- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-05-23
- Bylos Nr.
- 1-33-354/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-2-00013-2023-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Matuzevičienė
- Civilinis ieškovas
- K. L.
- Kaltinamasis
- J. B.
- Advokatai
- Modestas Švažas, Edmundas Jankaitis, Zoja Kastėnienė
nepilnametei nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei K. L., jos atstovams pagal įstatymą L. G., I. R., įgaliotiesiems atstovams advokatams Edmundui Jankaičiui, Zojai Kastėnienei,
neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neturintis teistumo, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 150 straipsnio 4 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kaltinamasis J. B. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) metų iki (duomenys neskelbtini) metų, tikslus laikas nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir name, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas vieninga tyčia, pasinaudodamas nukentėjusiosios K. L., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl mažametystės, dėl kurios nukentėjusioji negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų reikšmės ir jiems pasipriešinti, tiksliai nenustatytą skaičių kartų, bet ne mažiau kaip penkis kartus, prieš nukentėjusiosios valią ją seksualiai prievartavo, tai yra: rankomis lietė nukentėjusiosios krūtinę ir lytinius organus, liepė nukentėjusiajai liesti jo lytinį organą, paėmęs nukentėjusiosios ranką ir uždėjęs ją ant savo lytinio organo, lietė ir braukė su nukentėjusiosios ranka savo lytinį organą, lietė savo lytiniu organu nukentėjusiosios lytinius organus, kišo savo lytinį organą nukentėjusiajai į burną ir išangę, tokiu būdu tenkino savo lytinę aistrą prieš mažametės nukentėjusiosios K. L. valią kitokio fizinio sąlyčio, oraliniu ir analiniu būdu. Tokiais tyčiniais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje.
2. Be to, kaltinamasis J. B. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) metų iki (duomenys neskelbtini) metų, tikslus laikas nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir name, esančiame (duomenys neskelbtini), seksualiai prievartaudamas mažametę nukentėjusiąją K. L., gim. (duomenys neskelbtini), nesunkiai sutrikdė mažametės nukentėjusiosios psichikos sveikatą – sukėlė jai kitas reakcijas į stiprų stresą (duomenys neskelbtini), t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte.
Įrodymai
3. Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. B. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad K. L. yra jo sesers (E. B.-G.) duktė, pastaroji pas jį adresu: (duomenys neskelbtini) gyveno iki (duomenys neskelbtini) metų birželio mėnesio. Ten gyveno jis, jo mama D. B., sesuo E. B., J. S. (kaltinamojo sesuo), K. L. Paskui E. B. pradėjo išgėrinėti, keldavo triukšmą, tai jis šią iškraustė su dukra pas mergaitės tėvą A. L. į (duomenys neskelbtini). E. B. kartais paskambindavo, jie pašnekėdavo, kartais ir su K. L. pašnekėdavo telefonu. Po to jie mažai susitikdavo. Susitikę buvo (duomenys neskelbtini) metais, pabendravo.
(duomenys neskelbtini) metais su K. L. nebendravo, jis gyveno tuo pačiu adresu: (duomenys neskelbtini), bet nebendravo, ji nebuvo atvykusi su savo mama. Ji (K. L.) važiuodavo pas jo mamą. Mama (duomenys neskelbtini) metais išsikraustė iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) namą. Jis ten (duomenys neskelbtini) gyveno su drauge A. B. (duomenys neskelbtini) metų iki (duomenys neskelbtini) metų spalio mėnesio. Dabar jis gyvena tuo pačiu adresu, bet vienas. K. L. nuo (duomenys neskelbtini) metų, kai išsikraustė jo mama, pas jį nėra buvusi.
(duomenys neskelbtini) metais jis lankydavosi (duomenys neskelbtini) padėti krikštatėviui V. N., bet K. L. ten nebūdavo. Jis (duomenys neskelbtini) nepasilikdavo nakvoti. Kai dirbdavo, tai retkarčiais būdavo išgertuvės. K. L. atvykdavo į (duomenys neskelbtini), bet tada jo ten nebūdavo, jie ten nebuvo susitikę.
Gal (duomenys neskelbtini) metais jis ėjo su mama per tiltą pas pastarąją ir sutiko K. su J. S. K. pradėjo jį necenzūriniais žodžiais „kolioti“. Jis nežino, kodėl K. L. jį negražiais žodžiais išvadino, jie nebuvo susipykę. Su K. L. jie nei mieste, nei kitur nebuvo susitikę, telefonu nebendraudavo, jis į (duomenys neskelbtini) nevažiavo.
Kaltės nepripažįsta. Nežino, kodėl K. L. sako, kad jis seksualiai prie jos lietėsi. K. L. su J. S. anksčiau susiskambindavo, bendraudavo. Apie jam pareikštus kaltinimus su niekuo nekalbėjo – nei su K., nei su J., mama tik žinojo, kad jis yra kaltinamas, ir viskas.
Negali pasakyti, kas galėjo atlikti tokius veiksmus, kad mergaitė apie tai pasakoja. Jo sesuo J. S. jam buvo pasakojusi, kad, kai E. B. ištekėjo, išsikraustė į (duomenys neskelbtini), tai K. mušdavo E. vyras, buvo užrakinę kambaryje netrumpam laikui.
Vieną kartą dėdė A. D. buvo pasisodinęs ant kelių K., savo rankas įdomiai sudėjo jai ant kelių. Tai buvo pas jį kieme. Mergaitei tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) metai. Buvo pavasaris, mergaitė buvo su pėdkelnėmis. Mergaitė iš pradžių išsigando, bet po to – nieko. Jis tokių veiksmų jos atžvilgiu nėra atlikęs.
J. S. dabar yra (duomenys neskelbtini) metų, jų santykiai neblogi, pastaroji mėgsta pameluoti, bet tai vaikiškas melas. Jeigu K. J. S. pasakojo, tai pastaroji patikėjo, kad taip buvo. K. L. melavo. Nežino, kodėl jį apkalba, negali pakomentuoti, kodėl ekspertizės akte nurodyta, kad nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti K. L. parodymais.
Gal kai jo nebūdavo namuose, būdavo jo draugė, ir K. L. lankydavosi su savo mama. Pas V. N. tikrai nesusitikdavo su K. L.
Po nukentėjusiosios K. L. apklausos teisme gali pasakyti, kad pastaroji meluoja, sako neteisybę. Nežino, kodėl ji taip sako, nes tikrai to nebuvo.
Dėl prokurorės teisme pateikto pakeisto kaltinimo neturi ką pasakyti, nepripažįsta kaltės.
Dėl to, ką ekspertė nurodė, jog dėl jo veiksmų K. L. išsivystė kitos reakcijos į stiprų stresą – nežino.
4. Mažametė nukentėjusioji K. L., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad jai yra (duomenys neskelbtini) metų, mokosi (duomenys neskelbtini).
Kai gyveno su mama ir tėčiu, lankė darželį. Kai pradėjo gyventi su mama, turėjo eiti į (duomenys neskelbtini) klasę. Nėjo į mokyklą, tada paskambino policija, ir ji sugrįžo pas tėtį. Maždaug nuo (duomenys neskelbtini) klasės gyveno pas tėtį adresu: (duomenys neskelbtini). Kai mama su tėčiu gyveno kartu, jie gyveno ten pat – (duomenys neskelbtini). Paskui mama išėjo ir ją pasiėmė. Su mama gyveno (duomenys neskelbtini). Ten gyveno per vasarą. Nežino, kiek jai galėjo būti metų. Kai vėl pradėjo gyventi su tėčiu, turėjo eiti į (duomenys neskelbtini) klasę.
J. yra jos „babos“ (močiutės) dukra. J. i dabar yra (duomenys neskelbtini). Anksčiau J. jai buvo kaip sesė, bendraudavo, kada pas pastarąją vasarą būdavo, bet dabar nebendrauja. J. yra jos „babos“ sūnus, jos mamos brolis. Ji nelabai su pastaruoju bendraudavo.
Kol gyveno su mama ir tėčiu (duomenys neskelbtini), vasarą važiuodavo į (duomenys neskelbtini) pas „babą“, pabūdavo ilgiau. Nežino, kur tuo metu „baba“ gyveno. Kai nuvažiuodavo pas „babą“, J. kartu su „baba“ negyveno, gyveno kitur, už geležinkelio, bet J. ateidavo pas „babą“ išgerti arba jie eidavo pas J. .
Kai su mama išvažiavo į (duomenys neskelbtini), pas „babą“ nevažiuodavo, su J. nesusitikdavo. Kai grįžo gyventi pas tėvą į (duomenys neskelbtini), nuvažiuodavo vasarą pas „babą“, būdavo savaitę, kelias paras. J. ateidavo pas „babą“. Kai susitikdavo su J., visą laiką būdavo kartu su „baba“. Su „baba“ nueidavo pas V. Kai būdavo pas „babą“, su J. nueidavo pas J. Kai nueidavo pas V. su „baba“, kartais būdavo J. Ten su J. yra pasilikę dviese.
J. prie jos lįsdavo, bandydavo išprievartauti. Kai ji pasakydavo, kad pasakys mamai ar kam nors, J. jai grasindavo, kad sumuš, kad niekam nesakytų. Pagal ją vieną kartą buvo pas V. namuose, nes J. ją su J. prižiūrėjo, ir pas pastarąjį namuose. Pas J. į namus nueidavo su „baba“. Kai J. lįsdavo, „babos“ nebūdavo, jis būdavo vienas.
J. gyvena su drauge daugiabutyje, pirmame aukšte.
Nežino, kiek jai tada buvo metų. Dažniausiai tai vykdavo, kai gyveno su mama ir tėčiu. J. bandė įkišti savo lytinį organą jai į išangę. Neprisimena, ar lietė krūtinę, lytinius organus. Bandė įkišti savo lytinį organą į burną, norėjo, kad ji smaukytų. Bandė įkišti į priekį ir į galą. Ne tik bandė, bet ir įkišo. Nepamena, ar lietė jos krūtinę, lytinius organus. Jis kišo lytinį organą jai į burną, prašė, kad ji liestų jo lytinius organus savo rankomis. Tuose namuose (duomenys neskelbtini) galėjo būti nuo 2 iki 5 kartų. Ji buvo maža, todėl bijojo priešintis. J. grasino jai, kad niekam nesakytų. Jai atrodo, J. būdavo labiau blaivus. Kai jis lįsdavo prie jos, tuo metu jo namuose nieko nebūdavo. Pas V. namuose (duomenys neskelbtini) buvo taip pat 1 ar 2 kartus, liepdavo tą patį daryti, kišdavo, bet buvo mažiau tokių J. veiksmų. Negali pasakyti, ar pas V. buvo vėliau, ar tuo pačiu metu kaip ir pas J. Kai J. lindo prie jos pas V., ji gyveno su mama ir tėčiu. Kai gyveno tik su tėčiu ir nuvažiuodavo į (duomenys neskelbtini), nežino, ar J. lįsdavo.
Apie tai bandė pasakyti tėčiui, bet šis ja nepatikėjo. Paskui ji pasakė J., ši, tikriausiai, pasakė „babai“, pastaroji supyko, sakė, kad ji meluoja, prisigalvojo.
Ji lankėsi pas psichologę V., šiai papasakojo teisybę.
J. kišo lytinį organą jai į priekį, pagal ją negiliai, nes maža buvo. Prisimena, kad, kai buvo pas V., sakydavo, kad ji garsiai nieko nesakytų, netriukšmautų. Kai buvo pas J., tai vieną kartą buvo ant lovos ir virtuvėje. Neprisimena, kaip viskas prasidėdavo, neprisimena, ar nurengdavo ją, neprisimena, ar pats nusirengdavo. Kai buvo lovoje, tai gulėjo, jis bandė pražergti jos kojas. Nepamena, kaip bandė pražergti kojas. Jis dar bandė kišti į galą, t. y. į užpakalį. Į užpakalį kišo ir pas J. namuose, ir pas V. Įėjus pas V. į namus, reikia pasukti į kairę, ir ten yra didelis kambarys, ten ant lovos tie dalykai vykdavo. Neprisimena, ar pas V. buvo labiausiai įsiminęs atvejis. Pirmos apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir ekspertizės metu geriau atsiminė nei dabar. Kai tie dalykai vyko pas J. namie, negali pasakyti, kiek kartų kišo, kiek kartų prašė laikyti lytinį organą. Pas J. buvo ne mažiau 5 kartų. Kad kišo į užpakalį, anksčiau nepaminėjo, nes buvo gėda. Į užpakalį kišo ir pas V., ir pas J. namuose. Visi tie patys būdai būdavo ir pas J., ir pas V. Ji matydavo J. lytinį organą. J. atsisegdavo kelnes ir išsitraukdavo lytinį organą, daugiau nieko nepamena. Tie dalykai trukdavo iki pusvalandžio arba iki tol, kol kas ateidavo. Jis kaip ir slėpdavosi nuo kitų. Jis jai grasindavo ir prieš veiksmus, ir po veiksmų, sakė trenks su kažkokiu laidu. Neprisimena, kaip dar grasindavo. Grasindavo, kad niekam nesakytų. Jis jai nesakydavo, ką čia jie daro, jei ji nedarydavo, tai jis paimdavo jos ranką, kad ji jam pradėtų daryti. Ji nenorėdavo viso to daryti.
Neatsimena, kada pradėjo suprasti, kad jis elgiasi negerai, gal kai grįžo gyventi pas tėtį. Kai jis tai darydavo, ji jausdavosi labai blogai, bijodavo jo. Kai matydavo J. po to, ji pykdavo ant jo, kartais jai būdavo su juo nepatogu būti. Nevengdavo jo. Kai paskutinį kartą buvo pas „babą“, kažką jam buvo pasakiusi, kad jis labai supyko. Neatsimena, ką jam tada pasakė, tikriausiai, blogus žodžius.
Negali pasakyti, kada buvo paskutinis kartas, kai J. taip su ja elgėsi. Tiksliai nežino, ar paskutinis kartas buvo, kai ji gyveno su tėčiu ir mama, ar tik su tėčiu. Nežino, kas paskatino pasipasakoti, tiesiog iš niekur nieko pradėjo rašyti tėčiui, bet šis nesuprato, paskui su psichologe kalbėjo, tai pasijuto geriau ir pasipasakojo, kad ją geriau suprastų, žinotų apie ją daugiau.
Kai gyveno pas tėtį, suprato, kad J. elgiasi negerai, ir dabar supranta, nes dabar mokosi ir labiau viską supranta.
Nepamena, ar jautė skausmą, kai darydavo tuos dalykus. Mano, kad jos gyvenimas dabar būtų kitoks, jeigu nebūtų buvę tų įvykių su J., nebūtų nepatogu būti prie vyrų, nes jai nepatogu žiūrėti, kai žmonės bučiuojasi ar apsikabina arba kai ją liečia, jai nepatogu, labai baisu. Teisingai pasakojo, kad nelabai mėgsta knygas skaityti ar žiūrėti filmus apie tai. Iki šių dienų tie įvykiai sukelia neigiamas emocijas, kartais prisimena. Mama duodavo vaistų, kad ji užmigtų, nes sunkiai užmigdavo. Vaistus pradėjo gerti nuo tada, kai su mama gyveno (duomenys neskelbtini). Dabar jų negeria, geria tuos, kuriuos išrašė psichiatrė, kad geriau miegotų. Pas psichiatrę lankosi, su pastarąja gerai sutaria, gali sakyti, kad ši yra jos draugė. Pas psichologę ketina eiti.
Pas J. dažniausiai ateidavo su mama ir močiute, bet jos kažkur išeidavo, o ji likdavo. Pas V. irgi ne viena nueidavo. Eidavo su „baba“ ir mama, su „baba“ ir J. Kai būdavo pas V., tai V., „baba“, mama būdavo išėję, o J. ją turėdavo prižiūrėti. Nežino, kas konkrečiai ją palikdavo J. prižiūrėti. Kai gyvendavo visi kartu, nuo vaikystės, jos nepalikdavo J. prižiūrėti. Neatsimena kažkokių nesutarimų su J.
Galima ja tikėti, tik gali kai kurių dalykų neprisiminti ar ne taip pasakyti. Prieš apklausas niekas nesakė, ką sakyti ar nesakyti.
4.1. Mažametė nukentėjusioji K. L., 2023 m. vasario 2 d. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad jos mamos brolis J. B. pradėjo ją liesti. Buvo pas jį namuose, kurie yra (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini). Ten yra butas. Tas dėdė prieš pradedant liesti sakė, kad niekam nesakytų. Jis sakė, kad jai kažką padarys, jei pasakys. Ji nesuprato, ką jis gali padaryti, jei kažkam pasakys. Jis ją liesdavo, tai buvo (duomenys neskelbtini) kartus. Nelabai atsimena visus kartus. Nelabai gerai atsimena, kaip lietė pirmą kartą. Prisimena, kai mama išėjo, ir jis pradėjo liesti. Jis lietė tas vietas, kurių nenori, kad liestų. Lietė tol, kol sugrįžo mama su „baba“ (nupiešiamas žmogeliukas ir mergaitė pažymi vietas, kurias jai lietė, t. y. krūtinės zoną, lytinių organų vietas). Tas vietas dėdė jai lietė ne per rūbus. Lietimas truko apie 10 minučių. Ją lietė su savo rankomis, lietė su abiem rankomis iš karto. Liesdamas rankomis tiesiog tas vietas braukinėjo. Jis visą laiką baigdavo liesti, kai ateidavo mama, „baba“ ar kiti žmonės. Apie tai, kad ją lietė, yra sakiusi tėčiui, kol dar gyveno su juo, o jis pasakė „babai“, tada ji sakė, kad ji „svaigsta“. Ji jautėsi blogai, nes jai nepatinka, kai ją liečia. Dabar jaučiasi geriau, bet vis tiek turi traumų, nes negali būti su vyrais viename kambaryje, jai nepatogu būti su visais vyrais. Ji eidavo ir dabar eina pas psichologą. Ėjo pas vieną specialistę, kuri išrašė vaistus, kad jai sugrąžintų emocijas. Šiandien buvo paskutinė tų vaistų tabletė.
Pirmą kartą J. ją lietė, kai jai buvo kokie (duomenys neskelbtini) metai. Kiti kartai buvo tada, kai jis būdavo su ja. Pirmas ją lietė J. J. visada liesdavo tuose pačiuose namuose, bet vieną kartą lietė pas tetos patėvį. Paskutinį kartą J. ją lietė, kai jai buvo gal (duomenys neskelbtini) metų. J. ir A. nesakė, kaip jaučiasi dėl to, kad ją lietė. Blogai jautėsi, kai J. liepė nesakyti, kad jis ją lietė, ji jo bijojo. Labiausiai bijojo, kai jai pasakydavo kažko nedaryti ir dar liesdavo. Tie (duomenys neskelbtini) kartai, kai J. ją lietė, buvo per keletą dienų. Pirmą kartą, kai J. ją lietė, jai buvo (duomenys neskelbtini) metai, o paskutinį kartą – jai buvo (duomenys neskelbtini) metų. Kai būdavo pas dėdę J., tai jis ją liesdavo, o kai būdavo kiti žmonės, tai jis su jais kalbėdavo, gerdavo. Kai jis ją liesdavo, kitų žmonių nebūdavo. Kai ją liesdavo, būdavo diena, šviesu. Tuose namuose nėra likusi miegoti. Tais kartais, kai ją lietė, ji vilkėjo „maikę“ ir šortus, nes buvo vasara. Jis tiesiog visiškai ją nurengdavo. Rūbus padėdavo bet kur, o kai baigdavo liesti, ji pasiimdavo ir apsirengdavo. Jis su savo rankomis liesdavo visur. Savęs jis neliesdavo, jis būdavo apsivilkęs „maikę“, kelnes. Yra buvę, kad jis nusivilktų „maikę“, kelnes. Yra buvę, kad jis buvo su rūbais, ir buvo, kad būdavo be rūbų. Ne visus rūbus buvo nusivilkęs, nebuvo tokių kartų, kad buvo visai nuogas. Jis nusivilkdavo „maikę“ arba kelnes. Kartais nusivilkdavo apatinius, o kartais ne. Yra mačiusi dėdę J. nuogą. Nėra buvę, kad ją liestų ne tik ranka. Ji nėra jo lietusi. Jis yra sakęs, kad ji turi jį paliesti, ji darydavo taip, kaip jis liepė, nes jo bijodavo. Jis prašė jos liesti jo lytinį organą. Ji lietė jo lytinį organą, nes jis savo ranka paimdavo jos ranką ir liesdavo save. Kartais savo rankos negalėjo kontroliuoti, nes jis paimdavo jos ranką ir lietė save, braukė, laikė ant intymių vietų. Nėra mačiusi skysčio, kuris išbėgtų iš jo lytinių organų. Ji tai darydavo tol, kol ateidavo jos mama su „baba“ ar kiti žmonės. Niekas nėra matęs, kai ji ar J. buvo be rūbų. Kai J. ją liesdavo savo namuose, būdavo jo kambaryje, ten, kur jis miega, arba virtuvėje. Jo kambaryje būdavo prie lango ir spintelės. Ji stovėdavo ir jis stovėdavo. Virtuvėje būdavo prie kriauklės arba prie spintelės. Visi (duomenys neskelbtini) kartai jai vienodai buvo nemalonūs. Sunkiausias kartas buvo tada, kai buvo pas tetos patėvį, teta miegojo ir J. lindo, sakė, kad būtų tyliai ir nepažadintų tetos. Jis prie jos lindo, o ji gulėjo ant pilvo be rūbų, jis buvo su rūbais. Paskui nusirengė, lindo su savo organu. Nesakys, ką darė su savo organu, nes jai nemalonu. Jis lindo visur su lytiniu organu ir su rankomis ją lietė. Tą lytinį organą jis kišo į apatinę dalį prie nugaros, tai vieta, ant kurios sėdima. Jis ten įkišo savo lytinį organą. Kai jis įkišo lytinį organą, jautė blogas emocijas, kūnas jautė skausmą. Vienas kartas buvo, kai kišo lytinį organą. Tai buvo, kai buvo pas tetos patėvį ir ten miegojo, tada jai buvo kažkur (duomenys neskelbtini) metai. Kai J. jai įkišo lytinį organą, buvo diena, tada teta miegojo. Jis kišdavo, ištraukdavo lytinį organą į užpakalį. Kitur jis nėra įkišęs lytinio organo. Bandė kitur įkišti lytinį organą, bet ji jį nustumdavo toliau nuo savęs. Tokie buvo 4–5 kartai. Tuo metu kartais gulėdavo, kartais stovėdavo. Tai būdavo pas J. Tais kartais, kai bandė įkišti, dažniausiai jos kojas praskleisdavo. Ji eidavo nuo jo toliau. Bandydavo iš kambario išeiti, apsirengti, bet nepavykdavo, nes būdavo per mažai laiko atsistoti, apsirengti ir išeiti. Jis tik į užpakalį yra įkišęs lytinį organą. Jis praskėsdavo jos kojas tiesiog su rankomis. Tuo metu jautė jo rankas, jis stipriai praskėsdavo jos kojas. Nieko nesakydavo, kai bandydavo praskėsti kojas. Visą laiką prieš ir po jis sakydavo, kad niekam nepasakotų. Ji papasakojo tetai ir tėvui, bet ja jie netikėjo. Teta papasakojo „babai“, bet ji nepatikėjo ir sakė, kad prisifantazavo. Kalba apie tetą J. Paskutinį kartą ją lietė prieš 2–3 metus vasarą. Jos daugiau nelietė, nes pas jį daugiau neidavo, o jei eidavo, tai ne viena (1 t., b. l. 76–79).
5. Mažametė liudytoja J. S., 2022 m. gruodžio 15 d. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad K. L. yra jos sesės dukra. K. jai sakė, kad jos (J. S.) brolis lindo prie jos (K. L.), kai ji buvo mažesnė. Jos brolis yra J. B. Ji (K. L.) sakė, kad jis liepė jai liesti jo lytinius organus, sakė, kad jis ją lietė, sakė, kad lietė visą kūną. Ji sakė, kad vieną kartą taip buvo ir kad daugiau nebenorėjo pas jį miegoti. Tai buvo pas jos brolį, kuris gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). Ji (K. L.) jai apie tai pasakojo, kai buvo pas ją atvažiavusi. Su K. apie tai kalbėjosi šių metų rudenį. K. sakė, kad tas įvykis buvo, kai ji buvo mažesnė, nesakė, kada tiksliai. Suprato, kad K. buvo nelaiminga, nes ją lietė nepažįstamas žmogus. J. B. yra jos brolis, jam yra (duomenys neskelbtini) metai. K. sakė, kad jos (J. S.) brolis lietė visą kūną ir viskas. Tiesiog sakė, kad jis jai lietė su visom rankom per visą kūną, sakė, kad jis jai liepė liesti jo nuogą lytinį organą. Sakė, kad jai lietė krūtinę ir mergaičių lytinius organus. Sakė, kad lietė ne per rūbus, nes liepė jai nusirengti. K. sakė, kad jai liepė liesti jo lytinį organą, kaip supranta, ji lietė jo lytinį organą. Ji tiesiog sakė, kad liepė, o ji suprato, kad lietė (1 t., b. l. 93–94).
6. Liudytoja E. B.-G. (kaltinamojo sesuo), teisme atsisakiusi duoti parodymus, ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja parodė, kad su A. L. pradėjo bendrauti maždaug (duomenys neskelbtini) metais, susipažino (duomenys neskelbtini). Kai pradėjo nuo jo lauktis dukters K., su juo kartu negyveno, nevedė bendro gyvenimo kartu. A. L., kai dukra buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, pasiūlė joms gyventi pas jį. Ji sutiko, K. Š. pradėjo lankyti vaikų darželį. Ji aktyviai dalyvaudavo įvairiose veiklose, mėgdavo piešti, auklėtojai sakė, kad ji turi gerą atmintį. Priešmokyklinę klasę K. lankė (duomenys neskelbtini). Mokslai jai sekėsi gerai, mokytojai ją gyrė. Pradinėse klasėse K. taip pat mokėsi gerai. Mokytojai sakė, kad ji labai gerai skaitydavo, greitai įsimindavo eilėraščius, padėdavo mokytojams, buvo draugiška, bendraujanti tiek su klasiokais, tiek su mokytojais. Kai K. mokėsi pirmoje klasėje, tarp jos ir A. L. prasidėjo nesutarimai, ji susirado kitą vyriškį ir išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajoną. Norėjo, kad K. gyventų kartu su ja (duomenys neskelbtini), tačiau, pragyvenus kartu su ja vieną vasarą, ji pasakė, kad nenorinti keisti mokyklos, gyvenamosios vietos ir pageidavo pasilikti gyventi kartu su tėvu A. L. (duomenys neskelbtini). Vėliau R. teismo sprendimu buvo nustatyta K. gyvenamoji vieta su tėvu. Nors ji pati gyveno atskirai, bet su dukra ryšys nenutrūko. Jos pasiskambindavo viena kitai, susitikdavo dažniausiai pas jos mamą, nes pas A. L. ji nenorėdavo važiuoti. K. gerai sutaria su savo močiute, tai yra jos mama, ir su savo teta J. ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus). Su jos broliu J. ji, kiek jai žinoma, taip pat sutaria gerai. K. šiuo metu gyvena pas globėją (duomenys neskelbtini), lanko mokyklą. Jai pasakojo, kad mokslai naujoje mokykloje sekasi gerai, yra susiradusi draugų. Tuo laikotarpiu, kai K. gyveno kartu su ja, jokių sveikatos problemų ji neturėjo, ji nebūdavo nervinga, mergaitė būdavo linksma, draugiška. Daugiau jokių papildymų neturi (1 t, b. l. 97–100).
7. Liudytoja D. B. (kaltinamojo motina), teisme atsisakiusi duoti parodymus, ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja parodė, kad K. L. yra jos anūkė, tai yra jos dukters E. B.-G., gim. (duomenys neskelbtini), dukra. K. nuo kūdikystės iki maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus gyveno kartu su ja, savo mama ir jos sūnumi J. B., gim. (duomenys neskelbtini). Kai K. buvo maždaug (duomenys neskelbtini) metai, ji su savo mama išsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini), ir gyveno kartu su A. L. pastarojo namuose. Kartu su savo jauniausia dukra J. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnumi J. ji nuvažiuodavo pas juos į svečius, viskas jų šeimoje buvo gerai. J. su K. nuo pat mažens gerai sutardavo, jos viena kitą vadina sesėmis. Mokslai K. pradinėse klasėse sekėsi gerai, mergaitė noriai mokėsi, mokykloje turėjo draugų. K. dažnai paskambindavo, abi kalbėdavosi. Jų abiejų tarpusavio ryšys yra labai artimas.
Kiek jai žinoma, K. šių metų pavasarį gydėsi (duomenys neskelbtini) klinikoje. A. L. jai sakė, kad K. blogai su nervais. Ji K. klausė, kas jai yra, kodėl ji nervinasi ir panašiai, tačiau pastaroji jai neatsiskleidė, ji K. pasakė, kad jai mamos meilės reikia, ir ši atsakė, kad taip.
Buvo toks atvejis jos namuose šių metų pavasarį, kai A. L. darė operaciją, o K. buvo pas ją. Eidama lauke su sūnumi J. sutiko K. kartu su dukra J. K. apkaltino juos, kad neva jie einantys pirkti alkoholio, po to pradėjo šaukti ant J., pasakė: „Kad tavo snukio nematyčiau, padla“, išvadino visokiais necenzūriniais žodžiais. Kodėl ji taip jį iškeikė, nežino, pagalvojo, kad jai su nervais, psichika kažkas negerai.
J. B. yra jos sūnus, jų santykiai yra geri, jis apsilanko jos namuose, padeda, kai reikia. Jos anūkė K. L. atvažiuodavo pas ją tuomet, kai jos tėvas A. L. išvažiuodavo gydytis į (duomenys neskelbtini) arba kai jai būdavo atostogos. Vasaros atostogų metu K. praleisdavo pas ją kelias dienas, bendraudavo su jos dukra J. Pas sūnų J. ji K. ir J. vienų pačių neleisdavo eiti.
Kiek pamena, 2022 m. vasarą K., ji pati ir jos dukra J. buvo pas J. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir dėl neaiškių priežasčių K. pradėjo įvairiais žodžiais keikti J., sakė: „Kad tavo snukio nematyčiau“, ir panašiai. Ji pagalvojo, kad jai tiesiog „užėjo“. Vėliau klausė jos, kodėl ji keikė J., bet ji tiesiog nusišypsojo ir nieko daugiau jai nepaaiškino. J. jai sakė pats nesuprantantis, kodėl K. jį taip užsipuolė. Svarstė, kas jai atsitiko, kodėl ji tokia pasidariusi pikta, priešiška, nusprendė, kad galbūt jai kažkas negerai su psichine sveikata, be to, jos mama E. ja nesirūpindavo. Kiek jai žinoma, K. yra buvusi pas jos draugą V. N., gyvenantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Kiek prisimena, K. nueidavo pas jį su savo mama E., kai tuo tarpu A. L. nueidavo į miestą apsipirkti. Sūnus J. su V. N. sutaria gerai, esant reikalui J. šiam padeda namų ūkyje. V. N. yra J. krikštatėvis (1 t., b. l. 102–105, 107–109).
8. Liudytojas V. N. parodė, kad kaltinamasis yra jo krikšto sūnus, jie kartu negyvena.
Prieš 8–9 metus jis savo gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), buvo užleidęs draugei D. B., pastaroji ten gyveno su dukra J. S.
Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 112–115), liudytojas nurodė, kad jos (D. B. su dukra J. S.) ten gyveno apie pusę metų, joms atėjo eilė socialiniam būstui ir jos išsikraustė. J. B. ten negyveno. Jis nežino, ar J. B. ten lankydavosi. Jis pats kartu su D. B. ten negyveno, ateidavo į svečius. E. B.-G. su dukra K. L. ten tikriausiai lankydavosi, jas matydavo. Kai D. B. su dukra išsikraustė, pastarosios užeidavo pas jį, bet labai retai – kai eidavo į turgų ar parduotuvę. Anksčiau pas jį ateidavo D. B. su anūke K. L. Kai užeidavo, vykdavo išgertuvės, kartais būdavo su nakvyne. K. L. gyveno kitur, ji nenakvodavo. Kai užeidavo ir būdavo išgertuvės, gal K. L. yra buvusi su savo mama E. B.-G. Nepamena, ar J. B. buvo tuo metu. Jis neprisimena metų, kada tai buvo. Būdavo tokių situacijų, kad išgėrinėjant jis pats užmigdavo, ir nežino, ką tuo metu veikė svečiai. Yra buvę, kad esant E. B., D. B., jis užmigdavo ar visi užmigdavo.
Jis negali patikėti, kad J. B. seksualiai prievartautų K. L. Jis nėra matęs, kad J. B. trauktų vaikai. J. B. turėjo draugę, bet šios vardo jis nežino. J. B. nėra pas jį atėjęs su K. L. dviese. Nėra girdėjęs, kad J. B. turėjo prižiūrėti K. L., nemano, kad pastarajam palikdavo prižiūrėti K. L.
Jis su J. B. atskirai išgerdavo, kai pas jį būdavo talkos, J. B. jam padėdavo malkas parsivežti ar obuolius iš sodo. Tuo metu D. B. nebūdavo. Nebūdavo taip, kad jam nežinant kas nors susirinkdavo į tą namą, jis viską žinodavo. Kai D. B. gyveno, tai nežinodavo, kas ten ateidavo.
Su D. B. jie draugai nuo vaikystės. Jie nevedė bendro ūkio, tik užleido pastarajai namuką gyventi.
8.1. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. N. parodė, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), pradėjo gyventi nuo (duomenys neskelbtini) metų rudens. Kai atsikraustė, leido savo draugei D. B. su dukra J. laikinai pagyventi pas jį iki tol, kol jos gaus socialinį būstą. Kraustytis jai padėjo sūnus J. B. ir jos brolis A. D. D. B. su savo dukra J. gyveno pas jį apie pusę metų, (duomenys neskelbtini) metais jos išsikraustė. D. B. sūnus J., kuris yra jo krikštasūnis, jo namuose niekada negyveno, pastarasis tik ateidavo į svečius arba jo paprašytas padėdavo namų ūkio darbuose. Su J. jo santykiai yra geri, nėra susipykę, kartas nuo karto pasiskambina vienas kitam. Jo namuose J. nėra pasilikęs nakvoti, pastarasis turi savo draugę, su kuria gyvena kartu jau keletą metų. D. B. anūkę vardu K. jis matė paskutinį kartą (duomenys neskelbtini) metais. Kiek prisimena, K. pas jį buvo atėjusi kartu su savo močiute D. B., savo mama E. ir teta J. Jos ėjo iš turgaus ir eidamos pakeliui visos užsuko. Daugiau, kiek prisimena, K. jis niekur nebuvo sutikęs (1 t., b. l. 112–115).
9. Liudytojas A. L. parodė, kad kaltinamasis yra jo dukros dėdė, su pastaruoju jis nelabai bendraudavo, nes toli vienas nuo kito gyvena. Kaltinamasis gyvena (duomenys neskelbtini), o jis gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. K. L. yra jo dukra. Dukra su juo ir su savo mama E. B.-G. gyveno (duomenys neskelbtini) kaime nuo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, kol K. L. suėjo (duomenys neskelbtini) metai. Paskui jų keliai išsiskyrė. 2018 m. birželio 27 ar 28 d. E. B.-G. su dukra išvažiavo į (duomenys neskelbtini) rajoną, ten net susituokė, bet dukra ten neilgai gyveno ir atsidūrė pas jį. Jam paskambino iš (duomenys neskelbtini) vaikų teisių ir klausė, ar gali pas jį atvežti dukrą. Jis pasakė, kad gali. Tai buvo 2018 m. rugsėjo 2 ar 3 d. Jam pasakė, kad dukra nori gyventi pas jį, nes ten kažkas pas juos įvyko, vyko teismai.
Jie iš karto nuėjo į mokyklą, priregistravo, kad jau kitą dieną dukra galėtų eiti į mokyklą. Dukrai tuo metu buvo 8 metai. Pastaroji su juo gyveno 4 metus ir mėnesį – iki 2022 m. spalio 15 d. Jų santykiai buvo normalūs, dukra labai meili mergaitė, bet jai „užplaukdavo“ truputį. Ji lankėsi pas psichiatrą, vaistus vartojo. Kaip dukra jam sakė, jai užeina pykčio priepuolis, ji tada savęs nevaldo.
Kai pasibaigė mokslo metai, vasarą jai suėjo (duomenys neskelbtini) metai. Tais metais jos pas močiutę jis neleido. Dukra matėsi su močiute D. B., nes jis važiuodavo į (duomenys neskelbtini) apsipirkti, dukrą pasiimdavo su savimi, ir kol jis po parduotuves vaikščiodavo, dukra bendraudavo su močiute ir su močiutės dukra J. S. Dukrą pas močiutę palikdavo apie 2 valandas laiko, nes paskui autobusu jie grįždavo namo. J. B. jis labai retai matydavo, nes pastarasis gyveno atskirai, ne su močiute. Jis nežino, ar J. B. ten nueidavo.
Kai dukrai suėjo (duomenys neskelbtini) metų, irgi pas močiutę jos neleido, nes jis su savo sese sutarė, kad ši paims jo dukrą į (duomenys neskelbtini) dviem savaitėms. Jis padarė dukrai asmens tapatybės kortelę, kad pastaroji galėtų važiuoti. Sesuo atvažiavo ir dukrą pasiėmė, o po dviejų savaičių ją parvežė.
Dar po metų, kai dukrai suėjo (duomenys neskelbtini) metų, jis leido dukrai savaitę pabūti pas močiutę D. B. Dukra pati sakydavo, kad nori pas močiutę, o J. S. vadino sese. Po savaitės paskambindavo ir paklausdavo, ar dar nori pasilikti, ar ją jau pasiimti. Dukra sakė, kad jis atvažiuotų ją pasiimti. Jis dukrą pasiėmė.
Dar kitais metais, kai dukrai jau buvo (duomenys neskelbtini), ji du kartus buvo pas močiutę: vieną kartą buvo savaitę, kai baigėsi mokslai, o paskui jam reikėjo rugpjūčio pabaigoje daryti operaciją (duomenys neskelbtini), tai sutarė su močiute, kad ši prižiūrėtų tris dienas jo dukrą. Po to dukrą iš jo paėmė.
Dukra pasakojo, kad, kai būdavo pas močiutę, su J. S. eidavo pasivaikščioti, tai nueidavo pas V. N., yra sakiusi, kad nueidavo pas J. B. Dukra nepasakojo, kad ją kas nors skriausdavo.
Kai K. L. gyveno pas jį su savo mama E. B.-G., jos važiuodavo į (duomenys neskelbtini) pas gydytojus, o kad eitų į svečius pas D. B., J. B., tai nelabai. Būdavo, kad išvažiuodavo kelioms valandoms, bet būdavo ir kelioms paroms. E. B.-G. paskambindavo, kad kitą dieną vaiką reikia vesti pas psichologą ar kokį tyrimą daryti, tai ji pasilikdavo nakvoti pas D. B., bet jis garantuoti negali, nes neklausdavo. Taip pat nežino, ar vykdavo išgertuvės (duomenys neskelbtini), kai E. B.-G. su dukra ten nuvažiuodavo. E. B.-G. nespjaudavo į alkoholį. Jis nežino, ar D. B. piktnaudžiaudavo alkoholiu, bet negali pasakyti, kad ši visiškai negerdavo. Jis nežino, ar pas V. N. namuose vykdavo išgertuvės. Dukra vieną kitą sykį yra pasakiusi, kad močiutė su kažkuo išgėrė, nesakė, kad prisigėrė. Dukra nesiskundė, kad ją kas nors skriaustų. Jis nepastebėjo, kad dukra grįžtų kažkokia pasikeitusi.
2022 m. rugsėjo mėnesį dukra buvo mokykloje, apie pietus paskambino D. B. ir paklausė, ar K. jam nieko nesakė, kai grįžo iš jos. Jis pasakė, kad nieko nesakė, ir paklausė, ką ji turėjo pasakyti. D. B. pasakė, kad K. su J. S. iš kažkur parėjo ir K. jai pasakė, jog J. B. ją išprievartavo. Jis pasakė, kad tai nesąmonė, nes pagalvojo, jei vaikui kažkas padaryta, pastebėtų, nes lieka pasekmės. D. B. smulkiau daugiau nieko nesakė, tik pasakė, kad J. B. sėdi prie stalo, apsiverkė ir pasakė: „Mama, aš to nedariau“.
Po kokių dviejų dienų jis K. paklausė: „Ką tu „babai“ sakei, kad tave J. išprievartavo?“ Dukra jam pasakė, kad to nebuvo. Kadangi dukra taip pasakė, tai jis daugiau klausimų neturėjo. Jis paskambino D. B. ir pasakė, kad K. sakė, jog jai (D. B.) to nesakė. D. B. pasakė, kad tai girdėjo ir J. S. Jis D. B. pasakė, kad dukros daugiau neklausinėjo, jam nekilo jokių abejonių.
Jis negali paneigti – dukra dažnai meluoja. Ji yra gulėjusi psichiatrijos skyriuje, nustatyta diagnozė, kad linkusi meluoti, fantazuoti. Psichiatrijos skyriuje dukra gulėjo pernai pavasarį, jau po nagrinėjamų įvykių. Ir jam yra byla iškelta.
2022 m. spalio 15 d. K. L. buvo iš jo paimta. Jis buvo išgėręs, dukra pradėjo šnekėti, kad jis pastarąją už plaukų tampė. Dukra paėmė jo telefoną ir pranešė tarnyboms, kad jis ją skriaudžia.
Kai dukra su juo jau nebegyveno, su E. B.-G. buvo susitikęs. Jis sužinojo, kad K. L. atvažiuos pas D. B., tai šio to nupirko K. r paskambino jos mamai, kad ateitų paimti lauktuvių K. Atėjo E. B.-G. kartu su J. B. Susitiko 2022 m. rudenį (duomenys neskelbtini). Jis J. B. pasakė, kad jam (A. L.) iškelta byla, kad jį visokiomis nesąmonėmis kaltina, ir priminė, kad K. sakė, jog jis (J. B.) išprievartavo ją. J. B. nieko nesakė, buvo nulis reakcijos.
Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 118–121), liudytojas nurodė, kad gal J. B. jam ir atsakė, kad K. jį apkalbėjo. Daugiau to klausimo jie nelietė, jie gal 5 minutes pašnekėjo.
Vasaros metu K. prašydavo leisti ją pas močiutę, bet nesuderinęs su socialine darbuotoja jis negali išleisti. Jis nežino, kur D. B. gyvena, nes, kai ši gavo socialinį būstą, pas ją nėra buvęs. Jie susiskambindavo, susitikdavo, paimdavo K., dukrai pasakydavo ateiti į autobusų stotį. D. B. vienu metu gyveno V. N. namuose, o pastarasis gyveno kitur.
Kai D. B. pasakė, kad K. sakė, jog J. ją išprievartavo, nebuvo kalbos apie tai, kada čia viskas vyko. J. B. gyvena (duomenys neskelbtini) nuo senų laikų. Kai jis atvažiuodavo pas E. B., tai J. B. irgi ten gyveno.
Gali pasakyti, kad dukros klasės auklėtoja jam sakė, jog klasiokės nelabai linkusios su K. bendrauti. Mokytoja yra sakiusi, kad dukra fantazuoja.
Jis negali pasakyti, ar dukra buvo su juo atvira. Gali pasakyti, kad žiūrėjo filmą per televizorių, ten buvo suaugusiųjų lovos scena, ir jis juokaudamas pasakė, kad dukra užsimerktų, nes pastarajai dar per anksti tai matyti. Dukra pasakė, kad tai jau yra mačiusi ir žino, kas bus. Jam paklausus, iš kur žino, dukra pasakė, kai mama su kažkokiu dėde tai darė, kai ji (dukra) apsimetė mieganti. Dukra yra truputį „sukta“.
Apie mamą K. yra blogai sakiusi. Jis kartais duodavo telefoną K., kad paskambintų mamai ar močiutei, tai ši pasakydavo, kad tai kekšei neskambins. Jis sakydavo, kad mama yra mama, ir kitos mamos neturės.
Jis J. B. artimai nepažįsta, mažai bendravo. Kai jis ateidavo pas E. B., tai J. B. būdavo, dar būdavo kitas brolis, kuris yra miręs. Jis daugiau su E. bendraudavo, išvažiuodavo kur nors. Su J. B. yra alaus atsigėrę.
9.1. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. L. parodė, kad jo dukra K. L. kartu su juo ir savo mama E. B.-G. gyveno maždaug nuo (duomenys neskelbtini) metų jo namuose. Kiek pamena, galėjo būti (duomenys neskelbtini) metų birželio mėnesio pabaiga, E. B.-G. juos paliko ir išėjo gyventi pas kitą vyrą. K. kitoje šeimoje buvo sunku gyventi, buvo visokių problemų, ir teismo sprendimu jos gyvenamoji vieta buvo nustatyta su juo. K. tęsė mokslus (duomenys neskelbtini). Gyventi abiem sekėsi gerai, didesnių problemų nekilo.
Laikui bėgant, K. vis labiau pradėdavo jo neklausyti, viskam prieštarauti, kildavo įvairių nesutarimų. Vasaros atostogų metu K. prašydavo, kad išleistų ją pabūti pas močiutę D. B. į (duomenys neskelbtini). D. B. tam neprieštaraudavo. D. B. turėjo sugyventinį (jo vardo, pavardės neprisimena, J. jį vadino tėveliu), bet jis gyveno atskirai, savo name, esančiame (duomenys neskelbtini), prie miesto senųjų kapinių, tikslaus adreso nežino. D. B. sūnus J. B. gyveno atskirai bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pas močiutę K. išbūdavo apie savaitę laiko. Ją pasitikdavo (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje ir abu grįždavo namo. Klausdavo K., kaip jai sekėsi, ką veikė. Dukra jam pasakodavo, kad kartu su J. nueidavo pas jos tėvelį, taip pat būdavo ir J. namuose. Smulkiai jos neklausinėdavo apie praleistą laiką. K. jam niekada nesiskundė, kad kas nors blogo jai būtų įvykę svečiuojantis pas močiutę.
Prisimena, kaip (duomenys neskelbtini) metų rugsėjo mėnesio pradžioje jam paskambino D. B. ir paklausė, ar K. nieko nepasakojo apie J. Jis dar jos paklausė, ką tokio ji turėjo papasakoti. D. B. jam papasakojo, kad kai ji grįžo namo, K. jai pasakiusi, kad J. ją išprievartavo. D. B. jis pasakė, kad, kai K. grįš iš mokyklos, jos apie tai paklaus. D. B. daugiau jam nieko smulkiai nepasakojo ir jis jos išsamiau nieko nebeklausė. K apie J. paklausė praėjus trims dienoms po D. B. skambučio, nes buvo pamiršęs. K. klausė, ką ji savo „babai“ sakė, kad J. ją išprievartavo, ar tikrai taip buvo. K. atsakė, kad to ji nesakė močiutei. Tada jis paskambino D. B. ir pasakė, kad K. pasakė, jog to ji jai nesakė. D. B. tvirtino jam, kad K. jai taip sakė, ir ji pati to neišsigalvojo. Jis pats K. apie J. nieko daugiau neklausinėjo. Mano, kad, jei J. būtų išprievartavęs K., tai būtų tai pastebėjęs jos elgesyje, ir galbūt ji pati jam būtų apie tai papasakojusi. Jos pasakymo apie J. galimus seksualinius veiksmus prieš ją nevertino rimtai, manė, kad ji išsigalvoja tokius dalykus.
Vėliau, tai galėjo būti (duomenys neskelbtini) metų vėlyvas ruduo, jis buvo susitikęs E. B. ir kartu buvo jos brolis J. J. pasakė, kad jis žinantis iš savo mamos, jog K. jį apkalbėjo. J. jis daugiau nieko neklausinėjo. Daugiau nieko nekalbėjo apie tai ir su pačia K. (1 t., b. l. 118–121).
10. Specialistė V. A. parodė, kad jos išsilavinimas yra aukštasis, turi psichologijos magistro laipsnį, dirba (duomenys neskelbtini) parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centre psichologe. K. L. pradėjo konsultuoti 2023 m. sausio 13 d. ir konsultuoja iki šiol. Per tą laiką turėjo 12 konsultacijų. Kovo 2 d. vyko konsultacija ir jos metu K. L. papasakojo apie seksualinę prievartą iš mamos brolio J., kad tai patyrė, įvardijo, kad tai buvo apie (duomenys neskelbtini) kartus, tuo metu, kai ji (K. L.) gyveno su mama, kad jai buvo (duomenys neskelbtini) metų, būdavo dviese, mama liepdavo kaltinamajam prižiūrėti ją, kaltinamasis likdavo vienas su ja. K. L. sakė, kad kaltinamasis, mama ir „baba“ gerdavo, piktnaudžiaudavo alkoholiu, bet, kai prie jos (K. L.) priekabiavo, nebūtinai būdavo išgėręs, būdavo ir neišgėręs. Pati mergaitė įvardijo, kad kaltinamasis naudojosi ja seksualiniais reikalais. Kai buvo tikslinama, sakė, kad kaltinamasis liepė jai liesti jo lytinius organus, liesdavo jos lytinius organus, ir lytiškai buvo įsiskverbta į jos lytinius organus. Pasakojimo metu K. L. verkė, išreiškė stiprias emocijas, iš to galima suprasti, kad kalbėjo nuoširdžiai, kalbėjo tiesą.
Truputį yra toliau konsultacijų metu kalbėję, detaliai nekalbėjo, kadangi ta trauminė patirtis, nenorėjo atsiminti tų įvykių, tai daugiau konsultuodavosi dėl emocinės būsenos, dėl kasdienių situacijų, dėl visų kitų problemų.
Dėl konsultacijų buvo kreiptasi per globos koordinatorę. K. L. jau buvo pas globėją. Kadangi keitėsi gyvenamoji vieta, mokykla, buvo galimai patirtas kitoje byloje seksualinis priekabiavimas, dėl to buvo kreiptasi. K. L. psichologinė būsena keičiasi. Šiuo metu yra vėl pasikeitę globėjai, tai išgyveno adaptacinį periodą, pasikeitė mokykla. Tai truputį vėl sudėtingesnis etapas. Nuo sausio iki maždaug spalio mėnesio ta būsena keitėsi, K. L. prisitaikė prie naujos aplinkos, naujos mokyklos, pagerėjo mokymosi rezultatai.
Dėl išgyvenimų, dėl galimai patirtos seksualinės prievartos – tai tokia gili problema, todėl buvo mergaitei rekomenduojama lankytis pas psichoterapeutą. Kiek žino, K. L. laukia eilėje. Jei iš tikrųjų buvo patirta seksualinė prievarta, tai didelės pasekmės yra tiek emocinės, tiek savęs suvokimo ir vertinimo. Tai yra žema savivertė, sunkiau užmegzti ryšius, gali kelti nesaugumą kažkokie ryšiai, draugystės su kitais žmonėmis, sunkiau pasitikėti kitais žmonėmis. Mergaitė išgyveno kaltę dėl šitų patirtų išgyvenimų. Konsultacijų metu aiškinama, kad ji dėl to nekalta. Daug nerimo, jeigu kalbama apie tuos įvykius, po to įvardija, kad miegas sutrinka, kad sapnuoja košmarus, būna nervingesnė tą dieną. Tai susiję su galimai patirta seksualine prievarta.
K. L. sudėtinga vaikystė. Ta aplinka, kaip ji įvardija, netinkama, kad piktnaudžiaujama alkoholiu, kad būdavo nepriežiūros, saugios aplinkos augti neatsimena, o tie įvykiai yra labai traumuojantys visą psichiką, ir su tuo reikia dirbti daug ir ateityje, kad atstatytų.
Ji jau įgavo K. L. pasitikėjimą, pastaroji atvira su ja. Jei K. K. reikia pagalbos ar susiduria su sunkumais, pati kreipiasi į ją.
Mano, kad galima tikėti mergaite. Yra tekę ne su vienu klientu, mergaite kalbėti, abejonėms nėra pagrindo, emocijos nesuvaidintos, stipri emocinė reakcija, daug ašarų. K. L. ne iš karto pasakė apie tai. Mergaitės, patyrusios seksualinę prievartą, tai slepia, kartais būna, kad ir ilgai slepia, nes nepasitiki, bijo, kartais gal būna prigrasinta, kad nesakytų, kad tai gali atsigręžti prieš ją pačią, kad gali būti pavojus, bet tikėtina, kad pasilikus saugioje aplinkoje, galbūt su globėjais, pajunta tam tikrą pasitikėjimą ir prasitaria, papasakoja visus tuos įvykius. K. L. nebuvo globos namuose, buvo pas globėją (duomenys neskelbtini), o spalio mėnesį buvo perkelta į ilgalaikę globą iki pilnametystės pas kitą globėją kitame mieste.
Jai įstrigo, kad seksualinė prievarta buvo ne vieną kartą. Buvo tikslinamasi, kad buvo liečiama, bet buvo įsiskverbimas į mergaitės lytinius organus. K. L., pasakodama apie tai, pradeda graudintis, verkti, tai daugiausiai įsiminė, kad stiprią reakciją sukėlė, ir įsivaizduoja, kad tai irgi daro didelę žalą mergaitės psichologinei būsenai.
Dėl įsiskverbimo, kiek kartų tai galėjo būti, nelabai gali atsakyti, nes taip detaliai nekalbėjo. Kai paklausė, kiek kartų apskritai tie dalykai vyko, K. L. įvardijo apie (duomenys neskelbtini) kartus. Detaliai ji neklausinėjo, nes kyla stiprios emocijos, ir nesinori, kad ji (K. L.) išgyventų pakartotinę traumą. Dėl to rekomenduojama neatkurti visų detalių, tai nesigilino.
Jos kalbėjo, kad buvo įsiskverbimas į lytinius organus ir buvo verčiama liesti kaltinamojo lytinius organus, ir buvo liečiami mergaitės lytiniai organai. Daugiau ji neklausė, jai gal pritrūko idėjų, o ji (K. L.) pati detaliai nepasakojo, sunkiai kalbėjo ta tema.
Dėl mergaitės apklausos galimumo teisme – tai, jeigu būtų galimybė dalyvauti psichologui, mano, kad galėtų atsakyti į klausimus. Kiek tai paveiktų jos (K. L.) psichologinę būseną, mano, kad paveiktų, todėl yra dvejonių.
Apie J. B. K. L. konkrečiai nesakė, tiesiog tokia buvusi aplinka, toks gyvenimas jai kelia neigiamas emocijas ir ji išreiškė, kad nenori bendrauti nei su kaltinamuoju, nei su mama, nei su kitais, kas buvo toje aplinkoje. K. L. nepasakojo, ar kalbėjo su J. B. po tų įvykių. Konsultacijų metu buvo kalbėta apie J. B. ir apie tėčio pavartotus seksualinius prievartinius veiksmus. Lengviau būtų apklausti mergaitę, jeigu dalyvautų ji (specialistė), bet, jeigu nebūtų tokios galimybės, tai būtų gerai ir kitas psichologas.
Ji dirba taip pat ir globos centre, kuris yra Socialinių paslaugų centro dalis, tai, jeigu mato globėjai arba globos koordinatorius, kad vaikas susiduria su kažkokiomis problemomis, tai rekomenduoja kreiptis į ją dėl psichologinių konsultacijų. Problemos buvo tos, kad K. L. prieš tai gyveno viename miestelyje, ten lankė mokyklą, po to persikėlė į kitą miestelį, tai pastarajai iš pradžių buvo stresas, nerimas, nes nauja mokykla, nauji mokytojai, nauji namai, šeima, išgyveno stresą, nežinomybę ir plius buvo žinoma, dėl kokių priežasčių ji buvo perkelta. Kai K. L. pradėjo lankyti naują mokyklą, tai buvo teigiami pasiekimai: ir pamokas gerai lankė, mokslo metų pabaigoje gavo pagyrimą už mokyklos viešinimą, pradėjo dalyvauti olimpiadose. Tie pokyčiai buvo teigiami.
Su mama K. L. ryšių neturi. Kažkada K. L. yra rodžiusi „Facebooke“ „live“, kaip kažkokio „live“ metu mama buvo nufotografuota kažkokiame bare, tai ji pasakė, kad čia jos mama. Bendravimo su mama nebuvo, mergaitė neišreiškė noro bendrauti, jautė pyktį. Su tėčiu ryšys buvo stipresnis, kaip ir jautė daugiau rūpesčio, kaip šis gyvena, kaip šuniukai, kaip ta aplinka, nes ji prieš tai su tėčiu gyveno.
Ji nemano, kad būtų kitų asmenų įtaka apkalbėti J. B. Nežino, kas galėtų daryti tokią įtaką, o kitas dalykas, K. L. turi savo nuomonę, išreiškia savo nuomonę, ji geriau nieko nesakys, bet, jeigu sakys, tai atrodo, nuoširdžiai sakys. Sakytų, kad sunku padaryti jai (K. L.) įtaką.
Kaip ji suprato, seksualinė prievarta būdavo tuose namuose, kur kartu gyveno su mama. K. L. pati nedetalizavo, kur vykdavo prievarta, o konsultacijos kontekste detalių kaip ir nebūtina, tai ji ir nepaklausė.
Mano, kad poveikio iš šalies apkalbėti J. B. nebuvo. K. L. jau kuris laikas gyveno atskirai ir kažkokių interesų tą padaryti ji neįžvelgė. Konsultacijų metu tai netikėtai iškilo kalbant apie praeitį, apie gyvenimą, įvykius, netikėtai įvyko toks atsivėrimas.
Ne ji pranešė tarnyboms, kai K. L. papasakojo. Mano, kad ji buvo pirmas žmogus, kuriam papasakojo, bet tuo metu ji nesuprato, kad ji pirmasis žmogus, nes jau buvo byla dėl seksualinio priekabiavimo, ir ji manė, kad ten jau kažkas vyksta.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ekspertizės metu mažametė nukentėjusioji K. L. ekspertėms papasakojo iš esmės tas pačias aplinkybes, susijusias su įtariamojo J. B. veiksmais, kaip ir apklausos pas IT teisėją metu. Be to, ekspertizės metu buvo gauti duomenys, kad iki ekspertizės apie J. B. veiksmus K. L. pasipasakojo tolimesnėje IT eigoje nustatytai psichologei V. A. Ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad:
1) K. L. nenustatyta tokių kalbos ir pažintinės veiklos ypatumų ar psichikos sutrikimų, dėl kurių ji negalėtų suprasti konkrečių faktinių byloje tiriamų įvykių aplinkybių, jų įsidėmėti ir praėjus kuriam laikui atgaminti apklausų metu, t. y. būti liudytoja;
2) Duomenų, kad K. L. patirtų kitų asmenų poveikį išsigalvoti apklausos metu nurodomas aplinkybes arba pateikti tendencingą informaciją apie įtariamąjį, negauta. Ekspertizės metu nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis K. L. duotais parodymais;
3) Padidintas polinkis fantazuoti K. L. nenustatytas. Nors padidintas įtaigumas K. L. nenustatytas, atkreipiamas dėmesys, kad dėl jai būdingų individualių ypatumų situacijose, kurios jai yra naujos, nepažįstamos arba susijusios su santykiu su kitu, ji gali būti patiklesnė, neįvertinti kito motyvų, nenumatyti galimų savo bei kito elgesio pasekmių;
4) Byloje tiriamų įvykių metu K. L. nesuvokė ir šiuo metu vis dar pilnai nesuvokia jos atžvilgiu galimai atliktų įtariamojo J. B. veiksmų esmės (galėjo turėti žinių apie jų pobūdį, tačiau visiškai nesuprato / nesupranta jų reikšmės). Dėl to bei dėl mažo amžiaus, ribotos gyvenimiškos patirties bei emocinės būsenos K. L. negalėjo aktyviau jiems priešintis;
Žemesnės instancijos teismas
5) Atsižvelgiant į jai nustatytą sutrikimą bei dabartinę jos psichinę būseną, taip pat – išliekantį byloje tiriamų įvykių psichotraumuojantį poveikį, K. L. nerekomenduojama toliau dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose bei teismo posėdžiuose;
6) Šiuo metu K. L. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą (duomenys neskelbtini), šis sutrikimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių ir yra vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 1–10).
Žemesnės instancijos teismas
11.1. Ekspertė Tautvilė Gabnytė-Nagi teisiamajame posėdyje patvirtino savo išvadas ir paaiškino, kad ji bendravo su K. L. Pastarajai nenustatyti kalbos, pažintinės veiklos ypatumai, dėl kurių ji negalėtų būti liudytoja, suprasti konkrečių faktinių aplinkybių ir jų atpasakoti, taip pat nenustatyta, kad ji nuolat fantazuotų, painiotų vaizduotės produkciją su realiais įvykiais. Padidėjęs įtaigumas K. L. nenustatytas. Ekspertizės metu negauta duomenų, kad K. L. patirtų kitų asmenų poveikį pateikti tendencingą informaciją apie įtariamąjį. Priešingai, konstatuota, kad K. L. aplinka, remiantis šios žodžiais, liudytojų parodymais, yra nelinkusi tikėti, palaikyti K. L. poziciją, kas reikšmingai veikia pastarosios emocinę būseną. Taip pat K. L. pasakojimo realistiškumas buvo nustatytas, pastaroji nuosekliai pasakojo, galbūt skiriasi šiek tiek tas gylis, kiek plačiai skirtingiems specialistams papasakojo, bet konkrečios, esminės aplinkybės lieka tos pačios. Pasakojimas atitinka K. L. žodyną, protinį išsivystymą, elgesį. Įvertinus visas šias aplinkybes, nenustatyta priežasčių, dėl kurių nebūtų galiam tikėti ir remtis K. L. pasakojimu.
Kaip nurodyta akte, K. L. negalėjo aktyviau priešintis dėl faktorių visumos. Pirmiausia, dėl primityvaus, minimalaus suvokimo apie tai, kas vyksta, ar yra nusikalstama, netinkama. Taip pat dėl savo mažo amžiaus, ribotos gyvenimiškos patirties, emocinės būsenos, buvo išsigandusi, buvo šoko reakcija. Dar tai, kas akte nepažymėta, bet ganėtinai reikšminga, tai pačios situacinės aplinkybės. Remiantis K. L. parodymais, aiškinantis ekspertizės metu, kaltinamasis buvo tas asmuo, kuriam buvo patikėta jos priežiūra – nukentėjusiajai artimi asmenys ją palikdavo kaltinamajam, kaip patikimam žmogui, jis buvo atsakingas už ją ir ji buvo priklausoma nuo jo. Dėl šitų faktų visumos aktyviau priešintis ji negalėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Su tiriamąja buvo taikyti tie patys metodai kaip ir kitų ekspertizių metu, nesiskyrė nei savo forma, nei turiniu negu kitos ekspertizės. Kaip nurodyta ekspertizės akte, buvo naudojamas stebėjimas, tas stebėjimas yra detaliai aprašytas, pusiau struktūrizuotas pokalbis, psichologinio įvertinimo metodika, vaikų duomenų analizė, viskas sugretinama su specialiosiomis teismo psichologijos žiniomis ir iš to formuojamos išvados. Išvados buvo daromos remiantis visa medžiaga, kuri buvo pateikta, pridėjus psichologinio įvertinimo duomenis.
Visi žodžiai ekspertizės akte užrašyti kabutėse, yra K. L. tiesioginė kalba.
Kontaktas su K. L. buvo labai trapus ir kintantis, tas įsitraukimas buvo nuo atviro ir geranoriško iki užsivėrimo. Ekspertizės akte pažymėjau, kad lyginant K. L. parodymus, duotus apklausos metu ir ekspertizės metu, tai buvo matoma, kad ji ekspertizės metu buvo gerokai uždaresnė negu apklausos metu, pateikė mažiau detalių, kalbėti jai darosi emociškai sudėtingiau, tampa priešiškesnė, auga gynybiškumas nekalbėti, jai nebuvo emociškai lengva kalbėti apie tuos veiksmus. Ekspertizės metu K. L. kalbėjo labai ribotai. Tikras tas nenoras kalbėti, prisiminti tiek ekspertizės metu, tiek apklausų metu. Turi įvertinti tai, kad nuo tiriamų įvykių praėjo nemažai laiko, kaip K. L. nurodo, ji buvo 4–5 klasėje, tai apsunkina atminties galimybes, taip pat artima aplinka nepalaikė jos atsivėrimo kalbėti. Tas tikrai reikšmingai veikė. Moksliniuose tyrimuose yra nustatyta, kad nepalaikanti artima aplinka apsunkina atsivėrimą ir atideda jį vėlesniam laikui.
Iš ekspertizės akto matyti, kad K. L. psichiatrai nustatė stiprias reakcijas į stiprų stresą dėl šitos veikos, todėl jai emociškai sudėtinga kalbėti ir prisiminti. Psichologiniame įvertinime yra aprašyta besivystanti tiriamosios K. L. raida, matyti fizinės brandos požymių, kuriuos pastaroji bando pabrėžti, taip pat labai aiškiai matyti emocinė nebranda, tas netolygumas, paauglystės amžiaus tarpsniai, kai gali būti gėda kalbėti, nesmagu kalbėti apie tokias patirtis. Tas sunkumas kalbėti nulemtas faktų visumos ir atitinka K. L. situaciją. Kaip minėjo, tokios reakcijos atitinka visus tuos faktorius, kurie jai šiaip yra būdingi šiuo metu, tas bendrai atitinka individualius ypatumus.
Parodymų patikimumo vertinimas yra teismo kompetencija. Ekspertizės akte pažymėjo, kad pasakojimas apie konkrečias faktines aplinkybes vis tiek išlieka toks pat, tik pasipildo kažkokiomis naujomis detalėmis, kas yra būdinga bendrai žmogaus atminčiai, kad sugrįžta kažkokie prisiminimai. Taip pat galima pastebėti, kad tiriamoji nurodo, jog ilgą laiką niekam apie tą prievartą neatsivėrusi ir nesakiusi, bijojusi tą padaryti dėl kaltinamojo veiksmų. Tai irgi būdinga vaikams kažkiek atsiskleisti ir žiūrėti, kaip aplinka reaguoja. K. pasakojimas irgi yra toks pat, ji išlieka nuosekli konkrečiose faktinėse aplinkybėse, tik jos tas pasakojimas tampa šiek tiek turtingesnis ir atskleidžiantis platesnį vaizdą, bet taip pat galima matyti ir tą patį gynybiškumą, nenorą, emocinį sunkumą kalbėti apie tai, kas nulemia slopinimą kai kurių aplinkybių, nes nežino, kaip aplinka sureaguos į tai, ką ji sako.
Dėl laiko aplinkybių, tai laiko kiekio aplinkybes iš psichologinės pusės rekomenduotų vertinti atsargiai todėl, kad K. L. pasakoja apie įvykius, kurie yra nutikę praeityje, pasakoja ne apie kažkokį vienkartinį epizodą, pasakoja laike išsidėsčiusius skirtingus, bet savo pobūdžiu panašius nutikimus, kas gali nulemti, kad jai gali būti sunku suskaičiuoti, kiek konkrečiai ten tų įvykių buvo. Pastarajai sunku dėl amžiaus, sunku trukmę nurodyti. Tas laiko kiekio skaitines aplinkybes reikėtų vertinti kontekste įvykių, kada jie buvo ir kokie jie buvo.
Atsivėrimai apie seksualinę prievartą būna labai skirtingo pobūdžio. K. L. atsivėrimas atitinka jos gyvenimo aplinkybes, kurios atsiskleidžia prie bylos pateiktoje medžiagoje, kad ji nelabai turėjo ją palaikančios, saugios aplinkos, tas santykis su mama, su bendraamžiais, neprižiūrinti jos aplinka nulėmė, kad jos atsiskleidimas apie seksualinę prievartą buvo uždelstas laike. Taip pat ta aplinkybė, kad ji atsiskleidžia apie byloje tiriamus įvykius spontaniškai, netikėtai, greičiausiai, jai pačiai, tai atitinka vaikų, turinčių tokių patirčių, psichologinius ypatumus. Reikia pažymėti, kad K. L. geba tas patirtis atskirti ir kalbėti apie jas skirtingai, tai nėra susimaišiusios patirtys. K. L. tikrai gali apie konkrečiai šioje byloje tiriamus įvykius kalbėti, atsiribodama nuo kitų patirčių ir nuo kitų asmenų. Ekspertizės metu buvo konkretizuojamasi tik į šitas patirtis, susijusias su kaltinamuoju, aišku, gretinant, kaip ji apie kitas patirtis kalba.
Žemesnės instancijos teismas
Ekspertizės akto 14 puslapyje yra pažymėjusi, kad, nors medicininėje dokumentacijoje pažymimas tiriamosios polinkis meluoti bei fantazuoti, bet jis nėra niekaip paaiškintas ar pagrįstas ar nurodytos aplinkybės, kuriomis tas melavimas ar fantazavimas vyksta. Taip pat dar yra liudytojos J. S. parodymuose nurodyta, kad tiriamoji linkusi pasakyti netiesą, dažniausiai buitiniuose dalykuose, tai šios aplinkybės buvo įvertintos. Ekspertizės metu vertina tą padidėjusį polinkį fantazuoti, t. y., ar žmogus geba atskirti realybę nuo fantazijos, ar abi šios dalys nesusiplaka kažkaip į vientisą dalį. Ekspertizės akte pažymėjo, kad tiriamajai K. L. ekspertizės metu labai sunkiai sekėsi vaizduotės užduotys, net įsitraukti į tas užduotis, nes ji visuomet pati akcentuoja, kad taip nebūna, kas atitinka tą jos emocinį jai nustatytą nebrandumą. Įvertinus visas aplinkybes, nėra duomenų, kurie leistų konstatuoti K. L. padidėjusį polinkį fantazuoti. Dėl melavimo – tai melavimas yra bendražmogiška savybė, ir ekspertizės metu nėra vertinama. Nežinodami konkrečios situacijos, kurios metu medikai ar kažkas stebėjo tą jos melavimą, kokiomis sąlygomis, nesuteikia medžiagos daryti prielaidų apie kažkokius dalykus.
Šiaip yra tokia nuostata, kad negalima fantazuoti apie dalykus, apie kuriuos neturima žinių. Tai galima matyti konkrečiai K. L. atveju, kad, vertinant jos smurto suvokimą, lytiškumo žinias, jai dar nebuvo susiformavę konkrečių, aiškių, tikslių žinių, kas rodo, kad fantazuoti apie kažką, ko tu nežinai, nesupranti, K. L. galimybės neturėjo. Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima ja tikėti ir remtis jos pasakojimu.
Žemesnės instancijos teismas
Visi K. L. sakymai, kaip ji jautėsi, yra surašyti jos tiesiogine kalba ekspertizės akte, kad ji tuo metu jautėsi nejaukiai, norėjo, kad kuo greičiau baigtųsi, norėjo išeiti, jai nepatiko. Dabar ji išsako turinti prisiminimų. Mano, kad objektyviau, tiksliau į šitą klausimą atsakys jos kolegė psichiatrė, nes ši vertino visą K. L. emocinę būseną. Objektyviais duomenimis remdamasi, vertindama su visais įvykiais, gali pasakyti tiek, kad K. L. išsako tas emocines reakcijas į byloje tiriamus įvykius, tos jos emocinės reakcijos stebimos ir šiuo metu, kad jai nejauku, sunku kalbėti, kyla priešiškumas, bejėgiškumas, noras apsisaugoti.
Rekomendavo K. L. ilgalaikę psichoterapinę pagalbą, orientuotą į psichotraumuojančių patirčių įveiką bei integraciją.
Žemesnės instancijos teismas
K. L. emocijos, kūno kalba atitiko jos pasakojimo turinį ekspertizės metu, tik buvo stebimas augantis priešiškumas, gynybiškumas apie tai kalbant, kas labai stipriai susiję su tuo, kad ji vis dar pilnai nesuvokia byloje tiriamų įvykių, veiksmų esmės, todėl reakcijas šiuo metu mato tokias, kokias mato: kylantį bejėgiškumą, priešiškumą, norą apsisaugoti, nepatogumą kalbėti apie šiuos įvykius, tai yra galbūt ne tas tradicines reakcijas, kurių tikimasi tokiose situacijose, bet tai atitinka jos suvokimą.
Ekspertizės metu atlieka psichologinius testus, kurie vertina atmintį, tai K. L. nenustatyta atminties sutrikimų, pastarajai emociškai sudėtinga kalbėti, prisiminti dalykus. K. L. nurodė, kur tai vyko, sakė, kad tie veiksmai vyko tetos patėvio namuose, kaltinamojo gyvenamoje vietoje. Informacijos pateikimas atitinka jos amžių ir jos pažintinės veiklos ypatumus.
Žemesnės instancijos teismas
Tai ne techninė klaida, kad kolegė apie suicidą nepasisakė. Jie, specialistai, visada klausia tos informacijos. Gali būti, kad jos klausimai tikslingesni negu kolegės. Ji negali vertinti, kokius klausimus uždavė kolegė, – jei paklausė, ar yra kada nors galvojusi apie suicidą, ir nukentėjusioji pasakė, kad ne, tai gali būti, kad daugiau nepapasakojo. Atsiskleidimas priklauso ir nuo sąlygų, kuriomis vyksta, nuo santykio su žmogumi. Nurodymas šių aplinkybių gali būti susijęs ir su bendrai nenoru atskleisti kažkokių dalykų apie save, kas nėra vertinama kaip negalėjimas pasakyti.
Beveik visais atvejais su vaiku bendrauja dvi valandas ir daugiau.
Visos išvados, kurios yra padarytos ekspertizės akte, yra formuluotos remiantis visos medžiagos analize, psichologinio vertinimo duomenis gretinant su specifinėmis teismo psichologijos žiniomis. Pasisakė ir apie tą K. L. fantazavimą, kad ekspertizės metu netgi priešingai, stebimas jos sunkumas įsitraukti į vaizduotės užduotis, realistiškumo paieškos, kas atitinka jos konkretų mąstymą. Konstatuoja iš teismo psichologijos pusės tik padidėjusį polinkį fantazuoti, bet K. L. nepainioja vaizduotės su realiais įvykiais. Ji nesako, kad K. L. nefantazuoja, visi vaikai fantazuoja, suaugusieji – taip pat. Ekspertizės metu vertina padidėjusį polinkį fantazuoti, t. y., ar asmuo gali atskirti realybę nuo fantazijos, ar tie dalykai nesipina. K. L. nenustatytas padidėjęs polinkis fantazuoti, kaip ir ekspertizės akte pažymėta, ir atsakyta į teismo klausimus. K. L. pasakojimas apie byloje tiriamas aplinkybes yra realistiškas, nes ji vartoja jos amžių, protinio išsivystymo lygį atitinkantį žodyną. Ekspertizės akte yra pažymėjusi, kad ekspertizės metu lyginant tą dalį su apklausa galima matyti, kad K. L. žodynas apie byloje tiriamus įvykius yra platesnis, ji iš aplinkos yra surinkusių žodžių. Pavyzdžiui, iš psichologės išgirstą žodį ji kartoja nesuprasdama, ką tas žodis reiškia.
Agresyvumas yra vertinamas kaip gynybiškumas į emocinę įtampą, kurią sukelia byloje tiriamų įvykių tema. K. L. nebuvo nustatytas padidėjęs polinkis į įtaigumą, nustatyta, kad tose situacijose, kurios yra naujos, nepažįstamos, susietos santykiu su kitu, ji gali būti patiklesnė, perimti kažkokias nuomones. Apie tą žodyną – ekspertizės metu konstatuoja apie tai, kad iš supančios aplinkos, iš psichologės yra įgijusi kažkokių žinių, ir vertino tai, kas yra nutikę, bet galima matyti, ką ekspertizės metu daro, ji perima žodžius, nes kažkoks patikimas žmogus jai pasakė, bet aiškina iš savo supratimo ir iš savo patyrimo.
Fantazavimas yra būdingas kiekvienam žmogui, kiekvienam vaikui fantazijos yra metodas, kaip įveikti sunkius patyrimus. Padidėjęs polinkis fantazuoti yra specifinis, kurį vertina ekspertizių metu. Reikia atskirti, ar tos fantazijos veikia kaip apsauginiai mechanizmai, ar jie veikia kaip kažkoks kovos su realybe būdas ir ar gali vaikas diferencijuoti šituos dalykus. Dar kartą nori pabrėžti, kad K. L. nebuvo nustatytas padidėjęs polinkis fantazuoti.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip minėjo anksčiau, nė vienas niekada nefantazuoja apie dalykus, kurių nėra patyręs arba kažkur susidūręs. K. L. apie seksualinius veiksmus pradeda kalbėti savo žodynu, vis dar nepilnai suprasdama jų esmės ir ekspertizės metu, bet išlieka nuosekli, ir iš jos pasakojimo galima susidaryti vaizdą, kas jai įvyko.
Dėl to siekio, polinkio atkeršyti J. B., kaip jau minėjo, duomenų, kad K. L. patirtų kažkokį poveikį, pateiktų tendencingą medžiagą arba neteisingą medžiagą apie kažką, apie kaltinamąjį, negauta, netgi stebėjo priešingas reakcijas ekspertizės metu – gynybiškumą ir nenorą kalbėti apie tai, kas buvo.
11.2. Ekspertė Rimtautė Gumbienė teisiamajame posėdyje patvirtino savo išvadas ir paaiškino, kad K. L. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kitos reakcijos į stiprų stresą. Ši diagnozė buvo nustatyta stebint išreikštas reakcijas į byloje tiriamą įvykį. Nukentėjusioji nurodė, kad jai kartojasi nevalingi prisiminimai kitiems kalbant ta tema ar panašiai, iškyla byloje tiriamo įvykio vaizdiniai. Taip pat ekspertizės metu buvo stebėtas vengiantis elgesys, t. y. nukentėjusioji bandė išvengti pokalbio, nurodė, kad neatsimena, buvo suirzusi, nenorėjo kalbėtis, stebėtas aukštas nerimo lygis, kuris sustiprėjo lyginant su pokalbiu neutraliomis temomis, aiškiai atsispindėjo liūdesys. Tęsiant pokalbį, nukentėjusioji vis labiau slopo, tapo apatiška. Pokalbio metu buvo išsiaiškintos tam tikros reakcijos – byloje tiriamų įvykių metu buvo sustingusi, nieko negalėjo padaryti, jai stipriai plakdavo širdis, po to pradėdavo drebėti rankos. Nukentėjusiajai buvo sutrikęs miegas, negalėdavo užmigti dėl nevalingai iškylančių prisiminimų apie buvusius įvykius. Viskas plačiau aprašyta. Visos tos reakcijos – ėmė vengti bendrauti su kitais vyrais, jai nemalonu matyti kitų bučinius, net skaityti apie tai, sunku būdavo persirengti prieš kūno kultūros pamokas. Nukentėjusioji nurodė, kad iki šiol prisiminimai kartas nuo karto kyla, ypač vakarais prieš miegą. Tai buvo įvertinta kaip reakcija į stiprų stresą.
Ekspertizės atlikimo metu buvo stengtasi kiek įmanoma labiau atskirti, kokios reakcijos ir kaip ji jaučiasi dėl kiekvienos iš situacijų, ir nustatytos kitos reakcijos į stiprų stresą buvo susijusios su kaltinamuoju J. B.
Ekspertizės metu buvo įvertinta visa medžiaga – tiek ikiteisminio tyrimo medžiaga, tiek medicininiai dokumentai, tiek informacija, gauta bendraujant su K. L. Tyrimo metu apie kerštą duomenų iš K. L. negavo. Nebuvo prieštaravimų tarp to, kaip nukentėjusioji elgėsi ir kaip ji bendravo, ką pasakojo. Dėl to, ar patikėjo K. L., pastarosios papasakotomis aplinkybėmis, – tai nekilo klausimų, nukentėjusiosios neverbalinė kalba ir verbalinė kalba atitiko viena kitą, buvo stebėtos ryškios emocinės reakcijos ir kaip ji pasakojo.
Kaip minėjo, buvo įvertinta visa medžiaga, tai ir medicininiai dokumentai. Kad medicininiuose dokumentuose nurodyta, jog K. L. linkusi meluoti, fantazuoti, tai yra psichologo kompetencija. Psichologė-ekspertė nustatė, kad padidėjęs polinkis fantazuoti nukentėjusiajai nenustatytas. Medicininiuose dokumentuose įrašų apie seksualinę prievartą nebuvo. Dėl to, kad nukentėjusioji pradeda apie įtariamąjį pasakoti neutralaus pokalbio metu – pokalbis prasidėjo išplaukiant iš to, kad pati pradėjo pasakoti apie savo padidėjusį jautrumą, pati neklausiama susiejo tokias savo reakcijas.
Dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu K. L. nurodė ne visus seksualinės prievartos būdus prieš ją, o ekspertizės metu nurodė dar ir kitas aplinkybes apie seksualinę prievartą – kad ir į burną buvo seksualinė prievarta atliekama, kad tiriamoji papildė savo parodymus, – tai yra psichologo-eksperto kompetencija. Pasitaiko tokių dalykų, kad papildo savo parodymus, bet tai vertina psichologas. K. L. buvo rekomenduota ilgalaikė psichoterapinė pagalba, kad nebesivystytų tie simptomai. Tiksliai atsakyti, kas bus ateityje, nėra galimybės. Teikiant pagalbą, galima pagerinti žmogaus būklę, savijautą. Ekspertizės metu matė, kad K. L. reikalinga psichoterapinė pagalba.
Dėl to, kaip tos reakcijos išsivystė į stiprų stresą, ar nuo vienkartinio kažkokio seksualinio prievartavimo atvejo, ar ilgesnio laiko tarpo reikėjo, ar iš karto jos išsivystė, ar praėjus tam tikram laiko tarpui po patirtos seksualinės prievartos, tai reakcijoms į stiprų stresą gali užtekti vieno karto, labai priklauso ir nuo individualių asmens ypatumų. Būtent šiuo atveju konkretaus laiko negalėtų pasakyti, kadangi K. L. yra pakankamai uždaras žmogus ir jai yra sudėtinga labai aiškiai pasakyti savo emocines būsenas. Nukentėjusioji minėjo tam tikras reakcijas, kurios gali būti tokios prognostinės sutrikimo išsivystymui, kitą kartą sąstingį, kuris yra aprašytas, taip pat išreikštos reakcijos: širdies plakimas pagreitėjęs, rankų drebėjimas, po to jis susiformuoja kaip reakcija į kažkokį stiprų ir bet kuriam žmogui galintį sukelti ar tai sveikatos sutrikimą, ar tai mirtį, ar labai stiprų išgąstį. Susiformuoja kaip tokia užsitęsusi stresinė reakcija. Tie sunkūs jausmai, kurie patiriami įvykio metu, jie kažkaip užslopinami, užgniaužiami, jie tokie sunkūs, kad jų išjausti ir kažkaip integruoti žmogus negali, tada pradeda kartotis tie prisiminimai, dėmesio koncentracijos sutrikimai, todėl rekomenduojama psichoterapija, kad perdirbtų tas patirtis ir žmogų grąžintų į natūralesnį gyvenimą.
Reakcijoms į stiprų stresą neturi įtakos, ar patiriama seksualinė prievarta yra iš nežinomo, pašalinio asmens, ar iš artimo asmens, savo šeimos rato asmens. Gali būti sunku, kai yra patiriama iš artimo, nes tada būna dviprasmiški jausmai. Svarbiausia yra tai, kokius jausmus tuo metu sukelia, kiek didelį stresą, o kas tai padaro, nėra esminis dalykas.
Negali pasakyti, kaip ilgai gali tęsti tokia sveikatos būsena, nes ji nestebi šito žmogaus, nežino, kas su juo vyksta. Į ateitį nenuspės.
Ji bendravo su tiriamąja, kita ekspertė buvo kartu. Jos tekste yra apie ekspertizės atlikimo momentą, vadinasi, tuo metu, kai atliko ekspertizę, buvo (duomenys neskelbtini) metų gegužė, nukentėjusioji neigė, kad turi suicidinių minčių, ir neigė, kad kada nors žalojosi pjaustydamasi ar kažkaip pažeisdama savo vientisumą. Pas psichologę yra užfiksuota, kad nukentėjusioji 5 klasėje yra turėjusi suicidinių minčių. Tą būseną (duomenys neskelbtini) klasėje ir suicidines mintis nukentėjusioji siejo su tuometiniu gyvenimu pas tėtį, santykius su juo, todėl ji to neminėjo.
Ji tyrė ir pateikė išvadą apie nukentėjusiosios psichikos sveikatos būklę, apie sutrikimą ir apie sveikatos sutrikdymo mastą. Psichikos būsenos įvertinimui vienas svarbiausių dalykų yra bendravimas su žmogumi, be bendravimo psichikos būsenos neįvertinsi. Nukentėjusiosios išsakomi žodžiai priimant galutinį sprendimą visą laiką yra vertinami bendrame kontekste.
Tiriamoji užpildė revizuotą įvykio poveikio skalę. Ji (ekspertė) vertino tuos duomenis, vertino visus gautus duomenis, tiek iš bylos, tiek iš bendravimo, tiek medicininius. Šis metodas iš pradžių buvo taikomas tik pilnamečiams asmenims, bet dabar naudojamas ir nepilnamečiams. Rekomendacijose nėra reikalavimo, kad šis metodas būtų taikomas po įvykio praėjus ne daugiau kaip pusmečiui.
Jos parašyta, kad psichikos būklėje taip pat stebimas aukštas nerimo lygis, vidinė įtampa, silpna impulsų kontrolė, socialinio bendravimo sunkumai, asmenybė emociškai nebrandi, sutrikusio prieraišumo, žemos savivertės, ir visa tai atitinka emocijų sutrikimo vaikystėje klinikinį vaizdą. Šitas sutrikimas galėjo pažeminti slenkstį išsivystyti reakcijoms į tą stresą, bet jis nepakankamas, kad išsivystytų po įvykio.
Ekspertizės metu buvo analizuojama kiekviena iš tiriamų situacijų, ir tos minimos skalės, kurias nukentėjusioji pildė, buvo pildomos dėl kiekvieno įvykio atskirai ir bandyta išsiaiškinti, kaip nukentėjusioji jaučiasi dėl kiekvieno iš jų. Taip pat buvo stebėta tiriamosios savijauta kiekvieno iš pokalbių ekspertizės metu – kaip ji jautėsi kalbėdama apie vieną, apie kitą, apie trečią, kokia jos kūno kalba buvo kiekvieno pokalbio metu, o ji skyrėsi, buvo matyti aiškūs skirtumai. Ką nukentėjusioji skalėje sužymėjo, buvo dirbama kartu su ja, buvo tikslinami jos pažymėti atsakymai, kad ji išplėstų, pasakytų daugiau. Nukentėjusiosios pasakojimai išsiskyrė dėl vieno, dėl kito, ką ji pažymėjo dėl vieno, dėl kito, kaip ji atrodė to pokalbio metu, dėl to buvo atskirta.
12. Globos namų “U” vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo, atlikto 2022-11-07–2022-11-19, išvadoje (kopijoje) užfiksuoti duomenys apie tai, kad „vertinimo metu atsiskleidžia ir daugiau galimų seksualinės prievartos patirčių. Kalbantis apie intymaus pobūdžio patirtis (situacijas, kurių metu ji būtų mačiusi ar lietusi kitą žmogų privačiose kūno vietose arba pati buvusi pamatyta, paliesta) K. papasakoja, kad motinos brolis, dėdė J., taip pat daug kartų prie jos „lįsdavo“, liesdavo jos krūtinę bei „apačią“. Ji teigia, kad apie tai yra pasakojusi savo tetai J. ((duomenys neskelbtini) m.), kuri papasakojo močiutei („babai“), o ši – K. tėvui. Mergaitė nurodo, kad tėvo paklausta apie situaciją susigėdo ir pasakė, jog nieko apie tai nežino. J. amžiaus ji teigia nežinanti, tačiau nurodo, kad jis yra suaugęs.“ (1 t., b. l. 138–140).
13. Įvykio vietos apžiūros protokoluose aprašytos įvykių vietų – (duomenys neskelbtini) patalpų apžiūra (1 t., b. l. 32–41, b. l. 46–54).
14. Iš (duomenys neskelbtini) pateiktų charakteristikų matyti, kad K. L. charakterizuojama tik teigiamai, su klasės draugais ir pedagogais sutaria gerai, nekonfliktuoja (1 t., b. l. 146, 149).
Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikos juridinė kvalifikacija
15. Lytinės aistros tenkinimas BK 150 straipsnio prasme yra skirtingų lyčių asmenų arba tos pačios lyties asmenų veiksmai, kai lytinė aistra tenkinama kitais būdais, negu numatyta BK 149 straipsnyje, kaip antai: oraliniu, analiniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdais. Teismų praktikoje laikoma, kad lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu paprastai pasireiškia dirginant ar masturbuojant vyro ar moters lytinius organus, kišant pirštus ar kitokius daiktus į kito asmens lytinius organus ar išeinamąją angą, intensyviai liečiant nukentėjusiojo lytinius organus ar priverčiant nukentėjusįjį liesti kaltininko lytinius organus, taip pat lytiniu organu liečiant kito žmogaus kūną ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2009, 2K-50/2012, 2K-315/2014 ir kt.). BK 150 straipsnis nustato atsakomybę už lytinės aistros tenkinimą su asmeniu prieš jo valią panaudojant fizinį smurtą, ar grasinant tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimant galimybę priešintis, ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Šio nusikaltimo (seksualinio prievartavimo) sudėtis yra formali, jis yra baigtas nuo lytinės aistros tenkinimo pradžios nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas patenkino lytinę aistrą, ar pajuto seksualinį pasitenkinimą arba malonumą, nes baudžiamoji atsakomybė už šią veiką kyla atlikus pavojingus veiksmus. Tokie faktai baudžiamosiose bylose dėl žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvės ir neliečiamumo pažeidimo privalomai nenustatinėjami (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315/2014). BK 150 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas seksualiai prievartavo mažametį asmenį.
16. BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino mažametį asmenį.
17. Kaltinamasis J. B. kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo nepripažįsta visiškai, teigdamas, kad nukentėjusiosios atžvilgiu nėra daręs jokių veiksmų, kuriais jį kaltina, kad nukentėjusioji meluoja, tačiau nežino, kodėl pastaroji taip sako. Tokią kaltinamojo poziciją teismas laiko jo pasirinkta gynybos taktika, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tuo aspektu pažymėtina, kad byloje nėra jokių reikšmingų duomenų, dėl kurių nustatant faktines nusikaltimo aplinkybes nukentėjusioji K. L. būtų suinteresuota duoti neteisingus parodymus prieš kaltinamąjį J. B., norėtų jį apkalbėti, melagingai apkaltinti.
Dėl BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytos veikos
18. Teismas, spręsdamas dėl kaltinamojo J. B. kaltės, pirmiausia remiasi nukentėjusiosios K. L. parodymais kaip tiesioginiais įrodymais, patvirtinančiais J. B. kaltę, nes seksualinės prievartos prieš mažamečius ir nepilnamečius bylose ypatingą reikšmę byloje surinktų įrodymų grandinėje turi seksualinę prievartą patyrusio mažamečio (nepilnamečio) parodymai, kurių patikimumas nevertinamas taip griežtai ir kategoriškai kaip kitų – suaugusių nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymai. Pažymėtina, kad kai kurie prieštaravimai, netikslumai, nesutapimai nepilnamečio ar, tuo labiau, mažamečio asmens, patyrusio seksualinę prievartą, parodymuose gali būti paaiškinami parodymų subjekto specifiškumu dėl amžiaus, socialinės brandos, fizinio ir psichinio išsivystymo, patirto šoko, ir tie netikslumai nėra pagrindas netikėti mažamečio ar nepilnamečio nukentėjusiojo parodymais.
19. Nagrinėjamu atveju apklausiama tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusioji K. L. pakankamai nuosekliai, išsamiai ir detaliai pateikė informaciją apie kaltinamojo J. B. su ja atliktų veiksmų pobūdį ir aplinkybes – nurodė, kad kaltinamasis J. B. tiek pastarojo namuose, tiek V. namuose (kaltinime nurodytose vietose) prie jos lįsdavo, bandydavo išprievartauti, kišo savo lytinį organą jai į burną, išangę, prašė, kad ji liestų jo lytinius organus savo rankomis, norėjo, kad ji smaukytų, lietė savo lytiniu organu jos lytinius organus, lietė jos krūtinę ir lytinius organus, tai vyko ne mažiau 5 kartų kaltinamojo namuose ir 1 ar 2 kartus V. namuose. Nukentėjusiosios aiškinimu, kaltinamasis atsisegdavo kelnes ir išsitraukdavo lytinį organą, ją nurengdavo, grasindavo, kad sumuš, kad niekam nesakytų, ji buvo maža, todėl bijojo priešintis, jai tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) metų.
20. Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo netikėti nukentėjusiosios K. L. parodymais, priešingai, byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai leidžia teismui spręsti, kad nukentėjusiosios parodymus nustatant faktines bylos aplinkybes neabejotinai galima laikyti patikimais.
21. Pirmiausia, analizuodamas nukentėjusiosios parodymų patikimumą, teismas atsižvelgia į Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodytas aplinkybes, susijusias su nukentėjusiosios psichikos būkle, jos gebėjimu tinkamai atpasakoti baudžiamajai bylai reikšmingas aplinkybes, emocinės būklės, vartojamų sąvokų atitikimu dėstomiems teiginiams ir kt. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadose nurodyta, kad K. L. nenustatyta tokių kalbos ir pažintinės veiklos ypatumų ar psichikos sutrikimų, dėl kurių ji negalėtų suprasti konkrečių faktinių byloje tiriamų įvykių aplinkybių, jų įsidėmėti ir praėjus kuriam laikui atgaminti apklausų metu, duomenų, kad K. L. patirtų kitų asmenų poveikį išsigalvoti apklausos metu nurodomas aplinkybes arba pateikti tendencingą informaciją apie įtariamąjį, negauta, padidėjęs polinkis fantazuoti K. L. nenustatytas ir nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis jos duotais parodymais.
22. Teisiamajame posėdyje apklausta ekspertė Tautvilė Gabnytė-Nagi patvirtino minėto ekspertizės akto išvadas ir labai išsamiai paaiškino, kodėl K. L. parodymais galima tikėti ir jais remtis. Ekspertės teigimu, K. L. tikrai gali apie šioje byloje tiriamus įvykius kalbėti, atsiribodama nuo kitų patirčių ir nuo kitų asmenų, informacijos pateikimas atitinka jos amžių ir jos pažintinės veiklos ypatumus, pasakojimas yra realistiškas apie byloje tiriamas aplinkybes, nes ji vartoja jos amžių, protinio išsivystymo lygį atitinkantį žodyną, jos emocijos, kūno kalba atitinka jos pasakojimo turinį, padidėjęs polinkis fantazuoti nenustatytas. Paaiškindama dėl galimų keršto požymių už kitą galimai netinkamą kaltinamojo J. B. elgesį, nesusijusį su seksualine prievarta, ekspertė nurodė, jog nepastebėta, kad K. L. pateiktų tendencingą informaciją apie kaltinamąjį, ekspertizės metu stebėjo netgi priešingas reakcijas – gynybiškumą ir nenorą kalbėti apie tai, kas buvo, o dėl pašalinio poveikio – tai K. L. nebuvo nustatytas padidėjęs polinkis į įtaigumą. Dėl medicininėje dokumentacijoje esančio įrašo, kad nukentėjusioji turi polinkį meluoti bei fantazuoti, ekspertė paaiškino, jog tai nėra niekaip paaiškinta ar pagrįsta, nenurodytos aplinkybės, kuriomis tas melavimas ar fantazavimas vyksta. Taigi, nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima K. L. tikėti ir remtis jos pasakojimu.
23. Antra, teismas vertina nukentėjusiosios K. L. parodymus kaip teisingus ir patvirtinančius kaltinamojo J. B. kaltę padarius inkriminuojamą veiką, atsižvelgdamas ir į tai, kad tiek ekspertėms, atlikusioms Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, tiek kitiems asmenims, su kuriais nukentėjusioji bendravo apie kaltinamojo prieš ją atliktus veiksmus, ji iš esmės analogiškai ir vienodai aiškino apie patirtą seksualinę prievartą, ir tai leidžia spręsti, kad nukentėjusioji pasakojo savo realius išgyvenimus. Tuo aspektu pažymėtina, kad bylose, susijusiose su seksualine prievarta prieš mažamečius ar nepilnamečius asmenis, paprastai nebūna tiesioginių liudytojų, kurie tiesiogiai būtų matę tokią prievartą, todėl tokiose bylose taip pat labai svarbūs yra išvestiniai įrodymai – asmenų, kurie bendravo su mažamečiais (nepilnamečiais) nukentėjusiaisiais ir kuriems pastarieji pasakojo apie patirtą seksualinę prievartą, parodymai. Todėl ir nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiosios K. L. parodymų patikimumo ir tuo pačiu dėl J. B. kaltės, reikšmingais laiko eksperčių užfiksuotus nukentėjusiosios paaiškinimus apie kaltinamojo jos atžvilgiu atliktų veiksmų pobūdį, specialistės V. A., mažametės J. S. parodymus apie nukentėjusiosios K. L. joms papasakotas patirtos seksualinės prievartos aplinkybes.
24. Kaip matyti iš minėto ekspertizės akto, nukentėjusioji K. L. ekspertėms apie kaltinamojo J. B. veiksmus jos atžvilgiu nurodė, kad, kai jai buvo (duomenys neskelbtini) metų, dėdė J. daug kartų lindo prie jos krūtinės ir apatinės vietos, „tiesiog drabužius numovė ir išžagino“, „J. savo kiaušinius buvo įdėjęs į užpakalį ir į burną“, kad ir pati yra kaltinamąjį lietusi – „su savo ranka privertė liesti jį. Tiesiog paimdavo mano ranką ir uždėdavo sau, kad judėtų arba laikydavo tiesiog“. Paaiškino, kad būdavo sustingusi, nieko negalėdavo daryti, J. sakydavo, kad niekam ji nesakytų, ir ji nesakė, nes bijojo, kad ja nepatikės. K. L. ekspertėms nurodė, kad apie tai yra pasakiusi tik psichologei ir globėjai, bet ne viską, nes kai reikia prisiminti, jaučiasi blogai.
25. Specialistė V. A. parodė, kad konsultacijos metu K. L. jai papasakojo apie patirtą seksualinę prievartą iš mamos brolio J., įvardijo, kad tai buvo apie (duomenys neskelbtini) kartus, kaltinamasis liepė jai (K. L.) liesti jo lytinius organus, liesdavo jos lytinius organus. Specialistės teigimu, K. L. ne iš karto pasakė apie patirtą seksualinę prievartą, o tik jai (specialistei) įgijus mergaitės pasitikėjimą, ir pasakojimo metu K. L. verkė, išreiškė stiprias emocijas, iš to galima suprasti, kad kalbėjo nuoširdžiai, kalbėjo tiesą. Specialistės įsitikinimu, abejonėms dėl K. L. pasakojimo nėra pagrindo, pastarosios emocijos nesuvaidintos, stipri emocinė reakcija, daug ašarų. Nemano, kad būtų kitų asmenų įtaka apkalbėti J. B., sunku padaryti jai (K. L.) įtaką, K. L. turi savo nuomonę, ją išreiškia, geriau nieko nesakys, bet, jeigu sakys, tai atrodo, nuoširdžiai sakys. Atkreipiamas dėmesys, kad nukentėjusioji K. L. teisme nurodė, kad pasikalbėjusi su psichologe pasijuto geriau ir psichologei V. papasakojo teisybę.
26. Ikiteisminio tyrimo metu pas teisėją apklausta nukentėjusiosios K. L. motinos sesuo mažametė J. S. (nukentėjusiosios K. L. teigimu, jai buvusi kaip sesė), paaiškino, jog K. jai sakė, kad jos brolis (J. B.) lindo prie pastarosios, liepė jai liesti jo nuogą lytinį organą, sakė, kad pats lietė visą jos kūną – krūtinę ir mergaičių lytinius organus. Liudytojos teigimu, K. L. jai sakė, kad tai buvo pas jos (J. S.) brolį, kuris gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). J. S. aiškinimu, ji suprato, kad K. buvo nelaiminga, nes ją lietė nepažįstamas žmogus.
27. Globos namų “U” vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje užfiksuota, kad kalbantis su K. L. apie intymaus pobūdžio patirtis, pastaroji papasakojo, kad jos motinos brolis, dėdė J., daug kartų prie jos „lįsdavo“, liesdavo jos krūtinę bei „apačią“.
28. Liudytojas A. L., nukentėjusiosios K. L. tėvas, patvirtino, jog jam dukra pasakojo, kad, kai būdavo pas močiutę, su J. S. eidavo pasivaikščioti, tai nueidavo pas V. N., yra sakiusi, kad nueidavo ir pas J. B. Taip pat šis liudytojas nurodė, kad jam paskambinusi D. B. pasakė, kad K. su J. S. iš kažkur parėjo ir K. jai pasakė, jog J. B. ją išprievartavo, po to jam paklausus apie tai dukters, pastaroji pasakė, kad to nebuvo. A. L. paaiškino, kad vėliau jis paskambino D. B. ir pasakė, kad K. sakė, jog jai (D. B.) to nesakė, tačiau D. B. pasakė, kad tai girdėjo ir J. S. Liudytojo A. L. tvirtinimą, kad dukra neigė patyrusi seksualinę privartą, paneigia pačios nukentėjusiosios K. L. parodymai teisme, jog ji pati „apie tai bandė tėčiui pasakyti, bet šis ja nepatikėjo“. Be to, liudytojo A. L. parodymai, kad K. L. neigė patyrusi seksualinę privartą, vertinami atsižvelgiant ir į susiklosčiusią situaciją, kai ir pats A. L., jo paties teigimu, yra kaltinamas netinkamu elgesiu su dukra.
29. Liudytoja D. B., kaltinamojo motina ir nukentėjusiosios močiutė, teisme atsisakiusi duoti parodymus, apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nors ir nenurodė anksčiau aptartos aplinkybės apie pokalbį su A. L. dėl seksualinės prievartos prieš K. L., tačiau nurodė kitą reikšmingą aplinkybę, ją vertinant visame bylos kontekste, kad 2022 m. vasarą K. L. dėl neaiškių priežasčių pradėjo įvairiais žodžiais keikti J. B., sakė: „Kad tavo snukio nematyčiau“, ir panašiai. Ši liudytojos D. B. nurodyta aplinkybė, kurią patvirtino ir K. L., rodo nukentėjusiosios priešiškumą kaltinamajam, akivaizdu, dėl nusikalstamo (seksualinės prievartos) jo elgesio pastarosios atžvilgiu, nes kitų tokio priešiškumo priežasčių byloje nenustatyta, ir pats kaltinamasis tvirtina, jog jis nežino, kodėl K. L. jį negražiais žodžiais išvadino, nes jie nebuvo susipykę.
Motyvuojamoji dalis
30. Įvertinęs aptartus įrodymus (teismas juos pripažįsta patikimais BPK 20 straipsnio prasme įrodymais ir jais grindžia savo išvadas), kurie papildo vienas kitą ir sudaro nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, teismas sprendžia, jog byloje patikimai nustatyta, kad kaltinamasis J. B. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis atliko nusikalstamus veiksmus, kurie atitinka seksualinio prievartavimo objektyviuosius požymius – ne mažiau kaip penkis kartus seksualiai prievartavo mažametę nukentėjusiąją K. L., tai yra: rankomis lietė nukentėjusiosios krūtinę ir lytinius organus, liepė nukentėjusiajai liesti jo lytinį organą, paėmęs nukentėjusiosios ranką ir uždėjęs ją ant savo lytinio organo, lietė ir braukė su nukentėjusiosios ranka savo lytinį organą, lietė savo lytiniu organu nukentėjusiosios lytinius organus, kišo savo lytinį organą nukentėjusiajai į burną ir išangę ir taip tenkino savo lytinę aistrą prieš mažametės nukentėjusiosios K. L. valią kitokio fizinio sąlyčio, oraliniu ir analiniu būdu.
31. Kaip jau minėta, baudžiamoji atsakomybė, numatyta BK 150 straipsnyje, yra tada, kai tenkinama lytinė aistra prieš asmens valią, jei minėta veika padaroma: panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle. Šie požymiai įstatyme numatyti kaip alternatyvūs, todėl nusikaltimo sudėčiai pakanka bent vieno iš jų. J. B. teisme prokurorės pateiktame kaltinime seksualiniu prievartavimu nurodytas vienas iš tokių požymių – pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl mažametystės. Dėl pasinaudojimo bejėgiška nukentėjusiojo būkle – kaltinamasis J. B., būdamas gan artimas nukentėjusiosios giminaitis (nukentėjusiosios motinos brolis), kurį laiką kartu gyvenęs su nukentėjusiąja K. L., gimusia (duomenys neskelbtini) (Gimimo liudijimas (duomenys neskelbtini), akivaizdu, žinojo pastarosios amžių, to neneigia ir jis pats, todėl teismas sprendžia, kad tenkindamas savo lytinę aistrą analiniu, oraliniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu kaltinamasis pasinaudojo bejėgiška nukentėjusiosios būkle, kurią nulėmė jos mažametystė (nagrinėjamų įvykių metu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) metų amžiaus). Be to, ir pati nukentėjusioji, apklausos metu būdama jau (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nurodė, kad nagrinėjamų įvykių metu ji jausdavosi labai blogai, bijodavo kaltinamojo, tačiau buvo maža, todėl bijojo priešintis, neatsimena, kada pradėjo suprasti, kad negerai kaltinamasis elgiasi, dabar supranta, nes dabar mokosi ir labiau viską supranta.
32. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms teismas laiko įrodyta, kad kaltinime nurodytus seksualinio prievartavimo veiksmus kaltinamasis J. B. atliko nesutinkant nukentėjusiajai K. L., tai yra prieš nukentėjusiosios valią, pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl mažametystės, dėl kurios nukentėjusioji, kaip patvirtinta ir Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadomis, nesuvokė jos atžvilgiu atliktų J. B. veiksmų esmės (galėjo turėti žinių apie jų pobūdį, tačiau visiškai nesuprato jų reikšmės), dėl to bei dėl mažo amžiaus, ribotos gyvenimiškos patirties bei emocinės būsenos K. L. negalėjo aktyviau jiems priešintis. Teismo įsitikinimu, kaltinamasis J. B., atsižvelgiant į jo gyvenimišką patirtį (duomenys neskelbtini metų) amžiaus įvykių metu), suvokė, kad tenkina lytinę aistrą prieš nukentėjusiosios valią, tai jam buvo akivaizdu ne tik atsižvelgus į nukentėjusiosios amžių, giminystės ryšį, į tai, kad nukentėjusioji būdavo paliekama jo priežiūrai (emocinis priklausomumas), bet ir iš nukentėjusiosios veiksmais reiškiamo pasipriešinimo jo veiksmams – nukentėjusiosios aiškinimu, ji eidavo nuo kaltinamojo toliau, bandydavo iš kambario išeiti, apsirengti, bet jai nepavykdavo.
33. Kadangi teismui nekyla abejonių dėl nukentėjusiosios K. L. parodymų patikimumo nustatant prieš ją panaudotos seksualinės prievartos faktą ir kitas reikšmingas teisingam bylos išsprendimui aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsižvelgus į nukentėjusiosios parodymus kaltinime teisingai nurodytas nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo laikas (laikotarpis nuo (duomenys neskelbtini) metų iki (duomenys neskelbtini) metų), vietos (kaltinamojo gyvenamoji vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) namas, esantis (duomenys neskelbtini) ir kaltinamojo atliktų veiksmų, tenkinant lytinę aistrą su nukentėjusiąja, skaičius – ne mažiau kaip penki kartai.
34. Visuma byloje nustatytų aplinkybių leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis J. B., atlikdamas nagrinėjamus nusikalstamus veiksmus, veikė tiesiogine tyčia, tai yra suvokė, kad atlieka seksualinio pobūdžio veiksmus, fiziškai kontaktuoja su nukentėjusiąja prieš pastarosios valią, pasinaudoja nukentėjusiosios bejėgiška būkle ir nori patenkinti savo seksualinį poreikį būtent taip. Kaltinamojo J. B. padarytas nusikaltimas yra baigtas, kadangi seksualinio prievartavimo nusikaltimo sudėtis yra formali, įstatymo leidėjas seksualinio prievartavimo baigtumą sieja tik su lytinės aistros tenkinimo prieš nukentėjusiojo asmens valią pradžia ir baudžiamosios atsakomybės atsiradimo aspektu nėra svarbu, kiek įgyvendinti kaltininko tikslai, ar kaltininkas patenkino lytinę aistrą.
35. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, tai yra nustatęs kaltinamajam J. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos – mažamečio asmens seksualinio prievartavimo – objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje.
Dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose numatytos veikos
36. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadose nurodyta, kad nukentėjusiajai K. L. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą (duomenys neskelbtini), šis sutrikimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių ir yra vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 1–10). Teisiamajame posėdyje šią išvadą pateikusi ekspertė Rimtautė Gumbienė patvirtino savo išvadą ir paaiškino, jog diagnozė buvo nustatyta stebint nukentėjusiosios išreikštas reakcijas į byloje tiriamą įvykį – kartojasi nevalingi prisiminimai kitiems kalbant tokia tema ar panašiai, iškyla byloje tiriamo įvykio vaizdiniai, stebėtas vengiantis elgesys, t. y. bandymas išvengti pokalbio, nurodant, jog neatsimena, buvo suirzusi, nenorėjo kalbėtis, stebėtas aukštas nerimo lygis, kuris sustiprėjo lyginant su pokalbiu neutraliomis temomis, aiškiai atsispindėjo liūdesys, o tęsiant pokalbį, nukentėjusioji vis labiau slopo, tapo apatiška. Išsiaiškinta, kad byloje tiriamų įvykių metu nukentėjusioji buvo sustingusi, nieko negalėjo padaryti, jai stipriai plakdavo širdis, po to pradėdavo drebėti rankos, po to buvo sutrikęs miegas, negalėdavo užmigti dėl nevalingai iškylančių prisiminimų apie buvusius įvykius, ėmė vengti bendrauti su kitais vyrais, jai nemalonu matyti kitų bučinius, net skaityti apie tai, sunku būdavo persirenginėti prieš kūno kultūros pamokas, iki šiol prisiminimai kartas nuo karto kyla, ypač vakarais prieš miegą. Ekspertės teigimu, tai buvo įvertinta kaip reakcija į stiprų stresą, kuri susijusi būtent su kaltinamuoju J. B., ir K. L. buvo rekomenduota ilgalaikė psichoterapinė pagalba, kad nebesivystytų tie simptomai, nes ekspertizės metu matė, kad K. L. reikalinga psichoterapinė pagalba. Atsakydama į gynėjo iškeltą klausimą dėl netinkamo metodo taikymo atliekant ekspertizę, ekspertė paaiškino, kad taikytas metodas iš pradžių buvo taikomas tik pilnamečiams asmenims, bet dabar naudojamas ir nepilnamečiams, ir kad rekomendacijose nėra reikalavimo, jog šis metodas būtų taikomas po įvykio praėjus ne daugiau kaip pusmečiui.
37. Byloje apklausta specialistė psichologė V. A., konsultuojanti nukentėjusiąją K. L., patvirtino, kad nukentėjusioji išgyveno kaltę dėl patirtų išgyvenimų, pastarajai sukelia daug nerimo, jeigu kalbama apie tuos įvykius, miegas sutrinka, sapnuoja košmarus, ir tai susiję su patirta seksualine prievarta. Pati nukentėjusioji K. L. nurodė, kad mano, jog jos gyvenimas dabar būtų kitoks, jeigu nebūtų buvę tų įvykių su J. B. – nebūtų jai nepatogu būti prie vyrų, nebūtų jai nepatogu žiūrėti, kai žmonės bučiuojasi ar apsikabina. Nukentėjusiosios aiškinimu, jai nepatogu, labai baisu, kai ją liečia, nelabai mėgsta knygas skaityti ar filmus žiūrėti apie tai, iki šiol tie įvykiai sukelia jai neigiamas emocijas, dėl to lankosi pas specialistus.
38. Vertindamas šiuos faktinius duomenis apie nukentėjusiosios K. L. patirtos seksualinės prievartos stiprų traumuojantį poveikį ir stebimas neigiamas pasekmes jos sveikatai, teismas daro išvadą, jog tarp kaltinamojo J. B. nusikalstamų veiksmų (seksualinio prievartavimo) ir atsiradusių pasekmių (kitų reakcijų į stiprų stresą, vertinamų kaip nesunkaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismui nekyla abejonių, kad nevienkartiniai giminaičio seksualinės prievartos veiksmai turėjo neigiamos įtakos nukentėjusiosios K. L. sveikatai. Be to, sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai buvo nustatytas kompetentingų subjektų, abejoti jų išvadų patikimumu nėra jokio pagrindo.
39. Kaltinamasis J. B., visiškai neigdamas savo kaltę dėl inkriminuojamų nusikalstamų veiksmų padarymo, savo psichinio santykio su veika ir jos padariniais nenurodė (numatė ar nenumatė, kad dėl jo veiksmų susirgs nukentėjusioji, jei numatė, tai ar norėjo tokių pasekmių, ar tik sąmoningai leido joms atsirasti). Todėl teismas apie kaltinamojo psichinį santykį su veika ir padariniais sprendžia iš byloje nustatytų aplinkybių. Kaltinamasis J. B., būdamas suaugęs, psichiškai sveikas žmogus, turėjo suprasti ir neabejotinai suprato, jog jo nevienkartiniai nusikalstami veiksmai seksualiai prievartaujant mažametę prieš pastarosios valią yra pavojingi nukentėjusiosios psichikai, numatė, kad gali sukelti nustatytus padarinius jos psichinei sveikatai, ir nors šių padarinių nesiekė, sąmoningai leido jiems kilti. Taigi kaltinamasis J. B. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios K. L. sveikatą veikdamas netiesiogine tyčia.
40. Kaltinamojo J. B. padaryta aptariama nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi jis nesunkiai sutrikdė mažamečio asmens sveikatą.
Bausmės skyrimas
41. Kaltinamojo J. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
42. Skirdamas bausmes kaltinamajam J. B. už padarytas nusikalstamas veikas teismas vadovaujasi BK 54 straipsniu, kuris reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Parinkdamas bausmės dydį kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio siekia valstybė, nustatydama ir taikydama bausmes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, jog baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, o teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui.
43. Kaltinamasis J. B. padarė vieną labai sunkų nusikaltimą (BK 150 straipsnio 4 dalis, 11 straipsnio 6 dalis), už kurį įstatymo sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas nuo 3 iki 13 metų, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Kaltinamasis J. B. padarė ir vieną apysunkį nusikaltimą (BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 11 straipsnio 4 dalis), už kurį įstatymo sankcijoje numatyta taip pat vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki 5 metų, nusikaltimas baigtas, padarytas netiesiogine tyčia.
44. Vertindamas kaltinamojo asmenybę, teismas atsižvelgia į tai, kad J. B. neturi teistumo (2 t., b. l. 90–91), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 96), (duomenys neskelbtini) ligoninės Psichiatrijos klinikos bei VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono Pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre pacientų registruose nėra, nėra ir priklausomybės ligų įskaitoje (2 t., b. l. 102–104), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (2 t., b. l. 107).
45. Įvertinęs šias reikšmingas kaltinamojo J. B. padarytų nusikaltimų pavojingumą bei kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad byloje nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai kaltinamojo J. B. atžvilgiu bus pasiekti ir įgyvendintas teisingumo principas paskyrus jam terminuoto laisvės atėmimo bausmes, savo dydžiais mažesnes kaip straipsnių sankcijose už padarytus nusikaltimus (BK 150 straipsnio 4 dalis, 138 straipsnio 2 dalis) numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai.
46. Kaip jau minėta, tiek BK 150 straipsnio 4 dalies sankcijoje, tiek BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik vienos rūšies bausmė – laisvės atėmimas. Išimtys iš bendrų bausmės skyrimo taisyklių yra numatytos BK 62 straipsnyje ir 54 straipsnio 3 dalyje, jos suteikia teismui išskirtinę galimybę išeiti už sankcijos ribų ir paskirti kaltininkui švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta BK 62 straipsnio nei pirmoje, nei antroje dalyse nurodytų būtinų sąlygų, kurioms esant būtų pagrindas svarstyti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo kaltinamajam J. B. klausimą. Taikyti kaltinamajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas taip pat nėra pagrindo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką, ne kartą yra išaiškinęs, kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nustatyti ir nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys 2K-3/2010, 2K-7/2010, 2K-128/2011, 2K-323/2012, 2K-93/2013, 2K-116/2013). Jokių išimtinių aplinkybių, duodančių pagrindą manyti, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajam J. B. aiškiai prieštarautų teisingumo principui, šioje byloje teismas nenustatė.
47. Kaltinamajam J. B. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas), kadangi teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs psichiniais sutrikimais, atsiranda dėl prievartinių santykių, kaip ir nagrinėjamu atveju, kaltininko nusikalstami veiksmai kvalifikuojami kaip ideali sutaptis pagal BK 150 straipsnį su BK 138 straipsniu (kasacinės nutartys Nr. 2K-495-697/2015, Nr. 2K-294-648/2017 ir kt.).
Dėl civilinio ieškinio
48. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.
49. Šioje byloje teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiosios K. L. įgaliotasis atstovas pateikė civilinį ieškinį, vėliau – patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašoma priteisti 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo J. B. nukentėjusiosios K. L. naudai (2 t., b. l. 24–25, 3 t., b. l. 38–39). Ieškinyje nurodyta, kad mažametė K. L. dėl neteisėtų smurtinių ir seksualinio pobūdžio prievartinių kaltinamojo veiksmų, be abejo, patyrė didelį fizinį skausmą, pažeminimą, emocinius pergyvenimus ir dvasinius bei fizinius nepatogumus. Pažymima, kad byloje nagrinėjami įvykiai sutrikdė K. L. psichikos būseną ir sukėlė ilgalaikį neigiamą poveikį jos socialinei adaptacijai bei funkcionavimui, jai rekomenduojama ilgalaikė psichoterapinė pagalba, orientuota į psichotraumuojančių patirčių įveiką bei integraciją, nes nesuteikus tinkamos pagalbos gali formuotis sunkesni sutrikimai bei stabilūs asmenybės pokyčiai.
50. Teismas, nustatęs, kad tarp kaltinamojo J. B. nusikalstamo veikimo ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, sprendžia, kad turi būti sprendžiamas klausimas dėl civilinio ieškinio patenkinimo (BPK 115 straipsnis).
51. Kaip jau minėta, civiliniu ieškiniu prašoma priteisti iš kaltinamojo 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, leidžiančiais konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą, bei teismų praktika tokios kategorijos bylose aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo tikslas yra kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas.
52. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus seksualinio prievartavimo atveju yra žalos padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Teismui nekelia abejonių, kad mažametei nukentėjusiajai K. L. kaltinamojo J. B. neatsakingi ir amoralūs veiksmai sukėlė itin skaudžius dvasinius išgyvenimus bei stresinę reakciją. Tuo aspektu pažymėtina, kad nukentėjusioji seksualinę prievartą patyrė iš giminaičio, žmogaus, su kuriuo netgi vienu metu kartu gyveno, prievarta buvo nevienkartinė (ne mažiau kaip 5 kartus). Taigi, teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusioji K. L. dėl jos atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos – tyčinių nusikalstamų kaltinamojo J. B. veiksmų, atliktų vadovaujantis itin žemomis teisės ir moralės požiūriu niekaip nepateisinamomis paskatomis, patyrė civiliniame ieškinyje nurodytus dvasinius išgyvenimus, dėl nusikaltimo metu prieš ją atliktų veiksmų jai iki šiol teikiama psichologinė pagalba. Tai patvirtina Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nukentėjusiajai konstatuotos kitos reakcijos į stiprų stresą, šis sutrikimas yra vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, kilęs sąsajoje su kaltinamojo J. B. veiksmais, tai akivaizdžiai matyti ir iš anksčiau aptartų specialistės psichologės V. A. parodymų apie nukentėjusiosios emocinę būseną ir dvasinius sukrėtimus bei išgyvenimus po nagrinėjamų įvykių, ekspertės paaiškinimų teisme bei pačios nukentėjusiosios parodymų.
63. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas vertina ne tik išdėstytas aplinkybes, bet ir, siekdamas užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis J. B. nors šiuo metu ir nedirba, tačiau yra darbingas, gana jauno amžiaus (duomenys neskelbtini) m.), t. y. turintis galimybę dirbti (gauti pastovias pajamas) ir atlyginti priteistą civilinį ieškinį. Atkreipiamas dėmesys, kad ir kaltinamasis J. B., nors ir neigdamas savo kaltę, sutiko su civiliniu ieškiniu, neginčydamas jo dydžio. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad prašomas priteisti neturtinės žalos dydis – 6000 Eur yra adekvati piniginė kompensacija už nukentėjusiosios patirtus dvasinius sukrėtimus ir neigiamus išgyvenimus – paniekinimą, pažeminimą ir pan. Darydamas tokią išvadą teismas atsižvelgia į suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio už panašaus pobūdžio nusikaltimus, kuria remiantis svarbūs kriterijai nustatant neturtinės žalos dydį yra nusikalstamos veikos trukmė, nusikalstamų veiksmų intensyvumas (tai jau aptarta anksčiau), taip pat vadovaujasi teismų praktika pripažįstant, kad seksualiniai veiksmai prieš mažamečius turi labai neigiamą poveikį jų psichikai ir vystymuisi. Be to, teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, įvertina ir faktą apie besikeičiančią ekonominę situaciją. Todėl pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
64. Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
65. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymoje nurodyta, kad advokatei Zojai Kastėnienei teikiant antrinę teisinę pagalbą K. L. valstybė patyrė 406,25 Eur išlaidų, kurias prašoma priteisti valstybei (3 t., b. l. 123–128). Nagrinėjamu atveju išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai K. L. pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti mažametės nukentėjusiosios teisių gynimą (BPK 55 straipsnio 4 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis J. B. nuteisiamas realia laisvės atėmimo bausme, pajamų šiuo metu negauna, duomenų apie kaltinamojo turimą nekilnojamą turtą byloje nėra, taip pat įvertinęs ir tai, kad tenkinamas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodytos išlaidos už nukentėjusiajai teiktą antrinę teisinę pagalbą iš kaltinamojo neturi būti išieškotos. Teismo vertinimu, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir nebūtų teisingas.
66. Kaltinamajam J. B. antrinė teisinė pagalba teikiama valstybei apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (3 t., b. l. 95–96).
Dėl daiktinių įrodymų
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy A12“ su „Tele2 Pildyk“ SIM kortele, grąžintas saugoti J. B. (2 t., b. l. 87–89), – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas J. B. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Laikmena (CD) su mažametės liudytojos J. S. apklausos įrašu, perduota teismui kartu su baudžiamąja byla, paliktina prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
J. B. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jam paskirti:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimą 4 metams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą laisvės atėmimą 1 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir J. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo J. B. sulaikymo vykdant nuosprendį.
Kardomąją priemonę iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios J. B. palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja K. L.
Priteisti iš J. B. 6000 (šešis tūkstančius) Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai K. L.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A12“ su „Tele2 Pildyk“ SIM kortele, grąžintą saugoti J. B., – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti J. B.
Laikmeną (CD) su mažametės liudytojos J. S. apklausos įrašu, perduotą teismui kartu su baudžiamąja byla, palikti prie bylos.
Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų už nukentėjusiajai teiktą antrinę teisinę pagalbą iš nuteistojo J. B. neišieškoti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.