Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Ieškovas G. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-186-457/2010 iš ieškovo G. K. priteistą išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. P., gim. 2009m., ir jį sumažinti: priteisti iš ieškovo G. K. išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. P., gim. 2009m., po 80,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės; nustatyti ieškovo G. K. su nepilnamečiu sūnumi A. P., gim. 2009m., bendravimo tvarką:

Kas antrą savaitgalį penktadienį 18 val. tėvas pasiima vaiką iš prie Maxima XX, esančios (duomenys neskelbtini), automobilių aikštelės ir parveža jį į prie Maxima XX, esančios(duomenys neskelbtini), automobilių aikštelę iki sekmadienio 20 val. (termino pradžią skaičiuoti nuo savaitgalio, einančio po teismo sprendimo priėmimo dienos);

Kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo gimtadienį, vaiko gimimo dieną nelyginiais metais vaikas švenčia su tėvu, kuris vaiką 17 val. pasiima vaiką iš prie Maxima XX, esančios(duomenys neskelbtini), automobilių aikštelės ir parveža jį į prie Maxima XX, esančios(duomenys neskelbtini), automobilių aikštelę;

Poriniais metais Šv. Velykas vaikas švenčia su ieškovu, kuris vaiką šv. Velykų išvakarėse 17 val. pasiima iš prie Maxima XX, esančios (duomenys neskelbtini), automobilių aikštelės ir bendrauja nepertraukiamai iki Šv. Velykų antros dienos 20 val. bei jį parveža į prie Maxima XX, esančios (duomenys neskelbtini), automobilių aikštelę;

Neporiniais metais Šv. Kalėdas vaikai švenčia su ieškovu, kuris vaiką gruodžio 24 d. 17 val. pasiima vaiką iš prie Maxima XX, esančios (duomenys neskelbtini), automobilių aikštelės ir bendrauja nepertraukiamai iki gruodžio 26 d. 20 val. bei jį parveža į prie Maxima XX, esančios(duomenys neskelbtini), automobilių aikštelę;

Kiekvienų porinių metų gruodžio 31 d. 17 val. ieškovas pasiima vaiką iš prie Maxima XX, esančios, (duomenys neskelbtini) automobilių aikštelės ir bendrauja nepertraukiamai iki kitų metų sausio 1 d. 20.00 val. bei jį parveža į prie Maxima XX, esančios, (duomenys neskelbtini) automobilių aikštelę;

Atostogų metu vaikas su tėvu būna 14 paeiliui einančių dienų tėvo kasmetinių atostogų metu. Tėvas apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su vaiku, vaikų motiną įspėja prieš 14 k.d. Tėvas savo atostogų su vaiku periodui vaiką iš prie Maxima XX, esančios(duomenys neskelbtini), automobilių aikštelės pasiima pirmą atostogų dieną 09:00 val. ir parveža į prie Maxima XX, esančios(duomenys neskelbtini), automobilių aikštelę paskutinę atostogų dieną 18:00 val. Motina pateikia tėvui turimus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus atostogoms ar išvykai su tėvu. Ieškovas atostogų laikui turi teisę be atsakovės sutikimo išvykti su vaiku už Lietuvos Respublikos ribų.

Jeigu tėvas šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti vaiką, jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau SMS žinute, elektroniniu paštu ar telefonu informuoti motiną.

Vaikui susirgus, tėvas turi informuoti motiną apie tai ir sudaryti galimybes motinai pasiimti vaiką ar nedelsiant pats jį pristatyti į gydymo įstaigą ar motinai.

Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., 41-48 b. l.).

Atsakovė R. P. pateikė teismui priešieškinį, prašydama pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-186-457/2010 iš ieškovo G. K. priteistą išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. P., gim. 2009m., ir jį padidinti: priteisti iš ieškovo G. K. išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. P., gim. 2009m., po 160,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio gavimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, įpareigojant atsakovę sūnui teikiamą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise; nustatyti ieškovo G. K. su nepilnamečiu sūnumi A. P., gim. 2009m., bendravimo tvarką:

Pirmą ir trečią mėnesio penktadienį 17 val. tėvas pasiima sūnų A. P. iš sūnaus nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų į jo nuolatinę gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 18 val. Tėvas užtikrina, kad pas jį būdamas sūnus paruoš pamokas.

Kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo gimtadienį, vaiko gimimo dieną nelyginiais metais vaikas švenčia su tėvu, kuris vaiką 17 val. pasiima iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų tą pačią dieną iki 19 val. į sūnaus nuolatinę gyvenamąją vietą.

Poriniais metais Šv. Velykas vaikas švenčia su ieškovu, kuris vaiką Šv. Velykų išvakarėse 17 val. pasiima iš sūnaus nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžina į nuolatinę gyvenamąją vietą Šv. Velykų antrą dieną 18 val.

Neporiniais metais Šv. Kalėdas vaikas švenčia su ieškovu, kuris vaiką gruodžio 24 d. 17 val. pasiima iš sūnaus nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžina į nuolatinę gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. 18 val.

Kiekvienų porinių metų gruodžio 31 d. 17 val. ieškovas pasiima vaiką iš sūnaus nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžina į nuolatinę gyvenamąją vietą kitų metų sausio 1 d. 18 val.

Tėvas praleidžia su sūnumi 14 paeiliui einančių dienų tėvo kasmetinių atostogų metu su sąlyga, jeigu jo kasmetinės atostogos sutampa su sūnaus vasaros atostogomis. Tikslų atostogų laiką G. K. privalo suderinti su R. P. ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki vaiko vasaros atostogų pradžios.

Jeigu tėvas šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti vaiką, jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau SMS žinute, elektroniniu paštu ar telefonu Nr.X.

Vaikui susirgus, tėvas turi informuoti motiną apie tai ir sudaryti galimybes motinai pasiimti vaiką. Esant reikalui, privalo nedelsiant pats sūnų pristatyti į gydymo įstaigą.

Įpareigoti G. K. užtikrinti, kad sūnui būtų sudarytos sąlygos ir galimybės bendrauti su atskirai esančia motina telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis.

Nustatyti, kad ši bendravimo tvarka taikoma, išimtinai atsižvelgiant į sūnaus sveikatos būklę, norą, galimybes ir užimtumą.

Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., 84-89 b. l.).

Ieškovas G. K. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai. 2017-11-07 teismo posėdyje palaikė ieškinį (1 t., 41-48 b. l.), jame ir atsiliepime į priešieškinį (1 t., 129-135 b. l.) nurodytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, o priešieškinį (1 t., 84-89 b. l.) atmesti, paaiškino, kad 2009-m. jam ir atsakovei gimė sūnus A. P.. Joniškio rajono apylinkės teismo 2010-11-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-186-457/2010 jis buvo pripažintas A. P. tėvu, sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina atsakove R. P. (buvusia P.) bei iš jo priteistas išlaikymas vaikui po 450 Lt (130,33 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovė nuo pat pradžių trukdė jam susitikti ir palaikyti ryšius su sūnumi. Jis daugiau nei 2 metus nebuvo susitikęs su sūnumi, nes atsakovė pakeitė savo kontaktus ir gyvenamąją vietą, juos slėpė nuo jo ir ieškovui tik neseniai pavyko išsiaiškinti atsakovės darbovietę, susisiekti su atsakove, tačiau atsakovė ir toliau neleidžia jam bendrauti su sūnumi, todėl kreipėsi į teismą siekdamas nustatyti bendravimo tvarką su sūnumi. Taip pat jis negali teikti tokio dydžio teismo priteisto išlaikymo, nes jo finansinė padėtis yra iš esmės pasikeitusi, todėl ieškovo teiktinas išlaikymas turi būti mažintinas iki 80 Eur per mėnesį, dėl ko kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Išlaikymo skola šiai dienai sudaro virš 10000 Eur. Jis dirba UAB „D.” vadovu, darbo užmokestis apie 10,00 Eur per mėnesį, ir UAB „A.” vadovu, darbo užmokestis apie 30,00 Eur per mėnesį. 2014-06-07 jis įregistravo santuoką su G. K. (buvusi – Ž.), 2014-05-13 su ja pasirašė Vedybų (ikivedybinę) sutartį, kuria sutuoktinių turtas atskirtas, 2015m. jiems gimė sūnus A. K.. Sūnus dabar lanko darželį. Antro vaiko gimimas mažina jo galimybes mokėti tokio dydžio priteistą išlaikymą. Ieškovo pajamos per mėnesį sudaro 31,93 Eur, jis neturi jokio nekilnojamojo turto, transporto priemonių, lėšų bankuose, dėl ko negali mokėti sūnaus išlaikymui teismo sprendimu priteistos sumos. Iš esmės visos šeimos pajamos yra sutuoktinės G. K. gauta vaiko priežiūros išmoka - 448,74 Eur per mėnesį, neseniai ji įsidarbino UAB „T.” vadybininke, darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 800,00 Eur, kurių nepakanka net būtiniausiems šeimos poreikiams. Sutuoktinei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas Ukmergėje, butas, esantis (duomenys neskelbtini), ji moka Swedbank, AB paskolą. Ieškovui materialiai padeda jo motina, kuri dirba užsienyje. Jis sveikas, darbingas. Nurodė, jog nedėjo jokių pastangų susirasti geriau apmokamo darbo, bet investavo, manydamas, kad investicijos atsipirks. Mano, kad susitikti su vaiku turi Raseiniuose, nes tai pusiaukelė, abu tėvai turi dėti vienodas pastangas. Optimaliausias laikas vaikui grįžti 20.00 val. Per šešis metus nepavyko su atsakove susitarti dėl bendravimo su sūnumi, į vaiko teisių apsaugos skyrių ar kitas institucijas dėl trukdymo bendrauti su vaiku jis nesikreipė, nedėjo jokių pastangų, kad susitikti su sūnumi, su juo pabendrauti, nežino, kokį vaikas lankė darželį, kokią lanko mokyklą, kokioje gydymo įstaigoje jis gydosi, mano, jog atsakovė jam privalo suteikti tokią informaciją. Dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo nesikreipė. Šešis metus buvo registruotas darbo biržoje, kaip ieškantis darbo. Yra baigęs Klaipėdos politechnikos mokyklą, specialybė – verslo organizatorius. Darbo birža nepasiūlė jam darbo pagal poreikius, pagal specialybę, jis nėra darbininkas ir tokio darbo nedirbs, ne tam mokslus baigė. Viena jo įmonė UAB “K.” dėl bankroto žlugo, yra skolingas ne vienam asmeniui ir motinai, daug antstolių jo ieško. Sūnus nėra pas jį buvęs, sutuoktinės nepažįsta, jeigu teismas nustatytų jo prašomą su vaiku bendravimo tvarką, svarstytų, ar ims vaiką pas save į namus. Niekas iš jo giminių nebendrauja su vaiku. Atsakovės turtinė padėtis geresnė, negu jo, todėl ji turėtų didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje G. K. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jai pranešta tinkamai, pateikė atsiliepimą į ieškinį (1 t., 95-98 b. l.).

Ieškovo ir trečiojo asmens ieškovo pusėje atstovas advokatas V. A. palaikė ieškinį (1 t., 41-48 b. l.), jame ir atsiliepimuose (1 t., 95-98, 129-135 b. l.) nurodytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, o priešieškinį (1 t., 84-89 b. l.) atmesti.

Atsakovė R. P. su ieškiniu (1 t., 41-48 b. l.) nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė atsiliepime į ieškinį (1 t., 115-124 b. l.) ir priešieškinyje (1 t., 84-89 b. l.) nurodytus argumentus, prašė priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. 2017-11-07 teismo posėdžio metu paaiškino, kad Joniškio rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-186-457/2010 nustatė, kad G. K. yra tėvas A. P., gim. 2009m., ir priteisė sūnui išlaikymą po 450 Lt (130,33 Eur) mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2009 m. lapkričio 10 d. iki sūnaus pilnametystės. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką ir pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimą, priteistą išlaikymą sumažinti iki 80 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Su tokiu ieškinio reikalavimu ji nesutinka, mano, kad išlaikymas sūnui turėtų būti ne sumažintas, bet padidintas. Po Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimo priėmimo dėl vaiko augimo ir vystymosi padidėjo vaiko poreikiai, todėl prašo padidinti priteistiną išlaikymą iš ieškovo iki 160,00 Eur. Vaikas mokosi progimnazijos 2 klasėje, jam 8 metai. Vaikui maistui reikia 140 Eur, aprangai, avalynei – 40 Eur, mokesčiams už komunalinius patarnavimus – 60 Eur, laisvalaikiui, atostogoms – 10 Eur, mokymo, lavinimo priemonėms – 30 Eur, vaistams, vitaminams – 18 Eur, higienos, skalbimo priemonėms – 15 Eur, transporto išlaidoms – 7 Eur, būna kitų išlaidų – 14 Eur patalynei, rankšluosčiams, 7 Eur kas mėnesį mokami už mobilųjį telefoną. Vaikas sveikas, tačiau reikalinga logopedo pagalba, kuri nemokama, dantis reikia taisyti maždaug kas pusė metų, reikalingas naujas mobilus telefonas, tai sudarytų apie 350 Eur, kompiuteriui reiktų apie 700 Eur. Lanko VšĮ “Išmanioji mokykla” būrelį “Smagioji robotika”, už jį kas mėnesį moka po 25 Eur, taip pat lanko regbį, už jį kas mėnesį moka po 5 Eur. Būtinieji (minimalūs) vaiko poreikiai – 380 Eur per mėnesį, pusė – 160 Eur turėtų skirti ieškovas. Atsakovė dirba UAB “Baltik vairas” transporto vadybininke, darbo užmokestis sudaro apie 800 Eur su mokesčiais. Turi nekilnojamojo turto – 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), transporto priemonės neturi, yra paėmusi kreditą iš Swedbank, AB būstui įsigyti, kurį moka. 2017-05-27 sudarė santuoką su A. P., yra sudaryta Vedybinė (ikivedybinė) sutartis, šiuo metu yra nėštumo ir gimdymo atostogose, netrukus turėtų gimti jos ir sutuoktinio vaikas. Sutuoktinis per mėnesį gauna apie 600 Eur darbo užmokesčio. Vaiką išlaikyti padeda jos tėvai. Ieškovas vaikui išlaikymo nemokėjo nuo pat gimimo, nėra sumokėjęs nei vienos įmokos, išlaikymo įsiskolinimas sudaro virš 10 000 Eur. Ji gauna po 57 Eur kas mėnesį iš Vaikų išlaikymo fondo prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Ieškovas prieš 3-4 metus buvo atvykęs į Šiaulius, pasimatė su vaiku, apžiūrėjo butą, išsivedė vaiką pasivaikščioti, po to iki šių metų neskambino vaikui, nei jai, neprašė susitikti su vaiku. Šiais metais paskambino, kalbėjo tik apie antstolį ir išlaikymo skolą. Ji pati pasakė, jog sūnus jau lanko mokyklą. Vaikas žino, kad yra tėvas, bet jo neprisimena, norėtų bendrauti, tačiau tėvas jokio noro nerodo. Ieškovas nurodo, jog nori bendrauti su vaiku, tačiau su juo nori susitikti Raseiniuose. Mano, jog tai ją ir vaiką labai apsunkintų, nes ji neturi transporto priemonės, su kuria galėtų vaiką nuvežti į Raseinius. Gali nebūti autobuso grįžti į Šiaulius. Šiais metais sūnus buvo vasaros stovykloje, ieškovas nepasisiūlė sumokėti už ją, už būrelius. Ji sveika, darbinga. Ji gyveno Joniškyje, Kaune, dabar - Šiauliuose. Ieškovui praneštų apie sūnų, tačiau jis nepriima laiškų, pakeitė adresą ir telefoną. Neskambina ir nebendrauja su vaiku, neklausia nei apie jo sveikatą, nei apie mokslą, nieko nežino apie gydymą, skiepus. Jos turtinė padėtis pagerėjo, nes ji dėjo pastangas, atsakovo turtinė padėtis, mano, kad nepasikeitė, nes jis nededa jokių pastangų, piktnaudžiauja tokia padėtimi, slepia pajamas.

Atsakovės atstovė advokatė E. P. su ieškiniu (1 t., 41-48 b. l.) nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė atsiliepime į ieškinį (1 t., 115-124 b. l.) ir priešieškinyje (1 t., 84-89 b. l.) nurodytus argumentus, prašė priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje (1 t., 18-19, 67-68 b. l.) ir teismo posėdžio metu skyriaus atstovė nurodė, kad palaiko savo išvadą, Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-186-457/2010 buvo nustatyta, kad G. K. yra tėvas A. P., gim. 2009m., taip pat buvo išspręstas nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimas, nemano, jog vaiko tėvas nebūtų pajėgus vaikui teikti teismo priteisto dydžio išlaikymą, todėl priteisto išlaikymo dydžio mažinti nėra pagrindo. Be to, vaiko poreikiai padidėjo, vaikas išaugo, buvo įvestas euras, padidėjo kainos, todėl tikslinga išlaikymo dydį padidinti iki atsakovės prašomo dydžio. Ieškovas sveikas, darbingas, gali dirbti, uždirbti ir yra pajėgus vaikui mokėti atsakovės prašomą išlaikymą. Vaiko susitikimai su tėvu ir vaiko nuomonės išsakymas Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams (2 t., 51-52 b. l.) parodė, jog tėvas gali bendrauti su vaiku, tai vaikui nepadarys jokios neigiamos įtakos, vaikas nori bendrauti su tėvu. Abiejų šalių pasiūlytos tėvo su vaiku bendravimo tvarkos panašios, tačiau ginčas kyla dėl vaiko pasiėmimo ir grąžinimo vietos. Atstovė mano, jog vaiko pasiėmimo ir grąžinimo vieta turi būti vaiko gyvenamoji vieta ar kita šalių susitarimu pasirinkta vieta, tačiau Šiaulių mieste, nes vaiko vežimas į Raseinius neatitinka vaiko interesų.

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo dydžio pakeitimo – išlaikymo dydžio sumažinimo. Nurodė, jog po Joniškio rajono apylinkės teismo 2010-11-04 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-186-457/2010 priėmimo iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis – ji pablogėjo, nes jis sudarė santuoką su G. K. (buvusia – Ž.), jam gimė dar vienas vaikas A. K., gim. 2015m., jo pajamas per mėnesį sudaro 31,93 Eur, turto ir lėšų bankuose neturi, su sutuoktine sudaryta Vedybų (Ikivedybinė) sutartis, kuria turtas ir pajamos atskirtos, sutuoktinės pajamos nedidelės, ji yra įgijusi turto, tačiau turi kreditorių Swedbank, AB, o atsakovės turtinė padėtis pagerėjo, ji įsidarbino, jos pajamos per mėnesį didesnės negu jo, turi nekilnojamojo turto, todėl iš jo sūnui priteistą išlaikymą mokėti yra per didelė finansinė našta, prašo išlaikymą sumažinti, taip pat nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, nes atsakovė neleidžia su sūnumi bendrauti. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, pateikė atsiliepimą į ieškinį, po to pareiškė priešieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo dydžio pakeitimo – išlaikymo dydžio padidinimo, nes padidėjo vaiko poreikiai vaikui paaugus, be to, mano, jog ieškovo pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka nėra tinkama dėl vaiko pasiėmimo ir grąžinimo vietos bei laiko. Akivaizdu, jog nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos ir išlaikymo dydžio.

Tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis reglamentuoja nepilnamečio vaiko išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo pagrindus, kai priteistas išlaikymas gali būti keičiamas esant svarbioms aplinkybėms, patvirtinančioms tėvų turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą, arba vaiko poreikių pasikeitimą.

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo - sumažinimo, motyvuodamas, jog pasikeitė jo turtinė padėtis – ji pablogėjo, todėl prašo sumažinti priteistiną sumą iki 80,00 Eur. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad po Joniškio rajono apylinkės teismo 2010-11-04 sprendimo priėmimo 2014-06-07 jis įregistravo santuoką su G. K. (buvusi – Ž.) (1 t., 49 b. l.), 2014-05-13 su ja pasirašė Vedybų (ikivedybinę) sutartį (1 t., 106-111 b. l.), kuria sutuoktinių pajamos ir turtas atskirti (1 t., 111 b. l.), 2015m. jiems gimė sūnus A. K. (1 t., 50 b. l.). Sūnus dabar lanko darželį. Ieškinyje ir teismo posėdžio metu tvirtino, jog jis dirba UAB „D.” vadovu ir yra akcininkas (1 t., 112-113 b. l.), darbo užmokestis apie 10,00 Eur per mėnesį, ir UAB „A.” vadovu, darbo užmokestis apie 30,00 Eur per mėnesį, jo pajamos per mėnesį sudaro 31,93 Eur (1 t., 51-52 b. l.). Tačiau vėliau jo atstovas pateikė teismui pažymą, jog ieškovas UAB „A.“ dirba direktoriaus pareigose nuo 2017-03-22, nuo 2017-11-27 jam mokamas 400 Eur darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių (2 t., 95 b. l.), nors teismo išreikalauti iš VSDFV duomenys, nes šeimos bylose teismo vaidmuo aktyvus, rodo ką kita, t. y., kad ieškovas dirba UAB „N.“ ir UAB „D.“, pajamų negauna, o UAB „A.“ dirbo tik 2017-03-22, t. y., vieną dieną, jokių pajamų negavo (2 t., 102-107 b. l.), atsakovės pateiktas 2017-11-16 UAB „A.“ akcininkės G. K. sprendimas (2 t., 120 b. l.) įrodo, jog G. K. UAB „A.“ direktoriumi paskirtas tik nuo 2017-11-16. Taip pat ieškovas turi vertybinių popierių (1 t., 112-113 b. l., 2 t., 121 b. l.), tačiau jis apie tai byloje neužsiminė. Todėl akivaizdu, jog ieškovas tiek teismui, tiek kitiems suinteresuotiems asmenims bei valstybės institucijoms teikia skirtingus duomenis, t. y., galimai slepia savo tikrąsias pajamas. Ieškovas taip pat nurodė, jog neturi jokio nekilnojamojo turto, transporto priemonių, lėšų bankuose (1 t., 53-55 b. l.), dėl ko negali mokėti sūnaus išlaikymui teismo sprendimu priteistos sumos. Jo sutuoktinė G. K. buvo vaiko priežiūros atostogose, vaiko priežiūros išmoka - 448,74 Eur per mėnesį (1 t., 56, 192-195 b. l.), neseniai įsidarbino UAB „T.” vadybininke, darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 800,00 Eur. Sutuoktinei G. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), taip pat butas, esantis (duomenys neskelbtini) (2 t., 1-4 b. l.), transporto priemonių ji neturi (2 t., 9 b. l.), ji moka Swedbank, AB paskolą (1 t., 99-102 b. l.), turi vertybinių popierių (1 t., 77-83 b. l.). Ieškovas nurodė, jog jam materialiai padeda jo motina, kuri dirba užsienyje. Jis sveikas, darbingas. Vaiko poreikiai iki šiol sudarė 260,66 Eur per mėnesį, jis galėtų skirti 80,00 Eur per mėnesį, didesne dalimi prie išlaikymo galėtų prisidėti atsakovė R. P., nes jos turtinė padėtis žymiai geresnė negu jo, ji dirba, jos pajamos stabilios, turi nekilnojamojo turto (butą). Nurodė, jog antro vaiko gimimas mažina jo galimybes mokėti tokio dydžio priteistą išlaikymą, pajamų nepakanka net būtiniausiems šeimos poreikiams.

Atsakovė, nesutikdama su pateiktu ieškiniu, pareiškė priešieškinį dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo - padidinimo, motyvuodama išaugusiais vaiko poreikiais dėl vaiko amžiaus, todėl prašo padidinti priteistiną sumą iki 160,00 Eur. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šalių sūnus A. P. mokosi progimnazijos 2 klasėje, jam 8 metai. Vaikui maistui reikia 140 Eur, aprangai, avalynei – 40 Eur, mokesčiams už komunalinius patarnavimus – 60 Eur, laisvalaikiui, atostogoms – 10 Eur, mokymo, lavinimo priemonėms – 30 Eur, vaistams, vitaminams – 18 Eur, higienos, skalbimo priemonėms – 15 Eur, transporto išlaidoms – 7 Eur, būna kitų išlaidų – 14 Eur patalynei, rankšluosčiams, 7 Eur kas mėnesį mokami už mobilųjį telefoną. Vaikas sveikas, tačiau reikalinga logopedo pagalba, kuri nemokama, dantis reikia taisyti maždaug kas pusė metų, reikalingas naujas mobilus telefonas, tai sudarytų apie 350 Eur, kompiuteriui reiktų apie 700 Eur. Lanko VšĮ „Išmanioji mokykla” būrelį „Smagioji robotika ”, už jį kas mėnesį moka po 25 Eur, taip pat lanko regbį, už jį kas mėnesį moka po 5 Eur. Vaikas sveikas (2 t., 20 b. l.), tačiau reikalinga logopedo pagalba, kuri nemokama, dantis reikia taisyti maždaug kas pusė metų, reikalingas naujas mobilus telefonas, tai sudarytų apie 350 Eur, kompiuteriui reiktų apie 700 Eur. Būtinieji (minimalūs) vaiko poreikiai – 380 Eur per mėnesį, pusė – 160 Eur turėtų skirti ieškovas. Pateikė tai patvirtinančius dokumentus (1 t., 125 b. l., 2 t., 18, 20-22, 30 b. l.). Atsakovė dirba UAB „B.” transporto vadybininke, darbo užmokestis sudaro apie 800 Eur neatskaičius mokesčių (1 t., 90, 181-191 b. l., 2 t., 69 b. l.). Turi nekilnojamojo turto – butą, esantį (duomenys neskelbtini) (2 t., 6-7 b. l.), transporto priemonės neturi (2 t., 8 b. l.), yra paėmusi kreditą iš Swedbank, AB būstui įsigyti, kurį moka (1 t., 91 b. l.). 2017-05-27 sudarė santuoką su A. P. (2 t., 91 b. l.), yra sudaryta Vedybinė (ikivedybinė) sutartis, nuo 2017-12-18 iki 2018-04-22 yra nėštumo ir gimdymo atostogose (2 t., 119 b. l.), netrukus turėtų gimti jos ir sutuoktinio vaikas. Sutuoktinis per mėnesį gauna apie 600 Eur darbo užmokesčio. Vaiką išlaikyti padeda jos tėvai. Ieškovas vaiko išlaikymui nemokėjo nuo pat gimimo, nėra sumokėjęs nei vienos įmokos, išskyrus 20,00 Eur, kuriuos sumokėjo bylą nagrinėjant teisme (2018-01-05) (2 t., 115 b. l.), išlaikymo įsiskolinimas iki 2017-04-07 sudarė 10 055,34 Eur (1 t., 22 b. l.), dabar yra dar didesnis. Kadangi ieškovas nemoka vaikui išlaikymo, ji dėl to kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, iš ten kas mėnesį vaiko išlaikymui yra mokama po 57 Eur.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas teikė reikalavimą sumažinti nepilnamečiui vaikui išlaikymą iki 80,00 Eur per mėnesį, nes pablogėjo jo turtinė padėtis, jis susituokė, jam gimė antras vaikas, jo pajamos mažos, todėl prašė ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti. Atsakovė laikėsi savo pozicijos, kad vaiko poreikiai ne sumažėjo, o dar padidėjo, nes vaikas išaugo, pradėjo lankyti mokyklą, todėl jam per mėnesį minimaliems (būtiniausiems) poreikiams reikia skirti bent 380 Eur, pusė – 160 Eur turėtų skirti ieškovas, todėl prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti, padidinti priteisto išlaikymo dydį. Įstatyme numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.192 str. 2 d.). Teismų praktikoje formuojamos naujos nuostatos, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, tuo pačiu teismas turi spręsti kiekvienoje byloje vaiko poreikių užtikrinimą individualiai ir nesivadovauti iš esmės orientaciniu kriterijumi (vienos mėnesinės algos dydžiu), nustatant vaikui reikalingą išlaikymą.

Atsižvelgiant į tai, kad per tam tikrą laikotarpį tėvų galimybės teikti išlaikymą ir (ar) vaikų poreikiai gali pakisti, įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CK 3.201 straipsnis, CPK 279 straipsnio 5 dalis). Pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties arba vaiko poreikių pasikeitimai; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiai yra normalūs, nėra padidinti dėl sveikatos ar kurių nors kitų priežasčių. Vaikas gyvena su motina (atsakove), kuri užtikrina vaikui teisę į būstą. Ieškovo ir atsakovės sūnus yra moksleivis, byloje yra duomenys apie tai, kad sūnus lanko VšĮ „Išmanioji mokykla” būrelį „Smagioji robotika ” bei sportines treniruotes, jam reikalinga logopedo pagalba bei odontologo paslaugos, vasarą jis buvo vaikų atostogų stovykloje. Atsakovė tam papildomai skiria pinigines lėšas, skirtingai nei ieškovas, kuris vaikui nuo pat gimimo yra sumokėjęs tik 20,00 Eur išlaikymo, jam nėra nupirkęs nei rūbų ar avalynės, nei karto nėra padovanojęs jokios dovanos. Byloje nėra surinkta įrodymų, kurie pagrįstų ieškovo teiginius, kad atsakovės turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė nei jo, kas įgalintų atsakovę prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo didesne dalimi, nes atsakovė dirba, o ieškovas nurodo, jog tik nuo 2017-11-27 jam yra mokamas 400 Eur darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, iki to laiko jis gaudavo itin mažas pajamas (apie 30 Eur), tačiau panaši turtinė padėtis ieškovo buvo ir 2010-11-04 priimant sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, jis nedėjo jokių pastangų jai pagerinti, nesiėmė jokių veiksmų susirasti geriau apmokamą darbą ir nors kiek sumažinti vaikui priteisto išlaikymo įsiskolinimą, iki šiol vaiką atsakovė išlaiko viena, ieškovas registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, tačiau turi vertybinių popierių (yra UAB “N.” ir UAB “D.” akcininkas), ieškovė turi nekilnojamąjį turtą – butą bei kreditorių (Swedbank, AB), ieškovas turi dar vieną nepilnametį vaiką, atsakovei netrukus gims dar vienas vaikas, abu sveiki, darbingi, todėl atsižvelgiant į abiejų šalių turtinę padėtį, konstatuotina, kad abiejų šalių dalys vaiko išlaikymo prievolėje turėtų būti lygios.

Pabrėžtina, kad vaikui išlaikymas reikalingas nedelsiant ir kiekvieną dieną, jo neįmanoma atidėti ar kitaip pratęsti terminą. Ieškovas yra sveikas ir darbingas žmogus, tačiau jo nenoras susirasti geriau apmokamo darbo ir padidinti gaunamas pajamas rodo jo neatsakingą požiūrį į vaiką ir jo poreikius, nemokėjimas jam išlaikymo ir išlaikymo skolos didinimas – jo veikimą prieš vaiko interesus, be to, teismo posėdyje jis, motyvuodamas tuo, kad jis negali ieškoti geriau apmokamo darbo, bet žemesnės kvalifikacijos, nes jis ne tam mokslus baigė, kad dirbtų darbininku, nurodė, jog jo pajamos mažos, jis turi antrą vaiką, kuriam reikia skirti išlaikymą, jį patį išlaiko jo motina, kuri dirba užsienyje, todėl jis atsisako ieškoti galimybių tenkinti vaiko poreikius. Pasisakydamas šiuo klausimu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti.

Ieškovas pareiškė ieškinį (1 t., 1-5 b. l.), vėliau jį patikslino (1 t., 41-48 b. l.), prašydamas nustatyti bendravimo su sūnumi A. P. tvarką, nes atsakovė nuo pat pradžių jam trukdė susitikti su sūnumi ir su juo palaikyti ryšius, atsakovė keitė savo kontaktus ir gyvenamąją vietą, tai slėpė nuo ieškovo ir tik neseniai pavyko išsiaiškinti jos darbovietę, tačiau toliau neleidžia su sūnumi bendrauti, todėl kreipėsi į teismą su ieškiniu. Taip pat nurodė, jog nedėjo jokių pastangų, kad susitikti ir pasimatyti su sūnumi, nežino, kokią mokyklą sūnus lanko ar kur gydosi, mano, jog tokią informaciją privalo suteikti jam pati atsakovė. Atsakovė tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu nurodė, kad niekada nedraudė ieškovui bendrauti ir matytis su sūnumi, ieškovas su sūnumi pats nesiekia bendrauti. Ji gyveno Kaune, Joniškyje, prieš 4 metus persikėlė gyventi į Šiaulius, ieškovas lankėsi Šiauliuose, apžiūrėjo butą, vaiką buvo išsivedęs pasivaikščioti į miestą keletui valandų, paskutinį kartą sūnų matė prieš tris metus, nors bendrauti su sūnumi niekada nedraudė. Ieškovas niekada neskambino sūnui, tik šiais metais paskambino, tačiau neklausė apie sūnų, o kalba buvo tik apie antstolį ir išlaikymo skolą. Jis neklausė apie tai, kokią sūnus lanko mokyklą, apie jo gydytoją, skiepus, ji pati pasakė, jog sūnus lanko mokyklą, pati nurodė mokyklą. Ieškovas norėjo susitikti su sūnumi 2017-05-27, tačiau tada buvo jos vestuvės.

Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš pradžių ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu tik dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, vaiko paėmimo ir grąžinimo vieta jame buvo numatyta vaiko gyvenamoji vieta (1 t., 1-4 b. l.). Atsakovė visiškai sutiko su ieškovo pirminiu ieškiniu ir jame pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka (1 t., 20-21 b. l.), buvo šalims galimybė susitarti taikiai, todėl buvo paskirtas parengiamasis teismo posėdis. Tačiau tada ieškovas patikslino ieškinį ir pasiūlė kitą bendravimo su sūnumi tvarką, nurodydamas vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą - prie Maxima XX, esančios Vilniaus g. 93, Raseiniuose, automobilių stovėjimo aikštelėje, nes jis tvirtina, jog tai yra pusiaukelė tarp Šiaulių ir Kauno ir abu tėvai turi prisiimti vaiko bendravimo su tėvu išlaidas. Atsakovė su patikslintame ieškinyje pasiūlyta tėvo su vaiku bendravimo tvarka nesutiko ir pareiškė priešieškinį, pasiūlydama savo bendravimo tvarką, jai netiko vaiko paėmimo ir grąžinimo vieta ir laikas. Ji mano, jog vaikas turi būti paimamas iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinamas būtent į ją, nes vaikui nepatogu vykti autobusu į Raseinius, kad susitikti su tėvu, ji neturi transporto priemonės, su kuria vaiką galėtų nuvežti, be to, atsižvelgiant į autobusų grafikus (2 t., 23-29 b. l.), ieškovui ar jai gali nebūti kaip grįžti. Taip pat ji norėtų paankstinti vaiko paėmimo ir grąžinimo laiką, nes taip vaikui patogiau, vaikas yra mokyklinio amžiaus, lanko mokyklą, jam reikia ruošti pamokas, pailsėti grįžus po kelionės pas tėvą, nes pirmadienį reikia eiti į mokyklą, todėl jis turėtų su tėvu paruošti pamokas ir anksčiau grįžti, nes reikia susiruošti į mokyklą.

Ieškovas su tuo nesutinka, mano, jog Raseiniai yra pusiaukelė tarp Šiaulių ir Kauno, o laikas yra tinkamas, nes atsakovė po darbo vaiko nespės suruošti. Atsakovė į tai atsikirto, jog ji šiuo metu yra nėštumo ir gimdymo atostogose, po to bus vaiko auginimo ir priežiūros atostogose, todėl sūnų paruošti kelionei ir išlydėti gali bet kada. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsakovės argumentus ir išimtinai vaiko interesus, nurodė, jog tėvo bendravimas su vaiku turi vykti ne Raseiniuose, o Šiaulių mieste, nes vaikas su tėvu ilgą laiką nesimatė, dėl kelių valandų važiuoti vaikui į Raseinius, kad pasimatyti su tėvu, neatitinka vaiko interesų, jis turėtų bendrauti savo įprastoje aplinkoje, tiek gyvenamojoje vietoje, tiek kitur – pvz. prekybos ir pramogų centre „Akropolis“, atsakovė kliūčių tam nedarys, į tai ji žiūri labai geranoriškai ir lanksčiai, bendraujant su vaiku jo gyvenamojoje vietoje vaikui mažesnė trauma, lengviau bendrauti, be to, jis nebus pavargęs nuo važiavimo į kitą miestą, tėvas turėtų ateiti pas vaiką, o ne atvirkščiai. Iš esmės tarp šalių ginčas dėl bendravimo su vaiku yra dėl vaiko paėmimo ir grąžinimo vietos ir laiko.

Vaikas turi teisę į šeimos gyvenimą ir ryšius, t. y. į bendravimą su tėvais ir artimais giminaičiais, o kiti asmenys (tarp jų ir vaiko tėvai) negali trukdyti šios teisės įgyvendinti, jeigu toks trukdymas yra nesuderinamas su vaiko teisėtais interesais (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio 1 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalis). Neginčijama, kad vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku, jei tai atitinka vaiko interesus ir dėl to nekyla ginčų, tačiau iš Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi nustatytos laikinos vaiko su tėvu bendravimo tvarkos matyti, kad pats ieškovas nesiekia su vaiku bendrauti, nors vaikas susitikimų su tėvu labai laukia. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovas prašo, o atsakovė sutinka, jog tokia tvarka būtų nustatyta, nes ir jai patogiau planuoti laiką, tėvo su sūnumi bendravimo tvarka nustatytina.

Ieškovas su vaiku nori susitikti prie Maxima XX, esančios Vilniaus g. 93, Raseiniuose, automobilių stovėjimo aikštelėje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nei viena iš šalių neturi transporto priemonės, atsakovė tai pabrėžė, nurodydama, jog jai autobusu iki Raseinių bus nepatogu vežti vaiką, gali nebūti kaip grįžti. Ieškovas to neakcentavo, nenurodė, kaip jis atvyks, tačiau tvirtino, jog vaikas jo gali palaukti ir Raseinių autobusų stotyje, jeigu jis vėluotų.

32. Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės sūnus A. P., gim. 2009m., lanko pradinę mokyklą, yra jaunesnio mokyklinio amžiaus, jam 8 metai, o šalių tarpusavio santykiai neigiamai įtakoja vaiko emocinę būklę ir psichinę sveikatą, kelia grėsmę vaiko interesams, kas rodo, jog šalių sūnui šiuo metu svarbu užtikrinti pastovią saugią aplinką, psichinę, fizinę sveikatą bei gerovę ir vaiko teisę bendrauti su tėvu. A. P. dabartinė gyvenamoji vieta yra su motina R. P. Šiaulių mieste, o ieškovas su šeima gyvena Kaune. Šalis skiria nemažas atstumas (apie 178 km, apie 2 valandas kelio). Ieškovas teigia, jog atsakovė neleidžia jam bendrauti su vaiku. Atsakovė nurodo, jog yra geranoriškai nusiteikusi dėl vaiko bendravimo su tėvu. Byloje nėra duomenų, kad nustačius ieškovui bendravimo tvarką su sūnumi, būtų pažeistos sūnaus teisės ir teisėti interesai. Kaip nurodė atsakovė, tėvas su sūnumi bendrauja gražiai, vaikas bendrauja noriai, pereinamasis laikotarpis dėl bendravimo nereikalingas ir nenustatytinas. Iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017-07-18 pokalbio su A. P. aprašymo Nr. PAVT-19 (1 t., 52 b. l.) matyti, kad skyriuje buvo bendrauta su nepilnamečiu vaiku A. P.. Pokalbyje dalyvavo atsakovė. Iš pokalbio su A. darytina išvada, kad ryšys taip sūnaus ir tėvo yra nutrūkęs, vaikas tėvo nepažįsta, bet norėtų su juo bendrauti.