Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamoji V. D. parodė, kad mokykloje ji pavaldi direktoriui, ką turėjo pagal pareigybes daryti, tą ir darė. 2011 metais tvarkė 1997 m. sutartį, nes buvo atliekami patikrinimai ir reikėjo pakeisti darbo sutartį. Iš naujo sutvarkė keturias darbo sutartis, įterpė praleistus įsakymus, iš naujo perrašė. Išsikvietė G. B. ir jis pasirašė. Su direktoriaus įsakymais G. B. buvo supažindintas. Senas sutartis sudėjo ant bylos viršaus ir nunešė direktoriui pasirašyti, o kur po to buvo padėtos senosios sutartys, nežino. Kai buvo grąžintos sutartys, jas įdėjo į seifą. Neatkreipė dėmesio, ar bylos viduje yra senosios sutartys. Įsakymai buvo parašyti tada, kada jie ir turėjo būti surašyti, bet ji padarė klaidą ir jų neįtraukė į sutartį. Įsakymų registracijos žurnalas yra, visi registrai dedami ant viršaus, kiekvienas registras atitinka įsakymo paskirtį. Kiekvienoje byloje yra registrai. Jai direktorius liepė ir ji darė tai, ką reikėjo, senas sutartis padavė direktoriui. Į archyvą dedama byla, kai darbuotojas išeina iš darbo. Nurodė, kad inspektoriai atliko patikrinimą 2005 m. Į sutartį buvo neįtraukti kai kurie dalykai, ir ji juos įtraukė, smulkmenų nepamena. Kokiu metų laiku tai buvo, nepamena. Sutartis nebuvo daroma nauja, ji buvo tęsiama. 2000 m. sutartis tęsiama, buvo suteiktas naujas numeris, nes seminare nutarta, kad nuo 2000 m. nebebūtų sutarčių, rašytų ranka. G. B. asmens byloje yra trys darbo sutartys. Yra direktoriaus nuoroda, įsakymas ir sutartis turi būti pildoma. 2000 m. rugpjūčio mėnesį sudarė naują darbo sutartį, nes seminare buvo pasakyta, kad sutartys turi būti perrašytos ir padarytos tvarkingos. Darbo sutartis padaroma nauja, bet ji yra tęsiama, niekas nėra atleidžiamas. Po seminaro paėmė naują lapą ir užvedė naują lapą, užregistravo kaip sutartį. G. B. nuo 1997 m. iki 2007 m. nebuvo atleistas. Nežino, dėl ko sudarė dar vieną darbo sutartį. Direktoriaus įsakymu ji papildydavo darbo sutartis. G. B. pasirašydavo darbo sutartis ir pas direktorių, ir pas ją. Visur sutartyse yra G. B. parašai. G. B. nukreipdavo pas asmenį, kuris atliks jam instruktažą. G. B. asmens byla buvo pateikta. Vienas blankas iš darbo sutarties buvo ištrauktas iš interneto. Apie antspaudus nieko pasakyti negali. Antspaudas yra laikomas pas direktorių. J. V. giminės jokio poveikio nedarė. Nurodė, kad jos darbas buvo daugiau techninis. Direktorius paliepdavo padaryti įsakymo projektą, ji jį paruošdavo, atspausdindavo įsakymą, nunešdavo parodyti, direktorius pasirašydavo. Į asmens bylą dėdavo įsakymo nuorašą, o į bylą archyvui būna dedami įsakymų originalai. Žmogus su įsakymu būdavo supažindinamas įvairiai. Kažkokiu momentu pradėjo įsakymus rašyti kompiuteriu. Kai pradėjo dirbti gimnazijoje, 6–7 kartus buvo raštvedybos kursuose. Archyve reikalavimai keitėsi labai dažnai. Asmens bylos yra privalomos. Kai darbo sutartis yra tęsiama, asmeniui nereikia rašyti prašymo. Sutartys buvo keičiamos, kai mokykla siekė finansinio nepriklausomumo. Sutartyse buvo keičiami įrašai, kai mokykla gavo gimnazijos statusą, keitė pavadinimą. Registrų knygoje negalima padaryti įrašo atgaline data, nes nebeatitiks numeriai. Būdavo patikrinimai, ir kai kurie trūkumai galėjo būti pataisyti vietoje, patikrinimo metu. Kai žmogus išeidavo iš darbo, jis visada pateikdavo prašymą jį atleisti. Nežino, kiek gimnazijoje dirbo ir dirba darbuotojų. Buvo atsakinga už kadrų tvarkymą. Įsakymai dėl darbo krūvio būdavo priimami direktoriaus pavedimu. Darbo sutarčių registracijos žurnalas buvo. Yra įsakymų registrai. Įsakymai kisdavo dėl to, kad taip pasakydavo direktorius, arba kai būdavo priimami tam tikri vyriausybės nutarimai. Koeficiento dydis kisdavo, nežino, dėl ko, jai taip pasakydavo, ir ji neklausdavo, nesigilindavo, dėl ko. Žurnalas yra padaromas metams, numeruojamas metams, o po to vėl numeruojama iš naujo. Žurnalai yra saugomi archyve. Ji turi galimybę pažiūrėti į archyvinius dokumentus. Iki 1990 m. viskas buvo vežama į archyvą, o po to buvo vežamas tik dokumentų aprašas. Visi įsakymai registruojami atskirose knygose. DK yra darbuotojų registracijos žurnalai. Yra darbo sutarčių žurnalas. Sutartys yra registruojamos atskirai. Dėl V. J. parašų darbo sutartyje nežino, ji pati nepasirašė. Nežino, ar V. J. dirbo valytoju. 1997 m. buvo gauti trys kompiuteriai ir buvo priimtas V. J., tą gerai pamena. Prašymą ji parašė, o V. J. pasirašė pats. Atleisti iš darbo prašymą parašė ji, o pasirašė pats V. J.. Darbo sutartyje parašai V. J.. Kai rašė prašymą už V. J., jis buvo šalia. Patvirtino, kad už jį parašė prašymą, nes jis buvo išgėręs, o kartais jis prašydavo parašyti už jį prašymą, nes rankos nešvarios ir panašiai. Už kitus asmenis yra tekę rašyti prašymus, už kitus niekada nepasirašinėdavo. Nežino, nematė, kas mokykloje kokius darbus atlieka, tuo rūpinosi ūkvedys. M. V. dirba prie jos. 2009 m. direktorius atnešė prašymą M. V. išleisti nemokamų atostogų. Įsakymo projektą rengė ji. Žinojo, į kokias pareigas buvo priimtas M. V.. Nurodė, kad direktorius padavė prašymą su viza, ji paruošė įsakymą. Nepamena, ar M. V. buvo išleistas nemokamų atostogų iš visų užimamų pareigų. Herbinį antspaudą naudoja tik direktorius. Direktoriaus parašo antspaudas naudojamas paprastesniems dokumentams, nepamena, ar ji naudojo šį antspaudą. V. J. parašą rašė be pavyzdžio, paprastai. Tušinukai buvo keičiami, tušinukų yra daug. (duomenys neskelbtini) tyrėjas ėmė parašų, rašto pavyzdžius. Parašus, rašysenos pavyzdžius davė du kartus.

Kaltinamasis G. B. parodė, kad 1993 m. pradėjo dirbti sargu (duomenys neskelbtini) gimnazijoje ir dirbo iki 1997 m. Po to dirbo kūriku vieną sezoną. Dirbo darbininku ir dujinio prietaiso meistru, prižiūrėjo dujinius prietaisus. Sargu (duomenys neskelbtini) gimnazijoje dirbo 4–5 metus. Nuo 1998 m. pradėjo dirbti kūriku. Nuo 1999 m. iki 2002 m. dirbo darbininku. Nuo 2002–2003 m. dirbo dujinių prietaisų meistru. 1993 m. atėjo pas sekretorę ir jos kabinete pasirašė darbo sutartį. Jo darbo laikas būdavo nuo 7 val. ryto iki 20.00 val. vakaro, dirbdavo kas trečią dieną. Ateidavo valytojos, jas įleisdavo, ir darbas tą dieną užsibaigdavo. Darbo sutartis pasirašė pats. Visur, kur jo pavardė, pasirašė jis pats. Registracijos žurnale Nr. (duomenys neskelbtini), pirmojoje eilutėje, pasirašė pats. Kiek 2004–2005 m. jam buvo pateikta dokumentų su jo pavarde, visur pasirašė. Nemano, kad ekspertė davė klaidingas išvadas. Galėjo būti skirtingi tušinukai, skirtingas braižas, bet visur pasirašė jis. Atlyginimą gaudavo į kortelę. Iki 2001 m. pasirašydavo ant kvito pats ir gaudavo atlyginimą, ir su niekuo juo nesidalijo. Nuo 1993 m. iki 2007 m. turėjo individualią įmonę. Įmonę buvo įforminęs savo vardu, bet viską dirbo jo žmona. Nurodė, kad negali paaiškinti, kodėl darbo sutartis sudaryta 2010 rugpjūčio 29 d., o prašymas rašytas rugsėjo 25 d. Atleistas nuo dujų meistro pareigų buvo 2007 m. pabaigoje. Nebuvo baigęs jokių kursų, negalėjo būti atsakingas už jo prižiūrimą prietaisą. Iškilus nedideliam gedimui, kreipdavosi į ūkvedį, ir šis priimdavo galutinį sprendimą, ką toliau daryti su šiuo įrenginiu. G. B. buvo atsakingas už tai, kad darbas vyktų sklandžiai ir nekiltų problemų. Jo tiesioginis viršininkas buvo M. ir J. 2003 m. į katilinę niekas neateidavo. Buvo taikoma praktika, kad į katilinę negalima vaikščioti pašaliniams žmonėms. Su V. J., A. Z., E. V. mokykloje nuolat kartu nedirbo. Jis su su jais kartu dirbdavo 2000 m., reikėdavo įrenginėti technologijos kabinetą, 2003 m. darė koridorius, kai reikėjo per vasaros sezoną padaryti kabinetus, koridorius, tualetus, 2006 m. virtuvė buvo tvarkoma, reikėjo išgriauti grindis, prakalti iš naujo pravedimus kanalizacijai, užtinkuoti kanalizaciją. Jeigu vykdavo mažesni darbai, jis negalėdavo prižiūrėti vien katilinę, turėdavo atlikti ir kitas pareigas. Glaistė kabinetus, turėdavo nugrandyti lubas, glaistyti plyšius, atlikdavo paruošiamuosius darbus. Be jo, dar mokykloje buvo darbuotojų. Su visais mokyklos darbuotojais kartu nedirbo. Dalis mokyklos darbuotojų atlikdavo smulkesnius darbus. Mokykloje dirbdavo įmonės, ateidavo pasamdyti žmonės iš darbo biržos. G. B. nurodė, kad jis turėdavo saugoti, kad šie nevogtų. Direktorius savo darbuotojais pasitikėjo. G. B. teigimu, J. V. buvo jo draugas, V. D. buvo pažįstama. Buvo laiko tarpas, kai jis išvykdavo iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos. Atidrbdavo laikotarpį, paskui kurį laiką nedirbdavo. Visi darbai vykdavo atostogų metu, vaduodavo sargus. Banko kortelės nuo 2001 m. niekam nebuvo patikėjęs. Galbūt ją patikėjo savo žmonai. J. V. banko kortelės nedavė. Nurodė, kad išėjęs iš mokyklos važiavo į Norvegiją dirbti statybininku. Ikiteisminio tyrimo metu apie tai nekalbėjo. Pagal darbo sutartį dirbdavo darbininku. Išvykdavo 4–5 dienoms, ir už šį laikotarpį turėdavo atidirbti. Dirbdavo nuo 8 ryto iki 17. 00 val. Dirbdavo šeštadienį, sekmadienį, moksleivių atostogų metu, dirbdavo vakarais po darbo, šeštadieniais, sekmadieniais ir atostogų metu. Sargu dirbo atostogų metu. Darbo laiką skaičiuodavo ne jis. Skaičiuodavo ūkvedys ir sakydavo, kiek kiekvienas atidirbo ar neatidirbo. Darbo apskaitos klausimais bendraudavo su ūkvedžiu, o darbiniais klausimais bendraudavo su E. V.. Vieną kartą per savaitę sportuodavo mokykloje. Iki 2007 m. darbo sutartis nebuvo nutrūkusi. Dar tvarkė mokyklos priestatą, buvo kaltos sienos, balkonai. Kaltinamuosius matė dirbančius tada, kai vienas asmuo negalėdavo padaryti darbo. 2003 m. padarė trečią aukštą. 2004 m. sutvarkė fojė, sporto salę. Prieš sporto salę buvo fojė. Šalia stomatologijos kabineto buvo atidaromas moksleivių reabilitacijos kabinetas, jį reikėjo sutvarkyti. Buvo daromos medinės pertvaros. Dirbo darbus su E. V.. Kitus darbus dirbo V. J.. V. J. eidavo klijuoti plyteles. Plytelės buvo klijuojamos kabinetuose. Su kitais mokykloje esančiais darbuotojais neteko dirbti. Nurodė, kad R. Š. remiasi nuogirdomis. Jis neprisimena, kad R. Š. būtų dirbęs mokykloje. R. Š. surinko jų bendrų draugų nuomones ir paskelbė versijas. Tai žmogus, atėjęs į mokyklą pakeisti mokykloje vadovybę. Negali pasakyti, kokios pareigos buvo įrašytos darbo sutartyje, negali pasakyti, kiek ir kokių turėdavo pasirašinėti instrukcijų. Jeigu dirbdavo mažiau laiko, nei buvo nurodyta darbo sutartyje, privalėdavo nueiti pas pavaduotoją pasakyti, kad mažiau dirbo. Kadangi turėdavo daug įvairiausių darbų, pagal santykius su vadovybe suprasdavo, ar atidirbo tą laikotarpį, kuris nurodytas darbo sutartyse. Dar yra darbo intensyvumas, kad galima greitai atlikti darbą ir galima tempti darbą. Dirbo treneriu, darbo vieta buvo salėje. R. su R. jį bandė paveikti. Grįžo iš Norvegijos, tai buvo 2009 m., paskambino R. ir pradėjo agituoti duoti parodymus prieš J. V.. 2007 m. buvo R. atleistas iš pareigų, ir dėl to pyko. Iki 2001 m. ūkvedys išmokėdavo pinigus. Gaudavo atlyginimą pasirašytinai, bendra tvarka. Jeigu būtų nedirbęs ir atėjęs pasiimti darbo užmokesčio, nebūtų supratę. Bankinė sistema buvo įvesta nuo 2001 m. Mokykloje buvo darbininkų etatai, kiemsargės, staliai. Būdavo atvejų, kad žiemą kiemsargiai negalėdavo suspėti nuvalyti takelių. Tada turėdavo jiems padėti. Kiekvienas atlikdavo savo pareigas. Nurodė, kad jam nebuvo prasmės daryti tokį nusikaltimą. 2000-08-29 sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) jo parašai. 2002-05-02 sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) yra jo parašas. 2002-05-02 sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) jo parašai. Asmens byloje, 15, 16, 17 lapuose, yra jo parašai. Darbo sutarties tekstų nerašė. Tai jo raštas, kas tekstus rašė, nežino. Žinojo, kad tokios sutartys buvo, jis pasirašė ir buvo apie tai informuotas. Su sutarties turiniu sutikdavo, bet rašė ne pats. Kai buvo sudaryta sutartis, nežino, ar buvo priimti įsakymai. Prašymą priimti į naujas pareigas rašydavo pats. Negali paaiškinti, kodėl prašymas buvo rašytas rugsėjo mėnesį, o darbo sutartis sudaryta 2000 m. rugpjūčio 29 d. Skubėdamas galėdavo kažką brūkštelėti. Iš jo buvo paimti eksperimentiniai parašai. Imant eksperimentinius parašus, stengėsi vienodai pasirašyti. Dabar jo parašas kitoks. Nesidomėjo, kokios buvo padarytos išvados. Netikslinga padirbinėti savo parašus. Kaltinime minimos keturios darbo sutartys. Pirminius dokumentus, darbo sutartis pasirašė. 2011 m. nieko neperrašinėjo. Tuo metu, kai dirbo, jam pasakė, kad atvažiuos komisija, kad kažkas neteisingai atlikta. Manė, kad pirminės darbo sutartys buvo tikrinamos todėl, kad kitų sutarčių nepasirašinėjo. Pasirašydamas pirmines darbo sutartis siekė, kad būtų priimtas į darbą ir gautų atlyginimą tomis sąlygomis, kurios numatytos darbo sutartyse.

Kaltinamasis V. J. parodė, kad 2011 m. kovo mėnesį buvo iškviestas į prokuratūrą. Prokuratūroje prokuroras S. K. pasakė, kad jį sulaikys Kuo kaltinamas, supranta. Apklaustas du kartus prokuratūroje. 2011-03-07 buvo apklaustas prokuratūroje ir tą pačią dieną buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo. Paskutiniai parodymai teisingi. 2011-04-29 surašyti parodymai attinka jo paskutinius parodymus. Pirmieji duoti parodymai yra neteisingi. Pardavinėjo tėvų butą ir buvo paėmęs užstatą, buvo išsigandęs, kai jį pakvietė į prokuratūrą ir pirmuosius parodymus davė esant psichologiniam spaudimui. (duomenys neskelbtini) negyveno, nuvažiuodavo ir paimdavo nuompinigius. Mokykloje įdarbintas nuo 1999 m. Buvo įformintas valytoju ir sargu. Dirbo įvairius darbus. Jeigu baigdavo remontuoti klasę 22 val., tai patys tą patalpą ir valydavo. Darbo sutartis buvo sudaryta. Darbo sutarties pasirašymo momentą prisimena. Davė sutartį, pasirašė, kodėl nustatė, kad tai ne jo parašas, negali paaiškinti. Kartais instruktažus pasirašydavo. Parašas instruktažuose jo. Negali paaiškinti, kodėl specialistų išvadose nurodyta, kad instruktažuose ne jo parašas. 1999-04-01 darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) jo parašas, 2002-05-02 darbo sutartyje jo parašas, teksto nerašydavo, jis būdavo parašytas, 2006-01-02 darbo sutartis pasirašyta jo, 2008-01-18 darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašyta taip pat jo. Iš darbo atleistas 1999 m. birželio 12 d. Kodėl specialistų išvadoje nurodyta, kad 2008 m. sausio 18 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė ne jis, o V. D., negali paaiškinti. Dirbo įvairius darbus: klijavo plyteles, rengė imtynių salę. Darbai buvo atliekami ne pamokų metu. Smulkius darbus atlikdavo. Palėpėje buvo seni kompiuteriai, dar juose nebuvo pajungtas internetas, tada ir dirbo kompiuterių specialistu. Kai atsirado nauji kompiuteriai, tik padėjo nešioti kompiuterius, sustatyti juos ir sujungti laidus. 75 678,90 Lt suma buvo jo dešimties metų uždarbis. Šita suma sudaro teisėtą jo darbo užmokestį mokykloje. Iki 2001 m. būdavo pas buhalterę mokami atlyginimai, o nuo 2001 m. būdavo banko kortelės. Nežiūrint to, kad ekspertai teigia, kad darbo sutartys pasirašytos ne jo, darbo sutartys egzistavo ir atlyginimą gaudavo teisėtai už padarytą darbą. Inventorių ir rūbus atsinešdavo savo. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo teisėjui turėjo sakyti tą pačią tiesą, kurią sakė pirmojoje apklausoje pas prokurorą. Įpusėjus apklausai atėjo advokatas. Buvo pradėtas pildyti apklausos protokolas, ir tik po to atėjo advokatas. Jo nebuvo paklausta, gal jis nori išsikviesti savo advokatą. Jam advokatas V. V. buvo „įpirštas“. Suprato, kad savo parodymais gali pakenkti direktoriui. Po to sužinojo, kad turėjo galimybę atsisakyti duoti parodymus. Pretenzijų dėl apklausos protokolo nepareiškė. Pripažino, kad pateikė prašymą, kad būtų papildomai apklaustas. Prokuroras įgyvendino jo prašymą, apklausoje dalyvavo advokatas H. O. Nurodė, kad mokykloje didesni remontai prasidėjo nuo 2001 m., kai prie salės pradėjo statyti priestatą. Jis buvo E. V. pagalbinis darbininkas. Pjaudavo malkas, drebules. Būdavo atvejų, kad dirbo vienas, be E. V., tai plėšdavo gumines grindis arba reikdavo ką nors paglaistyti. Plėšdavo medines grindis. E. V. ateidavo, patardavo. E. V. būdavo kaip antras ūkvedys. Dirbdavo visus metus. Ateidavo dirbti po pamokų, kaip direktorius surašydavo etatus, taip ir išeidavo. Jam tikdavo darbo grafikas. Rengė: choreografijos kabinetą, teniso salę, medicinos kabinetą. Darbų buvo daug, bet jie visi vienodi. 2003 m. buvo trečio aukšto klijavimas plytelėmis, plyteles klijavo ne visą vasarą. Dirbo kažkas iš įmonės, bet ne mokyklos darbuotojai. Kai kurių darbų neapsiimdavo daryti, pavyzdžiui, dažymo. Atostogų neturėjo. Jeigu darbo nebūdavo, paprašydavo direktoriaus, jį išleisdavo kelioms dienoms. Kodėl keitėsi etatai, nežino, tai direktorius darydavo savo nuožiūra. Direktorius pasakydavo, kad turi didesnį objektą, tai truputį pridėdavo laiko. Muzikos kabineto iki galo neįrenginėjo. Jo specialybė yra radijo aparatūros montuotojas, reguliuotojas. Dienomis, darbo metu nebūdavo mokykloje, nebent jeigu būdavo skubaus darbo. Kartais ateidavo į garažą. Būdavo darbų, kuriuos reikėdavo atlikti vakare. Jeigu šeštadieniais, sekmadienis dirbdavo, galėdavo ateiti ir šeštą ryto. Dirbdavo, kada nebūdavo mokinių. Vakarais eidavo dirbti nuo keturių, kartais nuo penkių. Jeigu sargas prisigėrė, eidavo pakeisti. Mokykloje ištisai būdavo remontuojama. Jo darbą kontroliavo M. Buvo, kad direktorius pasakydavo, kaip reikia padaryti kabinetą. Prieš M. buvo V. J.. Jie nurodydavo darbus.

Kaltinamasis A. Z. parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. (duomenys neskelbtini) mokykloje pradėjo dirbti nuo 1999 m. nuo rugsėjo mėnesio, o gal nuo vasaros pabaigos. J. V. žmona ir jo žmona yra seserys. Dirbo statybos, remonto darbus. Kur pakviesdavo, ten ir dirbdavo. Remontuodavo patalpas, darydavo kosmetinius remontus. Tuo metu, kai dirbo (duomenys neskelbtini) mokykloje, gyveno (duomenys neskelbtini). Atvažiuodavo savaitei laiko į (duomenys neskelbtini) dirbti, o kartais savaitgaliais. Kiekvieną dieną dirbti nereikėdavo. Pasakydavo, kad yra darbo, reikia padirbti, padirbdavo, ir būdavo laisvas. Daugiausia dirbo vienas, o, jei kokių darbų negalėdavo atlikti vienas, padėdavo kolegos. Nurodė, kad atstumas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) yra 120 kilometrų. Jo atlyginimas buvo 200 Lt. Iš pradžių, kai dirbo (duomenys neskelbtini) mokykloje, daugiau niekur nedirbo. Pinigus iš banko kortelės nusiimdavo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pinigų nesiimdavo, nes nebuvo, kur paimti. Gavęs algą nusiimdavo visus pinigus. Daugumą darbų dirbdavo vienas arba su E. V., ar V. J.. Kai jis dirbdavo mokykloje, kitų mokyklos darbuotojų nebūdavo. Mokyklos darbuotojai su juo nedirbdavo. 2003 m. griovė, ardė, betonavo, klijavo plyteles. Dirbo ne pagal laiką, o pagal padirbtą darbą. Nežino, kaip reikia vertinti darbo apskaitos tabelį. Mokyklai būtų išėję brangiau, jei būtų dirbęs pagal patentą. Darbus pavesdavo dirbti ūkio reikalų pavaduotojas, iš pradžių jis buvo vienas, o antras – M. Kito ūkio reikalų pavaduotojo pavardės neprisimena. Darbą trečiame aukšte organizavo ūkvedys. Darbų apimtis keisdavosi. Būdavo susitarimas, žinodavo, kokie įkainiai, ir dirbdavo su nuolaidomis. Darbo sutartį pasirašė pats. Kodėl specialistė nurodė, kad darbo sutartį pasirašė ne jis, negali paaiškinti. Nurodė, kad nuo 2001 m. pagal patentą dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo patekęs į eismo įvykį, jo metu nenurodė, kad dar dirba (duomenys neskelbtini) mokykloje, nes tuo metu ne tas buvo galvoje. Ikiteisminio tyrimo metu buvo paimti jo eksperimentiniai parašai. Nurodė, kad 15903,78 Lt sumą gavo teisėtai.

Kaltinamasis E. V. parodė, kad dirbo visus darbus, kokius reikėjo. Nuo 1997 m. dirbo mokykloje. Reikėdavo – anglis išveždavo, sniegą valydavo. Buvo atsakingas už valgyklą. Stiklindavo langus. Pasiimdavo V. J., iš dviejų langų padarydavo vieną langą. Mokykloje buvo baisi padėtis, 40 metų niekas nebuvo daryta mokykloje. Kišdavosi kanalizacija, jis atvažiuodavo ketvirtą valandą ryto atkišti valgyklos kanalizacijos. Nėra mokyklos klasės, kurioje jis nebūtų dirbęs po kelis kartus. Lubose būdavo lopai, užtvarkydavo, keisdavo elektros lizdus, klojo plyteles, tvarkė trečią aukštą, biblioteką, skaityklą. Darbus dirbti moka. Su G. B. ir V. J. yra dirbęs. Daugiausia dirbęs su V. J.. Į priekabą dėdavo šiukšles, veždavo jas ir sudegindavo. Mokykla neturėjo pinigų samdyti komunalinio ūkio viską sutvarkyti. K. R. nėra paėmęs glaisto, nei dažų, valytojoms neuždėdavo šepečių kotų. K. R. sudėjo grindis, nesudėjęs elektros instaliacijos, todėl viską reikėjo daryti iš naujo. Kiek reikėdavo, tiek dirbdavo. Direktorius rūpinosi medžiagų gavimu, o jis važiuodavo parvežti medžiagų. Nurodė, kad 1996 m. sausio 11 d. darbo sutartyje jo parašas. Pasirašydavo darbo saugos instruktavimo žurnaluose. Eksperimentiniai parašai jo. Kodėl ekspertė pateikia išvadą, kad ne jo parašai, negali pasakyti. Už atliktus darbus mokėdavo grynaisiais pinigais, kol nebuvo kortelių, po to atlyginimą pervesdavo į banko korteles. Kortele naudotis duodavo ir šeimos nariams. Iš banko kortelės pinigai buvo nuimami (duomenys neskelbtini). Daugiausia R. nusiimdavo pinigus. Tuo metu, kai dirbo (duomenys neskelbtini)mokykloje, buvo ūkininkas. Būdavo konkursai, dalyvaudavo konkurse, laimėdavo konkursą tiekti į mokyklą daržoves. Ne kiekvienais metais (duomenys neskelbtini) mokykloje laimėdavo konkursą tiekti mokyklai daržoves. Jo žmona dirba valgykloje vyriausiąja virėja. Mokykloje žmona dirba 15–17 metų. Nurodė, kad etatai keisdavosi. Pagal galimybę direktorius reguliuodavo etatus. Kokį etatą turėjo laisvą, tokiu ir buvo įformintas. Buvo darbininkas ir saugumo inžinierius. Kai buvo saugumo inžinierius, sutvarkė visas stakles. Naujoje katilinėje dirbo, prie dujų katilo. Reikėdavo prapūsti, sutvarkyti, pareguliuodavo dujų katilą. Kur pasiųsdavo, ten ir eidavo dirbti. Dujų katilas dirbdavo automatiniu režimu, pareguliuodavo pagal temperatūros skirtumą. Jeigu etatai buvo mažesni, dirbo ir visą darbo dieną, būdavo atvejų, kai išdirbdavo ilgiau nei skirta darbo valandų. Atostogų metu dirbdavo. Nėra paėmęs atostogų. Atostoginius gaudavo, įsakymus pasirašydavo, gaudavo atostogas rudenį ir žiemą. Mano, kad 75678,90 Lt gavo teisėtai, juos uždirbo.

liudytojo K. M. parodymais, kai jis parodė, kad kaltinamuosius pažįsta. Dirba mokykloje direktoriaus ūkio reikalų pavaduotoju nuo 2003 m. rugpjūčio 18 d. Kontroliuoja, prižiūri mokyklos techninius darbuotojus. Pildo darbo apskaitos žiniaraščius, prižiūri katilinę, nes baigė katilų priežiūros kursus. Per tą laikotarpį G. B. dirbo katilinėje. Jis buvo įformintas katilinės priežiūrai. G. B. ėjo tas pareigas, bet jis buvo siunčiamas ir kitiems darbams atlikti. Jį siųsdavo remontuoti klasių. Idealiai nekontroliuodavo, bet darbai būdavo padaryti. Kiti mokyklos darbuotojai nesugeba padaryti remonto. E. V., A. Z., G. B. dirbo. Patvirtino, kad susitiko su J. V.. Tada buvo didelė įtampa, ir jis negalėjo patekti į mokyklą, važiuodamas į susitikimą su J. V. pasakė l. e direktoriaus pareigas D., raštinės vedėjai. J. V. jo klausinėjo apie mokyklos reikalus. Susitiko su E. V. ne miške, o parke. Kai važiavo su M. V., susitiko su E. V.. M. V. priėjo ir pasakė, kad su juo nori susitikti E. V.. Tada buvo traumuotas ir turėjo didelių sveikatos problemų. Pripažino, kad skambino draugei pasakyti, kad palieka telefoną, nes reikėjo, kad jo telefonas pasikrautų. Pasakė, kad išvažiuoja į mišką. Parką pavadino mišku. Kai važiavo susitikti su J. V., jautė įtampą. Galėjo pasakyti, kad nevažiuos. Kodėl nepasakė, kad nevažiuos, nežino. Patvirtino, kad visi mokyklos darbuotojai labai nemaloniai jautėsi. Parke J. V. prašė, kad jis prisiimtų kaltę, galėjo būti, kad tai pasakyta juokaujant. J. V. sakė, kad, kai parvažiuos, kad pasakytų D., kad kažką reikia padaryti dėl Š. bylos. Patvirtino, kad kvietė rytines valytojas, nes direktorius prieš rinkimus kvietė valytojas D. D., E. B., A. M. ir R. K.. Jis atėjo į susirinkimo pabaigą. Susirinkimo turinio nežino. Atsimena žodžius, kad reikia sakyti teisybę ir ką atsimena. E. V. yra dirbęs valgykloje, vežęs šiukšles. A. Z. darė remontą ketvirtame aukšte. Tai buvo 2004 m. Jis dažė sienas, lubas. Dažė koridorių, sienas, šaudyklą, remontavo kabinetą. V. J. dažniausiai dirbo pagalbiniu darbuotoju su E. V.. Jie turėjo remontuoti trečio aukšto tualetus. 1997–1999 metais remontavo muzikos kabinetą. Matė konkrečiai dirbančius. Visas atostogas ir laisvas darbo dienas jie dirbo. G. B. remontavo šaudyklą, yra remontavęs tualetus antrame aukšte. Tai buvo 2006 m. Tualetai mokykloje buvo remontuojami labai dažnai. Vienu momentu tvarkė vamzdynus, kitu momentu – sienas. Per jo darbo laikotarpį tualetai buvo tvarkyti ne vieną kartą. A. Z., G. B., E. V. tvarkė vamzdyną ir darė remontus. Jie yra tvarkę klases. Jie turėjo tvarkyti trečiame aukšte klases. Buvo remontuojamas holas prie sporto salės. Hole buvo išbetonuotos grindys, sienos remontuojamos, lubos. Tai irgi šitų žmonių rankomis padarytas darbas. Ne visi kabinetai buvo suremontuoti. Labai priklauso nuo to, kiek pinigų mokykla gauna. Vieną kartą gali grindis iškloti, o kitą kartą – tvarkyti sienas ir lubas. Įmonės darė pertvaras, aktų salės remontą, pirmo aukšto koridorių, trumpąjį ir ilgąjį, holą prie paradinio įėjimo. E. V. dirbo pagal patentą. Jis yra suremontavęs kelias patalpas, 212 kabinetą ir 214 kabinetą. E. V. atlikdavo visus darbus. Jis viską suremontuodavo nuo lubų iki pat grindų. Kabinetai, kuriuos jis suremontavo, buvo 212, 213, 214, taip pat remontavo valgyklos virtuvę. Valgyklos valgomąjį remontavo: G. B., V. J., A. Z., E. V.. Liudytojas duotus savo parodymus apie susitikimą su J. V. (duomenys neskelbtini) miške ikiteisminio tyrimo metu tas „blevyzgas“ papasakojo tyrėjui. Tyrėjui šnekėjo tai, ko iš jo reikalavo. Dėl M. V. kai atliko bausmę areštinėje, jis nežinojo. M. V. buvo sargas. Kaip atsirado įsakymas dėl M. V. nemokamų atostogų, nežino. Jam įsakymą pateikė direktorius, kai pildė darbo apskaitos žiniaraščius, nežinojo, kad M. V. yra sulaikytas. Atlyginimui paskaičiuoti duomenys panaudojami mėnesio pabaigoje. Gavęs įsakymą apie nemokamas atostogas darbo – ištaisė apskaitos žiniaraščiuose. Nurodė, kad jo parodymai skiriasi todėl, kad prokuroras sakė sakyti taip. Teisme duoti parodymai yra teisingi, jis nemeluoja. Liudytojas nurodė, kad darbo sutarčių, sudarytų su kaltinamaisiais, nėra matęs, nematė nei įsakymų. Papildomai apklaustas Liudytojas K. M. parodė, kad konkrečiai žmonių neskaičiavo ir neskaičiuoja. Nežinojo, ar G. B. suimtas, ar ne. G. B. atlikdavo konkrečius darbus, todėl pažymėjo, kad jis dirbo. G. B. atlikdavo konkrečius darbus, atžymėjo valandas, jeigu koks įvykis buvo, apie tai jo neinformavo, taip ir įvyko, kad pažymėjo. Kaltinamieji dirbo išskirtinėmis sąlygomis, negu visi kiti. Fiksavo, kad G. B. dirba tik todėl, kad iš jo pusės visi darbai buvo atlikti. Įvyko klaida – pasitikėjo žmogumi ir atžymėjo tabelyje, kad jis dirbo. Tą mėnesį, kai G. B. buvo sulaikytas, nematė, kad jis dirbtų. Nurodė, kad 2004 m. E. V. charakteristikos nerašė. Neatsimena, kad būtų rašęs charakteristiką. Galėjo būti, kad pasirašė E. V. charakteristiką. Kaltinamieji savo atostogų metu dirbdavo. Ar galima aktuoti darbus biudžetinėje įstaigoje, nežino. Iki 2012 m. nebuvo galima biudžetinėje įstaigoje pakeisti tabelio formos, nes biudžetinei įstaigai yra skiriami pinigai konkrečiam darbuotojui, kuris turi atlikti funkcijas. Biudžetinėje įstaigoje neateiti į darbą ir gauti atlyginimą yra nepriimtina;

liudytojo R. Š. parodymais, kai jis parodė, kad nuo 2008 m. rugpjūčio 25 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) gimnazijoje pavaduotoju ugdymui, dabar dirba kūno kultūros mokytoju. Į darbą priėmė J. V.. Priėmimo dokumentus tvarkė sekretorė, J. V.. Nebuvo jokių nesklandumų, su J. V. sutarė gerai. Vienu metu jam J. V. pasiūlė išeiti iš darbo, dėl ko nežino, gali būti, kad jam pasirodė nekompetentingas atlikti tam tikras pareigas. J. V. paaiškino, kad jis nebegali suteikti pavaduotojo darbo, kito darbo nebuvo pasiūlyta. Jam paprašius, kad J. V. pateiktų buhalterinius paskaičiavimus, tą prašymą pateikė raštu, tačiau jokių paskaičiavimų nepateikė. J. V. pasiūlė dirbti kūno kultūros mokytoju. Padirbus metus kūno kultūros mokytoju, sumažino darbo krūvį, po to – atlyginimą ir atleido iš darbo. J. V. paaiškino, kad nėra galimybių duoti pamokų, ir mokykla negali išlaikyti trijų kūno kultūros mokytojų, nors šiuo metu J. V. dirba kūno kultūros mokytoju. Tuo metu dirbo kūno kultūros mokytojais trys asmenys. J. V. nepasakė, kuo jis blogiau dirbo už kitus, su juo buvo sudaryta terminuota darbo sutartis, dėl to ir atleido. Atleido, nes parašė skundą, laimėjo bylą, grąžino į darbą ir toliau dirba. Prieš tai, kai atleido iš darbo 2010-09-01, J. V. užsiminė, kad mokykloje nelegaliai įdarbinti V. J., kiti žmonės ir jie nieko neveikia. V. J. jam sakė, kad jis įdarbintas nelegaliai. V. J. pasakė, kad dirba ir negauna normalios algos, o jis nedirba ir gauna algą. Nelaukė, kol atleis iš darbo, bet nebuvo tikras, ar tikrai taip vyksta, ir kai V. J. pasakė, kad yra įdarbintas nelegaliai, jam pasakė, kad, jei bus atleistas, tai paviešins. A. Z. nepažįsta, sužinojo apie šį asmenį iš V. R., kad A. Z. buvo įdarbintas, ir alga „eina“ ar J. V., ar kam kitam, bet realiai jokio darbo A. Z. mokykloje nedirba. A. Z. buvo įdarbintas darbininku. Tai buvo staigmena, kai byla buvo jau teisme, sužinojo, kad fiktyviai buvo įdarbintas G. B., jis niekada nedirbo sargu. Žinojo, kad G. B. dirbo mokykloje treneriu, po to jis užsiėmė verslu. R. Š. nežino, nebendrauja. Kiek žmonių dirba mokykloje, nežino, neįmanoma su visais bendrauti ir žinoti vardus, pavardes. Jo darbas prasideda nuo 8 val. ir tęsiasi iki tol, kol baigiasi pamokos, papildomi būreliai. Šeštadieniais ir sekmadieniais nedirba ir mokykloje nebūna. Tuo metu, kai nebūna mokykloje, mokykloje dirba trys sargai: K. R., M. V., trečio sargo nežino. Krepėsi į Valstybinę Darbo inspekciją, bet ji pažeidimų nerado, tada kreipėsi į prokuratūrą, ir ji rado pažeidimų. Mokykloje buvo dvi sąskaitos, mokyklos ir sporto klubo. J. V. buvo sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Yra buvę, kad, kai važiuodavo į varžybas, kelionę apmokėjo J. V. iš savo piniginės, kelis kartus pagal sąskaitą yra pirkęs prizus vaikams, būdavo, kad pinigus pervesdavo buhalterė. Nežino, kuo skiriasi sporto klubo sąskaita nuo mokyklos sąskaitos. Nebuvo sporto klubo narys, nežino, kaip tapdavo sporto klubo nariais. Buvo toks J. V. žodinis nurodymas iš kiekvieno suaugusio moksleivio rinkti po 50 Lt, pinigus paduodavo buhalterei L. S.. Buhalterė sakė, kad buvo surinkta daugiau nei 3 000 Lt, kur tie pinigai buvo išleisti, nežino. Buhalterė mokiniui, davusiam pinigus, išduodavo čekį. Į kokią sąskaitą būdavo įnešami pinigai, nežino. Buvo pateikti čekiai ir sąrašas asmenų, kurie sumokėjo pinigus. J. V. brolis E. V. mokykloje atliko daug statybinių darbų, kaip buvo apmokami darbai, nežino. Jam sakė, kad E. V. su sūnumi dirbo šeštadieniais, sekmadieniais. E. V. dirbančio nematė, bet sakė kolegos, jis atlikinėjo darbus vasaros metu, laisvu nuo darbo laiku. Nežino, ar mokyklą remia geležinkelių organizacija. Žino, kad geležinkeliečiai nuomojosi sporto salę, ir pinigai už tai buvo pervedami į sporto klubo sąskaitą. Mokykloje matė V. J., matė jį labai seniai, bet jis į mokyklą atvažiuodavo ne dirbti, seniai gyvena (duomenys neskelbtini). Su juo buvo įkūrę imtynininkų sporto klubą. G. B. pažįsta. V. J. niekada nėra oficialiai dirbęs valdiško darbo, jis jam sakė, kad dirbo tik jo darbo knygelė, jis turėjo savo verslą. J. V. V. J. prašė mokėti už tai, kad yra įdarbintas mokykloje. G. B. dirbo treneriu sporto mokykloje, o po to pradėjo verslą, prekiavo džinsais, vėliau „varė“ mašinas iš (duomenys neskelbtini). J. T. kartu su G. B. „varydavo“ automobilius iš (duomenys neskelbtini). E. V. atveždavo prekes į valgyklą, nematė, kad jis daugiau ką nors dirbtų. E. V. atvažiuodavo iš ryto prieš 9 val., iš savo automobilio iškraudavo prekes, iš valgyklos kažką įsidėdavo į automobilį, tai trukdavo apie 30 minučių, vėliau atvažiuodavo po pietų. Po pietų ilgiau neužtrukdavo. Dabar tai vyksta taip pat, tai matydavo nuo savo darbo pradžios. E. V. tą daro ir iki šiol. Vakarinė mokykla dirba nuo 16 val. iki 20.30 val. Vakarinė mokykla veikia nuo 2008 m. Plovykloje ilgą laiką dirbo J. V. sūnus, ten buvo remontuojami, plaunami automobiliai, ir už tai gaudavo pinigus. Nė karto nebuvo rašytos komandiruotės, kai su mokiniais buvo išvykę į (duomenys neskelbtini), vaikams buvo paruoštas maistas, arbata ir kibinai. Nežino, ar J. V. sau išsirašydavo komandiruotpinigių. Pavaduotojos I. B. ir R. D. sakė, kad jos gaudavo 60–70 procentų priedus, o 30 procentų iš priedo turėjo grąžinti J. V.. Kažkada pasirašė komandiruotės lapą, bet niekur nevyko, tai padaryti jam liepė J. V.. 2008 m. ar 2009 metais buvo J. V. ataskaita, kur buvo išleisti pinigai, jį šokiravo viena suma už salės dažymą – 3 000 Lt, nors salę dažė patys. Niekas nesigilindavo į ataskaitas, kas, kiek, kur buvo išleista, neprieštaraudavo J. V., nes dėl to galėjo būti atleisti. (duomenys neskelbtini) mokykloje yra parlamentas, bet jis viską tvirtindavo, ką pasakydavo J. V., ir niekas net nediskutuodavo, aktyvių diskusijų nevykdavo. Dabar mokykloje mikroklimatas nuostabus, niekas mokytojams“ nesėdi“ ant sprando, kiekvienas dirba savo darbą. Šie metai mokyklai buvo labai geri, iškovota daug prizų. J. V. reklamavo save per mokyklą. Laikraščiu „(duomenys neskelbtini)“, tiek jam, tiek kitiems yra daromas spaudimas, rašoma, kad J. V. jau išteisintas;

liudytojo V. R. parodymais, kai jis parodė, kad mokykloje 10 metų dirbo sargu. Dar sargu dirbo K. R., V. K., V. N.. Atleidimo iš darbo datos nepamena. Nurodė, kad pradėjęs dirbti sargu dirbo po savaitę, ir dvi savaitės būdavo laisvos. Galėdavo būti, kad vidury savaitės keisdavosi sargas su kitu asmeniu, su juo kiti sargai nederindavo savo susikeitimų. Būdavo grafikas, kurį sudarydavo ūkvedys. Jį galėjo pakeisti arba kitas sargas, arba jo šeimos narys, toks buvo žodinis susitarimas tarp ūkvedžio, sargų ir direktoriaus. Mokyklos sargas buvo atsakingas už mokyklos turto apsaugą. Sargo darbo laikas buvo nuo 19 val. iki 7 val., raktus įteikdavo valytojai, kuri budėdavo tą dieną. Sargo kambaryje kabėdavo raktai nuo visų kabinetų. Budėjimo metu ateidavo į sporto salę kiti žmonės, žiūrėdavo, kas tokie atėjo. Jei per budėjimo pamainą atvykdavo žmogus tvarkyti spynos, jis buvo apie tai informuojamas. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus (5 t., 144–146 b, l.). G. B. mokykloje dirbo sporto mokyklos direktoriaus pavaduotoju ir treneriu. (duomenys neskelbtini) gimnazijoje nedirbo ir dirbančio jo nematė. Remontus mokykloje darė pasamdytos įmonės. E. V. dirbo geležinkelyje, taip pat dirbo kas antrą dieną ir mokykloje. E. V. su vaikais tinkavo mokyklos fasadą, remontavo valgyklą. V. J. mokykloje nedirbo. A. Z. nesigyrė, kad dirbo mokykloje, sakė, kad dirbo (duomenys neskelbtini). Jei būtų A. Z. dirbęs mokykloje, jis jam būtų pasakęs. Dėl savo atleidimo iš darbo nesikreipė į teismą. Kai buvo ūkvedys V. J., jis prižiūrėjo katilinę. Jei kas atsitikdavo katilinėje, turėdavo informuoti ūkvedį, o jei su juo nesusisiekdavo, turėjo informuoti J. V.. G. B. dirbančio prie katilinės nematė. G. B. turėjo džinsų parduotuvę, pirkdavo ir pardavinėdavo automobilius. Jis ir K. R. G. B. padėdavo remontuoti automobilius. Nurodė, kad budėjimo metu kanalizacija mokykloje nesikišdavo, kai mokykloje buvo daromas remontas, nereikalingus daiktus išveždavo E. V.. Kaip buvo nurašomas inventorius, nežino. Sargui nereikėjo kontroliuoti daiktų išvežimo, įvežimo. Mano, kad plastikines duris keitė įmonė. V. J. kontroliuodavo sargų darbą, buvo parašęs papeikimą. V. J. ateidavo pažaisti krepšinį. Valgyklai daržoves, maisto produktus tiekdavo E. V., ką jis daugiau darydavo, nežino. E. V. mokykloje užtrukdavo 15 minučių, kitą kartą užtrukdavo 45 minutes. Po atleidimo iš darbo buvo (duomenys neskelbtini) gimnazijoje su kitais asmenimis iš darbo biržos atlikti viešųjų darbų, kalė lenteles kompiuterių klasėje, tokius darbus atlikti nurodė J. V., dirbo apie tris mėnesius. Su J. V. nėra piktuoju. R. Š. pažįstą kaip sportininką, su R. Š. nėra gėręs. Nežino, kokios sutartys yra sudarytos mokykloje. Nėra įrašytas į priklausomybių sąrašą;

liudytojo K. R. parodymais, kai jis parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, prižiūrėjo katilinę, po to dirbo staliumi. A. Z., G. B., V. J. dirbančių mokykloje nematė. Dirbo sargu nuo 2002 m. iki šiol. Dirba nuo 17 val. iki 7 val. ryto. Dirba šeštadienį, sekmadienį, visą parą. Nuo 1997 m. iki 2002 metų dirba darbininku. Jam dirbant darbininku su kitais darbuotojais atliko visus smulkius darbus, po to ir didesnius darbus. Mokytojai nepadėdavo dirbti. E. V. padėdavo dirbti, darydavo pagrindinius darbus, tinkuodavo sienas. Šiurnos įmonė padėdavo atlikti kapitalinius remontus. Kiek žino, stogą tvarkė Š. įmonė. Treniruoklių salėje plyteles klijavo V. K., imtynių salę remontavo Z. K., jis. Valgyklą remontavo E. V., jis dirbdavo kas dvi dienas. E. V. atvažiuodavo į valgyklą kiekvieną dieną po kelis kartus, taip pat šeštadienį, sekmadienį atveždavo prekes. Darbus planuodavo kitai dienai, ką reikia padaryti, užrašydavo mokytojai. Daugiausia smulkių darbų valgykloje dirbo su M., sienas griovė, kabinetus perdarė, grindis dėjo. J. V. dirbo, Z. K. dabar dirba. Nedalyvaudavo ataskaitiniuose susirinkimuose. Nematė, kad kas dirbtų garaže. Ant sienos kabo darbo grafikas ir pagal jį dirbdavo. Žino mokyklos techninius darbuotojus. V. J., A. Z. dirbančių nėra matęs. G. B. dirbo mokykloje, nežino, ką jis dirbo, lyg vaikus treniruodavo. E. V. yra ūkininkas ir tiekdavo maistą valgyklai. Patvirtino, kad galąsdavo peilius, atlikdavo smulkius darbus. Mokyklos valgykloje dažnai užsikišdavo kanalizacija, valydavo, buvo kelis kartus nuo lietaus užsikišusi kanalizacija. Neatžymėdavo, kad buvo užsikišusi kanalizacija. Mokykloje nebuvo tokio dokumento, kuriame fiksuodavo įvykius. Jo budėjimo metu nebuvo naktį atvykę į valgyklą atkišti kanalizacijos. E. V. su priekaba išveždavo šiukšles. J. V. visada kviesdavo E. V. su vaikais padėti remontuoti mokyklą, tai vyko nuo 1997 m. Mokinių atostogų metu sargai budėdavo. Be sargų, darbininkų žinios nė vienas remontas mokykloje nevyko. Matydavo dirbančius asmenis. Remontai vyko šeštadienį, sekmadienį, jei remontuodavo E. V., o jei firmos remontuodavo, tai dirbdavo darbo dienomis. Apie 2000 m. vieną kartą buvo vykdomas darbo inspekcijos patikrinimas. Dabar yra trys sargai. Jis keičia V. K., o jį – M. V.. Būna, kad susikeičia budėjimo tvarka. Buvo, kad M. V. prašė jį pakeisti ar vietoje jo budėjo tėvas. Dujinę katilinę prižiūri ūkvedys. Jei suveikia signalizacija, skambina ūkvedžiui. Būna, kad išjungia signalizaciją dujinėje katilinėje. G. B. dujinės katilinės neprižiūrėjo. G. B. yra padėjęs tvarkyti automobilius, bet ne nuolat. Kompiuterių klasėje A. I. įrengė elektros instaliaciją. Jie iš tualetų padarė sandėliukus. Šiukšles po remontų išveždavo firma arba E. V.;

liudytojo V. K. parodymais, kai jis parodė, kad dirba nuo 1996 m. (duomenys neskelbtini) gimnazijoje sargu. Darbo valandos nuo 20 val. iki 7 val., ryte keičia valytoja, o pamainoje kitas sargas. Saugo mokyklos patalpas, pastatą. E. V. atveždavo daržoves valgyklai. Sargais dar dirbo V. N., K. R., V. R., M. V., moteris dirbo. Nežino, ar mokykloje dirbo A. Z.. V. J. pažįsta. V. J. sportuodavo, vakare E. V. padėjo sudėti mokyklos koridoriuje plyteles, kitų kaltinamųjų dirbančių nematė. Savo budėjimo metu vieną kartą matė V. J. pas direktorių sėdintį prie kompiuterio. E. V. su V. J. klijavo plyteles. E. V. pažįstu, jis valgykloje darė remontus. G. B. žino, kaip trenerį. Jo parodymai teisingi, tik teisme jau ne viską pamena. Asmeniškai suremontavo vieną sieną mokykloje. Už darbus niekas nemokėjo, nes jo dukra mokosi toje mokykloje, ir, kaip visi tėvai, padėjo mokyklai. Jo darbą kontroliavo K. M.. Nurodė, kad padėjo V. J. tėvams remontuoti butą (duomenys neskelbtini). E. V. matydavo dirbantį virtuvėje. Dujinę katilinę prižiūrėjo viršininkas, jei kas atsitikdavo, skambindavo J. V.. Su J. V. teko važiuoti iki A. I., negirdėjo, apie ką kalbėjo J. V. ir A. I.. Patvirtino, kad kvietė į prokuratūrą, nemanė, kad reikia pasakoti smulkmenas apie kanalizaciją. K. R. kišo darbuotojų įrašus. Nesikreipė niekur dėl K. R. šantažo. Matė vasarą dirbančius V. J. ir E. V., tai matė kelis kartus (5 t., 167–169,164–166 b. l.). Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu perskaitė jo apklausos protokolus, jie buvo surašyti teisingai, kitas protokolas jam buvo perskaitytas;

liudytojo Z. K. parodymais, kai jis parodė, kad dirba nuo 2007 m. vasaros (duomenys neskelbtini) gimnazijoje darbininku. E. V. atveždavo į valgyklą daržoves. Apie kitokius E. V. darbus nežino. Jis, I. G., A. I. dirbdavo, remontuodavo mokyklą. K. R. dirbo sargu, jiems nepadėdavo. Daugiau iš kaltinamųjų dirbančių nematė. Firmos dėdavo duris, langus, apdailą darė. E. V. kabinetus, koridorius remontuodavo. Sargais dirba K. R., V. K., M. V., V. R.. Kai pradėjo dirbti sargu, V. N. nedirbo. Pažįsta tuos darbuotojus, su kuriais dirbo. Jis su I. G., A. I. pjovė žolę, kasė sniegą. Aktų salėje, konferencijų salėje grindis tvarkė firma. Jis ardė kabineto pertvaras, E. V. jį remontavo. Kokį darbą dirbti, jiems pasakydavo mokytojai, ūkvedys ar direktorius. G. B., V. J. nepažįsta, mokykloje jų nėra matęs. Kas mokykloje prižiūrėjo kompiuterius, nežino. Dujinėje katilinėje matė E. V.. Jam E. V. darbuotis nepadėdavo. Matė E. V. savo traktoriumi vežantį šiukšles, lapus, tikrinant radiatorius, kaip su juo atsiskaitydavo mokykla, nežino. Kiekvienais metais E. V. tvarkė klases, dažė jas. Mokinių tėvai padeda remontuoti kabinetus, jis pats išdažė vieną klasę. Šeštadienį, sekmadienį nedirbo. Nurodė, kad jam ir I. G. teko atkišinėti valgyklos kanalizaciją. Imtynių salę teko remontuoti, rėmą kalė, čiužinius buvo išnešę, o kitus darbus atliko kažkokia firma. Darbo valandos nuo 8 val. iki 16 val. Smulkius remonto darbus padarydavo per pertraukas. Didesnius darbus darydavo per ilgąją pertrauką. Darbus paskirstydavo ūkvedys K. M.. Sąrašo apie darbų paskirstymą nebuvo. Atostogauja vasarą, mėnesį laiko, kas tuo laiku vyksta mokykloje, nežino. Nesidomėjo, kokie žmonės ką dirba mokykloje;

liudytojo I. G. parodymais, kai jis parodė, kad dirba nuo 2006 metų (duomenys neskelbtini) gimnazijoje darbininku. Z. K., A. I. dirba kartu su jo. Mokykloje atlieka remontus, inventorių taiso, jei turi laiko, prižiūri aplinką. Teko kieme atkišti kanalizaciją. Klases mokykloje remontuoja įmonės. V. J., G. B., A. Z. nematė, kad atliktų kokius darbus mokykloje. Matė, kad E. V. vežė šiukšles su savo transportu. J. V. jo nieko neprašė, nieko nesakė. Dirba mokykloje nuo 8 val. iki 16.30 val. Jo darbo laikotarpiu mokykloje buvo pakeisti langai, radiatoriai, įmonės aktų salėje pakeitė grindis. E. V. dirbdavo vienas. Nežino, kas įrengė kompiuterių klasę. Jis su Z. K. atkišdavo mokyklos valgyklos kanalizaciją, tai būdavo per metus apie 5 kartus. Kanalizacija buvo remontuota, keičiami vamzdžiai. Kiemsargė pjaudavo žolę. E. V. yra vežęs nupjautą žolę, lapus jie pakraudavo, taip buvo apie tris kartus. Neteko matyti, kad E. V. stumdė sniegą, matė, kad kieme būdavo sustumdytas sniegas, bet kas tai padarė, nežino. Nesidomėjo, kokios įmonės remontuodavo mokyklą, bet matydavo, kad rudenį mokykla būdavo suremontuota. Nematydavo, kas dirbdavo per išeigines. Matė E. V. dirbantį. V. J. ir G. B. pažįsta. Iš nuotraukų asmenų nepažino, jie visi nuotraukose panašūs. Sakė prokurorui, kad sunku atpažinti asmenis iš nuotraukų. Apklausos protokolą pasirašė;

liudytojo J. J. parodymais, kai jis parodė, kad nuo 2001 m. iki 2006 metų dirbo darbininku (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Su juo dirbo J. V., taip pat A. dirbo kartu, pavardės nepamena. S. buvo rūbininkė, valytoja. Joks vyras valytoju nedirbo. Kompiuteriai mokykloje buvo ir juos prižiūrėjo E. M.. Dirbdavo nuo ryto 8 val. iki 16 val. E. V. remontuodavo kabinetus, valgyklą. V. J. nepažįsta. Posėdžių salėje esančius J. V., E. V., sekretorę V. D. pažįsta, kitų asmenų ne. E. V. atvažiuodavo traktoriumi, vaikščiodavo po mokyklą, veždavo maistą į mokyklos virtuvę. Garažai buvo nuomojami. K. M. dirbo ūkio reikalų pavaduotoju. Katilinėje teko atlikti kelis smulkius darbus. Jis raktų nuo katilinės neturėjo, kur jie buvo, negali pasakyti. Iš pateiktų jam nuotraukų nė vieno asmens neatpažino, nes buvo neaiškios nuotraukos. Nurodė, kad K. R. dirbo sargu, kartu su juo nedirbo. Mokykloje įmonės atliko darbus trečiame, pirmame aukšte, sporto salėje. Bendrovėje dirbo jo pažįstamas, kuris atliko darbus mokykloje. Buvo pavaldūs ūkio dalies viršininkui, direktoriui. Kartais dalyvaudavo mokyklos susirinkimuose. Mokyklos aplinką padėdavo tvarkyti, nežino, kas išveždavo žolę, sniegą stumdydavo E. V.. Nežino, kas po remontų išveždavo šiukšles. Virtuvėje kanalizaciją atkišdavo jie, peilius galąsdavo. Kokius darbus atlikti, būdavo pasakyta vakare arba ryte, kartais atsirasdavo ir skubių darbų. Per vasarą vieną mėnesį atostogaudavo ir du mėnesius dirbdavo tomis pačiomis darbo valandomis. Darbus vasarą dirbdavo tuos, kuriuos nurodydavo mokytojai, direktorius, pavaduotojas. Dirbdavo su kolega smulkius darbus, ūkiškus darbus. Iki rugsėjo pirmos dienos mokykla ir aplinka būdavo sutvarkyta. Vasarą didesnius darbus atlikdavo firmos, sutarčių nematė. Žinoma, kad darbus atliko firmos, nes yra profesionalus statybininkas, taip pat apie tai žino iš kalbų. Būdavo, kad klases remontuodavo mokinių tėvai;

liudytojo V. P. G. parodymais, kai jis parodė, kad nuo 2007 m. pavasarį mėnesį laiko dirbo (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, krovė malkas. Malkas išvežė E. V.. Mokykloje išgriovė sieną pirmame aukšte, tvarkė medicinos kabinetą. Nežino, ar kabinetus remontavo įmonė, ar kas kitas. Nežino, kas remontavo tualetus. Kokius darbus dirbti, nurodydavo ūkvedys;

liudytojo J. V. parodymais, kai jis parodė, kad nuo 2000 m. iki 2006 m. mokykloje dirbo staliumi. Dirbo kartu su J. J., A. I. buvo elektrikas. Darbus kontroliavo V. Kapitalinių remontų nedarydavo. Jam nežinoma, kaip iš mokinių tėvų buvo renkami pinigai, tik žino, kad taip buvo daroma. Kaip tos mokyklos mokinio tėvui jam neteko remontuoti klasės. Per mėnesį buvo renkama po du litus į klasės fondą;

liudytojo A. I. parodymais, kai jis parodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta V. D., J. V., E. V., o kiti matyti. Nuo 1996 m. mokykloje dirba elektriku, prižiūrėjo kopijavimo aparatūrą. Mokyklos aplinką prižiūrėdavo, turėjo atskirą kabinetą. K. R., M. dirbo su juo. J. J. su J. V. atėjo dirbti vėliau. I. G. dirba iki šiol. Mokykloje valytojomis dirbo moterys. Kompiuterius prižiūrėdavo mokytojai. E. V. darė remontus klasėse. A. Z., V. J., G. B. nepažįstą. E. V. dirbo valgykloje, yra lapus vežęs. Garažai buvo išnuomoti, ten buvo remontuojami automobiliai, buvo kelis kartus, nežino, ar ten buvo plaunami automobiliai. Nurodė, kad per šią bylą teko bendrauti su J. V.. E. V. su V. K. buvo atvykę pas jį į namus. Su J. V. teko kalbėti, kad pažįstą kaltinamuosius, ir jie yra dirbę mokykloje. Yra kalbėjęs su J. V. apie šią bylą, jam yra rodytos nuotraukas iš šeimos aplinkos. J. V. klausė, ko jo klausinėjo prokuratūroje. Su G. B. mokėsi vienoje mokykloje, bet asmeniškai su juo nebendrauja, žino, kad jis sportininkas. Mokykloje remontus darydavo firmos. Mokyklos pirmame aukšte jis išvedžiojo elektros laidus. Jis paruošdavo laidus kabinti, bet kitus darbus atliko specialistai iš elektros tinklų. Po 2000 m. E. V. darydavo remontus klasėse. E. V. dirbdavo su sūnumis. Nematė, kad E. V. būtų atlikęs remonto darbus mokykloje. Nežino, kiek kartų E. V. yra vežęs lapus, taip galėjo būti prieš penkerius metus. Dažniausiai lapus išveždavo komunalininkai. Dujinę katilinę prižiūrėjo V. J., o po to kitas asmuo. Nėra matęs, kad kas iš kaltinamųjų būtų daręs remonto darbus. Nurodė, kad jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu surašyti teisingai, teismas gali jais vadovautis. J. V. buvo jį pasikvietęs į savo kabinetą, rodė kompiuteryje nuotraukas, sakė, kad tie žmonės yra dirbę (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Turėjo teisme pasakyti, kad V. J. dirbo mokykloje. J. V. atvažiavęs į namus prašė pasakyti apie garažus, kad ten nebuvo vandens. Techninio personalo etatai buvo 10 valytojų, darbininkai, kiemsargiai, aptarnaujantis personalas, 3 sargai. Nežino, kokios yra jo pareigos pagal darbo sutartį. Valgyklos prieš rugsėjo pirmą jis neremontuodavo. R. Š. jam sakė, kad jis nekeistų parodymų. Jam R. Š. nenurodė, ką jis turėjo sakyti, jis sakė laikytis savo nuomonės;

liudytojo A. Č. parodymais, kai jis parodė, kad visus kaltinamuosius žino iš matymo. Lankydavosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje 1997–2003 m. Lankydavosi mokykloje dažnai, per ketvirtį 1–2 kartus. Su G. B. pažįstamas, kartu sportuodavo. Mokykloje teko sutikti G. B., A. Z., V. J., jų dirbančių nematė, jam nežinoma, ką jie darė mokykloje. Ką dirbo mokykloje E. V., nežino, matydavo jį atvažiuojantį į mokyklos kiemą. 1997–2003 m. dirbo švietimo skyrius vedėju. Nuo 1997–2001 m. finansiškai gimnazija nebuvo savarankiška. Švietimo skyrius kiekvienais metais patvirtindavo pinigų sumą, ir direktorius žinodavo, kokia suma gali disponuoti einamaisiais metais. Švietimo skyriuje būdavo nurodomi etatai. Pati etatinė struktūra būdavo patvirtinama, o įstaigų vadovai galėjo pagal duotą etatų skaičių keisti darbų pobūdį. Įstaigos vadovas galėjo spręsti, kokio būtent etato labiau reikia mokyklai. Kapitaliniams remontams buvo skelbiami konkursai. Einamieji remontai buvo organizuojami, kai įstaigų direktoriai pateikdavo prašymus, ir kokius darbus reikia atlikti, spęsdavo pati mokykla, Švietimo skyrius lėšas skirdavo tik statybinėms medžiagoms. Mokyklai buvo skiriamos lėšos pagal etatų skaičių. Atskiras centralizuotas buhalterinis padalinys pateikdavo kiekvieną mėnesį tabelį ir švietimo skyrius kontroliuodavo darbuotojų skaičių, sutaupytas darbo užmokestis galėjo būti panaudotas mokyklos reikmėms, bet turėjo būti pateiktas prašymas. Ūkio išlaidoms pinigų neskirdavo. Švietimo skyrius skirdavo lėšų medžiagoms, o direktorius turėjo nuspręsti, kas tuos darbus atliks. Būdavo kadrų skyrius, ir jis atlikdavo planinius, neplaninius patikrinimus. Būdavo sukviečiami žmonės, patikrinimai būdavo atliekami rugsėjo 1–11 d. Mokyklos direktorius turėjo galimybę priimti žmones. Be sutarčių mokykloje žmonės negalėjo dirbti. Kiekvienas dirbo savo darbą, būdavo kontrolė, išmokant atlyginimą būdavo pavardės, reikėdavo pasirašyti tuos algalapius, ir būtų tikrai atsiradę skundai, jei matytų žmonės, kad algos mokamos nežinia kam. Tuo metu būdavo direkcinės tarybos, ir mokyklos vadovas galėjo pateikti ataskaitas. Kiekvienais metais būdavo atliekama inventorizacija. 1997–2003 m. Švietimo skyriuje jokių skundų dėl mokyklos nebuvo gauta. Nuobaudų skyrimas būdavo direktoriaus valioje. Jam nežinoma, kas vykdavo mokyklos viduje. Mokyklos vidaus taisykles nustatydavo pedagogų taryba. Kadrų inspektoriai tikrindavo darbo sutartis. Planinių tikrinimų metu būdavo tikrinama viskas detaliai. Nežino, dėl ko taip įvyko šioje mokykloje, kad dabar tiek asmenų kaltinamųjų suole. Švietimo skyrius jokių skundų nebuvo gavęs. Inspektoriai tikrindavo tik darbo sutartis, o ne tai, ar tikrai tas žmogus dirba ir būtent tą darbą, kuris numatytas darbo sutartyje. Mokyklos direktorius galėdavo disponuoti lėšomis, kaip jis norėjo. Mokyklų situacija gerėti pradėjo nuo 2008 m. (duomenys neskelbtini) gimnazijoje buvo kiauras stogas ir buvo atliekamas kapitalinis remontas, buvo pakeista katilinė. Kuriais metais tai buvo, nepamena. Didžiuosius darbus mokykloje vykdė įmonės. Mokykla pateikdavo tabelius, ir švietimo skyrius sudarydavo algalapius. Pinigus išmokėdavo mokykla. Švietimo skyrius pavardes į algalapius surašydavo pagal tabelius. Algalapius sudarantys žmonės negalėjo žinoti visų darbuotojų. (duomenys neskelbtini) buvo 5 mokyklos. Tuo metu mokyklose nebūdavo kasininko, algas mokėdavo direktoriai ar ūkio dalies pavaduotojai, ar sekretorės. Paskutiniais metais (duomenys neskelbtini) gimnazija buvo „vedančioji“ visoje Lietuvoje. 2011 m. buvo patvirtinta mokyklų etatų struktūra, įteisinta tai, kas buvo leista daryti vadovams iki tol, direktoriai gali etatus nusistatyti ir keisti patys. 1997–2003 metais galiojo darbuotojų nustatymo metodika;

liudytojo A. G. parodymais, kai jis parodė, kad iš kaltinamųjų pažįstą tris asmenis, V. J., G. B., J. V.. Nuo 2006 m. mokykloje dirbo darbininku, kartu dirbo darbininkas J. Darbus paskirstydavo ūkvedys. Mokykloje su jais kaltinamieji nedirbo. Mokykloje yra matęs V. J., E. V., matė juos valančius kanalizaciją, kiek kartų taip buvo, nepamena. A. Z. nematė, matė mokykloje G. B.. Mokyklos aplinką tvarkydavo kiemsargė R. E. V. žmona dirba mokyklos valgykloje. Nežino, kas prižiūrėjo dujinę katilinę. Su G. B. mokėsi. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi. Apklausos protokolą pasirašė, bet nuotraukos jam nebuvo pateiktos;

liudytojos R. V. parodymais, kai ji parodė, kad nuo 2004 m. 8 metus dirbo mokykloje kiemsarge. Iš kaltinamųjų žino E. V., kiti vyrai matyti, bet jų dirbančių kokius konkrečius darbus mokykloje nematė. Jos darbo laikas nenormuotas. Mokykloje tvarko aplinką, nupjautą žolę pila į krūvą, žolę padėdavo pjauti darbuotojai, gėlynus viena tvarkė, lapus išveža transportas. Kartais sniegas būdavo nukastas, kas jį nukasdavo, nežino. Valgykloje nesilanko, E. V. atveždavo į valgyklą daržoves. Kanalizaciją atkišinėdavo E. V., kiti vyrai. Katilinėje dirbdavo ūkvedys;

liudytojo G. Š. parodymais, kai jis parodė, kad iš tų asmenų, sėdinčių kaltinamųjų suole, nematė, kad jie būtų dirbę. Dirbantį matė tik J. V.. Patvirtino, kad Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, mokykloje baustas nebuvo. Dirbo darbininku, vasaros darbus. Kai jis dirbo, sargu dirbo V. N., kitas asmuo. Valytojo vyro nematė. G. Š. nurodė, kad mokėsi toje mokykloje. G. B. atpažino iš nuotraukų, matydavo jį sporto salėje. Parodymus davė gera valia. Valgykloje valgydavo, nėra atkišęs kanalizacijos, peilių negalando;

liudytojo G. D. parodymais, kai jis parodė, kad nuo 1996 m. dirbo mokykloje kūriku, į darbą priėmė J. V.. Mokyklos patalpose nesilankydavo. Nepamena, kad būtų ką nors matęs iš kaltinamųjų katilinėje. Su sargais nesikeisdavo, nesargaudavo;

liudytojos L. M. parodymais, kai ji parodė, kad neprisimena kaltinamųjų. Pamena, kad E. V. dirbo. Galėjo mokykloje dirbti valytojas vyras. Valgykloje E. V. taisė kėdę, stalą, į valgyklą daržoves veždavo. Nepamena kitų kaltinamųjų, dirbančių mokykloje. Nežino, ar buvo pareiginės instrukcijos, kuriomis turėjo vadovautis. Įformindavo pradinius dokumentus, darbo sutartis, prašymų niekada nepildydavo. Galutinį sprendimą dėl priėmimo į darbą priimdavo direktorius J. V.. Algas mokėdavo ūkvedė I. M.. Matė G. B. mokykloje, jis galėjo dirbti kūriku. Švietimo skyrius ne kartą tikrino mokyklą. Nepamena, ar švietimo skyrius leisdavo taisyti klaidas. Nepamena, ar jos darbo laikotarpiu buvo atleisti ar priimti žmonės, sėdintys kaltinamųjų suole. Neprivalėjo žinoti, kokie žmonės dirba mokykloje ir ką jie dirba. Būdavo algalapis su visų darbuotojų pavardėmis, algalapių buvo ne vienas, ir pasirašydavo tik prie savo pavardės, neįmanoma žinoti visų mokyklos darbuotojų. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nuotraukos buvo pateiktos, bet jos atrodė kaip nuteistų žmonių, buvo sunku ką nors atpažinti;

liudytojos R. K. parodymais, kai ji parodė, kad mokykloje dirba valytoja, šioje mokykloje dirba 11 metų. Dirba nuo 8 val. iki 16.30 val., seniau dirbdavo ir savaitgaliais. Visi kaltinamieji matyti. E. V. su V. J. dirbo statybos darbus, valgyklą remontuodavo. E. V. su G. B. kiekvieną dieną eidavo į katilinę, ką jie ten darydavo, nežino. A. Z. dirbo salėje, parketą keitė, tiksliai kada tai buvo, nepamena. Nėra mačiusi, kad valytoju dirbtų vyras. Šiuo metu darbininkais dirba I. G., Alvydas, Z. K.. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu skubėdama į autobusą savo duotų parodymų neperskaitė ir pasirašė, todėl apkausos protokole parašyta, kad mokykloje nematė A. Z., V. J.. Nuotraukose baisūs žmonės, iškreipti veidai, atpažinti jų neįmanoma. Prokuroras neklausė, kokius darbus mokykloje dirbo V. J.. Ją gąsdino ir ji pasirašė protokolą. Iš nuotraukos nepažino G. B., A. Z. iš nuotraukos pažino. Prokuroras pasakė pasirašyti, ir ji pasirašė. Kiekvienais metais vasarą buvo remontuojama valgykla, klasės. Buvo remontuojami kabinetai Nr. 215, 303, 309, kada tai buvo, tiksliai pasakyti negali. Valydavo 3 aukštą. Kompiuterius prižiūrėdavo I. K., V. Š.. Trečią aukštą remontavo firmos, E. V., V. J., o G. B. tik užeidavo. Vienu metu ir firmos, ir patys mokyklos darbininkai atlikdavo remonto darbus. Nedaug matydavo. Apie valytojų susirinkimą žinojo, bet jame nedalyvavo, negalėjo. Matė, kad valgykloje kišdavosi kanalizacija, E. V. su V. J. ją atkišinėdavo. Sargų darbo vietoje kabo direktoriaus įsakymai dėl darbo paskirstymo, ten yra surašytos visos darbuotojų pavardės. Prokuroras rodė tik nuotraukas, asmenų pavardžių nesakė. Kai atpažino asmenis, tada jai buvo pasakytos jų pavardės. Jos darbo metu mokykla du kartus buvo tikrinama darbo inspekcijos. Kai buvo patikrinimai, turėjo ateiti į kabinetą ir parodyti darbo pažymėjimą, pasą. Nurodė, kad einant iš mokyklos į namus, leidosi laiptais ir girdėjo pokalbį tarp R. Š. ir A. I., R. Š. A. I. darė poveikį. Tokį jų pokalbį dar galėjo girdėti kūno kultūros mokytojas. Kiti žmonės galėjo apie tai sužinoti iš jos pasakojimo. E. V. ateidavo į mokyklą padėti E. V. ir V. J.. E. V. ateidavo į mokyklą retai. M. V. mokykloje dirbo saugos inžinieriumi ir sargu;

liudytojos A. K. parodymais, kai ji parodė, kad visi kaltinamieji – jos bendradarbiai. E. V. dirbdavo visus darbus, dirbo traktoriumi, kraudavo šiukšles, valgykloje dažnai užsikišdavo kanalizacija, ir jis atkišdavo ją. Mokykloje išdirbo ilgai, dabar nebedirba. Sarge dirbo, po to kitokius darbus dirbo. Ką dirbo A. Z., nežino. G. B. dirbo katilinėje, apie kūrikus nieko nežino. Nežino, ar G. B., E. V. su V. J. atkišdavo kanalizaciją, ar V. J. dirbdavo valytoju. Taip pat nežino, kas prižiūrėdavo kompiuterius. Už darbo saugą atsakingas buvo M. V., direktoriaus pavaduotojas. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jai liepė pasirašyti apklausos protokolą, ir ji pasirašė. Prokurorui sakė, kad žmonių pavardžių nežino. Nuotraukas rodė, bet jos buvo labai neaiškios, jų net nežiūrėjo. Prokuroras ją kompromitavo, gąsdino, bandė paveikti psichologiškai. Prokuroras rašė tai, ką norėjo. Nežino, dėl ko prokuroras norėjo iškraipyti jos parodymus;

liudytojos J. J. parodymais, kai ji parodė, kad prieš 4 metus mokykloje dirbo valytoja. Mokykloje dirbo 2008 m., apie metus laiko, nė vieno iš kaltinamųjų dirbančių mokykloje nematė. Mokykloje valydavo koridorius. Mokykloje dirbo ūkvedys, elektrikas, staliai. Nežino, kas į mokyklos valgyklą atveždavo daržoves, kas prižiūrėdavo kompiuterius. Klases remontuodavo įmonės, apie garažus nieko nežino. Dokumentus už darbų saugą duodavo pasirašyti ūkvedys. Ikiteisminio tyrimo metu iš pateiktų nuotraukų neatpažino nė vieno asmens;

liudytojos D. R. parodymais, kai ji parodė, kad nuo 2007 m. iki 2009 m. dirbo (duomenys neskelbtini) gimnazijoje valytoja. Gimnazijoje turėjo būti nuo septynių ryto, kadangi dirbo prie skambučio, dalydavo raktus mokytojams. J. V. buvo mokyklos direktorius, A. Z. yra dirbęs mokykloje darbininku, tačiau tiksliai nežino, kokios jo pareigos buvo. A. Z. atvažiuodavo iš (duomenys neskelbtini) pas jos uošvienę ir gyvendavo. Tuo momentu A. Z. neturėjo darbo (duomenys neskelbtini). E. V. visada dirbo gimnazijoje. Jis remontuodavo klases, dirbdavo visus darbus. Jis tvarkydavo visą aplinką. V. D. buvo mokyklos sekretorė. V. J. ir G. B. dirbo mokykloje pagalbiniais darbininkais. Jie viską tvarkydavo. Nežino, ar minėti asmenys dirbo mokytojais. Būdavo, kad savaitgalį reikėdavo ateiti išvalyti klases. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu iš nuotraukos neatpažino rodomų asmenų, apklausos metu buvo labai susijaudinusi, be to, nuotraukos, kurios buvo pateiktos apklausoje atpažinti asmenį, buvo juodai baltos. Jeigu būtų parodę gyvus asmenis, būtų atpažinusi;

liudytojos D. M. parodymais, kad nuo 1992 m. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) gimnazijoje valytoja. Darbas prasidėdavo nuo 7 valandos ryto ir tęsdavosi iki 16.00 valandos vakaro, ir nuo 11.00 val. iki 15.00 val. Pažįsta direktorių J. V., E. V., sekretorę V. D.. Tiksliai nežino, kuo dirbo E. V.. Gal kiti kaltinamieji ir buvo matyti, bet nepamena. Nurodė, kad sniegas būdavo nuvalytas žiemą. Kas žiemą mokykloje nuvalydavo sniegą, neprisimena. Neatsimena, kas rudenį išveždavo lapus, bet visi tie dalykai būdavo sutvarkyti. Su kuo E. V. atveždavo daržoves, nežino. Nesidomėjo, kas ir kokius darbus atlieka. Atlikdavo savo pareigas ir eidavo namo;

liudytojos S. P. parodymais, kai ji parodė, kad nuo 1997 m iki 2007 m. dirbo valytoja ir rūbininke. Visi kaltinamieji matyti. Šitie asmenys, kurie sėdi teismo posėdžių salėje, tikrai buvo ne mokytojai. Žino, kuo dirbo J. V.. V. D. dirbo sekretore, E. V. buvo darbininkas, važiuodavo su traktoriumi, veždavo šiukšles. A. Z. matytas veidas, bet negali atsakyti, ką dirbo. V. J. matė mokykloje. Rūbinė buvo atskira patalpa. Kiekvienas dirbo savo darbą. Nurodė, kad prokuratūroje jai buvo duotos tik kelios nuotraukos. Nuotraukose buvo G. B.. Laikas keičia veidus – kur gyvas žmogus, o kur pateikta nuotrauka. Ji neturėjo galimybės savo samprotavimų išdėstyti apklausos protokole. Neperskaitė apklausos protokolo nuo pradžios iki galo, kai jis buvo surašytas. Apklausos protokolo pabaigoje pasirašė. Negali paaiškinti, kodėl apklausos protokolo prieraše nenurodė, kad žmonių veidai matyti, bet neprisimena pavardžių. Nurodė, kad atlyginimą gaudavo įvairiai. Nuo 1997 m. gaudavo atlyginimą pasirašydama. Galėjo matyti kaimyno atlyginimą. Darbuotojų sąrašas būdavo iškabintas.

liudytojos B. K. parodymais, kai ji parodė, kad (duomenys neskelbtini) gimnazijoje pradėjo dirbti nuo 1999 m., o 2001 m. ten nebedirbo. Vėliau įsidarbino (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centre. (duomenys neskelbtini) medicinos centre pradirbo 9 metus, vedė sveikatos būrelį. Neprisimena, kad būtų mačiusi valytoją vyrą. Iš matymo galėtų atpažinti visus darbuotojus. Medicinos punkte buvo kompiuteris. Š. padėdavo prižiūrėti kompiuterius. E. V. dirbo (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Ji su juo susidurdavo valgykloje. Jis dirbdavo kieme, bet ji negali pasakyti, ką tiksliai. A. Z. jai yra nematytas. V. J. ir G. B. matydavo mokykloje. Kuo dirbo V. J., G. B., negali pasakyti. Nurodė, kad jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisingi, teismas gali jais vadovautis. Taip pat nurodė, kad savaitgaliais nedirbdavo. Kai ji dirbo, kabinetas buvo suremontuotas, naujas. Kas atliko remonto darbus, nežino. Kas dirbo darbo saugos specialistu mokykloje, negali pasakyti. V. J. dalyvaudavo sporto varžybose. Nežino, kokias darbo funkcijas atliko V. J.. Jo dirbančio nematė;

liudytojos V. U. parodymais, kad nuo 2008 m. spalio mėnesio pradėjo dirbti gimnazijoje virėja. Darbo laikas yra nuo 6 iki 15 val. Kaltinamieji yra sekretorė V. D., direktorius J. V., E. V. valgykloje dirbdavo kažką, ir V. J. matydavo. A. Z. ir G. B. nėra mačiusi. Nurodė, kad į valgyklą yra atskiras įėjimas. Ji atlikdavo savo funkcijas ir nežino, kas vyko mokykloje ir kas kokias funkcijas atliko;

liudytojos B. R. parodymais, kad ji nedirba mokykloje nuo 2005 metų. 1991 m. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) gimnazijoje valytoja. Dirbo po pietų. Ji išduodavo raktus nuo kabinetų. Būdavo žurnalas, kur įrašydavo, kam duoda raktą. E. V. matytas. Jis atveždavo daržoves, šiukšles veždavo. Kiti kaltinamieji taip pat matyti. G. B. kurį laiką vesdavo treniruotes sporto salėje. A. Z. ir V. J. nežino. Viskas buvo seniai, galėjo G. B. dirbti kūriku, bet ką konkrečiai dirbo, negali pasakyti. Kokie žmonės, ir kokius darbus dirbo, ji nesidomėjo. Nurodė, kad galbūt ji nepasakė apklausoje, kad E. V. žiemą stumdė sniegą. Vasaromis nedirbo;

liudytojos E. B. parodymais, kai ji parodė, kad dirbo mokykloje rūbininke. Susirinkimą prisimena, jis buvo 2011 m. vasario mėnesį. Susirinkime dalyvavo valytojos, jų pavardžių neprisimena. Visame susirinkime ji nedalyvavo, nes turėjo išeiti į rūbinę. Negalėjo pasilikti susirinkime ir negirdėjo, kas buvo kalbama. Mokyklos direktorius nerodė nuotraukų susirinkime. Nuo 2007 m. dirbo rūbinėje. Rūbinės patalpos buvo uždaros. Ji valo rūbinę ir holą, dalina mokiniams rūbus. Kas kuo ir kokiu etatu dirba mokykloje, nežino. Išeiginėmis dienomis nedirba. Mokykla kiekvienais metais buvo gražinama. Kai ateidavo valyti mokyklos, darbuotojų nematė, bet mokykla būdavo remontuojama. Nurodė, kad darbo valandos buvo nuo pusės aštuonių iki keturių. V. D. yra sekretorė, E. V. dirbo mokykloje. Matytas V. J., o A. Z. ir G. B. nėra mačiusi;

liudytojos Z. G. parodymais, kai ji parodė, kad dirba mokykloje darbuotoja daugiau kaip 10 metų. Gali pasakyti, kad susirinkime nedalyvavo. Jai buvo daromas spaudimas, sutriko duodama parodymus prokurorui. Prokuroras darė spaudimą. Pasirašė po apklausos protokolu. Apklausos protokolą pasirašė neperskaičius. Nebuvo susirinkime, sutriko ir pasakė, kad buvo susirinkime. Nuotraukos atpažinti buvo pateiktos. Pagal pateiktas nuotraukas labai sunku atpažinti žmones. Nurodė, kad jai žinoma, kad šioje salėje sėdintys žmonės yra dirbę mokykloje. Ji dirba valytoja, valo mokyklos pirmą aukštą. E. V. dirbo traktoriumi, vežė lentas, išveždavo šlaką, į valgyklą pristatydavo daržoves. A. Z. dirbo su visais darbuotojais bendrai. Matydavo mokykloje. Jos darbo valandos yra nuo pirmos iki pusės dešimtos. Šeštadieniais, sekmadieniais irgi dirba. G. B. matydavo prie sporto salės, V. J. matydavo dirbantį su E. V., jie tvarkė parketą. Kuriais metais juos matė dirbančius, neprisimena. Neprisimena, ar jie dirbo valytojais. Su direktoriumi ir valytoja M. jai teko būti vienoje patalpoje. Tada buvo įjungtas kompiuteris, buvo šeimos nuotraukos kompiuteryje. J. V. nieko nekalbėjo apie tai, kas yra kompiuteryje. Nėra buvę, kad direktorius būtų agitavęs ar kažką rodęs. Nedalyvavo susirinkime. Kartu su M. užėjo pas direktorių. Kabinete buvo direktorius ir M. Kalbėjosi apie rinkimus. Buvo įjungtas kompiuteris, buvo šeimos nuotraukos. Kaltinamųjų nuotraukų nebuvo;

liudytojos M. Š. parodymais, kai ji parodė, kad nuo praeitų metų nebedirba (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. 2011 m. vasario 22–23 d. buvo susirinkimas direktoriaus kabinete. Be jos, susirinkime dalyvavo S., D., B., M. Susirinkimą sukvietė dėl rinkimų, dėl mokyklos tvarkos. Priminė, kad gali būti pakviestos į prokuratūrą, kad neišsigąstų. Susirinkimas vyko apie 14.00 val. Z. G. pažįsta. Jos susirinkime nebuvo. Direktoriaus kabinete buvo įjungtas kompiuteris. Direktorius kalbėjo apie save, parodė šeimos nuotraukas, gėlynus. Nežino, kodėl prokuroras taip parašė. Gal prokuroras surašė iš bendro kalbėjimo. Direktorius sakė, kad nieko nemeluoti ir sakyti taip, kaip buvo mokykloje. V. J. ir G. B. asmeniškai nepažįsta ir pavardėmis nurodyti negali, bet tuos žmones yra mačiusi mokykloje. Prokuratūroje nuotraukos buvo rodomos. Asmenys, kuriuos atpažintų, yra salėje, tai V. J. ir G. B.. Prie mokyklos yra garažas. Nematė, kad ten būtų plaunami automobiliai. Valytojų skaičiaus negali nurodyti. Trys sargai dirbdavo mokykloje. Nebuvo vyriausios valytojos. Kibirus ir šluotas išduodavo ūkvedys. Darbo grafikas būdavo sudaromas. Jis kabėjo raktinėje;

liudytojos E. M. parodymais, kai ji parodė, kad dirbo mokykloje valytoja metus laiko. Darbo laikas buvo nuo 7 iki 14. 30 val. Per tuos metus, kai ji dirbo mokykloje, dirbo mokykloje direktorius J. V., sekretorė V. D., kitų asmenų nėra mačiusi. Valė plotą prie sporto salės. Neprisimena, ar prie sporto salės buvo kažkas remontuojama jos darbo metu. Neatsimena, ką kalbėjo duodama parodymus. Aplinkybes apie langų ir radiatorių keitimą nurodė neteisingai. Vasaros metu valė mokyklą, dirbo vieną vasarą. Kalkių pėdų neteko valyti;

liudytojos L. S. parodymais, kai ji parodė, kad 2011 m. vasario mėnesį buvo susirinkimas. Į susirinkimą pakvietė direktorius. Dalyvavo tik viename susirinkime. Iš valytojų buvo A. D., A. M., E., M. V. nebuvo. Šiuo metu dirba mokykloje. Tuo metu kalbėjome apie rinkimus, apie bendrą tvarką, buvo rodomos šeimos nuotraukos. J. V. dalyvavo rinkimuose, todėl rodė savo šeimą. Savo apklausą, kai buvo prokuratūroje, prisimena. Visas kvietė į apklausas. Prokuroras klausė, ar rodė, tada buvo didelė tylos pauzė, po to prokuroras pakėlė balsą, o ji jautri. Šito žmogaus nuotraukose nebuvo. Buvo septynios nuotraukos, atpažino G. B., V. J. ir E. V.. Liudytoja įrašo, kad G. B. mokykloje nedirbo, negali paaiškinti. Nurodė, kad prokuratūroje jai buvo daromas didelis spaudimas, todėl ji sutriko apklausoje;

liudytojos A. D. parodymais, kai ji parodė, kad dirba mokykloje prie raktų. Susirinkimo datos neprisimena. Susirinkime direktorius kalbėjo apie rinkimus, nes jis dalyvavo rinkimuose, kalbėjo apie šeimą, apie tvarką mokykloje. Nurodė, kad prokuratūroje rodomos nuotraukos buvo prastos, nebuvo pasiėmusi akinių, todėl galėjo neatpažinti V. J.. Nurodė, kad J. V. yra darbdavys. J. V. jai ne giminaitis. Pripažino, kad galėjo nematyti G. B. dirbančio, nes dirbo mokyklos rūsyje. G. B. matė prie sporto salės, stadione darydavo kūno kultūrą. E. V. tvarkydavo valgyklą, balindavo valgyklos lubas ir sienas. E. V. dirbdavo su V. J.. Kiti asmenys kieme pjaudavo žolę, darydavo remontą. Kiemsargis būdavo nuolatinis. Nurodė, kad Z. G. susirinkime nedalyvavo. Darbuotojai dažniausiai dirbo vasaros metu, atostogų metu. Kitų dirbančių mokykloje galėjo nematyti. Specialiai nesidomėjo, kas ir kur dirba. Negali paaiškinti, kodėl skiriasi parodymai, duoti prokurorui ir teismui.

liudytojos A. M. parodymais, kad 2011 m. vasario mėnesį direktoriaus kabinete, apie 14. 00 val., vyko susirinkimas Susirinkime dalyvavo 5 valytojos. Tai buvo: M., D., Š., B. Susirinkime buvo kalbama dėl rinkimų, dėl bendros mokyklos tvarkos. Susirinkimo metu buvo rodoma šeimos nuotrauka. Šeimos nuotrauka buvo rodoma dėl rinkimų. Kokie rinkimai buvo, tiksliai neprisimena. Parodymai, duoti pas prokurorą, yra neteisingi. E. V. atveždavo daržoves. Jį matydavo kieme, vaikščiodavo prie katilinės. E. V. vykdydavo statybos darbus. A. Z. būdavo prie kanalizacijos, valydavo lauke kanalizacijas, G. B. vaikščiodavo aplink katilinę, jį matydavo prie sporto salės, ką jis darydavo, nežino. V. J. vykdydavo statybos darbus. Kai buvo apklausta pas prokurorą, iš nuotraukų kaltinamųjų neatpažino, nes jie buvo nepanašūs. Jeigu būtų buvę gyvi žmonės, būtų atpažinusi, nes gyvi žmonės atrodo kitaip. V. J. nuotraukos J. V. nerodė. Nežino, iš kur atsirado įrašas, kad nuotraukas rodė J. V.. Jai skaityti apklausos protokolo nedavė. Apklausos protokolo neskaitė. Kaip tas įrašas atsirado, nesupranta. Prokuroras pasakė, kad ji žino, kad buvo susirinkimas, kad direktorius rodė susirinkimo metu nuotrauką, ir liepė sakyti, kad dirbo, prašė nemeluoti, nes valytojos šitą patvirtino prieš tai. Nurodė, kad darbo laikas pasibaigdavo, kai pamokos mokykloje dar vykdavo. Po 15.30 val. neturėjo galimybės matyti darbuotojų vykdomų darbų. Valydavo antro aukšto koridorius, laiptines, klasių nevalydavo. Žinojo tik valytojas, su valytojomis tarpusavyje bendrauja. Nedomino, kokius darbus dirba kiti mokyklos darbuotojai. V. J. pažinojo. Kokias metais jis dirbo, pasakyti negali;

liudytojos V. M. parodymais, kai ji parodė, kad kaltinamuosius yra mačiusi mokykloje, kurioje ji dirba nuo 1993 m. iki šiol. Direktoriaus brolis ateidavo į mokyklos valgyklą, matė E. V. atkemšant kanalizaciją. G. B. ir V. J. kelis kartus matė kalbant su direktoriumi, A. Z. matė vaikštant po mokyklą. Susirinkimai mokykloje būna. Ji valė direktoriaus kabinetą, ir kaip tik buvo susirinkimas, direktorius agitavo balsuoti, rodė savo šeimos nuotraukas, ji buvo su Z. G.. Tuo metu, kai buvo apklausta, bijojo prokuroro. Prokuratūroje uždavinėjo klausimus, ji buvo nesusikaupusi, bet spaudimo nebuvo. Atpažino tik vieną asmenį, buvo labai neaiškios nuotraukos. Nurodė, kad jos grafikas keisdavosi, būdavo, kad ir ryte dirbdavo, ir po pietų. Mokykla kiekvieną vasarą būdavo atnaujinama. Nesidomėjo, kas ir kaip dirbdavo remonto darbus mokykloje, ar atskiri žmonės, ar firmos;

liudytojos V. G. parodymais, kai ji parodė, kad (duomenys neskelbtini) gimnazijoje dirba mokytoja 9 metus. Dirba nuo 1995 m., po pietų atėjusi dirbdavo valytoja. Matyti visi sėdintys asmenys, jų pavardžių nežino. E. V. dirbdavo su darbininkais, yra tvarkęs jos šepetį. Neįdomu, kas ir ką mokykloje dirba ir kaip sutvarkyti jų dokumentai. Kompiuterių kabinete yra mačiusi A. Z., nematė, ką jis dirbo prie kompiuterio. G. B. nematytas. Patvirtino, kad buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, ir tais parodymais galima vadovautis. Nuotraukose ji nepažino žmonių, nes buvo labai neaiškios nuotraukos. Nežino, kaip į mokyklą buvo priimami darbuotojai, nežino, kas atlikdavo mokykloje remonto darbus. Už darbų saugą pasirašydavo asmeniškai už save. Už kitą asmenį nepasirašinėjo. Aktų salė buvo remontuota, kas remontavo, nežino. Aktų salėje buvo parketas, po to dangą pakeitė. Būdavo, kad parketas atsilupdavo, jį sutvarkydavo savaitgalį, nes atėjus pirmadienį parketas būdavo sutvarkytas;

liudytojos I. B. parodymais, kai ji parodė, kad dirbo chemijos mokytoja (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, dabar dirba direktoriaus pavaduotoja ugdymui. 1989 m. pradėjo dirbti chemijos mokytoja. Be gimnazijos direktoriaus ir sekretorės, iš kaltinamųjų žino E. V., jį dažnai sutikdavo talkos metu, matydavo dirbant santechnikos darbus. Talkos būdavo rudenį ir pavasarį. A. Z. žino, nes jis tvarkydavo kompiuterius, kitus darbus dirbdavo, kasdien jo nematydavo. V. J. žino, jis dirbo ūkinius darbus, remontus darydavo. G. B. matė mokyklos kieme. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jos parodymai yra teisingi ir teismas gali jais vadovautis. Nurodė, kad ji su J. V. apie teismo procesą nediskutavo. Pas ją namuose ar prieš įvykius, ar po to buvo susitikę su J. V.. J. V. jubiliejuje dalyvavo ir dalyvavo asmenys, esantys salėje, pokalbiai buvo privatūs, teko kalbėti apie darbą mokykloje. Visus asmenis, sėdinčius kaltinamųjų suole, yra mačiusi mokykloje. 2011 m. pavasarį buvo apklausiama ir buvo pateiktos nuotraukos. Ji su G. B. nebendravo, jį matė prie mokyklos raštinės. Apie bylą su kolegomis nekalba, vengia. Su K. M. teko kalbėti apie bylą, bet ne apie bylos detales. Mano, kad K. M. yra bendravęs apie bylą su J. V.. M. V. yra jos pažįstamas. 2011 m. balandžio 7 d. pas ją buvo atvykęs direktorius, R. D.. Pokalbis apie R. Š. grąžinimą į darbą vyko jos bute. J. V. niekada jokios įtakos jai nedarė, neprašė sakyti vienaip ar kitaip. Visi buvo šokiruoti dėl to, kad direktorius buvo nušalintas. Būsimi remontai aptariami su direktoriumi ir dviem pavaduotojomis. Ji su direktoriumi apžiūrėdavo patalpas. Posėdžiuose buvo išreikštos pretenzijos direktoriui, buvo gautas raštas iš prokuratūros dėl direktoriaus pareigų nevykdymo. Pasitarime dalyvavo administracijos darbuotojai, pasitarime buvo patvirtinta raštu, kad direktorius netrukdo darbui, ir tą protokolą pasirašė sekretorė R. Š.. Nežino, ar kompiuterių mokytojams mokami priedai už kompiuterių priežiūrą. (duomenys neskelbtini) kalbėjo su informatikos mokytoju V. Š. ir prašė jo nekeisti parodymų;

liudytojo V. V. parodymais, kad dirbo informatikos mokytoju. Dėstė informatiką ir prižiūrėjo mokyklos kompiuterius. Kompiuterius prižiūrėdavo vienas. Mokykloje įrengė kompiuterių klasę. Elektros instaliaciją padėjo vedžioti kažkuris iš kaltinamųjų, nepamena, kuris. Kaltinamieji buvo kabinete, negali pasakyti, kuriuos darbus darė. Kuris iš kaltinamųjų kalė lenteles kabinete, negali pasakyti. Nedirbo su jais kartu, ateidavo tik pasižiūrėti. Parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu šitų asmenų nenurodė todėl, kad jų nežinojo, nei jų vardų, nei pavardžių. Jam buvo pateiktos kaltinamųjų nuotraukos, jis pasakė, kad šitų asmenų nepažįsta, bet atėjęs šiandien liudyti teisme jis juos atpažino;

liudytojo K. N. parodymais, kai jis parodė, kad dirbant mokykloje E. V. matydavo. Kitų kaltinamųjų – G. B., V. J., A. Z. – mokykloje nematė. Mokykloje dirbo muzikos mokytoju, buvo kapelos vadovu. Dirbdavo 4 kartus per savaitę. Dirbdavo aktų salėje. 2005 m. buvo remontuojamas jo kabinetas. Mokyklos direktorius pasiūlė daryti muzikos kabineto remontą. Kas atliko kabineto remontą, nežino. Grįžęs iš atostogų rado sutvarkytą kabinetą. Ar grindys buvo pakeistos, ar ne, neprisimena. Aktų salėje reikėjo remonto. Aktų salės grindų parketas buvo išmėtytas. Aktų salėje reikėjo didelio remonto. Kėdes remontuodavo mokyklos darbininkai;

liudytojo Ž. B. parodymais, kai jis parodė, kad dirba kūno kultūros mokytoju. Nepažįsta A. Z.. G. B. dirbo imtynių treneriu, treniravo vaikus mokykloje po pietų. Mokykloje jį matydavo kiekvieną dieną. V. J. pažįstu, kaip sportininką, kaip (duomenys neskelbtini). Jis dažnai ateidavo į mokyklą pasportuoti. Nematė, kad mokykloje V. J. ir G. B. atliktų remonto darbus. E. V. mokykloje matė dažnai, kiekvieną dieną. Jis atveža produktus, daržoves, dar kažką. Nurodė, kad Imtynių salę remontavo mokyklos darbininkai I. ir Z. Kai buvo viskas išdažyta, jie dėjo kilimus ir apsaugas. Prie sporto salės yra pastatytas kabinetas, kas jį darė, nežino. Mokykloje dirba 20 metų. Mokykloje remontai dažniausiai vykdavo vasarą, atostogų metu. Pradžioje buvo remontai, bet daug kabinetų iš karto nebuvo remontuojami. Didesni remonto darbai prasidėjo, kai buvo mokyklos renovacija, nuo kokių 1998 m., 2000 m., tiksliai neatsimena. Jam dirbant buvo daromi sporto salėje balkonai. Tai buvo 1998–1999 m. Balkono pagrindiniai balkiai buvo daryti įmonės, o po to grindis ir balkonus kalė R. kartu su M. Ten viskas vyko pamokų metu. Be jų daugiau niekas nepadėjo. R. tuos darbus darė, būdamas mokyklos darbininku. Jam žinoma, kad prieš mokslo metus buvo daroma ataskaita. Juos supažindindavo su ataskaita, ir ją svarstydavo. Ataskaitoje būdavo nurodyta visa mokyklos veikla. Ataskaitose būdavo lentelės. Paskutinėje ataskaitoje buvo išskirta eilutė, kurioje nurodytas sporto salės remontas. Ar atskaitose būdavo nurodyti rėmėjai, nežino;

liudytojos N. A. parodymais, kad dirba kūno kultūros mokytoja nuo 1983 m. G. B. pažįsta nuo senų laikų ir matydavo mokykloje dirbantį, matydavo E. V. mokykloje. V. J. pažįsta, kaip buvusį sportininką. Daugiau šitų asmenų dirbančių nematė. Sporto salė buvo remontuojama kas dveji metai. Salę dažydavo patys. Mokyklos lubas yra purškę profesinės mokyklos mokiniai. Ji su Ž. B. patys remontavosi kabinetą. Prie sporto salės yra priestatas. Sporto salėje balkonus įrenginėjo R. ir M. Jie taip pat dėjo grindis. Balkonas nebuvo remontuojamas. Imtynių salės grindis nuplėšė ir klojo mokyklos darbininkai J., Z., I. Direktorius pateikdavo ataskaitą. Ši ataskaita būdavo aptarinėjama metodinėse grupėse. Sumos ir lentelės būdavo. Kas atliko darbus, nežino, ar buvo nurodyta. Lentelės būdavo, o kokios sumos, jis nesidomėjo. Lentelėje buvo nurodyta mokyklos veikla ir skaičiai;

liudytojo D. Š. parodymais kai jis parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nuo 2000 m. Nuo 2006 m. atliko remonto darbus (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Laimėdavo konkursus remonto darbams atlikti. Paskutinį kartą darbus atliko 2010 m. Darbo sąmatą sudarydavo, sutartis pasirašydavo. Santechnikos darbų neatliko, neatliko ir elektros darbų. Be mokyklos direktoriaus ir V. D., yra matęs tris asmenis, kurie yra čia teismo posėdžių salėje, tai G. B., V. J., E. V.. Jie išnešdavo statybines šiukšles ir klijuodavo plyteles. Tačiau tose patalpose, kur jų bendrovė atliko darbus, tie asmenys nieko nedarė. Galėjo jie mokykloje daryti paruošiamus darbus, išplėšti grindis. Pradėjus daryti remonto darbus, rasdavo tuščią kabinetą. Pradžioje remonto važiuodavo, žiūrėdavo darbus, kokie būdavo padaryti. Bendrovėje dirba 36 darbuotojai. Nurodė, kad sutartyje nėra parašyta, kad patalpa yra paruošta remonto darbams. Sutartyje parašyti darbai, kuriuos privalėjo atlikti. Kai kuriuose kabinetuose išardė senas grindis, nes reikėjo numušti betoną. Kai kuriuose kabinetuose buvo nelygios, nestabilios grindys. Tuos kabinetus, kurių nepasiruošė patys, galėjo paruošti G. B., E. V., V. J.. Ir šitie asmenys iš kabinetų, kurių neparuošėme, patys galėjo nešti šiukšles. Patvirtino, kad Chemijos kabinetą remontavo bendrovė: tai buvo sienos, lubos, grindys. Tai buvo daroma vieną kartą. Liudytojas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu (8 t., 31–32 b. l.) parodymai teisingi, duoti gera valia. Teismas gali jais vadovautis. Paruošiamuosius darbus atlikdavo mokyklos darbuotojai. Prieš užklijuojant plytelę, reikia nugruntuoti tą plytelę ir nušlifuoti sienas. Šitie darbai nebuvo sutartyje įrašyti. Dauguma kabinetų dangų buvo prasta, ir mokyklos darbininkai turėdavo išgriauti susidėvėjusius betonus. Kad mokyklos darbuotojai paruošia kabinetą remontui, buvo žodžiu susitarta tarp jo ir mokyklos direktoriaus. Jeigu sąmatoje yra nurodytas senos dangos nuėmimas, vadinasi, tą dangą nuėmė. Jeigu tokio paruošiamojo darbo nėra nurodyta, vadinasi, bendrovė jo neatliko. Samatoje nėra tokio punkto – paruošiamasis darbas, yra nurodytas konkretus darbas. Senos dangos nuėmimas – tai gali būti nuimtos plytelės, išdaužytos grindų dangos. Vienuose objektuose darė tai, kituose – ne;

liudytojos L. S. parodymais, kai ji parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) gimnazijoje buhaltere nuo 2001 m. Jos kabinetas yra pirmame aukšte. Pirmame aukšte yra sujungti trys kabinetai. Šiuo metu kompiuterius prižiūri T. A.. Š. prižiūrėdavo kompiuterius. V. J. padėdavo Visi kaltinamieji dirbo. E. V. dirbo darbininku. Nuo 2001 m. dirbo darbininku, bet pagal dokumentus juos pavadindavo visaip. A. Z. mokykloje dirbo seniai ir trumpą laiko tarpą. V. J. dirbo darbininku ir padėdavo kompiuterininkam paremontuoti. G. B. dirbo katilinėje ir darbininku. Matydavo, kas vyksta mokyklos kieme, matydavo E. V., V. J., o A. Z. ir G. B. matydavo rečiau. Tabelį pildydavo. Gaudavo darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Darbo apskaitos žiniaraščius užpildydavo pavaduotojas ūkiui, patvirtindavo pavaduotojas, o po to tvirtino direktoriui. Pavardės visos matomos, žmonės pažįstami, tai valandų netikrindavo. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiais vadovaudavosi išmokant atlyginimus. Jai darbo laiko apskaitos žiniaraščius atnešdavo su parašais. Pamena atvejį, kai M. V. buvo pasiėmęs nemokamų atostogų. Duoda įsakymo nuorašą, kadangi jai reikia pranešti „Sodrai“. Darbo saugos specialistas buvo M. V.. Kai jis išeidavo, jo niekas nekeisdavo. Negaudavo jokių įsakymų. Parodymai 2011-01-05, 2011-01-26, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisingi. Teismas gali jais vadovautis. M. V. nemokamų atostogų laiko neprisimena. Garažai priklausė mokyklai. Būdavo garažų nuomos sutartis, o po to sutartis buvo nutraukta. Ji nežino, ar prie garažo plaudavo automobilius. Mokyklos garaže yra sukrauti seni suolai. Nurodė, direktorius kai buvo nušalintas nuo pareigų ir, kai buvo paskirta kita direktorė, laikinai einanti pareigas, J. V. be direktorės žinios neprašė jokių dokumentų. Dokumentų prašė prokuratūra. Taip pat nurodė, kad savivaldybė papildomai neduodavo nei pinigų, nei etatų. Pas juos būdavo patvirtinti etatai vienu pavadinimu, bet žmogus dirbdavo visai kitaip. Mokykloje yra pastatų priežiūros specialistas, bet jis dirba visai kitą darbą. Iš savivaldybės gaudavo kitokius etatų pavadinimus. Už kompiuterių priežiūrą priedai mokytojams gal ir buvo mokami, tiksliai nepamena. Kaltinamuosius tekdavo matyti. Būdavo tariamasi kabinete, buvo numatoma, ką dirbti, ką remontuoti, tai ji girdėdavo. Trečias aukštas būdavo remontuojamas taip: gaudavo pinigų medžiagoms pirkti. Nusipirkdavo medžiagas ir dirbdavo savo jėgomis. Darbams pinigų nebuvo. Kai biudžetą skirstydavo, nieko neduodavo. Po to, kai direktorius prašydavo, tai truputį pinigų savivaldybė duodavo. Nurodė, kad gaudavo iš švietimo skyriaus sąmatą. Jeigu būdavo patvirtinta 30 etatų, šių etatų negalėdavo visų išnaudoti, kadangi neturėdavo tiek pinigų. Per tą laikotarpį, kiek dirba, mokyklą tikrindavo auditas. Mokykla turėdavo rėmėjų, jeigu padarydavo dovaną, neapskaičiuodavo. Nėra jai žinoma, ar būdavo atliekamas remontas iš tėvų pinigų. Rėmėjų pinigų apskaitos nebuvo. Mokykloje tikrinimai būdavo daromi įvairiais laiko tarpais. Nebuvo pastabų dėl darbuotojų ir dėl apmokėjimų. 2002–2003 metais auditas tikrino visus darbuotojus, visą aptarnaujantį personalą. Dar tikrino prieš metus, 2011 m., darbų saugą. Įgaliojimų apskaita finansiniais klausimais būdavo pas ją. Įgaliojimų pasirašyti darbo sutartį niekas nesuteikia. Nėra girdėjusi, kad sutartį pasirašytų be darbuotojo. Darbo sutartį suformuodavo sekretorė, bet pasirašydavo direktorius. Nežino, ar buvo pavesta pasirašyti prašymus dėl sutarties nutraukimo. Apie tokius atvejus negirdėjo. Matydavo: žmogus rašo prašymą, yra paruošta prašymo forma. Dėl etatų darbuotojas sulygdavo su direktoriumi. Etatus skaidydavo. Būdavo visokių ataskaitų. Direktorius ruošdavo metinę ataskaitą. Mokykloje padaryti darbai būdavo matomi padarytoje ataskaitoje. Matydavosi pagrindiniai nuveikti darbai. Paramos labdaros fondas – pinigai į fondą patekdavo taip: gaudavo pinigus iš mokesčių inspekcijos iš dviejų procentų, o po to tardavosi mokyklos parlamentas, kam išleisti pinigus. Į paramos fondą surinkdavo 14–17 tūkstančių litų. Būdavo metų, kai savivaldybė pinigų neskirdavo ir gaudavo pinigų 10 mėnesių atlyginimams. Dabar dveji metai kaip nieko negauna. Gavo pinigų trečiam aukštui įrengti. Už tuos pinigus nupirko medžiagas, o dirbo savo jėgomis, mokyklos darbininkai ardė, griovė, tepė, lipdė. Nežino, kas davė techniką, įrankius. Visi žmonės, kurie dirbo, darbininkai ir valytojai, atliko remonto darbus. Su direktoriumi tardavosi, kiek finansų turi, kokį mokyklos kampą reikia suremontuoti. Pinigų gavimas priklausydavo nuo direktoriaus, kiek jis sugebėdavo įtikinti savivaldybę, švietimo skyrių;

liudytojo M. V. parodymais, kai jis parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) gimnazijoje daug metų. Dirbo su čia esančiais žmonėmis. Dirbo su V. J., E. V.. Su jais klijavo plyteles. Buvo G. B., A. Z., keisdavo sargus. Šiuo metu dirba sargu ir darbų saugos specialistu mokykloje. Nurodė, kad atliko arešto bausmę (duomenys neskelbtini) areštinėje. Pranešė M. ir J. V., kad atliks arešto bausmę. Jų sutikimą gavo. J. V. lankė jį areštinėje. Prašymą nemokamoms atostogoms pateikė kelių dienų laikotarpiu, J. V. atnešė prašymą, ir jis pasirašė. Skubėjo, todėl prašymas ir buvo vėlesne data. Gali patvirtinti, kad tėvas jį lankė. Tie žmonės, kurie prižiūri kameras, gali paliudyti, ir tie žmonės, su kuriais jis kartu atlikinėjo administracinį areštą. Buvo išleistas po dvi valandas namo, nes J. V. pažįsta asmeniškai komisarą, tai su komisaro žinia tai buvo padaryta. Jie neturėjo teisės to daryti, todėl jie dabar to nesako. Buvo išėjęs iš arešto patalpų. Prašymo tekstas buvo surašytas, jam perdavė per grotas, ir jis pasirašė. Viskas įvyko koridoriuje, išleisdavo iš kameros. Kameroje kartu su juo buvo M. Ž., Darius ar D. M.. Jie nematydavo, bet žinodavo, kad pas jį atėjo tėvas (J. V.), iš valgyklos atveždavo bandelių. Išėjęs iš areštinės pradėjo dirbti. A. Z. dirbo muzikos kabinete, kalė lenteles, tvarkė kabinetus. Su V. J. susidurdavo, kai dirbo, kai buvo klijuojamos plytelės. Kiek dienų V. J. dirbo, nežino. Tai buvo vasara, bet tai buvo labai seniai. Nurodė, kad 2004 m. baigė mokyklą. Mokykloje dirbo visi darbuotojai. E. V. remontuodavo visas klases. Jis dirbo prie valgyklos, nešėsi įrankius, išvalydavo kanalizaciją. E. V. buvo atsakingas už darbo įrankius pas stalius, o jis buvo atsakingas už darbų saugos teorinę dalį. E. V. dirbo darbų saugos specialistu. E. V. su traktoriumi nustumdydavo sniegą, veždavo lapus. G. B. matė mokyklos trečiame aukšte. Jis nešiojosi į šaudyklą lenteles. Taip pat matė dujų katilinėje. G. B. darbus dirbant matė dienos metu ir vakare. Metų negali įvardyti, tai buvo, kai mokėsi mokykloje. Mokykloje yra pareigybių instrukcijos, kurias pradėjo keisti. Su „Sabelija“ buvo sudaręs sutartį dėl pareigybių ruošimo. Pradėti instruktažai, naujos knygos, medicinos pažymos. Garažai yra mokyklos sandėliai. Mokyklos kieme plaudavo mašiną. Mokyklos garaže neplaudavo, nes ten nebūdavo vandens, elektros. Prokuroras apklausoje buvo arogantiškas. Jis buvo pasikvietęs advokatą. Jį apklausinėjo pas prokurorą kabinete, sakė, kad pasodins tėvą, pasodins jį. Kai atėjo advokatas, jis nieko nedarė. Pradžioje buvo apklausiamas vienas, po to pasirodė advokatas. Dabar jo parodymai tikslesni, bet jie neprieštarauja parodymams, kuriuos davė prokurorui. Dabar duoti parodymai yra teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pasakyta apie E. V.;

liudytojo D. M. parodymais, kai jis parodė, kad iš kaltinamųjų nieko nepažįsta. Atlikinėjo 20 parų arešto bausmę su M. V.. M. V. atnešdavo maistą į kamerą, kas atnešė maisto, nežino. M. V. nebuvo išleistas iš kameros tam, kad nusipraustų. Neteko girdėti, kad kameroje būtų skambėjęs mobilusis telefonas. Kai jis atėjo į kamerą atlikti arešto, M. V. jau buvo. Nebuvo tokios kalbos, kad M. V. yra tėvelio sūnelis, ir jį dažnai lanko tėvas. Praėjo daug laiko ir jis gali neprisiminti kai kurių aplinkybių. Yra fiksuojama, kas atneša maistą. Tose pačiose patalpose yra dušai, ir į juos nuvesdavo nusiprausti;

liudytojos L. S. parodymais, kai ji parodė, kad nuo 2007 m. (duomenys neskelbtini) gimnazijoje dirbo valytoja. Jos darbo metu buvo daromas remontas pirmame aukšte, buvo remontuojamos klasės, kompiuterių klasė. Mano, kad darbus atliko firmos;

liudytojos D. R. parodymais, kai ji parodė, kad nuo 2005–2007 metais dirbo (duomenys neskelbtini) gimnazijoje valytoja. Dirbdavo nuo 7 val. iki 15 val. Matė dirbantį E. V., V. J., G. B., jie atlikdavo ūkinius darbus. Jie dirbdavo ir kartu, ir atskirai. Kai ateidavo žmogus pasiimti rakto, jis prisistatydavo, ir po kiek laiko jau jį pažinodavo. Ji pažinojo ne visus darbininkus. V. R. pradėjo šmeižti direktorių, nes direktorius netoleravo gėrimo ir dėl to norėjo V. R. atleisti iš darbo. Dirbo rytinėje pamainoje, dirbo prie skambučio, dirbo pirmame aukšte. Būdavo žurnalas, kuriame fiksuodavo, kas kokį raktą paima. Minėti žmonės atliko kabinetų, sporto salės ir aktų salės remontus, kelintais metais tai buvo, tiksliai nepamena, galėjo būti 2007 metai. Aktų salė mokykloje yra trečiame aukšte. Nežino, ar mokykloje remontus darydavo įmonės. Mokykloje būdavo iki 15 val. Matydavo minėtus asmenis dirbančius ir po pietų;

liudytojo S. S. parodymais, kai jis parodė, kad nuo 1997 m. iki 2003 metų dirbo (duomenys neskelbtini) gimnazijoje istorijos mokytoju. Pernai buvo pakviestas į prokuratūrą apklausai. Turėjo kabinetą, jis buvo remontuotas jo pajėgomis su moksleivių tėvais. Prieš jam išeinant iš mokyklos buvo pradėtas remontuoti kabinetas. Praėjo daug laiko, ir negali patvirtinti, ar kaltinamieji dirbo kokius darbus. Mokyklos talkose dalyvaudavo kartu su mokiniais, o darbininkai dirbdavo savo darbus. Nepamena, ar matė E. V. valgykloje;

liudytojos D. K. parodymais, kai ji parodė, kad dirba dažytoja. (duomenys neskelbtini) gimnazijoje atlikdavo dažymo darbus. Iš kaltinamųjų niekas jai dirbti nepadėdavo. Remontavo aktų salę, klases, laiptines, koridorius. Dirbo ne viena. Neklijavo plytelių, nekeisdavo durų. Įmonės vadovas atvykdavo į mokyklą kai jį pakviesdavo, būdavo, kad ir kelis kartus per dieną jis atvykdavo. Visus darbus derindavo su savo vadovu arba mokyklos direktoriumi. Dažniausiai atsinešdavo savo pietus, būdavo, kad ir valgykloje pietaudavo. Prieš 6–7 metus dirbo mokykloje, griaudavo sienas, kitus darbus darydavo. Visi darbai buvo daromi ilgą laiką. Vienus darbus daryti teko vasarą, kitus darbus darydavo kitu laiku, darbai užtrukdavo įvairiai. Kabinetai būdavo paruošiami iki tol kol atvykdavo dažyti;

liudytojo E. V. parodymais, kai jis parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) gimnazijoje pagal patentą. Remontavo mokyklos valgyklą. Jam padėjo E. V., G. B., V. J., A. Z.. Jie dirbo pagalbinius darbus. Valgykloje nuolat kišdavosi kanalizacija. Su K. M. buvo sudarę susitarimą, kokius darbus dirbs. Visus pagalbinius darbus 2004–2005 metais dirbo minėti asmenys. Mokyklos interesams atstovavo K. M.. Iki 2011 metų remontavo kabinetą. Mokykla neturėjo suvirinimo aparatą, ir dažnai jį skolindavo, daug darbų buvo daroma su suvirinimo aparatu. Tokiems suvirinimo darbams nereikėjo specialaus pasirengimo. Pas verslininką R. darė specialius varžtus balkonams. Nurodytais metais atlikdavo darbus, turėjo patentą. Norėjo mokyklai padėti, nes toje mokykloje mokėsi, jo vaikai ten mokėsi. Taip pat toje mokykloje lankė imtynių būrelį, priklauso sporto klubui. Treniruotės vykdavo iki vėlaus vakaro. Mokykloje buvo dedami langai, jie dažnai duždavo. Negaudavo jokio atlygio, kai padėdavo mokykloje remontuoti. Jo žmona mokykloje dirbdavo kiemsarge. Kai būdavo daug sniego, E. V. traktoriumi nuvalydavo pagrindinius kelius. E. V. dirbo mokykloje. E. V. į mokyklą pristatydavo daržoves, mano, jam liepdavo K. M.. Nurodė, kad jam darbus padėdavo atlikti ne tik kaltinamieji, būdavo ir kiti darbuotojai, vardų nepamena. Kai buvo perdaromi stalai, kėdės, padėjo kiti darbininkai. Darbininkai atnešdavo, išnešdavo stalus. Stalų remontas truko apie visą žiemą, reikėjo sutvarkyti apie 500 stalų. Varžtus balkonui tvirtinti paprašė padaryti direktorius. K. R. davė leidimą tokiems darbams, atlygio už tai negavo. Teko dirbti mokyklos garažuose, kiek pamena, garažuose vandens nebuvo. Teko būti katilinėje, ten vykdavo darbai. Byla atsirado dėl to, kad yra kerštas. Visi jie buvo draugai, sportuodavo;

liudytojo T. L. parodymais, kai jis parodė, kad (duomenys neskelbtini) areštinėje atlikinėjo 20 parų arešto bausmę. Kameroje buvo keturi asmenys. Kartu su juo buvo M. V.. Nepamena, ar M. V. buvo atnešama maisto. Areštinėje dušas yra, bet jis buvo sugedęs. M. V. nebuvo išvedamas iš kameros 2–3 valandoms. Nepamena, ar pas M. V. buvo kas atėję aplankyti. Mobiliuoju telefonu naudotis negalėjo, M. V. mobiliuoju telefonu nesinaudojo. Jį areštinėje lankė, buvo atnešę maisto. Pasirašė, kad gavo maisto ryšulį;

liudytojo A. D. parodymais, kai jis parodė, kad areštinėje atliko arešto bausmę, buvo keturiese. Kartu areštą atlikinėjo M. V., su juo buvo keletą parų. Kiek pamena, M. V. maisto niekas neatnešė, tėvas nelankė, būdavo, kad areštinėje veikdavo dušas, būdavo, kad neveikdavo. Galėjo būti, kad M. V. iš kameros buvo išvestas į dušą. M. V. nebuvo išvestas iš kameros ilgesniam laikui. Ryšulių perdavimas būdavo registruojamas. M. V. nepasakojo, kad buvo išėjęs. Jis buvo gavęs leidimą pasimatyti. Buvo pasimatyme su žmona ir vaiku. Nežino, ar yra fiksuojami pasimatymai, pasimatymai vyko budėtojų dalyje;

specialistės R. P. parodymais, kai ji parodė, kad tikėtina išvada duodama tada, kai susidaro žmogaus atžvilgiu bendrųjų ir specialiųjų požymių visuma, kuri leidžia teigti, kad būtent tas asmuo pasirašė. Kategoriškos išvados negalima duoti tada, kai parašas gali būti ne informatyvus. Jeigu parašai yra labai paprasti, nesudėtingos sandaros arba parašas yra labai variantiškas, tik tokiu atveju duodama tikėtina išvada. Tikėtina išvada leidžia teigti, kad būtent šito asmens yra pasirašyta. Yra išvadų skalė: kategoriška išvada, tikėtina išvada ir negalima nustatyti. Kategoriška išvada duodama tada, kai parašai visiškai sutampa su lyginamaisiais parašais, kai parašas atitinka individualius asmens požymius. Jeigu parašas neinformatyvus, duodama tikėtina išvada, bet tai neleidžia neigti, kad ne tas asmuo pasirašė. Yra išvadų skalė, metodai, standartinio tyrimo procedūros, nuo kurių negalima nukrypti, pagal tai sprendžiamas parašo tikrumas. Yra tam tikrų požymių visuma, iš kurios galima teigti, kad išvada yra tikėtina. 2002 m. gegužės 2 d. Nr. (duomenys neskelbtini) darbo sutartyje, eilutėse „šalių parašai“, 4; 6; 8 skiltyse nurodyta, kad darbo sutartį pasirašė ne V. J., o kitas asmuo. Tikėtina, kad 2002 m. gegužės 2 d. darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) prie šalių parašų pasirašė V. D.. Nurodyta kategoriška išvada, kad darbo sutartyje pasirašė ne V. J., o kitas asmuo. Ekspertizei atlikti buvo pateikti dokumentų originalai. Buvo pateiktos darbo sutartys ir kiti dokumentai. Lyginamieji parašų pavyzdžiai buvo pateikti eksperimentiniai ir laisvieji. Parašų visuma suformavo tokias išvadas, kurias ji pateikė savo ekspertizės išvadoje. Ekspertizes darė dviese. Jos ir jos kolegės nuomonės, pasirašant ekspertizės išvadas, sutapdavo. Asmens užimamos pareigos nedaro įtakos daromoms išvadoms. Buvo darbo sutarčių, kuriose buvo kelių grupių parašai. Konkrečiai pasakyti negali, nes padarytos keturios ekspertizės. Jokiu būdu negalima teigti, kad tame pačiame lape turėtų pasirašyti vienas asmuo. Kiekvieną kartą, kai žmogus pasirašo, jis pasirašo nevienodai, tam ir yra parašų valentiškumas. Tas pats žmogus turi savo parašo kelis variantus, bet pagrindinės parašo struktūros lieka. Nurodė, kad nebuvo tokios užduoties: nustatyti panašumą tarp J. V. ir V. D. parašų. Ekspertas išvadas duoda pagal požymius. Buvo padarytos 4 ekspertizės ir pateikta daug dokumentų. Blogas apšvietimas, nervinis stresas, parašo padėjimas prokuroro kabinete gali paveikti kai kurių žmonių rašyseną ir parašą, o kai kurių žmonių rašysenoje šito negalima pastebėti. Skirtingomis sąlygomis pasirašiusiojo žmogaus parašo tyrimas sunkesnis, asmens yra paprašoma pasirašyti daugiau eksperimentinių pavyzdžių. Šiuo atveju aplinkybės parašo nepaveikė, kadangi parašo sandara ir konstrukcija skiriasi nuo M. V. parašo sandaros. Žmogui rašantis ir padėjus popieriaus lapą ant sienos arba ant stalo, rašto konstrukcija šiek tiek gali skirtis, bet pagrindiniai dalykai, iš kurių galima spręsti, ar pasirašė tas pats asmuo, išlieka. Pagrindiniai bendrieji specialieji požymiai, būdingi tam asmeniui, sutampa, tie požymiai leidžia daryti išvadą, ar tikėtina, ar kategoriška. Į parašo konstrukciją įeina daug dalykų: tos pačios parašo raidės, tempas, spūdis, išsidėstymas, ir kiti dalykai, kurių nedetalizuos;

liudytojo M. Ž. parodymais, kai jis parodė, kad 2009 m. rugsėjo–spalio mėnesiais atliko arešto bausmę (duomenys neskelbtini) areštinėje. Arešto bausmę atliko už tai, kad vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti. (duomenys neskelbtini) areštinėje kartu su juo buvo: A., M. ir D. M.. Buvo su jais areštinėje 7 paras. Per tą laiką pasimatymų neturėjo. Maisto perdavimus gaudavo. Buvo išleistas iš areštinės 2 valandoms namo. Viršininkas sakė, kad areštinėje nėra sąlygų pasimatymams, bet yra galimybė trims valandomis išeiti ir grįžti. Turėdavo pasižadėti, kad nepabėgs ir grįš. Nurodė, kad M. V. gaudavo sumuštinių, bandelių, sakė, kad tėvas atneša. Kameroje valgydavo bendrai. Visi galėjo matyti, kad M. V. gaudavo maisto. M. buvo išėjęs iš areštinės ketvirtadienį pas draugą, atsinešė cigarečių. Areštinėje turėjo mobiliojo ryšio telefoną. Areštinėje buvo ne vienas telefonas. Pareigūnams atidavė vieną telefoną. Dušas areštinėje buvo, bet juo naudotis nebuvo įmanoma. Jis nežino, kodėl pareigūnai neregistravo pasimatymų su artimaisiais. M. V. sumuštinius paduodavo pareigūnas. Pareigūno pavardės neatsimena. Tai galėjo būti areštinės viršininkas arba pareigūnai Š., ar V. M. V. buvo išėjęs iš areštinės trims valandoms. Per septynias paras M. V. buvo vieną kartą išėjęs iš areštinės. Negali atsakyti, ar M. V. buvo išėjęs į trumpalaikį pasimatymą;

liudytojo R. P. parodymais, kai jis parodė, kad pažįsta E. V., G. B., V. J.. A. Z. žino iš matymo. Dirba fizikos mokytoju nuo 2005 m. (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje fizikos mokytoju. Mokyklą remontuodavo mokyklos darbininkai. Žino, kad kaltinamieji buvo mokyklos darbuotojai, juos matydavo mokykloje. Turi mokykloje nemažai pamokų ir nedrįstų pasakyti, ar dirbo žmogus, ar nedirbo. Kai kuriuos mokytojus mato vieną kartą per dieną, kai kuriuos mokytojus mato vieną kartą per savaitę, o kai kuriuos – vieną kartą per mėnesį. Mokykloje vyksta talkos. Klasės auklėtojai su savo klasėmis dalyvauja talkose. Tvarko savo kabinetą pats, kabinete kapitalinio remonto nebuvo. Savo kabinete vieną kartą atėjęs po savaitgalio rado pakeistą kriauklę ir pakeistas plyteles. Direktorius pasakė, kad padėkotų V. ir E. E. V. yra matęs mokyklos koridoriuje ir lauke. Ir dabar mokykloje mato E. V.. Dirbančio E. V. nematė. G. B.. V. J. matydavo mokykloje, bet dirbančių nematė. Nurodė, kad ataskaitos prieš mokslo metus būdavo svarstomos, ir viskas jose būdavo. Pavaduotojos privalėjo žinoti ataskaitos turinį. Darbo laiko apskaitos žiniaraščius veda pavaduotoja B. Dirbo direktoriumi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Darbuotojai, kurie turėjo konkrečius etatus, dirbdavo. Tekdavo darbus atlikti po pamokų arba savaitgaliais. Darbininkai kartais su juo dirbdavo šeštadieniais, sekmadieniais. Stogo liejimo darbus atlikdavo patys. Kartais darbuotojams suteikdavo savo nuožiūra vieną laisvą dieną, mokėti papildomai už atliktą darbą negalėdavo. Švietimo skyrius apie tokius jo veiksmus nežinojo. Jie nenorėjo žinoti. Jie nenorėjo žinoti, kad svečius vaišindavo iš savo algos. Nurodė, kad D. jo paprašė, kad pakviestų Š. Š. tuo metu sirgo. Bendrauja su Š. Pokalbio tarp D. ir Š. negirdėjo. L. ir Š. pokalbis buvo toks: „V., nekaitaliok savo parodymų“. V. įsižeidė;

liudytojos V. K. parodymais, kai ji parodė, kad dirba bibliotekininke. Jai matytas E. V.. Jis remontavo biblioteką, matė jį dirbantį kieme su traktoriumi, yra vežęs šiukšles, stumdęs sniegą. A. Z. matė dedant parketą trečiame aukšte. Tai buvo 2002–2003 m. G. B. su V. J. matyti. Jie remontavo patalpas. Naujoji biblioteka 2007 m. ankstyvą pavasarį buvo remontuojama. Remontai truko nuo pavasario iki rugsėjo pirmos dienos. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta prokuroro. Prokuratūros šaukimą atnešė į darbą, į mokyklą. Tai buvo popierinis kvietimas. Kvietimas į prokuratūrą jai buvo atsiųstas į mokyklą su visais kitais mokyklos dokumentais paštu. Mokyklos sekretorė atnešė tiesiogiai jai šaukimą į prokuratūrą. Šaukimas buvo adresuotas asmeniškai. Šaukimas buvo voke. Šaukimas į prokuratūrą kartu su spauda atėjo į mokyklą. Taip, į mokyklą ateina kitiems mokytojams laiškai. Būna, kad nuneša į sekretoriatą ir palieka laiškus. Prokuratūroje apklausė, pasakė, kad bibliotekininkė, prokuroras nustebo. Buvo apklausta, bet apklausa nebuvo protokoluojama. Mano, kad prokurorui buvo nenaudinga protokoluoti jos apklausos. Tai buvo 2010 m. rudenį, bet tiksliai metų pasakyti negali. Prokuroro kabinetas buvo pirmame aukšte, įėjus pro duris kairėje pusėje. Suklydo, kad tai buvo 1999 m. vėlyvą rudenį. Iš fotonuotraukų vieną iš kaltinamųjų atpažino. Jai atvertė vieną lapą, ir ji atpažino. Ji nežino, ką kiti liudytojai parodė, ir negali atsakyti. Bibliotekoje dirbo trys asmenys. Ji matė dirbančius kaltinamuosius būsimoje bibliotekoje. Pas prokurorą buvo 15 minučių. Nuotraukas atpažinti asmenį prokuroras parodė kompiuterio ekrane. Iš nuotraukų G. B. atpažino. Vienoje vietoje buvo penkios ar šešios nuotraukos. G. B. buvo apačioje. Buvo apklausiama vėlyvą 2010 m. rudenį. Buvo praėjęs gal pusmetis po to, kai direktorius buvo nušalintas nuo pareigų. Metų tiksliai neatsimena.. Praeitą kartą nurodė neteisingai, kad į prokuratūrą šaukimą gavo mokykloje. Prisimina, kad šaukimas buvo jos į pašto dėžutę įmestas. Suklydo, kad šaukimą gavo per darbovietę. Nurodė, kad tuo metu, kai (duomenys neskelbtini) gimnazijoje buvo įrenginėjama biblioteka, dar buvo įrenginėjami trys kabinetai. Kaltinamuosius įsidėmėjo. Turėjo iki rugsėjo pirmos įsikelti į naują biblioteką, bibliotekos fondas buvo 30 000 knygų, nebuvo mokinių, kurie galėtų perkelti tokį didelį fondą. Ėjo dažnai žiūrėti, kada bus įrengtas kabinetas. Direktorius J. V. buvo reiklus, o kolektyve tai yra nepriimtina. Matė dirbant A. Z. ir kitus du kaltinamuosius. Juos dirbant matė ne vieną kartą. V. J. matė remontuojant biblioteką ne vieną kartą, daugiau nei 5 kartus. A. Z. matė tris kartus dirbantį. A. Z. tvarkė parketą, tai buvo žiemos laikotarpis. V. J. matė tvarkant biblioteką. V. J. nuo pavasario iki rudens dirbo mokykloje. Gali būti, kad V. J. matė daugiau kaip dešimt kartų. Jis padėjo nešti knygas. G. B. matė nuo pavasario iki rudens mokykloje. Jis buvo atėjęs pasiimti knygų. Tris kartus jam išdavusi knygas. Kai G. B. matė, jis buvo apsirengęs darbiniais drabužiais. Gali būti, kad G. B. matė daugiau kaip dešimt kartų. Visų kaltinamųjų, išskyrus A. Z., prašė, kad padėtų nešti knygas. Tai buvo ne vienas kartas. Knygų fondą prašė nešti po remonto. Buvo sugalvota tokia sistema, kad išnešama lentyna, pastatoma konkrečioje vietoje, ir iš tos lentynos išnešamos visos knygos. Darbai truko savaitę laiko. Kaltinamieji dirbo apie gerą savaitę. Nurodė, kad K., I. dirba gimnazijoje. Žino, kad mokykloje jie yra darbininkai. N., K., I. yra keitę spyną, glaistę plyšius, tvarkę kėdes. Biblioteka yra kompiuterizuota. Programas kompiuteriuose instaliavo T. A.. Tai buvo prieš trejus metus. Visus gedimus rašo į „intranetą“, susitaria, kur palieka raktą, ir jis viską sutvarko. Susirinkimuose dalyvauja, yra mokyklos pedagogų tarybos narė. Kai sugenda spyna, ji eina pas ūkio dalies direktorių pasakyti apie gedimą. Anksčiau buvo sąsiuvinis, kuriame užrašydavo gedimą, dabar pasakoma žodžiu. Biblioteka dirba nuo 8 valandos, skaitykla – nuo 7.30 val. Ji pavaldi direktoriui. Biblioteką valo valytoja;

liudytojo N. V. parodymais, kai jis parodė, kad dirba 14 m. (duomenys neskelbtini) gimnazijoje technologijų mokytoju. E. V. tvarkė technologijų dirbtuves. Tai buvo prieš 13 m. E. V. tvarkė vamzdyną po grindimis, kabino kabelius. A. Z. kalė grindis, dažė. Tai buvo prieš 13 m. Jis su A. Z. dirbo kartu. V. J. tvarkė instaliaciją prie staklių, dirbo prie grindų. Nei dujų katilinėje, nei garaže V. J. nematė. Tiksliai metų negali pasakyti, matė kaltinamuosius, kada buvo genėjami ir pjaunami medžiai mokyklos teritorijoje. E. V. sėdėjo prie traktoriaus vairo, kiti krovė. Medžius pjaunant dalyvavo, nes neturėjo pamokų. Už tai atlyginimo negavo, padėjo. G. B. krovė supjaustytas kalades, dirbo prie grindų. Kiek valytojų dirba mokykloje, negali pasakyti. Technologijų kabinetas buvo remontuotas prieš kelerius metų. Buvo gauti nauji įrengimai, naujos staklės, netiko instaliacija, todėl reikėjo remontuoti sienas. Mokykloje dirbę darbininkai jam nepadėjo. Kodėl nepadėjo mokykloje dirbę darbuotojai, negali pasakyti. Kabineto remontas truko apie 2 mėnesius, bet tiksliai pasakyti negali. Per tą laikotarpį buvo sutvarkytos grindys, nudažytos sienos ir tvarkyta instaliacija. Instaliacija – elektros laidai. Jie buvo grindyse ir sienose. Buvo sukonstruota pertvara, kad kabinetą padalytų į kelias dalis, buvo perkeltos staklės. Stakles perkėlė E. V., A. Z., G. B., V. J.. Kai jie dirbo, buvo apsirengę darbiniais rūbais. Specialios mokykloje aprangos darbuotojams nebuvo. Prieš kelerius metus buvo remontuotas kabinetas, buvo išklota nauja danga, elektros instaliacija tvarkoma, sienos ir dažomos lubos. Darbai, kurie buvo vykdomi prieš 13 m., vyko vasarą. Darbo laiko apskaitos žiniaraščius vedė B. Kokius darbus dirbdavo kiti mokytojai, nežino. Būdavo susirinkimai, kur būdavo svarstomos ataskaitos. Ataskaitos buvo apie visą mokyklos veiklą. Ataskaitose buvo paminėti nuveikti darbai mokykloje. Buvo remontuojamas trečio aukšto koridorius. Darbai buvo atliekami vasaros atostogų metu. Pastebėjo, kad valgykla buvo suremontuota. Aktų salė buvo suremontuota. Po mokyklos patalpas vasarą nevaikštinėja. Kas vykdavo mokykloje visuose aukštuose, negali pasakyti. Kai jo kabinete vykdavo remontai, atvykdavo vasarą į mokyklą kelis kartus per savaitę pasižiūrėti;

liudytojo V. M. parodymais, kai jis parodė, kad nuo 2007 m. dirba (duomenys neskelbtini) gimnazijoje rusų kalbos mokytoju. (duomenys neskelbtini) gimnazijoje dėsto anglų kalbą. Savo kabinetą turi. Atėjus dirbti į (duomenys neskelbtini) gimnaziją, kabinetas buvo prastos būklės, seni langai. Bandė prašyti direktoriaus, kad duotų medžiagų, jog galėtų pats susiremontuoti kabinetą. Per tris dienas buvo atliktas kosmetinis kabineto remontas. Darbus atliko E. V. , G. B., V. J.. Kartu su vyrais darė remontus. Už tai premijos negavo. Metų pabaigoje būdavo premijos. Iš vieno kabineto buvo padaryti du kabinetai, išardyta sena kriauklė, padaryta spintelė, pakeista lenta, nupirkta nauja lenta vaizdinėms priemonėms, iš naujo glaistoma kabinetas, dar vieną lentą pasikeičiau, padengtos grindys, pakeisti šviestuvai. Mokykloje dirbo darbuotojai Z., A. ir M. Z. padėjo. Kiti darbuotojai išpjaustė reikalingas lentas. Prieš rugsėjo pirmą buvo duodamas lapas dėl darbų saugos, kad pasirašytų. Kartais sekretorė pasakydavo, kad užeitume pasirašyti dėl darbų saugos. Šiais metais buvo „intranete“ išspausdintas darbo saugos instruktažas. Nurodė, kad E. V. matė visuomet prie valgyklos nešant daržoves. Rūsyje rūkydavo, matydavo visus kaltinamuosius. E. V. matydavo dažnai. Kitus kaltinamuosius matydavo per savaitę po kartą. Gimnazijos metinės ataskaitos būdavo svarstomos mokytojų susirinkimuose. Buvo svarstoma, kokie darbai atlikti. Direktoriaus ataskaitose nurodyti darbai buvo atlikti realiai. Mano kabinete elektrikas keitė šveistuvus. Kiti darbuotojai pas mane ateidavo pakeisti spyną, bet remonto darbų neatliko. Nurodė, kad tuo metu, kada vyko ikiteisminis tyrimas, nesusigaudė, kokie pareikšti kaltinimai direktoriui J. V.. Liepos mėnesį surinkime dalyvavo. Rugsėjo mėnesį dalyvavo susirinkime. Susirinkime vyko akivaizdus puolimas ant direktorius. Neįsivaizduoja, kaip žmonės galėjo pasakyti, kad E. V. nematė dirbančio. Jo parodymai, duoti teisme, nėra su J. V. žinia;

liudytojos L. I. parodymais, kai ji parodė, kad dirba 28 metus matematikos mokytoja (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Jos kabinetas buvo remontuotas du kartus. Skirtingi kabinetai buvo suremontuoti. Antrame aukšte kabinetas buvo suremontuotas prieš tris, keturis metus. Antrame aukšte buvo iš dviejų kabinetų, padarytas vienas. Pirmame aukšte buvo išdažytos kabineto sienos. Kas atliko remonto darbus, nežino. Į antrame aukšte esantį kabinetą kraustėsi vasarą. Kabineto daiktus nešė pati. Padėjo sūnus, vyras Iš kaltinamųjų niekas nedalyvavo, perkraustant jos kabinetą. Kaltinamųjų remontuojant kabinetus nematė, ji mokyklos koridoriuje juos matė. Jai A. Z. nematytas. G. B., V. J. ir E. V. matyti. Kabinete turi kompiuterį. Kompiuterio laidus vedžiojo jos vyras. Nurodė, kad mokykloje yra 68 mokytojai. Su mokytojais susitinka kasdien. Su viena kolege atvažiuoja į darbą, susitinka mokytojų kambaryje. Turi auklėjamąją klasę. Yra tokių mokytojų, kuriuos mato per pusmetį po kartą. Talkų nebūna. Tvarkant mokyklos aplinką dalyvauja. Kas išveža lapus, jai nežinoma. Negali pasakyti, kuriuo metu buvo daromi bibliotekos remontai. Vasaros metu neidavo į mokyklą. Kabinetus gaudavo neblogos būklės. 1993–1997 m. būdavo pradinės klasės, mokytojai bendradarbiavo su tėveliais. Jai nėra žinoma, kokios organizacijos padėdavo daryti remontus;

liudytojo A. K. parodymais, kai jis parodė, kad 2009 m. rugsėjo–spalio mėnesį atliko 25 parų areštą už vairavimą esant neblaiviam. Areštinėje buvo keturi žmonės. Prisimena Ž., M., V. Iš pradžių areštinėje buvo vienas asmuo, paskui M. V.. Buvo suteiktos sąlygos pasimatyti su artimaisiais. Maisto gaudavo. Maistą atnešdavo policijos pareigūnas. Mobilųjį telefoną turėjo. Ryte vieną valandą M. buvo išleistas iš kameros parvažiuoti į namus. Kiekvieną dieną atnešdavo M. maisto į areštinę. Policija rašo netiesą savo rašte, kad jis gavo tik vieną kartą maisto. Policija teismą klaidina. Vieną kartą popieriaus lape buvo surašomi produktai, jis pasirašė. Pasimatymai su giminėmis vykdavo prie grotų išėjus iš kameros, pirmojoje budėtojų dalies patalpoje. Su artimaisiais pasimatymai nebūdavo įforminami. Policijos pareigūnų paprašydavo, ir leisdavo pasimatyti su artimaisiais. Jis nesiprašė į namus. Iš kameros į namus buvo išleisti Ž. ir M. V.;

liudytojo G. V. parodymais, kai jis parodė, kad M. V. į areštinę nešė siuntinius. Siuntinius palikdavo budinčiame poskyryje. Su M. V. areštinėje pasimatyti neteko. M. V. buvo išleistas namo. Spalio mėnesį, penktadienį, jam paskambino M. V. ir pasakė, kad jis yra išleistas namo nusiprausti, nusiskusti. Jis nuvažiavo pas M. V., po to nuvažiavo į parduotuvę, apsipirko. Grįžtant užsuko pas M. S.. Po to M. V. nuvežė namo, jis pasiėmė daiktus ir atgal grįžo į areštinę;

liudytojo M. S. parodymais, kad 2009 m. spalio mėnesį paskambino M. V., ir po kiek laiko M. V. su G. V. atvažiavo pas jį. M. V. sakė, kad yra paleistas kelioms valandoms, kad nusiskustų, nusipraustų. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), M. V. užsuko pasimatyti su juo. M. V. buvo nusipirkęs mineralinio, sulčių. M. V. arešto bausmę atliko nuo spalio pabaigos iki lapkričio pradžios. Nurodė, kad M. V. į areštinę nešė sulčių, mineralinio. Siuntinį perduodavo prie langelio. Pasakydavo vardą, pavardę, kameros numerį, ir siuntinys būdavo perduodamas;

specialistės V. M. parodymais, kai ji parodė, kad pateiktą išvadą tvirtina. Jai buvo pateikta daug dokumentų. Šratinuko savybės nesikeičia, nepriklauso nuo popieriaus ir laiko. Gali būti dirbtinai sendinamas šratinuko rašalas, bet tam reikalingos tam tikros priemonės. Jei keičiasi antspaudo dažomoji medžiaga, ankstesnės dažomosios medžiagos likučiai gali matytis. Taip neturėtų būti, kad vieną dieną antspaudo dažomoji medžiaga mėlyna, o kitą dieną jau juoda. Yra nurodoma, kokią galima duoti išvadą tam tikrame tyrime. Pati aukščiausia pakopa yra kategoriška, kai ekspertas yra įsitikinęs, turi visus įrodymus, yra didelė tikimybė, po to tikėtina ir t. t. Yra penkios pakopos. Išvada tikėtina, kai ekspertas yra įsitikinęs, bet trūksta kažkokio įrodymo. Nurodyti parašai nėra parašyti ranka, o jie yra kopijuoti. Iš byloje esančių dokumentų tam tikruose dokumentuose yra parašų kopijos. Reikia matyti individualų dokumentą, kad galėtų pasakyti, ar tai yra dokumento originalas, ar kopija. Kartais būna labai sunku nustatyti, ar tai pirmasis dokumentais, ar jo kopija. Dokumentai turi būti tiriami mikroskopiškai. Dokumentų tyrimas yra labai plati sritis. Jei trūksta įrodymų, kategoriškos išvados niekas neduos. Niekas niekur kategoriškos išvados neduos, nes šratinukas turi labai daug išskirtinių požymių. kai ekspertas abejoja, jis duoda išvadą „nustatyti negalima“. Terminas „tikėtina“ procentais nevertinamas, šis terminas ekspertiniame darbe vertinamas kiek kitaip, nei gyvenime;

liudytojo S. K. parodymais, kai jis parodė, kad šioje byloje nuo 2010 m. spalio mėnesio iki 2011 m. birželio 1 d. atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus. Tuo metu buvo išėjęs tėvystės atostogų. Po to grįžęs perdavė dokumentaciją (duomenys neskelbtini) prokuratūroje, kadangi laimėjo konkursą į (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūrą. Neatsimena, ar kvietė į prokuratūrą V. K.. Visi liudytojai, kurie buvo atvykę, buvo apklausiami. Keliems asmenims buvo siunčiami šaukimai, nes nebuvo žinoma, kokias pareigas jie atlieka mokykloje ir kiek laiko jie dirbo mokykloje. Iš „Sodros“ buvo gauti duomenys apie mokykloje dirbančius asmenis, bet „Sodros“ sąraše nebuvo nurodyta, kokias pareigas atlieka asmuo, tai buvo žiūrimi tabeliai ir pagal tabelius buvo nustatomi asmenys, ar jis yra darbininkas, ar mokytojas. Reikėjo tų asmenų, kurie buvo susiję su kompiuteriais. Tabelius pildė M., o kito personalo – B., pagal tabelius buvo atsirenkama, kokias pareigas atlieka asmuo. Prisimena, kai skambino asmuo ir sakė, kad dirbo vieną mėnesį, apklausa neįvyko, nes buvo suderinę, kad netikslinga vykdyti asmens apklausos. Dar vienas asmuo skambino ir sakė, kad į mokyklą ateina iš ryto, išeina vakare, ir su darbininkais niekuo nesusijęs. Tam asmeniui buvo pasakyta, kad apklausa netikslinga. Asmenys, kurie buvo atvykę į prokuratūrą, buvo apklausiami, buvo daromi parodymų atpažinimai iš nuotraukų. Visi veiksmai buvo atliekami, išskyrus atvejį, kai G. B. atvyko kviečiamas kaip liudytojas, ir buvo nustatyta, kad jis yra potencialus įtariamasis. Tokiu atveju nebuvo fiksuojami G. B. parodymai. Atpažinimai iš nuotraukų buvo daromi prie dirbtinio apšvietimo. Ikiteisminis tyrimas prasidėjo nuo spalio mėnesio pabaigos. Atpažinimai vyko 2011 m. vasario, kovo mėnesiais prie dirbtinio apšvietimo. Buvo asmenys, kurie atpažino kaltinamuosius, buvo užfiksuojami parodymai. Buvo atvejų, kai apklausiami asmenys neatpažino kaltinamųjų. Nurodė, kad šimtui žmonių rodyti gyvus asmenis sudėtinga. Ikiteisminio tyrimo pradžioje nebuvo net įtariamųjų, nebuvo procesinio statuso. Mano, kad nepažeidė baudžiamojo proceso reikalavimų. Pateikiant nuotraukas atpažinti niekas iš liudytojų nesakė, kad nemato ar nepasiėmė akinių. Visiems asmenims perskaitė garsiai tai, kas yra parašyta kompiuteryje, po to atspausdinamas apklausos protokolas, duodama asmeniui ir sakoma, kad perskaitytų, perskaitęs asmuo turi parašyti: „Perskaičiau, surašyta teisingai“. Visada taip vykdo apklausas. Išskirtinis atvejis buvo su J. V., jis buvo kartu su gynėja advokate V. S., advokatė skubėjo, ką spausdino, garsiai nebeskaitė, tai jie kartu po apklausos skaitė. Dėl valytojų susirinkimo jam paskambino R. ir pasakė, kad kviečiamos valytojos į susirinkimus, rodomos asmenų nuotraukos, daromas poveikis asmenims. Gavus tokią informaciją buvo apklausinėjami liudytojai, kas buvo susirinkime, ką kalbėjo, kas buvo kviesta, susirinkimo detalės buvo pradėtos aiškintis. Buvo vykdomos apklausos, kas ką sakė, tas ir buvo užrašoma. Viena valytoja sakė, kad neprigirdi, tas ir buvo užrašyta. Tyrimas buvo susijęs su darbininkais, kompiuterių programuotojais, valytojais. Buvo apklausiami visi mokyklos darbininkai, dirbę darbininkai, dirbančios ir nebedirbančios valytojos. Valytojos ateina iš ryto, o išeina 20.00 val., jos matė, kas vyksta kabinetuose, jų valomoje teritorijoje. Buvo tiriamas raktų išdavimo momentas. Raktai buvo išduodami ne bet kam, o pažįstamam darbininkui. Buvo apklausiami sargai. Ikiteisminio tyrimo metu buvo domėtasi, kad E. V. turi savo ūkį, G. B. užsiėmė verslu, V. J. tuo metu, kai vyko ikiteisminis tyrimas, dirbo. Apie V. J. buvo gauti duomenys, kad gyvena (duomenys neskelbtini), o dirba (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, buvo kviestas mokyklos direktorius, kuris nurodė, kad, kada jam reikia, V. J. atvažiuoja. Prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu domėjosi, ar kaltinamieji dirbo kitus darbus. Apklausė tuos mokytojus, kurie susiję su kompiuteriais. Tai informatikos mokytojai S., Š., K. Šitie asmenys buvo ir mokytojai, bet jie prižiūrėjo ir kompiuterius. Apklausė apie V. J. ir A. Z. įdarbinimą, kompiuterių specialistą, ar jie prižiūrėjo kompiuterius. Iš pradžių buvo kelta versija, kad kompiuterius prižiūrėjo V. J.. E. V. atliko kažkokias darbines funkcijas. V. J. nurodė, kad iš viso nedirbo, tik pradžioje dirbo kelis mėnesius, o vėliau atnešė lapą surašytų parodymų, kad kažką remontavo, tokių duomenų jis netikrino. Bibliotekininkės apklausa nebuvo vykdoma, kadangi apklausinėjant liudytojus apie bibliotekos remontą nebuvo kalbama. J. V. versijos keitėsi. Ikiteisminio tyrimo pradžioje, kai buvo daroma krata, J. V. nurodė, kad V. J. dirbo kompiuterių specialistu. Vėliau J. V. parodymai keitėsi, jis nurodė, kad visi asmenys buvo darbininkai, byloje buvo tiriama, ar jie buvo darbininkai, ar ne. Valytojos ateina iš ryto ir dirba iki 20.00 val., jos turi savo plotus ir juos valo, jos išduoda raktus patekti į kabinetą, sargai būna naktimis ir savaitgaliais. Liudytojų buvo klausiama, ar kaltinamieji dirbo darbus. Buvo klausiama, ar yra matęs kokį asmenį. Tie klausimai buvo užduodami ir iki įtarimo J. V. pareiškimo ir po įtarimo pareiškimo. Po to buvo aiškinamasi duodant atpažinti, ar tie asmenys matyti, ar jie dirbo kažką. Nuotraukas, iš kurių buvo daromi atpažinimai, pateikė policija. Paprašė, kad nuotraukos atitiktų įstatymų reikalavimus. A. Z. dirbo mokykloje iki 2005 m. Paprašė nuotraukų, kad atitiktų tą laikmetį. V. J. dirbo iki 2009 m. Nuotraukos darytos tuo metu, kai kaltinamieji buvo įdarbinti. Vienintelis atvejis, kai parodymai nebuvo protokoluojami, tai G. B. atvykimas į prokuratūrą. Jam buvo užduoti keli klausimai. Pradėjo klausti, kiek laiko dirbo mokykloje ir ką dirbo. G. B. pasakė, kad mažai dirbo mokykloje, atlikinėjo tai, ką pavesdavo, pjaudavo žolę. Tokie G. B. pasakymai sukėlė įtarimą, kad jis gali būti potencialus įtariamasis. Pasakė, kad jis gali būti įtariamasis byloje, kad apklausos negali fiksuoti, ir bus atliekami procesiniai veiksmai kaip su įtariamuoju. Nebuvo to, kad apklausinėtų liudytoją ir jo apklausos neprotokoluotų. Nurodė, kad M. V. apklausė kaip įtariamąjį. M. V. buvo pareikštas įtarimas, kad arešto metu jis gaudavo atlyginimą. M. V. sakė, kad pasirašė prašymą išleisti nemokamų atostogų, kad tą prašymą rašėsi ant langelio, ant sienos. Dėl M. V. išleidimo buvo apklausiamas policijos pareigūnas B. Nurodė, kad pirmą V. J. apklausą vykdė jis. V. J. atvyko kviečiamas. V. J. išsikvietė telefonu. Jis atvyko į prokuratūrą, jo paklausė, ar žino, kodėl jis kviečiamas, pasakė, kad žino, kodėl yra pakviestas, sakė, kad žino, kad vyksta tyrimas, sakė, kad žino, jog yra kažkokie darbininkai. V. J. pasakė, kad nedirbo, kad nenori problemų, kad negavo jokių pinigų, pasakė, kad peržiūrėtų filmuotą medžiagą, kad joje bus ne V. J.. V. J. pateikė „Sodros“ knygelę, pasakė, kad mokykloje buvo įdarbintas du mėnesius paprastu darbininku, sakė, kad nešiojo suolus. Klausė V. J., ar reikalingas gynėjas, pasakė, kad nereikalingas. Jam paaiškino, kad tai sunkus nusikaltimas, paaiškino galimybę apie valstybės skiriamą advokatą. V. J. paprašė advokato. V. J. savo iniciatyva pradėjo kalbėti. Kuriuo momentu V. J. pateikė įtarimą, neprisimena. Advokatas atvyko tą pačią dieną, tuo pačiu metu. Atvyko advokatas V. V., ir buvo pradėta vykdyti apklausa. Advokatas susipažino su įtarimu. Nuo pokalbio pradžios su V. J. praėjus 10 –15 minučių atėjo advokatas. Tada prasidėjo parodymų fiksavimas. V. J. pasakė, kad reikalinga bus apklausą atlikti pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Buvo paskambinta teisėjui. Po V. J. apklausos prokuratūroje turėjo išvykti į bylą, apie tai informavo vadovybę ir buvo paskirtas kitas prokuroras, kuris dalyvavo atliekant V. J. apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Nepastebėjo, kad V. J. būtų išsigandęs, sutrikęs. V. J. tvirtino, kad jis dirbo mokykloje ir po to išvažiavo į užsienį. V. J. sakė, kad nežinojo, kad dirba mokykloje. V. J. sakė, kad iš (duomenys neskelbtini) paskambino J. V. ir pasakė, kad nedirbs mokykloje, kad nutrauktų darbo sutartį. Iš administracinės bylos buvo gauti duomenys, jog V. J. buvo nurodęs, jog (duomenys neskelbtini) gimnazijoje dirba sargu. Jis nesuprato, kad buvo įdarbintas. Ką sakė V. J., tą ir užrašė. V. J. sakė, kad banko kortelę keitė vieną kartą, kad su J. V. yra draugai, sakė, kad su juo buvo susitikę pirtyje. Nurodė, kad mokytojos Š., V., G. nebuvo kviečiamos į apklausą prokuratūroje. Kratos metu J. V. sakė, kad V. J. yra kompiuterių specialistas, A. Z. – darbininkas. J. V. apklausė tik vieną kartą. Senojoje katilinėje dirbo daug darbuotojų, ir tas laikotarpis nelabai buvo aktualus. Iki 2001 m. visi darbuotojai buvo prie švietimo skyriaus, žiūrėjo instruktavimo žurnalus, kiek nustatė asmenų, kurie dirbo mokykloje, tiek iškvietė. Kitų kūrikų nekvietė, nes nebuvo aktualu. Kuriuos kūrikus rado, tuos ir iškvietė. Apklausos protokole buvo rašoma tai, ką sako asmuo. Seno apklausos protokolo blankas galėjo būti panaudotas. Kad buvo paimtas vienas blankas ir naudotas visoms apklausos, tai šitaip tikrai nebuvo. Negali paaiškinti, kaip buvo, jog 2010 m. rugpjūčio 12 d. pavaduotojo V. J. apklausoje apklausinėjo realiai R. M., o parašai apklausos protokole buvo V. J.. V. J. ir K. M. apklausinėjami apie galbūt padarytą nusikalstamą veiką, buvo jų apklausos, buvo direktoriaus įsakymai, kas ir už ką atsakingi mokykloje tam tikrais laikotarpiais. Darbo sutartis pasirašo direktorius, ir pasirašo tas asmuo, kuris priimamas į darbą, tai jų parašai ir buvo tiriami. Be kaltinamųjų, kitų asmenų parašai nebuvo tiriami. G. B. atvyko į apklausą su gynėju advokatu H. O.. G. B. nurodė kitokias aplinkybes. Apie žolės pjovimą jau nieko nekalbėjo. Kai buvo pastatyta nauja katilinė, jis teigė, kad visą dieną praleisdavo katilinėje. Katilinė automatiškai išsijungia ir įsijungia. Konkrečių darbų pagal klases nesakė, sakė, kad keitė spyną, dar kažką. Apklausiant ūkvedžius, visi parodymai buvo rašomi, rašoma tai, ką asmenys sakė. V. J. nurodė, kad J. V. teigė, kad dalį atsakomybės užkraus jiems. K. M. nurodė, jog M. V. vežė į mišką susitikti su J. V.. V. J. ir K. M. nurodė, kad tam tikras funkcijas atliko E. V.. Jie nematė kitų dirbančių asmenų, žinojo, kad tokie asmenys įdarbinti nes pildė tabelius, bet realiai šių asmenų nematė;

liudytojo I. G. parodymais, kai jis parodė, kad 2003 m., dirbo „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje. (duomenys neskelbtini) gimnazijoje dirbo trečiame aukšte. Mūrijo pertvaras tualete, trečiame aukšte. Kaltinamieji matyti. Matyti V. J., A. Z., E. V.. Nematė, ar jie dirbo kokį darbą. Biblioteką iš trečio aukšto į pirmą aukštą perkėlė jis su K. Iš kaltinamųjų niekas nedirbo bibliotekoje. Su R. Š. dirba kartu. R. Š. atėjo pas jį ir pasakė, kad nueitų pas prokurorą. Nuėjo pas prokurorą, pokalbis truko 3–4 minutes. Prokuroras kalbėjo apie lentynas, ar J. V. nedaro spaudimo. Prokuroras nesakė jam, ką turėtų pasakoti teisme. Po apklausos grįžo į mokyklą, grįžęs į mokyklą bendravo su J. V.. Susitiko su J. V. darbo vietoje. Kalbėjo su J. V., kad buvo prokuratūroje. Kai grįžo į mokyklą, mokyklos ūkvedis liepė rašyti paaiškinimą, kad nebuvo darbe. Į teismo posėdį atvažiavo su J. V., praeitą kartą į teismo posėdį važiavo autobusu;

liudytojo K. R. parodymais, kai jis parodė, kad bendravo su V. K. du kartus, kai gavo šaukimą, atėjo pas jį į namus, klausė, ką sakyti. Pasakė, kad nemeluotų, kad sakytų teisybę ir viskas. Tai buvo, kai byla buvo tiriama ikiteisminiame tyrime. Dažnai sutinka V. K.. Ikiteisminiame tyrime jis pradėjo sakyti kitaip. 2000 m. (duomenys neskelbtini) gimnazijoje technologijų kabinetą remontavo ir įrenginėjo du žmonės iš darbo biržos, jie darė naują pertvarą, J. V. nepatiko ir pasakė, kad jis su M. sutvarkytų kabinetą. J. parvežė šlifavimo mašiną, jis su M. nušlifavo parketą, nulakavo, paruošė tikybos kabinetą, duris tinkavo. Viską darė jis ir M. E. V. ir kiti kaltinamieji nieko nedirbo. Likus savaitei iki vasario 5 d. paklausė darbų mokytojo N., ar jį kviečia į apklausą, jis pasakė, kad kviečia dėl kabineto remonto. Paklausė, kas jo kabinetą remontavo, jam N. atsakė, kad jis ir M. Po teismo N. apsikabino ir pasakė, kad turėjo pasakyti kitaip, sakė, kad jo paprašė sakyti kitaip. M. girdėjo šitą pokalbį. Pasakė, kad jo reikalas, kaip sakyti. Pažįsta V. J.. Dirba mokykloje nuo 1995 m. Su V. J. sportuodavo, V. J. turėjo verslą. V. J. ir A. Z. dirbančių mokykloje nėra matęs;

liudytojos E. U. parodymais, kai ji parodė, kad 1999 m. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) gimnazijoje informatikos ir informacinių technologijų mokytoja. Kartu su ja dirbo L. D., A. V.. 2003 m. balandžio 2 d. gimė dukra, išėjo atostogų, o po dvejų metų grįžo į mokyklą. 2005 m. grįžo dirbti į mokyklą. Kas buvo atsakingas už kompiuterius, neprisimena. Kai grįžo iš dekretinių atostogų, V. Š. pradėjo dirbti. Ar buvo koks nors kitas asmuo su V. Š., kuris prižiūrėtų kompiuterius, neprisimena. Neatsimena, ar matė dirbančius kaltinamuosius. Nurodė, kad turėjo auklėjamąją klasę. Mokykloje būdavo talkos. Neprisimena, kas vežė lapus ir kasė sniegą. Lapai būdavo išvežti. Mokykla buvo remontuojama, kabinetai. Kas remontavo, negali pasakyti;.

papildomais liudytojo R. Š. parodymais, kai jis parodė, kad su darbininku A. I. ir iki bylos nagrinėjimo teisme, ir dabar bendrauja, pasišneka. Atsimena, kad atėjus jam į darbą lipant laiptais iš sporto salės į pirmą aukštą priešais atėjo A. I., jis jo paklausė, ką daryti, pasakė kad buvo išsikvietęs jį J. V. pas sekretorę ir jį išvadino įvairiais žodžiais, todėl, kad liudijo ne taip, kaip J. V. buvo nurodęs, pasakė, kad eitų pas prokurorą arba pas tuo metu vadovaujančias pareigas einančią R. D. ir parašytų pareiškimą. Nežino, ar A. I. ėjo, ar ne, kiek girdėjo, jis buvo nuėjęs pas R. D. ir skundėsi, kad jį J. V. iškoneveikė, kad teisme jis liudijo ne taip, kaip reikėjo J. V.. Daugiau A. I. nėra skundęsis, bet susitikęs R. Š. paklausdavo jo, ar nebuvo daugiau incidentų su J. V., jis atsakydavo, kad daugiau incidentų nebuvo. Ką jam sakė J. V., negirdėjo, bet, jeigu sekretorė V. D. būtų sąžininga, tai viską papasakotų, kaip buvo. Iki 2008 m. nėra dirbęs (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Apie priėmimą į (duomenys neskelbtini) gimnaziją dirbti 1997 m. reikėtų paklausti paties J. V., kaip jis turėdamas jo duomenis priėmė dirbti. 1997 m. jis, J. V. ir kiti kaltinamieji gerai sutarė, buvo įkūrę sporto klubą, rinkdavosi keletą kartų per metus (duomenys neskelbtini) mokykloje. Sporto klubo sekretoriumi buvo išrinktas J. V., tai buvo patogu, po kiekvieno susirinkimo J. V. arba jo sekretorė parašydavo susirinkimo protokolą, ir taip pas J. V. atsirado jo duomenys. Po to, kai reikėjo „Sodros“ pažymėjimo, kai pradėjo ieškoti pažymėjimo, prisiminė, kad jį buvo davęs J. V.. Į susirinkimo protokolą visada reikėdavo įrašyti duomenis, kas dalyvavo susirinkime. Pasiėmęs „Sodros“ pažymėjimą, pamatė, kad yra įrašas, paklausė J. V., koks tai įrašas, jis atsakė, kad nekreiptų dėmesio, kad viskas gerai. Nėra dirbęs 1997 m. (duomenys neskelbtini) gimnazijoje valytoju, nėra gavęs algos ir jokio užmokesčio. Ne vienintelis toks, kuris buvo įdarbintas jam nežinant. Prieš pusę metų namuose vyko remontas, žmona pamatė įrašą „Sodros“ knygelėje, ir priminė, kad jis neva dirbo (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Įrašas „Sodros“ knygelėje buvo prieš 16 m., to, ko realiai nedarė, neatsimena, kad būtų rašęs prašymą, kad priimtų dirbti valytoju. Tuo metu negalėjo dirbti valytoju, nes važinėjo į (duomenys neskelbtini). Jo pasas buvo atiduotas, kad darytų (duomenys neskelbtini) vizą. Visą mokyklos techninių darbuotojų dokumentaciją tvarkydavo ūkio reikalų pavaduotojas, bet su direktoriaus nurodymu. J. V. dabar vadovauja mokyklai per kitą asmenį, per B. ir M. B. vaduoja 2 savaites mokyklos direktorių. Kai ji tapo direktore, vadovavimas mokykloje pasikeitė. Papildomai apklaustas R. Š. parodė, kad pripažįsta, kad pasirašė prašymus. Neteigia, kad nerašė, sakė, kad neatsimina, kad būtų tokį raštą rašęs. Sausio 1 d. yra Naujųjų metų šventė ir niekas į darbą nepriima. Nežino, kas už jį pasirašinėdavo atlyginimų važtaraščius. Negavo iš mokyklos jokių pinigų. Negali pasakyti, kas per šitą laikotarpį gaudavo atlyginimus. Kai buvo padarytas 1998 m. balandžio 1 d. pirmas įrašas, matė šį įrašą. Tai sukėlė abejonių. Paklausė J. V., kodėl atsirado socialinio draudimo pažymėjime šitas įrašas, bet negali nurodyti, ką šis tuo metu atsakė. Neprisimena, ar buvo supažindintas su įsakymu atleisti iš darbo. Tuo laikotarpiu oficialiai niekur nedirbo. Nuo 1997 m. sausio iki 1997 m. rugsėjo 1 d. buvo draustas socialiai ir jam ėjo darbo stažas. Jis su visais čia sėdinčiais asmenimis draugavo. V. J.. G. B. pardavinėjo automobilius, varė automobilius iš (duomenys neskelbtini). G. B. tris mėnesius praleido kalėjime (duomenys neskelbtini). Apie banko kortelę nieko nėra girdėjęs, bet yra girdėjęs, kad V. J. pakeitė parodymus: ikiteisminiame tyrime jis davė vienus parodymus, o teisme kitus. V. J. yra sakęs, kad mokėdavo J. V. pinigus už tai, kad jis jį įdarbinęs. Jis pasakė, kad V. nieko neskolingas, nes jis moka pinigus už tai, kad jo knygelė dirba. I. M. asmeniškai nepažįsta. Ją žino tik iš matymo. Žino, kodėl ji buvo atleista iš darbo. Į (duomenys neskelbtini) gimnaziją nevaikščiojo pasiimti algos ir pasirašyti algalapyje. Girdėjo kalbas, kad V. J. buvo sumokėta 30 000 Lt, todėl jis pakeitė parodymus. Jeigu žinotų, kas konkrečiai taip pasakė, pasakytų. Jeigu teismas J. V. būtų nušalinęs nuo pedagogo pareigų, tai didesnė dalis žmonių nebūtų pakeitę parodymus. J. V. darė spaudimą liudytojams, ir ne vienas tai žino. Darbuotojams pasakė, kad tai nušalintas direktorius, kuris neturi teisės mokyklos darbuotojams vadovauti. Eilinis mokytojas neturi teisės kištis į mokyklos vadovavimą. Mokykloje J. V. buvo kaip diktatorius. J. V. mokykloje darė tai, ką norėjo. Mokykla yra vieša įstaiga, į kurią galėtų ateiti bet kuris žmogus. Kai J. V. atleido jį iš darbo, visiems buvo pasakyta, kad, jeigu R. Š. pamatys prie mokyklos, iš karto pasakytų J. V. arba skambinti į policiją. Vertinant pagal pasiektus rezultatus per 2 metus, kai J. V. nebuvo direktorius, rezultatai visuose srityse buvo daug geresni. J. V. būdamas direktoriumi nieko stebėtino nepadarė. Jis per mokyklą reklamavo save. Dėl mokyklos remonto darbų nemano, kad tai buvo vieno J. V. nuopelnas. Dabar mokykla yra renovuojama. Pradėjo įrenginėti ir treniruoklių salę. Apie 10 000 Lt gavo iš rėmėjų. Treniruoklių salė veiks mokykloje. J. V. neprisidėjo prie šito. Nurodė, kad ne jam spręsti, kodėl jis liudytojas, o V. J. kaltinamasis. Pasielgė pilietiškai ir pasakė apie J. V. mokykloje įkurtą „UAB-ą“. Pats nematė, kaip J. V. važiuoja pas liudytojus tartis. Jam skundėsi R., I. dėl jiems daromo poveikio. Elektrikas šiais mokslo metais skundėsi. Turėjo girdėti ir V. D., kaip elektrikas buvo iškoneveiktas mokyklos patalpose. Klausė jo, ką daryti, pasakė, kad eitų į prokuratūrą, ir rašytų pareiškimą;

papildomais liudytojo K. R. parodymais, kai jis parodė, kad technologijų kabinetą remontavo du kūrikai: D. ir A., kurio pavardės nežino. Direktoriui J. V. nepatiko, kaip jie dirbo. Juos atleido ir paskyrė dirbti M., jį. E. V. sudėjo parketą. Jie nušlifavo. Po to paskyrė dirbti mokyklos koridoriuje, dažyti grindis. E. V. darė kitus darbus. Technologijų kabinete nereikėjo atlikti elektros darbų. Negalėjo būti, kad darbai būtų buvę atlikti ne jų darbo metu. 2007 m. mokyklos biblioteką ir skaityklą įrengė K., I., G. V. K. ilgus metus dirbo pas G. B., prižiūrėjo vaikus. Tarp G. B. ir V. K. yra geri santykiai. Kurį laiką algas atsiimdavo pas sekretores. Nežino, ar atsiimant algą galėjo kas pasirašyti už R. Š.. R. Š. pavardės algalapiuose namatydavo. Matydavao mokytojus, darbuotojus, kad ateina pasiimti algų. G. B. 2002–2004 m. buvo uždarytas. Juos sulaikė (duomenys neskelbtini). Kartu su G. B. buvo sulaikytas ir T. Mokykloje buvo iškabintas dirbančiųjų darbuotojų sąrašas. Netyčia sekretorė išmetė algalapius, tai mokytojai dar klausė, kas yra A. Z., G. B.. Apie 1999–2000 m. atėjo į dirbtuves G. B., V. J. ir A. Z., pasiėmė kastuvus ir išėjo į lauką. A. Z. nebuvo, nes jis gyvena (duomenys neskelbtini). J. V. buvo pranešta, kad atvažiuoja darbo inspekcija tikrinti žmonių. Pusę valandos pabuvo kaltinamieji mokyklos kieme ir išėjo. Jie imitavo darbą. Tai gali patvirtinti ir M. Jis jam apie tai dar priminė. Nežino, ar 1997 m. buvo iškabinami darbuotojų sąrašai. Sakė, kad mokytojų kambaryje buvo kabinami mokyklos darbuotojų sąrašai. Visus darbus mokykloje atliko jis, M. N., V. Dirbdavo už šešis, tai J. V. imdavo pinigus. Su J. V. buvo šeimos draugai. Kaltinamieji prisiima sau atsakomybę. Iki baudžiamosios bylos su J. V. buvo geri šeimos draugai. Nurodė, kad 2002 m. stomatologijos kabinetą įrengė K., įrengiant ankstyvosios reabilitacijos centrą G. B., V. J., A. Z. ir E. V. nedalyvavo. Balkonus sporto salėje pastatė jis ir M. Sporto salėje karkasus sudėjo įmonė, o jis su M. padarė apdailą, grindis. Įrengė stalo teniso salę, padarė logopedo kabinetą. 2003 m. suremontuotas trečias aukštas ir mergaičių tualetas, tai darė įmonė. Lietuvių kalbos kabinetą suremontavo įmonė. Trečią aukštą darė įmonės, 2004 m. suremontuota sporto salė, tai darė kūno kultūros mokytojai. Socialinio pedagogo kabinetą, valgyklą darė E. V.. Įrengta konferencijų salė, tai darė įmonė, 2005 m. rengta gimnastikos salė, ją tvarką darbininkai K. su G. Nežino, kas nuėmė bibliotekos guminę dangą. Nematė, kad kaltinamieji būtų dirbę šeštadieniais, sekmadieniais. Neteko matyti dirbančio A. Z.. Dirbo kas trečią naktį. Per mėnesį išeidavo po 10 budėjimų, išeidavo du šeštadieniai ir sekmadieniai, kartas vienas;

papildomais liudytojo N. V. parodymais, kai jis parodė, kad dirbo technologijų mokytojas. Turėjo savo kabinetą. Kabinetas buvo remontuojamas keletą kartų. Mokykloje dirbu 15 metų Visada tose pačiose pareigose ir tame pačiame kabinete. Technologijų kabinetas buvo remontuotas du kartus. K. R. nėra remontavęs technologijos kabineto. K. R. nematė, dirbančio savo kabinetą Kabinetą yra remontavę E. V., A. Z., G. B. ir V. J.. Ką konkrečiai dirbo, neprisimena. Kai liudijo teisme, po posėdžio, kuris vyko prieš kelis mėnesius, priėjo K. R. ir priekaištavo, kad ne jo naudai kažką pasakė. Jis man priekaištavo, kad ne jo naudai liudijo teisme. Remontuojant darbo kabinetą, ar buvo M., neatsimena. Žmonių pavardžių neatsimena. E. V. atsimena. Visi jie dirbo darbus bendrai. Ūkvedys K. atėjo, kai jie kalbėjosi su K. R., K. R. pokalbį greitai nutraukė, ūkvedys paklausė, kas vyksta, K. R. pasakė, kad nieko svarbaus. Po to su K. R. neteko bendrauti;

specialistės D. P. parodymais, kai ji parodė, kad jos darbo stažas yra 9–10 metų, o statyboje dirba apie 30 metų. Savo pateiktas išvadas tvirtina, nes tai paremta rekomendaciniais įkainiais, patvirtintais rekomendacinio sertifikavimo centre. Darbai, kurie buvo atlikti (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, nebuvo atlikti geros kvalifikacijos specialistų. Darant apdailos darbus turi būti technologinis procesas. Pateikė duomenis kiekiams. Iš karto jos prašė patikrinti viską, bet tai reikėtų labai daug laiko ir daug kainuotų. Vartė inventorizacines bylas, matė brėžinius. Paprašė, kad pagal patalpas surašytų visus darbų kiekius: sienų kvadratūrą, lubų kvadratūrą, grindų kvadratūrą, pasižiūrėjo, kad kiekiai turėtų atitikti. Pagal rekomendacinius įkainius, patvirtintus įkainių sertifikavimo centre, įvertino atliktus darbus. Ėmė supaprastintą variantą, glaistymą, dažymą. Jos tikslas buvo pagal rekomendacinius įkainius įvertinti medžiagų normas, laiko normas, darbų normas. Atliktiems darbams technikos nereikia, prietaisų nereikia. Prietaisus dauguma žmonių turi. Pagal savo atestatą neturi teisės remtis kažkuo kitu, turi remtis rekomendaciniais įkainiais. Darbą vertina su įkainiu. Yra nurodytos norminės laiko sąnaudos, norminis medžiagų kiekis. Jis turi naudotis tik tuo. Įkainiai kai kur yra didesni, nei realiai reikia. Tobulėja technologijos, dažai, normos nesikeičia. Rekomendaciniai įkainiai tvirtinami du kartus per metus. Yra atliekami statistiniai tyrimai, įmonės, kurios patenka į tyrimus, turi detalizuoti, kiek jos atlieka darbų, kiek sunaudoja medžiagų. Iš jų pateiktų duomenų koreguojamos medžiagų kainos, darbo užmokesčio kainos. Laiko normos galėtų būti ir mažesnės, bet tai nėra vertinama. Jeigu reikėtų nudažyti salės sieną, tai ji skaičiuoja sienos kvadratus ir parenka rekomendacinį įkainį pagal tų darbų technologiją. Įvedus į sistemą dažymo kiekį, automatiškai pagal rekomendacinį įkainį duodama laiko norma vienetui, vienam kvadratui. Jeigu kvadratą darys vienas ar du žmonės, laiko norma kvadratui nesiskirs, sutrumpės sienos padarymo laikas, tą patį kvadratą turės padaryti per tą laiko normą nes turės būti padaryta pertrauka nuglaistyti. Jeigu būna didelis objektas, apskaičiuojamas rekomendacinis laikas išviso, dalijama iš numanomo žmonių kiekio, dalijama iš darbo laiko savaitei ir nustatomas objekto atlikimo laikas. Apskaičiuojamas rekomendacinis laikas visiems darbams, apskaičiuojama, kiek reikės žmonių, ir pasakoma, per kiek laiko. Įvertinus laiko normas ir darbų kiekį, (duomenys neskelbtini) gimnazijoje nebuvo atlikti didelės apimties darbai. Pateikė laiko normas. (duomenys neskelbtini) gimnazijoje buvo atlikti senesni darbai, bet medžiagos buvo šiuolaikinės. Pati apžiūrinėjo (duomenys neskelbtini) gimnazijoje atliktus darbus. Duomenis jai pateikė J. V.. Sakė, kad pateiktų kiekius, ji juos pagal inventorizacinę bylą patikrino, jai viskas atitiko. Pateikiant duomenis, su įmonėmis sutarčių nepateikė, nes sakė, kad į tai nežiūrės. Vertino, kiek reikia laiko normos ir medžiagų reikia tam atlikti. Sutarčių nevertino, nežiūrėjo. Kai buvo mokykloje, turėjo galimybę vertinti, kokia technologija naudota darant sienas. Gruntavimą nurodo elementarų, tiek, kiek reikia. Pagal sienos struktūrą matosi, ar ji buvo glaistyta, ar ne. Rėmėsi 2012 m. rekomendaciniais įkainiais, nes rekomendaciniai įkainiai atnaujinami du kartus per metus. Į programą įsivedimus 2010 m. galima būtų rasti, o 2002 m., jau nebėra. Būtų labai apkraunama sistema. Laiko ir medžiagų normos nesikeičia, keičiasi kategorinis darbo užmokestis ir medžiagų kainos. Konstatavo faktą pagal aprašą, kurį pateikė kiek darbų buvo atlikta. Rekomendaciniais įkainiais remdamasi įvertino, kiek tai būtų – rekomendacinė laiko norma. Konstatavo, kad tai padaryta, bet savo išvadose nekonstatavo, kas tai padarė, nes tai nebuvo jos tyrimo objektas. J. V. pateikė darbų aprašą. Prašė, kad jis pateiktų darbų aprašą konkrečiai pagal kabinetus, kiek buvo darbų atlikta. Šitą aprašą pridėjo kaip priedą prie specialistės išvados. Šitas aprašas buvo sudarytas J. V.. Žmogaus laiko norminės sąnaudos apskaičiuojamos taip: buvo chronometruojama ir nustatoma, per kiek laiko technologiškai darbai atliekami. Kvalifikuotas darbuotojas darbą padaro greičiau. Pagal laiko normas stebėdavo vidutinės kvalifikacijos darbuotojus. Skaičiuodama laiko normas rėmėsi pagal vidutinės kvalifikacijos darbuotojo atliktą darbą per tam tikrą laiką. Tai nieko neduotų, ir taip matosi, kad darbai padaryti. Jeigu darbus dirba bendrovės, jos išrašo atliktų darbų aktus su kiekiais. Atlikus apmatavimus, kur bendrovės darė, kur darbai buvo papildomai daryti, galima nustatyti, kas ir kiek dirbo. Pažiūrėjus įmonių atliktų darbų apimtis ir įvertinus visas apimtis galima skaičiuoti. Darbus galima išskirti – ar bendrovė darė, ar darbuotojai, jeigu bendrovės – jos pateikia atliktų darbų aktus. Yra laiko norma, įmonių kiekiai, jeigu papildomai kažkas dirbo, tai viskas yra įvertinama pagal laiko normą ir ji duoda apčiuopiamą įvertinimą, kiek tai galima padaryti. Nežino, kodėl ją pasirinko J. V.. Tokia ekspertė (duomenys neskelbtini) yra viena;

papildomais liudytojos I. M. parodymais, kai ji parodė, kad (duomenys neskelbtini) mokykloje dirbo 1997 m. pavaduotoja. Nepriiminėjo darbuotojų į darbą. Darbuotojus į darbą priiminėjo direktorius. Dokumentų dėl darbuotojų priėmimo į darbą netvarkė. Nuo 1997 m. sausio iki rugpjūčio pabaigos dirbo (duomenys neskelbtini) mokykloje. Tuo metu darbuotojams išmokėdavo atlyginimus. Darbuotojų pavardžių neatsimena. Praėjo daug metų. Mokykloje darbą baigė 1997 m. rudenį. Per šį laikotarpį mokėdavo mokyklos darbuotojams atlyginimus. Žmogus ateidavo, pasiimdavo atlyginimą ir pasirašydavo arba pateikdavo įgaliojimą kitam asmeniui perduoti pinigus, bet tokių atvejų nebuvo daug. Negali pasakyti, ar dirbo R. Š., neprisimena. Prižiūrėdavo techninius darbuotojus. Niekada nebuvo nesusipratimo, kad kažkam iš darbuotojų nebūtų išmokamas atlyginimas. Iš švietimo skyriaus gaudavo algalapį ir pagal tą algalapį (kuriame buvo vardinis darbuotų sąrašas) ateidavo žmonės ir pasiimdavo algą. Darbuotojus, kurie dirbo seniau mokykloje, pažinojo, o jeigu žmogaus nepažinojo, klausė pavardės, pažiūrėdavo dokumentą ir tada išmokėdavo algą. Atlyginimus reikėdavo išmokėti per tris dienas. Nebūdavo atvejų, kad direktorius ateitų, pasiimtų pinigus ir pasakytų, kad atiduos juos darbuotojui;

dokumentų pateikimo 2011-11-10 protokolu, kuris liudija, kad R. A. pateikė Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą SD Nr. (duomenys neskelbtini), išd. 1993-08-01 ir (duomenys neskelbtini) universiteto bakalauro diplomą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), išd. 1999-06-18, Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog R. A. 1999 m. (duomenys neskelbtini) universiteto (duomenys neskelbtini) fakultete baigė dailės ir darbų studijų programą ir jai suteiktas Socialinių mokslų bakalauro kvalifikacinis laipsnis. Socialinio draudimo pažymėjime įrašyta, kad R. D. (A.), nuo 1993-08-01 pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) r. valdybos švietimo skyriuje, pirmojoje vidurinėje mokykloje, valytoja. 1994-08-01 atleista iš valytojos pareigų. Nuo 1994-12-05 iki 1994-12-29 dirbo (duomenys neskelbtini) rajono valdybos švietimo skyriuje (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje, valytoja. Nuo 1995-02-11 pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) rajono valdybos švietimo skyriaus (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje (duomenys neskelbtini) mokykloje, 1996-10-01 atleista iš darbo. 1996-11-01 pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje, sarge. 1997-04-01 atleista iš darbo sarge. Įrašai patvirtinti direktoriaus J. V. parašu (5 t., 76–87 b. l.);

(duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės 2011-06-27 raštu „Dėl informacijos pateikimo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)“, kuriuo pateiktose R. D. asmeninėse sąskaitose, nurodyta, kad laikotarpiu nuo 1995-04 iki 1997-04-01 buvo išmokėta 5912,28 litų (5 t., 91–94 b. l.);

dokumentų pateikimo 2011-11-03 protokolu, iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini) gimnazijos administracija pateikė R. D. asmens bylą Nr. (duomenys neskelbtini), iš 5 lapų, kurioje užfiksuota, kad 1993-08-01 R. D. priimta dirbti (duomenys neskelbtini)1-ojoje vidurinėje mokykloje, valytoja, o 1994-08-01 R. D. atleista iš valytojos pareigų. Dokumentų, susijusių su vėlesniu jos darbu (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, byloje nėra (2 t., 56, 61–66 b. l.);

asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2011-05-03 protokolais, iš kurių matyti, kad I. M. atpažino E. V. kaip matytą asmenį, tačiau neprisimena, ar jis dirbo (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. I. M. nepažino G. B., kaip mokykloje dirbusio asmens (5 t., 100–103 b. l.);

2011-03-04 pažyma apie asmenis, kirtusius Lietuvos Respublikos sieną, iš kurios matyti, kad G. B. laikotarpiu nuo 2000-04-17 iki 2007-03-28 periodiškai kirto Lietuvos Respublikos valstybinę sieną (9 t., 164–169 b. l.);

2011-03-28 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad V. N. neatpažino A. Z., kaip asmens dirbusio (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (5 t., 175–176 b. l.);

2011-02-18 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, iš kurių matyti, kad G. K. atpažino V. J., kaip asmenį, kuris ateidavo į mokyklą pasportuoti. A. Z. kaip gimnazijoje dirbusio asmens neatpažino (5 t., 179–182 b. l.);

2011-03-04 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolais, iš kurių matyti, kad R. P. A. Z., V. J., G. B. kaip gimnazijoje dirbusių asmenų neatpažino (5 t., 186–191 b. l.);

2011-03-04 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu – B. L. V. J. kaip gimnazijoje dirbusio asmens neatpažino (5 t., 194–195 b. l.);

2011-02-09 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, iš kurių matyti, kad J. V. V. J. ir A. Z. neatpažino kaip gimnazijoje dirbusių asmenų; G. B. pažino kaip trenerį, jį matydavo sporto salėje, tačiau jis mokykloje nedirbo (5 t., 199–200 b. l.; 6 t., 1–2, 5–6 b. l.);

2011-02-09 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, iš kurių matyti, kad A. I. V. J. ir A. Z. neatpažino kaip gimnazijoje dirbusių asmenų. (6 t., 12–15 b. l.);

2011-03-17 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad A. I. nurodė, jog jam iš veido bruožų matytas G. B., tačiau nepamena, kur jis jį matė (6 t., 19–20 b. l.);

2011-02-09 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, iš kurių matyti, kad J. J. V. J. ir A. Z. neatpažino kaip gimnazijoje dirbusių asmenų, A. Z. veido bruožai panašūs į mokykloje dirbusio A. ar A. T. veido bruožus (6 t., 26–29 b. l.);

2011-03-18 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad J. J. G. B. neatpažino kaip mokykloje dirbusio asmens(6 t., 32–33 b. l.);

2011-03-02 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, iš kurių matyti, kad Z. K. nepažino G. B. ir V. J. kaip gimnazijoje dirbusių asmenų (6 t., 46–49 b. l.);

2011-03-02 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, iš kurių matyti, kad I. G. nepažino G. B. ir V. J., kaip gimnazijoje dirbusių asmenų (6 t., 55–58 b. l.);

2011-03-09 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad A. G. nepažino V. J. kaip gimnazijoje dirbusio asmens (6 t., 61–62 b. l.);

2011-03-02 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, iš kurių matyti, kad R. V. neatpažino G. B., V. J. ir A. Z. kaip gimnazijoje dirbusių asmenų (6 t., 66–71 b. l.);

2011-05-02 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad G. Š. atpažino G. B. kaip asmenį, su kuriuo sportuodavo (6 t., 74–75 b. l.);

2011-05-02 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad G. D. neatpažino E. V. kaip asmens, dirbusio (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (6 t., 78–79 b. l.);

2011-05-02 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad L. M. neatpažino G. B. kaip asmens, dirbusio (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (6 t., 86–87 b. l.);

2011-02-21 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad J. J. neatpažino V. J. kaip asmens, dirbusio (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (6 t., 90–91 b. l.);

2011-03-01 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad R. K. nurodė, jog jai yra matyti V. J., A. Z. veido bruožai, tačiau neprisimena, ar šie asmenys dirbo (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Jos darbo metu šie asmenys tikrai nebuvo nuolatiniai gimnazijos darbuotojai. Neatpažino G. B. kaip asmens, dirbusio (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (6 t., 95–100 b. l.);

2011-02-24 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolais, iš kurių matyti, kad A. K. neatpažino A. Z., V. J. kaip asmenų, dirbusių (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (6 t., 113–116 b. l.);

2011-02-21 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad L. S. neatpažino V. J. kaip asmens, dirbusio (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (6 t., 103–104 b. l.);

2011-02-24 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, iš kurių matyti, kad D. M. neatpažino A. Z., V. J. kaip asmenų, dirbusių (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (6 t., 107–110 b. l.);

2011-02-24 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, iš kurių matyti, kad S. P. neatpažino A. Z., V. J. kaip asmenų, dirbusių (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (6 t., 120–123 b. l.);

2011-03-17 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad S. P. atpažino G. B. kaip asmenį, kuris buvo sporto treneris arba sportuojantis asmuo, jis mokykloje nedirbo (6 t., 126–127 b. l.);

2011-02-18 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, iš kurių matyti, kad B. K. atpažino V. J. kaip varžybų dalyvį, nes jai tekdavo budėti per varžybas, kaip medikei. Galėjo šį asmenį matyti žaidžiantį krepšinį prieš 3–4 metus. Jo dirbančio (duomenys neskelbtini) gimnazijoje tikrai nėra mačiusi; atpažino A. Z. kaip asmenį, matytą (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, tačiau neatsimena, ar šis asmuo dirbo (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, jį yra mačiusi kelis kartus, mano, kad jis atliko kažkokią darbo funkciją, gal jį matė, kai dirbo socialine pedagoge, kai sėdėjo raštinėje (6 t., 131–134 b. l.);

2011-03-09 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad V. U. neatpažino V. J. kaip asmens, dirbusio (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (6 t., 137–138 b. l.);

2011-03-08 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, iš kurių matyti, kad B. R. atpažino G. B., nurodydama, kad jis yra panašus į asmenį, kuris (duomenys neskelbtini) gimnazijoje vedė karatė būrelį, jo dirbančio mokykloje ar prie mokyklos nėra mačiusi. Neatpažino A. Z. ir V. J. kaip asmenų, dirbusių (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (6 t., 142–147 b. l.);

2011-03-03 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, iš kurių matyti, kad R. R., neatpažino G. B., A. Z. ir V. J., kaip asmenų dirbusių (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (6 t. b. l. 150-155);

2011-08-19 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, iš kurių matyti, kad D. N. atpažino G. B. kaip asmenį, kurį kelis kartus yra mačiusi einantį mokyklos pirmojo aukšto koridoriuje. Taip pat nurodė, kad jai yra matytas A. Z., tačiau nežino, kur ir kokiomis aplinkybėmis jį matė. Neatpažino V. J. ir E. V. kaip asmenų, dirbusių (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (6 t., 159–166 b. l.);

2011-04-13 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad D. R. neatpažino V. J., G. B. kaip asmenų, dirbusių (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (6 t., 180–183 b. l.);

2011-02-23 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad E. M. neatpažino V. J. kaip asmens, dirbusio (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (6 t., 188–189 b. l.);

2011-03-04 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, iš kurių matyti, kad L. S. atpažino V. J. kaip asmenį, matytą mokykloje. Šis asmuo mokykloje nedirbo, rakto šiam asmeniui nebuvo išdavusi; atpažino G. B. kaip asmenį, matytą mokykloje, prasilenkiant koridoriuje, jis mokykloje nedirbo; neatpažino A. Z. kaip asmens, dirbusio (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (6 t., 193–198 b. l.);

2011-03-03 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, iš kurių matyti, kad A. D. neatpažino V. J., A. Z. kaip asmenų, dirbusių (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Taip pat nurodė, kad ji J. V. rodytos nuotraukos neįsidėmėjo, tik į ją žvilgtelėjo, todėl neatpažįsta, kurio asmens nuotrauką rodė J. V. (7 t., 4–7 b. l.);

2011-03-03 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, iš kurių matyti, kad M. Š. atpažino G. B. kaip asmenį, matytą mokyklos koridoriuje. Jį galėjo matyti, kai dirbo prie sporto salės, šį asmenį matė kelis kartus, kitaip jo nebūtų įsidėmėjusi. Šio asmens dirbančio mokykloje nėra mačiusi; atpažino V. J. kaip asmenį, kurio nuotrauką rodė J. V., apie šį asmenį davė parodymus (7 t., 13–16 b. l.);

2011-03-03 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, iš kurių matyti, kad E. B. neatpažino V. J., G. B. kaip asmenų, dirbusių (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (7 t., 19–22 b. l.);

2011-03-01 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, iš kurių matyti, kad A. M. neatpažino A. Z., G. B. kaip asmenų, dirbusių (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Atpažino V. J. kaip asmenį, kurio nuotrauką rodė J. V. (7 t., 26–31 b. l.);

2011-03-16 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad A. M. atpažino G. B. kaip asmenį apie porą kartų matytą mokykloje, matė jį ateinantį į raštinę. Šį asmenį matė atėjusį ir 2011-03-14, matė jį einantį su direktoriumi koridoriuje. Šio asmens dirbančio nėra mačiusi. (7 t. b. l. 34-35);

2011-03-01 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, iš kurių matyti, kad Z. G. atpažino V. J. kaip asmenį, kurio nuotrauką rodė J. V. ir apie kurį davė parodymus; atpažino A. Z. kaip neseniai, apie 2007 metus, matytą asmenį, jį matė besikalbantį kompiuterių klasėje su direktoriumi, šis asmuo kažką žiūrėjo prie kompiuterio. Vėliau šį asmenį taip pat yra mačiusi kelis kartus prie sporto salės, praeinantį koridoriumi. Šis asmuo nėra A. apie kurį davė parodymus, taip pat ne tas asmuo, kuris mokykloje dirbo darbininku ir kurio vardo ir pavardės neprisimena (7 t., 39–42 b. l.);

2011-03-22 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad Z. G. neatpažino G. B. kaip asmens, dirbusio (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (7 t., 46–47 b. l.);

2011-03-02 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, iš kurių matyti, kad V. M. atpažino V. J. kaip asmenį, kurio veido bruožai jai yra matyti, jis gali būti sportininkas, jį galėjo matyti pas direktorių, tačiau nežino, ar šis asmuo dirbo (duomenys neskelbtini) gimnazijoje; atpažino A. Z. kaip matytą asmenį, dirbančio mokykloje šio asmens nėra mačiusi; atpažino G. B. kaip matytą asmenį, jį matė praeinantį su direktoriumi, dirbančio jo nematė (7 t., 50–55 b. l.);

2011-03-01 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, iš kurių matyti, kad V. G. atpažino V. J. kaip asmenį, kelis kartus matytą (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Šis asmuo darbininku nedirbo. Ji yra su šiuo asmeniu prasilenkusi koridoriuje, prie direktoriaus kabineto. Jis nėra tas asmuo, kurį matė sėdintį prie kompiuterio; atpažino A. Z. kaip asmenį, panašų į tą, kurį matė sėdintį prie kompiuterio (7 t., 82–85 b. l.);

2011-04-08 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad I. B. neatpažino G. B. kaip asmens, dirbusio (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, bei nurodė, kad jį matė prieš 2 mėnesius mokykloje, jis laukė raštinėje, mano, kad direktoriaus, raštinėje taip pat buvo V. D., anksčiau šio asmens mačiusi nebuvo (7 t., 65–66 b. l.);

2011-02-10 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, iš kurių matyti, kad E. S. nurodė, kad A. Z. veido bruožai lyg ir matyti, tačiau negali pasakyti, ar šis asmuo dirbo (duomenys neskelbtini) gimnazijoje; V. J. neatpažino kaip asmens, dirbusio (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (7 t., 100–103 b. l.);

2011-04-20 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad E. S. neatpažino G. B., kaip asmens dirbusio (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (7 t., 106–107 b. l.);

2011-04-20 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad V. Š. neatpažino G. B. kaip asmens, dirbusio (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (7 t., 114–115 b. l.);

2011-10-10 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, iš kurių matyti, kad N. B. neatpažino G. B., V. J., A. Z. kaip asmenų, dirbusių (duomenys neskelbtini) gimnazijoje; atpažino E. V. kaip J. V. brolį, kurį matė remontuojant jos kabinetą (7 t., 118–125 b. l.);

2011-10-13 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, iš kurių matyti, kad A. Š. atpažino G. B., kaip asmenį, kurį labai seniai matydavo (duomenys neskelbtini) gimnazijoje; neatpažino A. Z., V. J., E. V. kaip asmenų, dirbusių (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (7 t., 128–135 b. l.). Ji iš matymo pažįsta G. B., su juo nebendrauja, tik susitikusi pasisveikina. Nepamena, kada paskutinį kartą jį matė. Jį pažįsta, nes anksčiau bendraudavo su jo žmona, todėl žino, kad jis buvo imtynininkas ir treneris, tačiau nežino, kur jis dirbo. Ji nepamena, kad būtų jį mačiusi mokykloje dirbant kokius nors darbus (7 t., 136–137 b. l.);

2011-10-17 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, iš kurių matyti, kad G. V. neatpažino A. Z., V. J. kaip asmenų, dirbusių (duomenys neskelbtini) gimnazijoje; atpažino E. V. kaip J. V. brolį, nurodė, kad jo dirbančio mokykloje nėra mačiusi (7 t., 138–143 b. l.);

2011-10-17 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, iš kurių matyti, kad G. A. neatpažino A. Z., V. J., E. V., G. B. kaip asmenų, dirbusių (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (7 t., 146–153 b. l.);

2011-10-18 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, iš kurių matyti, kad G. D. neatpažino A. Z., V. J. kaip asmenų, dirbusių (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (7 t., 156–159 b. l.);

2011-10-20 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, iš kurių matyti, kad S. K. atpažino G. B. kaip J. B. vyrą ir nurodė, kad nepamena, kad jis būtų dirbęs mokykloje; atpažino E. V. kaip J. V. brolį, kurį anksčiau dažnai rytais matydavo mokyklos kieme, yra mačiusi jį nešant kažkokią dėžę; neatpažino A. Z. ir V. J. kaip asmenų, dirbusių (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (7 t., 162–169 b. l.);

2011-10-05 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, iš kurių matyti, kad R. Š. neatpažino A. Z., V. J. kaip asmenų, dirbusių (duomenys neskelbtini) gimnazijoje; atpažino G. B. kaip (duomenys neskelbtini), turėjusį parduotuvę, ar jis dirbo gimnazijoje, nežino; atpažino E. V. kaip matytą asmenį, ar jis dirbo gimnazijoje, pasakyti negali (7 t., 172–179 b. l.);

2011-10-24 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, iš kurių matyti, kad L. V. neatpažino G. B., V. J., A. Z. kaip asmenų, dirbusių (duomenys neskelbtini) gimnazijoje; atpažino E. V. kaip J. V. brolį (8 t., 13–20 b. l.);

2011-10-11 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, iš kurių matyti, kad (duomenys neskelbtini) neatpažino V. J., A. Z. kaip asmenų, dirbusių (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (7 t., 184–187 b. l.);

2011-10-24 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, iš kurių matyti, kad S. S. neatpažino V. J., G. B., E. V., A. Z. kaip asmenų, dirbusių (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (8 t., 3–10 b. l.);

2011-10-10 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, iš kurių matyti, kad V. V. neatpažino E. V., V. J., A. Z., G. B. kaip asmenų, dirbusių (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. (7 t., 190–197 b. l.);

2011-12-14 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, iš kurių matyti, kad K. N. neatpažino A. Z., G. B., V. J. kaip asmenų, dirbusių (duomenys neskelbtini) gimnazijoje; atpažino E. V. kaip J. V. brolį, kurį matydavo aikštelėje prie mokyklos, nes jo žmona dirbo gimnazijoje, ir nematė, kad jis gimnazijoje dirbtų kokius nors darbus (8 t., 23–30 b. l.);

2011-11-03 dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad D. Š. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) gimnazijoje atliktų darbų sąrašą bei juos patvirtinančių dokumentų kopijas (4 t., 92–136 b. l.);

1989 08 07 (duomenys neskelbtini) rajono liaudies Švietimo skyriaus įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, iš kurios matyti, kad šiuo įsakymu J. V. nuo 1989 m. rugpjūčio 1 d. skiriamas V. V. vidurinės mokyklos direktoriumi (1 t., 178 b. l.);

1997-10-02 prašymu, iš kurio matyti, kad 1997-05-30 Švietimo ir mokslo ministerijos kolegijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl gimnazijos statuso teikimo“ (duomenys neskelbtini) vidurinei mokyklai suteiktas gimnazijos statusas (1 t., 179 b. l.);

2000-12-14 (duomenys neskelbtini)r. tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), „Dėl ūkinio – finansinio savarankiškumo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės švietimo įstaigose“, kuriuo, vadovaujantis LR Švietimo ir mokslo ministerijos 1999-08-19 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintu Bendrojo lavinimo mokyklų nuostatų XVI skirsnio 57 punktu, (duomenys neskelbtini)r. savivaldybės taryba leido (duomenys neskelbtini) gimnazijai savarankiškai tvarkyti ūkinę - finansinę veiklą nuo 2001-01-01 (1 t., 156 b. l.);

2005-09-14 (duomenys neskelbtini) r. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl mokyklos direktoriaus pareigybės aprašymo patvirtinimo“, iš kurio matyti, kad mokyklos direktoriaus pareigybės aprašymo IV skyriaus 5.1 p. numatyta, kad direktorius privalo vadovauti mokyklai ir vykdyti darbdavio funkcijas ir pareigas mokyklos darbuotojų atžvilgiu, užtikrinti mokyklos funkcionavimą, kokybišką įstaigai deleguotų funkcijų vykdymą; 5.4 p. – praktiškai įgyvendinti valstybinę ir regioninę švietimo politiką mokykloje, vadovauti mokyklos strateginio plano ir metinių veiklos programų, švietimo programų, metinės išlaidų ir pajamų sąmatos rengimui ir gyvendinimui, analizuoti mokyklos veiklos ir valdymo išteklių (intelektinių, materialinių, finansinių) būklę, rūpintis jų saugojimu, atnaujinimu. 5.5 p. – organizuoti ir vykdyti nuolatinę mokyklos veiklos priežiūrą, vertinti darbuotojų darbo rezultatus, skatinti atestuotis pedagogus, valstybės numatyta tvarka organizuotis kvalifikacijos tobulinimo renginius bei atestaciją, inicijuoti vidaus audito vykdymą (1 t., 181–183 b. l.);

2011-04-12 (duomenys neskelbtini) r. savivaldybės administracijos raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, jog pagal LR Biudžeto sandaros įstatymo 26 straipsnio 4 punktą savivaldybės biudžetą sprendimu tvirtina savivaldybės taryba biudžetiniams metams. Sprendime nurodomas bendras biudžetas ir jų paskirstymas biudžetinėms įstaigoms pagal biudžetinių įstaigų pateiktus lėšų poreikio projektus. Asignavimai patvirtinami išlaidoms, tame skaičiuje darbo užmokesčiui ir turtui įsigyti. Taip patikimos lėšos asignavimų valdytojams. Sprendimais yra patvirtinamas biudžetas ir (duomenys neskelbtini) gimnazijai kaip savivaldybės biudžetinei įstaigai. Pagal LR Biudžeto sandaros įstatymo 7 straipsnį biudžeto asignavimų valdytojai yra atsakingi už programų sąmatų sudarymą, jų vykdymą, atsiskaitymą su darbuotojais. (duomenys neskelbtini) gimnazijai savivaldybė lėšas perveda remiantis pateiktomis paraiškomis pagal sąmatą, todėl (duomenys neskelbtini) gimnazijos darbuotojams darbo užmokestį moka gimnazija (1 t., 176 b. l.);

2011-04-06 ir 2011-12-22 (duomenys neskelbtini) r. savivaldybės administracijos bendrųjų reikalų skyriaus raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriais pateiktose G. B. 1993–1995 metų (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos asmens kortelių kopijose bei nuorašuose dėl draudžiamų pajamų, užfiksuota, jog nuo 1993 metų spalio iki 1995 metų gruodžio G. B. R. (duomenys neskelbtini) vidurinė mokykla išmokėjo 3788,39 Lt (3 t., 13–22 b. l.);

2011-04-07 (duomenys neskelbtini) r. savivaldybės raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo pateiktose V. J., E. V., A. Z. ir G. B. R. (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos asmens kortelių kopijose užfiksuota, kad V. J., laikotarpiu nuo 1999 m. iki 2000 m. išmokėta 8004,05 Lt, E. V. laikotarpiu nuo 1996 m. iki 2000 m. išmokėta 16948,26 Lt, A. Z. laikotarpiu nuo 1999 m. iki 2000 m. išmokėta 3473,79 Lt; G. B. laikotarpiu nuo 1996 m. iki 2000 m. išmokėta 19335,69 Lt (3 t., 23–51 b. l.);

2011-02-28 (duomenys neskelbtini) gimnazijos pažyma „Dėl darbuotojams išmokėto darbo užmokesčio 2001-2010 m“, iš kurios matyti, kad 2001–2009 metais (duomenys neskelbtini) gimnazija V. J. išmokėjo 67674,85 Lt; 2001–2010 metais (duomenys neskelbtini) gimnazija E. V. išmokėjo 59930,08 Lt; 2001–2005 metais (duomenys neskelbtini) gimnazija A. Z. išmokėjo 12429,99 Lt (3 t., 8 b. l.);

2011-03-09 (duomenys neskelbtini) gimnazijos pažyma „Dėl darbuotojams išmokėto darbo užmokesčio 2001–2010 m.“, iš kurios matyti, kad 2001–2007 metais (duomenys neskelbtini) gimnazija G. B. išmokėjo 51620,49 Lt (3 t., 9 b. l.);

2011-01-14 (duomenys neskelbtini) apskr. vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir VPK) (duomenys neskelbtini) r. policijos komisariato (toliau ir PK) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl M. V.“, iš kurio matyti, kad M. V. pagal 2009-09-10 (duomenys neskelbtini) r. apylinkės teismo nutarimą, nuo 2009-09-28 13.30 val. iki 2009-10-18 13.30 val. Šiaulių apskr. VPK (duomenys neskelbtini) r. PK Viešosios tvarkos skyriaus areštinėje atliko jam paskirtą 20 parų administracinį areštą. Apie M. V. sulaikymą buvo informuotas jo tėvas J. V.. Duomenų apie lankymus ir siuntų perdavimus byloje nėra (8 t., 90 b. l.);

2009-09-28 administracinio sulaikymo protokolo kopija, iš kurios matyti, kad 2009 m. rugsėjo 28 d. 13.30 val. M. V. buvo sulaikytas, apie sulaikymą pranešta tėvui J. V., paleistas 2009 m. spalio 18 d. 13.30 val. (8 t., 91 b. l.);

2009-10-07 M. V. prašymu, iš kurio matyti, kad M. V. prašo išleisti nemokamų atostogų nuo 2009-10-09 iki 2009-10-16 dėl asmeninių priežasčių. J. V. viza, „Leisti nemokamų atostogų nuo 2009-10-09 iki 2009-10-16“ (M. V. asmens byla, kopija, 8 t., 74 b. l.);

2009-10-07 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl M. V. nemokamų atostogų“, iš kurio matyti, kad J. V., atsižvelgdamas į prašymą, M. V. išleido nemokamų atostogų nuo 2009-10-09 iki 2009-10-16 (M. V. asmens byla, kopija, 8 t., 75 b. l.);

2009 m. rugsėjo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiu, iš kurio matyti, kad M. V. 2009 metų rugpjūčio 30 d. (duomenys neskelbtini) gimnazijoje dirbo sargu ir nuo 2009-08-28 iki 2009-08-31 dirbo darbų saugos specialistu 0,5 etato po 4 val. per dieną, žiniaraštis patvirtintas J. V. parašu bei gimnazijos herbiniu antspaudu (8 t., 76–81 b. l.);

2009 m. spalio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiu, iš kurio matyti, kad M. V. 2009 metų spalio 1–7 dienomis dirbo sargu, o nuo 2009-10-09 iki 16 dienos išleistas nemokamų atostogų ir nuo 2009-10-01 0,5 etato dirbo darbo saugos specialistu po 4 val. per dieną iki 2009-10-08, o nuo 2009-10-09 iki 16 dienos išleistas nemokamų atostogų, žiniaraštis patvirtintas J. V. parašu bei gimnazijos herbiniu antspaudu (8 t., 82–87 b. l.);

2011-01-25 (duomenys neskelbtini) gimnazijos raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos apie M. V.“ iš kurio matyti, kad už sargo darbą 2009 m. rugsėjo mėnesį M. V. buvo išmokėta 802,84 Lt, o už darbų saugos specialisto darbą jam buvo išmokėta 437,76 Lt.

2009 m. spalio mėnesį už sargo darbą M. V. išmokėta 617,00 Lt, o už darbų saugos darbą išmokėta 303,45 Lt.

M. V. darbų saugos specialistu dirbo rugsėjo 28, 29, 30 d. – tris darbo dienas, 12 val., spalio 1, 2 d. – dvi darbo dienas, 8 val., ir spalio 5, 6, 7, 8 d. – keturias darbo dienas, 16 val.; M. V. 2009 m. spalio 9–16 d. buvo išėjęs nemokamų atostogų. Jei M. V. nebūtų dirbęs 2009 m. rugsėjo 30 d., jam būtų išmokėta už darbą sargu 781,11 Lt, o už darbų saugos darbą jam būtų sumokėta 417,86 Lt. Jei M. V. nebūtų dirbęs 2009 m. spalio 1, 3, 4, 6, 7 d., jam būtų išmokėta už darbą sargu 438,46 Lt. Jei M. V. nebūtų dirbęs 2009 m. spalio 1, 2, 5, 6, 7, 8 d., jam būtų išmokėta už darbų saugos darbą 189,66 Lt. (3 t., 11 b. l.);

2010-11-02 kratos protokolu, iš kurio matyti, kad 2010-11-02 (duomenys neskelbtini) gimnazijoje atliktos kratos metu buvo rasta ir paimta A. Z. asmens byla iš 8 lapų, V. J. asmens byla iš 51 lapo, M. V. asmens byla iš 61 lapo, E. V. asmens byla iš 33 lapų bei kiti (duomenys neskelbtini) gimnazijos dokumentai (8 t., 118–119 b. l.);

2011-03-14 kratos protokolu, iš kurio matyti, kad 2010-11-02 (duomenys neskelbtini) gimnazijoje atliktos kratos metu buvo rasta ir paimta G. B. asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini) bei kiti (duomenys neskelbtini) gimnazijos dokumentai (8 t., 126–127 b. l.);

2011-05-09 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini) gimnazijos l. e. direktoriaus pareigas R. D. pateikė G. B. asmens bylą Nr. (duomenys neskelbtini) iš 5 lapų ir E. V. asmens bylą be numerio iš 5 lapų;

2011-03-31 (duomenys neskelbtini) apskr. VPK (duomenys neskelbtini) r. PK tyrėjo S. Č. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad vykdant pavedimą dėl rašysenos pavyzdžių paėmimo iš įtariamojo J. V., pastarajam buvo pasiūlyta pasirašyti už kitus asmenis, t. y. padėti tokius parašus, kaip jis pasirašytų, būdamas kitu asmeniu. Įtariamasis J. V. tai daryti atsisakė, motyvuodamas, kad tai parašų klastojimas (8 t., 190 b. l.);

2011-03-31 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu, iš kurio matyti, kad įtariamasis J. V. atsisakė duoti lyginamuosius pavyzdžius (8 t., 195–196 b. l.);

2011-04-27 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad V. J. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) antroje pusėje, skirsnyje „Darbo sutartis nutraukta“, eilutėje „Darbuotojas“, prie įrašo „V. J.“ esantis parašas, darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) antrame lape, skirsnyje „Darbo sutartis pakeista“, eilutėje „Darbuotojas“, prie įrašo „V. J.“ esantis parašas yra ne parašyti, o išspausdinti lazerinio išspausdinimo būdu;

Darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pirmo lapo antroje pusėje, skirsnyje „Darbo sutartis pakeista nuo 2003-09-02...“, eilutėje „Darbuotojas, prie įrašo „V. J.“ esantis parašas yra parašytas geliniu rašikliu“ (9 t., 70–71 b. l.);

2011-05-13 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad darbuotojo V. J. asmens byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (pradėta 1999-04-01 ir baigta 2009-06-12), esančiuose dokumentuose rankraštinius įrašus 1999-04-01 prašyme, išskyrus įrašus „Priimti pavaduoti nuo š. m. balandžio 1 d. iki 04 30 d. 1999 04 01“, parašė V. D.. 1999-04-01 prašymo eilutėje „(parašas)“ pasirašė ne V. J., o kitas asmuo. Tikėtina, kad 1999-04-01 darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 19 eilutėje „Darbo sutarties šalių parašai:“, 1 skiltyje „Darbuotojas“ pasirašė V. J..1999-05-04 darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) eilučių „Darbo sutarties šalių parašai:“ ir „Šalių parašai“ 1–4 skiltyse „Darbuotojas“ pasirašė ne V. J., o kitas asmuo. Rankraštinius įrašus 1999-05-04 prašyme parašė V. D..1999-05-04 prašymo eilutėje „(parašas)“ pasirašė ne V. J., o kitas asmuo. 2002-05-02 darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) eilučių „Darbo sutarties šalių parašai:“ ir „Šalių parašai“ 1–4, 6–8 skiltyse „Darbuotojas“ pasirašė ne V. J., o kitas asmuo. Tikėtina, kad 2002-05-02 darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėse „Šalių parašai“, 6–8 skiltyse „Darbuotojas“ pasirašė V. D.. Tikėtina, kad 2002-05-02 darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėse „Šalių parašai“, 6–8 skiltyse „Darbuotojas“ pasirašė ne J. V., o kitas asmuo. Rankraštinius įrašus 2005-04-06 prašyme-sutikime parašė V. D.. 2005-04-06 prašymo-sutikimo eilutėje „(parašas)“ pasirašė ne V. J., o kitas asmuo. Rankraštinius įrašus 2006-01-02 prašyme, išskyrus įrašus „Leisti dirbti 0,75 etato darbininku 2006 01 13“ (29 b. l.), parašė V. D.. 2006-01-02 prašymo eilutėje „(parašas)“ (29 b. l.) pasirašė ne V. J., o kitas asmuo. Tikėtina, kad 2006-01-02 prašymo eilutėje „(parašas)“ (29 b. l.) pasirašė V. D.. 2006-01-02 darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėje „Šalių parašai“, 1–6 skiltyse „Darbuotojas“ ir eilutėje „Darbo sutartis pakeista: Nuo 2006-10-23...“, šalia žodžių „V. J.“, pasirašė ne V. J., o kitas asmuo. Tikėtina, kad 2006-01-02 darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėje „Šalių parašai“, 1–6 skiltyse „Darbuotojas“ ir eilutėje „Darbo sutartis pakeista: Nuo 2006-10-23...“, šalia žodžių „V. J.“, pasirašė V. D.. Rankraštinius įrašus 2006-01-02 prašyme, išskyrus įrašus „Leisti dirbti 0,5 etato komp. inžinieriumi 2006-01-13“ (23 b. l.), parašė V. D.. 2006-01-02 prašymo eilutėje „(parašas)“ (23 b. l.) pasirašė ne V. J., o kitas asmuo. Tikėtina, kad 2006-01-02 prašymo eilutėje „(parašas)“ (23 b. l.) pasirašė V. D.. Rankraštinius įrašus 2007-10-01 prašyme parašė V. D.. 2007-10-01 prašymo eilutėje „(parašas)“ pasirašė ne V. J., o kitas asmuo. Tikėtina, kad 2007-10-01 prašymo eilutėje „(parašas)“ pasirašė V. D.. Rankraštinius įrašus 2007-12-17 prašyme, išskyrus įrašus „Atleisti iš darbo pačiam prašant nuo 2007-12-17 2007-12-17“, parašė V. D.. 2007-12-17 prašymo eilutėje „(parašas)“ pasirašė ne V. J., o kitas asmuo. 2008-01-18 darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dėl darbo darbininku (11–13 b. l.) 1.3 eilutėje „Darbuotojas“ pasirašė ne V. J., o kitas asmuo. Tikėtina, kad 2008-01-18 darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dėl darbo darbininku (11–13 b. l.) 1, 3 eilutėje „Darbuotojas“ pasirašė V. D.. Rankraštinius įrašus 2008-01-18 prašyme, išskyrus įrašus „Priimti 0,25 etato darbininku nuo 2008-01-18 2008-01-18“ (10 b. l.), parašė V. D.. 2008-01-18 prašymo eilutėje „(parašas)“ (10 b. l.) pasirašė ne V. J., o kitas asmuo. Tikėtina, kad 2008-01-18 prašymo eilutėje „(parašas)“ (10 b. l.) pasirašė V. D.. 2008-01-18 darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dėl darbo inžinieriumi „kompiuteristu“ (6–8 b. l.) 1, 2, 3 eilutėje „Darbuotojas“ pasirašė ne V. J., o kitas asmuo. Tikėtina, kad 2008-01-18 darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dėl darbo inžinieriumi „kompiuteristu“ (6–8 b. l.) 1, 2, 3 eilutėse „Darbuotojas“ pasirašė V. D.. Rankraštinius įrašus 2008-01-18 prašyme, išskyrus įrašus „Priimti 0,5 etato inžinieriumi „kompiuteristu“ nuo 2008 m. sausio 18 d. 2008-01-18“ (5 b. l.), parašė V. D.. 2008-01-18 prašymo eilutėje „(parašas)“ (5 b. l.) pasirašė ne V. J., o kitas asmuo. Tikėtina, kad 2008-01-18 prašymo eilutėje „(parašas)“ (5 b. l.) pasirašė V. D.. Rankraštinius įrašus 2009-06-12 prašyme, išskyrus įrašus „Atleisti pačiam prašant nuo 2009-06-12 2009-06-12“, parašė V. D.. 2009-06-12 prašymo eilutėje „(parašas)“ pasirašė ne V. J., o kitas asmuo. Tikėtina, kad 2009-06-12 prašymo eilutėje „(parašas)“ pasirašė V. D.. (duomenys neskelbtini) gimnazijos registracijos žurnaluose: Darbuotojų saugos ir sveikatos ir priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalo Nr. (duomenys neskelbtini) eilučių „2006-09-01“ (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „2008-01-18“ (Nr. (duomenys neskelbtini)) skiltyje „Parašai instruktuojamojo“ V. J. vardu pasirašė ne V. J., o kitas asmuo. Įvadinių darbuotojų saugos ir sveikatos ir priešgaisrinės saugos instruktavimų registracijos žurnalo Nr. (duomenys neskelbtini) eilučių „2006-09-01“ (Nr. (duomenys neskelbtini)), „2008-01-18“ (Nr. (duomenys neskelbtini)) skiltyje „Parašai instruktuojamojo“ V. J. vardu pasirašė ne V. J., o kitas asmuo. Tikėtina, kad įvadinių darbuotojų saugos ir sveikatos ir priešgaisrinės saugos instruktavimų registracijos žurnalo Nr. (duomenys neskelbtini) eilutės „2008-01-18“ (Nr. (duomenys neskelbtini)) skiltyje „Parašai instruktuojamojo“ V. J. vardu pasirašė J. V.. Įvadinių darbuotojų saugos ir sveikatos ir priešgaisrinės saugos instruktavimų registracijos žurnalo Nr. (duomenys neskelbtini) eilutės „2008-08-29“ (Nr. (duomenys neskelbtini)) skiltyje „Parašai instruktuojamojo“ V. J. vardu pasirašė J. V.. Saugos darbe ir priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalo Nr. (duomenys neskelbtini) 1 eilutės „2002/03 m. m.“ (Nr. (duomenys neskelbtini)) skiltyje „Parašai instruktuojamojo“ V. J. vardu pasirašė ne V. J., o kitas asmuo. Saugos darbe ir priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalo Nr. (duomenys neskelbtini) 1 eilutės „2003/2004 m. m.“ (Nr. (duomenys neskelbtini)) skiltyje „Parašai instruktuojamojo“ V. J. vardu pasirašė ne V. J., o kitas asmuo. Tikėtina, kad saugos darbe ir priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalo Nr. (duomenys neskelbtini) 1 eilutės „2003/2004 m. m.“ (Nr. (duomenys neskelbtini)) skiltyje „Parašai instruktuojamojo“ V. J. vardu pasirašė V. D.. Tikėtina, kad įvadinio saugos darbe instruktavimo registracijos žurnalo Nr. (duomenys neskelbtini) eilutės „99 04 01“ (Nr. (duomenys neskelbtini)) skiltyje „Parašai instruktuojamojo“ pasirašė V. J. ( 9 t., 70-71).

Įvadinio saugos darbe instruktavimo registracijos žurnalo Nr. (duomenys neskelbtini) eilutės „99 05 04“ (Nr. (duomenys neskelbtini)) skiltyje „Parašai instruktuojamojo“ pasirašė ne V. J., o kitas asmuo. Tikėtina, kad įvadinio saugos darbe instruktavimo registracijos žurnalo Nr. (duomenys neskelbtini) eilutės „99 05 04“ (Nr. (duomenys neskelbtini)) skiltyje „Parašai instruktuojamojo“ V. J. vardu pasirašė J. V.. Tikėtina, kad darbų saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalo Nr. (duomenys neskelbtini) eilučių „99 04 01“ (9 lapas, 2 eilutė) skiltyje „Parašai instruktuojamojo“ V. J. vardu pasirašė V. J. (9 t., 73–92 b. l.);

specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad tyrimui pateiktoje darbuotojo A. Z. asmens byloje esančiuose dokumentuose: 1999-08-25 darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) skiltyje „Darbo sutarties šalių parašai“ skiltyje „Darbuotojas“ pasirašė ne A. Z., o kitas asmuo. 1999-08-25 darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), skiltyje „Darbo sutartis pakeista nuo 2001 01 02 mokėti atlyginimą 1 k. per mėn. ...“, skiltyje „Darbuotojas“ pasirašė ne A. Z., o kitas asmuo. 1999-08-25 darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), skiltyje „Darbo sutartis nutraukta ...“, skiltyje „Darbuotojas“ pasirašė ne A. Z., o kitas asmuo. Tikėtina, kad 1999-08-25 darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), skiltyje „Darbo sutartis nutraukta...“, skiltyje „Darbuotojas“ pasirašė J. V.. Rankraštinius įrašus 1999-08-24 prašyme parašė ir pasirašė ne A. Z., ne V. D., o kitas asmuo. Rankraštinius įrašus 1999-08-24 prašyme parašė J. V.. 2002-05-02 darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), skiltyje „Darbo sutarties šalių parašai“, skiltyje „Darbuotojas“ pasirašė ne A. Z., o kitas asmuo. Tikėtina, kad 2002-05-02 darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), skiltyje „Darbo sutarties šalių parašai“, skiltyje „Darbuotojas“ pasirašė J. V.. 2002-05-02 darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), skiltyje „Darbo sutartis pakeista nuo 2003-01-01 A. Z. laikyti dirbančiu 0,5 etatu darbininku...“, skiltyje „Darbuotojas“ pasirašė ne A. Z., o.kitas asmuo. Tikėtina, kad 2002-05-02 darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), skiltyje „Darbo sutartis pakeista nuo 2003-01-01 A. Z. laikyti dirbančiu 0,5 etatu darbininku...“, skiltyje „Darbuotojas“ pasirašė J. V.. 2002-05-02 darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), skiltyje „Darbo sutartis pakeista Vadov. LRV nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini)...“, skiltyje „Darbuotojas“ pasirašė ne A. Z., o kitas asmuo. 2002-05-02 darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), skiltyje „Darbo sutartis nutraukta...“, skiltyje „Darbuotojas“ pasirašė ne A. Z., o kitas asmuo. Rankraštinius įrašus 2005-08-22 prašyme parašė ir pasirašė ne A. Z., ne V. D., o kitas asmuo. Rankraštinius įrašus 2005-08-22 prašyme parašė J. V.. (duomenys neskelbtini) gimnazijos registracijos žurnaluose: Saugos darbe ir priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale Nr. (duomenys neskelbtini), eilutėje „2001-09-01 Z. A.“ (80 eilutė), skilties „Parašai“ skiltyje „Instruktuojamojo“ pasirašė ne A. Z., o kitas asmuo. Tikėtina, kad saugos darbe ir priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale Nr. (duomenys neskelbtini), skirsnyje „2003/04 m. m.“, eilutėje „Z. A.“ (skirsnio 93 eilutė), skilties „Parašai“ skiltyje „Instruktuojamojo“ pasirašė ne A. Z., o kitas asmuo. Tikėtina, kad saugos darbe ir priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale Nr. (duomenys neskelbtini), skirsnyje „2004/05m. m.“, eilutėje „Z. A.“, skilties „Parašai“ skiltyje „instruktuojamojo“ (skirsnio 88 eilutėje) pasirašė ne A. Z., o kitas asmuo. Įvadinio saugos darbe instruktavimo registracijos žurnale, eilutėje „99 08 25“ (72 eilutė), skilties „Parašai“ skiltyje „Instruktuojamojo“ pasirašė ne A. Z., ne V. D., o kitas asmuo.Darbų saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale, eilutėje „99 08 25 „Z. A.“ (9 lapo 13 eilutė), skilties „Parašai“ skiltyje „Instruktuojamojo“ pasirašė ne A. Z., ne V. D., o kitas asmuo (9 t., 94–105 b. l.);

2011-07-27 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini) gimnazijos registracijos žurnaluose: Darbuotojų saugos ir sveikatos ir priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale Nr. (duomenys neskelbtini), eilutėje „2006 09 01 B. G.“ (84 eilutėje), skilties ,,Parašai“, skiltyje „Instruktuojamojo“ pasirašė ne G. B., o kitas asmuo. Įvadinių darbuotojų saugos ir sveikatos ir priešgaisrinės saugos instruktavimų registracijos žurnale Nr. (duomenys neskelbtini), eilutėje „2006 09 01 B. G.“ (85 eilutėje), skilties „Parašai“ skiltyje „Instruktuojamojo“ pasirašė ne G. B., o kitas asmuo. Saugos darbe ir priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale Nr. (duomenys neskelbtini), eilutėje „B. G..“ (77 eilutėje), skilties „Parašai“ skiltyje „Instruktuojamojo“ pasirašė ne G. B., o kitas asmuo. Saugos darbe ir priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale Nr. (duomenys neskelbtini), skirsnyje „2002/03 m. m.“, eilutėje „B. G.“ (skirsnio 77 eilutėje), skilties „Parašai“ skiltyje „Instruktuojamojo“ pasirašė ne G. B., o kitas asmuo. Saugos darbe ir priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale Nr. (duomenys neskelbtini), skirsnyje „2003/04 m. m.“, eilutėje „B. G.. (skirsnio 90 eilutėje), skilties „Parašai“ skiltyje „Instruktuojamojo“ pasirašė ne G. B., o kitas asmuo. Saugos darbe ir priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale Nr. (duomenys neskelbtini), skirsnyje „2004/05 m. m.“, eilutėje „B. G..“ (skirsnio 85 eilutėje), skilties „Parašai“ skiltyje „Instruktuojamojo“ pasirašė ne G. B., o kitas asmuo. Įvadinio saugos darbe instruktavimo registracijos žurnale Nr. (duomenys neskelbtini), eilutėje „97 12 17 G. B.“ (18 eilutėje), skilties „Parašai“ skiltyje „Instruktuojamojo“ pasirašė ne G. B., o kitas asmuo. Darbų saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale Nr. (duomenys neskelbtini), eilutėje „96 09 01 G. B.“ (5 lapo 5 eilutė), skilties „Parašai“ skiltyje „Instruktuojamojo“ pasirašė ne G. B., o kitas asmuo. Darbų saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale Nr. (duomenys neskelbtini), eilutėje „1998 01 26 B. G. (6 lapo 30 eilutėje), skilties „Parašai“ skiltyje „Instruktuojamojo“ pasirašė ne G. B., o kitas asmuo (9 t. 107–116 b.l.);

2011-09-23 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad E. V. darbuotojo asmens byloje, esančiuose dokumentuose: Tikėtina, kad 1997-10-31 darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) eilučių „Darbo sutarties šalių parašai:“ ir „Šalių parašai“ 1, 2 skiltyse „Darbuotojas“ pasirašė ne E. V., o kitas asmuo. Rankraštinius įrašus 1997-10-31 prašyme parašė ne E. V., ne J. V., ne V. D., o kitas asmuo. Tikėtina, kad 1997-10-31 prašymo apačioje E. V. vardu pasirašė ne E. V., o kitas asmuo. Tikėtina, kad 1998-08-24 darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) eilučių „Darbo sutarties šalių parašai:“ bei „Šalių parašai“ 1–4 skiltyse „Darbuotojas“ pasirašė ne E. V., o kitas asmuo. Rankraštinius įrašus prašyme (be datos), kurio tekstas prasideda žodžiais „Prašau leisti mane dirbti darbininku vienu etatu...“, parašė J. V..Tikėtina, kad prašymo (be datos), kurio tekstas prasideda žodžiais „Prašau leisti mane dirbti darbininku vienu etatu...“, skiltyje „(parašas)“ pasirašė ne E. V., o kitas asmuo. 2001-08-25 darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) eilutės „Darbo sutarties šalių parašai:“ 1 skiltyje „Darbuotojas“ pasirašė ne E. V., o kitas asmuo. Tikėtina, kad 2002-05-02 darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėse „Darbo sutarties šalių parašai:“ bei „Šalių parašai:“, 1, 2 skiltyse „Darbuotojas“ ir eilutėje „Darbo sutartis (200 - Nr.) pakeista (papildyta) Nuo 2010-01-01...“ pasirašė ne E. V., o kitas asmuo. 2002-05-02 darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėje „Šalių parašai:“ 4 skiltyje „Darbuotojas“ bei eilutėje „Darbo sutartis pakeista (nutraukta) 2010-03-31...“, eilutėje „Darbuotojas“ pasirašė ne E. V., o kitas asmuo. 2008-05-19 darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėje „Nr. 18 „Ši darbo ... kitas – darbuotojui“, eilutėje „V. darbuotojas“ pasirašė ne E. V., o kitas asmuo. Tikėtina, kad 2008-05-19 darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėje „Darbo sutartis nutraukta 2009-01-02....prašymu)“, eilutėje „Darbuotojas“ pasirašė ne E. V., o kitas asmuo. Rankraštinius įrašus 2008-05-19 prašyme parašė J. V.. Tikėtina, kad 2008-05-19 prašymo skiltyje „(vardas, pavardė)“ pasirašė ne E. V., o kitas asmuo. Rankraštinius įrašus 2009-01-30 prašyme, išskyrus įrašus „Atleisti nuo 2009-01-02 2009-01-30“, parašė ne E. V., ne J. V., ne V. D., o kitas asmuo. Tikėtina, kad 2009-01-30 prašymo skiltyje „(parašas)“ pasirašė ne E. V., o kitas asmuo. Rankraštinius įrašus 2010-03-29 prašyme, išskyrus įrašus „Atleisti iš darbo pačiam prašant nuo 2010-03-31 2010-03-29“, parašė ne E. V., ne J. V., ne V. D., o kitas asmuo. Tikėtina, kad 2010-03-29 prašymo skiltyje „(parašas)“ pasirašė ne E. V., o kitas asmuo. (duomenys neskelbtini) gimnazijos registracijos žurnaluose: Tikėtina, kad darbuotojų saugos ir sveikatos ir priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalo Nr. (duomenys neskelbtini) eilutės „2006-09-01“ (Nr. (duomenys neskelbtini)) skiltyje „Parašai instruktuojamojo“ E. V. vardu pasirašė ne E. V., o kitas asmuo. Tikėtina, kad įvadinių darbuotojų saugos ir sveikatos ir priešgaisrinės saugos instruktavimų registracijos žurnalo Nr. (duomenys neskelbtini) eilučių „2006-09-01“ (Nr. (duomenys neskelbtini) ), „2008-08-29“ (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „2009-08-28“ (Nr. (duomenys neskelbtini)) skiltyje „Parašai instruktuojamojo“ E. V. vardu pasirašė ne E. V., o kitas asmuo. Tikėtina, kad saugos darbe ir priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalo Nr. (duomenys neskelbtini) eilučių „2002/03 m. m.“ (Nr. (duomenys neskelbtini)), „2003/2004 m. m.“ (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „2004/2005 m. m.“ (Nr. (duomenys neskelbtini)) skiltyje „Parašai instruktuojamojo“ E. V. vardu pasirašė ne E. V., o kitas asmuo. Tikėtina, kad darbų saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalo Nr. (duomenys neskelbtini) eilučių „96 10 25“ (5 lapas, eilutė Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „1998 01 26“ (6 lapas eilutės Nr. 19) E. V. vardu skiltyje „Parašai instruktuojamojo“ pasirašė ne E. V., o kitas asmuo. M. V. asmens byloje esančiame 2009-10-07 prašyme dėl nemokamų atostogų šalia įrašo „M. V.“ pasirašė ne M. V., o kitas asmuo (9 t., 118–133 b. l.);

2011-03-18 prokuroro S. K. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad 2011-03-14 Šiaulių apskr.. VPK (duomenys neskelbtini)r. PK pareigūnai atliko kratą (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Kratos metu buvo paimta G. B. asmens byla. Susipažinus su G. B. asmens byloje esančiomis darbo sutartimis matyti, jog G. B. darbo sutartys sudarytos jas surašant ranka. Viena darbo sutarčių sudaryta su G. B. 2002-05-02. Tą pačią dieną darbo sutartis buvo sudaryta su V. J., E. V., A. Z.. Pastarosios sutartys buvo atspausdintos rašomąja mašinėle. Taip pat 2002-05-02 G. B. darbo sutartyje jas keičiant iš esmės antspaudai uždėti vienu rašalu (antspaudus kartais dvigubinant), o tuo pačiu metu keičiant kitų asmenų darbo sutartis (2003-01-01, 2005-04-10, 2006-01- 01, 2007-12-17) rašalas yra kitos spalvos. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog G. B. darbo sutartys buvo perrašomos jau vykstant ikiteisminiam tyrimui (9 t.,134 b. l.);

2011-03-23 daiktų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad l. e. (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriaus pareigas R. D. pateikė (duomenys neskelbtini) gimnazijos antspaudą ir 3 talpas su rašalu (9 t., 135–136 b. l.);

2011-03-23 daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad uždėjus antspaudą atsiranda užrašas „Lietuvos Respublika“ „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini) gimnazija“ 2) ant vienos talpos yra užrašai „T. C. 7011 28ml Waterbased ink - Violet“ talpa yra tuščia, yra tik rašalo likučiai, ant antros talpos yra užrašai „Kraska štempelnaja siniaja OAO Gamma 107023“, talpoje yra rašalo mažiau nei pusė talpos; ant trečios talpos yra užrašai „Kraska štempelnaja čiornaja OAO Gamma 105023“ talpoje yra rašalo mažiau nei pusė (9 t., 137–140 b. l.);

2011-05-19 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad: Tirti pateiktuose dokumentuose: 2007-12-17 prašyme (2-as b. l.), 2005-04-06 prašyme (7 b. l.), 2002-05-02 darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) (15–18 b. l.), 2000-08-29 darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) (23–24 b. l.), 1997-12-17 darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) (33–35 b. 1.) nurodyti rankraštiniai įrašai ir parašai parašyti trimis skirtingais šratinukais. 2007-12-17 prašyme dėl atleidimo iš darbo (2 b. l.) esantys melsvai violetinės spalvos įrašai „Atleisti iš darbo pačiam prašant...“ bei parašas yra parašyti kitu šratinuku, nei kituose tiriamuosiuose dokumentuose nurodyti įrašai, parašai.Tikėtina, kad 2005-04-06 prašymo (7 b. l.) blanke esantys melsvai violetinės spalvos įrašai, parašas, 2002-05-02 darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), eilutėse „Darbo sutarties šalių parašai“, „Darbo sutartis pakeista 2003-01-01...“, „Darbo sutartis pakeista nuo 2003-08-12...“, „Darbo sutartis pakeista nuo 2003-09-02...“, „Darbo sutartis pakeista G. B. laikyti dirbančiu...“, „Darbo sutartis pakeista nuo 2005-04-06 iki...“ (16–17 b.l.), prie įrašų „Darbuotojas“ esantys parašai yra parašyti tuo pačiu šratinuku. Tikėtina, kad 2002-05-02 darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), eilutėse „Darbo sutartis pakeista G. B. laikyti dirbančiu...“, „Darbo sutartis pakeista nuo 2005-04-06 iki...“ (17 b. l.), prie įrašų „Darbdavys“ esantys parašai, 2000-08-29 darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), eilutėje „Darbo sutarties šalių parašai“ (24 b. l.), prie įrašo „Darbdavys“ esantis parašas bei 1997-12-17 darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), eilutėje „Darbo sutartis pakeista nuo 1999 06 01...“ (35 b .l.), prie įrašo „Darbdavys“ esantis parašas yra parašyti tuo pačiu šratinuku (9 t., 142–145 b. l.);

2011-05-25 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad: Tirti pateiktuose dokumentuose: 2007-12-17 prašyme (2-as b. l.), 2002-05-02 darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) (15–18-as b. l.), 2000-08-29 darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) (23–24-as b. l.), 1997-12-17 darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) (33–35 b. l.) nurodyti rankraštiniai įrašai ir parašai yra parašyti keturiais skirtingais šratinukais. 2007-12-17 prašymo dėl atleidimo iš darbo blanke (2 b. l.) esantys įrašai, parašas yra parašyti kitu šratinuku nei kituose tiriamuosiuose dokumentuose nurodyti įrašai, parašai. 1997-12-17 darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), eilutėje „Darbo sutartis pakeista Nuo 1998-04-01 laikyti dirbančiu...“ (34 b. l.) rankraštiniai įrašai yra parašyti kitu šratinuku nei kituose tiriamuosiuose dokumentuose nurodyti įrašai, parašai ( 9 t. 143-144 b. l.).

1997-12-17 darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), eilutėje „Darbo sutartis pakeista Nuo 2000. 06. 01 G. B....“ (35 b. l.), prie įrašo „Darbdavys“ esantis parašas yra parašytas kitu šratinuku nei kituose tiriamuosiuose dokumentuose nurodyti įrašai, parašai. Tikėtina, kad 2002-05-02 darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), eilutėje „Darbo sutarties šalių parašai“ (16 b. l.), prie įrašo „Darbdavys“ esantis parašas, eilutėse „Darbo sutartis pakeista 2003-01-01...“ (16 b. l.), „Darbo sutartis pakeista Nuo 2005-04-06 iki...“, „Darbo sutartis pakeista Nuo 2006-10-01 G. B....“ (17 b. l.) , „Darbo sutartis nutraukta 2007-12-17...“ (18 b. 1.) rankraštiniai įrašai, eilutėje „Darbo sutartis nutraukta Nuo 2006-01-01...“ (17 b. l.), prie įrašo „Darbuotojas“ parašas, eilutėje „Darbo sutartis pakeista Nuo 2006-10-01...“(17 b. l.), prie įrašo „Darbdavys“ parašas, eilutėje „Darbo sutartis nutraukta 2007-12-17...“ (18 b. l.), prie įrašo „Darbuotojas“ parašas, 2000-08-29 darbo sutartyje Nr. 182, eilutėje „Darbo sutartis pakeista Nuo 2001-01-02...“ (24 b. l.) rankraštiniai įrašai bei prie įrašų „Darbdavys“, „Darbuotojas“ esantys parašai ir 1997-12-17 darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), eilutėje „Darbo sutartis pakeista Nuo 2000. 06. 01 G. B....“ (35 b. l.), prie įrašo „Darbuotojas“ esantis parašas yra parašyti tuo pačiu šratinuku (9 t., 147–150 b. l.);

2011-09-05 (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2011-09-05 (duomenys neskelbtini) r. prokuratūros raštu Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, kad J. V. (duomenys neskelbtini) r. apylinkės prokuratūrai pateikė gimnazijoje atliktų darbų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus (4 t., 1–89 b. l.);

2012-02-23 LR VDI Šiaulių teritorinio skyriaus raštu, Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad vyresnysis darbo inspektorius darbo teisei S. T. pateikė (duomenys neskelbtini) gimnazijoje atliktų patikrinimų medžiagą. Gimnazijoje buvo atlikti patikrinimai: pagal 2008-01-29 M. B. skundą dėl jos atleidimo pagrindo; pagal 2010-09-01 R. Š. skundą dėl jo darbo sutarties nutraukimo 2010-08-25 (1 t., 81-128 b. l.);

(duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kur nurodyta, kad M. V. 20 parų administracinį areštą atliko nuo 2009-09-28 iki 2009-10-18, duomenų apie maisto perdavimus ir pasimatymus su artimaisiais nėra (15 t., 128 b. l.)

Lietuvos Kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos raštas liudija, kad G. B. už turto pagrobimą bei pagrobtų daiktų slėpimą buvo įkalintas (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini) nuo 2003-09-12 iki 2003-10-21 (21 t., 41 b. l.);

Kaltinamųjų V. D., G. B., V. J., A. Z., E. V., J. V. įrodymų analizė, vertinimas, jų nusikalstamų veikų teisinė kvalifikacija.

Kalbant apie konkrečios baudžiamosios bylos įrodymų visumos vertinimą, paminėtina, kad esminė įrodymų vertinimo taisyklė yra suformuluota BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Čia nurodoma, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šios nuostatos esmė yra ta, kad įrodymai vertinami ne juos imant skyrium, nemotyvuotai ir be pagrindo suteikiant vienam ar kitam įrodymui arba įrodymų grupei pirmenybę prieš kitus įrodymus – jie turi būti vertinami atsižvelgiant į byloje esančių faktinių duomenų, kurie patvirtina ar paneigia nors vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, visetą. Tik taip vertinant bylos įrodymus galima teisingai kvalifikuoti kaltininko nusikalstamą veiką, nustatyti jo kaltę bei išspręsti kitus kiekvienai bylai reikšmingus klausimus. Neabejotina ir tai, kad įrodymais yra tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai – svarbu, jog jie būtų gauti įstatymų nustatyta tvarka, teisėtais būdais, ir kad juos galima būtų patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 str. 1 ir 4 d.). Pagal santykį su įrodinėtinomis bylos aplinkybėmis įrodymai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus.

Šioje byloje teismas remiasi kaltinamųjų, liudytojų parodymais, surinktais rašytiniais įrodymais, gretina jų įrodomąją reikšmę, liečiamumą, leistinumą ir tarpusavio ryšį su parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamųjų kaltė, padarius inkriminuojamus nusikaltimus, patikimai įrodyta visetu išdėstytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad dalis liudytojų gali ne tik sąžiningai klysti, bet ir sąmoningai meluoti.

Kaltinamoji V. D. nurodė, kad perrašyti jai liepė direktorius, nes darbo saugos pareigūnai nustatė, kad G. B. asmens byloje yra į sutartį neįtrauktas įsakymas, keičiantis jo darbo pareigas. Naujai sutvarkė keturias sutartis, įterpė praleistus įsakymus, naujai jas perrašė. Išsikvietė G. B., ir jis pasirašė. Senas sutartis sudėjo ant bylos viršaus ir nunešė direktoriui. Kitos G. B. sutartys sudarytos tuo metu, kuri data yra nurodyta sutartyje.

Kaltinamasis G. B. nurodė, kad sutartys pasirašytos jo. Buvo pakviestas į raštinę, nes reikėjo perrašinėti sutartį, kilus kažkokioms problemoms. Mokykloje kalbėjo su J. V., jo kabinete. Dar buvo V. D.. Pas J. V. užtruko 15–20 minučių.

Kaltinamasis J. V. nurodė, kad jam žinoma, jog buvo perrašytos darbo sutartys. Pirmą kartą darbuotojų sutartis perrašė 2000 m. Iki 2000 m. darbo sutarčių formos nebuvo. Darbo sutartys mokykloje pasirodė apie 2000 m. Darbo sutarties įstatymas mokykloje nebuvo vykdomas. Vertinant tokius J. V. parodymus, natūraliai kyla klausimas, ką jie perrašinėjo, jei iki 2000 metų sutarčių nebuvo. Be to, kitų kaltinamųjų parodymai, (duomenys neskelbtini) r. savivaldybės Švietimo skyriaus pateikti duomenys rodo, kad nuo 1997 balandžio mėnesio gimnazijoje buvo sudaromos darbo sutartys. J. V. nurodė, kad mokyklą tikrino specialistas, rado netikslumą, kad sutartyje buvo įrašytas įsakymas, tačiau nebuvo įrašyta, pagal kokį kodekso straipsnį sudaryta darbo sutartis. Tada, jam sutarus su specialistu, jo asmeniniu reikalavimu sekretorė perrašė sutartį. Lapą, kur buvo padaryti ne visi įrašai, pakeitė nauju lapu. Antspaudai sudvigubinti, nes inspektoriui nepatiko, kad buvo neryškus antspaudas, todėl jis dar kartą uždėjo ryškesnį antspaudą. Pažymėtina, kad J. V. skirtingai, nei kiti kaltinamieji, tvirtino, jog iš G. B. sutarties išimtas vienas lapas, kur buvo suklysta, ir įdėtas naujas lapas. Buvo perrašyta tik viena dalis. Visi kiti lapai yra tokie, kokie buvo kai buvo pasirašyta sutartis. Be to, kaip ir G. B., nurodė, kad 2011 m. kovo mėnesį buvo su juo susitikęs

Vertinant tokius kaltinamųjų parodymus, atsižvelgtina į tai, kad LR Valstybinės darbo inspekcijos 2005-02-13 reikalavime Nr. (duomenys neskelbtini), be kitų pažeidimų, užfiksuoti ir pažeidimai, susiję su darbo sutarčių pildymu, t. y. nurodyta, kad darbo sutartyse su darbuotojais D. K.- L., A. V., J. B., V. G. nesusitarta dėl darbo dydžio. Nurodyti pažeidimai A. V. ir V. G. darbo sutartyse, dėl V. M. darbo laiko trukmės, tačiau prie nurodytų pažeidimų nėra minima G. B. pavardė. Visi kaltinamieji sutarčių perrašymą siejo su patikrinimo metu darbo inspektoriaus nustatytais pažeidimais, o V. D. nurodė, kad šis patikrinimas buvo būtent 2005 metais. Nėra pagrindo teigti, kad su G. B. susijęs pažeidimas buvo nustatytas kitu laiku, nes kitų apklausų metu V. D. aiškino, kad patikrinimas buvo atliktas prieš 3–4 metus. VDĮ pateikė visų jų turimų patikrinimų medžiagą, iš kurių matyti, kad patikrinimus jie atliko 2005 ir 2008 metais, tačiau nė vieno patikrinimo metu nebuvo nustatytas kaltinamųjų paminėtas pažeidimas. Bylos duomenys liudija, kad G. B. į apklausą kaip įtariamasis kviečiamas paskutinis iš visų kitų kaltinamųjų. G. B. nurodė, ir kiti kaltinamieji patvirtino, kad prieš apklausą jis buvo nuėjęs į gimnaziją pas J. V.. Kadangi J. V. tuo metu jau buvo žinoma, jog gimnazijoje buvo atliktos kratos ir poėmiai, kurių metu buvo paimtos kitų įtariamųjų asmens bylos, kuriose buvo ne jų pasirašyti dokumentai, todėl ir buvo imtasi priemonių, kad G. B. asmens byloje būtų dokumentai su jo parašais, t. y. buvo perrašomos sutartys. Patvirtina ir 2011-03-18 prokuroro S. K. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, kad 2011-03-14 atlikus kratą (duomenys neskelbtini) gimnazijoje buvo paimta G. B. asmens byla. Susipažinus su G. B. byloje esančiomis darbo sutartimis matyti, jog G. B. darbo sutartys sudarytos jas surašant ranka. Viena darbo sutarčių sudaryta su G. B. 2002-05-02. Tą pačią dieną darbo sutartis buvo sudaryta su V. J., E. V. ir A. Z.. Šios darbo sutartys buvo atspausdintos rašomąja mašinėle. Taip pat 2002-05-02 G. B. darbo sutartyje antspaudai uždėti vienu rašalu (antspaudus kartais dvigubinant), o tuo pačiu metu sudarytose kitų asmenų darbo sutartyse rašalas yra kitos spalvos. Specialistė V. M. parodė, kad keliuose dokumentuose tą pačią dieną naudojamo antspaudo dažomoji medžiaga – antspaudo spalva ir atspalvis – turi būti tapati. Pakeitus atspaudo dažomą medžiagą, pvz., kai ji baigiasi, naujų dažų spalva kurį laiką išlieka tokia pati, kol nesibaigia tie dažai, tai yra atspaudai, jų spalva negali būti vieną dieną, pvz., violetinė, kitą dieną mėlyna, o po to vėl violetinė. Panaudojus kitus dažus arba papildžius besibaigiančius dažus kitais dažais atspaudų štrichai gali būti dviejų spalvų, t. y. atspaude matyti ankstesniųjų dažų ir naujų dažų spalvos. Specialistės teiginius pagrindžia 2011-03-23 daiktų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad buvo paimtas (duomenys neskelbtini) gimnazijos antspaudas ir 3 talpos su rašalu, kurios tą pačią dieną buvo apžiūrėtos bei nustatyta, kad ant vienos talpos yra užrašai „T. C. 7011 28ml Waterbased ink - Violet“ talpa yra tuščia, yra tik rašalo likučiai, ant antros talpos yra užrašai „Kraska štempelnaja siniaja OAO Gamma 107023“, talpoje yra rašalo mažiau nei pusė talpos; ant trečios talpos yra užrašai „Kraska štempelnaja čiornaja OAO Gamma 105023“ talpoje yra rašalo mažiau nei pusė. Be to, 2011-05-19 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad tikėtina, jog tirti pateiktuose dokumentuose, t. y. 2005-04-06 prašymo (7 b. l.) blanke esantys melsvai violetinės spalvos įrašai, parašas, 2002-05-02 darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), eilutėse „Darbo sutarties šalių parašai“, „Darbo sutartis pakeista 2003-01-01...“, „Darbo sutartis pakeista nuo 2003-08-12...“, „Darbo sutartis pakeista nuo 2003-09-02...“, „Darbo sutartis pakeista G. B. laikyti dirbančiu...“, „Darbo sutartis pakeista nuo 2005-04-06 iki...“ (16–17 b. l.), prie įrašų „Darbuotojas“ esantys parašai yra parašyti tuo pačiu šratinuku.Tikėtina, kad 2002-05-02 darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), eilutėse „Darbo sutartis pakeista G. B. laikyti dirbančiu...“, „Darbo sutartis pakeista nuo 2005-04-06 iki...“ (17 b. l.), prie įrašų „Darbdavys“ esantys parašai, 2000-08-29 darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), eilutėje „Darbo sutarties šalių parašai“ (24 b.l.), prie įrašo „Darbdavys“ esantis parašas bei 1997-12-17 darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), eilutėje „Darbo sutartis pakeista nuo 1999 06 01...“ (35 b.l.), prie įrašo „Darbdavys“ esantis parašas yra parašyti tuo pačiu šratinuku. 2011-05-25 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad tikėtina, jog 2002-05-02 darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), eilutėje „Darbo sutarties šalių parašai“ (16 b. l.), prie įrašo „Darbdavys“ esantis parašas, eilutėse „Darbo sutartis pakeista 2003-01-01...“ (16 b. l.), „Darbo sutartis pakeista Nuo 2005-04-06 iki...“, „Darbo sutartis pakeista Nuo 2006-10-01 G. B....“ (17 b. l.), „Darbo sutartis nutraukta 2007-12-17...“ (18 b. 1.) rankraštiniai įrašai, eilutėje „Darbo sutartis nutraukta Nuo 2006-01-01...“ (17 b. l.), prie įrašo „Darbuotojas“ parašas, eilutėje „Darbo sutartis pakeista Nuo 2006-10-01...“(17 b. l.), prie įrašo „Darbdavys“ parašas, eilutėje „Darbo sutartis nutraukta 2007-12-17...“ (18 b. l.), prie įrašo „Darbuotojas“ parašas, 2000-08-29 darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), eilutėje „Darbo sutartis pakeista Nuo 2001-01-02...“ (24 b. l.) rankraštiniai įrašai bei prie įrašų „Darbdavys“, „Darbuotojas“ esantys parašai ir 1997-12-17 darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), eilutėje „Darbo sutartis pakeista Nuo 2000. 06. 01 G. B....“ (35 b. l.), prie įrašo „Darbuotojas“ esantis parašas yra parašyti tuo pačiu šratinuku.

Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog G. B. darbo sutartys buvo perrašomos jau vykstant ikiteisminiam tyrimui, nes 2011 metų kovo mėnesį mokykloje violetinės spalvos rašalo nebuvo, todėl G. B. sutartyse ir buvo naudojamas tik tuo metu turėto rašalo spalvos, t. y. juoda ir mėlyna. Ir nors atsižvelgiant byloje esančius dokumentus matyti, kad ir 2005 metais sutarčių sudarymo datose nurodytu laiku gimnazijos herbiniam antspaudui buvo naudojamas tik violetinės spalvos rašalas, o 2013 metų kovo mėnesį G. B. mokykloje išbūtas 15–20 minučių laikas buvo pakankamas jam pasirašyti šios dokumentus, tačiau apklausiama teisme V. D. iš pradžių taip pat nurodė, kad 2011 metais ji perrašė keturias tarp G. B. ir gimnazijos pasirašytas darbo sutartis. Tokius jos parodymus patvirtina ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad visuose tirti pateiktose sutartyse įrašai ir parašai daryti tuo pačiu šratinuku, nors šių veiksmų datos išsidėsčiusios 10 metų laikotarpiu – nuo 1997-12-17 iki 2007-12-17. Taigi ši aplinkybė taip pat paneigia kaltinamųjų versiją, kad 1997 metų darbo sutartis buvo perrašyta 2005 metais (G. B. dar dirbant), nes tuo pačiu šratinuku atlikti ir 2007 metų įrašai, kurių 2005 metais būti negalėjo. Šių duomenų pagrindu darytina pagrįsta išvada, kad kaltinamieji J. V., V. D. ir G. B. siekdami nuo ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų nuslėpti duomenis, pagrindžiančius, jog G. B. asmeniškai su (duomenys neskelbtini) gimnazija nebuvo sudaręs darbo sutarčių, surašė jas atgaline data, ir taip pagamindami netikrus dokumentus, juos suklastojo, todėl kaltinamųjų V. D., G. B., J. V. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojom kodekso 300 straipsnio 1 dalį.

Vertinant bylos duomenis dėl V. D. reiškiamo kaltinimo suklastojus V. J. ir (duomenys neskelbtini) gimnazijos pasirašytas darbo sutartis ir V. J. prašymus, pasirašant už V. J. skiltyje darbuotojas, bei už jį pasirašant suklastojus 2003 / 2004 metų saugos darbe ir priešgaisrinės saugos instruktavimo darbo vietoje registracijos žurnalą, matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu 2012-02-13 V. D. paaiškino, kad ji už V. J. niekada niekur nėra pasirašiusi. Jo vardu yra du kartus surašiusi prašymą. Kokio pobūdžio buvo prašymai, nepamena. V. D. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gimnazijoje dirba raštinės vedėja, todėl rengia visų dokumentų tekstus. Paprastai ji parengia dokumentą ir jį paduoda direktoriui. Kas juos pasirašo nežino. Nesant direktoriaus parašus ant dokumentų paimdavo ji. Darbo sutartyse V. J. parašai. Dėl darbo saugos žurnalų nieko negali paaiškinti. Ji už kitus asmenis tikrai nepasirašinėjo. Nėra taip buvę, kad kas pasirašytų už kitą asmenį (9 t., 187 b. l.). Tačiau byloje pateikta 2011-05-13 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) tai paneigia. Išvadoje, ištyrus su V. J. įdarbinimu mokykloje susijusių dokumentų įrašus, kategoriškai konstatuota, kad rankraštinius įrašus prašymuose parašė V. D.. Prašymų eilutėse „(parašas)“ pasirašė ne V. J., o kitas asmuo. Darbo sutarčių skiltyse „Darbuotojas“ pasirašė ne V. J., o kitas asmuo. Pateikta tikėtina išvada, kad darbo sutarčių skiltyse „Darbuotojas“ pasirašė V. D.. (duomenys neskelbtini) gimnazijos registracijos žurnaluose: Darbuotojų saugos ir sveikatos ir priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalų skiltyse „Parašai instruktuojamojo“ V. J. vardu pasirašė ne V. J., o kitas asmuo. Tikėtina, kad saugos darbe ir priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalo Nr. (duomenys neskelbtini) eilutės „2003/2004 m. m.“ (Nr. (duomenys neskelbtini)) skiltyje „Parašai instruktuojamojo“ V. J. vardu pasirašė V. D.. Pateiktas išvadas teisme patvirtino specialistė R. P., kuri paaiškino, kad tikėtina išvada duodama tada, kai susidaro žmogaus atžvilgiu bendrųjų ir specialiųjų požymių visuma, kuri leidžia teigti, kad būtent tas asmuo pasirašė. Tikėtina išvada leidžia teigti, kad būtent šito asmens yra pasirašyta. Išvadų pagrįstumą, jog V. J. vardu dokumentuose pasirašė V. D. ir J. V. įrodo ir tai, kad buvo pateikta kategoriška išvada, jog rankraštinius įrašus šiuose dokumentuose padarė V. D., to neginčija nė vienas iš kaltinamųjų. Be to, to paties tyrimo metu pateikta išvada, kad 1999-04-01 instruktavimų žurnaluose ir 1999-04-01 darbo sutartyje pasirašė pats V. J. atitinka ir V. J. pirminėse apklausose nurodytas aplinkybes, jog jis iki 2009 metų gimnazijoje nedirbo tik trumpam buvo įsidarbinęs 1999 metais.

Dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi (BK 228 str.1 d.); dėl patikėto turto iššvaistymo (BK 184 str. 2 d.); dėl dokumentų klastojimo (BK 300 str. 1 d.); dėl padėjimo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi (BK 24 str. 6 d. ir 228 str. 1 d.); dėl padėjimo iššvaistyti turtą (BK 24 str. 6 d. ir 184 str. 2 d.).

Kaltinamasis J. V. neprisipažino piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi, klastojas dokumentus, iššvaistęs jam patikėtą turtą. Kaltinamieji G. B., V. J., E. V. ir A. Z. taip pat nepripažino savo kaltės padėję kaltinamajam J. V. padaryti šias nusikalstamas veikas.

Piktnaudžiavimas BK 228 straipsnio prasme yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, jeigu dėl to didelės žalos (patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija). Turinė žala laikytina didelė, kai ji viršija 250 MGL dydžio suma (BK 190 str.) Teismų praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymų ir kitų teisės aktų suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, dėl kurio kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Svetimo turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą (ar jo žinioje esantį) turtą neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui momento.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje pasakyta, kad padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Būtinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas (BK 24 straipsnio 1 dalis), tačiau įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal teismų praktikoje įtvirtintą nuostatą, bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Be to, bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas.

Byloje esančiais ir ištirtiaus įrodymias nustatyta, kad R. A. pateiktame Valstybinio socialinio draudimo pažymėjime SD Nr. (duomenys neskelbtini), išd. 1993-08-01 yra įrašai, kad D. (A.) nuo 1993-08-01 pradėjo dirbti mokykloje valytoja. 1994-08-01 atleista iš valytojos pareigų. Mokykloje valytoja dirbo nuo 1994-12-05 iki 1994-12-29. Nuo 1995-02-11 įdarbinta (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje eiti nenustatytas pareigas, iš kurių buvo atleista 1996-10-01. 1996-11-01 įdarbinta (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje sarge, o 1997-04-01 atleista. Minėti įrašai patvirtinti direktoriaus J. V. parašu. Tačiau R. D. asmens byloje Nr. (duomenys neskelbtini), yra iš viso 5 lapai, kuriose užfiksuota, kad 1993-08-01 R. D. priimta dirbti (duomenys neskelbtini)1-ojoje vidurinėje mokykloje valytoja, o 1994-08-01 R. D. atleista iš valytojos pareigų. Dokumentų, susijusių su vėlesniu jos darbu (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, byloje nėra. Nustatyta, kad nuo 1994-09-01 R. D. studijoja (duomenys neskelbtini) universitete, dieninėse studijose. Iš 2011-11-14 (duomenys neskelbtini) L. G. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad mokykloje kitos A. D. asmens bylos, kurioje būtų dokumentai, susiję su jos vėlesniu darbu mokykloje, nėra. R. A. nurodė, kad tiek priimant į darbą, tiek atleidžiant iš darbo ji pasirašė dokumentus, t. y. nuo 1993-08-01 iki 1994-08-01. Esant paminėtoms aplinkybėms darytina išvada, kad R. D. socialinio draudimo pažymėjime po 1994-08-01 esantys įrašai yra klastoti, nes ji tuo metu mokykloje nedirbo, o pinigai jos vardu buvo nepagrįstai mokami nenustatytiems asmenims.

Analizuojant bylos duomenis dėl R. Š. darbo mokykloje, matyti, kad apklausiamas J. V. nurodė, kad 1997 m. sausio 1 d. R. Š. atėjo pas jį prašyti darbo. Pasiūlytas kiemsargio ir valytojo darbas. Pradžioje dirbo ir R. Š. buvo mokamas uždarbis. Ūkvedė I. M. jam sakė, kad jis nevalo, kaip kitos valytojos. Pripažino, kad gali būti, kad R. Š. prašymas priimti į darbą pasirašytas sausio 1 d. Tačiau apklausiamas R. Š. nurodė, kad iki 2008 m. nėra dirbęs (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Sporto klubo susirinkimo metu jis J. V. buvo padavęs savo „Sodros“ pažymėjimą, kuris po to pas jį buvo, kol nepaprašė grąžinti. Gavęs pažymėjimą pamatė, kad yra įrašas, paklausus J. V., koks tai įrašas, jis atsakė, kad nekreiptų dėmesio, kad viskas gerai. R. Š. nurodė, kad nėra 1997 m. dirbęs (duomenys neskelbtini) gimnazijoje valytoju, nėra gavęs darbo užmokesčio, nėra pasirašęs darbo užmokesčio žiniaraščiuose. Pripažino, kad 1997-01-01 prašymas priimti į darbą rašytas jo ranka, tačiau negalėjo nurodyti, kokiomis aplinkybėmis, nes neprisimena, mano, kad galėjo būti neblaivus, nes tai buvo Naujųjų Metų diena. Negalėjo paduoti prašymo priimti dirbti kartu su socialinio draudimo pažymėjimu, nes sausio 1 d., nė viena įstaiga nedirba. Prašymas atleisti iš darbo rašytas jo. Instruktavimo žurnale parašas panašus į jo. Su įsakymu priimti į darbą ir atleisti iš darbo supažindintas nebuvo, darbo sutarties nepasirašė. Remiantis aptartų įrodymų visoma darytina išvada, kad R. Š. socialinio draudimo pažymėjime esantys įrašai dėl jo darbo (duomenys neskelbtini) gimnazijoje yra klastoti, nes tuo metu mokykloje jis nedirbo, o pinigai jo vardu buvo mokami neteisėtai.

Įvertinus byloje surinktą ir ištirtą medžiagą dėl kaltinamųjų V. J., E. V., G. B. ir A. Z. darbo (duomenys neskelbtini) gimnazijoje bei analizuojant kaltinamųjų parodymus apie jų darbą mokykloje, nustatyta, kad:

Kaltinamasis V. J., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nedirbo (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Gimnazijoje buvo įdarbintas ir dirbo apie 2 mėnesius, tai buvo 1999 metais, sargu ir valytoju. Tos pačios apklausos metu kaip savo parodymų patvirtinimą pateikė valstybinio Socialinio draudimo pažymėjimą SD Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame padaryti 3 įrašai dėl jo darbo (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (nuo 1999-04-01 iki 1999-04-30 sargu ir nuo 1999-05-04 valytoju). Šie įrašai patvirtina jo parodymus, kad darbas mokykloje truko neilgai. V. J. nurodė, kad tą laiką dirbdamas mokykloje su kitais darbininkais nedirbo, dirbdavo vienas, nebendravo su kitais dirbančiąsias. Vėliau mokykloje nedirbo. Nurodė, kad išvyko į (duomenys neskelbtini), be to, paaiškino, kad J. V. buvo palikęs savo banko kortelę, kurią vėliau pakeisdavo vis nauja, ir jas vėl paliko J. V.. Po to kelis kartus jis buvo užėjęs į mokyklą, ten dirbo jo pažįstami R., K., R., buvo užėjęs ir pas direktorių į administracines patalpas, kelis kartus žaidė prie mokyklos ir mokyklos salėje futbolą. Po 1999 metų jis mokykloje nėra dirbęs. Nežinojo, kad buvo įdarbintas po 1999 metų. Jis ne darbo reikalais vieną kartą sekretoriate buvo prisėdęs prie kompiuterio, paskaitė pramoginius puslapius. Užeidavo į mokyklą darbo metu, o futbolą žaisdavo po darbo. Jam tik 2010 metais paskambino J. V. ir pasakė, kad, jei kas teirausis, žinotų, jog mokykloje dirbo, kad sakytų, jog dirbo darbininku. Šiuos savo parodymus V. J. patvirtino ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo (10 t., 124–125 b. l.). Tačiau vėliau, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, V. J. pakeitė savo duotus parodymus (10 t., 131–132, 134–135 b. l.). Pirmosios apklausos metu V. J. išvardijo pažįstamus mokykloje dirbusius asmenis, t. y. R., K., R., tačiau nepaminėjo G. B., A. Z., E. V. pavardės. Pateikto V. J. socialinio draudimo pažymėjime padaryti įrašai apie jo darbą liudija, kad 1999 metais ir vėlesnių įrašų nėra. Teisminio nagrinėjimo metu dalis liudytojų V. J. matė mokykloje. Tai patvirtina ir to paties liudytojo J. T. parodymai, kad V. J. žaidė futbolą. Be to, tai nurodė ir kiti kaip liudytojai apklausti mokyklos darbuotojai, matę V. J. sportuojant, nurodė, kad dirbančio nematė. Liudytojai, teisme liudiję, kad matė V. J. dirbantį (V. K., K., K., D. Š. ir kiti.), negalėjo nurodyti konkrečios jo atliekamo darbo funkcijos, laiko ir vietos. Be to, ikiteisminio tyrimo metu šie liudytojai arba neatpažino kaltinamųjų kaip mokykloje dirbusių asmenų arba nurodė, kad šie gimnazijoje nedirbo, todėl nėra pagrindo vadovautis nenuosekliais šių liudytojų parodymais. Tai, kad V. J. realiai nedirbo gimnazijoje, įrodo su V. J. susijusiuose dokumentuose padarytų įrašų tyrimo rezultatai, konstatuoti 2011-04-27 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2011-05-13 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, kad ištyrus darbuotojo V. J. asmens byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (pradėta 1999-04-01 ir baigta 2009-06-12), esančius dokumentus buvo pateiktos kategoriškos išvados, kad V. J. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) antroje pusėje, skirsnyje „Darbo sutartis nutraukta“, eilutėje „Darbuotojas“, prie įrašo „V. J.“ esantis parašas, darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) antrame lape, skirsnyje „Darbo sutartis pakeista“, eilutėje „Darbuotojas“, prie įrašo „V. J.“ esantys parašai yra ne parašyti, o išspausdinti lazerinio išspausdinimo būdu. Be to, (2011-05-13 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) kategoriškai konstatuota, kad: darbo sutarčių skiltyse „Darbuotojas“ pasirašė ne V. J., o kitas asmuo. Prašymų eilutėse „(parašas)“ pasirašė ne V. J., o kitas asmuo. Rankraštinius įrašus dokumentuose parašė V. D.. Išanalizavus R. (duomenys neskelbtini) gimnazijos registracijos žurnaluose esančius parašus pateikta kategoriška išvada, kad visose skiltyse „Parašai instruktuojamojo“ V. J. vardu pasirašė ne V. J., o kitas asmuo. Pateikta kategoriška išvada, kad įvadinių darbuotojų saugos ir sveikatos ir priešgaisrinės saugos instruktavimų registracijos žurnalo Nr.12.3 eilutės „2008-08-29“ (Nr.229) skiltyje „Parašai instruktuojamojo“ V. J. vardu pasirašė J. V.. Tikėtina išvada, kad įvadinio saugos darbe instruktavimo registracijos žurnalo Nr. (duomenys neskelbtini) eilutės „99 05 04“ (Nr. (duomenys neskelbtini)) skiltyje „Parašai instruktuojamojo“ V. J. vardu pasirašė J. V.. Tikėtina išvada, kad saugos darbe ir priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalo Nr. (duomenys neskelbtini) eilutės „2003/2004 m. m.“ (Nr. (duomenys neskelbtini)) skiltyje „Parašai instruktuojamojo“ V. J. vardu pasirašė V. D.. Be to, specialisto pateikta išvada, jog tikėtina, kad 1999-04-01 darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 19 eilutėje „Darbo sutarties šalių parašai:“ 1 skiltyje „Darbuotojas“ pasirašė V. J., kad įvadinio saugos darbe instruktavimo registracijos žurnalo Nr. (duomenys neskelbtini) eilutės „99 04 01“ (Nr. (duomenys neskelbtini)) skiltyje „Parašai instruktuojamojo“ pasirašė V. J. ir kad darbų saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalo Nr. (duomenys neskelbtini) eilučių „99 04 01“ (9 lapas, 2 eilutė) skiltyje „Parašai instruktuojamojo“ V. J. vardu pasirašė V. J. tik patvirtina V. J. pirminėse apklausose nurodytas įsidarbinimo aplinkybes, kad 1999 metais jis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje buvo trumpam įsidarbinęs, o vėliau nedirbo. Ši išvada taip pat nurodo galimą realaus V. J. darbo mokykloje trukmę, t. y. jei 1999 04-01 dokumentuose jis pasirašė pats, tai po mėnesio, 1999-05-04, jo vardu jau pasirašinėjo J. V., todėl darytina išvada, kad tuo metu V. J. jau gimnazijoje nebedirbo. Ir tai truko iki jo įdarbinimo gimnazijoje pabaigos, nes 2008 metais, kaip konstatuota specialisto išvadoje, J. V. taip pat pasirašinėjo už V. J.. Taip yra paneigiami V. J., V. D. ir J. V. teisme duoti parodymai, kad visuose dokumentuose pasirašė V. J.. Kadangi aptarti bylos duomenys patvirtina pirminių apklausų metu V. J. duotus parodymus, jog jis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje nedirbo, ir paneigia vėlesnius su darbu gimnazijoje susijusius jo parodymus, sprendžiant dėl V. J. darbo gimnazijoje vadovaujamasi pirmosios apklausos metu bei ikiteisminio tyrimo teisėjui jo duotais parodymais, ir darytina išvada, kad jis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje nedirbo.

Kaltinamasis E. V. nurodė, kad 2003 m. klijavo plyteles trečiame aukšte. Šiame objekte dirbo du–tris mėnesius. Vėlesnėse apklausose kaip jų atliktą darbą – šio aukšto remontą – nurodė ir V. J., bei A. Z.. Tačiau E. V. parodymai, liudija, kad ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad remontą šiame aukšte atliko tik jie, t. y. kaltinamieji, tačiau apklausiant teisme jo parodymai pasikeitė, jis nurodė, kad dirbo ir įmonė „(duomenys neskelbtini)“, kurioje tuo metu dirbo I. G.. Tačiau E. V. nurodė, kad jie, t. y. kaltinamieji, turėjo perdaryti įmonės darbuotojų atliktus darbus. Apklaustas liudytoju tokius įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. J. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepaminėjo jokių su darbo kokybe kilusių pretenzijų. Tokių aplinkybių nepaminėjo ir tuo metu šios įmonės darbuotoju buvęs I. G.. Be to, V. J. ir I. G. nurodė, jog nematė, kad kartu su įmonės darbininkais kartu būtų dirbę kaltinamieji. V. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad visus darbus atliko jo įmonės darbuotojai, o dalį jų netgi jis pats. Iš šiame aukšte dirbančių mokytojų G. A., G. D., R. Š., L. V. parodymų matyti, kad trečio aukšto remonto darbus atliko įmonė, darbai buvo baigti mokslo metų pradžioje. Be to, anksčiau paminėtos liudytojos matė trečio aukšto remonto darbus atliekančius asmenis, tačiau neatpažino kaltinamųjų kaip mokyklos darbuotojų. Vertinant kaltinamųjų E. V., V. J., G. B. parodymus į 2003-08-16 laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ aprašytas (duomenys neskelbtini) gimnazijos remonto aplinkybes, ten nurodoma, kad darbus atlieka įmonė „(duomenys neskelbtini)“, o juos finansuoja mokinių tėvai. Darbus planuojama baigti iki rugpjūčio 25 dienos, ir nėra nuorodos, kad remontus atliktų ir mokyklos darbininkai. Be to, kaltinamųjų parodymų nepatvirtina liudytojai, išskyrus nenuoseklius V. K. parodymus ir J. V. sūnaus M. V. parodymus. V. K. apklausiamas pirmą kartą nurodė, kad nėra matęs kaltinamųjų dirbančių mokykloje, tačiau vėliau, kiekvieną kartą apklausiamas nurodė naujas aplinkybes, kuriomis matė kaltinamuosius dirbant. V. K. tokius parodymų kitimus motyvavo prokuroro S. K. jam darytu poveikiu, nors antrą kartą jis buvo apklausiamas jau kito prokuroro ir tos apklausos metu keitė savo parodymus, o teisme jis dar kartą keitė savo parodymus, nurodydamas anksčiau neminėtą aplinkybę, kad matė kaltinamuosius ir valant kanalizaciją. Vertinant M. V. parodymus, matyti, kad jis „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2003-07-28 iki 2003-08-14, o E. V. 2003 m. rugpjūčio mėnesį atostogavo, todėl su E. V. galėjo dirbti tik 5 dienas. M. V. apklausiamas teisme nurodė, kad mokykloje dirbo apie 2 savaites ir visą tą laiką dirbo su E. V. ir V. J., E. V. jį mokė klijuoti plyteles. Be to, M. V. nenurodė, jog remontą trečiame aukšte atliko ir kiti kaltinamieji, nors A. Z. ir G. B. nurodė, kad ir jie čia dirbo. Taigi šie M. V. ir kaltinamųjų parodymai dėl jų darbo remontuojant trečią aukštą, neatitinka tikrovės, tuo labiau, kad apklausiamas pirmą kartą M. V. nurodė, jog nėra matęs E. V. dirbančio (8 t., 110–113 b. l.). Liudytojas I. G. parodė, kad jis dirbdamas „(duomenys neskelbtini)“ ir remontuodamas gimnazijos trečią aukštą nematė, jog kaltinamieji atliktų kokius nors darbus. Apklausiamas įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad visus gimnazijos trečio aukšto remonto darbus 2003 metais atliko tik jo įmonės darbuotojai, t. y. suremontavo koridorių, vieną klasę ir tualetą. Todėl, kaip prieštaraujantys nustatytoms byloje aplinkybėms, atmestini liudytojų M. V., V. K., K. M. ir kaltinamųjų parodymai dėl 2003 metais kaltinamųjų neva atlikto trečio aukšto remonto. Kaltinamieji E. V., V. J. teigė, jog remontavo biologijos ir chemijos kabinetus. Tačiau J. V. pateiktą lokalinę sąmatą (prie ekspertizės), liudija, kad biologijos kabinetas buvo remontuotas 2010 metais, taigi V. J. su E. V. šio kabineto remontuoti negalėjo, nes jis mokykloje nebedirbo nuo 2009-06-12. Be to, V. J. savo surašytuose ir prokurorui pateiktuose parodymuose nurodė, kad chemijos kabinetą įrengė 2008 metais, tačiau 2010-11-24 (duomenys neskelbtini) rašte savivaldybės merui, „Dėl papildomų lėšų skyrimo“, matyti, kad nuo 2010 m. rugsėjo 1 dienos (duomenys neskelbtini) gimnazijoje nebesimoko (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos mokiniai. Atsilaisvino pradinių klasių ir kiti kabinetai, kurie ruošiami gimnazistams. Rengiamas biologijos, chemijos, fizikos ir kiti kabinetai. Iš rašto turinį matyti, kad chemijos ir kiti kabinetai buvo pradėti remontuoti tik 2010 rugsėjo mėnesį, o paskutinis iš mokyklos darbininko pareigų atleistas kaltinamasis E. V. dirbo iki 2010 metų kovo 29 dienos, t. y. pusę metų prieš pradedant šio kabineto remontą. Todėl darytina išvada, kad nei vienas iš kaltinamųjų šio kabineto neremontavo. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas D. Š. nurodė, kad jų įmonė remontavo chemijos kabinetą, tai patvirtino ir šios įmonės darbuotoja liudytoja D. K., kuri pati dažė šį kabinetą. Patvirtindamas savo parodymus D. Š. pateikė ir darbų atlikimo sutartis. Todėl kaltinamųjų ir liudytojų parodymai, kad jie įrengė chemijos kabinetą atmestini kaip nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės. Be to, kaltinamojo J. V. pateiktoje lokalinėje sąmatoje (prie ekspertizės) nurodyta, kad 2010 metais buvo suremontuotas biologijos, matematikos kabinetai, įrengta antra konferencijų salė, atliktas konferencijų salės remontas, suremontuotas lietuvių kalbos kabinetas. Kadangi 2010 metais iš visų kaltinamųjų dirbo tik E. V. ir dirbo tik 3 mėnesius, iki 2010-03-29, o šiuo laikotarpiu, be dalies naujametinių atostogų, nėra ilgų mokinių atostogų, tampa neįtikėtinu, kad jis vienas būtų galėjęs atlikti tokios apimties darbus. Pagrindą tokiai abejonei sudaro ir tai, kad 2008 metais, kai mokykloje dirbo E. V. su V. J., vadovaujantis ta pačia lokaline sąmata, buvo sutvarkyta tik viena patalpa, t. y. įrengtas profesinio informavimo tarnybos kabinetas. Be to, vertinant lokalinėje sąmatoje pateiktus duomenis matyti, kad mokykloje formaliai dirbus visiems keturiems kaltinamiesiems per metus atliktų darbų mastas nebuvo didesnis nei sąmatoje pateikiamas E. V. per tris 2010 metų mėnesius atliktas darbas. Tai, kad kaltinamieji neatliko lokalinėje sąmatoje nurodytų darbų, patvirtina liudytojų Z. K. ir I. (J.) G. parodymai, kad antrąją konferencijų salę įrengė įmonė, kuri tuo metu remontavo ir aktų salę, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apklausiami UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir darbuotoja patvirtino, kad įrengė šias patalpas. Taigi nėra pagrindo tikėti J. V. pateiktais duomenimis, įrodančiais kaltinamųjų darbą gimnazijoje. Nors E. V. ir J. V. teigia, kad E. V. traktoriumi stumdė sniegą, darbininkai J. V., J. J., Z. K. ir I. G. to nepatvirtino, nors nurodė, kad jie padėdavo atkasti sniegą. To, kad E. V. stumdė sniegą, nepatvirtino ir sargai, kurie turėjo tai matyti, nes kaltinamieji nurodė, kad jis tai darydavo anksti ryte. Nepatvirtino ir mokyklos aplinką tvarkiusi R. V., todėl darytina išvada, kad E. V. to nedarė. Dalis apklaustų liudytojų teisme nurodė, jog yra matę E. V. vežant šiukšles bei atliekant pavienius smulkius darbus: pagalandus peilį ar sutvarkius valgyklos kėdę, išvalant valgyklos kanalizaciją. E. V. brolio J. V. vadovaujamai gimnazijai tiekė daržoves ir išsiveždavo valgyklos atliekas, jo žmona V. V. šioje mokykloje dirbo valgyklos vedėja, mokykloje dirba jo brolio sutuoktinė bei kiti giminaičiai, brolis E. V. su savo ir E. V. vaikais periodiškai uždarbiauja mokykloje, remontuodami kabinetus. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bei į nurodytų darbų pobūdį, t. y. kad jie susiję su mokyklos valgyklos veikla, bei įvertinus E. V. parodymus, kad jis ir dabar nors ir oficialiai nedirba mokykloje, padeda atlikdamas kokius nors darbus, nėra pagrindo šių E. V. atliktų smulkių darbų sieti su formaliu jo įdarbinimu ir nuolatiniu darbu mokykloje. Šią išvadą pagrindžia ir tai, kad tokie jo galbūt atlikti darbai nebuvo nuolatiniai, o tik atsitiktinio pobūdžio, nes juos paprastai atlikdavo kiti mokyklos darbininkai, šiukšles veždavo komunalinis transportas. Nustatyti bylos duomenis dėl E. V. darbo gimnazijoje, rodo, kad tarp ūkininko E. V. ir (duomenys neskelbtini) gimnazijos pasirašytose daržovių pirkimo-pardavimo sutartyse, punkte 4.3 nurodyta, kad tiekėjas (ūkininkas E. V.) užsakytas prekes pristato savo lėšomis ir savo autotransportu į pirkėjo nurodytą vietą bei sutartu laiku. 4.5 punkte nurodoma, kad tiekėjas pagal suderintą grafiką išsiveža apyvartinę tarą. Šios sutartyje įtvirtintos sąlygos paneigia E. ir J. V. parodymus, kad viena iš E. V. funkcijų dirbant mokykloje buvo pristatyti prekes, o E. V. tai darė savo sąskaita ir naudodamas savo transporto priemones, kas nebuvo numatyta daržovių pirkimo sutartyse (21 t., 113–115 b. l.). Nustatyta, kad 2004 metų balandžio–rugpjūčio mėnesiais imtinai, iš viso 5 mėnesius, E. V. sirgo (buvo nedarbingas), kovo mėnesį dirbo tik 48 val., o rugsėjį – 40 valandų. Šios aplinkybės yra fiksuotos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Priešingai, V. J. paaiškino, kad visuomet dirbdavo tik su E. V., ir tik kartais jo nebūdavo. Be to, J. V. pateiktoje lokalinėje sąmatoje (prie ekspertizės), nurodyta, kad 2004 metais šie asmenys suremontavo sporto salę, įrengė psichologo kabinetą, socialinio pedagogo kabinetą, sporto vitriną, suremontavo ir padidino valgyklos salę, įrengė etikos ir tikybos kabinetą. E. V. taip pat nurodė, kad atliko šiuos darbus. 2004 metais jis beveik 7 mėnesius nebuvo darbe dėl nedarbingumo. Be to, atsižvelgiant į V. J. parodymus, kad jis buvo tik E. V. padėjėjas, o pats didesnių darbų atlikti nesugebėdavo, į A. Z. parodymus, kad po 2003 metų jis rečiau pasirodydavo mokykloje, nes dirbo pagal patentą, ir didesnių darbų neatliko, o paskutinis didesnis jo dirbtas objektas mokykloje buvo trečio aukšto koridorius, bei G. B. parodymus, kad jis mokykloje atliko tik smulkius darbus, ir dažniausiai būdavo skaitykloje, kur skaitydavo knygas arba kur nors slėpdavosi, kad negautų darbo, kad kaltinamieji šių nurodytų 2004 metais mokykloje atliktų darbų neatliko, o juos atliko kiti asmenys: mokyklos darbuotojai, mokinių tėvai, įmonės ir E. V.. Iš byloje esančių dokumentų (kaltinamųjų asmens bylų, registracijos žurnalų), matyti, kad G. B. ir E. V. laikotarpiu nuo 1996 iki 1999 metų buvo įdarbinti kūrikais. Kaip liudytoja apklausiama I. M. (ūkvedė), taip pat nurodė, kad E. V. galėjo dirbti kūriku. Vertinant tokius liudytojos I. M. parodymus, reikia atsižvelgti į tai, kad ji apklausiama taip pat nurodė ir tai, jog kūrikų neprižiūrėjo, prižiūrėjo tik valytojas, tačiau pildė visų techninių darbuotojų darbo apskaitos žinaraščius. Žinaraščiuose buvo žymima, jog E. V. yra kūrikas. Apklausiama I. M. nurodė, kad pildant žiniaraščius buvo E. V. ir G. B. pavardės. Tačiau realiai G. B. I. M. matė ne dirbantį, o užsiiminėjantį su vaikais. Tai patvirtina ir kiti liudytojai. Todėl I. M. liudijimas nepatvirtina, jog E. V. ir G. B. realiai dirbo, o tik patvirtina tai, kad jie buvo įdarbinti ir kartą per mėnesį buvo pildomas žiniaraštis, kuriame įrašytos ir jų pavardės. Be to, tai, kad G. B. ir E. V. dirbo kūrikais, paneigė nuo 1995 metų mokykloje dirbęs ir už kūrikų darbą atsakingas K. R. bei liudytojas G. D., kuris nurodė, kad 1996 metais dirbo kūriku, tačiau kaltinamųjų nepažįsta ir nepamena, kad iš kaltinamųjų būtų matęs katilinėje. Be to, liudytojas V. N. ir kiti taip pat nurodė, kad tuo laiku G. B. mokykloje treniravo vaikus. E. V., kaip ir kiti kaltinamieji, teigia, kad darbo sutartis ir kitus su darbu gimnazijoje susijusius dokumentus pasirašė jis, tačiau ištyrus šiuos dokumentus buvo pateikta 2011-09-23 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pateikiant tikėtiną ir kategoriškas išvadas konstatuota, kad E. V. darbo sutartyse skiltyse „Darbuotojas“ pasirašė ne E. V., o kitas asmuo. Tikėtina, kad prašymuose E. V. vardu pasirašė ne E. V., o kitas asmuo. Kategoriška išvada, kad Rankraštinius įrašus prašyme (be datos), kurio tekstas prasideda žodžiais „Prašau leisti mane dirbti darbininku vienu etatu...“ parašė J. V.. Išvada, kad E. V. nepasirašė nė vieno su jo darbu susijusio dokumento bei nepasirašė darbų saugos instruktavimo žurnaluose ir kategoriška išvada, kad rankraštinius įrašus 2008-05-19 prašyme parašė J. V., kaip ir V. J. atveju, tik įrodo tai, kad E. V. gimnazijoje nedirbo visą jo įdarbinimo laikotarpį.

Iš bylos duomenų analizės, susijusius su G. B. darbu (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu G. B. parodė, jog jis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje įsidarbino 1993 metais, pradžioje – sargu ir juo išdirbo gal 4–5 metus. Iš bylos duomenų matyti, kad 2003 rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais, 2005 vasario mėnesį, 2006 m. liepos, rugpjūčio, spalio, lapkričio mėnesiais V. J. ir G. B. dirbo sargais, bet kartu su jais šiuo laikotarpiu turėję sargauti M. V., K. R., V. R., V. K., R. N. nenurodė, kad matė juos dirbančius sargais. G. B. ir pats apklausiamas teisme nurodė, kad kartu su V. J. sargais nedirbo. Apklausiamas G. B. nurodė, kad dirbdamas gimnazijoje jis vaikščiodavo po mokyklą, atliko darbines funkcijas – taisė mokyklos inventorių, dažė, veržė suolus, keitė spynas ir pan., tačiau jo dirbančio mokykloje kiti darbuotojai nematė, o liudytojai V. J. ir K. M. nurodė, kad tokio pobūdžio darbus atlikdavo jų kontroliuojami nuolatiniai mokyklos darbuotojai, jie su šiais darbais susitvarkydavo, jiems pagalbos nereikėjo. Apklausiami mokytojai nurodė, kad dėl tokio pobūdžio darbų kreipdavosi į mokyklos stalius I. G., Z. K., J. V. J. J., o šie kaltinamųjų dirbančių nematė. G. B. nurodė, kad dirbdamas dujų įrenginių prižiūrėtoju, ateidavo į darbą 8.00 val., išeidavo 17.00 val. Taip pat nurodė, kad jį apmokė ūkvedys K. M., nors, atsižvelgiant į tai, kad pagal asmens byloje esančius duomenis jis dujinių įrenginių priežiūrą vykdė nuo 2002-05-02, K. M. jo apmokyti negalėjo, nes tuo metu pats gimnazijoje dar nedirbo. Pažymėtina, kad G. B. nurodė, jog jam nuo 2003 m. iki 2007 metų dirbant katilinėje jokie kiti asmenys į vidų neateidavo, neateidavo nei mokyklos darbininkai, nei valytojos, jis katilinėje nieko neveikdavo, tik joje būdavo. Apklausiamos valytojos, darbininkai ir ūkvedžiai paneigė, kad katilinėje nuolat buvo žmogus. Be to, nuo 2008-05-19 iki 2009-01-30 šias pareigas formaliai atlikęs E. V. taip pat nenurodo, jog reikėjo nuolat būti katilinėje. Pats G. B. pripažino, kad dujų katilinės priežiūrai vykdyti jis neturėjo reikiamos kvalifikacijos. Jis, be to, nurodė, kad iškilus nedideliam gedimui kreipdavosi į ūkvedį, tačiau apklausti V. J. ir K. M. tai paneigė. V. J. ir K. M. paneigė ir G. B. parodymus, kad jie buvo tiesioginiai jo vadovai. G. B. nurodė, kad jo darbo laiką skaičiuodavo ūkvedys ir sakydavo, kiek jis atidirbo ar neatidirbo, ir darbo apskaitos klausimais bendraudavo su ūkvedžiu. Tai paneigia ūkvedžių parodymai: I. M., nurodė, kad kontroliavo tik valytojas, o V. J. ir K. M. nurodė, kad jie kaltinamųjų nekontroliavo, o darbo apskaitos žiniaraščius pildė tik vadovaudamiesi direktoriaus įsakymais, jų realiai nematydami. G. B. teisme nurodė, kad jie darė mokyklos priestatą, kalė sienas, balkonus, be to, teisme jis nurodė, kad 2000 metais su V. J., A. Z., E. V. įrengė technologijų kabinetą, 2003 m. – koridorių, tačiau tokie jo parodymai buvo paneigti vertinant kaltinamųjų V. J. ir E. V. parodymus dėl jų darbo mokykloje. Nurodė, kad 2004 m. jie sutvarkė fojė, sporto salę. Fojė prieš sporto salę, moksleivių reabilitacijos kabinetą šalia stomatologijos kabineto, darė medinės pertvaras. Šiuos darbus darė su E. V., visus kabinetus glaistydavo vasarą, kai moksleiviai neidavo į mokyklą. Kaip minėta anksčiau, E. V. 2004 metų vasarą sirgo ir dirbti mokykloje negalėjo, o sporto salės remontą atliko įmonė. Be paminėtų aplinkybių, tai, kad G. B. nedirbo mokykloje patvirtina 2011-07-27 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad ištyrus (duomenys neskelbtini) gimnazijos registracijos žurnaluose esančius įrašus buvo pateikta kategoriška išvada, kad: visuose darbuotojų saugos ir sveikatos ir priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnaluose, skiltyse „Instruktuojamojo“ pasirašė ne G. B., o kitas asmuo. Ši aplinkybė paneigia G. B. parodymus, kad visur, kur jo pavardė, pasirašė jis pats, nes, išskyrus darbo sutartis, kurių klastojimu jis yra kaltinamas, instruktavimo žurnaluose pasirašė ne jis.

Vertinant bylos duomenis dėl A. Z. darbo mokykloje, matyti, kad pirmosios apklausos metu jis nurodė, kad 1999 metais J. V. jį įdarbino mokykloje darbininku, ir visą laiką gimnazijoje dirbo darbininku, tačiau iš J. V. įsakymuose, darbo sutartyse bei darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose esančių įrašų matyti, kad jis 1999-08-25 buvo priimtas dirbti kompiuterių programuotoju, ir tas pareigas ėjo iki 2002-05-02, kai jo pareigos buvo pakeistos į darbininko, o darbininku buvo iki 2005-08-19. Apklausiamas A. Z., kaip ir kiti kaltinamieji, nurodė, kad jis mokykloje atliko patalpų remonto darbus. Yra ėjęs pasiimti įrankių ir iš dirbtuvių, bet apklausti tuo metu dirbę mokyklos darbininkai J. V., J. J., kurie paprastai būdavo dirbtuvėse, nurodė, kad jo nėra matę. Ikiteisminio tyrimo apklausos metu jis, kaip ir kiti kaltinamieji nenurodė, kokius konkrečiai darbus yra atlikęs mokykloje. Nurodė, kad jam darbus pavesdavo ūkvedžiai, nors šie tai neigia. Be to, A. Z. negalėjo nurodyti, kas pirmiau pradėjo dirbti gimnazijoje: jis, E. V. ar V. J.. A. Z. taip pat nurodė, kad dirbdavo šeštadieniais ir sekmadieniais, dirbo ir darbo dienomis. Kadangi dienos metu kabinetai būdavo užimti, paprastai kabinetuose darbus atlikdavo po darbo valandų. Dirbant dienomis patalpos būdavo atrakintos, vakarais pasiimdavo raktą iš sargo. Apklausiami tuo metu mokykloje dirbę sargai ir darbininkai nurodė, kad jo nematė, nors dirbdamas nurodytu laiku A. Z. kontakto su šiais darbuotojais nebūtų išvengęs. Mokykloje tik vesdavo elektros laidus, vesdavo ir kitokius laidus, tik nežino, kokie tai laidai, nes jis nėra kompiuterių specialistas. Be to, kaip ir kitų darbų atveju, jis nenurodė, kokiose patalpose tuos laidus vedė ir kokiu tikslu, be to, liudytojas A. I. nurodė, kad elektros darbus, tarp jų ir laidų tiesimą, gimnazijoje atlikdavo jis, tai patvirtino ir liudytojai I. G., Z. K., J. V. ir J. J.. A. Z., kaip ir kiti kaltinamieji taip pat nurodė, kad gimnazijoje įrengė kompiuterių klasę, palėpėje kalė lentelėmis. Šie jo ir kitų kaltinamųjų parodymai paneigti vertinant V. J. parodymus. Be to, A. Z. šio kabineto įrengti negalėjo, nes 1998 m. buvo įrengtas šis kabinetas.

Apklausiamas kaltinamuoju J. V., kaltinamieji V. J., G. B., A. Z., E. V. nurodė, kad pamokų metu mokykla remontuojama nebuvo, todėl jie dirbdavo vakarais, po pamokų, savaitgaliais ir atostogų metu, tačiau tokius jų parodymus paneigia J. V. pateikto 2007-04-05 laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ iškarpos kopijoje esančio straipsnio „Gimnazija remontuojama per pamokas“ turinys. Straipsnyje rašoma, kad mokyklos remonto darbai yra vykdomi pamokų metu. Remontuojami pirmojo aukšto kabinetai. Šios straipsnyje nurodytos aplinkybės paneigia tokius kaltinamųjų parodymus. Be to, iš straipsnio turinio matyti, kad tuo metu gimnazijos patalpų remonto darbus atliko įmonė. Iš straipsnyje pateikto vykusių darbų aprašymo akivaizdu, kad trys tuo metu fiktyviai įdarbinti kaltinamieji negalėjo vykdyti tokios apimties ir intensyvumo darbų. Be to, šiame straipsnyje pateikiamas J. V. paaiškinimas, kad vaikams reiks pakentėti 2 savaites iki pavasario atostogų, kurių metu įmonė tęs savo darbą netrukdydama mokymosi procesui. O statybininkai atlieka remonto darbus pamokų metu nes vasarą jų neprisikviesi, kadangi jie turi pelningesnių užsakymų. Taigi kaltinamųjų parodymai, kad pamokų metu gimnazijoje remonto darbai nebuvo vykdomi (19 t., 14 b. l.), yra nepagrįsti. Nors J. V. rengiamos ataskaitos buvo svarstomos, yra tai patvirtinantys protokolai, iš jų turinio matyti, kad buvo aptarinėjami su ugdymu ir darbo organizavimu susiję klausimai, o ne materialinės bazės kūrimo ir remonto temos. Pačiose ataskaitose materialinei bazei taip pat skiriama maža dalis. Apsiribojama tik neinformatyviu darbų išvardijimu. Nenurodyta, kas atliko darbus. Ataskaitose nurodytus duomenis sulyginus su sutartyse su įmonėmis, remontavusiomis mokyklą, užfiksuotais duomenimis, atsižvelgiant į liudytojų – įmonių darbuotojų ir mokyklos darbininkų parodymus apie jų atliktus darbus, matyti, kad ataskaitose minimus darbus atliko būtent jie, o ne kaltinamieji. Be to, pažymėtina tai, kad darbininkai, dirbdami mokykloje, nematė kaltinamųjų dirbančių. Iš pateiktos teismui 2004-11-16 išorinio audito išvados matyti, kad „bene didžiausia išryškėjusi problema – kabinetų stygius ir jų įrengimo kokybė“ (19 t., 7–12 b. l.). Ši išvada taip pat paneigia kaltinamųjų, o kartu ir liudytojo K. M. teisme duotus parodymus apie tai, kad jie dirbdami mokykloje suremontavo visus kabinetus po tris ir daugiau kartų. Be to, šioje išvadoje taip pat pasisakyta apie tai, kad nėra nustatytos tvarkos, pagal kurią darbuotojams suteikta galimybė susipažinti su pažymėtais darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, nors J. V., V. D. ir K. M. teisme liudijo priešingai. Tokius jų parodymus paneigia ir 2005-02-03 LR Valstybinės darbo inspekcijos reikalavime Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti pažeidimai, iš kurių matyti, kad vienas iš pažeidimų yra tai, kad gimnazijoje nėra nustatytos tvarkos pagal kurią darbuotojams būtų suteikta galimybė susipažinti su pažymėtais darbo laiko apskaitos žiniaraščiais. Pažymėtina, kad direktoriaus J. V. pasirašyto 2005-03-07 atsakymo į Reikalavimą 11 p., nurodyta, kad 2005-02-25 nustatyta tvarka, pagal kurią darbuotojai gali susipažinti su pažymėtais darbo laiko apskaitos žiniaraščiais. 2008-02-11 LR Valstybinės darbo inspekcijos reikalavime Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti pažeidimai, iš kurių matyti, kad vienas iš pažeidimų yra tai, kad įmonėje nenustatyta darbuotojų supažindinimo su darbo laiko apskaitos žiniaraščiais tvarka. Vertinant situaciją, kad atsakyme į 2005 metų VDI reikalavimą J. V. nurodė, jog pažeidimai yra pašalinti, iš 2008 metais VDI atlikto pakartotinio patikrinimo matyti, kad vėl buvo užfiksuotas analogiškas pažeidimas (19 t., 13 b. l.). Analizuojant J. V. teismui 2013-08-05 pateiktus duomenis dėl atliktų darbų (duomenys neskelbtini) gimnazijoje 2002–2010 metais, matyti, kad darbai vertinami 2012 metų spalio mėnesio kainomis, nors per darbų atlikimo laikotarpį nurodytų darbų vertės kito. Tai patvirtino ir vertinimą atlikusi ekspertė (19 t., 87–152 b. l.). Šiame dokumente nepateikiami duomenys, neginčytinai nurodantys, kas tuos darbus atliko, o darbai vertinti remiantis kaltinamojo J. V. paaiškinimais. Medžiagų nurašymo aktai, savivaldybės įsakymai dėl gimnazijos pajamų, finansavimo šaltinuose ir sąmatose nurodyti duomenys tik patvirtina neginčytiną aplinkybę, kad šie darbai buvo atlikti, tačiau neįrodo, jog juos atliko kaltinamieji. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) giminazijoje nebuvo tinkamos gautų lėšų iš labdaros, rėmėjų, tėvų apskaitos (19 t., 15 b. l.). Taigi ši situacija tik įrodo, kad J. V. veiksmais, fiktyviai įdarbinant savo draugus ir gimines, buvo padaryta didelė žala ne tik valstybei, bet ir kiekvienam jo vadovaujamos gimnazijos bendruomenės nariui individualiai.

Vertinant kaltinamųjų J. V., G. B., E. V., V. J. parodymus, kad jie dirbdavo po darbo, poilsio dienomis, nes darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo žymimos kaip kaltinamųjų dirbtos dienos, tyrimo metu darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nerasta duomenų, kad kaltinamieji būtų dirbę po darbo valandų ar poilsio dienomis. Be to, sudarytose darbo sutartyse su G. B., V. J., E. V. neaptartos ir neįrašytos į darbo sutartis išskirtinės darbo sąlygos, kurios leistų minėtėms asmenims dirbti kitaip. G. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad dirbdamas gimnazijoje jis kelis kartus buvo išvykęs į užsienį trims–keturioms dienoms ar savaitei. Į užsienį vykdavo rudenį, pavasarį. Tačiau iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pateikti duomenys, rodo, kad jis laikotarpiu nuo 2000 iki 2007 metų į užsienį buvo išvykęs ne kelis kartus, o vykdavo reguliariai. Fiksuoti sienos kirtimai 1–2 kartus per mėnesį, taip pat ir vasarą, išvykimo trukmė 4–5 dienos, todėl, įvertinus jo parodymus, kad pasieniečiai fiksavo ne visus sienos kirtimus, akivaizdu, kad jis versliškai vykdė su išvykimu iš Lietuvos Respublikos susijusią veiklą. Šios veiklos pobūdį nurodė liudytojai R. Š., K. R. ir V. R., t. y. kad jis vežė automobilius iš užsienio ir juos remontuodavo. Tokius jų parodymus patvirtina ir liudytojas J. T., kuris kartu su G. B. vykdė šią veiklą. Liudytojas J. T. taip pat patvirtino, kad G. B. automobilius remontuodavo. Apklausti ūkvedžiai nurodė, kad jie G. B. nekontroliavo. Ūkvedžiams nebuvo žinoma apie G. B. buvimą ar nebuvimą darbe. Tai patvirtina ir įvykis (duomenys neskelbtini), kurio metu K. M. pildė darbo apskaitos žiniaraščius, nors G. B. apie 1,5 mėn. nebuvo darbe, o apklausiamas teisme K. M. nieko dėl to paaiškinti negalėjo. Teisme apklausti liudytojai nepatvirtino ir G. B. parodymų, kad už užsienyje praleistą laiką jam reikėdavo atidirbti, dirbant savaitgaliais, keičiant sargus. G. B. parodymus paneigia tai, kad apklausiant liudytojus R. Š. ir K. R., kurie teigė, jog G. B. ilgą laiką buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini), G. B. tvirtino, kad sulaikytas nebuvo, nurodė, kad tai buvo nesusipratimas, vieną dieną buvo aiškinimąsi dėl automobilių. Iš 2013-07-10 Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Informacijos suteikimo“ matyti, kad nuo 2003-09-12 iki 2003-10-21 G. B. už turto pagrobimą bei pagrobtų daiktų slėpimą buvo įkalintas (duomenys neskelbtini) mieste. Šie duomenys paneigia G. B. paaiškinimus ir patvirtina R. Š. ir K. R. parodymus. Įvertinus G. B. įkalinimo trukmę ir laiką, reikiamą nuvykti ir parvykti iš (duomenys neskelbtini), matyti, kad 2003 metų rudenį G. B. nebuvo apie 2 mėnesius, ir tuo metu jis negalėjo būti mokykloje, o darbo apskaitos žiniaraščiai buvo pildomi, kaip jam esant ir dirbant, buvo mokamas atlyginimas. Kadangi V. J., E. V. G. B. ir A. Z. nurodė, kad visus kaltinime minimus jiems išmokėtus pinigus jie gavo, o R. D. ir R. Š. neigė nedirbdami gimnazijoje gavę atlyginimą ir tokius jų parodymus patvirtina duomenys užfiksuoti kaltinamųjų naudojamų banko sąskaitos išrašuose, todėl nėra pagrindo netikėti šiais jų parodymais. Be to, nesant duomenų, kad tuos pinigus jie būtų gavę kaip atlygį ar kitu tikslu perdavę J. V., darytina išvada, kad išmokant V. J. 75678,9 Lt, E. V. 76878,34 Lt, G. B. 74744,53 Lt, A. Z. 15903,78 Lt, o R. D. ir R. Š. vardu 8804,7 Lt išmokant nenustatytiems asmenims, kaltinamasis J. V. piktnaudžiaudamas tarnyba ir klastodamas dokumentus iššvaistė didelės 252010,25 Lt vertės jo žinioje buvusį ir jam patikėtą svetimą turtą, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d., 228 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., o kaltinamieji V. J., E. V. ir G. B. jam padėjo tai padaryti, todėl jų nusikalstomos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d. 228 str. 1 d., 24 str. 6 d., 184 str. 2 d., kvalifikuotos teisingai ir pagrįstai.

Dėl dokumentų klastojimo, nedidelės vertės turto išvaistymo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi (BK 300 str. 1 d., 184 str. 3 d., 228 str. 1 d.).

Nustatyta, kad J. V. su nenustatytu asmeniu suklastojo 2009-10-07 savo sūnaus M. V. vardu surašytą prašymą išleisti neapmokamų atostogų ir M. V. nuo 2009-09-28 iki 2009-10-18 atliekant administracinį areštą, tvirtindamas darbo apskaitos žiniaraščius, jog M. V. dirbo sargu ir darbo saugos specialistu, taip piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi iššvaistė nedidelės vertės jam patikėtą svetimą turtą.

Kaltinamasis J. V. savo kaltės nepripažino, paaiškino, kad M. V. buvo areštinėje ir atlikinėjo bausmę už padarytą avariją. Kreipėsi į (duomenys neskelbtini)policijos komisarą, kad leistų susitikti su sūnumi M., leido jam atnešti maisto, M. V. išleisti namo nusiprausti. M. V. atneštą prašymą paėmė per grotas, pridėjo prie sienos ir pasirašė. Mokyklos ūkio reikalų pavaduotojas pildydamas darbo apskaitos žiniaraščius pamiršo, kad M. V. atostogos nesuteiktos kaip specialistui, nes tuo metu jis dirbo pusantro etato. Įvyko techninė klaida, nors tikrindamas darbo apskaitos žiniaraščius jis privalo užtikrinti jų teisingumą. Apklausiamas teisme liudytoju M. V. nurodė, kad tėvas jį lankydavo kiekvieną dieną, nors ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad tik du kartus buvo atėjęs. Policijos pareigūnai leisdavo jį lankyti, du kartus jį išleido namo. R. B. jį išleisdavo iš kameros. Teisme buvo apklausti liudytojai M. S., G. V. M. Ž. ir A. K., kurie tvirtino J. V. ir M. V. parodymus, kad M. V. buvo išleistas iš areštinės. Tačiau pastebėtina, kad jų parodymai iš esmės skiriasi nuo kitų liudytojų parodymų ir rašytinių bylos duomenų, kuriuose užfiksuota, kad M. V. siuntiniai perduodami nebuvo, pasimatymai taip pat nebuvo suteikti, taip pat nėra įrašų apie jo ar kitų asmenų laikiną išleidimą iš areštinės. Šias aplinkybes paliudijo ir apklaustas buvęs areštinės viršininkas R. B.. Nors M. V. ir J. V. nurodė, kad R. B. leidus ir jam matant jis sūnui padavė pasirašyti prašymą, R. B. tai paneigė, nurodė, kad neatsimena, kad jam dirbant M. V. kas nors būtų lankęs. Be to, teismo iniciatyva kviesti liudininkai T. L., A. D., kurie kartu su M. V. atliko areštą, nurodė, kad M. V. nebuvo išėjęs į laisvę, nepasakojo, kad būtų buvęs išleistas, galėjo būti išvestas į dušą bet nebuvo išvestas ilgesniam laikui. Šių liudytojų parodymai iš esmės skiriasi nuo kaltinamųjų kviestų liudytojų parodymų, jiems prieštarauja ir juos paneigia. Abejoti J. V., M. V. ir jų kviestų liudininkų parodymų teisingumu, kad liudytojai M. S. ir G. V., nurodydami M. V. paleidimo iš areštinės aplinkybes, vienodai klaidingai nurodė arešto atlikimo laikotarpį. Byloje esantys duomenys rodo, kad M. V. areštą atlikinėjo nuo 2009-09-28 iki 2009-10-18, todėl negalėjo būti neteisėtai paleidžiamas iš areštinės lapkričio mėnesį, nes administracinį areštą tuo metu jis jau buvo atlikęs. Tai, kad M. V. nepasirašė prašymo išleisti nemokamų atostogų, patvirtina ir 2011-09-23 kategoriška specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad M. V. asmens byloje esančiame 2009-10-07 prašyme dėl nemokamų atostogų šalia įrašo „M. V.“ pasirašė ne M. V., o kitas asmuo. Teisme apklausiama specialistė R. P. patvirtino duotos išvados tikrumą, nurodydama, kad šiuo atveju pasirašymo aplinkybės parašo nepaveikė, nes prašyme esanti parašo sandara ir konstrukcija skiriasi nuo M. V. parašo sandaros. Taigi paneigiami M. V. ir J. V. parodymai, kad pats M. V. parašė prašymą, bei jų parodymai apie pasirašymo aplinkybes ir galimą pareigūnų piktnaudžiavimą. Be to, iš M. V. ir J. V. parodymų matyti, kad J. V. iš karto buvo žinoma apie jo vadovaujamoje mokykloje dirbusio sūnaus areštą, tačiau, J. V., žinodamas, kad M. V. dėl to negalės mokykloje vykdyti savo darbo funkcijų ir matydamas, kad jo nėra darbo vietoje (sekretorės kabinete, kuris sujungtas su J. V. kabinetu), sąmoningai sūnaus atžvilgiu laiku nepriėmė jokių sprendimų, kad jam atliekant areštą nebūtų mokamas atlyginimas.

Šių surinktų ir ištirtų duomenų visuma leidžia dartyti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis J. V., klastodamas dokumentus ir piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, iššvaistė nedidelės vertės jo žinioje buvusį svetimą turtą, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. ir 184 str. 3 d., 228 str. 1 d.

Dėl poveikio liudytojams (BK 233 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenis dėl J. V. daryto poveikio liudytojams, liudija, kad J. V. kaltės nepripažino, nurodė, kad V. Š. jokio poveikio nedarė. Jam V. Š. pasakė, kad jį iškvietė R. D. ir liepė pasakyti taip. V. Š. prieš pirmą apklausą su juo nebendravo.

Analizuojant J. V. parodymus su liudytojo V. Š. parodymais, iš kurių matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pirmą kartą jis nurodė, kad V. J. dirbo mokykloje. Nepamena, ar jam pradėjus dirbti V. J. jau dirbo. V. J. būdavo raštinėje arba direktoriaus kabinete. V. J. tvarkydavo kompiuterius programiškai, keisdavo spausdintuvų kasetes, tvarkydavo, jei spausdintuvas užstrigdavo ir pan. Kompiuterius taip pat prižiūrėjo mokytoja E. K., kuri kai jis įsidarbino mokykloje, jau dirbo (7 t., 108–110 b. l.). Antrą kartą apklausiamas V. Š. nurodė, kad V. J. kompiuterių gimnazijoje netvarkydavo. Jis V. J. pažįsta iš matymo, kaip (duomenys neskelbtini), kelis kartus, yra jį matęs mokykloje, prie direktoriaus kabineto. V. J. su darbiniais rūbais ar ką nors dirbančio mokykloje nėra matęs. Prieš pirmą apklausą jis J. V. pasakė, kad yra kviečiamas į prokuratūrą. J. V. pasakė, kad tikriausia yra kviečiamas dėl kompiuterių priežiūros mokykloje. Pokalbis vyko dieną prieš apklausą, mokykloje, J. V. kabinete. Tada J. V. jam pasakė, kad 0,5 etato buvo priimtas dirbti V. J.. J. V. sakė sakyti prokuratūroje, kad V. J. tvarkė mokykloje kompiuterius. J. V. jo negąsdino, prievarta nevertė to sakyti (7 t., 111–113 b. l.). Teisme apklausiamas V. Š. keitė parodymus, paaiškino, kad V. J. padėjo kabelius pratempti, kompiuterius nešiojo, dirbo pagalbinius darbus. Su J. V. jokio pakalbio prieš apklausą prokuratūroje nebuvo. Gal blogai suprato ir blogai perskaitė protokolą, neatidus buvo. Nepamena, ką sakė prokuratūroje antros apklausos metu. Antros apklausos metu prokuroras suformulavo klausimą ir atsakymą, o jis neatidžiai perskaitė protokolą ir pasirašė jį. Pirminiai jo parodymai yra teisingi, o antriniai parodymai yra neteisingi, nes buvo paveiktas R. D.. Jam J. V. nepadarė jokios įtakos. O ankstesnį parodymų kitimą motyvavo prokuroro ir R. D. poveikiu. Vertinant V. Š. parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, matyti, kad jis nurodė, kad V. J. tvarkė kompiuterius, išvardijo ir konkrečias V. J. atliekamas funkcijas: t. y. tvarkydavo kompiuterius programiškai, keisdavo spausdintuvų kasetes, tvarkydavo jei spausdintuvas užstrigdavo ir pan. Tačiau apklausiamas pats V. J. neigė atlikęs tokio pobūdžio darbus, nes to nesugeba. Be to, V. Š. nurodė, kad V. J. paprastai būdavo raštinėje arba direktoriaus kabinete, tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių tokius V. Š. parodymus, nei vienas iš V. J. gimnazijoje mačiusių liudytojų nenurodė, kad V. J. darbo vieta buvo raštinėje, to nenurodė pats V. J., J. V. ar V. D.. Ši aplinkybė patvirtina išvadą, kad V. J. gimnazijoje realiai nedirbo, o V. Š. duodamas parodymus apie jo darbą mokykloje nurodė išgalvotas aplinkybes. Be to, jis teisme nurodė, kad antrą kartą duotų parodymų turiniui įtakos turėjo R. D. jam daromas poveikis, tačiau nepaaiškino, kodėl tos apklausos metu jis smulkiai papasakojo J. V. jam daryto poveikio aplinkybes (nors teisme teigia, kad jo nebuvo), bet prokurorui nieko nepasakė apie R. D. darytą poveikį. R. D. poveikį R. Š. paneigia tai, kad dar prieš V. Š. apklausiant teisme ji pati nurodė, kad savo iniciatyva kalbėjosi su V. Š. ir šio pokalbio metu V. Š. jai pasakė, kad pirmą kartą liudijo neteisingai. Be to, apklausiami liudytojai (duomenys neskelbtini) ir A. P. nurodė, kad mokykloje buvo kalbama apie tai, kad R. Š. keičia parodymus, o ne apie tai, kad R. D. jam daro poveikį. Aptartų įrodymų visuma leidžia teigti, kad kaltinamasis J. V. darė poveikį liudytojui V. Š..

Kaltinamasis J. V. nepripažino siekęs paveikti liudytoją A. I., patvirtino, kad buvo A. I. namuose. Nes jis nebuvo darbe, klausė, kodėl nebuvo darbe. Jokio poveikio jam nebuvo daryta. A. I. neprašė sakyti, kad V. J. dirbo (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, ir nuotraukų nerodė. Pokalbis su A. I. buvo, bet ne apie parodymus. Jis klausė, ar galėtų gauti nurašytą mokyklos kompiuterį. A. I. visų bijo. Todėl vedinas baimės galėjo pasakyti tai, ko kiti norėjo. Tačiau liudytojas A. I. parodė, kad po jo apklausos prokuratūroje 2011-02-09 kitą dieną jį buvo pasikvietęs direktorius, kabinete buvo ir K. M.. Direktorius domėjosi, ko jo klausinėjo prokuratūroje, sakė, kad jis (A. I.) viską žino, kas kokius parodymus duoda, priekaištavo dėl parodymų, prie mokyklos esančiais garažais (6 t., 16–18 b. l.). Prieš pirmą apklausą prokuratūroje sausio mėnesį jį J. V. buvo išsikvietęs į kabinetą, tuo metu kabinete nieko nebuvo. J. V. rodė kompiuteriu kelias nuotraukas, sakė, kad nuotraukose yra asmuo J., sakė prokuratūroje sakyti, jog toks asmuo yra dirbęs. J. V. sakė, kad šis asmuo prižiūrėjo mokyklos kompiuterius. Prieš tai sausio mėnesį J. V. buvo atvažiavęs pas jį į namus, atvažiavo su V. K.. J. V. atvažiavęs į namus nuotraukų nerodė, prašė sakyti, kad vandens garažuose nebuvo ir kad V. J. mokykloje dirbo. V. K. nieko nesakė. Jie kalbėjosi prie namų kieme (6 t., 9–11, 21–22 b. l.). Teisme A. I. nurodė, kad dėl tokio poveikio jis kalbėjo ir su R. Š., prie imtynių salės. R. Š. nenurodė, ką jis turėtų sakyti, tik sakė laikytis savo nuomonės. Nėra pagrindo netikėti šiais A. I. parodymais, nes apklausiamas V. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, kad buvo A. I. nurodytu laiku su J. V. atvykęs pas A. I., kur J. V. kalbėjosi su juo. Tai, kad A. I. buvo sunerimęs dėl tokio J. V. elgesio, patvirtino ir liudytojas R. Š., kuris paaiškino, kad mokykloje, lipant laiptais, priėjo A. I., klausė, ką daryti, pasakė, kad J. V. jį buvo išsikvietęs pas sekretorę, išvadino įvairiais žodžiais, nes liudijo ne taip, kaip J. V. buvo sakęs. Be to, liudytoja R. D. nurodė, kad elektrikas A. I. prašė atleisti iš darbo, nes J. V. nebeleidžia jam ramiai praeiti. Surinktų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad J. V. siekė paveikti liudytoją A. I., kad apklausiamas jis nurodytų J. V. palankias aplinkybes.

J. V. savo kaltės nepripažino ir dėl valytojoms daryto poveikio, parodė, kad buvo sukviesti žmonės į jo kabinetą, bet ne dėl V. J. nuotraukų, o dėl rinkimų. Rodė asmenines savo šeimos nuotraukas. Nurodė, kad prokuroras darė poveikį tokį, kad Z. G. sugebėjo prisipažinti, kad dalyvavo susirinkime, nors jos nebuvo. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu apklausiamos mokyklos valytojos L. S. (6 t., 190–192 b. l.), A. D. ( 7 t., 1–3 b. l.), A. M. (7 t., 23–25, 32–33 b. l.), E. B. (7 t., 17–18 b. l.) ir M. Š. (7 t., 10–12 b. l.) nurodė, kad 2011 metų vasario mėnesį J. V. buvo sukvietęs jas į susirinkimą, kurio metu kalbėjo apie įvairius reikalus bei rodė asmenų nuotraukas. Apklausiamos Z. G. ir V. M. (7 t., 39–42, 56–57 b. l.) nurodė analogiškas aplinkybes, tačiau paaiškino, kad jos susirinkime nebuvo, o viskas vyko po susirinkimo, kai jos buvo J. V. kabinete. Teisme apklausiamos minėtos liudytojos pakeitė savo parodymus, parodė, kad susirinkime J. V. vykdė rinkimų agitaciją, buvo kalbama tik apie mokyklos tvarką. Parodymuose nurodomų aplinkybių kitimo paaiškinti negalėjo. Iš esmės visos liudytojos motyvavo tuo, kad apklausdamas prokuroras jas vertė duoti tokius parodymus, o protokolus pasirašė jų neskaičiusios. Nė viena iš apklaustų liudytojų nenurodė, jog prokuroras būtų vertęs liudyti kokias aplinkybes. Be to, tokius jų parodymus paneigia apklausas atlikusio prokuroro S. K. parodymai, kad protokoluose jis fiksavo liudytojų nurodomas aplinkybės, o prieš paduodant pasirašyti jis garsiai perskaitydavo protokolo turinį, todėl liudytojų teiginiai, jog pasirašydamos protokolus jos nežinojo jų turinio, yra nepagrįsti. Kaip nepagrįsti ir jų teiginiai dėl prokuroro neva daryto poveikio, nes liudytojos negalėjo nurodyti, kaip prokuroras jas veikė. Be to, liudytoja V. M., nors ir nurodė, kad apklausos metu bijojo prokuroro, buvo nesusikaupusi, tačiau paaiškino, kad spaudimo nebuvo. Taip pat pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu, asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų metu M. Š., A. M. ir Z. G. atpažino V. J. kaip asmenį, kurio nuotrauką susirinkimo metu rodė J. V., tačiau apklausiamos teisme negalėjo paaiškinti, kodėl atpažino V. J. nuotrauką, jei ji nebuvo rodoma. Taigi, nors valytojos teisme nurodė, kad J. V. joms nuotraukų nerodė, tačiau apklausiamos ikiteisminio tyrimo metu apibūdino rodytą asmenį, net nurodė jo vardą ir pavardę, kurią joms sakė J. V., ir atpažino iš nuotraukos. Esant šiomis aplinkybėmis darytina pagrįsta išvada, kad apklausiamos ikiteisminio tyrimo metu jos nurodė objektyvias aplinkybes. Be to, tai, kad J. V. gimnazijos darbuotojams rodė V. J. nuotrauką tiesiogiai ar užuominomis prašydamas liudyti, kad jis gimnazijoje dirbo, patvirtina A. I. parodymai, jog jam J. V. analogiškomis aplinkybėmis, t. y. savo kabinete kompiuteriu, rodė asmens nuotraukas, sakė, kad tai V. J. ir prašė paliudyti, jog jis dirbo mokykloje.

J. V. nepripažino kaltės ir dėl liudytojui K. M. daryto poveikio, parodė, kad su K. M. niekada nebuvo susitikęs (duomenys neskelbtini) parke. K. M. buvo susitikęs su jo broliu. Su K. M. atsitiktinai susitikęs. Klausė ne apie bylą, o apie mokyklos reikalus. Pokalbis vyko neformaliojo ugdymo centre.

Tačiau jo parodymus paneigia liudytojo K. M. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad jis važiavo su M. V.. V. D. ir R. D. pasakė, kad su M. V. važiuoja į mišką. Manė, kad vyksta susitikti su E. V.. Buvo išsigandęs, galvojo, kad gali neapsiginti, erzino tai, kad M. V. pastoviai buvo prie jo, vos ne saugojo, kad nepasišalintų. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) parką. J. V. jo jau laukė. Daugiau asmenų, be J. V. ir M. V., nebuvo. J. V. jo nesiklausė, pradėjo kalbėti, kad jis nurimtų, prašė prisiimti kaltę, o jis jį bet kada ištrauks. Sakė teigti, kad jis ir V. J. viskam vadovavo, o jis – J. V. – nieko nekontroliavo. Sakė, kad grįžęs į darbą parašys papeikimus ar panašiai nubaus ir nieko blogo nebus. Anksčiau, iki J. V. nušalinimo nuo pareigų, J. V. jo prašė sakyti, kad jis (K. M.) kontroliavo, prižiūrėjo visus darbininkus ir jie atlikdavo darbus (5 t., 118–121 b. l.). Tokius savo parodymus K. M. patvirtino ir teisme. Nurodė, kad su J. V. buvo nuvažiavęs susitikti. Tada buvo didelė įtampa, ir jis negalėjo patekti į mokyklą, jis vykdamas pasakė R. D., raštinės vedėjai. Skambino draugei pasakyti, kad palieka telefoną. Pasakė, kad išvažiuoja į mišką. Nors apklausiamas teisme kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, K. M. nurodė, kad į parką vyko susitikti su E. V., tačiau nurodė, kad parke kalbėjo su J. V.. Apklausiamas teisme K. M. bandė švelninti situaciją, nurodydamas, kad galėjo būti pokalbis kad prisiimtų kaltę sau, tačiau tai galėjo būti juokaujant. Tačiau patvirtino, kad jam buvo labai didelė įtampa. Būnant A. miške, J. V. jam jokio poveikio nedarė, o ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui šnekėjo tai, ko iš jo reikalavo. Tačiau apie jam darytą poveikį paliudijo ir jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino liudytoja I. P.-M., kuri nurodė, kad po pokalbio su vyru, kai jis pasakė, kad važiuoja ne vienas į mišką, iš balso suprato, kad buvo susirūpinęs. Suprato, kad tai buvo susiję su byla. Ji suprato, kad vežė gal pasikalbėti, gal pasitarti. K. M. iš balso atrodė išsigandęs. Sakė, kad skambina ją perspėti, jei kas nutiktų. Apklausiama liudytoja R. D. taip pat patvirtino, K. M. parodymus dėl jam daromo poveikio, nurodydama, kad kalbėjo su K. M., kad jis yra kviečiamas į susitikimus. Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad J. V. siekė paveikti ir liudytoją K. M..

Kaltinamasis J. V. nepripažino siekęs paveikti liudytoją V. J., parodė, kad V. J. ir K. M. buvo pakviesti pas prokurorą, jiems buvo pasakyta, kad eitų ir pamąstytų, ką jiems reikia sakyti. Su V. J. jokio pokalbio nebuvo. Tarp jo ir V. J. vyko pokalbis, kad jį gali kviesti į apklausą. Taip pat pokalbis, kad visus darbuotojus kvies į prokuratūrą.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju V. J. nurodė, kad 2010 metų balandžio mėnesį J. V. buvo atvykęs pas jį į darbą, pasakė, kad R. Š. grąžino į darbą, pasakė, kad ,,nori jo galvos“, todėl sakė nepykti, nes perkels dalį atsakomybės K. M. ir jam. Teigė, kad sakys, jog jie organizavo darbininkų darbus, o J. V. mažai kontroliavo juos ar panašiai. J. V. prašė jo, kad jis taip ir sakytų apklausoje. Jis J. V. pasakė, kad taip apklausiamas nesakys, nes tai bus netiesa, pasakė jam, kad jis pats viskam vadovavo, kodėl jis turėtų prisiimti atsakomybę. Po pokalbio J. V. išvyko, jam negrasino, kitokio poveikio, nedarė (5 t., 106–109 b. l.). Apklausiamas teisme jis patvirtino šiuos savo parodymus, nurodydamas, kad J. V. pasakė, kad jis gali būti kviečiamas apklausai, prašė padėti, norėjo visą atsakomybę perkelti jam. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Parodymai neišgauti prievarta.

Taigi J. V. atlikti veiksmai, t. y. pasirinktos bendravimo su liudytojais vietos, laikas, bendravimo pobūdis ir būdas, įrodo, kad J. V. siekė paveikti ar suklaidinti liudytojus, kad apklausiami jie nurodytų jam palankias, tyrimą ir teismą klaidinančias aplinkybes ir taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 str. 1 d.

BPK 3 straipsnyje numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Viena iš tokių aplinkybių, numatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra baudžiamosios atsakomybės senaties termino suėjimas. Baudžiamosios atsakomybės senaties terminai bei jų skaičiavimo taisyklės nustatytos ne Baudžiamojo proceso kodekse, o Baudžiamojo kodekso 95 straipsnyje, todėl bylos nutraukimą taikant BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą lemia tinkamas baudžiamosios teisės normos išsiaiškinimas ir pritaikymas. BK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai, kuriems praėjus apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimamas. Tais atvejais, kai yra aišku, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai yra suėję ir asmeniui nebus galima pritaikyti baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos, baudžiamasis procesas, kaip nustatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutraukiamas. BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas teisinis reguliavimas netrukdo teismui vykdyti teisingumo, šio įstatymo nuostatos negali būti aiškinamos kaip įpareigojančios teismą visais atvejais nutraukti procesą remiantis tik formaliu pagrindu, t. y. net ir tuo atveju, kai, pvz., iš kaltinamajame akte aprašytų nusikalstamos veikos aplinkybių matyti, kad kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti neteisingai ir tai turi reikšmę senaties instituto taikymui. Senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nusikalstamos veikos padarymo, jo trukmė priklauso nuo nusikalstamos veikos rūšies, sunkumo, baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos, todėl darytina išvada, kad nepradėjus ar nebaigus bylos nagrinėti iš esmės teismo galutinis sprendimas, kuriuo byla nutraukiama, gali būti priimamas tik tada, kai pagal bylos medžiagą senaties trukmės nustatymui svarbios aplinkybės (Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatyti nusikalstamos veikos požymiai, jos baigtumo momentas) yra pakankamai akivaizdžios. BK 95 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-100/2008).

Už kaltinamajam A. Z. inkriminuotą nuskalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 228 str. 1 d., BK 95 str., 1 d. 1 p. b) papunktis numato aštuonerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą (2003-04-10 įstatymo Nr. IX -1495, įsigal., 2003-05-01 (Žin., 2003, Nr. 38-1733 redakcija)). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad A. Z. nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 6 d. ir 228 str. 1 d., padarė laikotarpiu nuo 1999-08-25 iki 2005-08-19, taigi nuo jų padarytų nusikalstamų veikų yra praėję daugiau nei 8 metai, t. y. 2013-08-19 yra suėjęs baudžiamosios atsakomybės senaties terminas. Per 8 metų laikotarpį nenustatyta, jog A. Z. būtų įvykdęs naują nusikalstamą veiką ar slėpęsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei teismo, kadangi senaties eiga už šį nusikaltimą A. Z. nebuvo sustojusi, kaltinamajam A. Z. dėl šios inskriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 str. 6 d. ir 228 str. 1 d., 2013-08-19 yra suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 2 p., ši bylos dalis dėl BK 24 str. 6 d. ir 228 str. 1 d. A. Z. nutrauktina.

Bausmės skyrimo motyvai ir kiti su tuo susiję klausimai.

Bendrieji bausmės skyrimo pradmenys nurodo, kad teismas skiria bausmę atsižvelgdamas į įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, nustatytas ribas (BK 54 str.). Tai bendroji taisyklė, kuri nustato, kokia bausmės rūšis ir kokio dydžio gali būti skiriama kaltinamajam už kiekvieną padarytą nusikaltimą. Kiekvienas nusikaltimas turi savų individualių ypatumų ir teismas, skirdamas bausmę, privalo juos teisingai įvertinti. Todėl BK 62 straipsnis numato išimtį iš bendros taisyklės ir leidžia teismui skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Tai reiškia, kad bausmė gali būti geriau individualizuojama ir užtikrinamas jos teisingumas. Tačiau tokia išimtis gali būti daroma tiktai tada, kai teismas įsitikina, jog to straipsnio sankcijoje numatytoji net švelniausia bausmės rūšis bei jos minimumas yra per sunki kaltininkui ir paskirti ją už atitinkamą nusikaltimą būtų visiškai neteisinga.

Kaltinamoji V. D. padarė 2 nesunkius (BK 11 str. 3 d.) tyčinius nusikaltimus, neteista (9 t., 189 b. l.), nebausta administracine tvarka (9 t., 190 b. l.), nėra psichikos sveikatos centre (toliau ir PSC) psichikos ir priklausomybės ligų registre (9 t., 193 b. l.), gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų V. D. elgesiu negavo (9 t., 191 b. l.), (duomenys neskelbtini) gimnazijos l. e. direktorės pareigas R. D. charakterizuojama teigiamai (9 t., 195 b. l.), (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK charakterizuojama teigiamai (11 t., 37 b. l.), jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str., 60 str.). Įvertinus bausmių skyrimui reikšmės turinčių aplinkybių visetą, kaltinamajai V. D. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., skirtinos baudos, mažesnės negu Lietuvos Respublikos BK 47 str. (nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi 2011-04-21 įstatymo Nr. IX-1350 redakcija) numatytų už nesunkius nusikaltimus skirtinų baudų vidurkiai, pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. skirtina bauda, mažesnė negu Lietuvos Respublikos BK 47 str. (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) numatytos už nesunkų nusikaltimą skirtinos baudos vidurkį. Šios bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant.

Kaltinamasis G. B. padarė vieną nesunkų, vieną apysunkį ir vieną sunkų nusikaltimus (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3, 4, 5 dalys), anksčiau neteistas (10 t., 63 b. l.), nebaustas administracine tvarka (10 t., 64 b. l.), nėra PSC psichikos ir priklausomybės ligų registre (10 t., 67–68 b. l.), gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų G. B. elgesiu negavo (10 t., 65 b. l.), UAB (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai (10 t., 70 b. l.), (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK charakterizuojamas teigiamai (11 t., 37 b. l.), jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str., 60 str.). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas mano, kad BK 41 str. nurodyti bausmės tikslai kaltinamojo G. B. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 str. 6 d ir 228 str. 1 d. bei BK 300 str. 1 d., padarymą baudas, o už 24 str. 6 d. ir 184 str. 2 d. numatytą nusikaltimą – terminuotą laisvės atėmimo bausmę, žymiai žemesnę nei straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytas bausmės vidurkis (BK 61 str.). Šios bausmės subendrintinos apimant jas, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnes, taikant BK 63 str. 5 d. 1 p. 2 p., nuostatas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: Paketas Nr. (duomenys neskelbtini) su: Darbuotojų saugos ir sveikatos ir priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalas (duomenys neskelbtini) (2006-08-21); Saugos darbe ir priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalas (duomenys neskelbtini) (2001-09-01); Darbų saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalas (duomenys neskelbtini) (1995-01-03 / 2005-09-01; Įvadinių darbuotojų saugos ir sveikatos ir priešgaisrinės saugos instruktavimų registracijos žurnalas (duomenys neskelbtini) (2006-09-01); Įvadinio saugos darbe instruktavimo registracijos žurnalas (duomenys neskelbtini); G. B. asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini), iš 35 lapų; G. B. asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini), iš 5 lapų; V. J. asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini), iš 51 lapo; A. Z. asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini), iš 8 lapų; E. V. asmens byla (duomenys neskelbtini), iš 5 lapų; E. V. asmens byla, iš 33 lapų; R. D. asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini), iš 5 lapų; M. M. asmens byla, iš 61 lapo; 1segtuvas „Darbų saugos dokumentacija (04-03)“ segtuvas su (duomenys neskelbtini) gimnazijos ilgalaikio materialinio turto nuomos dokumentais; R. Š. asmens byla Nr. 25 iš 4 lapų – gražintini (duomenys neskelbtini) gimnazijai.