- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-06
- Bylos Nr.
- e2-3600-405/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Lisauskienė
- Ieškovas
- E. O.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. O. ieškinį A. K. (A. K.) dėl iškaldinimo ir išregistravimo iš namo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė E. O. ieškiniu prašė: 1) iškeldinti atsakovą A. K. iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant atsakovui kitos gyvenamosios patalpos; 2) panaikinti A. K. gyvenamosios vietos deklaravimą ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini).
Ieškovės atstovas adv. M. Normantas nurodė, kad ieškovė, siekdama apginti savo pažeistas teises, pateikė negatorinį ieškinį. LR CK 4.37 str. 1 d. nustatyta, kad savininkas turi teisę savo nuožiūra, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Pagal CK 4.98 str., savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Ieškovė – vienintelė nekilnojamojo turto savininkė. Atsakovas ieškovės atžvilgiu buityje elgėsi netinkamai, vos nesukėlė gaisro, vyko konfliktai. Ieškovės nuomone, jos teisės pažeidžiamos, atsakovas kelia pavojų, dėl to ieškovė teikia negatorinį ieškinį dėl atsakovo iškeldinimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad ieškovas turi įrodyti, kad jis turto savininkas ir kad jo teisės pažeidžiamos. Prie ieškinio pateikti įrodymai, kad ieškovė turto savininkė, taip pat įrodymai apie tai, kad buvo ieškovės teisių pažeidimai, nes buvo iškviesta policija. Šiuo metu ieškovei nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose patalpose atsakovas gyveno iki tol, kol buvo gyva jo motina – ieškovės senelė, kuri šį turtą paliko ieškovei. Atsakovas biologinis ieškovės tėvas, bet jų santykiai įtempti. Nagrinėjamoje byloje nėra teisiškai reikšmingos atsakovo apsigyvenimo pas motiną aplinkybės – atsakovas minėtose patalpose gyveno iki ieškovei tampant jų savininke, todėl susiklostė panaudos teisiniai santykiai. Reiškia negatorinį ieškinį remiantis teismų praktika, nes pažeidžiamos nekilnojamojo daikto savininkės teisės, pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad juo naudojasi kitas asmuo. Atsakovas turi būti iškeldintas kaip savavališkai gyvenantis ieškovei priklausančiose patalpose. Ieškovei tapus daikto savininke, atsakovas jos reikalavimu neišsikėlė iš patalpų, todėl vertinama, kad gyvena savavališkai. Ši aplinkybė neturi teisinės reikšmės, ieškinys grindžiamas tuo, kad savininkas turi teisę reikalauti atlaisvinti patalpas, nes atsakovas trukdo ieškovei naudotis patalpomis, trukdo įgyvendinti savo teisę. Panaudos teisiniai santykiai taip pat nėra iškeldinimo pagrindas, nes ieškovė neatsakinga dėl kitų asmenų atliktų veiksmų – suteikimo atsakovui patalpų. Nuo ieškinio pateikimo teismui atsakovas nebuvo pasirodęs ieškovei priklausančiose patalpose ir ieškovė jo nematė. Atsakovas iš ieškovei priklausančių patalpų išėjo, kai buvo kviesta policija. Atsakovas nebūna ieškovei priklausančiose gyvenamosiose patalpose, tačiau vis tiek prašo jį iškeldinti, kad būtų įteisintas iškeldinimas, nes atsakovas bet kada gali sugalvoti sugrįžti ir apsigyventi. Priėmus teismo sprendimą, ieškovė turėtų teisinį pagrindą taikyti kitokias priemones, jei atsakovas veržtųsi į jai priklausančias gyvenamąsias patalpas. Ieškovei nežinoma, kada atsakovas gali grįžti. Teikiant ieškinį nebuvo aišku, kada atsakovas sugrįš, nes ir anksčiau būdavo, kad atsakovas nesugrįždavo savaitę, o po to sugrįždavo ir gyvendavo. Išėjęs paskutinį kartą atsakovas nebuvo sugrįžęs devynis mėnesius, tačiau, nepriėmus sprendimo dėl atsakovo iškeldinimo, jam sugrįžus, ieškovė ir vėl turėtų kreiptis į teismą. Teikdama ieškinį teismui ieškovė nežinojo, kada atsakovas gali sugrįžti, todėl jos teisės buvo pažeidžiamos. Šiuo metu atsakovo daiktų ieškovei priklausančiose gyvenamosiose patalpose nėra, bet ieškovė turi pagrindo tikėtis, kad atsakovas gali sugrįžti ir vėl trukdyti ieškovei naudotis jai priklausančiu turtu. Atsakovas nesupranta, kad jo teisinis statusas šiuo metu pasikeitęs ir ne toks, koks buvo tuo metu, kai name gyveno jo motina. Atsakovas dėl išsikėlimo iš ieškovei priklausančių patalpų buvo įspėtas žodžiu, tuo metu buvo iškviesta policija ir ieškovė išreiškė pageidavimą, kad atsakovas išsikeltų. Kaip nurodoma ir ieškinyje, įstatyme nedetalizuojama įspėjimo forma, svarbu, kad asmuo būtų informuotas. Šiuo metu ieškovė negali raštu pranešti atsakovui, kad jis išsikraustytų, kadangi jai nežinoma atsakovo buvimo vieta. Ieškovė 2022 m. rugsėjo 16 d. nurodė atsakovui, kad jis išsikeltų, ir nuo tos dienos atsakovas ieškovei priklausančiose patalpose negyvena, jų ryšiai nutrūkę. Ieškovė žodžiu informavo atsakovą dėl išsikraustymo iš jai priklausančių patalpų, kaip ir turėtų pareigą pranešti raštu, tačiau šiuo metu tokios galimybės nėra. Be to, ir teismų praktikoje nurodoma, kad pats kreipimasis į teismą laikomas tinkamu informavimu, todėl mano, kad, ieškinį pateikus š. m. vasario mėn. ir praėjus devyniems mėnesiams nuo žodinio pranešimo apie išsikėlimą, taip pat procesinius dokumentus atsakovui įteikus viešo paskelbimo būdu, galima vertinti, kad atsakovas tinkamai informuotas. paskelbta viešo paskelbimo būdu, todėl informavimas įvykdytas. Ieškovė vienintelė gyvenamųjų patalpų savininkė, nori, kad patalpa būtų atlaisvinta, todėl prašo ieškinį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruota ieškovės E. O. asmeninės nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą (gyvenamąjį namą, pastatą ir kitus inžinerinius statinius), esančius (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisė įregistruota 2022 m. gruodžio 8 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių duomenų nustatyta, kad testatorė mirė (duomenys neskelbtini).
Ieškovė prašo iškeldinti atsakovą iš jai priklausančių gyvenamųjų patalpų tuo pagrindu, kad ji negali naudotis paveldėtu nekilnojamuoju daiktu – gyvenamuoju namu, nes jame gyvena atsakovas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008). Jei ginčo šalis sieja prievoliniai teisiniai santykiai, reikalavimas dėl iškeldinimo sprendžiamas pagal specialiai šiuos materialinius teisinius santykius reglamentuojančias CK normas, įrodinėjimo dalykas tokiu atveju yra faktinės aplinkybės, su kuriomis įstatymas sieja naudojimosi pastatais pabaigą. Tik tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas apsprendžia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos.
Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių ir ieškovės atstovo paaiškinimų nustatyta, kad, mirus testatorei, jai priklausiusiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį ji testamentu paliko ieškovei, liko gyventi atsakovas. Byloje nėra rašytinių duomenų apie tai, kokiu pagrindu atsakovas gyveno testatorei priklausiusiame name, tačiau, atsižvelgus į tai, kad atsakovas – palikėjos sūnus, jo gyvenamoji vieta nuo 1989 m. deklaruojama minėtu adresu, yra pagrindo vertinti, kad, kaip nurodoma ir ieškinyje, palikėją ir atsakovą siejo faktiniai panaudos teisiniai santykiai. Palikėja (panaudos davėja) ir atsakovas nebuvo sudarę rašytinės panaudos sutarties, todėl sprendžiama, kad gyvenamosios patalpos panaudos santykiai susiformavo neterminuotos žodinės sutarties pagrindu (CK 1.64 str. 1 d.).
LR CK 6.643 str. 2 d. įtvirtinta, kad, panaudos davėjui mirus, jo teisės ir pareigos pereina jo teisių perėmėjams. Kaip minėta, palikėja mirė (duomenys neskelbtini), ieškovė pagal testamentą paveldėjo palikėjai priklausiusį turtą, atsakovas nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. palikėjos mirties, gyveno ieškovės paveldimame gyvenamajame name, ieškovei ši aplinkybė buvo žinoma, todėl nuo palikėjos mirties ieškovei perėjo ir palikėjos, kaip panaudos davėjos, teisės bei pareigos, t. y. šalis siejo faktiniai gyvenamosios patalpos panaudos teisiniai santykiai. Tokiu atveju atsakovas gali būti iškeldintas iš gyvenamųjų patalpų tik nutraukus neterminuotą panaudos sutartį įstatyme nustatyta tvarka.
Neterminuotos panaudos sutarties nutraukimas reglamentuojamas CK 6.642 str. 1 d., kurioje įtvirtinta, kad kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Byloje nenustatyta, kad neterminuota žodine sutartimi būtų susitarta dėl kitokio įspėjimo apie sutarties nutraukimo panaudos davėjo iniciatyva terminą, todėl panaudos davėjas panaudos sutartį gali nutraukti laikydamasis šioje normoje nustatytos tvarkos, t. y. ne vėliau kaip prieš tris mėnesius pateikdamas panaudos gavėjui pranešimą apie sutarties nutraukimą.
Kasacinio teismo išaiškinta, kad, nutraukiant sutartį vienašališkai, svarbu laikytis sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos, nes priešingu atveju toks (neteisėtas) nutraukimas nesukurs pageidaujamų teisinių padarinių. Pareiškimas apie sutarties nutraukimą pagal teisinį turinį yra vienašalis sandoris, todėl jis gali būti veiksmingas nutraukiant sutartį (dvišalį sandorį) tik tada, kai atliktas laikantis tam nustatytos tvarkos (LAT 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2021, 55 p.). Teismų praktikoje išaiškinta, kad neterminuotos panaudos sutarties vienašališko nutraukimo prieš terminą pagrindinė sąlyga yra panaudos davėjo duotas prieš tam tikrą laiką įspėjimas apie sutarties su panaudos gavėju nutraukimą, įspėjimo apie neterminuotos sutarties nutraukimą pakanka, kad panaudos sutartis būtų nutraukta pagal CK 6.642 str. 1 d. (LAT 2004 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2004, 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2008).
Civiliniame kodekse ir kitose teisės normose nenustatyti formos bei turinio reikalavimai įspėjimui dėl panaudos sutarties nutraukimo, tačiau, pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, įspėjimo turiniui keliamas vienintelis privalomas reikalavimas, kad panaudos davėjas aiškiai išreikštų savo valią nutraukti sutartį žodine arba rašytine forma bei suteiktų panaudos gavėjui laiko tarpą pasiruošti grąžinti viską, ką jis gavęs pagal sutartį (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-415/2016, 35 p., 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-916/2023).
Ieškovė ieškinyje nurodo ir ieškovės atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad ieškovė 2022 m. rugsėjo 16 d. įspėjo atsakovą žodžiu dėl išsikėlimo iš jos pagal testamentą paveldėtų gyvenamųjų patalpų. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad palikimą priėmusiam įpėdiniui palikėjo teisės ir pareigos pereina ne nuo palikimo priėmimo dienos, bet nuo jo atsiradimo dienos (CK 5.3 str., 5.9 str. 4 d.) (LAT 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009, 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2011, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1795-431/2014), todėl ieškovei panaudos davėjos teisės ir pareigos perėjo nuo panaudos davėjos mirties ((duomenys neskelbtini)) ir ji turėjo teisę įspėti atsakovą dėl panaudos sutarties nutraukimo.
Byloje negauta tiesioginių įrodymų apie nurodomo įspėjimo turinį, tačiau, atsižvelgus į tai, kad tą pačią dieną ieškovė kreipėsi į Bendrąjį pagalbos centrą dėl atsakovo, gyvenančio jos paveldėtoje gyvenamojoje patalpoje, galimai neteisėtų veiksmų, sudaro pagrindo vertinti, kad ieškovė įspėjo atsakovą dėl panaudos sutarties nutraukimo, žodžiu nurodydama jam išsikelti iš jai priklausančių gyvenamųjų patalpų. Aplinkybė, kad ieškovė įspėjo atsakovą dėl išsikėlimo, patvirtinama ir atsakovo veiksmais – iš ieškovės atstovo paaiškinimų nustatyta, kad, teikiant ieškinį teismui, atsakovas ieškovei priklausančiose gyvenamosiose patalpose nebegyveno ir į šias patalpas nebuvo sugrįžęs iki teismui išeinant priimti sprendimą, todėl galima daryti išvadą, kad atsakovas, ieškovei pareikalavus, išsikėlė iš jai priklausančių gyvenamųjų patalpų, ir nėra pagrindo abejoti, kad atsakovas dėl panaudos sutarties nutraukimo buvo įspėtas įstatyme nustatyta tvarka, t. y. ieškovės valia buvo aiškiai išreikšta ir atsakovas ją suprato.
Suėjus CK 6.642 str. 1 d. nustatytam trijų mėnesių panaudos gavėjo įspėjimo apie neterminuotos panaudos sutarties nutraukimą terminui, panaudos sutartis pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2008). Nustatyta, kad, ieškovei 2022 m. rugsėjo 16 d. įspėjus atsakovą dėl panaudos nutraukimo, šalis sieję neterminuoti panaudos teisiniai santykiai pasibaigė 2022 m. gruodžio 16 d. Ieškovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas ieškovei priklausančiose gyvenamosiose patalpose negyvena nuo 2022 m. rugsėjo 16 d., tačiau pranešime Bendrajam pagalbos centrui esančiais duomenimis apie tai, kad ieškovė, pranešdama apie atsakovo galimai neteisėtus veiksmus, padarytus nuo 2023 m. sausio 20 iki 21 d., nurodo atsakovo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), taip pat Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresniojo specialisto nurodyme dėl objekto gaisrinės būklės pagerinimo, pasirašytame 2023 m. vasario 7 d., esančiais duomenimis apie atliktą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimą, kurį atliekant dalyvavo namo gyventojas A. K., patvirtinama, kad atsakovas tuo metu gyveno ieškovei priklausančiose gyvenamosiose patalpose. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas, nutraukus panaudos sutartį, gyveno ieškovei priklausančiose gyvenamosiose patalpose.
Pasibaigus panaudos sutarčiai, šalys nebesaistomos prievolinių teisinių santykių, t. y. atsakovas neteko teisės naudotis ieškovei priklausančiomis gyvenamosiomis patalpomis panaudos pagrindu, taip pat byloje negauta duomenų apie tai, kad atsakovas turėtų teisę naudotis minėtomis patalpomis kitais teisiniais pagrindais. Esant nurodytoms aplinkybėms, sprendžiama, kad ieškovė, kaip turto savininkė, pasibaigus panaudos teisiniams santykiams ir atsakovui savanoriškai neišsikėlus iš jai priklausančių gyvenamųjų patalpų, įgijo teisę reikalauti pašalinti jos nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.).
Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu (LAT 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 36 p.).
Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus įstatymu nustatytus atvejus, kai aplinkybių, kuriomis remiamasi, nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl atsakovo iškeldinimo, turi įrodyti, kad jos teisės pažeidžiamos. Kaip minėta, iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresniojo specialisto nurodyme dėl objekto gaisrinės būklės pagerinimo esančių duomenų galima spręsti, kad atsakovas 2023 m. vasario 7 d. gyveno ieškovei priklausančiose gyvenamosiose patalpose, tačiau ieškovė nepateikė duomenų apie tai, kad šiose patalpose atsakovas gyveno ir pareiškiant ieškinį bei vėliau. Pažymėtina, kad, teismui priėmus ieškinį ir išsiuntus atsakovui procesinius dokumentus į ieškovės nurodytą atsakovo gyvenamąją vietą (ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas), esančią (duomenys neskelbtini), procesinius dokumentus 2023 m. kovo mėn. priėmė ieškovė, tačiau jų atsakovui neįteikė, kadangi atsakovas jai priklausančiame name negyveno, taip pat ir vėliau minėtu adresu siųsti teismo procesiniai dokumentai atsakovui nebuvo įteikti, ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovas ieškovei priklausančiame name negyvena ir ieškovei priklausančiose gyvenamosiose patalpose atsakovo daiktų nėra. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, vertinama, kad atsakovas ieškovei priklausančiose gyvenamosiose patalpose negyvena ir ieškovė neįrodė jos teisių pažeidimo, t. y. neįrodė, kad atsakovas ir po 2023 m. vasario 7 d. gyveno ieškovei priklausančiose gyvenamosiose patalpose ir trukdė jai šiomis patalpomis naudotis.
Teisė kreiptis į teismą reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta asmens subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 2 ir 5 str., teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami (LAT 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-701/2023). Remiantis CPK 2, 5 str. įtvirtintu teisiniu reglamentavimu daroma išvadą, kad, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, ieškovės reikalavimo dėl atsakovo iškeldinimo patenkinimas nesukeltų materialiųjų teisinių padarinių, dėl to šis reikalavimas atmetamas.
Ieškovė prašo panaikinti atsakovo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini).
Pagal Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo 1998 m. liepos 21 d. įstatymo Nr. VIII-840 (TAR, 2017, Nr. 2017-21693) 8 str. 3 d. 6 p., deklaravimo įstaiga deklaravimo duomenis panaikina, kai patalpos ar pastato savininkas (bendraturtis) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą panaikinti jam priklausančioje patalpoje ar pastate savo gyvenamąją vietą deklaravusio asmens pateiktus neteisingus deklaravimo duomenis ar gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens deklaravimo duomenis. Tokia tvarka numatyta ir Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių 68.1 p. Pagal Taisyklių 70 p., sprendimą dėl deklaravimo duomenų keitimo ar naikinimo priima deklaravimo įstaigos vadovas, pakeisti ar ištaisyti deklaravimo duomenys įrašomi į Gyventojų registrą. Deklaravimo įstaiga, gavusi patalpos savininko (bendraturčio) prašymą panaikinti negyvenančių asmenų deklaravimo duomenis, prieš priimdama sprendimą privalo patikrinti, ar nurodytas asmuo nurodytu adresu tikrai negyvena. Teismų praktikoje pasisakyta, kad „<...> gyvenamosios vietos savininkas (ar keli šio bendro turto savininkai), turėdamas nuosavybės teisę į gyvenamąją patalpą, turi teisę kreiptis dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo, jeigu tokie asmenys jau negyvena gyvenamojoje patalpoje ir dėl to nekyla jokių ginčų. <...> esminę reikšmę turi tai, ar asmuo besikreipiantis dėl gyvenamosios vietos duomenų panaikinimo yra patalpos savininkas ir ar asmuo, kurio deklaravimo duomenis prašoma panaikinti negyvena gyvenamojoje patalpoje, kurioje yra deklaruota gyvenamoji vieta. Tik esant minėtoms sąlygoms galima panaikinti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis pagal patalpos savininko prašymą, t. y. pagal kito asmens, negu to, kuris yra deklaravęs gyvenamąją vietą.“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-602-1372/2012).
Byloje nustatyta, kad atsakovas ieškovei priklausančioje gyvenamojoje patalpoje, kurioje deklaruota atsakovo gyvenamoji vieta, negyvena, todėl dėl deklaravimo duomenų panaikinimo ieškovė turi teisę kreiptis į deklaravimo įstaigą. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, minėtas ieškinio reikalavimas netenkinamas.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys atmestas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 268-270 str., CK 4.98, 6.629, 6.642, 6.643 str. str., teismas
nusprendžia:
E. O. ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.