Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vitalijos Norkūnaitės ir Evaldo Pašilio,

neviešame teismo posėdyje, apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 150 straipsnio 4 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir nuteistas:

- pagal BK 150 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir J. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.

Iš J. B. nukentėjusiajai X. priteista 6 000 (šeši tūkstančiai) Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1.1. laikotarpiu nuo 2018 metų iki 2021 metų, tikslus laikas nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir name, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas vieninga tyčia, pasinaudodamas nukentėjusiosios X., gim. (duomenys neskelbtini)., bejėgiška būkle dėl mažametystės, dėl kurios nukentėjusioji negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų reikšmės ir jiems pasipriešinti, tiksliai nenustatytą skaičių kartų, bet ne mažiau kaip penkis kartus, prieš nukentėjusiosios valią ją seksualiai prievartavo, tai yra: rankomis lietė nukentėjusiosios krūtinę ir lytinius organus, liepė nukentėjusiajai liesti jo lytinį organą, paėmęs nukentėjusiosios ranką ir uždėjęs ją ant savo lytinio organo, lietė ir braukė su nukentėjusiosios ranka savo lytinį organą, lietė savo lytiniu organu nukentėjusiosios lytinius organus, kišo savo lytinį organą nukentėjusiajai į burną ir išangę, tokiu būdu tenkino savo lytinę aistrą prieš mažametės nukentėjusiosios X. valią kitokio fizinio sąlyčio, oraliniu ir analiniu būdu.

1.2. Be to, jis laikotarpiu nuo 2018 metų iki 2021 metų, tikslus laikas nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir name, esančiame (duomenys neskelbtini), seksualiai prievartaudamas mažametę nukentėjusiąją X., gim. (duomenys neskelbtini), nesunkiai sutrikdė mažametės nukentėjusiosios psichikos sveikatą – sukėlė jai (duomenys neskelbtini).

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad išvadas dėl J. B. kaltės, jo veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu, nustatant veikų kvalifikavimui reikšmingas faktines aplinkybes, teismas grindė visuma bylos duomenų, gautų išanalizavus ir įvertinus ne tik paties nuteistojo J. B., bet ir nukentėjusiosios X., liudytojų parodymus, ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotas išvadas, eksperčių Tautvilės Gabnytės-Nagi ir Rimtautės Gumbienės, specialistės V. A. paaiškinimus, kitus rašytinius bylos duomenis.

13. Baudžiamojoje byloje taip pat nustatyta, kad nukentėjusioji X. apie J. B. prievartinio seksualinio pobūdžio veiksmus jos atžvilgiu – laiką, vietą, kiekį, pobūdį, t. y. esmines patirtos seksualinės prievartos aplinkybes papasakojo ir teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertinį tyrimą atlikusioms ekspertėms. Ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) tiriamojoje dalyje užfiksuota, kad X., pasakodama apie patirtą J. B. seksualinę prievartą, nurodė, jog dėdė J., kai jai buvo 8, 9 ar 10 metų, daug kartų lindo prie jos krūtinės, apatinės vietos. Iš nukentėjusiosios žodžių: „tiesiog drabužius numovė ir išžagino; J. savo kiaušinius buvo įdėjęs į užpakalį ir į burną; privertė su rankomis liesti jį; paimdavo jos ranką ir uždėdavo sau, kad judėtų arba tiesiog laikydavo“. Nukentėjusioji paaiškino, kad būdavo sustingusi, nieko negalėdavo daryti, širdis plakt greit pradėdavo, drebėdavo rankos, po to jausdavosi nepatogiai. J. B. sakydavo, kad ji niekam nesakytų, ji nesakė, bijojo, kad nepatikės. Apie tai yra pasakiusi tik psichologei ir globėjai, bet ne viską, nes kai reikia prisiminti, jaučiasi blogai. Ekspertinį tyrimą atlikusios ekspertės pateikė išvadas, kad nukentėjusiosios pasakojimas apie J. B. seksualinę prievartą jos atžvilgiu yra realistiškas, atitinka jos vartojamą žodyną, protinio išsivystymo lygį, yra nuoseklus. Įvertinus nukentėjusiosios būklę, psichologinius elgsenos ypatumus, ekspertizės metu nebuvo nustatyta, kad nukentėjusioji būtų išsigalvojusi jos nurodomas aplinkybes, pateikusi tendencingą informaciją apie J. B., ar jos paaiškinimams įtaką būtų turėjęs kitų poveikis, t. y. priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis aplinkybėmis, kurias ji nurodė. Padidintas polinkis fantazuoti, taip pat tokie ypatumai, dėl ko ji negalėtų suprasti konkrečių aplinkybių, jų įsidėmėti ir praėjus kuriam laikui jų atgaminti, nenustatyti. Nukentėjusioji yra nuosekli, nurodant konkrečias faktines aplinkybes (t. 2, b. l. 1–10). Tokį patį vertinimą teisiamajame posėdyje pateikė apklausta ekspertė T. Gabnytė-Nagi (t. 3, b. l. 99–102). Ekspertė R. Gumbienė teisiamajame posėdyje parodė, kad, teikiant išvadą, buvo įvertintos visos aplinkybės – visa bylos medžiaga, medicininiai dokumentai, ekspertizės metu X. pateikta informacija, jos psichikos būsena. Tyrimo metu prieštaravimų tarp to, kaip nukentėjusioji elgiasi ir kaip bendravo, ką pasakojo, nebuvo nustatyta. Nukentėjusiosios neverbalinė ir verbalinė kalba atitiko viena kitą, pasakojimo metu stebėtos ryškios emocinės reakcijos į tai, ką ji pasakojo. Ekspertinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad X. padarytos neigiamos ilgalaikės pasekmės, rekomenduojama ilgalaikė psichoterapinė pagalba (t. 3, b. l. 109–111). Taigi iš ekspertizės akto turinio, eksperčių paaiškinimų matyti, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių kiltų abejonės nukentėjusiosios parodymais.

15. Aptarti bylos duomenys, įvertinus tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą nagrinėjamo įvykio kontekste, pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinti tinkamais įrodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, jie tarpusavyje sudaro nuoseklią grandinę (vienas kitą papildo), nustatant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes bei pagrindžiant nuteistojo J. B. kaltę atlikus seksualinės prievartos veiksmus prieš mažametę X. Objektyvių duomenų kitokiai išvadai dėl nagrinėjamų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių vertinimo, nei jas padarė pirmosios instancijos teismas, nenustatyta. Nuteistojo gynybinė pozicija, jog nepakanka pagrįstų ir neginčytinų jo kaltės įrodymų, paneigta ištirtų įrodymų visuma.

16. Teisėjų kolegija sprendžia, kad objektyvaus pagrindo netikėti nukentėjusiosios X. parodymais nėra. Duomenų, kad nukentėjusiajai būtų daroma kitų asmenų įtaka ar apklausiant ją būtų panaudotos neprocesinio poveikio priemonės, byloje taip pat nenustatyta. Tokių duomenų nenurodyta ir apeliaciniame skunde. Nukentėjusiajai nėra nustatyta tokių suvokimo, įsiminimo, atgaminimo sutrikimų, kurie būtų trukdę jai suvokti konkrečias bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir duoti apie tai parodymus. Tiek iš ekspertizės akto turinio, tiek iš pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje apklaustų eksperčių paaiškinimų matyti, kad nukentėjusiosios patirtą psicho traumuojančią patirtį rodo elgesys ir reagavimas į byloje tiriamų įvykių temą – pasireiškęs vengimas, sustiprėjantis nerimas, dirglumas, irzlumas, kylantys pykčio, liūdesio jausmai, slopinimasis, apatiškumas. Patirtą neigiamą seksualinę patirtį rodo nukentėjusiajai besikartojantys nevalingi prisiminimai, epizodiniai byloje tiriamų įvykių vaizdiniai, kurių poveikyje ji nuliūsta, verkia, išryškėja fiziologinės reakcijos (smarkiai plaka širsis, sunkiau užmiega ir susikaupia), išryškėjęs vengiantis elgesys, padidėjęs budrumas, dirglumas; emocijų sutrikimai – aukštas nerimo lygis, vidinė įtampa, silpna impulsų kontrolė, socialinio bendravimo sunkumai, asmenybė emociškai nebrandi, sutrikusio prieraišumo, žemos savivertės. Tai, kad kalbant bylai reikšmingomis temomis, t. y. pasakojant apie nagrinėjamą įvykį, nukentėjusiajai kildavo stipri emocinė reakcija, patvirtino ir specialistė V. A..

17. Nenustatyta ir to, kad nukentėjusiajai būtų daromas poveikis dėl tokių parodymų davimo, ji pati būtų buvusi suinteresuota apkalbėti nuteistąjį. Remiantis ekspertizės aktu, nukentėjusiajai padidintas polinkis į įtaigumą nenustatytas. Ekspertė T. Gabnytė-Nagi teisiamajame posėdyje patvirtino, kad ekspertizės metu nebuvo gauta duomenų apie tai, kad X. patirtų kitų asmenų poveikį, pateiktų tendencingą, neteisingą informaciją apie J. B.,. Stebėtos priešingos reakcijos – gynybiškumas ir nenoras kalbėti apie tai, kas buvo. Kad nukentėjusiajai sunku padaryti įtaką, teisme patvirtino ir specialistė V. A.. Anot specialistės, nukentėjusioji turi savo nuomone, ją išreiškia, geriau nieko nesakys, bet jei sakys, tai nuoširdžiai. Nuteistasis akcentuoja ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas aplinkybes – kad nukentėjusiosios gydymosi vaikų ir paauglių psichiatrijos skyriuje laikotarpiu X. neminėjo apie patirtą J. B. seksualinę prievartą; medicininiuose dokumentuose yra padarytas įrašas, kad nukentėjusioji linkusi meluoti ir fantazuoti; buvo pristatyta į gydymo įstaigą dėl galimos tėvo seksualinės prievartos. Remdamasis šiais duomenimis, nuteistasis teigia, kad yra pagrindas abejoti nukentėjusiosios parodymų patikimumu – nukentėjusioji galimai saugodama tėvą, kaltę perkėlė jam. Sutikti su tokiais apelianto argumentais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas komentuoja selektyviai pasirinktas atskiras aplinkybes, kaip reikšmingas, tuo tarpu ekspertinio tyrimo metu atliktas visumos tiek nukentėjusiosios asmenybę apibūdinančių duomenų, tiek jos nurodytų aplinkybių apie J. B. prievartinius seksualinius veiksmus jos atžvilgiu vertinimas paneigia nuteistojo keliamas abejones dėl nukentėjusiosios parodymų patikimumo. Priežastys netikėti ir nesiremti aplinkybėmis apie J. B. veiksmus jos atžvilgiu, kurias X. nurodė tiek apklausta bylos proceso metu, tiek atliekant ekspertinį tyrimą, nenustatytos.

18. Bylos duomenimis, vėlesnis nukentėjusiosios atsivėrimas ir jos neatsiskleidimas tam tikru laikotarpiu (gydantis gydymo įstaigoje) sąlygotas X. gyvenimo aplinkybių – jos gyvenimo aplinkos, santykių su artimaisiais (nelabai turėjo ją palaikančios, saugios, prižiūrinčios aplinkos; artima aplinka nepalaikė jos atsivėrimo kalbėti; artimiesiems apie tai užsiminus, ja nebuvo patikėta), o taip pat baimės dėl J. B. veiksmų (pastarasis liepdavo niekam nepasakoti, grasindavo, kad sumuš, kažką jai padarys, jei pasakys), emocinės būsenos, išsivystymo, supratimo (nesuvokė ir šiuo metu vis dar pilnai nesuvokia jos atžvilgiu J. B. atliktų veiksmų esmės; minimalus suvokimas apie tai, kas vyksta, ar yra nusikalstama, netinkama), amžiaus (mažametystės), ribotos gyvenimiškos patirties, kitų veiksnių, kurie būdingi mažametėms seksualinio smurto aukoms artimoje aplinkoje. Tik būdama saugioje aplinkoje, pajutusi tam tikrą pasitikėjimą, ji atsiveria, papasakoja apie patirtą prievartą, išgyvenimus. Visi šie kriterijai buvo motyvuotai įvertinti nukentėjusiosios ekspertinio tyrimo metu bei argumentuoti eksperčių duotuose paaiškinimuose teisiamajame posėdyje. Specialistė V. A. taip pat parodė, kad nukentėjusioji jai pasipasakojo ne iš karto, tik pajutusi pasitikėjimą ja, kalbant apie praeitį, gyvenimą, įvykius, X. pradėjo pasakoti apie dėdės prieš ją panaudotą seksualinę prievartą. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad pirmiau paminėtos aplinkybės turėjo įtakos vėlesniam nukentėjusiosios atsiskleidimui, kad ilgainiui būdama naujoje, jai saugioje aplinkoje, sumažėjus grėsmių baimei, ji ėmė kalbėti nuteistojo seksualinę prievartą jos atžvilgiu. Todėl apelianto argumentas, kad nukentėjusioji minėtų aplinkybių nepapasakojo gydymosi vaikų ir paauglių psichiatrijos skyriuje laikotarpiu, nesudaro pagrindo abejoti jos duotų parodymų patikimumu. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad ekspertinio tyrimo tikslas skiriasi nuo gydymo įstaigos veiklos tikslo.

19. Apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai sureikšminamas medicininėje dokumentacijoje esantis įrašas, jog nukentėjusioji turi polinkį meluoti ir fantazuoti. Nuteistasis skunde pateikia tik jo gynybai naudingą ekspertizės akto tiriamojoje dalyje padarytą įrašą, neatsižvelgiant į pateiktų duomenų visumą. Kaip nustatyta iš teisiamajame posėdyje apklaustos ekspertės T. Gabnytės-Nagi paaiškinimo, apelianto minimas įrašas medicininėje dokumentacijoje apie X. polinkį meluoti bei fantazuoti, nėra niekaip paaiškintas, neatskleistos jokios aplinkybės, kuriomis tas melavimas ar fantazavimas pasireiškia. Be to, šio įrašo įrašymo medicininiuose dokumentuose metu nebuvo ir jokių įrašų apie seksualinę prievartą. Ekspertinio tyrimo metu nebuvo nustatytas padidintas nukentėjusiosios polinkis fantazuoti. Ekspertės T. Gabnytės-Nagi paaiškinimu, nukentėjusiosios informacijos pateikimas atitiko jos amžių ir pažintines veiklos ypatumus; jos pasakojimas apie šioje byloje tiriamas aplinkybes buvo realistiškas, ji vartojo jos amžių, protinio išsivystymo lygį atitinkantį žodyną; kūno kalba, emocijos atitiko jos pasakojimo turinį; nukentėjusioji geba apie šioje byloje tiriamus įvykius kalbėti atsiribodama nuo kitų patirčių ir kitų asmenų, polinkis į įtaigumą jai nenustatytas. Anot ekspertės, neįmanoma fantazuoti apie tai, ko realiai žmogus nėra patyręs. Šiuo atveju, įvertinus smurto suvokimo, lytiškumo žinias, nustatyta, kad nukentėjusiajai dar nebuvo susiformavę konkrečių, aiškių, tikslių žinių, kas rodo, kad X. fantazuoti apie kažką, ko nežino, nesupranta, galimybės neturėjo. Byloje tiriamų įvykių metu X. nesuvokė ir šiuo metu vis dar pilnai nesuvokia jos atžvilgiu atliktų J. B. veiksmų esmės (galėjo turėti žinių apie jų pobūdį, tačiau visiškai nesuprato ir nesupranta jų reikšmės). Prieštaravimų tarp to, kaip nukentėjusioji elgėsi ir kaip bendravo, ką pasakojo, nenustatė ir ekspertė R. Gumbienė. Ekspertė teisiamajame posėdyje nurodė, kad tyrimo metu duomenų apie kerštą iš X. negavo, nukentėjusiosios neverbalinė ir verbalinė kalba atitiko viena kitą, stebėtos ryškios emocinės reakcijos. Nukentėjusiosios išsakyti žodžiai, darant ekspertinio tyrimo išvadas, buvo visą laiką vertinti bendrame kontekste. Minėtos aplinkybės skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismo išsamiai išdėstytos ir argumentuotos.

20. Teisėjų kolegija atsižvelgus į nurodytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad apelianto akcentuojamas medicininėje dokumentacijoje esantis įrašas nemažina nukentėjusiosios parodymų patikimumo ir nepaneigia jos nurodytų J. B. naudotos prieš ją seksualinės prievartos aplinkybių. Skundžiamame nuosprendyje prieita pagrįstos išvados, jog nukentėjusiosios pasakojime dėstomi realiai jos patirti dalykai. Priežasčių, kurios būtų pagrindas X. apkalbėti J. B. ar jam kerštauti, nenustatyta, tokių nenurodė nei nukentėjusioji, nei pats nuteistasis, nei apklausti liudytojai. Apelianto svarstymas apie nukentėjusiosios siekį kaltę perkelti jam, norint apsaugoti kitą, labiau artimą giminaitį (tėvą), paneigtas šioje byloje ištirtų įrodymų visuma. Baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismo nustatytos J. B. nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas nekelia abejonių. Pažymėtina ir tai, kad pagal baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas (BPK 255 straipsnio 1 dalis) byla nagrinėjama joje kaltinamų asmenų atžvilgiu jiems reiškiamų kaltinimų apimtyje.

21. Nagrinėjamu aspektu nėra pagrindo sutikti ir su apelianto argumentu dėl ekspertės T. Gabnytės-Nagi kompetencijos, vertinant medicininiuose dokumentuose esantį įrašą apie nukentėjusiosios polinkį fantazuoti ir meluoti, susijusios su nedideliu pastarosios ekspertinio darbo stažu. Ekspertės kompetencija ir kvalifikacija teisėjų kolegijai abejonių nekelia, ekspertė detalizavo ir paaiškino savo išvadas, išsamiai nurodė, kurios aplinkybės leidžia teigti, kad toks įrašas medicininiuose dokumentuose negali būti laikomas pagrįstu. Todėl joks objektyvus pagrindas abejoti ekspertės pateiktu vertinimu nenustatytas.

22. Apeliaciniame skunde akcentuojami nukentėjusiosios parodymų dėl nurodytų seksualinės prievartos kartų ar buvimo vienai su J. B. skirtumai savaime taip pat nesudaro pagrindo paneigti tinkamais ir pakankamais įrodymais nustatytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes. Nuteistojo įvardinti selektyvūs nukentėjusiosios parodymų aspektai pernelyg sureikšminami ir akcentuojami, neatsižvelgiant į nukentėjusiosios duotų parodymų turinį ir ištirtais įrodymais nustatytų aplinkybių visumą, nepagrįstai interpretuojami nuteistajam palankia linkme, išskirtinę įrodomąją reikšmę suteikiant pasirinktai gynybinei nuteistojo pozicijai, kaip vienintelei teisingai. Toks nuteistojo aplinkybių dėstymas laikytinas vienpusišku, neobjektyviu, grindžiamu ne išsamia bylos aplinkybių analize bendrame visų ištirtų duomenų kontekste bei nesudaro pagrindo paneigti nukentėjusiosios parodymų dėl nuteistojo seksualinės prievartos visa apimtimi patikimumą. Esmines su nusikalstama veika susijusias aplinkybes – patirtus dėdes J. B. seksualinės prievartos veiksmus, jų pobūdį, vietą, laiką, savo reakciją į tokius jo veiksmus, savijautą tuo metu – nukentėjusioji nuosekliai nurodė visų baudžiamojo proceso metu su ja atliktų veiksmų metu, taip pat ir papasakojo kitiems asmenims. Nuteistojo nurodyti atskiri nukentėjusiosios parodymų aspektai vertintini, atsižvelgiant ir į jos, kaip mažametės, sugebėjimą atpasakoti patirtus laike išsidėsčiusius įvykius. Kaip matyti iš ekspertinio tyrimo metu nustatytų aplinkybių, nukentėjusioji pasakoja ne apie vienkartinį įvykį, o apie laike išsidėsčiusius skirtingus, tačiau savo pobūdžiu panašius nutikimus. Tai lemia sunkumą jai suskaičiuoti, kiek konkrečiai tų įvykių buvo, todėl laiko, kiekio skaitinės aplinkybės turi būti vertinamos įvykių kontekste – kada ir kokie jie buvo. Teisėjų kolegija vertina, kad nukentėjusioji nurodė aplinkybes apie dėdės (nuteistojo J. B.) atliktus seksualinės prievartos veiksmus būtent taip, kaip prisiminė, jų nederindama prie kitų bylos duomenų. Apeliaciniame skunde akcentuojami skirtumai nelaikytini esminiais, galinčiais kelti abejonių nukentėjusiosios parodymų patikimumu. Kaip jau minėta, nukentėjusioji esmines su nusikalstamomis veikomis susijusias aplinkybes nuosekliai nurodė visuose parodymuose, šios aplinkybės atitiko kitus byloje surinktus duomenis.

23. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad, priešingai nei nurodoma nuteistojo J. B. apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes apie J. B. prieš ją įvykdytos seksualinės prievartos veiksmus, įvertino jos parodymų nuoseklumą bei pagrįstai pripažino jos ikiteisminio tyrimo teisėjui ir teisme duotus parodymus, kurie buvo patvirtinti ir ekspertinio tyrimo metu, pateikiant teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės išvadą, patikimais. Nukentėjusiosios X. parodymų leistinumo ir patikimumo vertinimas nagrinėjamoje byloje trūkumų, kurie gali būti pripažinti esminiais, neturi. Pirmosios instancijos teismas, grįsdamas apkaltinamąjį nuosprendį nukentėjusiosios parodymais, duotais bylos proceso metu, duomenimis, gautais ekspertinio tyrimo metu, kitais netiesioginiais įrodymais, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmiau išdėstytų ir vienas kitą papildančių faktinių duomenų, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip patikimus įrodymus ir kurių visuma grindė J. B. kaltę, nustatė faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, analizę, konstatuoja, kad nuteistojo pozicija, jog jis neatliko prieš X. seksualinės prievartos veiksmų, pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl amžiaus (mažametystės), pagrįstai paneigta, kaip gynybinė,

24. Nenustatyta pagrindo apeliacinio skundo argumentais paneigti ir pirmosios instancijos teismo išvadas, pripažįstant J. B. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, padarymo. Ekspertinio tyrimo metu nukentėjusiajai buvo konstatuotos (duomenys neskelbtini), atsiradusios kaip byloje nagrinėjamos veikos (J. B. veiksmų) pasekmė, kurios vertinamos kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

25. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad išvada dėl X. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo gauta remiantis netinkamu metodu ir dėl to yra klaidinga. Šis argumentas nagrinėtas ir pirmosios instancijos teismo, tačiau pagrindo abejoti padarytos išvados patikimumu nenustatyta. Apklaustos teisiamajame posėdyje ekspertės, kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, atsakydamos į teismo ir proceso šalių, taip pat ir gynybos klausimus, plačiau paaiškino, kaip ir kodėl buvo prieita prie ekspertizės akte pateiktų išvadų, taip pat ir dėl taikytos tyrimo metodikos. Ekspertė R. Gumbienė paaiškino, kad taikyta tyrimo metodika iš pradžių buvo taikoma tik pilnamečiams asmenims, bet dabar naudojama ir nepilnamečiams, be to, rekomendacijose nėra reikalavimo, jog ši metodika turi būti taikoma ne vėliau, kaip po pusmečio nuo įvykio. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę atlikusių eksperčių kompetencija, tyrimo metodikos pasirinkimu tam, kad būtų galima atsakyti į tyrimui užduotus klausimus, pateiktų išvadų teisingumu. Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje yra nurodyta, kad X. psichikos būklės ir psichologinis įvertinimas atliktas, naudojant stebėjimą, pusiau struktūrizuotą pokalbį, nukentėjusiajai atliekant su bylos tema nesusijusias įvertinimo užduotis, psichologinio įvertinimo metodikas, gautos ikiteisminio tyrimo medžiagos ir medicininių dokumentų analizę. Atkreiptinas dėmesys, kad tyrimo metodikos (taikytų metodų mokslinio pagrįstumo ir tinkamumo) įvertinimas tėra vienas iš aspektų, į kuriuos teismas turi atsižvelgti analizuodamas baudžiamojoje byloje esančio ekspertizės akto, kaip tinkamo įrodymų šaltinio, atitinkančio BPK 20 straipsnio reikalavimus, patikimumą. Vertinant ekspertizės akto kaip įrodymų šaltinio patikimumą, tikrinamas ir vertinamas ekspertui pateiktos medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas, pradinių duomenų teisingumas. Byloje pateiktas ekspertizės aktas yra išsamus, motyvuotas, jame atsakyta į visus pateiktus klausimus, tyrimas atliktas, išanalizavus tiek pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, medicininius dokumentus, tiek stebėjimo, pokalbio, užduočių su nukentėjusiąja metu gautą informaciją pagal psichologinio įvertinimo metodikas. Nesiremti ekspertizės akto išvadomis nebuvo jokio pagrindo. Jų išsamumas ir atitiktis baudžiamojo proceso įstatymo keliamiems reikalavimams abejonių nekelia. Ekspertizės akte padarytų išvadų patikimumas byloje patikrintas tiek BPK nustatyta tvarka, tiek apklausiant ekspertinį tyrimą atlikusias ir išvadas pateikusias ekspertes, kurios, duodamos paaiškinimus, pateiktas išvadas patvirtino ir nurodė, kokiais duomenimis remdamosi atliko tyrimą bei padarė atitinkamas išvadas. Eksperčių išvadų ir byloje reikšmingų faktinių aplinkybių atitikimas, eksperčių paaiškinimai apie jų atliktą tyrimą, taikytas metodikas bei pateiktas išvadas leidžia atmesti nuteistojo keliamas abejones tiek dėl ekspertizės akto išvadų nepatikimumo, tiek nukentėjusiajai konstatuoto sveikatos sutrikimo, t. y. stebėtų atsiradusių neigiamų pasekmių jos sveikatai, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusių su byloje nagrinėjama veika, bei konstatuoti ekspertizės akto išvadų atitiktį įrodymų leistinumo reikalavimams. Priimant skundžiamą nuosprendį, pagrįstai remtasis ekspertizės akte suformuluotomis išvadomis, o apelianto nesutikimas su ekspertinio tyrimo išvadą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad toks ekspertinio tyrimo rezultatų vertinimas neatitiko BPK reikalavimų.

26. Nenustatyta pagrindo apeliacinio skundo argumentais paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas, pripažįstant J. B. kaltu dėl jam inkriminuotų veikų. Nurodyti bylos duomenys pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinti tinkamais įrodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, jie tarpusavyje sudaro nuoseklią grandinę, nustatant nusikalstamų veikų faktines aplinkybes bei pagrindžiant nuteistojo J. B. kaltę, atlikus seksualinio prievartavimo veiksmus prieš mažametę bejėgiškos būklės X. bei pastarosios nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nuteistasis žinojo, kad nukentėjusioji yra mažametė, todėl, atlikdamas seksualinės prievartos veiksmus, naudojosi jos bejėgiška būkle dėl mažametystės, bei tai suprato. Todėl visuma šių byloje nustatytų aplinkybių pagrindžia išvadą, kad nuteistasis, atlikdamas seksualinio prievartavimo veiksmus, veikė tiesiogine tyčia, o mažametės sveikatą nesunkiai sutrikdė, veikdamas netiesiogine tyčia, kadangi seksualiai prievartaudamas suvokė savo pavojingą elgesį ir, nors nesiekė sutrikdyti sveikatos, tačiau savo veiksmais sąmoningai leido nesunkiam sveikatos sutrikdymui kilti. Nusikaltimai yra baigti, kadangi seksualinio prievartavimo nusikaltimo sudėtis yra formali, o atsakomybę dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo apibrėžia sukeltos pasekmės. Byloje taip pat padaryta pagrįsta išvada, kad tarp nuteistojo nusikalstamų veikų ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

27. Aukščiau aptarti vienas kitą papildantys įrodymai, kurių analizė ir vertinimas patikrinti apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos, neabejotinai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nuteistasis J. B. nustatytomis aplinkybėmis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, už kurias jis pagrįstai buvo pripažintas kaltu ir nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, t. y. dėl bejėgiškos būklės dėl amžiaus – mažametės X. seksualinio prievartavimo (BK 150 straipsnio 4 dalis) ir šiais veiksmais jai, kaip mažametei, padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo (BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

28. Nuteistojo apeliaciniame skunde prašoma jo atžvilgiu priimtą teismo nuosprendį panaikinti, kaip nepagrįstą, todėl šiame procesiniame sprendime pasisakoma ir dėl kitų teismo nuosprendžiu spręstų klausimų – nuteistajam paskirtų bausmių, priteisto civilinio ieškinio. Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųsto nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas J. B. bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes ir paskyrė jo asmenybę, nusikaltimų pavojingumą ir kilusius padarinius atitinkančias bausmes. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nuteistajam už padarytus nusikaltimus skirtinos straipsnių sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, mažesnės nei sankcijų vidurkiai. Pagrindo išvadai, kad tiek už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtos bausmės, tiek galutinė subendrinta bausmė yra per griežtos, nėra. Nuteistajam paskirtos bausmės BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punkto pagrindu subendrintos jam palankesniu bausmių apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė. Kadangi, nuteistasis skunde konkrečių argumentų dėl jam skirtos bausmės nenurodė, teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako.

29. Nėra pagrindo ir išvadai, kad skundžiamu nuosprendžiu neteisingai išspręstas civilinio ieškinio klausimas. Mažametės nukentėjusiosios neturtinės žalos atlyginimui priteisto civilinio ieškinio dydis nenukrypsta nuo suformuotoje teismų praktikoje bylose dėl nusikaltimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui mažamečių asmenų atžvilgiu priteisiamo dydžio (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116-942/2016, Nr. 2K- 349-696/2015, Nr. 2K-392-489/2016, Nr. 2K-469-303/2016). Pagrindo išvadai, jog nukentėjusiajai neturtinės žalos dydis nustatytas neteisingai, nėra.

30. Remiantis išdėstytu, naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kaip to prašoma nuteistojo J. B. apeliaciniame skunde, pagrindo nėra.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo J. B. apeliacinį skundą atmesti.