Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

1. Kaltinamasis J. B. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) metų iki (duomenys neskelbtini) metų, tikslus laikas nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir name, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas vieninga tyčia, pasinaudodamas nukentėjusiosios K. L., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl mažametystės, dėl kurios nukentėjusioji negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų reikšmės ir jiems pasipriešinti, tiksliai nenustatytą skaičių kartų, bet ne mažiau kaip penkis kartus, prieš nukentėjusiosios valią ją seksualiai prievartavo, tai yra: rankomis lietė nukentėjusiosios krūtinę ir lytinius organus, liepė nukentėjusiajai liesti jo lytinį organą, paėmęs nukentėjusiosios ranką ir uždėjęs ją ant savo lytinio organo, lietė ir braukė su nukentėjusiosios ranka savo lytinį organą, lietė savo lytiniu organu nukentėjusiosios lytinius organus, kišo savo lytinį organą nukentėjusiajai į burną ir išangę, tokiu būdu tenkino savo lytinę aistrą prieš mažametės nukentėjusiosios K. L. valią kitokio fizinio sąlyčio, oraliniu ir analiniu būdu. Tokiais tyčiniais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje.

2. Be to, kaltinamasis J. B. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) metų iki (duomenys neskelbtini) metų, tikslus laikas nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir name, esančiame (duomenys neskelbtini), seksualiai prievartaudamas mažametę nukentėjusiąją K. L., gim. (duomenys neskelbtini), nesunkiai sutrikdė mažametės nukentėjusiosios psichikos sveikatą – sukėlė jai kitas reakcijas į stiprų stresą (duomenys neskelbtini), t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

Įrodymai

3. Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. B. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad K. L. yra jo sesers (E. B.-G.) duktė, pastaroji pas jį adresu: (duomenys neskelbtini) gyveno iki (duomenys neskelbtini) metų birželio mėnesio. Ten gyveno jis, jo mama D. B., sesuo E. B., J. S. (kaltinamojo sesuo), K. L. Paskui E. B. pradėjo išgėrinėti, keldavo triukšmą, tai jis šią iškraustė su dukra pas mergaitės tėvą A. L. į (duomenys neskelbtini). E. B. kartais paskambindavo, jie pašnekėdavo, kartais ir su K. L. pašnekėdavo telefonu. Po to jie mažai susitikdavo. Susitikę buvo (duomenys neskelbtini) metais, pabendravo.

(duomenys neskelbtini) metais su K. L. nebendravo, jis gyveno tuo pačiu adresu: (duomenys neskelbtini), bet nebendravo, ji nebuvo atvykusi su savo mama. Ji (K. L.) važiuodavo pas jo mamą. Mama (duomenys neskelbtini) metais išsikraustė iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) namą. Jis ten (duomenys neskelbtini) gyveno su drauge A. B. (duomenys neskelbtini) metų iki (duomenys neskelbtini) metų spalio mėnesio. Dabar jis gyvena tuo pačiu adresu, bet vienas. K. L. nuo (duomenys neskelbtini) metų, kai išsikraustė jo mama, pas jį nėra buvusi.

(duomenys neskelbtini) metais jis lankydavosi (duomenys neskelbtini) padėti krikštatėviui V. N., bet K. L. ten nebūdavo. Jis (duomenys neskelbtini) nepasilikdavo nakvoti. Kai dirbdavo, tai retkarčiais būdavo išgertuvės. K. L. atvykdavo į (duomenys neskelbtini), bet tada jo ten nebūdavo, jie ten nebuvo susitikę.

Gal (duomenys neskelbtini) metais jis ėjo su mama per tiltą pas pastarąją ir sutiko K. su J. S. K. pradėjo jį necenzūriniais žodžiais „kolioti“. Jis nežino, kodėl K. L. jį negražiais žodžiais išvadino, jie nebuvo susipykę. Su K. L. jie nei mieste, nei kitur nebuvo susitikę, telefonu nebendraudavo, jis į (duomenys neskelbtini) nevažiavo.

Kaltės nepripažįsta. Nežino, kodėl K. L. sako, kad jis seksualiai prie jos lietėsi. K. L. su J. S. anksčiau susiskambindavo, bendraudavo. Apie jam pareikštus kaltinimus su niekuo nekalbėjo – nei su K., nei su J., mama tik žinojo, kad jis yra kaltinamas, ir viskas.

Negali pasakyti, kas galėjo atlikti tokius veiksmus, kad mergaitė apie tai pasakoja. Jo sesuo J. S. jam buvo pasakojusi, kad, kai E. B. ištekėjo, išsikraustė į (duomenys neskelbtini), tai K. mušdavo E. vyras, buvo užrakinę kambaryje netrumpam laikui.

Vieną kartą dėdė A. D. buvo pasisodinęs ant kelių K., savo rankas įdomiai sudėjo jai ant kelių. Tai buvo pas jį kieme. Mergaitei tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) metai. Buvo pavasaris, mergaitė buvo su pėdkelnėmis. Mergaitė iš pradžių išsigando, bet po to – nieko. Jis tokių veiksmų jos atžvilgiu nėra atlikęs.

J. S. dabar yra (duomenys neskelbtini) metų, jų santykiai neblogi, pastaroji mėgsta pameluoti, bet tai vaikiškas melas. Jeigu K. J. S. pasakojo, tai pastaroji patikėjo, kad taip buvo. K. L. melavo. Nežino, kodėl jį apkalba, negali pakomentuoti, kodėl ekspertizės akte nurodyta, kad nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti K. L. parodymais.

Gal kai jo nebūdavo namuose, būdavo jo draugė, ir K. L. lankydavosi su savo mama. Pas V. N. tikrai nesusitikdavo su K. L.

Po nukentėjusiosios K. L. apklausos teisme gali pasakyti, kad pastaroji meluoja, sako neteisybę. Nežino, kodėl ji taip sako, nes tikrai to nebuvo.

Dėl prokurorės teisme pateikto pakeisto kaltinimo neturi ką pasakyti, nepripažįsta kaltės.

Dėl to, ką ekspertė nurodė, jog dėl jo veiksmų K. L. išsivystė kitos reakcijos į stiprų stresą – nežino.

4. Mažametė nukentėjusioji K. L., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad jai yra (duomenys neskelbtini) metų, mokosi (duomenys neskelbtini).

Kai gyveno su mama ir tėčiu, lankė darželį. Kai pradėjo gyventi su mama, turėjo eiti į (duomenys neskelbtini) klasę. Nėjo į mokyklą, tada paskambino policija, ir ji sugrįžo pas tėtį. Maždaug nuo (duomenys neskelbtini) klasės gyveno pas tėtį adresu: (duomenys neskelbtini). Kai mama su tėčiu gyveno kartu, jie gyveno ten pat – (duomenys neskelbtini). Paskui mama išėjo ir ją pasiėmė. Su mama gyveno (duomenys neskelbtini). Ten gyveno per vasarą. Nežino, kiek jai galėjo būti metų. Kai vėl pradėjo gyventi su tėčiu, turėjo eiti į (duomenys neskelbtini) klasę.

J. yra jos „babos“ (močiutės) dukra. J. i dabar yra (duomenys neskelbtini). Anksčiau J. jai buvo kaip sesė, bendraudavo, kada pas pastarąją vasarą būdavo, bet dabar nebendrauja. J. yra jos „babos“ sūnus, jos mamos brolis. Ji nelabai su pastaruoju bendraudavo.

Kol gyveno su mama ir tėčiu (duomenys neskelbtini), vasarą važiuodavo į (duomenys neskelbtini) pas „babą“, pabūdavo ilgiau. Nežino, kur tuo metu „baba“ gyveno. Kai nuvažiuodavo pas „babą“, J. kartu su „baba“ negyveno, gyveno kitur, už geležinkelio, bet J. ateidavo pas „babą“ išgerti arba jie eidavo pas J. .

Kai su mama išvažiavo į (duomenys neskelbtini), pas „babą“ nevažiuodavo, su J. nesusitikdavo. Kai grįžo gyventi pas tėvą į (duomenys neskelbtini), nuvažiuodavo vasarą pas „babą“, būdavo savaitę, kelias paras. J. ateidavo pas „babą“. Kai susitikdavo su J., visą laiką būdavo kartu su „baba“. Su „baba“ nueidavo pas V. Kai būdavo pas „babą“, su J. nueidavo pas J. Kai nueidavo pas V. su „baba“, kartais būdavo J. Ten su J. yra pasilikę dviese.

J. prie jos lįsdavo, bandydavo išprievartauti. Kai ji pasakydavo, kad pasakys mamai ar kam nors, J. jai grasindavo, kad sumuš, kad niekam nesakytų. Pagal ją vieną kartą buvo pas V. namuose, nes J. ją su J. prižiūrėjo, ir pas pastarąjį namuose. Pas J. į namus nueidavo su „baba“. Kai J. lįsdavo, „babos“ nebūdavo, jis būdavo vienas.

J. gyvena su drauge daugiabutyje, pirmame aukšte.

Nežino, kiek jai tada buvo metų. Dažniausiai tai vykdavo, kai gyveno su mama ir tėčiu. J. bandė įkišti savo lytinį organą jai į išangę. Neprisimena, ar lietė krūtinę, lytinius organus. Bandė įkišti savo lytinį organą į burną, norėjo, kad ji smaukytų. Bandė įkišti į priekį ir į galą. Ne tik bandė, bet ir įkišo. Nepamena, ar lietė jos krūtinę, lytinius organus. Jis kišo lytinį organą jai į burną, prašė, kad ji liestų jo lytinius organus savo rankomis. Tuose namuose (duomenys neskelbtini) galėjo būti nuo 2 iki 5 kartų. Ji buvo maža, todėl bijojo priešintis. J. grasino jai, kad niekam nesakytų. Jai atrodo, J. būdavo labiau blaivus. Kai jis lįsdavo prie jos, tuo metu jo namuose nieko nebūdavo. Pas V. namuose (duomenys neskelbtini) buvo taip pat 1 ar 2 kartus, liepdavo tą patį daryti, kišdavo, bet buvo mažiau tokių J. veiksmų. Negali pasakyti, ar pas V. buvo vėliau, ar tuo pačiu metu kaip ir pas J. Kai J. lindo prie jos pas V., ji gyveno su mama ir tėčiu. Kai gyveno tik su tėčiu ir nuvažiuodavo į (duomenys neskelbtini), nežino, ar J. lįsdavo.

Apie tai bandė pasakyti tėčiui, bet šis ja nepatikėjo. Paskui ji pasakė J., ši, tikriausiai, pasakė „babai“, pastaroji supyko, sakė, kad ji meluoja, prisigalvojo.

Ji lankėsi pas psichologę V., šiai papasakojo teisybę.

J. kišo lytinį organą jai į priekį, pagal ją negiliai, nes maža buvo. Prisimena, kad, kai buvo pas V., sakydavo, kad ji garsiai nieko nesakytų, netriukšmautų. Kai buvo pas J., tai vieną kartą buvo ant lovos ir virtuvėje. Neprisimena, kaip viskas prasidėdavo, neprisimena, ar nurengdavo ją, neprisimena, ar pats nusirengdavo. Kai buvo lovoje, tai gulėjo, jis bandė pražergti jos kojas. Nepamena, kaip bandė pražergti kojas. Jis dar bandė kišti į galą, t. y. į užpakalį. Į užpakalį kišo ir pas J. namuose, ir pas V. Įėjus pas V. į namus, reikia pasukti į kairę, ir ten yra didelis kambarys, ten ant lovos tie dalykai vykdavo. Neprisimena, ar pas V. buvo labiausiai įsiminęs atvejis. Pirmos apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir ekspertizės metu geriau atsiminė nei dabar. Kai tie dalykai vyko pas J. namie, negali pasakyti, kiek kartų kišo, kiek kartų prašė laikyti lytinį organą. Pas J. buvo ne mažiau 5 kartų. Kad kišo į užpakalį, anksčiau nepaminėjo, nes buvo gėda. Į užpakalį kišo ir pas V., ir pas J. namuose. Visi tie patys būdai būdavo ir pas J., ir pas V. Ji matydavo J. lytinį organą. J. atsisegdavo kelnes ir išsitraukdavo lytinį organą, daugiau nieko nepamena. Tie dalykai trukdavo iki pusvalandžio arba iki tol, kol kas ateidavo. Jis kaip ir slėpdavosi nuo kitų. Jis jai grasindavo ir prieš veiksmus, ir po veiksmų, sakė trenks su kažkokiu laidu. Neprisimena, kaip dar grasindavo. Grasindavo, kad niekam nesakytų. Jis jai nesakydavo, ką čia jie daro, jei ji nedarydavo, tai jis paimdavo jos ranką, kad ji jam pradėtų daryti. Ji nenorėdavo viso to daryti.

Neatsimena, kada pradėjo suprasti, kad jis elgiasi negerai, gal kai grįžo gyventi pas tėtį. Kai jis tai darydavo, ji jausdavosi labai blogai, bijodavo jo. Kai matydavo J. po to, ji pykdavo ant jo, kartais jai būdavo su juo nepatogu būti. Nevengdavo jo. Kai paskutinį kartą buvo pas „babą“, kažką jam buvo pasakiusi, kad jis labai supyko. Neatsimena, ką jam tada pasakė, tikriausiai, blogus žodžius.

Negali pasakyti, kada buvo paskutinis kartas, kai J. taip su ja elgėsi. Tiksliai nežino, ar paskutinis kartas buvo, kai ji gyveno su tėčiu ir mama, ar tik su tėčiu. Nežino, kas paskatino pasipasakoti, tiesiog iš niekur nieko pradėjo rašyti tėčiui, bet šis nesuprato, paskui su psichologe kalbėjo, tai pasijuto geriau ir pasipasakojo, kad ją geriau suprastų, žinotų apie ją daugiau.

Kai gyveno pas tėtį, suprato, kad J. elgiasi negerai, ir dabar supranta, nes dabar mokosi ir labiau viską supranta.

Nepamena, ar jautė skausmą, kai darydavo tuos dalykus. Mano, kad jos gyvenimas dabar būtų kitoks, jeigu nebūtų buvę tų įvykių su J., nebūtų nepatogu būti prie vyrų, nes jai nepatogu žiūrėti, kai žmonės bučiuojasi ar apsikabina arba kai ją liečia, jai nepatogu, labai baisu. Teisingai pasakojo, kad nelabai mėgsta knygas skaityti ar žiūrėti filmus apie tai. Iki šių dienų tie įvykiai sukelia neigiamas emocijas, kartais prisimena. Mama duodavo vaistų, kad ji užmigtų, nes sunkiai užmigdavo. Vaistus pradėjo gerti nuo tada, kai su mama gyveno (duomenys neskelbtini). Dabar jų negeria, geria tuos, kuriuos išrašė psichiatrė, kad geriau miegotų. Pas psichiatrę lankosi, su pastarąja gerai sutaria, gali sakyti, kad ši yra jos draugė. Pas psichologę ketina eiti.

Pas J. dažniausiai ateidavo su mama ir močiute, bet jos kažkur išeidavo, o ji likdavo. Pas V. irgi ne viena nueidavo. Eidavo su „baba“ ir mama, su „baba“ ir J. Kai būdavo pas V., tai V., „baba“, mama būdavo išėję, o J. ją turėdavo prižiūrėti. Nežino, kas konkrečiai ją palikdavo J. prižiūrėti. Kai gyvendavo visi kartu, nuo vaikystės, jos nepalikdavo J. prižiūrėti. Neatsimena kažkokių nesutarimų su J.

Galima ja tikėti, tik gali kai kurių dalykų neprisiminti ar ne taip pasakyti. Prieš apklausas niekas nesakė, ką sakyti ar nesakyti.

4.1. Mažametė nukentėjusioji K. L., 2023 m. vasario 2 d. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad jos mamos brolis J. B. pradėjo ją liesti. Buvo pas jį namuose, kurie yra (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini). Ten yra butas. Tas dėdė prieš pradedant liesti sakė, kad niekam nesakytų. Jis sakė, kad jai kažką padarys, jei pasakys. Ji nesuprato, ką jis gali padaryti, jei kažkam pasakys. Jis ją liesdavo, tai buvo (duomenys neskelbtini) kartus. Nelabai atsimena visus kartus. Nelabai gerai atsimena, kaip lietė pirmą kartą. Prisimena, kai mama išėjo, ir jis pradėjo liesti. Jis lietė tas vietas, kurių nenori, kad liestų. Lietė tol, kol sugrįžo mama su „baba“ (nupiešiamas žmogeliukas ir mergaitė pažymi vietas, kurias jai lietė, t. y. krūtinės zoną, lytinių organų vietas). Tas vietas dėdė jai lietė ne per rūbus. Lietimas truko apie 10 minučių. Ją lietė su savo rankomis, lietė su abiem rankomis iš karto. Liesdamas rankomis tiesiog tas vietas braukinėjo. Jis visą laiką baigdavo liesti, kai ateidavo mama, „baba“ ar kiti žmonės. Apie tai, kad ją lietė, yra sakiusi tėčiui, kol dar gyveno su juo, o jis pasakė „babai“, tada ji sakė, kad ji „svaigsta“. Ji jautėsi blogai, nes jai nepatinka, kai ją liečia. Dabar jaučiasi geriau, bet vis tiek turi traumų, nes negali būti su vyrais viename kambaryje, jai nepatogu būti su visais vyrais. Ji eidavo ir dabar eina pas psichologą. Ėjo pas vieną specialistę, kuri išrašė vaistus, kad jai sugrąžintų emocijas. Šiandien buvo paskutinė tų vaistų tabletė.

Pirmą kartą J. ją lietė, kai jai buvo kokie (duomenys neskelbtini) metai. Kiti kartai buvo tada, kai jis būdavo su ja. Pirmas ją lietė J. J. visada liesdavo tuose pačiuose namuose, bet vieną kartą lietė pas tetos patėvį. Paskutinį kartą J. ją lietė, kai jai buvo gal (duomenys neskelbtini) metų. J. ir A. nesakė, kaip jaučiasi dėl to, kad ją lietė. Blogai jautėsi, kai J. liepė nesakyti, kad jis ją lietė, ji jo bijojo. Labiausiai bijojo, kai jai pasakydavo kažko nedaryti ir dar liesdavo. Tie (duomenys neskelbtini) kartai, kai J. ją lietė, buvo per keletą dienų. Pirmą kartą, kai J. ją lietė, jai buvo (duomenys neskelbtini) metai, o paskutinį kartą – jai buvo (duomenys neskelbtini) metų. Kai būdavo pas dėdę J., tai jis ją liesdavo, o kai būdavo kiti žmonės, tai jis su jais kalbėdavo, gerdavo. Kai jis ją liesdavo, kitų žmonių nebūdavo. Kai ją liesdavo, būdavo diena, šviesu. Tuose namuose nėra likusi miegoti. Tais kartais, kai ją lietė, ji vilkėjo „maikę“ ir šortus, nes buvo vasara. Jis tiesiog visiškai ją nurengdavo. Rūbus padėdavo bet kur, o kai baigdavo liesti, ji pasiimdavo ir apsirengdavo. Jis su savo rankomis liesdavo visur. Savęs jis neliesdavo, jis būdavo apsivilkęs „maikę“, kelnes. Yra buvę, kad jis nusivilktų „maikę“, kelnes. Yra buvę, kad jis buvo su rūbais, ir buvo, kad būdavo be rūbų. Ne visus rūbus buvo nusivilkęs, nebuvo tokių kartų, kad buvo visai nuogas. Jis nusivilkdavo „maikę“ arba kelnes. Kartais nusivilkdavo apatinius, o kartais ne. Yra mačiusi dėdę J. nuogą. Nėra buvę, kad ją liestų ne tik ranka. Ji nėra jo lietusi. Jis yra sakęs, kad ji turi jį paliesti, ji darydavo taip, kaip jis liepė, nes jo bijodavo. Jis prašė jos liesti jo lytinį organą. Ji lietė jo lytinį organą, nes jis savo ranka paimdavo jos ranką ir liesdavo save. Kartais savo rankos negalėjo kontroliuoti, nes jis paimdavo jos ranką ir lietė save, braukė, laikė ant intymių vietų. Nėra mačiusi skysčio, kuris išbėgtų iš jo lytinių organų. Ji tai darydavo tol, kol ateidavo jos mama su „baba“ ar kiti žmonės. Niekas nėra matęs, kai ji ar J. buvo be rūbų. Kai J. ją liesdavo savo namuose, būdavo jo kambaryje, ten, kur jis miega, arba virtuvėje. Jo kambaryje būdavo prie lango ir spintelės. Ji stovėdavo ir jis stovėdavo. Virtuvėje būdavo prie kriauklės arba prie spintelės. Visi (duomenys neskelbtini) kartai jai vienodai buvo nemalonūs. Sunkiausias kartas buvo tada, kai buvo pas tetos patėvį, teta miegojo ir J. lindo, sakė, kad būtų tyliai ir nepažadintų tetos. Jis prie jos lindo, o ji gulėjo ant pilvo be rūbų, jis buvo su rūbais. Paskui nusirengė, lindo su savo organu. Nesakys, ką darė su savo organu, nes jai nemalonu. Jis lindo visur su lytiniu organu ir su rankomis ją lietė. Tą lytinį organą jis kišo į apatinę dalį prie nugaros, tai vieta, ant kurios sėdima. Jis ten įkišo savo lytinį organą. Kai jis įkišo lytinį organą, jautė blogas emocijas, kūnas jautė skausmą. Vienas kartas buvo, kai kišo lytinį organą. Tai buvo, kai buvo pas tetos patėvį ir ten miegojo, tada jai buvo kažkur (duomenys neskelbtini) metai. Kai J. jai įkišo lytinį organą, buvo diena, tada teta miegojo. Jis kišdavo, ištraukdavo lytinį organą į užpakalį. Kitur jis nėra įkišęs lytinio organo. Bandė kitur įkišti lytinį organą, bet ji jį nustumdavo toliau nuo savęs. Tokie buvo 4–5 kartai. Tuo metu kartais gulėdavo, kartais stovėdavo. Tai būdavo pas J. Tais kartais, kai bandė įkišti, dažniausiai jos kojas praskleisdavo. Ji eidavo nuo jo toliau. Bandydavo iš kambario išeiti, apsirengti, bet nepavykdavo, nes būdavo per mažai laiko atsistoti, apsirengti ir išeiti. Jis tik į užpakalį yra įkišęs lytinį organą. Jis praskėsdavo jos kojas tiesiog su rankomis. Tuo metu jautė jo rankas, jis stipriai praskėsdavo jos kojas. Nieko nesakydavo, kai bandydavo praskėsti kojas. Visą laiką prieš ir po jis sakydavo, kad niekam nepasakotų. Ji papasakojo tetai ir tėvui, bet ja jie netikėjo. Teta papasakojo „babai“, bet ji nepatikėjo ir sakė, kad prisifantazavo. Kalba apie tetą J. Paskutinį kartą ją lietė prieš 2–3 metus vasarą. Jos daugiau nelietė, nes pas jį daugiau neidavo, o jei eidavo, tai ne viena (1 t., b. l. 76–79).

5. Mažametė liudytoja J. S., 2022 m. gruodžio 15 d. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad K. L. yra jos sesės dukra. K. jai sakė, kad jos (J. S.) brolis lindo prie jos (K. L.), kai ji buvo mažesnė. Jos brolis yra J. B. Ji (K. L.) sakė, kad jis liepė jai liesti jo lytinius organus, sakė, kad jis ją lietė, sakė, kad lietė visą kūną. Ji sakė, kad vieną kartą taip buvo ir kad daugiau nebenorėjo pas jį miegoti. Tai buvo pas jos brolį, kuris gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). Ji (K. L.) jai apie tai pasakojo, kai buvo pas ją atvažiavusi. Su K. apie tai kalbėjosi šių metų rudenį. K. sakė, kad tas įvykis buvo, kai ji buvo mažesnė, nesakė, kada tiksliai. Suprato, kad K. buvo nelaiminga, nes ją lietė nepažįstamas žmogus. J. B. yra jos brolis, jam yra (duomenys neskelbtini) metai. K. sakė, kad jos (J. S.) brolis lietė visą kūną ir viskas. Tiesiog sakė, kad jis jai lietė su visom rankom per visą kūną, sakė, kad jis jai liepė liesti jo nuogą lytinį organą. Sakė, kad jai lietė krūtinę ir mergaičių lytinius organus. Sakė, kad lietė ne per rūbus, nes liepė jai nusirengti. K. sakė, kad jai liepė liesti jo lytinį organą, kaip supranta, ji lietė jo lytinį organą. Ji tiesiog sakė, kad liepė, o ji suprato, kad lietė (1 t., b. l. 93–94).

6. Liudytoja E. B.-G. (kaltinamojo sesuo), teisme atsisakiusi duoti parodymus, ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja parodė, kad su A. L. pradėjo bendrauti maždaug (duomenys neskelbtini) metais, susipažino (duomenys neskelbtini). Kai pradėjo nuo jo lauktis dukters K., su juo kartu negyveno, nevedė bendro gyvenimo kartu. A. L., kai dukra buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, pasiūlė joms gyventi pas jį. Ji sutiko, K. Š. pradėjo lankyti vaikų darželį. Ji aktyviai dalyvaudavo įvairiose veiklose, mėgdavo piešti, auklėtojai sakė, kad ji turi gerą atmintį. Priešmokyklinę klasę K. lankė (duomenys neskelbtini). Mokslai jai sekėsi gerai, mokytojai ją gyrė. Pradinėse klasėse K. taip pat mokėsi gerai. Mokytojai sakė, kad ji labai gerai skaitydavo, greitai įsimindavo eilėraščius, padėdavo mokytojams, buvo draugiška, bendraujanti tiek su klasiokais, tiek su mokytojais. Kai K. mokėsi pirmoje klasėje, tarp jos ir A. L. prasidėjo nesutarimai, ji susirado kitą vyriškį ir išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajoną. Norėjo, kad K. gyventų kartu su ja (duomenys neskelbtini), tačiau, pragyvenus kartu su ja vieną vasarą, ji pasakė, kad nenorinti keisti mokyklos, gyvenamosios vietos ir pageidavo pasilikti gyventi kartu su tėvu A. L. (duomenys neskelbtini). Vėliau R. teismo sprendimu buvo nustatyta K. gyvenamoji vieta su tėvu. Nors ji pati gyveno atskirai, bet su dukra ryšys nenutrūko. Jos pasiskambindavo viena kitai, susitikdavo dažniausiai pas jos mamą, nes pas A. L. ji nenorėdavo važiuoti. K. gerai sutaria su savo močiute, tai yra jos mama, ir su savo teta J. ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus). Su jos broliu J. ji, kiek jai žinoma, taip pat sutaria gerai. K. šiuo metu gyvena pas globėją (duomenys neskelbtini), lanko mokyklą. Jai pasakojo, kad mokslai naujoje mokykloje sekasi gerai, yra susiradusi draugų. Tuo laikotarpiu, kai K. gyveno kartu su ja, jokių sveikatos problemų ji neturėjo, ji nebūdavo nervinga, mergaitė būdavo linksma, draugiška. Daugiau jokių papildymų neturi (1 t, b. l. 97–100).

7. Liudytoja D. B. (kaltinamojo motina), teisme atsisakiusi duoti parodymus, ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja parodė, kad K. L. yra jos anūkė, tai yra jos dukters E. B.-G., gim. (duomenys neskelbtini), dukra. K. nuo kūdikystės iki maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus gyveno kartu su ja, savo mama ir jos sūnumi J. B., gim. (duomenys neskelbtini). Kai K. buvo maždaug (duomenys neskelbtini) metai, ji su savo mama išsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini), ir gyveno kartu su A. L. pastarojo namuose. Kartu su savo jauniausia dukra J. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnumi J. ji nuvažiuodavo pas juos į svečius, viskas jų šeimoje buvo gerai. J. su K. nuo pat mažens gerai sutardavo, jos viena kitą vadina sesėmis. Mokslai K. pradinėse klasėse sekėsi gerai, mergaitė noriai mokėsi, mokykloje turėjo draugų. K. dažnai paskambindavo, abi kalbėdavosi. Jų abiejų tarpusavio ryšys yra labai artimas.

Kiek jai žinoma, K. šių metų pavasarį gydėsi (duomenys neskelbtini) klinikoje. A. L. jai sakė, kad K. blogai su nervais. Ji K. klausė, kas jai yra, kodėl ji nervinasi ir panašiai, tačiau pastaroji jai neatsiskleidė, ji K. pasakė, kad jai mamos meilės reikia, ir ši atsakė, kad taip.

Buvo toks atvejis jos namuose šių metų pavasarį, kai A. L. darė operaciją, o K. buvo pas ją. Eidama lauke su sūnumi J. sutiko K. kartu su dukra J. K. apkaltino juos, kad neva jie einantys pirkti alkoholio, po to pradėjo šaukti ant J., pasakė: „Kad tavo snukio nematyčiau, padla“, išvadino visokiais necenzūriniais žodžiais. Kodėl ji taip jį iškeikė, nežino, pagalvojo, kad jai su nervais, psichika kažkas negerai.

J. B. yra jos sūnus, jų santykiai yra geri, jis apsilanko jos namuose, padeda, kai reikia. Jos anūkė K. L. atvažiuodavo pas ją tuomet, kai jos tėvas A. L. išvažiuodavo gydytis į (duomenys neskelbtini) arba kai jai būdavo atostogos. Vasaros atostogų metu K. praleisdavo pas ją kelias dienas, bendraudavo su jos dukra J. Pas sūnų J. ji K. ir J. vienų pačių neleisdavo eiti.

Kiek pamena, 2022 m. vasarą K., ji pati ir jos dukra J. buvo pas J. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir dėl neaiškių priežasčių K. pradėjo įvairiais žodžiais keikti J., sakė: „Kad tavo snukio nematyčiau“, ir panašiai. Ji pagalvojo, kad jai tiesiog „užėjo“. Vėliau klausė jos, kodėl ji keikė J., bet ji tiesiog nusišypsojo ir nieko daugiau jai nepaaiškino. J. jai sakė pats nesuprantantis, kodėl K. jį taip užsipuolė. Svarstė, kas jai atsitiko, kodėl ji tokia pasidariusi pikta, priešiška, nusprendė, kad galbūt jai kažkas negerai su psichine sveikata, be to, jos mama E. ja nesirūpindavo. Kiek jai žinoma, K. yra buvusi pas jos draugą V. N., gyvenantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Kiek prisimena, K. nueidavo pas jį su savo mama E., kai tuo tarpu A. L. nueidavo į miestą apsipirkti. Sūnus J. su V. N. sutaria gerai, esant reikalui J. šiam padeda namų ūkyje. V. N. yra J. krikštatėvis (1 t., b. l. 102–105, 107–109).

8. Liudytojas V. N. parodė, kad kaltinamasis yra jo krikšto sūnus, jie kartu negyvena.

Prieš 8–9 metus jis savo gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), buvo užleidęs draugei D. B., pastaroji ten gyveno su dukra J. S.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 112–115), liudytojas nurodė, kad jos (D. B. su dukra J. S.) ten gyveno apie pusę metų, joms atėjo eilė socialiniam būstui ir jos išsikraustė. J. B. ten negyveno. Jis nežino, ar J. B. ten lankydavosi. Jis pats kartu su D. B. ten negyveno, ateidavo į svečius. E. B.-G. su dukra K. L. ten tikriausiai lankydavosi, jas matydavo. Kai D. B. su dukra išsikraustė, pastarosios užeidavo pas jį, bet labai retai – kai eidavo į turgų ar parduotuvę. Anksčiau pas jį ateidavo D. B. su anūke K. L. Kai užeidavo, vykdavo išgertuvės, kartais būdavo su nakvyne. K. L. gyveno kitur, ji nenakvodavo. Kai užeidavo ir būdavo išgertuvės, gal K. L. yra buvusi su savo mama E. B.-G. Nepamena, ar J. B. buvo tuo metu. Jis neprisimena metų, kada tai buvo. Būdavo tokių situacijų, kad išgėrinėjant jis pats užmigdavo, ir nežino, ką tuo metu veikė svečiai. Yra buvę, kad esant E. B., D. B., jis užmigdavo ar visi užmigdavo.

Jis negali patikėti, kad J. B. seksualiai prievartautų K. L. Jis nėra matęs, kad J. B. trauktų vaikai. J. B. turėjo draugę, bet šios vardo jis nežino. J. B. nėra pas jį atėjęs su K. L. dviese. Nėra girdėjęs, kad J. B. turėjo prižiūrėti K. L., nemano, kad pastarajam palikdavo prižiūrėti K. L.

Jis su J. B. atskirai išgerdavo, kai pas jį būdavo talkos, J. B. jam padėdavo malkas parsivežti ar obuolius iš sodo. Tuo metu D. B. nebūdavo. Nebūdavo taip, kad jam nežinant kas nors susirinkdavo į tą namą, jis viską žinodavo. Kai D. B. gyveno, tai nežinodavo, kas ten ateidavo.

Su D. B. jie draugai nuo vaikystės. Jie nevedė bendro ūkio, tik užleido pastarajai namuką gyventi.

8.1. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. N. parodė, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), pradėjo gyventi nuo (duomenys neskelbtini) metų rudens. Kai atsikraustė, leido savo draugei D. B. su dukra J. laikinai pagyventi pas jį iki tol, kol jos gaus socialinį būstą. Kraustytis jai padėjo sūnus J. B. ir jos brolis A. D. D. B. su savo dukra J. gyveno pas jį apie pusę metų, (duomenys neskelbtini) metais jos išsikraustė. D. B. sūnus J., kuris yra jo krikštasūnis, jo namuose niekada negyveno, pastarasis tik ateidavo į svečius arba jo paprašytas padėdavo namų ūkio darbuose. Su J. jo santykiai yra geri, nėra susipykę, kartas nuo karto pasiskambina vienas kitam. Jo namuose J. nėra pasilikęs nakvoti, pastarasis turi savo draugę, su kuria gyvena kartu jau keletą metų. D. B. anūkę vardu K. jis matė paskutinį kartą (duomenys neskelbtini) metais. Kiek prisimena, K. pas jį buvo atėjusi kartu su savo močiute D. B., savo mama E. ir teta J. Jos ėjo iš turgaus ir eidamos pakeliui visos užsuko. Daugiau, kiek prisimena, K. jis niekur nebuvo sutikęs (1 t., b. l. 112–115).

9. Liudytojas A. L. parodė, kad kaltinamasis yra jo dukros dėdė, su pastaruoju jis nelabai bendraudavo, nes toli vienas nuo kito gyvena. Kaltinamasis gyvena (duomenys neskelbtini), o jis gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. K. L. yra jo dukra. Dukra su juo ir su savo mama E. B.-G. gyveno (duomenys neskelbtini) kaime nuo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, kol K. L. suėjo (duomenys neskelbtini) metai. Paskui jų keliai išsiskyrė. 2018 m. birželio 27 ar 28 d. E. B.-G. su dukra išvažiavo į (duomenys neskelbtini) rajoną, ten net susituokė, bet dukra ten neilgai gyveno ir atsidūrė pas jį. Jam paskambino iš (duomenys neskelbtini) vaikų teisių ir klausė, ar gali pas jį atvežti dukrą. Jis pasakė, kad gali. Tai buvo 2018 m. rugsėjo 2 ar 3 d. Jam pasakė, kad dukra nori gyventi pas jį, nes ten kažkas pas juos įvyko, vyko teismai.

Jie iš karto nuėjo į mokyklą, priregistravo, kad jau kitą dieną dukra galėtų eiti į mokyklą. Dukrai tuo metu buvo 8 metai. Pastaroji su juo gyveno 4 metus ir mėnesį – iki 2022 m. spalio 15 d. Jų santykiai buvo normalūs, dukra labai meili mergaitė, bet jai „užplaukdavo“ truputį. Ji lankėsi pas psichiatrą, vaistus vartojo. Kaip dukra jam sakė, jai užeina pykčio priepuolis, ji tada savęs nevaldo.

Kai pasibaigė mokslo metai, vasarą jai suėjo (duomenys neskelbtini) metai. Tais metais jos pas močiutę jis neleido. Dukra matėsi su močiute D. B., nes jis važiuodavo į (duomenys neskelbtini) apsipirkti, dukrą pasiimdavo su savimi, ir kol jis po parduotuves vaikščiodavo, dukra bendraudavo su močiute ir su močiutės dukra J. S. Dukrą pas močiutę palikdavo apie 2 valandas laiko, nes paskui autobusu jie grįždavo namo. J. B. jis labai retai matydavo, nes pastarasis gyveno atskirai, ne su močiute. Jis nežino, ar J. B. ten nueidavo.

Kai dukrai suėjo (duomenys neskelbtini) metų, irgi pas močiutę jos neleido, nes jis su savo sese sutarė, kad ši paims jo dukrą į (duomenys neskelbtini) dviem savaitėms. Jis padarė dukrai asmens tapatybės kortelę, kad pastaroji galėtų važiuoti. Sesuo atvažiavo ir dukrą pasiėmė, o po dviejų savaičių ją parvežė.

Dar po metų, kai dukrai suėjo (duomenys neskelbtini) metų, jis leido dukrai savaitę pabūti pas močiutę D. B. Dukra pati sakydavo, kad nori pas močiutę, o J. S. vadino sese. Po savaitės paskambindavo ir paklausdavo, ar dar nori pasilikti, ar ją jau pasiimti. Dukra sakė, kad jis atvažiuotų ją pasiimti. Jis dukrą pasiėmė.

Dar kitais metais, kai dukrai jau buvo (duomenys neskelbtini), ji du kartus buvo pas močiutę: vieną kartą buvo savaitę, kai baigėsi mokslai, o paskui jam reikėjo rugpjūčio pabaigoje daryti operaciją (duomenys neskelbtini), tai sutarė su močiute, kad ši prižiūrėtų tris dienas jo dukrą. Po to dukrą iš jo paėmė.

Dukra pasakojo, kad, kai būdavo pas močiutę, su J. S. eidavo pasivaikščioti, tai nueidavo pas V. N., yra sakiusi, kad nueidavo pas J. B. Dukra nepasakojo, kad ją kas nors skriausdavo.

Kai K. L. gyveno pas jį su savo mama E. B.-G., jos važiuodavo į (duomenys neskelbtini) pas gydytojus, o kad eitų į svečius pas D. B., J. B., tai nelabai. Būdavo, kad išvažiuodavo kelioms valandoms, bet būdavo ir kelioms paroms. E. B.-G. paskambindavo, kad kitą dieną vaiką reikia vesti pas psichologą ar kokį tyrimą daryti, tai ji pasilikdavo nakvoti pas D. B., bet jis garantuoti negali, nes neklausdavo. Taip pat nežino, ar vykdavo išgertuvės (duomenys neskelbtini), kai E. B.-G. su dukra ten nuvažiuodavo. E. B.-G. nespjaudavo į alkoholį. Jis nežino, ar D. B. piktnaudžiaudavo alkoholiu, bet negali pasakyti, kad ši visiškai negerdavo. Jis nežino, ar pas V. N. namuose vykdavo išgertuvės. Dukra vieną kitą sykį yra pasakiusi, kad močiutė su kažkuo išgėrė, nesakė, kad prisigėrė. Dukra nesiskundė, kad ją kas nors skriaustų. Jis nepastebėjo, kad dukra grįžtų kažkokia pasikeitusi.

2022 m. rugsėjo mėnesį dukra buvo mokykloje, apie pietus paskambino D. B. ir paklausė, ar K. jam nieko nesakė, kai grįžo iš jos. Jis pasakė, kad nieko nesakė, ir paklausė, ką ji turėjo pasakyti. D. B. pasakė, kad K. su J. S. iš kažkur parėjo ir K. jai pasakė, jog J. B. ją išprievartavo. Jis pasakė, kad tai nesąmonė, nes pagalvojo, jei vaikui kažkas padaryta, pastebėtų, nes lieka pasekmės. D. B. smulkiau daugiau nieko nesakė, tik pasakė, kad J. B. sėdi prie stalo, apsiverkė ir pasakė: „Mama, aš to nedariau“.

Po kokių dviejų dienų jis K. paklausė: „Ką tu „babai“ sakei, kad tave J. išprievartavo?“ Dukra jam pasakė, kad to nebuvo. Kadangi dukra taip pasakė, tai jis daugiau klausimų neturėjo. Jis paskambino D. B. ir pasakė, kad K. sakė, jog jai (D. B.) to nesakė. D. B. pasakė, kad tai girdėjo ir J. S. Jis D. B. pasakė, kad dukros daugiau neklausinėjo, jam nekilo jokių abejonių.

Jis negali paneigti – dukra dažnai meluoja. Ji yra gulėjusi psichiatrijos skyriuje, nustatyta diagnozė, kad linkusi meluoti, fantazuoti. Psichiatrijos skyriuje dukra gulėjo pernai pavasarį, jau po nagrinėjamų įvykių. Ir jam yra byla iškelta.

2022 m. spalio 15 d. K. L. buvo iš jo paimta. Jis buvo išgėręs, dukra pradėjo šnekėti, kad jis pastarąją už plaukų tampė. Dukra paėmė jo telefoną ir pranešė tarnyboms, kad jis ją skriaudžia.

Kai dukra su juo jau nebegyveno, su E. B.-G. buvo susitikęs. Jis sužinojo, kad K. L. atvažiuos pas D. B., tai šio to nupirko K. r paskambino jos mamai, kad ateitų paimti lauktuvių K. Atėjo E. B.-G. kartu su J. B. Susitiko 2022 m. rudenį (duomenys neskelbtini). Jis J. B. pasakė, kad jam (A. L.) iškelta byla, kad jį visokiomis nesąmonėmis kaltina, ir priminė, kad K. sakė, jog jis (J. B.) išprievartavo ją. J. B. nieko nesakė, buvo nulis reakcijos.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 118–121), liudytojas nurodė, kad gal J. B. jam ir atsakė, kad K. jį apkalbėjo. Daugiau to klausimo jie nelietė, jie gal 5 minutes pašnekėjo.

Vasaros metu K. prašydavo leisti ją pas močiutę, bet nesuderinęs su socialine darbuotoja jis negali išleisti. Jis nežino, kur D. B. gyvena, nes, kai ši gavo socialinį būstą, pas ją nėra buvęs. Jie susiskambindavo, susitikdavo, paimdavo K., dukrai pasakydavo ateiti į autobusų stotį. D. B. vienu metu gyveno V. N. namuose, o pastarasis gyveno kitur.

Kai D. B. pasakė, kad K. sakė, jog J. ją išprievartavo, nebuvo kalbos apie tai, kada čia viskas vyko. J. B. gyvena (duomenys neskelbtini) nuo senų laikų. Kai jis atvažiuodavo pas E. B., tai J. B. irgi ten gyveno.

Gali pasakyti, kad dukros klasės auklėtoja jam sakė, jog klasiokės nelabai linkusios su K. bendrauti. Mokytoja yra sakiusi, kad dukra fantazuoja.

Jis negali pasakyti, ar dukra buvo su juo atvira. Gali pasakyti, kad žiūrėjo filmą per televizorių, ten buvo suaugusiųjų lovos scena, ir jis juokaudamas pasakė, kad dukra užsimerktų, nes pastarajai dar per anksti tai matyti. Dukra pasakė, kad tai jau yra mačiusi ir žino, kas bus. Jam paklausus, iš kur žino, dukra pasakė, kai mama su kažkokiu dėde tai darė, kai ji (dukra) apsimetė mieganti. Dukra yra truputį „sukta“.

Apie mamą K. yra blogai sakiusi. Jis kartais duodavo telefoną K., kad paskambintų mamai ar močiutei, tai ši pasakydavo, kad tai kekšei neskambins. Jis sakydavo, kad mama yra mama, ir kitos mamos neturės.

Jis J. B. artimai nepažįsta, mažai bendravo. Kai jis ateidavo pas E. B., tai J. B. būdavo, dar būdavo kitas brolis, kuris yra miręs. Jis daugiau su E. bendraudavo, išvažiuodavo kur nors. Su J. B. yra alaus atsigėrę.

9.1. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. L. parodė, kad jo dukra K. L. kartu su juo ir savo mama E. B.-G. gyveno maždaug nuo (duomenys neskelbtini) metų jo namuose. Kiek pamena, galėjo būti (duomenys neskelbtini) metų birželio mėnesio pabaiga, E. B.-G. juos paliko ir išėjo gyventi pas kitą vyrą. K. kitoje šeimoje buvo sunku gyventi, buvo visokių problemų, ir teismo sprendimu jos gyvenamoji vieta buvo nustatyta su juo. K. tęsė mokslus (duomenys neskelbtini). Gyventi abiem sekėsi gerai, didesnių problemų nekilo.

Laikui bėgant, K. vis labiau pradėdavo jo neklausyti, viskam prieštarauti, kildavo įvairių nesutarimų. Vasaros atostogų metu K. prašydavo, kad išleistų ją pabūti pas močiutę D. B. į (duomenys neskelbtini). D. B. tam neprieštaraudavo. D. B. turėjo sugyventinį (jo vardo, pavardės neprisimena, J. jį vadino tėveliu), bet jis gyveno atskirai, savo name, esančiame (duomenys neskelbtini), prie miesto senųjų kapinių, tikslaus adreso nežino. D. B. sūnus J. B. gyveno atskirai bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pas močiutę K. išbūdavo apie savaitę laiko. Ją pasitikdavo (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje ir abu grįždavo namo. Klausdavo K., kaip jai sekėsi, ką veikė. Dukra jam pasakodavo, kad kartu su J. nueidavo pas jos tėvelį, taip pat būdavo ir J. namuose. Smulkiai jos neklausinėdavo apie praleistą laiką. K. jam niekada nesiskundė, kad kas nors blogo jai būtų įvykę svečiuojantis pas močiutę.

Prisimena, kaip (duomenys neskelbtini) metų rugsėjo mėnesio pradžioje jam paskambino D. B. ir paklausė, ar K. nieko nepasakojo apie J. Jis dar jos paklausė, ką tokio ji turėjo papasakoti. D. B. jam papasakojo, kad kai ji grįžo namo, K. jai pasakiusi, kad J. ją išprievartavo. D. B. jis pasakė, kad, kai K. grįš iš mokyklos, jos apie tai paklaus. D. B. daugiau jam nieko smulkiai nepasakojo ir jis jos išsamiau nieko nebeklausė. K apie J. paklausė praėjus trims dienoms po D. B. skambučio, nes buvo pamiršęs. K. klausė, ką ji savo „babai“ sakė, kad J. ją išprievartavo, ar tikrai taip buvo. K. atsakė, kad to ji nesakė močiutei. Tada jis paskambino D. B. ir pasakė, kad K. pasakė, jog to ji jai nesakė. D. B. tvirtino jam, kad K. jai taip sakė, ir ji pati to neišsigalvojo. Jis pats K. apie J. nieko daugiau neklausinėjo. Mano, kad, jei J. būtų išprievartavęs K., tai būtų tai pastebėjęs jos elgesyje, ir galbūt ji pati jam būtų apie tai papasakojusi. Jos pasakymo apie J. galimus seksualinius veiksmus prieš ją nevertino rimtai, manė, kad ji išsigalvoja tokius dalykus.

Vėliau, tai galėjo būti (duomenys neskelbtini) metų vėlyvas ruduo, jis buvo susitikęs E. B. ir kartu buvo jos brolis J. J. pasakė, kad jis žinantis iš savo mamos, jog K. jį apkalbėjo. J. jis daugiau nieko neklausinėjo. Daugiau nieko nekalbėjo apie tai ir su pačia K. (1 t., b. l. 118–121).

10. Specialistė V. A. parodė, kad jos išsilavinimas yra aukštasis, turi psichologijos magistro laipsnį, dirba (duomenys neskelbtini) parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centre psichologe. K. L. pradėjo konsultuoti 2023 m. sausio 13 d. ir konsultuoja iki šiol. Per tą laiką turėjo 12 konsultacijų. Kovo 2 d. vyko konsultacija ir jos metu K. L. papasakojo apie seksualinę prievartą iš mamos brolio J., kad tai patyrė, įvardijo, kad tai buvo apie (duomenys neskelbtini) kartus, tuo metu, kai ji (K. L.) gyveno su mama, kad jai buvo (duomenys neskelbtini) metų, būdavo dviese, mama liepdavo kaltinamajam prižiūrėti ją, kaltinamasis likdavo vienas su ja. K. L. sakė, kad kaltinamasis, mama ir „baba“ gerdavo, piktnaudžiaudavo alkoholiu, bet, kai prie jos (K. L.) priekabiavo, nebūtinai būdavo išgėręs, būdavo ir neišgėręs. Pati mergaitė įvardijo, kad kaltinamasis naudojosi ja seksualiniais reikalais. Kai buvo tikslinama, sakė, kad kaltinamasis liepė jai liesti jo lytinius organus, liesdavo jos lytinius organus, ir lytiškai buvo įsiskverbta į jos lytinius organus. Pasakojimo metu K. L. verkė, išreiškė stiprias emocijas, iš to galima suprasti, kad kalbėjo nuoširdžiai, kalbėjo tiesą.

Truputį yra toliau konsultacijų metu kalbėję, detaliai nekalbėjo, kadangi ta trauminė patirtis, nenorėjo atsiminti tų įvykių, tai daugiau konsultuodavosi dėl emocinės būsenos, dėl kasdienių situacijų, dėl visų kitų problemų.

Dėl konsultacijų buvo kreiptasi per globos koordinatorę. K. L. jau buvo pas globėją. Kadangi keitėsi gyvenamoji vieta, mokykla, buvo galimai patirtas kitoje byloje seksualinis priekabiavimas, dėl to buvo kreiptasi. K. L. psichologinė būsena keičiasi. Šiuo metu yra vėl pasikeitę globėjai, tai išgyveno adaptacinį periodą, pasikeitė mokykla. Tai truputį vėl sudėtingesnis etapas. Nuo sausio iki maždaug spalio mėnesio ta būsena keitėsi, K. L. prisitaikė prie naujos aplinkos, naujos mokyklos, pagerėjo mokymosi rezultatai.

Dėl išgyvenimų, dėl galimai patirtos seksualinės prievartos – tai tokia gili problema, todėl buvo mergaitei rekomenduojama lankytis pas psichoterapeutą. Kiek žino, K. L. laukia eilėje. Jei iš tikrųjų buvo patirta seksualinė prievarta, tai didelės pasekmės yra tiek emocinės, tiek savęs suvokimo ir vertinimo. Tai yra žema savivertė, sunkiau užmegzti ryšius, gali kelti nesaugumą kažkokie ryšiai, draugystės su kitais žmonėmis, sunkiau pasitikėti kitais žmonėmis. Mergaitė išgyveno kaltę dėl šitų patirtų išgyvenimų. Konsultacijų metu aiškinama, kad ji dėl to nekalta. Daug nerimo, jeigu kalbama apie tuos įvykius, po to įvardija, kad miegas sutrinka, kad sapnuoja košmarus, būna nervingesnė tą dieną. Tai susiję su galimai patirta seksualine prievarta.

K. L. sudėtinga vaikystė. Ta aplinka, kaip ji įvardija, netinkama, kad piktnaudžiaujama alkoholiu, kad būdavo nepriežiūros, saugios aplinkos augti neatsimena, o tie įvykiai yra labai traumuojantys visą psichiką, ir su tuo reikia dirbti daug ir ateityje, kad atstatytų.

Ji jau įgavo K. L. pasitikėjimą, pastaroji atvira su ja. Jei K. K. reikia pagalbos ar susiduria su sunkumais, pati kreipiasi į ją.

Mano, kad galima tikėti mergaite. Yra tekę ne su vienu klientu, mergaite kalbėti, abejonėms nėra pagrindo, emocijos nesuvaidintos, stipri emocinė reakcija, daug ašarų. K. L. ne iš karto pasakė apie tai. Mergaitės, patyrusios seksualinę prievartą, tai slepia, kartais būna, kad ir ilgai slepia, nes nepasitiki, bijo, kartais gal būna prigrasinta, kad nesakytų, kad tai gali atsigręžti prieš ją pačią, kad gali būti pavojus, bet tikėtina, kad pasilikus saugioje aplinkoje, galbūt su globėjais, pajunta tam tikrą pasitikėjimą ir prasitaria, papasakoja visus tuos įvykius. K. L. nebuvo globos namuose, buvo pas globėją (duomenys neskelbtini), o spalio mėnesį buvo perkelta į ilgalaikę globą iki pilnametystės pas kitą globėją kitame mieste.

Jai įstrigo, kad seksualinė prievarta buvo ne vieną kartą. Buvo tikslinamasi, kad buvo liečiama, bet buvo įsiskverbimas į mergaitės lytinius organus. K. L., pasakodama apie tai, pradeda graudintis, verkti, tai daugiausiai įsiminė, kad stiprią reakciją sukėlė, ir įsivaizduoja, kad tai irgi daro didelę žalą mergaitės psichologinei būsenai.

Dėl įsiskverbimo, kiek kartų tai galėjo būti, nelabai gali atsakyti, nes taip detaliai nekalbėjo. Kai paklausė, kiek kartų apskritai tie dalykai vyko, K. L. įvardijo apie (duomenys neskelbtini) kartus. Detaliai ji neklausinėjo, nes kyla stiprios emocijos, ir nesinori, kad ji (K. L.) išgyventų pakartotinę traumą. Dėl to rekomenduojama neatkurti visų detalių, tai nesigilino.

Jos kalbėjo, kad buvo įsiskverbimas į lytinius organus ir buvo verčiama liesti kaltinamojo lytinius organus, ir buvo liečiami mergaitės lytiniai organai. Daugiau ji neklausė, jai gal pritrūko idėjų, o ji (K. L.) pati detaliai nepasakojo, sunkiai kalbėjo ta tema.

Dėl mergaitės apklausos galimumo teisme – tai, jeigu būtų galimybė dalyvauti psichologui, mano, kad galėtų atsakyti į klausimus. Kiek tai paveiktų jos (K. L.) psichologinę būseną, mano, kad paveiktų, todėl yra dvejonių.

Apie J. B. K. L. konkrečiai nesakė, tiesiog tokia buvusi aplinka, toks gyvenimas jai kelia neigiamas emocijas ir ji išreiškė, kad nenori bendrauti nei su kaltinamuoju, nei su mama, nei su kitais, kas buvo toje aplinkoje. K. L. nepasakojo, ar kalbėjo su J. B. po tų įvykių. Konsultacijų metu buvo kalbėta apie J. B. ir apie tėčio pavartotus seksualinius prievartinius veiksmus. Lengviau būtų apklausti mergaitę, jeigu dalyvautų ji (specialistė), bet, jeigu nebūtų tokios galimybės, tai būtų gerai ir kitas psichologas.

Ji dirba taip pat ir globos centre, kuris yra Socialinių paslaugų centro dalis, tai, jeigu mato globėjai arba globos koordinatorius, kad vaikas susiduria su kažkokiomis problemomis, tai rekomenduoja kreiptis į ją dėl psichologinių konsultacijų. Problemos buvo tos, kad K. L. prieš tai gyveno viename miestelyje, ten lankė mokyklą, po to persikėlė į kitą miestelį, tai pastarajai iš pradžių buvo stresas, nerimas, nes nauja mokykla, nauji mokytojai, nauji namai, šeima, išgyveno stresą, nežinomybę ir plius buvo žinoma, dėl kokių priežasčių ji buvo perkelta. Kai K. L. pradėjo lankyti naują mokyklą, tai buvo teigiami pasiekimai: ir pamokas gerai lankė, mokslo metų pabaigoje gavo pagyrimą už mokyklos viešinimą, pradėjo dalyvauti olimpiadose. Tie pokyčiai buvo teigiami.

Su mama K. L. ryšių neturi. Kažkada K. L. yra rodžiusi „Facebooke“ „live“, kaip kažkokio „live“ metu mama buvo nufotografuota kažkokiame bare, tai ji pasakė, kad čia jos mama. Bendravimo su mama nebuvo, mergaitė neišreiškė noro bendrauti, jautė pyktį. Su tėčiu ryšys buvo stipresnis, kaip ir jautė daugiau rūpesčio, kaip šis gyvena, kaip šuniukai, kaip ta aplinka, nes ji prieš tai su tėčiu gyveno.

Ji nemano, kad būtų kitų asmenų įtaka apkalbėti J. B. Nežino, kas galėtų daryti tokią įtaką, o kitas dalykas, K. L. turi savo nuomonę, išreiškia savo nuomonę, ji geriau nieko nesakys, bet, jeigu sakys, tai atrodo, nuoširdžiai sakys. Sakytų, kad sunku padaryti jai (K. L.) įtaką.

Kaip ji suprato, seksualinė prievarta būdavo tuose namuose, kur kartu gyveno su mama. K. L. pati nedetalizavo, kur vykdavo prievarta, o konsultacijos kontekste detalių kaip ir nebūtina, tai ji ir nepaklausė.

Mano, kad poveikio iš šalies apkalbėti J. B. nebuvo. K. L. jau kuris laikas gyveno atskirai ir kažkokių interesų tą padaryti ji neįžvelgė. Konsultacijų metu tai netikėtai iškilo kalbant apie praeitį, apie gyvenimą, įvykius, netikėtai įvyko toks atsivėrimas.

Ne ji pranešė tarnyboms, kai K. L. papasakojo. Mano, kad ji buvo pirmas žmogus, kuriam papasakojo, bet tuo metu ji nesuprato, kad ji pirmasis žmogus, nes jau buvo byla dėl seksualinio priekabiavimo, ir ji manė, kad ten jau kažkas vyksta.

11.2. Ekspertė Rimtautė Gumbienė teisiamajame posėdyje patvirtino savo išvadas ir paaiškino, kad K. L. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kitos reakcijos į stiprų stresą. Ši diagnozė buvo nustatyta stebint išreikštas reakcijas į byloje tiriamą įvykį. Nukentėjusioji nurodė, kad jai kartojasi nevalingi prisiminimai kitiems kalbant ta tema ar panašiai, iškyla byloje tiriamo įvykio vaizdiniai. Taip pat ekspertizės metu buvo stebėtas vengiantis elgesys, t. y. nukentėjusioji bandė išvengti pokalbio, nurodė, kad neatsimena, buvo suirzusi, nenorėjo kalbėtis, stebėtas aukštas nerimo lygis, kuris sustiprėjo lyginant su pokalbiu neutraliomis temomis, aiškiai atsispindėjo liūdesys. Tęsiant pokalbį, nukentėjusioji vis labiau slopo, tapo apatiška. Pokalbio metu buvo išsiaiškintos tam tikros reakcijos – byloje tiriamų įvykių metu buvo sustingusi, nieko negalėjo padaryti, jai stipriai plakdavo širdis, po to pradėdavo drebėti rankos. Nukentėjusiajai buvo sutrikęs miegas, negalėdavo užmigti dėl nevalingai iškylančių prisiminimų apie buvusius įvykius. Viskas plačiau aprašyta. Visos tos reakcijos – ėmė vengti bendrauti su kitais vyrais, jai nemalonu matyti kitų bučinius, net skaityti apie tai, sunku būdavo persirengti prieš kūno kultūros pamokas. Nukentėjusioji nurodė, kad iki šiol prisiminimai kartas nuo karto kyla, ypač vakarais prieš miegą. Tai buvo įvertinta kaip reakcija į stiprų stresą.

Ekspertizės atlikimo metu buvo stengtasi kiek įmanoma labiau atskirti, kokios reakcijos ir kaip ji jaučiasi dėl kiekvienos iš situacijų, ir nustatytos kitos reakcijos į stiprų stresą buvo susijusios su kaltinamuoju J. B.

Ekspertizės metu buvo įvertinta visa medžiaga – tiek ikiteisminio tyrimo medžiaga, tiek medicininiai dokumentai, tiek informacija, gauta bendraujant su K. L. Tyrimo metu apie kerštą duomenų iš K. L. negavo. Nebuvo prieštaravimų tarp to, kaip nukentėjusioji elgėsi ir kaip ji bendravo, ką pasakojo. Dėl to, ar patikėjo K. L., pastarosios papasakotomis aplinkybėmis, – tai nekilo klausimų, nukentėjusiosios neverbalinė kalba ir verbalinė kalba atitiko viena kitą, buvo stebėtos ryškios emocinės reakcijos ir kaip ji pasakojo.

Dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu K. L. nurodė ne visus seksualinės prievartos būdus prieš ją, o ekspertizės metu nurodė dar ir kitas aplinkybes apie seksualinę prievartą – kad ir į burną buvo seksualinė prievarta atliekama, kad tiriamoji papildė savo parodymus, – tai yra psichologo-eksperto kompetencija. Pasitaiko tokių dalykų, kad papildo savo parodymus, bet tai vertina psichologas. K. L. buvo rekomenduota ilgalaikė psichoterapinė pagalba, kad nebesivystytų tie simptomai. Tiksliai atsakyti, kas bus ateityje, nėra galimybės. Teikiant pagalbą, galima pagerinti žmogaus būklę, savijautą. Ekspertizės metu matė, kad K. L. reikalinga psichoterapinė pagalba.

Ji bendravo su tiriamąja, kita ekspertė buvo kartu. Jos tekste yra apie ekspertizės atlikimo momentą, vadinasi, tuo metu, kai atliko ekspertizę, buvo (duomenys neskelbtini) metų gegužė, nukentėjusioji neigė, kad turi suicidinių minčių, ir neigė, kad kada nors žalojosi pjaustydamasi ar kažkaip pažeisdama savo vientisumą. Pas psichologę yra užfiksuota, kad nukentėjusioji 5 klasėje yra turėjusi suicidinių minčių. Tą būseną (duomenys neskelbtini) klasėje ir suicidines mintis nukentėjusioji siejo su tuometiniu gyvenimu pas tėtį, santykius su juo, todėl ji to neminėjo.

Jos parašyta, kad psichikos būklėje taip pat stebimas aukštas nerimo lygis, vidinė įtampa, silpna impulsų kontrolė, socialinio bendravimo sunkumai, asmenybė emociškai nebrandi, sutrikusio prieraišumo, žemos savivertės, ir visa tai atitinka emocijų sutrikimo vaikystėje klinikinį vaizdą. Šitas sutrikimas galėjo pažeminti slenkstį išsivystyti reakcijoms į tą stresą, bet jis nepakankamas, kad išsivystytų po įvykio.

Ekspertizės metu buvo analizuojama kiekviena iš tiriamų situacijų, ir tos minimos skalės, kurias nukentėjusioji pildė, buvo pildomos dėl kiekvieno įvykio atskirai ir bandyta išsiaiškinti, kaip nukentėjusioji jaučiasi dėl kiekvieno iš jų. Taip pat buvo stebėta tiriamosios savijauta kiekvieno iš pokalbių ekspertizės metu – kaip ji jautėsi kalbėdama apie vieną, apie kitą, apie trečią, kokia jos kūno kalba buvo kiekvieno pokalbio metu, o ji skyrėsi, buvo matyti aiškūs skirtumai. Ką nukentėjusioji skalėje sužymėjo, buvo dirbama kartu su ja, buvo tikslinami jos pažymėti atsakymai, kad ji išplėstų, pasakytų daugiau. Nukentėjusiosios pasakojimai išsiskyrė dėl vieno, dėl kito, ką ji pažymėjo dėl vieno, dėl kito, kaip ji atrodė to pokalbio metu, dėl to buvo atskirta.

12. Globos namų “U” vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo, atlikto 2022-11-07–2022-11-19, išvadoje (kopijoje) užfiksuoti duomenys apie tai, kad „vertinimo metu atsiskleidžia ir daugiau galimų seksualinės prievartos patirčių. Kalbantis apie intymaus pobūdžio patirtis (situacijas, kurių metu ji būtų mačiusi ar lietusi kitą žmogų privačiose kūno vietose arba pati buvusi pamatyta, paliesta) K. papasakoja, kad motinos brolis, dėdė J., taip pat daug kartų prie jos „lįsdavo“, liesdavo jos krūtinę bei „apačią“. Ji teigia, kad apie tai yra pasakojusi savo tetai J. ((duomenys neskelbtini) m.), kuri papasakojo močiutei („babai“), o ši – K. tėvui. Mergaitė nurodo, kad tėvo paklausta apie situaciją susigėdo ir pasakė, jog nieko apie tai nežino. J. amžiaus ji teigia nežinanti, tačiau nurodo, kad jis yra suaugęs.“ (1 t., b. l. 138–140).

13. Įvykio vietos apžiūros protokoluose aprašytos įvykių vietų – (duomenys neskelbtini) patalpų apžiūra (1 t., b. l. 32–41, b. l. 46–54).