra išreikštas teisės normų taikymo rezultatas, taip pat nėra nustatomos konkrečios teisės ir pareigos pareiškėjų atžvilgiu, t. y. sprendimas nesukelia jokių konkrečių administracinių teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo, nors Prašyme buvo pateiktas konkretus ir aiškiai suformuluotas pareiškėjų prašymas. Trečia, pareiškėjų vertinimu, nagrinėdamas pareiškėjų Prašymą atsakovas pats turėjo kreiptis į atsakingas institucijas su prašymu atlikti atitinkamus veiksmus, reikalingus Prašymo teisingam išnagrinėjimui, šiuo atveju – į Savivaldybės administraciją, o ne rekomenduoti tai padaryti pačioms pareiškėjoms. Šiuo atveju susiklostė tokia situacija, jog po NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimo priėmimo pareiškėjos turėjo kreiptis ne tik į Savivaldybės administraciją, tačiau ir pakartotinai į NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinį, kad pastaroji kreiptųsi į VMSA dėl patikėjimo teise valdomų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo. Ketvirta, NŽT Vilniaus miesto skyrius kelis kartus prasitęsė Prašymo išnagrinėjimo terminą, tačiau jo iš esmės neišsprendė, o pateikė rekomendaciją dėl tolesnių veiksmų atlikimo. Pratęsdamas Prašymo nagrinėjimo terminus NŽT Vilniaus miesto skyrius pareiškėjoms sudarė lūkestį, kad jų atžvilgiu bus priimtas VAĮ reikalavimus atitinkantis individualus administracinis aktas, tačiau įvyko visiškai priešingai.

Pareiškėjų teigimu, skundžiamas NŽT sprendimas neatitinka viešojo administravimo subjekto priimamiems sprendimams taikomų principų ir keliamų reikalavimų, be to, priimtas nesilaikant Išankstinių ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų NŽT direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 (toliau – ir Išankstinių ginčų nagrinėjimo taisyklės). Pirma, NŽT direktorius, išnagrinėjęs jam pateiktą skundą, gali priimti vieną ar kelis Išankstinių ginčų nagrinėjimo taisyklių 30 punkte numatytus sprendimus, tačiau iš NŽT sprendimo turinio taip ir nėra aišku, koks konkretus sprendimas priimtas pareiškėjų atžvilgiu, nes iš jame pateiktos motyvacijos jos tik gali numanyti, jog NŽT sprendimu atmetė skundą dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimo. Antra, NŽT sprendime neįvertino esminės aplinkybės, jog VTPSI pripažino, jog Ūkinis pastatas yra pastatytas teisėtai, kas patvirtina, jog NŽT išnagrinėjo pareiškėjų Prašymą formaliai. VTPSI panaikinus Nurodymą dėl ūkinio pastato NŽT privalėjo imtis veiksmų, kad D. G. būtų suteikta teisė naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu Ūkiniu pastatu, esančiu valstybinėje žemėje. Trečia, NŽT sprendime nenurodė, dėl ko NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinis, negalėjo kreiptis tiesiogiai Savivaldybės administraciją dėl naujo žemės sklypo suformavimo ir patikėjimo teise valdomo žemės sklypo projekto rengimo, nors pareiškėjai D. G. priklausantis Ūkinis pastatas yra pastatytas valstybinėje žemėje, kurioje atsirado ne dėl jos, o dėl valstybės institucijų kaltės. Ketvirta, pareiškėjos skunde NŽT buvo nurodžiusios, jog NŽT Vilniaus miesto skyrius net kelis kartus prasitęsė Prašymo nagrinėjimo terminą, tačiau priėmė rekomendacinio pobūdžio sprendimą, tačiau dėl šio argumento NŽT Sprendime nėra pasisakyta.

Atsiliepimas

Atsakovas NŽT Vilniaus miesto skyrius, tuo pačiu atstovaujantis ir trečiajam suinteresuotam asmeniui NŽT, atsiliepime su patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Nurodo, kad pagal VĮ Registrų centre esančią informaciją Žemės sklypas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, nuosavybės teise priklauso pareiškėjoms ir kitiems fiziniams asmenims, jame yra gyvenamasis namas, garažas, ūkiniai pastatai, kiemo statiniai. Žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esantis Vilniaus m. k. v., kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio, naudojimo būdas – ekosistemų apsaugos miškų sklypai (toliau – ir Žemės sklypas2) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise valdomas NŽT.

Žemesnės instancijos teismas

Paaiškina, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjų ieškinį atsakovėms VTPSI, VMSA ir NŽT, kuriuo buvo prašoma: 1) panaikinti VTPSI priimtus individualius administracinius aktus, t. y. 2017 m. liepos 13 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)-PN-1124 (toliau – ir Nurodymas dėl Ūkinio pastato); 2017 m. liepos 14 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus (23.29)-PN-1131 (toliau – ir Nurodymas dėl krepšinio aikštelės); 2017 m. liepos 14 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus (23.29)-PN-1130 (toliau – ir Nurodymas dėl tvoros); 2) panaikinti NŽT 2017 m. gruodžio 14 d. raštą Nr. 1SS-2952- (8.5.) ,,Dėl Jūsų skundo“ ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. rugsėjo 20 d. raštą Nr. 49SJN-2067-(14.49.104) ,,Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo“; 3) įpareigoti VMSA ir NŽT Vilniaus miesto skyrių atlikti visus veiksmus bei priimti visus administracinius sprendimus, būtinus pradėti žemės sklypo ir aplinkinės teritorijos formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą su tikslu išplėsti ieškovių valdomos namų valdos žemės sklypą pagal Planą. Šioje civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 2 d. priimtu sprendimu nusprendė atmesti ieškovių (pareiškėjų) ieškinį, VAT 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė atmesti ieškovių apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs ieškovių (pareiškėjų) kasacinį skundą, 2021 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021 nusprendė VAT nutarties dalį, kuria palikta nepakeista sprendimo dalis atmesti ieškovių ieškinį dėl ieškovių reikalavimo panaikinti VTPSI Nurodymą dėl Ūkinio pastato ir įpareigoti VMSA bei NŽT Vilniaus miesto skyrių priimti administracinius sprendimus, panaikinti ir perduoti šią bylos dalį VAT nagrinėti iš naujo, o likusią VAT Nutarties dalį paliko nepakeistą. Šiuo metu bylai suteiktas civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir civilinė byla1). Be to, Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir civilinė byla2) pagal vienos iš pareiškėjų ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai NŽT, kuriuo prašoma: 1) pripažinti negaliojančia 1993 m. rugsėjo 3 d. sutartį tarp ieškovės ir valstybės, atstovaujamos Vilniaus m. valdybos Rasų seniūno, dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (430 kv. m ploto) įsigijimo, panaikinant ir kitas Vilniaus miesto valdybos 1993 m. gegužės 27 d. potvarkio Nr. 1038V „Dėl žemės sklypų pardavimo ne konkurso tvarka privačių namų (butų) savininkams“ pagrindu dėl to paties žemės sklypo sudarytas žemės sklypo privatizavimo sutartis; 2) taikyti restituciją, išregistruoti teises į žemės sklypą, pervesti į laisvą žemės fondą ir išformuoti Žemės sklypą. Byla sustabdyta dėl civilinės bylos1.

Nurodo, kad NŽT Vilniaus miesto skyriuje 2023 m. vasario 10 d. buvo gautas pareiškėjų Prašymas, kurio nagrinėjimo terminas buvo pratęstas atsakovo 2023 m. kovo 13 d. ir 2023 m. kovo 27 d. raštais. Atsakovas, išnagrinėjęs Prašymą skundžiamame sprendime nurodė, kad: ,,pirmiausiai turėtų būti parengtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriame Ūkinis pastatas rytinėje sklypo dalyje ties (duomenys neskelbtini) gatve, būtų įtrauktas į namų valdą, tik tada Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo sprendimu būtų galimybė patikslinti Žemės sklypo ribas. Papildomai informuojame, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2022 m. lapkričio 10 d. potvarkiu Nr. P1-101 „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-1124 panaikinimo“, panaikino Inspekcijos 2017-07-13 privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-1124 ir pripažino, jog ūkinis pastatas buvo pastatytas teisėtai. Pabrėžiame, kad Žemės sklypas yra Pavilnių regioninio parko geomorfologinio draustinio teritorijoje, todėl pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 7 punkto nuostatas „Valstybinių draustinių, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų draustinių, taip pat rekreacinių zonų valstybinė žemė, miškai, vandenys, krūmai, pelkės, akmenynai ir kita nenaudojama žemė neparduodama, išskyrus pagal Lietuvos Respublikos žemės 2 reformos įstatymą parduodamą namų valdų, asmeninio ūkio, taip pat mėgėjų sodo ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemę bei iki 1 hektaro žemės ūkio veiklai tinkamus naudoti žemės plotus, įsiterpusius tarp privačios žemės sklypų“.

NŽT 2023 m. gegužės 2 d. gautas pareiškėjų skundas dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus panaikinimo, kurį NŽT išnagrinėjo 2023 m. gegužės 25 d. NŽT 2023 m. gegužės 25 d. gautas pareiškėjų 2023 m. gegužės 24 d. prašymas, adresuotas VMSA ir NŽT, kuriuo jos prašė NŽT kreiptis į VMSA su prašymu pradėti rengti valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio pagrindinis tikslas – sujungti Valstybinės žemės sklypus su pareiškėjoms nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu ir suformuoti naują žemės sklypą pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, jį padidinant (suformuojant namų valdą, į kurią būtų įtrauktas ir Ūkinis pastatas bei užtikrintas teisės aktų tvarka nustatytas jo naudojimas) pagal inventorinius duomenis ir faktinį naudojimą bei pridedamą matininko S. R. 2023 m. balandžio 19 d. brėžinį. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2023 m. birželio 23 d. raštu Nr. 49SD-8574-(14.49.136 E.) informavo pareiškėjų atstovą, kad neturi teisinio pagrindo tenkinti minėto prašymo, todėl pasiūlė kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę.

Pažymi, kad tiek teritorinis skyrius, nagrinėdamas pareiškėjų Prašymą, tiek ir NŽT, išnagrinėjusi jų skundą dėl atsakovo sprendimo, pagrįstai nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme ir Vilniaus apygardos teisme vyksta teisminiai ginčai dėl ginčui aktualių klausimų (civilinė byla1 ir civilinė byla2). Taigi, NŽT sprendime pagrįstai nurodė, kad įvertinus civilinėje byloje2 pareikšto ieškinio pagrindą ir dalyką bei įvertindama ginčo esmę, vadovaudamasi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatomis, pagrįstai priėmė sprendimą Prašymo dalį, susijusią su Žemės sklypo išformavimu, palikti nenagrinėtą. Atsakovo vertinimu, NŽT priėmė pagrįstą sprendimą, jog VAT priėmus sprendimą civilinėje byloje bei išsprendus Ūkinio pastato teisėtumo klausimą (civilinėje byloje1 teismas nėra priėmęs procesinio sprendimo dėl reikalavimo, susijusio su Ūkinio pastato teisėtumu) ir Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmus sprendimą civilinėje byloje2, išregistruoti teises į Žemės sklypą, pervesti į laisvą žemės fondą ir išformuoti Žemės sklypą galės būti sprendžiamas klausimas dėl Žemės sklypo išformavimo ir naujo žemės sklypo po statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), ir Ūkinio pastato suformavimo ir Žemės sklypo performavimo būtinumo.

Akcentuoja, kad parduodant kitos paskirties valstybinės žemės sklypus, reikalingus statinių eksploatavimui, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymu (toliau – ir Žemės įstatymas), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) ir Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (toliau – ir Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės).

Nurodo, kad nagrinėjamu atveju Žemės sklypas ir šalia jo esanti valstybinė žemė patenka į Pavilnių regioninio parko teritoriją, todėl aktualūs ne tik Žemės reformos įstatyme nustatyti ribojimai, bet ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – ir Saugomų teritorijų įstatymas) nuostatos. Žemės reformos 8 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad valstybinių parkų, valstybinių draustinių ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose esančių draustinių, taip pat rekreacinių zonų teritorijose privačion nuosavybėn gali būti parduodami tik namų valdų, asmeninio ūkio, taip pat mėgėjų sodo ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai bei tarp privačios žemės sklypų įsiterpę žemės ūkio veiklai tinkami naudoti ne didesni kaip 1 ha žemės plotai. Šie įsiterpę žemės plotai privačion nuosavybėn be aukciono gali būti parduodami tik gretimų žemės sklypų savininkams, nesilaikant šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytos eilės. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 7 dalyje. Teigia, kad valstybiniuose parkuose žemė gali būti parduodama tik tais atvejais, kai ji yra: namų valdų žemė; asmeninio ūkio žemė; mėgėjų sodo ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemė; iki 1 ha žemės ūkio veiklai tinkama naudoti žemė, kuri yra įsiterpusi tarp privačios žemės sklypų.

Akcentuoja, kad valstybinės žemės sklypai formuojami rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus (toliau – ir Projektas). Projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Pagal Žemės įstatymo 32 straipsnį, Projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius, o valstybinės žemės sklypus parduoda ar išnuomoja NŽT. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės), nustato žemės sklypų Projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant Projekto. Pagal Taisyklių 12 punktą Projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius (toliau – ir organizatorius). Taisyklių 13 punkte numatyti asmenys, kurie turi Projektų rengimo inicijavimo teisę. Pagal Taisyklių 7.8 papunktį pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdas (-ai) keičiami į numatytą savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane arba, pertvarkant miškų ūkio paskirties žemės sklypą suformuojant miškų ūkio paskirties ir kitos paskirties žemės sklypus. Taigi, tuo atveju, kai formuojamas žemės sklypas prie nuosavybės teise priklausančių statinių, į organizatorių kreipiasi statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai; pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, todėl jei teismo sprendimu bus išformuotas Žemės sklypas, dėl naujo žemės sklypo suformavimo į organizatorių – VMSA direktorių, turės kreiptis statinių, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai.

Mano, kad skundžiamuose sprendimuose pareiškėjoms nurodytos aktualios teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios ginčo teisinius santykius, išsamiai analizuotos bei įvertintos situacijai reikšmingos faktinės aplinkybės ir vykstantys teisminiai procesai, todėl jie yra išsamūs ir motyvuoti, atitinkantys administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, o tai, kad pareiškėjos nesutinka su skundžiamų sprendimų turiniu, nesudaro pagrindo pripažinti, kad jie buvo pateikti netinkamai. Atsakovas tinkamai įvertino Prašymo turinį, ji tinkamai išnagrinėjo pagal aptartuose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, priėmė sprendimus, atitinkančius VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, kurie pagrįsti teisės aktų analize, paaiškintos atsisakymo priežastys, todėl nėra pagrindo jų naikinti ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų Prašymą.

Atsiliepimas

Tretieji suinteresuoti asmenys N. T. ir P. T. pateiktame atsiliepime nurodo, kad visiškai palaiko ir sutinka su visomis pareiškėjų skunde išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais, todėl prašo skundą tenkinti.

Tretieji suinteresuoti asmenys L. G. ir R. Ž. atsiliepimų į patikslintą skundą nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų N. T. ir P. T. atstovė prašė patikslintą skundą tenkinti, remdamasi jame išdėstytais argumentais.

Atsakovo NŽT Vilniaus miesto skyriaus atstovė, tuo pačiu atstovaujanti ir trečiąjį suinteresuotą asmenį NŽT, teismo posėdyje prašė pareiškėjų patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Tretieji suinteresuoti asmenys L. G. ir R. Ž. teismo posėdyje, apie kurį informuoti tinkamai, nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimo ir NŽT sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjų Prašymą.

Proceso dalyvių atstovų paaiškinimais ir rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjoms N. M. G. ir D. G. nuosavybės teise kartu su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis N. T., P. T., L. G. ir R. Ž. bendrosios nuosavybės teise priklauso 0,1994 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjai D. G. nuosavybės teise taip pat priklauso už Žemės sklypo ribų esantis ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Žemės sklypas suformuotas 1993 m., remiantis tuo metu galiojusio Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 5 punktu. Tuometiniai statinių savininkai ir namų valdos žemės naudotojai 1992 m. pateikė prašymą Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui suformuoti namų valdos žemės sklypą prie jų nuosavybės teise valdomų statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto valdybos 1993 m. gegužės 27 d. potvarkiu Nr. 1038V prie statinių (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas 0,1994 ha ploto Žemės sklypas.

Suformavus Žemės sklypą dalis tuometinių savininkų teisėtai valdomų statinių, įskaitant tvorą, Ūkinį pastatą, sodinius ir daržus, liko už suformuoto Žemės sklypo ribų, t. y. valstybinėje žemėje. Visi šie statiniai ir sodiniai buvo pastatyti ir įrengti dar iki 1993 m. ir pateko į namų valdos teritoriją, priskirtą ir pažymėtą 1985 m. žemės sklypo su statiniais inventoriniame plane. Minėtai namų valdai suformuoto Žemės sklypo ribos neatitiko dar 1985 m. inventorinėje byloje esančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nurodyto faktiškai naudoto 1,2564 ha sklypo ploto ir ribų, o vietoje to Žemės sklypas buvo suformuotas tik 0,1994 ha ploto. Vėliau visa aplink Žemės sklypą esanti valstybinė žemė (miškų ūkio paskirties), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini) su bendraturčiams priklausiusiais jų faktiškai valdytoje namų valdoje buvusiais Ūkiniu pastatu, sodais, daržais ir kt. automatiškai buvo įtraukti į steigiamo Pavilnių regioninio parko teritoriją, kurioje galioja Parko tvarkymo planas.

Pažymėtina, kad pareiškėjos kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamos panaikinti VTPSI 2017 m. liepos 13 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)-PN-1124, 2017 m. liepos 14 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)-PN-1131 ir 2017 m. liepos 14 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)-PN-1130, taip pat prašė panaikinti NŽT 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 1 SS-2952-(8.5), NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. rugsėjo 20 d. raštą Nr. 49SFN-2067-(14,49.104) ir įpareigoti Savivaldybės administraciją bei NŽT Vilniaus miesto skyrių priimti visus administracinius sprendimus, būtinus pradėti žemės sklypo ir aplinkinės teritorijos formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, turint tikslą išplėsti pareiškėjų valdomos namų valdos žemės sklypą iki miškų ūkio paskirties žemės sklypo ribų pagal pridedamą žemės sklypo planą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjų (ieškovių) ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjų (ieškovių) apeliacinį skundą dėl minėto Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo atmetė jį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021 VAT 2020 m. balandžio 30 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimo dalis atmesti ieškinį dėl ieškovių (pareiškėjų) reikalavimo panaikinti VTPSI 2017 m. liepos 13 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)-PN-1124 ir įpareigoti Savivaldybės administraciją bei NŽT Vilniaus miesto skyrių priimti administracinius sprendimus, panaikino ir perdavė šią bylos dalį Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo; kitą nutarties dalį paliko nepakeistą.

Pareiškėjos 2022 m. birželio 17 d. pateikė NŽT pasiūlymą sudaryti taikos sutartį, kuriame išdėstė galimus kilusio ginčo išsprendimo būdus. Pareiškėjos 2022 m. liepos 19 d. gavo VTPSI atsakymą į Pasiūlymą, kuriame VTPSI nurodė, jog sutinka sudaryti taikos sutartį dalyje dėl Nurodymo dėl ūkinio pastato, kadangi pareiškėjų pateiktų dokumentų pagrindu pripažino, jog Ūkinis pastatas buvo pastatytas teisėtai. VTPSI 2023 m. vasario 1 d. raštu informavo NŽT, jog VTPSI viršininko pavaduotojas 2022 m. lapkričio 10 d. potvarkiu Nr. P1-101 „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN1124 panaikinimo“ panaikino Nurodymą dėl ūkinio pastato.

Pareiškėjos 2023 m. vasario 10 d. pateikė NŽT prašymą, kuriame prašė išformuoti Žemės sklypą ir suformuoti naują žemės sklypą pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, jį padidinant (suformuojant namų valdą, į kurią būtų įtrauktas Ūkinis pastatas ir užtikrintas teisės aktų tvarka nustatytas jo naudojimas) pagal inventorinius duomenis ir faktinį naudojimą bei pridedamą matininko S. R. 2022 m. birželio 14 d. brėžinį. NŽT 2023 m. kovo 13 d. ir 2023 m. kovo 27 d. raštais informavo apie Prašymo nagrinėjimo termino pratęsimus.

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2023 m. balandžio 3 d. priėmė skundžiamą NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimą, kuriame nurodė, jog „<...> manytina, kad pirmiausiai turėtų būti parengtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriame Ūkinis pastatas rytinėje sklypo dalyje ties (duomenys neskelbtini) gatve būtų įtrauktas į namų valdą, tik tada Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo sprendimu būtų galimybė patikslinti Žemės sklypo ribas“.

2023 m. balandžio 24 d. pareiškėjos kreipėsi į NŽT ir Savivaldybės administraciją su prašymu dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo bei 2023 m. gegužės 2 d. pateikė skundą NŽT dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimo, kuriame prašė išnagrinėti jų 2023 m. vasario 10 d. Prašymą.

Išnagrinėjusi pareiškėjų skundą NŽT priėmė skundžiamą sprendimą, kuriame nurodė, kad: „Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tik Vilniaus apygardos teismui priėmus sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kad Ūkinis pastatas pastatytas teisėtai, ir Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmus sprendimą Civilinėje byloje, išregistruoti teises į Žemės sklypą, pervesti į laisvą žemės fondą ir išformuoti Žemės sklypą galės būti sprendžiamas klausimas dėl Žemės sklypo išformavimo ir naujo žemės sklypo po statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir Ūkiniu pastatu suformavimo ir Žemės sklypo performavimo būtinumo.“. Be to, NŽT sprendime nurodė, jog tuo atveju, kai formuojamas žemės sklypas prie nuosavybės teise priklausančių statinių į organizatorių kreipiasi statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, todėl jei teismo sprendimu bus išformuotas Žemės sklypas, dėl naujo žemės sklypo suformavimo į organizatorių – Savivaldybės administracijos direktorių, turės kreiptis statinių, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai, tad pareiškėjų teiginys, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius Prašymo nagrinėjimo metu turėjo kreiptis į Savivaldybės administraciją dėl naujo žemės sklypo suformavimo ir patikėjimo teise valdomo žemės sklypo Projekto rengimo, nėra teisingas.“.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjų (ieškovių) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimo patenkino iš dalies. Teismas, be kita ko, panaikino NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. rugsėjo 20 d. raštą Nr. 49SFN-206-(14,49.104) ir NŽT 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 1SS-2952-(8.5.) bei įpareigojo NŽT Vilniaus miesto skyrių iš naujo išnagrinėti ieškovių (pareiškėjų) 2017 m. rugsėjo 5 d. prašymą dėl 0,1994 ha ploto Žemės sklypo namų valdos ribų padidinimo. Teismas konstatavo, kad paminėti NŽT institucijų sprendimai buvo priimti, galiojant privalomajam nurodymui pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)-PN-1124 (kuris VTPSI viršininko pavaduotojo 2022 m. lapkričio 10 d. potvarkiu Nr. P1-101 „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-1124 panaikinimo“ buvo panaikintas), šie NŽT institucijų sprendimai yra neteisingi, naikintini, jais išspręsti klausimai turi būti išnagrinėti iš naujo, įvertinant panaikintą privalomąjį nurodymą ir su šiuo panaikinimu susijusius faktus. Ieškovės dėl šių NŽT institucijų sprendimų pareiškė sudėtingą reikalavimą: „įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir NŽT Vilniaus miesto skyrių atlikti visus veiksmus bei priimti visus administracinius sprendimus, būtinus pradėti žemės sklypo ir aplinkinės teritorijos formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą su tikslu išplėsti ieškovių valdomos namų valdos žemės sklypą pagal matininko S. R. 2017 m. balandžio 5 d. parengtą faktiškai naudojamos namų valdos žemės sklypo planą“. Įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2023 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-38-575/2023) ydingi institucijų sprendimai yra panaikinami, o sprendimus priėmusios institucijos įpareigojamos iš naujo išnagrinėti prašymus, dėl kurių priimti šie sprendimai. VAT darė išvadą, kad analogiškas sprendimas priimtinas ir šioje byloje, tokiu būdu iš dalies patenkinant 2 ieškovių reikalavimą: NŽT Vilniaus miesto skyrius įpareigotinas iš naujo išnagrinėti ieškovių 2017 m. rugsėjo 5 d. prašymą dėl 0,1994 ha ploto žemės sklypo namų valdos ribų padidinimo į Žemės sklypo ribas įtraukiant inventorizuotą bei sodinių ir statinių užimamą plotą.

Pareiškėjos nesutinka su NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimu ir NŽT sprendimu, todėl kreipėsi į teismą, prašydamos juos panaikinti ir įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjų Prašymą.

Įrodymų vertinimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., LVAT 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.). Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai, o vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis.

Pareiškėjos, prašydamos panaikinti skundžiamus sprendimus, nurodo, kad jie yra neteisėti, neaiškūs, formalūs ir nemotyvuoti.

VAĮ (aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 29 d.) nustatė dvi kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas: su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus, yra vadinamas prašymu (VAĮ 2 straipsnio 10 dalis), o asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti – skundu (VAĮ 2 straipsnio 12 dalis). Asmens kreipimosi į viešojo administravimo subjektą forma nustatoma, atsižvelgiant (vertinant) į tokio kreipimosi turinį, o ne jo pavadinimą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012, 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012, 2012 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012, 2014 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014). VAĮ 11 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtino Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisykles (akto redakcija, galiojanti nuo 2022 m. rugsėjo 3 d.), pagal kurias asmenų skundai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ir administracinių sprendimų nagrinėjami VAĮ nustatyta tvarka, į skundus atsakoma laikantis VAĮ nustatytos tvarkos.

Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar priimti sprendimai neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl pareiškėjų reikalavimo panaikinti ginčijamus sprendimus pagrįstumo pirmiausia būtina įvertinti skundžiamų sprendimų, kurie laikytini viešojo administravimo aktais, atitiktį VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nurodytiems administracinio sprendimo reikalavimams bei VAĮ 3 straipsnyje nurodytiems viešojo administravimo principams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami sprendimai turėtų būti panaikinti.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos siekia, kad atsakovas iš esmės išformuotų Žemės sklypą ir suformuotų naują žemės sklypą pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, jį padidinant (suformuojant namų valdą, į kurią būtų įtrauktas Ūkinis pastatas ir užtikrintas teisės aktų tvarka nustatytas jo naudojimas) pagal inventorinius duomenis ir faktinį naudojimą bei matininko S. R. 2022 m. birželio 14 d. brėžinį.

VAĮ 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei. Nagrinėjamo ginčo kontekste taip pat pažymėtina, kad VAĮ 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota LVAT praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr., pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nedera su gero administravimo principu (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015). Gero administravimo principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2142-624/2015).

VAĮ 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Taigi pareiškėjų ginčijami sprendimai turi būti vertinami kaip administracinės procedūros sprendimai.

Teismas pažymi, kad ginčijami sprendimai yra individualūs administraciniai aktai, kuriems taikomos VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatos. Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad individualus administracinis aktas gali susidėti ir iš kelių dokumentų, kurių visuma turėtų atitikti VAĮ 10 straipsnio reikalavimus. LVAT, aiškindamas VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d., iš esmės atitinka ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punkto nuostatas), yra ne kartą pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Nr. A556-336/2011, 2014 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014). Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015, 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012, 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012 ir kt.). Pareigos nustatyti juridinių faktų visetą, būtiną ir pakankamą teisės normai taikyti, nesilaikymas neatitinka gero administravimo principo ir VAĮ 8 straipsnio (nagrinėjamu atveju 10 straipsnio) imperatyvų.

Šiuo atveju aukščiau minėtose bendrosios kompetencijos teismo bylose konstatuota, jog privalomasis nurodymas dėl Ūkinio pastato VTPSI viršininko pavaduotojo 2022 m. lapkričio 10 d. potvarkiu Nr. P1-101 „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-1124 panaikinimo“ buvo panaikintas, nustačius, jog Ūkinis pastatas pastatytas teisėtai. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjų prašymą, iš esmės šių aplinkybių niekaip nevertino, nors Prašymo pateikimo metu jos jau turėjo būti jam žinomos, kadangi, kaip matyti, atsakovas dalyvavo nagrinėjant bylas bendrosios kompetencijos teisme. Iš ginčijamų sprendimų turinio nėra pakankamai aišku, kokius konkrečius teisės aktus taikė atsakovas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjų prašymą, taip pat nėra aišku, ar atsakovas vertino pareiškėjų pateiktus papildomus dokumentus, faktą, jog Ūkinis pastatas pastatytas teisėtai, kurių pagrindu pareiškėjos prašė išformuoti Žemės sklypą ir suformuoti naują žemės sklypą pagal pateiktus naujus duomenis. Nei papildomų dokumentų, nei jų vertinimo NŽT Vilniaus miesto skyrius ir NŽT sprendimuose nenurodė, todėl ginčijami sprendimai ne tik nepagrįsti teisės normomis, bet ir nemotyvuoti, tik nurodant, jog pareiškėjos pačios gali kreiptis į VMSA su prašymu suformuoti žemės sklypą, kaip statinių savininkės. Pripažintina, kad atsakovas ir NŽT, priimdami neigiamas pasekmes pareiškėjoms sukeliančius sprendimus, jų tinkamai nepagrindė nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl pripažintina, kad nagrinėjamu atveju NŽT Vilniaus miesto skyriaus ir NŽT sprendimai neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, keliamų administraciniam sprendimui, nes konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais), aplinkybėmis pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti ir apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti ginčą.

Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje akcentuojama, jog administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013, 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015). Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingai, teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas ir priimti sprendimą, todėl, kai skundžiamas teisės aktas, yra vertinama, kokiais faktiniais pagrindais jis priimtas ir kokia teisinė kvalifikacija pritaikyta. Tai ir yra bylos nagrinėjimo ribos. Tik esant konkretiems teisės aktų priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam įvertinimui įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014).

ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. LVAT jurisprudencijoje yra pripažįstama, kad ši nuostata reiškia, jog ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmių. Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (LVAT 2016 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-79-624/2016, 2014 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-253/2014 ir kt.).

Apibendrinus teismo nustatytas aplinkybes, vadovaujantis nurodytų teisės aktų normų sistemine analize, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad skundžiami sprendimai iš esmės yra neteisėti, nėra pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto (administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės) ir 6 punkto (administracinio sprendimo motyvai) reikalavimų ir priimti nesivadovaujant gero administravimo principu (VAĮ 3 straipsnio). Adekvataus, aiškaus ir pakankamo motyvų išdėstymo bei jų pagrindimo nebuvimas administraciniuose aktuose laikytini esminiais trūkumais, todėl ginčijami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, dėl to naikintini (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pareiškėjos skunde taip pat prašo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jų Prašymą, tačiau teismas pažymi, kad remiantis VAT 2023 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog teismas iš esmės patenkino pareiškėjų reikalavimą, t. y. įpareigojo NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2017 m. rugsėjo 5 d. prašymą dėl 0,1994 ha ploto žemės sklypo namų valdos ribų padidinimo į Žemės sklypo ribas, įtraukiant inventorizuotą bei sodinių ir statinių užimamą plotą. Todėl, nors yra pagrindas įpareigoti NŽT iš naujo nagrinėti pareiškėjų Prašymą, darytina išvada, kad toks įpareigojimas būtų perteklinis, dėl to nėra pagrindo jo tenkinti.

Teismas pažymi, kad proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš pridedamų dokumentų matyti, kad pareiškėjos sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį, kitų dokumentų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju teismas pareiškėjų skundą tenkino iš dalies, tačiau iš esmės yra patenkintas pagrindinis reikalavimas – panaikinti skundžiami sprendimai. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos dėl NŽT veiksmų turėjo kreiptis į teismą, pareiškėjoms priteistina 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų N. M. G. ir D. G. patikslintą skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2023 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 49SD-3750-(14.49.136 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2023 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. 1SS-815-(5.59 E.) „Dėl Jūsų skundo“.

Kitą skundo dalį atmesti.

Priteisti pareiškėjoms N. M. G. ir D. G. lygiomis dalimis iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 22,50 Eur (dvidešimt dviejų eurų ir penkiasdešimties centų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Diana ButrimienėJolita RasiukevičienėVita Valeckaitė