Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-868-907/2018 pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovei R. P. (buvusiai – P.), trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje G. K., institucijai, duodančiai byloje išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo dydžio pakeitimo bei pagal atsakovės R. P. priešieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas G. K. kreipėsi į teismą prašydamas:1) nustatyti ieškovo su savo nepilnamečiu sūnumi A. P., gimusiu (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką:

kas antrą savaitgalį penktadienį 18 val. tėvas pasiima vaiką iš prie Maxima XX, esančios (duomenys neskelbtini), automobilių aikštelės ir parveža jį į prie Maxima XX, esančios (duomenys neskelbtini), automobilių aikštelę iki sekmadienio 20 val. (termino pradžią skaičiuoti nuo savaitgalio, einančio po teismo sprendimo priėmimo dienos); kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo gimtadienį, vaiko gimimo dieną nelyginiais metais vaikas švenčia su tėvu, kuris vaiką 17 val. pasiima vaiką iš prie Maxima XX, esančios (duomenys neskelbtini), automobilių aikštelės ir parveža jį į prie Maxima XX, esančios (duomenys neskelbtini), automobilių aikštelę;poriniais metais Šv. Velykas vaikas švenčia su ieškovu, kuris vaiką Šv. Velykų išvakarėse 17 val. pasiima iš prie Maxima XX, esančios (duomenys neskelbtini), automobilių aikštelės ir bendrauja nepertraukiamai iki Šv. Velykų antros dienos 20 val. bei jį parveža į prie Maxima XX, esančios (duomenys neskelbtini), automobilių aikštelę;neporiniais metais Šv. Kalėdas vaikas švenčia su ieškovu, kuris vaiką gruodžio 24 d. 17 val. pasiima iš prie Maxima XX, esančios (duomenys neskelbtini), automobilių aikštelės ir bendrauja nepertraukiamai iki gruodžio 26 d. 20 val. bei jį parveža į prie Maxima XX, esančios (duomenys neskelbtini), automobilių aikštelę;kiekvienų porinių metų gruodžio 31 d. 17 val. ieškovas pasiima vaiką iš prie Maxima XX, esančios (duomenys neskelbtini), automobilių aikštelės ir bendrauja nepertraukiamai iki kitų metų sausio 1 d. 20.00 val. bei jį parveža į prie Maxima XX, esančios (duomenys neskelbtini), automobilių aikštelę;atostogų metu vaikas su tėvu būna 14 paeiliui einančių dienų tėvo kasmetinių atostogų metu. Tėvas apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su vaiku, vaiko motiną įspėja prieš 14 k. d. Tėvas savo atostogų su vaiku periodui vaiką iš prie Maxima XX, esančios (duomenys neskelbtini), automobilių aikštelės pasiima pirmą atostogų dieną 09:00 val. ir parveža į prie Maxima XX, esančios (duomenys neskelbtini), automobilių aikštelę paskutinę atostogų dieną 18:00 val. Motina pateikia tėvui turimus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus atostogoms ar išvykai su tėvu. Ieškovas atostogų laikui turi teisę be atsakovės sutikimo išvykti su vaiku už Lietuvos Respublikos ribų.jeigu tėvas šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti vaiką, jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau SMS žinute, elektroniniu paštu ar telefonu informuoti motiną.vaikui susirgus, tėvas turi informuoti motiną apie tai ir sudaryti galimybes motinai pasiimti vaiką ar nedelsiant pats jį pristatyti į gydymo įstaigą ar motinai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

Prieš vertinant skundo argumentų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas išsprendžia ieškovo (apelianto) kartu su apeliaciniu skundu pateiktų naujų įrodymų, kurie nebuvo pateikti ir vertinami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priėmimo klausimą. Ieškovas (apeliantas) prie apeliacinio skundo pridėjo naujus įrodymus (2018-01-06 pokalbio su sūnumi garso įrašą bei stenogramą, 2018-02-02 pokalbio su atsakove garso įrašą bei stenogramą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018-02-12 raštą Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į prieš tai minėtą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra kliūčių ieškovo (apelianto) įrodymams priimti ir įvertinti kartu su kita bylos medžiaga.

Ieškovo (apelianto) apeliacinis skundas atmestinas

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys buvo atmestas, o atsakovės priešieškinis tenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, įstatyme taip pat nedetalizuoti vaiko poreikių ar tėvų turtinės padėties kriterijai, tačiau jie yra nuosekliai išplėtoti teismų praktikoje.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

CK 3.201 straipsnis reglamentuoja jau priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Nagrinėjamu atveju teismas atmetė ieškovo (apelianto) ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, tenkino atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2010-11-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-186-457/2010 nepilnamečio vaiko A. P. tėvu buvo pripažintas G. K., nepilnamečio vaiko A. P. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina R. P. (buvusia – P.), iš G. K. buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui A. P. po 450 Lt (130,33 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-11-10 iki vaiko pilnametystės, taip pat 900 Lt išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2009-08-27 iki 2009-11-10. Toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, sumažinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, vertino aplinkybes, susijusias su ieškovo (apelianto), taip pat ir su atsakovės turtine padėtimi. Pirmosios instancijos teismas nustatė: (duomenys neskelbtini)ieškovas (apeliantas) įregistravo santuoką su G. K. (buvusi – Ž.); (duomenys neskelbtini)su ja pasirašė Vedybų (ikivedybinę) sutartį; (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus A. K., kuris lanko darželį; iš teismui pateiktos pažymos matyti, jog ieškovas dirba UAB „Aksaja“ direktoriumi nuo 2017-03-22, nuo 2017-11-27 jam mokamas 400 Eur darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių; teismo išreikalauti VSDFV duomenys rodo, kad ieškovas dirba UAB „Nakana“ ir UAB „Damuras“, pajamų negauna, o UAB „Aksaja“ dirbo tik 2017-03-22, t. y., vieną dieną, jokių pajamų negavo; iš atsakovės pateikto 2017-11-16 UAB „Aksaja“ akcininkės G. K. sprendimo matyti, jog G. K. UAB „Aksaja“ direktoriumi paskirtas nuo 2017-11-16; ieškovas (apeliantas) turi vertybinių popierių, nekilnojamojo turto, transporto priemonių, lėšų bankuose neturi; atsakovė dirba UAB „Baltik vairas“ transporto vadybininke, darbo užmokestis sudaro apie 800 Eur, neatskaičius mokesčių; atsakovė turi nekilnojamojo turto – butą, transporto priemonės neturi, yra paėmusi kreditą iš Swedbank, AB, būstui įsigyti; (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su A. P., yra sudaryta Vedybinė (ikivedybinė) sutartis; nuo 2017-12-18 iki 2018-04-22 yra nėštumo ir gimdymo atostogose. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino ir aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu, teismas nustatė: šalių sūnus A. P. mokosi Š. G. progimnazijos 2 klasėje, jam 8 metai; atsakovės teigimu, vaikui būtinos tokios išlaidos: maistui reikia 140 Eur, aprangai, avalynei – 40 Eur, mokesčiams už komunalinius patarnavimus – 60 Eur, laisvalaikiui, atostogoms – 10 Eur, mokymo, lavinimo priemonėms – 30 Eur, vaistams, vitaminams – 18 Eur, higienos, skalbimo priemonėms – 15 Eur, transporto išlaidoms – 7 Eur, būna kitų išlaidų – 14 Eur patalynei, rankšluosčiams, 7 Eur kas mėnesį mokami už mobilųjį telefoną; vaikas sveikas, tačiau reikalinga logopedo pagalba; kas pusė metų vaikui reikia taisyti dantis; vaikas lanko mokamus užsiėmimus –VšĮ „Išmanioji mokykla“ būrelį „Smagioji robotika – Šiauliai“, regbį; taip pat vaikui yra reikalingas telefonas, kompiuteris. Pirmosios instancijos teismas analizavo abiejų tėvų turtinę padėtį, kiekvieno iš tėvų gaunamas pajamas ir turimą turtą, kitus pagal įstatymą išlaikomus vaikus, ieškovo (apelianto) elgesį, ar jis siekė susirasti geriau apmokamą darbą ir nors kiek sumažinti vaikui priteisto išlaikymo įsiskolinimą, taip pat vertino nepilnamečio vaiko poreikius, kurie šio pobūdžio bylose yra prioritetiniai.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po Joniškio rajono apylinkės teismo 2010-11-04 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-186-457/2010 priėmimo, t. y. nenustatyta, kad ieškovas (apeliantas), iš kurio priteistas išlaikymas, būtų iš dalies ar visiškai praradęs darbingumą, kritiškai sumažėjusios jo pajamos, ypatingai pablogėjusi jo sveikatos būklė ir toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjusios ieškovo (apelianto) išlaidos sveikatos priežiūrai, atsiradę specialieji poreikiai ir pan. Taip pat nenustatyti iš esmės sumažėję vaiko poreikiai, atvirkščiai – vaikas išaugo, pradėjo lankyti mokyklą, didesnės išlaidos reikalingos vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir pan., t. y. vaikui per mėnesį minimaliems poreikiams tenkinti skirtina suma privalo užtikrinti būtinas sąlygas, reikalingas atitinkamo amžiaus vaiko vystymuisi. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir pritardamas pirmosios instancijos teismo nuomonei, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju šalių (ieškovo ir atsakovės) dalys vaiko išlaikymo prievolėje turi būti lygios. Nenustačius esminių ieškovo (apelianto) turtinės padėties pasikeitimų, įvertinus atitinkamo amžiaus vaiko poreikius bei būtinas priemones augančio vaiko gabumas lavinti, ir vadovaujantis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, spręstina, kad ieškovo (apelianto) nurodytos aplinkybės nesudarė pagrindo mažinti nustatytą išlaikymo dydį jo nepilnamečiui sūnui. Pirmosios instancijos teismas pagristai vertino, kad atsakovei, kaip vaiko motinai, tenka ne tik pareiga teikti likusią išlaikymo dalį sūnui, tačiau ir rūpintis kasdieniniais jo poreikiais bei priežiūra, gyvenamu būstu bei jo išlaikymu; kad vaikas paaugo, pradėjo lankyti mokyklą, jam būtinos mokymo, lavinimo priemonės, jis lanko būrelius ir pan.; kad suma, kuria atsakovė prašo padidinti vaikui teikiamą išlaikymą, yra nedidelė ir protinga, todėl priėmė teisėtą ir nagrinėjamu atveju teisingą sprendimą – padidinti priteisto išlaikymo dydį ir iš ieškovo G. K. išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. P. priteisti po 160,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio gavimo teisme dienos (2017-05-19) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, įpareigojant atsakovę sūnui teikiamą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

CK 3.165 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma.

Ieškovas (apeliantas) teisme reiškė reikalavimą nustatyti bendravimo su sūnumi A. P. tvarką, kadangi atsakovė trukdo su sūnumi susitikti, palaikyti su juo ryšius. Atsakovė nurodė, kad niekada nedraudė ieškovui bendrauti ir matytis su sūnumi, ieškovas pats nesiekia bendrauti su savo sūnumi. Abi šalys pateikė teismui savo siūlomas bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkas, ginčas kilo dėl vaiko paėmimo bei grąžinimo vietos ir laiko. Pirmosios instancijos teismas įvertino abiejų šalių nurodytus argumentus dėl bendravimo tvarkos nustatymo, taip pat ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės poziciją, kuri nurodė, jog tėvo bendravimas su vaiku turi vykti ne Raseiniuose, o Šiaulių mieste, nes vaikas su tėvu ilgą laiką nesimatė, dėl kelių valandų važiuoti vaikui į Raseinius, kad jis pasimatytų su tėvu, neatitinka vaiko interesų, jis turėtų bendrauti savo įprastoje aplinkoje, tiek gyvenamojoje vietoje, tiek kitur, mat bendraujant su vaiku jo gyvenamojoje vietoje vaikui bus mažesnė trauma, lengviau bendrauti, be to, jis nebus pavargęs nuo važiavimo į kitą miestą, tėvas turėtų ateiti pas vaiką, o ne atvirkščiai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių sūnui šiuo metu svarbu užtikrinti pastovią, saugią aplinką, psichinę, fizinę sveikatą bei gerovę, taip pat ir vaiko teisę bendrauti su tėvu. Teismas nurodė, kad vaikui reikalingas laikas priprasti bendrauti su tėvu nedalyvaujant motinai, šis procesas turi vykti laipsniškai, kad vaikas spėtų tinkamai adaptuotis, nepatirdamas streso, o ieškovas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, turi dėti pastangas emocinio ryšio atkūrimui, sugebėti priimti tam tikrus kompromisus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad emocinio ryšio atkūrimas geriausiai galimas vaikui įprastoje, saugioje aplinkoje, o tokia aplinka laikytina būtent jo gyvenamoji vieta ar kita vieta Šiaulių mieste. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje turi būti nustatyta tokia bendravimo tvarka, kuri būtų patogi ir maksimaliai tenkintų ne šalių, o būtent vaiko prioritetinius interesus, o vaiko interesus labiausiai atitinka tokia bendravimo tvarka, kai vaikas yra paimamas iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos su jo motina suderintos vietos Šiaulių mieste, ir grąžinamas į vaiko gyvenamąją vietą ar kitą su jo motina suderintą vietą Šiaulių mieste. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad atsakovės siūloma bendravimo su tėvu tvarka yra detalesnė, vaikui priimtinesnė ir patogesnė, nei ieškovo ieškinyje pasiūlyta vaiko su tėvu bendravimo tvarka, nusprendė priešieškinį šioje dalyje tenkinti, o ieškinį šioje dalyje atmesti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

Kaip jau buvo pasisakyta, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ieškovo (apelianto) ieškinį atmetė, jo pareikštų reikalavimų dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo bei siūlomos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos netenkino, o atsakovės priešieškinio reikalavimus tenkino – padidino priteisto išlaikymo dydį bei nustatė atsakovės pasiūlytą bendravimo su vaiku tvarką (ją pakoreguodamas savo iniciatyva, įvertinęs atsakovės ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės išsakytus pastebėjimus).

Ieškovo (apelianto) ieškinį atmetus, o atsakovės priešieškinį patenkinus, vadovaujantis CPK 93 straipsniu, buvo paskirstytos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į įstatymo normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinka minėtas teisės normas, todėl keisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra jokio teisinio pagrindo.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, įvertino į bylą pateiktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Dėl kitų ieškovo (apelianto) argumentų bei prašymų

Apeliacinės instancijos teismas dėl ieškovo (apelianto) argumentų, jog byla buvo išnagrinėta šališko teismo nepasisako ir jų nevertina; teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjančios teisėjos nušalinimo klausimas buvo išspręstas Šiaulių apylinės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi.

2018 m. balandžio 16 d. teisme buvo gautas ieškovo (apelianto) prašymas dėl ekspertizės skyrimo, teismo prašoma: 1) paskirti A. P. teismo ambulatorinę psichiatrinę – psichologinę ekspertizę; 2) pavesti ekspertizę atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriui; 3) nustatyti ne trumpesnį kaip 10 dienų terminą nuo nutarties skirti ekspertizę priėmimo dienos suformuluoti ir pateikti teismui ekspertui užduotinus klausimus. Ieškovas (apeliantas) nurodė, kad atsakovė teigia, jog sūnus su nenori su juo bendrauti, tačiau ieškovo (apelianto) nuomone, ne sūnus nenori su juo bendrauti, o atsakovė nenori, kad sūnus bendrautų su ieškovu. Pažymėjo, jog atsakovė, vadovaudamasis laikinosios bendravimo tvarkos nuostata, jog vaikas su tėvu bendrauja tik esant jo norui, pati už vaiką sprendžia, ar vaikui bendrauti su tėvu, ar ne, ir tokiu būdu teisėtai, nepažeisdama bendravimo tvarkos, eliminuoja bet kokį ieškovo bendravimą su vaiku. Nurodė, kad įsiteisėjus nuolatinei bendravimo su vaiku tvarkai, kurioje yra analogiška nuostata, neatmetama galimybė, kad atsakovė, vadovaudamasis minėta nuostata, t .y. vaiko nenoru susitikti su ieškovu, ir toliau elgsis analogiškai kaip iki šiol. Ieškovas (apeliantas) akcentavo, kad naujos aplinkybės dėl neva vaiko nenoro bendrauti su tėvu atsirado jau apeliaciniame procese, o tokio pobūdžio bylose teismas yra aktyvus, turi teisę rinkti įrodymus, turi išimtinai vadovautis vaiko interesais, tai teismui kyla pareiga išsiaiškinti tikruosius vaiko norus, todėl yra būtina byloje skirti ekspertizę, nes tik tada galės būti nustatyta, ar vaiko nenoras susitikti su tėvu yra tikras. Jei ekspertizės metu paaiškėtų, kad vaikas iš tikrųjų nenori susitikti su tėvu, būtų nustatytos ir priežastys, sąlygojusios tokį vaiko nenoro atsiradimą; be to, specialių žinių turinčio asmens būtų pasiūlyta, kokių priemonių turėtų imtis ieškovas, kad būtų atstatytas bendravimas su vaiku, jei būtų patvirtinta, kad vaikas iš tikrųjų nenori bendrauti su tėvu.

Išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija (CPK 212 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dėl ekspertizės skyrimo poreikio kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju vadovaujasi išimtinai nepilnamečio vaiko interesais ir sprendžia, kad ieškovo (apelianto) nurodomos teismo ekspertizės skyrimo poreikis yra nepagrįstas. Manytina, kad šiuo atveju tėvui būtina dėti visas pastangas rasti bendrą kalbą su sūnumi. Tarpusavio santykių kūrimas yra ilgas procesas, todėl ieškovas (apeliantas) turėtų kantriai, nereikalaudamas, o įsiklausydamas ir atsiliepdamas, megzti ryšį su vaiku. Svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismui konstatuojant, jog apelianto (ieškovo) apeliacinis skundas atmestinas, spręstinas klausimas dėl atsakovės bylinėjimosi išlaidų priteisimo. A. R. P., atsiliepdama į apeliacinį skundą, prašė priteisti iš ieškovo (apelianto) bylinėjimosi išlaidas. Į bylą pateikta 2018 m. kovo 14 d. atstovavimo sutartis; 2018 m. kovo 14 d. pinigų priėmimo kvitas Serija (duomenys neskelbtini), liudijantis, kad atsakovė patyrė 200 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į minėtas įstatymo nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija rekomendacijose nustatytą galimą šių išlaidų dydį, todėl atsakovės R. P. patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo (apelianto) G. K. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovo (apelianto) G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidų R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.