Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Vytauto Greičiaus,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Juliaus Rėksnio kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 20 d. nuosprendžio.

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. nuosprendžiu L. J. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 236 straipsnio 1 dalį (dėl veikos, padarytos 2010 m. spalio 18 d.) laisvės atėmimu keturiems mėnesiams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu keturiems mėnesiams, pagal BK 236 straipsnio 1 dalį (dėl veikos, padarytos 2010 m. lapkričio 4 d.) ir nubaustas laisvės atėmimu keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė subendrinta bausmė L. J. paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 20 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. nuosprendis pakeistas: L. J., nuteistam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirtas laisvės apribojimas dvejiems metams, įpareigojant jį nuo 22 iki 6 val. būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu; pagal BK 236 straipsnio 1 dalį paskirta 480 val. viešųjų darbų, įpareigojant nuteistąjį vienerius metus neatlygintinai dirbti visuomenės labui, išdirbant po 40 valandų per mėnesį; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį paskirtas laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant jį nuo 22 iki 6 val. būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu; pagal BK 236 straipsnio 1 dalį paskirta 480 val. viešųjų darbų, įpareigojant nuteistąjį vienerius metus neatlygintinai dirbti visuomenės labui, išdirbant po 40 valandų per mėnesį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė subendrinta bausmė L. J. paskirta laisvės apribojimas dvejiems metams, įpareigojant jį nuo 22 iki 6 val. būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Greičiaus pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. J. nuteistas už tai, kad pasikėsino apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

suplanavęs apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas tyčia, 2010 m. spalio 18 d. 11.52 val. pats sugadinęs savo buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), durų spyną, paskambino telefonu 112 ir pranešė, kad po nakties apvogtas butas ir pavogta buitinė technika, kurios vertė apie 30 000 Lt; tęsdamas savo nusikalstamų ketinimų realizavimą, atvykusiems į įvykio vietą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus (toliau - VPK NTT NNTS) pareigūnams, įspėjusiems jį dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie žinomai nebūtą nusikaltimą, L. J. nurodė, kad laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 17 d. 21.30 val. iki 2010 m. spalio 18 d. 11.30 val. įsibrauta į butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir iš buto pagrobta įvairių daiktų, padaryta žala sudaro 73 789 Lt; tęsdamas savo nusikalstamų ketinimų realizavimą, 2010 m. spalio 19 d. L. J. UADB „Seesam Lietuva“ raštu informavo apie neva įvykusį draudiminį įvykį – vagystę iš buto, po to 2010 m. spalio 21 val. į butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atvykus UADB „Seesam Lietuva“ turto žalų ekspertui R. M. ir L. J. parodžius butą, ekspertas užpildė nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokolą, po to apskaičiavo 41 645,27 Lt draudimo išmoką, kuri būtų išmokėta.

Be to, L. J. nuteistas už tai, kad melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą, o būtent:

2010 m. spalio 18 d., apie 14.25 val., Vilniaus apskrities VPK NTT NNTS tyrėjui A. Totmianinui tarnybinėse patalpose, esančiose Vilniuje, Birželio 23-iosios g. 10, būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, pranešė apie tai, kad laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 17 d. 21.30 val. iki 2010 m. spalio 18 d. 11.30 val. išlaužus duris buvo įsibrauta į butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobta turto už 74 390,95 Lt, nors realiai to turto jis neturėjo ir jokios vagystės nebuvo, todėl ir pagrindo ikiteisminiam tyrimui pradėti nebuvo.

Be to, L. J. nuteistas už tai, kad pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą, o būtent:

veikdamas tyčia, 2010 m. lapkričio 4 d., 14.40 val. kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 1-ąjį PK ir policijos pareigūnams, įspėjusiems jį dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie žinomai nebūtą nusikaltimą, pranešė, kad 2010 m. spalio 30 d., apie 17.00 val., prie automobilių stovėjimo aikštelės Vilniuje, Rinktinės g. 48B, 5-6 nepažįstamų vaikinų grupė, apie 16-20 metų amžiaus, panaudoję fizinį smurtą, pagrobė turto už 5370 Lt; tęsdamas savo nusikalstamų ketinimų realizavimą, 2010 m. lapkričio 3 d. L. J. UADB „Seesam Lietuva“ raštu informavo apie neva įvykusį draudiminį įvykį – plėšimą, UADB „Seesam Lietuva“. Turto žalų ekspertas R. M., apskaičiavo 3599,91 Lt draudimo išmoką, kuri būtų išmokėta.

Be to, L. J. nuteistas už tai, kad melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą, o būtent:

2010 m. lapkričio 4 d., apie 14.40 val. kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 1-ąjį PK, kur NTST V. Tolkačevskiui, tarnybinėse patalpose, esančiose Vilniuje, Žirmūnų g. 139, būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, pranešė apie tai, kad 2010 m. spalio 30 d., apie 17 val., prie automobilių stovėjimo aikštelės, esančios Vilniuje, prie Rinktinės g. 48B, panaudoję fizinį smurtą, nepažįstami vaikinai, apie 16-20 metų amžiaus, iš jo pagrobė turto už 5370 Lt, nors realiai to turto jis neturėjo ir jokio plėšimo nebuvo, todėl pagrindo ikiteisminiam tyrimui pradėti nebuvo.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. birželio 20 d. nuosprendžiu pakeitė Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. nuosprendį ir pritaikiusi nuteistajam L. J. BK 54 straipsnio 3 dalį paskyrė jam laisvės apribojimą dvejiems metams. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad išimtinės aplinkybės, suteikiančios pagrindą skirti L. J. švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę, yra tai, kad L. J. anksčiau neteistas, vedęs, turi mažametį vaiką, dirba, prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, nusikalstamos veikos nutrūko pasikėsinimo stadijoje, todėl realios žalos padaryta nebuvo. L. J. veiksmams galėjo turėti įtakos sveikatos sutrikimas. Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad L. J. linkęs meluoti, pervertinti idėjas. Jis praėjo gydymo kursą, savanoriškai atvyko į stacionarą. Nuteistojo asmenybė, jo gyvenimo pokyčiai, kad augina mažametį vaiką, dirba, šios išimtinės bylos aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės, dėl kurios jis prarastų darbą, būtų pažeisti socialiniai santykiai, ryšiai su šeima.

Kasatorius nurodo, kad galimybė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį sietina su būtinumu nustatyti išskirtines aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje nurodytos bausmės (šiuo atveju laisvės atėmimo) paskyrimas prieštarauja teisingumo principui. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad jokių išimtinių aplinkybių teismas nenustatė ir jų nenurodė, nes tokių aplinkybių nėra. Tai, kad nuteistasis dirba, o paskyrus laisvės atėmimo bausmę, praras darbą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, turi mažametį vaiką ir nuoširdžiai gailisi, laikytina gyvenimo ir elgesio normomis, būdingomis daugeliui, nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Šias aplinkybes, kasatoriaus nuomone, nustatė, aptarė ir įvertino pirmosios instancijos teismas ir paskyrė nuteistajam iš esmės minimalią laisvės atėmimo bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

Prokuroras kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, pritaikęs nuteistajam L. J. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taikydamas švelnesnės, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmės paskyrimą (BK 54 straipsnio 3 dalis), teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavęs, kad L. J. paskirta reali laisvės atėmimo bausmė prieštarauja teisingumo principui, pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir pritaikė nuteistajam L. J. BK 54 straipsnio 3 dalį nurodydamas bylos aplinkybes kaip išimtines, suteikiančias pagrindą skirti L. J. švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę, kad jis anksčiau nebuvo teistas, vedęs, augina mažametį vaiką, dirba, prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, nusikalstamos veikos nutrūko pasikėsinimo stadijoje, todėl realios žalos padaryta nebuvo ir L. J. veiksmams galėjo turėti įtakos sveikatos sutrikimas.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išvardytos aplinkybės, kad L. J. nebuvo teistas, vedęs, augina mažametį vaiką, dirba, prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai galisi, yra tipinės ir nelaikytinos išimtinėmis, į jas pirmosios instancijos teismas atsižvelgė skirdamas L. J. bausmę ir nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės, ypač jei jos buvo ir iki nusikalstamos veikos padarymo, nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-173/2012, 2K-323/2012, 2K-515/2010, 2K-355/2012).

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, L. J. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalyse, nutrūko pasikėsinimo stadijoje ir realios žalos padaryta nebuvo ne dėl aplinkybių, priklausančių nuo nuteistojo L. J. valios, o tik dėl operatyvių policijos pareigūnų veiksmų.

Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad L. J. nusikalstamiems veiksmams galėjo turėti įtakos sveikatos sutrikimas, tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teismo psichiatrijos ekspertės V. Martinkienės, gydytojos D. R. Survilaitės parodymus ir pateiktus medicininius dokumentus, nenustatė aplinkybių, dėl kurių L. J. negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl pripažino jį pakaltinamu. Iš pirmosios instancijos teismo tirtų įrodymų kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad tyčinių veikų padarymui turėjo įtakos L. J. sveikatos sutrikimas.

Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad skiriama bausmė turi būti teisinga. Todėl švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės skyrimas yra ne taisyklė, bet išimtis – švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę teismas gali skirti tik esant ypatingoms atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, į kurias neatsižvelgus įstatyme nustatyta bausmė, jeigu ji būtų paskirta, būtų akivaizdžiai neteisinga. Teismas turi pareigą švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės skyrimo institutą taikyti itin atidžiai ir atsargiai, kad nebūtų pažeisti nukentėjusiojo asmens, visuomenės ir valstybės interesai. Kiekvienu konkrečiu atveju teismo sprendimas skirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę turi būti motyvuotas. Nepagrįstai ir (ar) nemotyvuotai paskyrus švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę teisingumas nebūtų įvykdytas. Tai prieštarautų teisingumui, konstituciniam teisinės valstybės principui (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas).

Byloje nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios mažintų nuteistojo L. J. padarytų nusikaltimų ar jo asmenybės pavojingumą tiek, kad BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 236 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis ir L. J. skirti laisvės apribojimo bausmę už padarytus vieną sunkų ir tris nesunkius nusikaltimus nebuvo teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs L. J. padarytų nusikaltimų pobūdį, veikų pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, L. J. asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kitas svarbias bylos aplinkybes, nepažeisdamas teisingumo principo reikalavimų, teisingai taikė baudžiamąjį įstatymą ir pagrįstai paskyrė L. J. įstatymo sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, savo dydžiu artimesnes minimumui.

Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes taikė BK 54 straipsnio 3 dalies normą, nesant pagrindo ją taikyti, todėl šio teismo nuosprendis naikintinas BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 20 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. nuosprendį be pakeitimų.