Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei, Audronai Jasiukėnienei, Jolitai Žukauskienei, Neringai Aukštuolienei,

kaltinamiesiems G. S., S. S., V. S., G. V., juridinio asmens – UAB „A.“ atstovei gynėjai advokatei Egidijai Belevičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, turinti 50 proc. nedarbingumo lygį, gyv. (duomenys neskelbtini), Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nuosprendžiu, teista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį (2015-06-25 įst. XI-1871 redakcija) 130 MGL (4 895,80 Eur) dydžio bauda (neišieškota dalis 3 987,38 Eur),

S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „A.“ komercijos direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

Panevėžio m. apylinkės teismo 2014 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį – 76 MGL (2 862,16 Eur) dydžio bauda;

Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nuosprendžiu, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį 150 MGL (5 649 Eur) dydžio baudą (neišieškota dalis 4 310,42 Eur),

kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį,

V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „A.“ direktoriumi, turintis klausos negalią, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis I. D. įmonėje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės tarpusavyje subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės – laisvės atėmimo 1 metams, pridėjus dalį – 3 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, ir nustatyta bausmė – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams. Ši bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi visiško sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, - 40 MGL bauda, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams ir 40 (keturiasdešimt) MGL dydžio (1 506,40 eurų) bauda. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

UAB „A.“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), anksčiau neteista,

kaltinama pagal BK 20 straipsnį, 222 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnį, 220 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. būdama uždarosios akcinės bendrovės „T.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) direktore, nuo 2016-04-26, priimdama sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuodama juridinio asmens veiklą, veikdama įmonės vardu, pagal LR buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalį ir 21 straipsnio 1 ir 2 dalis, būdama atsakinga už UAB „T.“ apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą bei dokumentų tinkamą pateikimą, apskaitą tvarkiusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014-04-29 pasirašytą buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei vėliau žodžiu sutarus dėl apskaitos tvarkymo, nepateikė į apskaitą įtraukti dalies ūkinių operacijų, paslėpė apskaitos dokumentus, gautus iš apskaitą tvarkiusios bendrovės buhalterės, nežinančiai apie jos daromas nusikalstamas veikas, siekdama, kad nebūtų nustatyta bendrovės veikla, mokėtini mokesčiai, laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2018-05-07 bendrovės veiklos teritorijoje, (duomenys neskelbtini) mieste, apgaulingai tvarkė teisės aktais reikalaujamą UAB „T.“ buhalterinę apskaitą, t. y.

pažeidė 1995-12-05 Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 (nauja redakcija 2004-03-30 Nr. IX-2084) reikalavimus, t. y.:

12 straipsnio 1 dalies nurodymą, kad „valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo:

1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius,

2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės,

4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija“;

2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis,

nes ji nenustatė dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarkos, neužtikrino dokumentų saugumo, neišsaugojo bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų: laikotarpio nuo 2017-01-01 iki 2018-05-07 apskaitos registrų, 2017 m. ir 2018 m. didžiosios knygos, pajamų/sąnaudų suvestinės, mokėtinų ir gautinų sumų registrų metų pabaigai, kasos knygos, ilgalaikio turto apskaitos dokumentų, atskaitingų asmenų avanso apyskaitos, atsargų – grūdinių kultūrų apyvartų žiniaraščių (sandėlio apskaitos registrai), atsargų nurašymo aktų, inventorizacijos dokumentų (inventorizacijos aprašai, inventorizacijos ir buhalterinių likučių sutikrinimo žiniaraščiai, inventorizacijos aktai), nepateikė finansinės ataskaitos (į kurias duomenys surašomi iš apskaitos registrų), todėl apskaitos informacija buvo neišsami ir jos negalima buvo palyginti, ir šių apskaitos dokumentų nepateikė nei tyrimui, nei pagal 2018-03-22 teismo nutartį iškėlus bankroto bylą UAB „T.“ paskirtai bankroto administratorei,

nes nuo patikrinimo nuslėpė ir tyrimui nepateikė į UAB „A.“ apskaitą įtrauktų bendrovės „T.“ 2017 m. išrašytų 21 PVM sąskaitų faktūrų dėl grūdų minėtai bendrovei pardavimo:

bei dėl to nebuvo galima nustatyti, ar UAB „T.“ išrašytos pardavimo PVM sąskaitos faktūros įtrauktos į registrus ir ar UAB „A.“ už grūdus iki galo atsiskaitė.

Taip pat ji, siekdama, kad nebūtų nustatyta bendrovės veikla ir mokėtini mokesčiai, nepateikė apskaitos dokumentų apskaitą tvarkiusiam asmeniui, todėl UAB „T.“ PVM deklaracijose nepagrįstai buvo atskaityta 8 265 Eur pirkimo PVM ir nedeklaruotas 1 168 Eur pardavimo PVM, dėl to į valstybės biudžetą nesumokėtas 9 433 Eur PVM,

bei 2017-01-01–2017-12-31 laikotarpiu UAB „T.“ už parduotas prekes gavus 378 044 Eur pajamų, patyrus 299 146 Eur sąnaudų, priskiriamų leidžiamiems atskaitymams, neapskaičiavo ir nedeklaravo 11 835 Eur pelno mokesčio metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2017 metus.

Dėl nustatytų pažeidimų, nesant dokumentų ir registrų, finansinių atskaitomybių, negalima nustatyti bendrovės pajamų ir sąnaudų, visų įvykusių ūkinių finansinių operacijų, todėl iš dalies negalima nustatyti UAB „T.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2018-05-07.

S. S. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) direktoriumi nuo 2015-12-15 iki 2017-12-29, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 1 ir 2 dalis, būdamas atsakingu už bendrovės buhalterinės apskaitos tinkamą organizavimą ir dokumentų pateikimą buhalterei, šių apskaitos dokumentų išsaugojimą, apskaitą tvarkančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2017-02-06 iki 2018-06-29, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. (duomenys neskelbtini) mieste, bendrovės veiklos teritorijoje, siekdamas bendrovės naudai išvengti mokėti mokesčius, nepateikė į apskaitą dalies ūkinių operacijų, paslėpė visus apskaitos dokumentus, gautus iš apskaitą tvarkiusios bendrovės buhalterės, nežinančios apie jo daromas nusikalstamas veikas, taip apgaulingai tvarkė teisės aktais reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, t. y.

pažeidė 1995-12-05 Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 (nauja redakcija 2004-03-30 Nr. IX-2084) reikalavimus t. y.:

12 straipsnio 1 dalies nurodymą, kad „valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo:

1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius,

2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės,

4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija“;

2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis, t. y. bendrovės buhalteriniai apskaitos dokumentai ir registrai turėjo būti saugomi vadovaujantis Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2011-03-09 įsakymu Nr. V-100 patvirtinta „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodykle“, kurios 10.15 ir 10.19 punktuose nurodyta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi 10 metų,

nes jis, kaip bendrovės vadovas, nenustatė dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarkos, neužtikrino dokumentų saugumo, neišsaugojo bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų ir nepateikė jų tyrimui:

laikotarpio nuo 2017-01-01 iki 2018-08-31 ūkinę finansinę veiklą pagrindžiančių buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų: pajamas ir išlaidas, atsiskaitymus su pirkėjais ir tiekėjais patvirtinančių dokumentų, kasos ir banko pirminių apskaitos dokumentų, suvestinių mėnesinių ir metinių pajamų-išlaidų, piniginių lėšų, įsipareigojimų, turto, finansinių rezultatų apskaitos registrų – bendrųjų žurnalų, didžiosios knygos, darbo užmokesčio, turto apskaitos registrų bei kitų dokumentų, kuriuose būtų užregistruotos ūkinės operacijos, susijusios su bendrovės ūkine finansine veikla, jos turtu, nuosavu kapitalu, įsipareigojimų dydžiu ir struktūra ir kuriuose būtų pateikta tinkama, objektyvi, palyginama, išsami ir naudinga informacija vidaus ir išorės informacijos vartotojams;

nuo patikrinimo nuslėpė ir tyrimui nepateikė į UAB „A.“ apskaitą įtrauktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. išrašytų PVM sąskaitų faktūrų:

nuo patikrinimo nuslėpė ir tyrimui nepateikė į UAB „A.“ apskaitą įtrauktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. išrašytų PVM sąskaitų faktūrų:

kuriomis įformino 794,78 tonų kviečių ir sojos pupelių pardavimą UAB „A.“ už 125 576,84 Eur sumą,

bei pagal priešpriešinio tyrimo metu nustačius, kad UAB „A.“ už patiektas prekes bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ grynaisiais pinigais pagal kasos pajamų orderius ir pinigų priėmimo kvitus sumokėjo iš viso 451 313,36 Eur:

o nepateikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygų, kasos dokumentų, avansinių apyskaitų, nebuvo galima nustatyti, ar minėti grynieji pinigai buvo įnešti į kasą ir panaudoti bendrovės veikloje;

taip pat jis, siekdamas kad nebūtų nustatyta bendrovės veikla ir mokėtini mokesčiai, laikotarpiu 2017-01-01–2017-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduotas prekes ir ilgalaikį turtą gavus 428 949 Eur pajamų, nepateikė apskaitos dokumentų apskaitą tvarkiusiam asmeniui, todėl nebuvo apskaičiuota ir deklaruota 49 979 Eur pelno mokesčio metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2017 metus, nepagrįstai į PVM atskaitą buvo įtraukta 45 982 EUR pirkimo PVM ir nedeklaruota 673 EUR pardavimo PVM, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ į biudžetą nesumokėjo 46 655 EUR PVM ir 49 979 EUR pelno mokesčio.

Dėl šių nustatytų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2018-08-31.

Taip pat jis – S. S., dirbdamas uždarosios akcinės bendrovės „A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) komercijos direktoriumi, nuo 2018-01-24, iki tol nebūdamas susijęs su šia bendrove darbo santykiais, bet atstovaudavo bendrovei komerciniuose santykiuose su kitomis bendrovėmis direktoriaus žodiniu nurodymu, veikdamas bendrai kaip padėjėjas kartu su broliu V. S., kuris dirbo bendrovės direktoriumi, per UAB „T.“, kuri buvo „A.“ vienintelė akcininkė, valdė šią bendrovę kaip vienintelis akcininkas, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 1 ir 2 dalis, buvo atsakingas kaip vadovas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir tinkamą dokumentų pateikimą buhalterei, dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, buhalterinę apskaitą tvarkančiai pagal 2016-12-16 paslaugų sutartį nuo 2016-12-16 iki 2018-01-02 UAB „G.“, o nuo 2018-01-05 – dirbančiai buhalterei R. Ž., priimdamas sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuodamas juridinio asmens veiklą, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d., bendrovės veiklos teritorijoje, (duomenys neskelbtini) mieste, V. S. klastojant apskaitos dokumentus, juose pasirašydamas, o jam paruošiant suklastotų apskaitos dokumentų PVM sąskaitų bei kasos išlaidų orderių formas, jas pateikiant direktoriui V. S. pasirašyti ir juos panaudodamas, teikdamas patarimus dėl tariamų sandorių, taip siekiant bendrovės naudai padėti sumažinti mokėtinus mokesčius, suklastojant dalį apskaitos dokumentų, surašant juose žinomai neteisingus duomenis apie neįvykusias ūkines operacijas ir pateikiant juos buhalterei, nežinančiai apie daromas nusikalstamas veikas, kuri šiuos dokumentus įtraukė į UAB „A.“ apskaitą, vadovui neišsaugant dalies dokumentų, padėjo per apskaitą tvarkiusią bendrovę „G.“, o vėliau per buhalterę R. Ž., direktoriui V. S. apgaulingai tvarkyti teisės aktais reikalaujamą UAB „A.“ buhalterinę apskaitą, o būtent:

pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 reikalavimus, t. y.:

6 straipsnio 2 dalies nuostatas (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu),

13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus (vienas iš privalomų rekvizitų – ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turinys). Rekvizitai yra buhalterinės apskaitos turinio elementai, todėl jie turi atspindėti realiai įvykusią ūkinę operaciją, t. y. turi būti tikri,

19 straipsnio 1 ir 2 dalis, pagal kurias apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą;

taip pat pažeidė 1995-12-05 Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 (nauja red. 2004-03-30 Nr. IX-2084) 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo:

1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius,

2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės,

4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija“,

V. S. neišsaugojus ir tyrimui nepateikus kasos pajamų ir išlaidų orderių, paskolos sutarčių, nes jo, kaip direktoriaus, paskolų įnešimas į kasą buvo įformintas žinomai suklastotais kasos pajamų orderiais 854 009,67 Eur sumai, realiai pinigų bendrovei neskolinant, apie tai jam žinant, į bendrovės apskaitą buvo įtraukti tariami grūdinės produkcijos pardavimai, apskaitoje užfiksavus tikrovės neatitinkančius duomenis, realiai grūdinės produkcijos neparduodant ir pinigų pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras bendrovei negaunant:

nes UAB „A.“ 2017 m. liepos 3–10 d. įformino pagal jo surašytas ir direktoriaus pasirašytas 4 PVM sąskaitas faktūras dėl 123,46 tonos kviečių pardavimo UAB „P.“ už 22 109,21 Eur (18 272,08 Eur, 3 837,13 Eur PVM ), kurias pateikė įtraukti į buhalterinės apskaitos registrus, nors realiai šios ūkinės operacijos neįvyko, UAB „A.“ kviečių UAB „P.“ nepardavė, o tik surašė dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, kuriose užfiksavo neteisingus duomenis, taip suteikė galimybę UAB „P.“ nepagrįstai atskaityti 3 837 Eur pirkimo PVM,

nes UAB „A.“ 2017 m. liepos 3–18 d. įformino pagal jo surašytas ir direktoriaus pasirašytas 7 PVM sąskaitas faktūras dėl 201,24 tonos kviečių pardavimo UAB „G.“ už 36 774,42 Eur (30 392,08 Eur, PVM 6 382,34 Eur), kurias pateikė įtraukti į buhalterinės apskaitos registrus, nors realiai šios ūkinės operacijos neįvyko, UAB „A.“ kviečių UAB „G.“ nepardavė, o tik surašė dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, kuriose užfiksavo neteisingus duomenis, taip suteikiant galimybę UAB „G.“ nepagrįstai atskaityti 6 383 Eur pirkimo PVM;

į bendrovės apskaitą buvo įtraukti tariami grūdinės produkcijos pirkimai iš tyrimo metu nenustatytų asmenų, apskaitoje užfiksavus tikrovės neatitinkančius duomenis, realiai grūdinės produkcijos neperkant ir pinigų pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras bendrovei „B. B. C.“ nemokant:

nes 2017 m. liepos 3 d.–rugsėjo 6 d. UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje fiksavo 1 442,319 tonos kviečių ir rapsų įsigijimą iš UAB „B. B. C.“ už 313 287,94 Eur sumą (iš jų 54 372,29 Eur PVM) pagal jo surašytas ir direktoriaus pasirašytą 51 PVM sąskaitą faktūrą bei jo surašytus ir direktoriaus pasirašytus 56 vnt. kasos išlaidų orderius nuo 2017-06-22 iki 2018-01-04, nors UAB „A.“ iš šios bendrovės dokumentuose grūdinių kultūrų neįsigijo, realiai pinigų nemokėjo, taip UAB „A.“ naudai padidino PVM atskaitą ir atitinkamais laikotarpiais nepagrįstai atskaitė 54 372 Eur pirkimo PVM, mokėtino į valstybės biudžetą, taip tokiais jų bendrais veiksmais į bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukti tikrovės neatitinkantys duomenys apie grūdinės produkcijos įsigijimą iš UAB „B. B. C.“.

Dėl nustatytų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „A.“ turto, veiklos rezultatų ir įsipareigojimų dydžio laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2018-08-31.

V. S., dirbdamas uždarosios akcinės bendrovės „A.“ (įmonės kodas(duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, per UAB „T.“, kuri buvo „A.“ vienintele akcininke, valdydamas šią bendrovę kaip vienintelis akcininkas, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 1 ir 2 dalis, būdamas atsakingu už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir tinkamą dokumentų pateikimą buhalterei, dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, buhalterinę apskaitą tvarkančiai pagal 2016-12-16 paslaugų sutartį nuo 2016-12-16 iki 2018-01-02 UAB „G.“, o nuo 2018-01-05 – dirbančiai buhalterei R. Ž., priimdamas sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuodamas juridinio asmens veiklą, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d., bendrovės veiklos teritorijoje, (duomenys neskelbtini) mieste, veikdamas bendrai kartu su broliu S. S., kuris bendrovėje „A.“ dirbo komercijos direktoriumi nuo 2018-01-24, iki tol nebūdamas susijęs darbo santykiais, bet atstovaudavo bendrovei jo žodiniu nurodymu komerciniuose santykiuose su kitomis bendrovėmis, klastodamas apskaitos dokumentus, juose pasirašydamas, o S. S. paruošiant suklastotų apskaitos dokumentų PVM sąskaitų bei kasos išlaidų orderių formas, jas pateikiant jam pasirašyti ir juos panaudodamas, teikdamas patarimus dėl tariamų sandorių, taip siekiant bendrovės naudai padėti sumažinti mokėtinus mokesčius, suklastojant dalį apskaitos dokumentų, surašant juose žinomai neteisingus duomenis apie neįvykusias ūkines operacijas ir pateikiant juos buhalterei, nežinančiai apie daromas nusikalstamas veikas, kuri šiuos dokumentus įtraukė į UAB „A.“ apskaitą, jam neišsaugant dalies dokumentų, taip apgaulingai, S. S. padedant, per apskaitą tvarkiusią bendrovę „G.“, o vėliau per buhalterę R. Ž. tvarkė teisės aktais reikalaujamą UAB „A.“ buhalterinę apskaitą, o būtent:

pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 reikalavimus, t. y.:

6 straipsnio 2 dalies nuostatas (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu),

13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus (vienas iš privalomų rekvizitų – ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turinys). Rekvizitai yra buhalterinės apskaitos turinio elementai, todėl jie turi atspindėti realiai įvykusią ūkinę operaciją, t. y. turi būti tikri,

19 straipsnio 1 ir 2 dalis, pagal kurias apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą;

taip pat pažeidė 1995-12-05 Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 (nauja red. 2004-03-30 Nr. IX-2084) 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo:

1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius,

2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės,

4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija“,

neišsaugojo ir tyrimui nepateikė kasos pajamų ir išlaidų orderių, paskolos sutarčių, nes pagal pateiktus UAB „A.“ kasos dokumentus 2017-01-01–2018-08-31 laikotarpiu V. S., kaip direktoriaus, paskolų įnešimas į kasą buvo įformintas žinomai suklastotais kasos pajamų orderiais 854 009,67 Eur sumai, realiai pinigų bendrovei neskolindamas, dalį kasos pajamų orderių pateikė įtraukti į kasos knygas, tačiau 213 500 Eur sumai kasos pajamų ir išlaidų orderių nesurašė ir jų tyrimui nepateikė, apie tai žinant S. S.,

nes 2017 m. paskolų grąžinimą direktoriui V. S. įformino kasos išlaidų orderiu 1 780 Eur sumai, o laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. tariamą paskolų grąžinimą įformino kasos išlaidų orderiais 317 150 Eur sumai bei tyrimui nepateikė 2017-01-01–2018-08-31 laikotarpio kasos išlaidų orderių dėl 157 500 Eur paskolų grąžinimo, taip pateikė neteisingus duomenis deklaracijoje (FR0711) apie 2017 m. jo suteiktas ir grąžintas paskolas, o už 2018 m. deklaracijos (FR0711) dėl paskolų iš viso nepateikdamas;

į bendrovės apskaitą buvo įtraukti tariami grūdinės produkcijos pardavimai, apskaitoje užfiksavus tikrovės neatitinkančius duomenis, realiai grūdinės produkcijos neparduodant ir pinigų pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras bendrovei negaunant,

nes UAB „A.“ 2017 m. liepos 3–10 d. įformino S. S. surašytas ir jo pasirašytas 4 PVM sąskaitas faktūras dėl 123, 46 tonos kviečių pardavimo UAB „P.“ už 22 109,21 Eur (18 272,08 Eur, 3 837,13 Eur PVM ), kurias pateikė įtraukti į buhalterinės apskaitos registrus, nors realiai šios ūkinės operacijos neįvyko, UAB „A.“ kviečių UAB „P.“ nepardavė, o tik surašė dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, kuriose užfiksavo neteisingus duomenis, taip suteikė galimybę UAB „P.“ nepagrįstai atskaityti 3 837 Eur pirkimo PVM,

nes UAB „A.“ 2017 m. liepos 3–18 d. įformino S. S. surašytas ir jo pasirašytas 7 PVM sąskaitas faktūras dėl 201,24 tonos kviečių pardavimo UAB „G.“ už 36 774,42 Eur (30 392,08 Eur, PVM 6 382,34 Eur), kurias pateikė įtraukti į buhalterinės apskaitos registrus, nes realiai šios ūkinės operacijos neįvyko, UAB „A.“ kviečių UAB „G.“ nepardavė, o tik surašė dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, kuriose užfiksavo neteisingus duomenis, taip suteikiant galimybę UAB „G.“ nepagrįstai atskaityti 6 383 Eur pirkimo PVM;

į bendrovės apskaitą buvo įtraukti tariami grūdinės produkcijos pirkimai iš tyrimo metu nenustatytų asmenų, apskaitoje užfiksavus tikrovės neatitinkančius duomenis, realiai grūdinės produkcijos neperkant ir pinigų pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras bendrovei „B. B. C.“ nemokant,

nes 2017 m. liepos 3 d.– rugsėjo 6 d. UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje fiksavo 1 442,319 tonos kviečių ir rapso įsigijimą iš UAB „B. B. C.“ už 313 287,94 Eur (iš jų 54 372,29 Eur PVM) pagal S. S. surašytas ir jo pasirašytą 51 PVM sąskaitą faktūrą bei S. S. surašytus ir jo pasirašytus 56 vnt. kasos išlaidų orderius nuo 2017-06-22 iki 2018-01-04, nors UAB „A.“ iš šios bendrovės dokumentuose grūdinių kultūrų neįsigijo, realiai pinigų nemokėjo, taip UAB „A.“ padidino PVM atskaitą ir atitinkamais laikotarpiais nepagrįstai atskaitė 54 372 Eur pirkimo PVM, mokėtino į valstybės biudžetą,

taip tokiais jų bendrais veiksmais į bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukti tikrovės neatitinkantys duomenys apie grūdinės produkcijos įsigijimą iš UAB „B. B. C.“.

Dėl nustatytų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „A.“ turto, veiklos rezultatų ir įsipareigojimų dydžio laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2018-08-31.

Jis – V. S., dirbdamas uždarosios akcinės bendrovės „A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, per UAB „T.“, kuri buvo „A.“ vienintele akcininke, valdydamas šią bendrovę kaip vienintelis akcininkas, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 1 ir 2 dalis, būdamas atsakingu už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir tinkamą dokumentų pateikimą buhalterei, už dokumentuose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, buhalterinę apskaitą tvarkančiai pagal 2016-12-16 paslaugų sutartį nuo 2016-12-16 iki 2018-01-02 UAB „G.“, o nuo 2018-01-05 – dirbančiai buhalterei R. Ž., priimdamas sprendimus juridinio asmens vardu, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 str., būdamas atsakingu už UAB „A.“ teisingą finansinių atskaitomybių ir deklaracijų sudarymą, už apskaitos organizavimą ir deklaracijų pateikimą, pažeisdamas 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751PVM 64 straipsnio 1 dalies ir 9 dalies nuostatas, 2004-04-13 LR mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 10 straipsnį, jog mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne formaliai išraškai, t. y. sprendžiant dėl teisės į PVM atskaitą lemiamą reikšmę turi tikrasis ūkinės operacijos turinys, o ne jos įforminimas atitinkamais buhalterinės apskaitos dokumentais,

pagal 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 11 straipsnio 1 dalį, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną iš pajamų atimamos neapmokestinamosios pajamos, atskaitomi leidžiami atskaitymai ir ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai, pagal 11 straipsnio 4 dalį – išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, vienas iš jų, tai ūkinės operacijos turinys, nes laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2019 m. gegužės 24 d. (duomenys neskelbtini) mieste, apskaitą tvarkančios bendrovės veiklos teritorijoje, tyčia, siekdamas bendrovės naudai išvengti daugiau negu 750 MGL mokėtinų mokesčių valstybei – 56 074 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 38 838 Eur pelno mokesčio sumokėjimo, šiuos žinomai neteisingus duomenis apie deklaruotas bendrovės pajamas ir apskaičiuotą pelną buhalterei R. Ž., nežinančiai apie daromas nusikalstamas veikas, įrašius į PVM ir pelno mokesčio deklaracijas, pateikė valstybės įgaliotai institucijai VMI, prisijungus prie elektroninės deklaravimo sistemos, t. y.:

- 2018 m. gegužės mėn. PVM deklaracijoje, patikslintą pateikus 2019-05-24, bendrovė nedeklaravo 1 702 Eur pardavimo PVM,

2017 m. bendrovės PVM deklaracijose už liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėn. nepagrįstai atskaitė 54 372 Eur pirkimo PVM, nes bendrovės „A.“ vardu išrašytos sąskaitos buvo surašytos tik formaliai, realiai iš UAB „B. B. C.“ grūdinių kultūrų neįsigijo, t. y.:

- 2017 m. liepos mėn. PVM deklaracijoje, 2018-02-02 pateiktoje patikslintoje įrašius 30 572 Eur sumą, kai realiai turėjo būti 7 723 Eur suma, išvengė 22 849 Eur PVM sumokėjimo į valstybės biudžetą,

- 2017 m. rugpjūčio mėn. PVM deklaracijoje, 2018-03-12 pateiktoje patikslintoje įrašius 61 135 Eur sumą, kai realiai turėjo būti 40 381 Eur suma, išvengė 20 754 Eur PVM sumokėjimo į valstybės biudžetą,

- 2017 m. rugsėjo mėn. PVM deklaracijoje, 2018-09-12 pateiktoje patikslintoje įrašius 52 460 Eur sumą, kai realiai turėjo būti 41 691 Eur suma, išvengė 10 769 Eur PVM sumokėjimo į valstybės biudžetą;

taip pat Pelno mokesčio deklaracijoje už 2017 metus, pateiktoje 2018-07-24, deklaravus apskaitoje fiksuotų neįvykusių ūkinių operacijų apie iš UAB „B. B. C.“ grūdinių kultūrų įsigijimą už 258 916 Eur neleidžiamiems atskaitymams, neteisingai deklaravo ir išvengė 38 838 Eur pelno mokesčio sumokėjimo,

taip tokiu būdu, šiuos neteisingus duomenis apie deklaruotas bendrovės pajamas ir išlaidas pateikus deklaracijose Valstybinei mokesčių inspekcijai, bendrovės „A.“ naudai išvengė 56 074 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 38 838 Eur pelno mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą.

G. V., dirbdamas uždarosios akcinės bendrovės „B. B. C.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)), direktoriaus pavaduotoju, o R. J., gim. (duomenys neskelbtini), būnant formaliu direktoriumi, realiai būdamas faktiniu bendrovės vadovu ir pats vadovavęs bendrovės ūkinei komercinei veiklai, ir realiai ją vykdęs už R. J., turėdamas jo išduotą 2017-06-02 įgaliojimą atstovauti bendrovei, R. J., nieko nežinančiam apie G. V. nusikalstamą veiką, taip kontroliuodamas juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu ir interesais, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 1 ir 2 dalis, būdamas atsakingu už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir tinkamą dokumentų pateikimą buhalterei, pagal pasirašytą 2017-03-20 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su MB „C.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) buhaltere L. S., laikotarpiu nuo 2017-04-01 iki 2017-12-29 tvarkiusia bendrovės apskaitą, nežinančiai apie jo daromas nusikalstamas veikas, taip pat už dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, apskaitos dokumentų išsaugojimą ir pateikimą buhalterei bei tyrimui, laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 3 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) rajone, bendrovės veiklos teritorijoje, suklastojant apskaitos dokumentus, surašant juose žinomai neteisingus duomenis apie neįvykusias ūkines operacijas ir pateikiant juos buhalterei, kuri šiuos dokumentus įtraukė į UAB „B. B. C.“ apskaitą, taip pat siekdamas, kad nebūtų nustatyta įmonės veikla, tyčia už 2017 metus paslėpė apskaitos dokumentus nenustatytoje vietoje ir jie nebuvo pateikti tyrimui, taip apgaulingai tvarkė teisės aktais reikalaujamą UAB „B. B. C.“ buhalterinę apskaitą, o būtent:

pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 reikalavimus, t. y.:

6 straipsnio 2 dalies nuostatas (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu),

13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus (vienas iš privalomų rekvizitų – ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turinys). Rekvizitai yra buhalterinės apskaitos turinio elementai, todėl jie turi atspindėti realiai įvykusią ūkinę operaciją, t. y. turi būti tikri,

19 straipsnio 1 ir 2 dalis, pagal kurias apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą,

savo parašu suklastojo UAB „B. B. C.“ 51 vnt. PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų UAB „A.“ vardu:

2017-07-03 ser. ASPIR Nr. (duomenys neskelbtini) – 4 158,04 EUR sumai už parduotas 24,200 tonos kviečių,

2017-07-03 ser. ASPIR Nr. (duomenys neskelbtini) – 8 762,82 EUR sumai už parduotas 51,000 toną kviečių,

2017-07-03 ser. ASPIR Nr. (duomenys neskelbtini) – 4 164,92 EUR sumai už parduotas 24,240 tonos kviečių,

2017-07-03 ser. ASPIR Nr. (duomenys neskelbtini) – 4 223,34 EUR sumai už parduotas 24,580 tonos kviečių,

2017-07-04 ser. ASPIR Nr. (duomenys neskelbtini) – 4 394,62 EUR sumai už parduotas 24,540 tonos kviečių,

2017-07-04 ser. ASPIR Nr. (duomenys neskelbtini) – 4 271,45 EUR sumai už parduotas 24,860 tonos kviečių,

2017-07-04 ser. ASPIR Nr. (duomenys neskelbtini) – 4 316,12 EUR sumai už parduotas 25,120 tonos kviečių,

2017-07-05 ser. ASPIR Nr. (duomenys neskelbtini) – 4 326,43 EUR sumai už parduotas 25,180 tonos kviečių,

2017-07-05 ser. ASPIR Nr. (duomenys neskelbtini) – 4 763,53 EUR sumai už parduotas 26,600 tonos kviečių,

2017-07-07 ser. ASPIR Nr. (duomenys neskelbtini) – 4 281,75 EUR sumai už parduotas 24,920 tonos kviečių,

2017-07-10 ser. ASPIR Nr. (duomenys neskelbtini) – 4 257,70 EUR sumai už parduotas 24,780 tonos kviečių,

2017-07-10 ser. ASPIR Nr. (duomenys neskelbtini) – 4 223,34 EUR sumai už parduotas 24,580 tonos kviečių,

2017-07-11 ser. ASPIR Nr. (duomenys neskelbtini) – 4 278,32 EUR sumai už parduotas 24,900 tonos kviečių,

2017-07-11 ser. ASPIR Nr. (duomenys neskelbtini) – 4 371,10 EUR sumai už parduotas 25,440 tonos kviečių,

2017-07-12 ser. ASPIR Nr. (duomenys neskelbtini) – 6 600,89 EUR sumai už parduotas 36,860 tonos kviečių,

2017-07-13 ser. ASPIR Nr. (duomenys neskelbtini) – 6 024,25 EUR sumai už parduotas 33,640 tonos kviečių,

2017-07-14 ser. ASPIR Nr. (duomenys neskelbtini) – 5 992,02 EUR sumai už parduotas 33,460 tonos kviečių,

2017-07-18 ser. ASPIR Nr. (duomenys neskelbtini) – 8 628,07 EUR sumai už parduotas 48,180 tonos kviečių,

2017-07-24 ser. ASPIR Nr. (duomenys neskelbtini) – 5 743,94 EUR sumai už parduotas 33,430 tonos kviečių,

2017-07-25 ser. ASPIR Nr. (duomenys neskelbtini) – 5 577,28 EUR sumai už parduotas 32,460 tonos kviečių,

2017-07-26 ser. ASPIR Nr. (duomenys neskelbtini) – 5 876,24 EUR sumai už parduotas 34,200 tonos kviečių,

2017-07-27 ser. ASPIR Nr. (duomenys neskelbtini) – 4 223,34 EUR sumai už parduotas 24,580 tonos kviečių,

2017-07-27 ser. ASPIR Nr. (duomenys neskelbtini) – 4 439,83 EUR sumai už parduotas 25,840 tonos kviečių,

2017-07-27 ser. ASPIR Nr. (duomenys neskelbtini) – 4 549,79 EUR sumai už parduotas 26,480 tonos kviečių,

2017-07-28 ser. ASPIR Nr. (duomenys neskelbtini) – 4 718,18 EUR sumai už parduotas 27,460 tonos kviečių,

2017-07-28 ser. ASPIR Nr. (duomenys neskelbtini) – 4 487,94 EUR sumai už parduotas 26,120 tonos kviečių,

2017-08-04 ser. ASPIR Nr. (duomenys neskelbtini) – 13 364,78 EUR sumai už parduotas 33,717 tonos rapso,

2017-08-08 ser. ASPIR Nr. (duomenys neskelbtini) – 14 423,77 EUR sumai už parduotas 35,801 tonos rapso,

2017-08-08 ser. ASPIR Nr. (duomenys neskelbtini) – 14 703,41 EUR sumai už parduotas 36,280 tonos rapso,

2017-08-09 ser. ASPIR Nr. (duomenys neskelbtini) – 14 648,56 EUR sumai už parduotas 36,061 tonos rapso,

2017-08-24 ser. ASPIR Nr. (duomenys neskelbtini) – 14 431,91 EUR sumai už parduotas 35,080 tonos rapso,

2017-08-09 ser. ASPIR Nr. (duomenys neskelbtini) – 14 522,42 EUR sumai už parduotas 35,300 tonos rapso,

2017-09-01 ser. ASPIR Nr. (duomenys neskelbtini) – 3 800,37 EUR sumai už parduotas 24,160 tonos kviečių,

2017-09-01 ser. ASPIR Nr. (duomenys neskelbtini) – 4 152,72 EUR sumai už parduotas 26,400 tonas kviečių,

2017-09-01 ser. ASPIR Nr. (duomenys neskelbtini) – 4 108,68 EUR sumai už parduotas 26,120 tonas kviečių,

2017-09-01 ser. ASPIR Nr. (duomenys neskelbtini) – 4 086,65 EUR sumai už parduotas 25,980 tonos kviečių,

2017-09-04 ser. ASPIR Nr. (duomenys neskelbtini) – 10 627,07 EUR sumai už parduotas 24,740 tonos kviečių,

2017-09-04 ser. ASPIR Nr. (duomenys neskelbtini) – 4 372,94 EUR sumai už parduotas 27,800 tonos kviečių,

2017-09-05 ser. ASPIR Nr. (duomenys neskelbtini) – 11 142,53 EUR sumai už parduotas 25,940 tonos kviečių,

2017-09-05 ser. ASPIR Nr. (duomenys neskelbtini) – 4 316,31 EUR sumai už parduotas 27,440 tonos kviečių,

2017-09-05 ser. ASPIR Nr. (duomenys neskelbtini) – 4 461,03 EUR sumai už parduotas 28,360 tonos kviečių,

2017-09-06 ser. ASPIR Nr. (duomenys neskelbtini) – 11 718,12 EUR sumai už parduotas 27,280 tonos kviečių,

2017-09-07 ser. ASPIR Nr. (duomenys neskelbtini) – 3 948,23 EUR sumai už parduotas 25,100 tonos kviečių,

2017-09-11 ser. ASPIR Nr. (duomenys neskelbtini) – 3 831,83 EUR sumai už parduotas 24,360 tonos kviečių,

2017-09-13 ser. ASPIR Nr. (duomenys neskelbtini) – 3 838,12 EUR sumai už parduotas 24,400 tonos kviečių,

2017-09-14 ser. ASPIR Nr. (duomenys neskelbtini) – 4 243,95 EUR sumai už parduotas 26,980 tonos kviečių,

2017-09-15 ser. ASPIR Nr. (duomenys neskelbtini) – 4 437,43 EUR sumai už parduotas 28,210 tonos kviečių,

2017-09-18 ser. ASPIR Nr. (duomenys neskelbtini) – 4 338,33 EUR sumai už parduotas 27,580 tonos kviečių,

kai realiai UAB „B. B. C.“ pagal šias PVM sąskaitas faktūras UAB „A.“ kviečių ir rapsų nepardavė,

suklastojo krovinio važtaraščius, pagal kuriuos UAB „B. B. C.“ pristatė krovinio gavėjui UAB „A.“:

kai realiai UAB „B. B. C.“ pagal šiuos krovinio važtaraščius UAB „A.“ kviečių ir rapsų nepristatė,

taip pat suklastojo UAB „B. B. C.“ pinigų priėmimo kvitus, pagal kuriuos G. V. iš UAB „A.“ direktoriaus V. S. priėmė pinigų sumas už grūdus:

kai realiai UAB „B. B. C.“ pagal šiuos pinigų priėmimo kvitus pinigų iš UAB „A.“ direktoriaus V. S. nepriėmė ir šiuos dokumentus perdavė įtraukti į apskaitą tvarkiusiai L. S., kuri 2017 m. liepos–rugsėjo mėn. UAB „B. B. C.“ apskaitos registre „Pardavimo operacijų žurnalas“ fiksavo kviečių ir rapsų pardavimą UAB „A.“ už 258 915,70 Eur, PVM 54 372,29 Eur, iš viso už 313 287,94 Eur sumą, kai realiai šios ūkinės operacijos neįvyko, nes UAB „B. B. C.“ grūdinių kultūrų UAB „A.“ nepardavė, o tik surašė PVM sąskaitas faktūras, kuriose užfiksavo neteisingus rekvizitus;

taip pat pateikė įtraukti į UAB „B. B. C.“ registrą „Apyvartos nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31“ jog UAB „A.“ laikotarpiu nuo 2017-06-22 iki 2017-12-19 UAB „B. B. C.“ atskaitingam asmeniui G. V. sumokėjo 313 287,94 Eur piniginių lėšų,

bei registre „Kasos knyga“ fiksavo, kad 2017-12-29 G. V. į šios bendrovės kasą per du kartus įnešė 254 677,19 Eur ir 187 753,61 Eur grynųjų pinigų, iš viso 442 430,80 Eur sumą, kai realiai G. V. pinigų iš UAB „A.” atstovų negavo ir jų į bendrovės kasą neįnešė,

dėl to UAB „B. B. C.“ sudarė sąlygas UAB „A.“ nepagrįstai atskaityti 54 372 Eur PVM, į sąnaudas įtraukti 258 915,65 Eur prekių įsigijimo savikainą ir tariamą 313 287,94 Eur piniginių lėšų sumokėjimą;

taip pat jis nuo tyrimo paslėpė ir tyrimui nepateikė bendrovės „B. B. C.“ 2017-01-01–2017-12-31 laikotarpio buhalterinės apskaitos dokumentų: pirkimo ir pardavimo PVM sąskaitų faktūrų, banko dokumentų, kasos dokumentų (kasos pajamų ir išlaidų orderių).

Dėl nustatytų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „B. B. C.“ turto, veiklos rezultatų ir įsipareigojimų dydžio laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31.

Juridinio asmens Uždarosios akcinės bendrovės „A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) atstovas V. S., būdamas direktoriumi, per UAB „T.“, kuri buvo „A.“ vienintelė akcininkė, valdydamas šią bendrovę kaip vienintelis akcininkas, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 1 ir 2 dalis, būdamas atsakingu už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir tinkamą dokumentų pateikimą buhalterei, dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, apskaitos dokumentų išsaugojimą buhalterinę apskaitą tvarkančiai pagal 2016-12-16 paslaugų sutartį nuo 2016-12-16 iki 2018-01-02 UAB „G.“, o nuo 2018-01-05 – dirbančiai buhalterei R. Ž., priimdamas sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuodamas juridinio asmens veiklą, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d., bendrovės veiklos teritorijoje, (duomenys neskelbtini) mieste, veikdamas bendrai kartu su broliu S. S., kuris bendrovėje „A.“ dirbo komercijos direktoriumi nuo 2018-01-24, iki tol nebūdamas susijęs darbo santykiais, bet atstovaudavo bendrovę jo žodiniu nurodymu komerciniuose santykiuose su kitomis bendrovėmis, klastodamas apskaitos dokumentus juose pasirašydamas, o S. S. paruošiant suklastotų apskaitos dokumentų PVM sąskaitų bei kasos išlaidų orderių formas, jas pateikiant jam pasirašyti ir juos panaudodamas, teikdamas patarimus dėl tariamų sandorių, taip siekiant bendrovės naudai padėti sumažinti mokėtinus mokesčius, suklastojant dalį apskaitos dokumentų, surašant juose žinomai neteisingus duomenis apie neįvykusias ūkines operacijas ir pateikiant juos buhalterei, nežinančiai apie daromas nusikalstamas veikas, kuri šiuos dokumentus įtraukė į UAB „A.“ apskaitą, jam neišsaugojant dalies dokumentų, taip apgaulingai, S. S. padedant, per apskaitą tvarkiusią bendrovę „G.“, o vėliau buhalterę R. Ž., tvarkė teisės aktais reikalaujamą UAB „A.“ buhalterinę apskaitą, o būtent:

pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 reikalavimus, t. y.:

6 straipsnio 2 dalies nuostatas (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu),

13 straipsnio 1 dalies 4 punkto (vienas iš privalomų rekvizitų – ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turinys) reikalavimus. Rekvizitai yra buhalterinės apskaitos turinio elementai, todėl jie turi atspindėti realiai įvykusią ūkinę operaciją, t. y. turi būti tikri,

19 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pagal kurias apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą;

taip pat pažeidė 1995-12-05 Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 (nauja red. 2004-03-30 Nr. IX-2084) 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo:

1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius,

2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės,

4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija“,

neišsaugojo ir tyrimui nepateikė kasos pajamų ir išlaidų orderių, paskolos sutarčių, nes pagal pateiktus UAB „A.“ kasos dokumentus 2017-01-01–2018-08-31 laikotarpiu jo, kaip direktoriaus, paskolų įnešimas į kasą buvo įformintas žinomai suklastotais kasos pajamų orderiais 854 009,67 Eur sumai, realiai pinigų bendrovei neskolindamas, dalį kasos pajamų orderių pateikė įtraukti į kasos knygas, tačiau 213 500 Eur sumai kasos pajamų ir išlaidų orderių nesurašė ir jų tyrimui nepateikė, apie tai žinant S. S.,

nes 2017 m. paskolų grąžinimą direktoriui V. S. įformino kasos išlaidų orderiu 1 780 Eur sumai, o laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. tariamą paskolų grąžinimą įformino kasos išlaidų orderiais 317 150 Eur sumai bei tyrimui nepateikė 2017-01-01–2018-08-31 laikotarpio kasos išlaidų orderių dėl 157 500 Eur paskolų grąžinimo, taip pateikė neteisingus duomenis deklaracijoje (FR0711) apie 2017 m. jo suteiktas ir grąžintas paskolas, o už 2018 m. deklaracijos (FR0711) dėl paskolų iš viso nepateikdamas,

- į bendrovės apskaitą buvo įtraukti tariami grūdinės produkcijos pardavimai, apskaitoje užfiksavus tikrovės neatitinkančius duomenis, realiai grūdinės produkcijos neparduodant ir pinigų pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras bendrovei negaunant:

nes UAB „A.“ 2017 m. liepos 3–10 d. įformino S. S. surašytas ir jo pasirašytas 4 PVM sąskaitas faktūras dėl 123,46 tonos kviečių pardavimo UAB „P.“ už 22 109,21 Eur (18 272,08 Eur, 3 837,13 Eur PVM ), kurias pateikė įtraukti į buhalterinės apskaitos registrus, nors realiai šios ūkinės operacijos neįvyko, UAB „A.“ kviečių UAB „P.“ nepardavė, o tik surašė dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, kuriose užfiksavo neteisingus duomenis, taip suteikė galimybę UAB „P.“ nepagrįstai atskaityti 3 837 Eur pirkimo PVM,

nes UAB „A.“ 2017 m. liepos 3–18 d. įformino S. S. surašytas ir jo pasirašytas 7 PVM sąskaitas faktūras dėl 201,24 tonos kviečių pardavimo UAB „G.“ už 36 774,42 Eur (30 392,08 Eur, PVM 6 382,34 Eur), kurias pateikė įtraukti į buhalterinės apskaitos registrus, nors realiai šios ūkinės operacijos neįvyko, UAB „A.“ kviečių UAB „G.“ nepardavė, o tik surašė dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, kuriose užfiksavo neteisingus duomenis, taip suteikiant galimybę UAB „G.“ nepagrįstai atskaityti 6 383 Eur pirkimo PVM;

į bendrovės apskaitą buvo įtraukti tariami grūdinės produkcijos pirkimai iš tyrimo metu nenustatytų asmenų, apskaitoje užfiksavus tikrovės neatitinkančius duomenis, realiai grūdinės produkcijos neperkant ir pinigų pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras bendrovei „B. B. C.“ nemokant,

nes 2017 m. liepos 3 d.– rugsėjo 6 d. UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje fiksavo 1 442,319 tonos kviečių ir rapsų įsigijimą iš UAB „B. B. C.“ už 313 287,94 Eur (iš jų 54 372,29 Eur PVM) sumą pagal S. S. surašytą ir jo pasirašytą 51 PVM sąskaitą faktūrą bei S. S. surašytus ir jo pasirašytus 56 vnt. kasos išlaidų orderius nuo 2017-06-22 iki 2018-01-04, nors UAB „A.“ iš šios bendrovės grūdinių kultūrų neįsigijo, realiai pinigų nemokėjo, taip bendrovė padidino PVM atskaitą ir atitinkamais laikotarpiais nepagrįstai atskaitė 54 372 Eur pirkimo PVM, mokėtino į valstybės biudžetą,

taip tokiais jų bendrais veiksmais į bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukti tikrovės neatitinkantys duomenys apie grūdinės produkcijos įsigijimą iš UAB „B. B. C.“.

Dėl šių direktoriaus V. S. nustatytų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti juridinio asmens UAB „A.“ turto, veiklos rezultatų ir įsipareigojimų dydžio laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2018-08-31.

Juridinio asmens uždarosios akcinės bendrovės „A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) atstovas V. S., dirbdamas direktoriumi, per UAB „T.“, kuri buvo „A.“ vienintelė akcininkė, valdydamas šią bendrovę kaip vienintelis akcininkas, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 1 ir 2 dalis, būdamas atsakingu už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir tinkamą dokumentų pateikimą buhalterei, už dokumentuose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, buhalterinę apskaitą tvarkančiai pagal 2016-12-16 paslaugų sutartį nuo 2016-12-16 iki 2018-01-02 UAB „G.“, o nuo 2018-01-05 – dirbančiai buhalterei R. Ž., priimdamas sprendimus juridinio asmens vardu,

pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 str., būdamas atsakingu už UAB „A.“ teisingą finansinių atskaitomybių ir deklaracijų sudarymą, už apskaitos organizavimą ir deklaracijų pateikimą, direktoriui V. S. pažeidus

2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751PVM įstatymo 64 straipsnio 1 dalies ir 9 dalies nuostatas, 2004-04-13 LR mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 10 straipsnį, jog mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne formaliai išraškai, t. y. sprendžiant dėl teisės į PVM atskaitą lemiamą reikšmę turi tikrasis ūkinės operacijos turinys, o ne jos įforminimas atitinkamais buhalterinės apskaitos dokumentais,

taip pat 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 11 straipsnio 1 dalį, kad apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną iš pajamų atimamos neapmokestinamosios pajamos, atskaitomi leidžiami atskaitymai ir ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai bei 11 straipsnio 4 dalį, kad išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, vienas iš jų, tai ūkinės operacijos turinys,

laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2019 m. gegužės 24 d. (duomenys neskelbtini) mieste, apskaitą tvarkančios bendrovės veiklos teritorijoje, direktorius V. S. tyčia, siekdamas bendrovės „A.“ naudai išvengti daugiau negu 750 MGL mokėtinų mokesčių valstybei – 56 074 Eur sumai pridėtinės vertės mokesčio ir 38 838 Eur pelno mokesčio sumokėjimo, šiuos žinomai neteisingus duomenis apie deklaruotas bendrovės pajamas ir apskaičiuotą pelną buhalterei R. Ž., nežinančiai apie daromas nusikalstamas veikas, įrašius į PVM ir pelno mokesčio deklaracijas, pateikė valstybės įgaliotai institucijai VMI, prisijungus prie elektroninės deklaravimo sistemos, t. y.:

- 2018 m. gegužės mėn. PVM deklaracijoje, 2019-05-24 pateiktoje patikslintoje, bendrovė nedeklaravo 1 702 Eur pardavimo PVM,

2017 m. bendrovės PVM deklaracijose už liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėn. nepagrįstai atskaitė 54 372 Eur pirkimo PVM, nes bendrovės „A.“ vardu išrašytos sąskaitos buvo surašytos tik formaliai, realiai iš UAB „B. B. C.“ grūdinių kultūrų neįsigijo, t. y.:

- 2017 m. liepos mėn. PVM deklaracijoje, 2018-02-02 pateiktoje patikslintoje įrašius 30 572 Eur sumą, kai realiai turėjo būti 7 723 Eur suma, išvengė 22 849 Eur PVM sumokėjimo į valstybės biudžetą,

- 2017 m. rugpjūčio mėn. PVM deklaracijoje, 2018-03-12 pateiktoje patikslintoje įrašius 61 135 Eur sumą, kai realiai turėjo būti 40 381 Eur suma, išvengė 20 754 Eur PVM sumokėjimo į valstybės biudžetą,

- 2017 m. rugsėjo mėn. PVM deklaracijoje, 2018-09-12 pateiktoje patikslintoje įrašius 52 460 Eur sumą, kai realiai turėjo būti 41 691 Eur suma, išvengė 10 769 Eur PVM sumokėjimo į valstybės biudžetą,

taip pat Pelno mokesčio deklaracijoje už 2017 metus, pateiktoje 2018-07-24, deklaravus apskaitoje fiksuotų neįvykusių ūkinių operacijų iš UAB „B. B. C.“ grūdinių kultūrų įsigijimą už 258 916 Eur sumą neleidžiamiems atskaitymams, bendrovė neteisingai deklaravo ir išvengė 38 838 Eur pelno mokesčio sumokėjimo, taip tokiu būdu, šiuos neteisingus duomenis apie deklaruotas bendrovės pajamas ir išlaidas pateikus deklaracijose Valstybinei mokesčių inspekcijai, bendrovė „A.“ išvengė 56 074 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 38 838 Eur pelno mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą.

Kaltinamoji G. S. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad ji buvusi UAB „T.“ direktorė. Įmonė buvo sudariusi sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri tvarkė UAB „T.“ buhalterinę apskaitą. Bendraudavo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja - buhaltere D. B.. Tačiau iš tiesų D. B. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „T.“ dokumentai buvo perleidžiami kitiems asmenims, kitoms įmonėms, todėl nesutinka su kaltinimu bei nustatytu pažeidimu, kad nenustačius dokumentų saugojimo tvarkos buvo padarytas pažeidimas. Jos nuomone, sudarius sutartį su įmone, tvarkiusia apskaitą, buvo tinkamai vedama buhalterinė apskaita. Nesutinka su kaltinimu, kad paslėpė 25 sąskaitas faktūras, išrašytas UAB „A.“ už 2017 metus. Visos šios sąskaitos buvo pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurių pareiga yra tinkamai pildyti registrų suvestines. Nesutinka, kad nuslėpė ir tyrimui neišsaugojo kaltinamojo akto 2 lape nurodytų dokumentų. Visus šiuos suvestinius dokumentus ir registrus turėjo pildyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė. Iškėlus UAB „T.“ bankroto bylą ir bankroto administratorei paprašius dokumentų, ji kelis kartus vyko į buhalteriją paprašyti, kad atiduotų dokumentus tam, kad juos pateiktų administratoriui. Per kelis kartus, nesunumeruotus ir be aprašo, netvarkingai sudėtus ir susegtus dokumentus jai perdavė D. B.. Nežinojo, ar visi dokumentai jai buvo perduoti. Ji pati turėjo surašyti dokumentų perdavimo aktą, nes D. B. dėl laiko stokos perdavimo akto nesudarė. Per kelis kartus dokumentai buvo perduoti bankroto administratorei. Dokumentų neslėpė ir nesunaikino.

Taip pat nesutinka dėl kaltinimo, kad tyčia netinkamai deklaravo PVM ir pelno mokesčius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijai buvo pateikti pirminiai dokumentai. Jei neteisingai buvo užpildytos deklaracijos, tai nėra jos kaltė. UAB „A.“ ofise 2018 m. rugsėjo 18 d. buvo daroma krata. Apskaitą tvarkiusi D. B. 2018 m. rugsėjo 17 d. jai padavė netvarkingai sudėtus dokumentus, kuriuos ji nuvežė į UAB „A.“ ofisą, kuriame ji ruošėsi užpildyti aktą ir atiduoti bankroto administratoriui. Kratos dokumentuose nebuvo parašyta, kad buvo paimti UAB „T.“ dokumentai. Parašyta, kad paimtas mėlynas segtuvas su dokumentais, todėl ji teigia, kad FNTT paėmė (pasisavino) įmonės dokumentus, nors jie teigia priešingai. FNTT turėjo užfiksuoti, kad UAB „A.“ ofise buvo paimti UAB „T.“ dokumentai, kurie ir buvo mėlyname segtuve. Ar dokumentai yra išvardinti dokumentų apžiūros protokole ji nežinanti, nes neinformuota. UAB „T.“ vardu išrašytos 25 sąskaitos faktūros, kurios galbūt ir buvo tame mėlyname segtuve. Niekas jos nereikalavo, kad pateiktų UAB „T.“ dokumentus. Bankroto administratorei dokumentus, kuriuos gaudavo iš D. B., atidavė per kelis kartus. Perduodama pirminius dokumentus buhalterijai, nesurašydavo akto, kokius dokumentus perduoda. Sutartis yra sudaroma su buhalterinę apskaitą tvarkančia įmone, kuri yra atsakinga už dokumentų apskaitą, laikymą. Nepamena, ar sutartyje buvo numatyta dokumentų saugojimo ir jų perdavimo tvarka.

Išraše, kurį gavo iš įmonės bankroto administratorės, matyti, kad i.SAF buvo registruotos UAB „T.“ išrašytos sąskaitos UAB „A.“, nurodytos kaltinamojo akto antrame lape. Tai įrodo, kad sąskaitos buvo pateiktos buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei. Ji neturėjo motyvacijos slėpti dokumentus nuo bankroto administratoriaus, nes duomenys įrašyti į i.SAF. Šiuos duomenis D. B. galėjo surašyti tik iš pirminių jai pateiktų dokumentų.

Kaltinime nurodyta, kad buvo neteisingai paskaičiuotas pirkimo PVM, pelno mokestis už 2017 metus. PVM deklaracijas ir pelno mokesčio deklaracijas pildė buhalterė, kuri vedė apskaitą – D. B.. Pagal sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvestinius registrus privalėjo pildyti D. B.. Tai buvo numatyta UAB „T.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartyje. Sudarydama sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ manė, kad tinkamai organizuoja UAB „T.“ buhalterinę apskaitą. Jos neinformavo, kad UAB „T.“ buhalterinę apskaitą tvarkys ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja. D. B. nesakė, kad ji nedirba UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Visas sąskaitas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikdavo įmautėse. Jeigu priduodant ir atsiimant dokumentus reiktų pildyti dokumentų pridavimo aktą, tai užimtų laiko, nes reiktų daryti apyrašą. Mano, kad D. B. turėjo sudaryti apyrašą. Ji reikalavo, tačiau D. B. sakydavo, kad tvarko daugelio įmonių apskaitą, todėl nesiruošia rašyti apyrašo. Ji kaltina buhalteriją, kad jai grąžino netvarkingus dokumentus, nesusegtus segtuvuose.

Specialistė I. D. į jai pateikiamus klausimus apklausiant kaltinamąją G. S. paaiškino, kad pagal įstatymą į PVM atskaitą galima įtraukti duomenis, kuomet yra PVM sąskaita faktūra. Kuomet yra tik registro duomenys ji negali patikrinti, ar būtent iš konkrečios sąskaitos, kuri dingusi, duomenys yra įtraukti, todėl negali patvirtinti, ar i.SAF esantys duomenys yra teisingi. i.SAF fiksuojami išrašomų sąskaitų duomenys, nurodomi įmonių pavadinimai (pirkėjas, pardavėjas), sumos (pirkimo ar pardavimo vertė), PVM suma. Mokesčio mokėtojo identifikacinis numeris - tai sąskaitos numeris. Unikalus pardavėjo arba pirkėjo numeris - tai įmonės kodas. Pirkėjo ar pardavėjo PVM mokėtojo kodas – tai pagal jį galima nustatyti, kas pirkėjas, kas pardavėjas. PVM sąskaitos faktūros data - tai sąskaitos išrašymo data. Jei pvz. mokesčio kodas 5 137 PVM - tai yra paskaičiuota PVM suma. Bendra sandorio vertė 5 137, o PVM 1 078. Jei įmonė vykdo veiklą, buhalterija įtraukia sąskaitas faktūras, paskaičiuojami mokesčiai, mokami mokesčiai, bet jei vėliau dokumentai dingsta, tuomet pagal PVM įstatymo 64 straipsnį, jei norima susigrąžinti PVM, turi būti pateikta sąskaita faktūra. Pagal buhalterinės apskaitos įstatymą yra numatyta, kaip dingę dokumentai turi būti atstatyti. Pagal i.SAF duomenis turi atstatyti visą apskaitą. Gali būti, kad įmanoma atstatyti apskaitą, jei visos sąskaitos yra įtrauktos. Jeigu būtų buvę sąskaitos faktūros, tai patikrinus ir sulyginus su apskaitos registrais, pasižiūrėjus ūkinės operacijos turinį, nurodytą sąskaitoje ir įvertinus turinį, nurodytą sąskaitoje, būtų vertinama ar pardavimo/pirkimo PVM nurodyti teisingai.

Liudytoja D. B. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore dirbo iki 2020 metų vasaros. Įmonė teikė buhalterinės apskaitos paslaugas įmonei UAB „T.“. Sutartis buvo sudaryta per R. G.. Apskaitos dokumentus atnešdavo G. S. arba S. S.. Tvarkė ne vienos įmonės apskaitą, todėl prisikaupusius dokumentus stengdavosi įmonėms grąžinti. Ji UAB „T.“ apskaitą tvarkė nuo 2015 metų. Kas dar tvarkė apskaitą nepamena. Atlyginimus skaičiavo kita buhalterė, ji tiktai suvesdavo sąskaitas. Nepamena, kiek laiko tvarkė UAB „T.“ apskaitą. Aplinkybių dėl sutarties nutraukimo neatsimena, dėl dokumentų grąžinimo taip pat.

Pagarsinus liudytojos D. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja parodė, kad šiuos parodymus tvirtina. Ji parodė, kad 2016 metais ji pradėjo tvarkyti UAB „T.“ apskaitą. Apskaitos tvarkymo klausimais bendravo su G. S.. Sutartis dėl apskaitos tvarkymo paslaugų teikimo buvo sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ji tvarkė UAB „T.“ buhalterinę apskaitą savo iniciatyva, nes tuo metu buvo atsilaisvinusi, nes tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra tarpusavio sutartis. Nežino ar ji rašytinė. Šiuo metu neturi jokių UAB „T.“ dokumentų, nes dokumentus perdavė G. S.. Kada tai padarė, nepamena. UAB „T.“ kasos ir kitus apskaitos registrus tvarkė pagal jai pateiktus apskaitos dokumentus. Kiek pamena, nuo 2017 m. vasario mėnesio UAB „T.“ kasos operacijas vykdė grynais pinigais, nes buvo užblokuotos banko sąskaitos. Kai kurie mokėjimai buvo daromi per paštą Sodros įmokoms sumokėti bei buvo mokamos kai kurios skolos įmonėms, tačiau detalizuoti negali, nes nepamena.

Atsakydama į papildomai užduodamus klausimus liudytoja D. B. parodė, kad nerašydavo dokumentų perdavimo aktų. Pamena, kad UAB „T.“ dokumentus dažnai patikrinimui imdavo mokesčių inspekcija. UAB „T.“ apskaitą tvarkė iki buvo paskelbtas šios įmonės bankrotas. Pamena, kad FNTT buvo paėmę UAB „T.“ dokumentus. Nepamena, ar perduodant ir paimant dokumentus buvo pasirašytas dokumentų perdavimo aktas. UAB „T.“ apskaitos dokumentus atiduodavo direktoriams. Ar UAB „T.“ turėjo sutartį dėl apskaitos tvarkymo su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasakyti negali, kadangi pradžioje dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, po to perėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“, be to, įmonėms sudarius apskaitos tvarkymo sutartį, darbus pasiskirstydavo. Neatsakys, kokiu teisiniu pagrindu UAB T.“ apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo sudaryta tarpininkavimo sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad bet kuri apskaitos įmonė gali paimti klientus. Neprisimena, ar šią sutartį yra mačiusi. Nemano, kad buvo sudaryta sutartis, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ paveda UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkyti UAB „T.“ buhalterinę apskaitą. Ar UAB „T.“ sutartyje su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo numatyta galimybė, kad vykdytojas gali perleisti užsakovo buhalterinės apskaitos tvarkymą kitai įmonei, ji nežino. Ar UAB „T.“ direktorė buvo informuota, kad jos apskaitą perleidžiama tvarkyti kitai įmonei, su kuria nėra sutarties, ji nežino. Nežino, ar buvo gautas UAB „T.“ sutikimas, kad jos apskaitą tvarkytų trečiasis asmuo. Ji G. S. nesakė, kad ji dirba ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nepamena, ar buvo surašomi dokumentų perdavimo aktai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai buvo perduodami įmonės dokumentai. Kai gražindavo dokumentus G. S., nebuvo rašomi dokumentų perdavimo aktai, paduodavo ir viskas. Neturi raštiškų įrodymų, kad G. S. buvo atiduoti visi dokumentai. 2018 m. spalio 26 dienos apklausos metu sakė, kad spalio 26 dienai nebuvo įsitikinusi, ar visus dokumentus ji atidavusi, kadangi dokumentus atiduodavo po truputį, todėl reikėjo dar pažiūrėti, ar nėra užsilikusių dokumentų. Apskaitą vedė „S.“ programa. Tvarkė didžiąją knygą, pajamų suvestines, mokėtinų ir gautinų sumų registrus, kasos knygą, ilgalaikio turto apskaitos dokumentus, atskaitingų asmenų avansų apyskaitą, atsargų žiniaraščius, atsargų nurašymo aktus. Visi paminėti dokumentai turėjo būti sistemoje „S.“, kuri buvo tvarkoma UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pati UAB „T.“ negalėjo prisijunti prie „S.“ sistemos. Jei suvestiniuose dokumentuose yra nurodyti sąskaitų faktūrų numeriai ir kiti rekvizitai, reiškia į registrus suvesdavo iš jai pateiktų popierinių dokumentų. Niekada antrinio apskaitos dokumento nesuvesdavo nemačiusi pirminio dokumento. Nebuvo taip, kad telefonu G. S. paprašytų suvesti kokias nors sąskaitas. Jei registre ji yra, reiškia ji tą sąskaitą faktūrą matė. Pirminius dokumentus pateikdavo ir popieriniu, ir elektroniniu būdu. PVM deklaracijas pildydavo iš to ką turėdavo sistemoje, tačiau jas pateikdavo R. G. vardu. Pati G. S. ir UAB „T.“ PVM deklaracijų neteikdavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra tos pačios buhalterines apskaitas tvarkančios įmonės, įkurtos tuo pačiu adresu ir veikiančios toje pačioje vietoje. R. G. yra šių įmonių steigėja, įmonės veikia jos patalpose. R. G. netvarkydavo apskaitos, ji tik paskirdavo darbus ir konsultuodavo. Negali pakomentuoti atvejo, kuomet 2016 m. birželio 15 d. ir 2017 m. liepos 5 d. pas R. G. darant kratas buvo rasti ir paimti UAB „T.“ dokumentai, apskaitos registrai, kurie tarpusavyje prieštarauja. Nežino, kas galėjo R. G. kompiuteriuose keisti UAB „T.“ suvestinius dokumentus. Prie sistemos galima prisijungti iš bet kurio įmonių kompiuterio. Negali garantuoti, kad kas nors kitas negalėjo prisijungti. Nežino, ar R. G. galėjo prisijungusi prie sistemos ir pakeisti UAB „T.“ apskaitos duomenis. Tai bendra sistema, todėl gali prisijungti bet kuri kita jų įmonės darbuotoja. Darbuotojų įmonėse buvo nuo 7 iki 10 žmonių. Jie galėjo prisijungti prie „S.“ programos, nes ta pati programa buvo skirta visų įmonių apskaitai, todėl jie visi galėjo matyti UAB „T.“ apskaitą ir daryti pakeitimus. Nesimatydavo, koks darbuotojas buvo prisijungęs sistemoje. Taip pat nesimatydavo, ar kas nors keitė kokius nors duomenis. Būdavo, kad dingus elektrai, dingdavo duomenys. Vienu metu buvo paimti visi serveriai, nes dingus elektrai buvo dingę duomenys. Kadangi buvo nepadarytos kopijos, buvo viskas dingę. Tai buvo 2017 metais. Buvo FNTT paėmę kompiuterio dėžes, serverius, daug įvairių įmonių dokumentų. Grąžinus matė, kad dingo dviejų savaičių informacija, nes kopija buvo daroma kas dvi savaites, todėl reikėjo viską suvesti iš naujo. Gali būti, kad tuo metu galėjo atsirasti neatitikimai, galėjo dingti dalis UAB „T.“ apskaitos. Antriniai apskaitos dokumentai buvo saugomi serveryje, programoje „S.“. UAB „T.“ ir kitos įmonės neturėjo prisijungimo prie programos „S.“. Tie suvestiniai dokumentai, kurie buvo saugomi serveryje, ištrinami arba iškeliami, kuomet įmonė nutraukia apskaitos tvarkymo sutartį. Serverį prižiūri ir tvarko R. G.. Klientui pagrindiniai dokumentai atspausdinami ir atiduodami. Šiuo atveju, nutraukus sutartį, tikriausiai UAB „T.“ atstovams ar bankroto administratoriui buvo atiduoti tie duomenys, kurie buvo iškelti iš serverio, tačiau negali patvirtinti, ar dėl to buvo surašyti dokumentai. Bankroto administratorei ji yra siuntusi suvestines elektroniniu paštu, tačiau neprisimena kokias. Tuo metu, kai ji bendravo su bankroto administratore, duomenys dar nebuvo iškelti, kadangi bankrotas buvo iškeltas, kai įmonė dar šiek tiek veikė. Tuo metu, kai ji bendravo su bankroto administratore, dar disponavo visais duomenimis, kurie buvo „S.“ sistemoje. Jei tuo metu bankroto administratorius būtų paprašęs pateikti visus apskaitos dokumentus, būtų juos atidavusi.

Paprastai jeigu UAB sudaro sutartį dėl apskaitos tvarkymo su tokia įmone kaip jų, tai apskaitos organizavimo tvarka nustatoma pagal susitarimą. Vienos įmonės turi reikalavimų, kitos įmonės pasitiki. Manytų, kad buhalterinės apskaitos sutartis yra pakankamas dokumentas, įrodantis, kad įmonė tinkamai tvarko apskaitą ir paveda apskaitos tvarkymą profesionaliems buhalteriams. Ji tik apskaitininkė ir negali pasakyti, ar buvo tinkamas apskaitos tvarkymas. Jei yra sudaroma sutartis su buhalterinės apskaitos įmone, tai tada imasi vyriausiojo buhalterio pareigų.

Ji asmeniškai dirbdavo su 25 - 30 įmonių, o apskritai buvo dirbama su 100 ir daugiau įmonių. Visų įmonių dokumentai buvo saugomi spintoje. Jei netilpdavo, dėdavo dokumentus į dėžes, tačiau dėl vietos trūkumo stengdavosi kuo greičiau grąžinti įmonėms dokumentus.

Liudytoja R. G. parodė, kad ji yra dviejų buhalterinės apskaitos įmonių „M.“ ir „D.“ direktorė, taip pat atstovauja pagal įgaliojimus įmonėse „(duomenys neskelbtini)“ ir „R.“, konsultuoja. S. S. susipažino atstovaudama įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Jie norėjo, kad būtų tvarkoma UAB „T.“ buhalterinė apskaita. Dėl paslaugų kreipėsi S. S. ir G. S., tačiau kuriais metais, nepamena. Asmeniškai ji UAB „T.“ apskaitos netvarkė, įmonės pavedimu apskaitą tvarkė apskaitininkė D. B.. Ji pastoviai bendraudavo su direktoriais, suvesdavo dokumentus, teikdavo deklaracijas. Žino iš D. B., S. ir G. S., kad UAB „T.“ užsiima prekyba grūdais. Negali pasakyti detalių, kaip dėl deklaracijų teikimo, dokumentų pateikimo ir paėmimo vyko komunikacija tarp to asmens, kuris tvarkė apskaitą ir direktorių. Direktoriai neateina pas ją, nes ji dirba kitose patalpose. Jei yra nusiskundimų, apskaitininkas visada ją perspėja. Tik tada skambina direktoriams ir klausia, kodėl nepateikia dokumentų.

2014-04-29 buvo pasirašyta sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „T.“ dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo. Nepamena, ar sutartyje buvo nurodytas apskaitos tvarkymo terminas, tačiau sutartyje yra punktas, kuris numato, kad jei nėra raštiško sutikimo nutraukti sutartį, sutartis tęsiama automatiškai. Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė UAB „T.“ apskaitą. Kada UAB „T.“ buvo iškelta bankroto byla ji nežino. Jie neruošė dokumentų bankroto administratoriui. Ji apie sandorius nieko nežino ir negali žinoti.

Ji konsultuoja įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu „B.“ direktorė buvo D. B.. Šiuo metu „B.“ nupirko UAB „D.“. D. B. iš jų bendro elektroninio pašto (duomenys neskelbtini)@gmail.com teikdavo deklaracijas, prisijungiant prie mokesčių inspekcijos. Visos apskaitininkės turi prisijungimus prie VMI. Paprastai įmonės direktorius turi elektroninį parašą ir per jį yra teikiamos deklaracijos.

UAB „T.“ turėjo buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau faktiškai UAB „T.“ apskaitą tvarkė D. B., kuri nedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip buvo daroma dėl to, kad sutartyje yra punktas, pagal kurį viena įmonė turi teisę perįgalioti kitos įmonės darbuotoją vesti apskaitą. Jeigu tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo apskaitininkė, kuri sugebėjo tvarkyti UAB „T.“ apskaitą, arba direktoriui nepatiko tas buhalteris su kuriuo dirbo, tai tokiu atveju pasirinko apskaitininkę, priklausančią kitai įmonei. Įmonės pirminių ir antrinių buhalterinės apskaitos dokumentų perleidimas iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ į „B.“ yra neforminamas jokiais aktais, nes čia yra kito asmens paslaugų atlikimas. Reiškia, kitos įmonės atstovas pasiima apskaitą ir tvarko neteikdamas ataskaitos. Be įmonės direktoriaus žinios kitas apskaitininkas negali paimti dokumentų ir tvarkyti apskaitą.

Pagal buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį, įmonė įsipareigoja pristatyti teisingus dokumentus, o buhalterinė įmonė įsipareigoja už teisingų registrų tvarkymą, deklaracijų pateikimą valstybinėms institucijoms. Įmonės direktorius ar atstovas pateikia dokumentus tai apskaitininkei, kuri tvarko apskaitą. Todėl paprastai direktoriui visiškai neįdomu, kurioje įmonėje apskaitininkas dirba. Šiuo atveju dokumentų perdavimas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo forminamas jokiais dokumentais, nes dokumentai paduodami tam apskaitininkui, kuris priskirtas žodiniu nurodymu. D. B. tvarkė UAB „T.“ buhalterinę apskaitą, jai dokumentus pristatydavo direktoriai – G. ir S.. Ji negali pasakyti, kas konkrečiai pristatydavo dokumentus, nes ji nedirba tose patalpose. Ir negali pasakyti, kaip dažnai pristatydavo dokumentus. Pristatyti UAB „T.“ einami dokumentai buvo saugomi skyriuje, kurį turi įmonė. Tame skyriuje yra dėžės, skirtos konkrečiai UAB „T.“. Jeigu dokumentų kiekis yra didelis, jie saugomi archyve ir laikomi iki metų galo. Archyvas yra adresu (duomenys neskelbtini). Pristatyti dokumentai buvo suvedami į registrą. Sąskaitos buvo suvedamos į programą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo su buhalterinės apskaitos programa „S.“. „S.“ buvo didžioji knyga, sąskaitų registrai, pinigų apmokėjimai, avansinės apyskaitos, ilgalaikio turto apskaita. Sandėlio apskaitos nevedė, nes inventorizacijos aktus sudarydavo paskutinę metų dieną ir pagal inventorizaciją buvo nurašomos atsargos, likutis. Inventorizaciją sudarydavo direktoriai. Programos „Exel“ lentelėse buvo vedamos ilgalaikio turto kortelės, inventorizacija, darbo užmokestis. Visi suvestiniai registrai buvo saugomi „S.“ programoje. Nežino, ar UAB „T.“ kokius nors registrus, antrinio lygio apskaitos dokumentus, vesdavo pati. Visus registrus, didžiąją knygą vesdavo D. B.. UAB „T.“ vadovai nuotolinio prisijungimo prie programos „S.“ neturėjo. Prisijungimus turėjo tik darbuotojai ir tik jų įmonės patalpose. Prie įmonės apskaitos galėjo prieiti tik įmonės apskaitą vedanti buhalterė. Visi dokumentai programoje „S.“ saugomi tol kol įmonė turi paslaugų sutartį. Jei sutartis nutraukiama, visi popieriniai dokumentai atiduodami, o programoje „S.“ esantys duomenys ištrinami.

2016-09-15 ir 2107-07-05 buvo atliktos kratos, paimti kompiuteriai. Kompiuteriuose buvo rasti UAB „T.“ apskaitos dokumentai. Taip yra dėl to, kad patalpos, kuriose buvo atlikta krata, priklauso jai asmeniškai. Tose patalpose yra įkurta buhalterinės apskaitos įmonė. Kompiuteriai yra įmonės, tačiau negali pasakyti, kurios konkrečiai įmonės kompiuteriai buvo.

Iš buhalterinės apskaitos įmonių niekas negalėjo keisti ar klastoti UAB „T.“ dokumentų 2016 - 2017 metais. Per programą „S.“ prie UAB „T.“ apskaitos ir dokumentų galėjo prisijungti tik D. B.. Kas klastojo UAB „T.“ dokumentus, susijusius su UAB „G.“, nežino.

Ji yra teista tris kartus už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Teista už įmonę „P.“. Tai (duomenys neskelbtini) įmonė, šiuo metu bankrutavusi. Buvo įmonės „G.“ steigėja ir tvarkė buhalterinę apskaitą. Įmonė „D.“ buvo steigėja. Nežino, kas teikė įmonės „T.“ dokumentus, susijusius su „G.“. Ji nei karto nėra gražinusi UAB „T.“ dokumentų direktoriui. Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra priėmimo perdavimo aktai, kuriais buvo gražinti UAB „T.“ dokumentai direktoriui, pasakyti tiksliai negali, mano, kad turėtų būti. Gražinant apskaitos dokumentus yra surašomi lydraščiai. Antrinio lygio apskaitos registrai yra gražinami su pirminiais tuo pačiu metu. Gražinami metams pasibaigus. Lydraščiai, kuriais gražinami dokumentai, jeigu jie yra, saugomi. Jei buvo grąžinti dokumentai UAB „T.“ atstovui, tai turi būti lydraščiai, kurie yra saugomi įmonėje. Tačiau pasitaiko, kad koks nors direktorius pasiima kokius nors dokumentus, pasirašo, pažada grąžinti dokumentus, tačiau negrąžina. Būna, kad pasiima dokumentus ir nepasirašo, ir negražina atgal dokumentų.

Liudytoja A. G. parodė, kad ji UAB „T.“ bankroto administratorė. Įmonę administruoja nuo 2018 m. balandžio 26 d. Buhalterinės apskaitos dokumentai jai nebuvo perduoti laiku, nors yra privaloma perduoti per 10 dienų nuo sprendimo iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Dalis dokumentų buvo perduota tik 2018 metų rugsėjo mėnesį. UAB „T.“ direktorei buvo paskirta bauda už dokumentų neperdavimą, be to, perduota tik dalis dokumentų. Perdavė dokumentus dalimis – liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais. G. S. aiškino, kad nespėjo dokumentų sunumeruoti, todėl atiduoda dalimis. Klausė G. S., kur gali būti kiti dokumentai, tačiau ji atsakė, kad niekas išskyrus ją dokumentų neturi. Kokius ji dokumentus gavo, tokius ir pateikė. Teismas G. S. baudė už dokumentų neperdavimą. Tai vyko administratoriaus iniciatyva 2018 m. vasarą. Dėl dokumentų trūkumo nustatyti debitorius ir kreditorius pagal buhalterinę apskaitą buvo gana sudėtinga. Gavo sąskaitas faktūras už 2017, 2018 metus, dalį už 2016 metus. Kita dalis 2016 metų dokumentų buvo perimta iš FNTT. Gavo darbo sutartis, tačiau laikotarpiai buvo išmėtyti. Buvo sudėtinga vertinti iš ko pirko, kam pardavė. Apskaita buvo tokia, kad nustatyti tikrųjų faktų buvo neįmanoma. Dokumentų perdavimo - priėmimo aktai buvo surašyti, kai dokumentus jai perdavė. Perdavimo aktus surašė G. S., ji patikrino. Aktai buvo surašyti teisingai. Vėliau gautus dokumentus buvo paėmusi mokesčių inspekcija ir FNTT. Buvo pateikti užklausimai dėl 2017, 2018 metų sandorių su UAB „A.“, tačiau nieko nepavyko rasti. Apie trūkumus informavo G. S., rašė jai laišką, raginimus, nurodydavo, kokių dokumentų trūksta, tačiau atsakymų negavo. Faktas, kad 2018 m. liepos 4 d. įvyko pirminių dokumentų pateikimas, paimti 27 segtuvai. Dokumentai teikiami dalimis. 2018 m. rugpjūčio 21 d. pirminių dokumentų pateikimas įvyko antrą kartą, perimti 6 segtuvai, pasirašytas aktas. Viso iš G. S. gavo 33 segtuvus. Segtuvus peržiūrėjo, įvertino. Iš segtuvų neišiminėjo dokumentų ir į kitus segtuvus nedėjo. Priėmimo - perdavimo aktuose segtuvų skaičius nurodytas teisingai bei teisingai sunumeruoti lapai. FNTT prašė kasos pajamų orderių, tačiau nepamena kuriuo metu. Pagal FNTT reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo 2018 m. spalio 11 d. protokolą tyrėjui pateikė UAB „T.“ dokumentus. FNTT tyrėjui buvo perduoti 8 segtuvai. Kiti 25 segtuvai iki šiol yra saugomi pas ją. Pagal 2018-10-11 daiktų dokumentų pateikimo protokolą gautas segtuvas - kasos išlaidos už 2017 metų iš 322 lapų, gautas tiesiogiai iš FNTT pagal 2018-06-06 pakvitavimą, patvirtinantį, kad dokumentus už 2015, 2016 metus ji gavo iš FNTT. Dokumentų už 2017 metus nebuvo. Negali paaiškinti apie segtuvą iš 322 lapų. Gali būti, kad iš G. S. gavo 2110 dokumentų lapų, o FNTT perdavė 985 lapus. Dokumentai yra dėžėse, jie saugomi atskiroje patalpoje, adresu Konstitucijos 15 kabinetas 70, patalpos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš mokesčių inspekcijos gavo dokumentus 2018 metais. Mokesčių inspekcija tikrino už 2015 - 2016 metus. Ieškodama dokumentų ji taip pat kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes su įmonės direktore negalėjo susisiekti. Nuvykus į UAB „(duomenys neskelbtini)“, niekas neprisipažino, kad tvarko UAB „T.“ apskaitą. Toliau bendraujant su G. S. ji pasakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių dokumentų nebeturi, nes visi dokumentai yra pas ją.

Iš juridinio asmens registro duomenų matyti, kad UAB „T.“ įregistruota 2014-04-28. UAB „T.“ vadovais buvo: nuo 2014-04-28 R. G., nuo 2014-04-30 A. K., nuo 2015-04-15 S. S., nuo 2016-04-26 G. S.. UAB „T.“ akcininkai UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2014-04-30, A. K. iki 2016-02-24 (t. 3, b. l. 76 – 80).

Iš Panevėžio apygardos 2019-04-12 nuosprendžio, pakeisto Lietuvos apeliacinio teismo 2019-07-10 nuosprendžiu matyti, kad G. S. ir S. S.nuteisti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 220 straipsnio 1 dalį dėl UAB "T.“ apgaulingos apskaitos tvarkymo ir mokesčių vengimo mokėti už 2015 - 2016 metus. Iš nuosprendžių turinio matyti, kad tiriamuoju laikotarpiu UAB „T.“ apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014-04-29 pasirašytą buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat buvo nustatyta, kad G. į UAB “T.” apskaitą buvo įtraukti, tačiau buhalterei ir tyrimui nepateikti dokumentai, kuriose užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys apie pirktas transporto paslaugas iš UAB „G.“ už bendrą 53 136,45 Eur (iš jų 9 222,02 Eur PVM) sumą, nors realiai UAB „G.“ jokių transporto paslaugų bendrovei „T.“ nepardavė, pinigai pagal PVM sąskaitas faktūras išmokėti nebuvo. Taip pat buvo neišsaugoti ir tyrimui nepateikti bendrovės „T.“ gautos ir išrašytos PVM sąskaitos faktūros, apskaitos registrai, atskaitingų asmenų avanso apyskaitos dokumentai, atsargų – grūdinių kultūrų apyvartų žiniaraščiai (sandėlio apskaitos registrai), atsargų nurašymo aktai ir turto inventorizacijos dokumentai.

Lietuvos apeliacinio teismo 2019-07-10 nuosprendis buvo priimtas išnagrinėjus S. S. ir G. S. apeliacinius skundus. Skunduose buvo atkreipiamas dėmesys į tai, kad buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas teikusioje įmonėje 2016 m. rugsėjo 15 d. atliktos kratos metu paimtame kompiuteryje rastuose apskaitos registruose tam tikri sandoriai užfiksuoti nebuvo, bet 2017 m. liepos 5 d. atliktos kratos metu paimtame kompiuteryje rastuose apskaitos registruose jau yra įrašyti. Tai patvirtina anksčiau nurodytas aplinkybes, jog per kratą netekus buhalterinės apskaitos registrų, buhalterės visais įmanomais būdais bandė atkurti duomenis ir būtent tuo metu į buhalterinę apskaitą per klaidą įtraukė ir tokius dokumentus, kurie neturėjo būti apskaityti. Dėl sandorių su UAB „G.“, UAB „G.“ netinkamos ir apgaulingos apskaitos yra nuteista buhalterė R. G.. Apie jos nusikalstamą veiką S. S. nieko nežinojo, todėl S. S. atsakomybė už tai negali kilti. Kiti apskaitos tvarkymo epizodai vertintini kaip klaidos, kurios galėjo būti ištaisytos buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės, jei tik UAB „T.“ buhalterinės apskaitos dokumentai nebūtų buvę nuolat paimami įvairių institucijų (t.18, b. l. 126–145, 146–155).

Iš Panevėžio apygardos teismo 2018-07-02 nutarties matyti, kad bankroto byloje dėl UAB „T.“ patvirtinti 578 930 Eur kreditoriniai reikalavimai (t. 1, b. l. 141–143).

Iš 2018-09-05 perdavo akto matyti, kad G. S. perdavė bankroto administratorei A. G. UAB "T." dokumentus už 2014 – 2018 metus iš 30 bylų 1972 lapų (t. 1, b. l. 140).

Iš 2018-09-12 dokumentų poėmio akto matyti, kad Panevėžio AVMI iš BUAB „T.“ administratoriaus įgalioto asmens A. G. paėmė UAB „T.“ 2015 – 2017 metų 48 buhalterinės apskaitos dokumentų bylas iš 6492 lapų (t. 1, b. l. 134–135).

Iš 2018-09-17 BUAB „T.“ bankroto administratorės A. G. 2018-09-17 atsakymo FNTT dėl 2018-09-14 reikalavimo matyti, kad Panevėžio apygardos teismas 2018-03-22 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „T.“, kuri įsiteisėjo 2018-04-26. UAB „T.“ buvusi direktorė G. S. iki 2018-09-17 neperdavė bankroto administratorei visų UAB „T.“ dokumentų. Tarp jos perduotų dalies UAB „T.“ dokumentų nepavyko rasti nei vieno dokumento, susijusio su bendrovėmis UAB „G.“, UAB „P.“, UAB „A.“ už 2017-01-01 – 2018-08-31 laikotarpį. Bankroto administratorei taip pat nėra perduotos didžiosios knygos už 2017 m. ir 2018 m. bei apskaitos registrai (t. 3, b. l. 85).

Iš FNTT 2018-09-18 reikalavimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. S. 2018-09-19 pasirašė reikalavimą pateikti visus BUAB „T.“ 2017-01-01 – 2018-08-31 buhalterinės apskaitos dokumentus (t. 3, b. l. 90).

Iš 2018-09-18 kratos ir apžiūros protokolų matyti, kad atlikus kratą UAB „A.“ ofise (duomenys neskelbtini), direktoriaus kabinete rasti įvairūs dokumentai, tarpe kurių rasti UAB „T.“ dokumentai, mėlynos spalvos plastikinis aplankas su UAB „T.“ dokumentais nuo 5 iki 121 lapo: PVM sąskaitos faktūros, priėmimo perdavimo aktai, kasos išlaidų orderiai, kasos pajamų orderiai ir kvitai (t. 7, b. l. 148–151, t. 15, b. l. 121–128, t. 4, b. l. 111–131).

Iš FNTT 2018-09-19 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad G. S. pareiškė, jog neturi UAB „T.“ dokumentų, nes dokumentai yra perduoti UAB „T.“ bankroto administratorei A. G.. Kartu pateiktas 2018-07-04 pirminių dokumentų (29 segtuvų iš 2292 lapų) pateikimo aktas, 2018-08-21 UAB „T.“ nekilnojamojo turto priėmimo – perdavimo aktas, 2018-08-21 pirminių dokumentų (6 segtuvų iš 373 lapų) perdavimo aktas (t. 3, b. l. 91–96).

Iš FNTT 2018-09-18 reikalavimo Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad E. N. pateiktas reikalavimas pateikti UAB „T.“ dokumentus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo E. N. 2018-10-29 pranešė, kad 2018-06-20 buvo nutraukta bendrovės veikla dėl įmonės bankroto. Visi apskaitos dokumentai, kuriuos turėjo, buvo atiduoti UAB „T.“ direktorei G. S.. Dėl vietos stokos, tų įmonių, kurių apskaitos akivaizdžiai daugiau nebetvarkys (bankroto ir pan. atvejais), elektroninėje erdvėje registrų nebelaiko (t. 3, b. l. 82, 83).

Iš FNTT 2020-01-07 reikalavimo Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad pateiktas reikalavimas pateikti sutarties dėl buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo 2017 – 2018 metais UAB „T.“ bei sutarties, pagal kurią buvo pavesta UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkyti UAB „T.“ apskaitą, sutarties nutraukimo ir buhalterinės apskaitos dokumentų grąžinimo UAB „T.“ atsakingiems asmenims aktų kopijas (t. 14, b. l. 180).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-01-14 paaiškinimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „T.“ matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „T.“ 2014-04-29 sudarė buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl didelio dokumentų kiekio, buhalterinės apskaitos dokumentai UAB „T.“ direktoriui buvo atiduodami nuolat, t. y. kas mėnesį ar du, kai tik užsipildydavo dokumentų segtuvai. Buhalterinės apskaitos sutartis buvo nutraukta 2018-06-19. Visi likę apskaitos dokumentai buvo atiduoti UAB „T.“ direktorei G. S. (t. 14, b. l. 181, 182–184).

Iš 2016-11-24 paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (teikėjas) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (gavėjas) sudarė sutartį, pagal kurią Teikėjas perįgaliojamas teikti buhalterinės apskaitos paslaugas Gavėjo klientams (t. 14, b. l. 185–187).

Iš 2018-10-11 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad BUAB „T.“ bankroto administratorė A. G. perdavė BUAB „T.“ dokumentus ir registrus 8 segtuvuose iš 985 lapų už 2017-01-01 – 2018-08-31 (t. 3, b. l. 87–89).

Iš 2018-11-07 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad Panevėžio AVMI pateikė UAB „T.“ apskaitos dokumentus 6 segtuvuose iš 606 lapų už 2015 - 2017 m. (t. 3, b. l. 98–99).

Iš Panevėžio AVMI 2019-06-05 atsakymo FNTT matyti, kad UAB „T.“ skolinga valstybės biudžetui 92 494, 86 Eur sumą ir ji išieškoma (t. 3, b. l. 102–103).

Iš BUAB „T.“ nemokumo administratorės A. G. paaiškinimo, gauto 2021-03-09 matyti, kad lapų skaičius G. S. perduotose bylose ir FNTT skiriasi dėl to, kad G. S. numeravo lapus, neįvertindama, kad kuro čekiai taip pat yra dokumentinis lapas. Perduodant dokumentus FNTT ji (A. G.) sunumeravo iš naujo, taip pat ir kuro čekius, kaip išlaidas patvirtinančius dokumentus (t. 21, b. l. 210).

Iš BUAB „T.“ nemokumo administratorės A. G. paaiškinimo apie dokumentų judėjimą, gauto 2021-04-21 matyti, kad buvo pateikti pakvitavimas, savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolai, dokumentų poėmio aktai (t. 22, b. l. 7–17).

Iš BUAB „T.“ PVM ir pelno mokesčio deklaracijų matyti, kad bendrovė deklaravo pardavimo 2017-2018 m. pajamas (t. 3, b. l. 131–199; t. 4, b. l. 1–7).

Iš 2019-07-26 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „T.“ matyti, kad pagal tyrimui pateiktus UAB „A.“ kasos dokumentus UAB „A.“ 2017 m. sumokėjo bendrovei „T.“ 118258,06 Eur grynaisiais pinigais. Pagal tyrimui pateiktus kratų metu rastus kasos pajamų orderius UAB „T.“ iš bendrovės „A.“ už grūdus gavo grynaisiais pinigais 133005,30 Eur.

UAB „T.“ tyrimui nepateikė kasos knygų, pateikta tik dalis kasos dokumentų, nepateikė avansinių apyskaitų, nepateikė apskaitos registrų, todėl negalima nustatyti, ar UAB „T.“ išrašyti kasos pajamų orderiai ir pinigų priėmimo kvitai yra įtraukti į UAB „T.“ apskaitą, kasos knygą ar avanso apyskaitą, negalima nustatyti kada ir kaip UAB „T.“ panaudojo gautus grynus pinigus ir ar pinigai buvo panaudoti bendrovės veikloje.

UAB „T.“ neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų, VĮ Registrų centrui nepateikė finansinių ataskaitų rinkinio. Nustatyta, kad nesivadovavo LR įstatymų ir norminių aktų reikalavimais:

1. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad tyrimui nepateikti jokie tiriamojo laikotarpio (2017-01-01 iki 2018-05-07) apskaitos registrai, 2017 m. ir 2018 m. didžiosios knygos, pajamų/sąnaudų suvestinės, mokėtinų ir gautinų sumų registrai metų pabaigai, kasos knygos, ilgalaikio turto apskaitos dokumentai, atskaitingų asmenų avanso apyskaitos, atsargų – grūdinių kultūrų apyvartų žiniaraščiai (sandėlio apskaitos registrai), atsargų nurašymo aktai, inventorizacijos dokumentai (inventorizacijos aprašai, inventorizacijos ir buhalterinių likučių sutikrinimo žiniaraščiai, inventorizacijos aktai), nepateiktos finansinės ataskaitos (į kurias duomenys surašomi iš apskaitos registrų), todėl apskaitos informacija nepalyginama ir neišsami.

Pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis. UAB „T.“ buvo pažeisti šio įstatymo reikalavimai, nes bendrovės vadovė G. S. nenustatė dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarkos, neužtikrino dokumentų saugumo, neišsaugojo visų bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų ir nepateikė jų tyrimui.

Neišsaugojus apskaitos registrų ir apskaitos dokumentų UAB „T.“ 2017-2018 m. nesivadovavo Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pagal kurias apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų.

UAB „T.“ nesivadovavo 1995-12-05 Lietuvos Respublikos Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 (nauja red. 2004-03-30 Nr. IX-2084) 12 straipsnio 1 dalies nurodymu, kad “valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo:

1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius;

2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės,

4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija.“

Bendrovės buhalteriniai apskaitos dokumentai ir registrai turėjo būti saugomi vadovaujantis Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2011-03-09 įsakymu Nr. V-100 patvirtinta „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė“, kurios 10.15 ir 10.19 punktuose nurodyta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi 10 metų.

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 ir 2 dalis – už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. UAB „T.“ vadove tiriamuoju laikotarpiu buvo G. S..

2. UAB „T.“ nepateikė metinių finansinių ataskaitų rinkinio už 2017 m. Pagal 2000-07-13 LR Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 58 straipsnio 3 dalį bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal minėto įstatymo 24 straipsnio 1 dalį akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Todėl UAB „T.“ 2017 m. finansines ataskaitas VĮ „Registrų centras“ privalėjo pateikti iki 2018 m. birželio 1 d.

Tyrimo metu PVM deklaracijose deklaruotą pardavimo PVM palyginus su UAB „T.“ pardavimo PVM sąskaitose faktūrose išskirtu PVM nustatyta, kad 2017 m. vasario mėn. neteisingai deklaruotas pardavimo PVM. PVM deklaracijoje deklaruota 8478 Eur pardavimo PVM, o pagal tyrimui pateiktas pardavimo PVM sąskaitas faktūras turėjo būti deklaruota 9646 Eur, t. y. turėjo būti deklaruota 1168 Eur daugiau. Pagal 2002-03-05 LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 straipsnio 1 dalies nuostatas, prievolė apskaičiuoti PVM už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra ar kitas šiame Įstatyme numatytas vietoj PVM sąskaitos faktūros prekių tiekimui ar paslaugos teikimui įforminti naudojamas apskaitos dokumentas. UAB „T.“ nesilaikė šių nuostatų ir PVM deklaracijoje už 2017 m. vasario mėn. nedeklaravo 1168 Eur pardavimo PVM. UAB „T.“ tiriamuoju laikotarpiu VMI pateiktose PVM deklaracijose deklaravo įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM iš viso 68366 Eur ir šį PVM įtraukė į PVM atskaitą. UAB „T.“ tyrimui nepateikė visų prekių ir paslaugų įsigijimą patvirtinančių dokumentų – pirkimo PVM sąskaitų faktūrų, pagal kurių duomenis PVM traukiamas į atskaitą. Bendrovė, pasinaudojusi PVM atskaita, privalėjo užtikrinti gautų PVM sąskaitų faktūrų saugumą. UAB „T.“ tyrimui pateikė tik dalį pirkimo PVM sąskaitų faktūrų, todėl pateiktose 2017 m. ir 2018 m. PVM deklaracijose pirkimo PVM atskaitė nepagrįstai: nustatyta, kad laikotarpiu 2017-01-01 – 2018-03-31 UAB „T.“ nepagrįstai atskaitė 8265 Eur pirkimo PVM, dėl to 8265 Eur sumažino mokėtiną į biudžetą PVM. UAB „T.“ PVM deklaracijose nepagrįstai atskaitė 8265 Eur pirkimo PVM ir nedeklaravo 1168 Eur pardavimo PVM, dėl to į biudžetą nesumokėjo 9433 Eur PVM. Iš UAB „T.“ pateiktų dokumentų, PVM deklaracijų, tyrimo metu atliktų priešpriešinių patikrinimų, kratos metu surinktos informacijos nustatyta, kad laikotarpiu 2017-01-01 – 2017-12-31 UAB „T.“ už parduotas prekes gavo 378044 Eur pajamų, patyrė 299146 Eur sąnaudų, priskiriamų leidžiamiems atskaitymams, tačiau neapskaičiavo ir nedeklaravo 11835 Eur pelno mokesčio.

Nesant dokumentų ir registrų, finansinių atskaitomybių, negalima nustatyti bendrovės pajamų ir sąnaudų, visų įvykusių ūkinių finansinių operacijų, todėl iš dalies negalima nustatyti UAB „T.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2018-05-07 (t. 4, b. l. 62–79).

Specialistė I. D. paaiškino, kad nebuvo pateikti UAB „T.“ dokumentai ir jie nebuvo išsaugoti. Specialistas turi teisę tikrinti VMI registrus. Tačiau VMI pateikti registrai nėra apskaitos registrai ir jie nenusako buhalterinės apskaitos tvarkymo. Jei specialistei būtų pateikti registrai iš VMI, be pirminių dokumentų nebūtų galima konstatuoti, kad yra visi dokumentai. Būtų daroma išvada, kad pateikti ne visi dokumentai. Tam, kad patvirtinti registrą yra būtinos sąskaitos faktūros. Jei nėra pirminių dokumentų PVM atskaita neužskaitoma. Įstatymas reikalauja, kad norint patvirtinti sąnaudas, turi būti pirminis dokumentas, t. y. PVM sąskaita faktūra. Kokie bendrovėje turi būti vedami registrai nustato bendrovės vadovas. UAB „T.“ tyrimą atliko specialistė A. M.. Jei trūksta kokių nors dokumentų, FNTT specialistai atlikdami tyrimą turi teisę prašyti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai pateiktų papildomus apskaitos dokumentus. Negali atsakyti ar specialistė A. M. prašė ikiteisminio tyrimo įstaigą, kad būtų pateikti papildomi UAB „T.“ buhalterinės apskaitos dokumentai. UAB „T.“ nepateikė apskaitos registrų, todėl padaryta išvada, kad nežinoma, ar duomenis įtraukti į buhalterinę apskaitą.

Iš BUAB „T.“ nemokumo administratorės A. G. pateiktų duomenų matyti, kad ji gynėjui advokatui L. B. pateikė BUAB „T.“ i.SAF duomenis (t. 22, b. l. 122, 124–125).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingas apskaitos tvarkymas

Kaltinamasis S. S. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Ši bendrovė vykdė didmeninę prekybą grūdais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl buhalterinės apskaitos vedimo bendraudavo su buhaltere D. B. ir R. G.. Buvo sudaryta buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą. Jis pateikdavo visus pirminius apskaitos dokumentus: PVM sąskaitas faktūras, kasos išlaidų orderius, sutartis, banko išrašus. Prisijungimo generatorius prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos buvo pas jį, kartais paprašydavo D. B.. Visus antrinius ir tretinius apskaitos dokumentus, registrus, žiniaraščius, didžiąją knygą pildydavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteiktos visos atstovavimo teisės VMI. Kategoriškai teigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė visus pirminius dokumentus, taip pat ir kaltinime nurodytas PVM sąskaitas faktūras nuo 2017-02-01 serija BSI PAR Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2017-03-02 serija BSI (duomenys neskelbtini) nuo 2017-01-12 serija BS Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2017- 05-15 serija BS Nr. (duomenys neskelbtini). Šiose sąskaitose nurodyta, kad UAB „A.“ buvo parduota produkcija - 794 tonos 780 kg kviečių ir sojos pupelių. Teigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pateikti pinigų priėmimo kvitai ir kasos pajamų orderiai. Pagal kaltinamąjį aktą dokumentai, pradedant nuo 2017-02-01 serija BS Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2018-01-05 Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai rodo suvestiniai dokumentai ir deklaracijos, kurios buvo pateiktos VMI. Šiuose suvestiniuose dokumentuose yra nurodytos PVM sąskaitos faktūros (pirkimo ir pardavimo), kasos pajamų orderiai, datos, numeriai, sumos. Buhalterė D. B. teismui patvirtino, kad ji šiuos dokumentus užpildydavo tik matydama pirminius dokumentus. Pažymi, kad visi šie dokumentai, kurie nurodyti kaltinime, deklaruoti VMI elektroninėje sistemoje i.SAF. Tai patvirtina specialistė I. D., kuri pateikė teismui i.SAF išrašą. Jei nebūtų pirminių dokumentų, akivaizdu, kad nebūtų galima deklaruoti i.SAF sistemoje. Todėl visi mokesčiai yra apskaičiuoti ir sumokėti teisingai. Dėl to jis nepripažįsta, kad tyčia, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, kad nėra dalies dokumentų, kad nepateikė jų UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad paslėpė visus dokumentus. Vienintelė problema yra ta, kad visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai buvo pavogti iš automobilio. Prasidėjus FNTT tyrimui buvo laikinai sustabdyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla. Tada jis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paėmė dokumentus, sudėtus į dėžes. Kai kurie dokumentai buvo segtuvuose, kai kurie palaidi. Dokumentų atsiėmimo metu D. B. paklausė, ar nebus surašytas dokumentų perdavimo - priėmimo aktas. Jam buvo atsakyta, kad jokių aktų nerašo, nes neturi tam laiko. Dėl to negali garantuoti, ar jam buvo perduoti visi dokumentai. Šiuos dokumentus jis norėjo perduoti buhalterei R. Ž., kad ji peržiūrėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos vedimą. Kaip matyti iš šios bylos duomenų, R. G., kuri buvo faktinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, buvo ne kartą teista už apgaulingą buhalterinę veiklą. Nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarę sutartį, tačiau tik iš šios bylos sužinojo, kad D. B. net nedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai reiškia, kad be jo sutikimo ir žinios UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita buvo perduota tvarkyti kitai įmonei – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Susiruošęs dokumentus vežti buhalterei R. Ž., juos sudėjo į krepšį ir nunešė į automobilį Mercedes Benz. Tai buvo 2018-11-28. Tuo automobiliu žmona G. S. nuvažiavo į prekybos centrą „Babilonas“. Ten dokumentai iš automobilio buvo pavogti. Apie vagystę žmona nedelsiant pranešė policijai. Mano, kad įvyko nelaimingas sutapimas ir nemano, kad dėl to jis yra kaltas.

Prokurorui pacitavus 2 tome, 72 bylos lape esantį S. S. paaiškinimą, S. S. paaiškino, kad tuo momentu jis sakė, kad dingo dokumentai, nes advokatas taip patarė sakyti.

Kaltinamoji G. S. paaiškino, kad UAB „A.“ turi du automobilius. Ji važinėja BMW, vyras „Mercedes – Benz“ automobiliu. Įvykio dieną vyras išvažiavo BMW įpilti kuro, o ji, nesulaukusi kol jis sugrįš, nuvažiavo nusipirkti maisto produktų. Buvo tamsu. Apsipirkusi grįžo ir įsėdusi į automobilį pamatė, kad nebėra krepšio, kuris buvo padėtas ant priekinės keleivio sėdynės. Apie tai pranešė vyrui ir policijai. Automobilio durų spynelė nebuvo išlaužta, nebuvo išdaužtas ir stiklas. Važiuodama apsipirkti matė, kad automobilyje yra krepšys, tačiau manė, kad tai vyro sportinė apranga.

Liudytoja R. G. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai buvo perduoti direktoriui. Dokumentų perdavime nedalyvavo, tačiau D. B. sakė, kad dokumentus perdavė. Žinojo, kad jie išeina, kad nutraukia apskaitos tvarkymo paslaugos sutartį, todėl ruošė atiduoti dokumentus. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ nelaiko kitų įmonių apskaitos dokumentų, jei įmonė nutraukia sutartį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus pateikdavo ir laiku, ir pavėluotai, nes direktorių priversti, kad jis laiku pateiktų dokumentus, negali. Kuomet dokumentai nepateikti laiku, rašo el. laiškus, skambina, tačiau priversti direktorių atnešti dokumentus, negali. Kai tos bendrovės, kurių apskaitą tvarko, atneša dokumentus, juos suveda į apskaitos registrą, todėl mato, kada jie pateikti, t. y. ar laiku, ar pavėluotai. Jei direktoriui dėl tam tikrų priežasčių reikia kokio nors dokumento, jis pasiima. Paprastai visus dokumentus įmonėms gražina pasibaigus metams. Surašo lydraštį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų.

Evelina yra jos dukra. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji susijusi, nes dirba tose įmonėse. Evelina dirba įmonėse „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „M.“, „T.“, „D.“. Jos mama yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė. Tai šeimos verslas. Nepamena, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė D. B.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai buvo laikomi (duomenys neskelbtini), tvarkomi programa „S.“, todėl prisijungimą turėjo D. B.. Gražinant dokumentus turėjo būti surašyti lydraščiai. Duomenys suvesti į programą „S.“ saugomi jų serveryje, atskirame įrenginyje. Nutraukiant buhalterinės apskaitos sutartį, duomenų į kitą laikmeną neįrašo, juos atspausdina. Dėl dokumentų grąžinimo gali paaiškinti D. B..

Liudytoja D. B. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore dirbo iki 2020 metų vasaros. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo E. N. sudarė 2017-02-01 sutartį Nr.(duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią atstovavo S. S., pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita buvo tvarkoma iki 2018-06-29. Tačiau dokumentų ji dėl minėtos sutarties pratęsimo ar jos nutraukimo, dėl dokumentų priėmimo ar perdavimo, pateikti negali, nes jie neišliko. Ji asmeniškai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą aukščiau nurodytos sutarties pagrindu. Ji pati tvarkė visus didžiosios knygos registrus, kuriuos suvesdavo pagal jos pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminius apskaitos dokumentus, kuriuos jai pateikdavo S. S., kuris dokumentus atnešdavo į jų ofisą, esantį (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo tik S. S., kiti asmenys bendrovę neatstovavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminius apskaitos dokumentus pateikė S. S.. Dokumentų perdavimo ar priėmimo aktai nebuvo surašomi dėl laiko stokos. PVM sąskaitas faktūras, važtaraščius, kitus pirminius dokumentus tikriausiai surašinėjo pats UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Ji pati, jei pagal pirminius dokumentus matydavo, kad buvo išlaidos ar pajamos, surašydavo tik kasos išlaidų ir kasos pajamų orderius. Negali pateikti jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų ar registrų, nes atrodo 2018 m. birželio mėnesį visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai ir registrai buvo perduoti S. S.. Perdavimo aktas surašytas nebuvo. Ji elektroniniu būdu, per EDS sistemą, mokesčių inspekcijai pateikinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijas laikotarpiu nuo 2017 metų pradžios iki 2018-06-05. Deklaracijas ji pateikinėjo R. G. vardu, nes ji jai buvo davusi savo prisijungimo duomenis prie VMI EDS sistemos, nes tokia tvarka buvo nustatyta, kad deklaracijos buvo pateikiamos tik R. G. vardu (t. 1, b. l. 145–146, 148–149).

Atsakydama į papildomai jai užduodamus klausimus liudytoja D. B. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, laikantis tokios pat tvarkos, vedė ji viena. Atiduodant sukauptus dokumentus nerašydavo jokio dokumento, o į apskaitą įtraukiami tie dokumentai, kurie buvo pristatyti fiziškai arba atsiunčiami elektroniniu paštu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansus sudarinėjo R. G.. Neatsimena, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pareikalavusi pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. Kur yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai ji nežino, įmonėje jų nėra ir nebuvo likę. Banko dokumentai buvo viename segtuve. Atskiri segtuvai buvo dėl kasos pajamų ir išlaidų orderių. Taip pat jai pateikdavo sąskaitas faktūras. Kokius dokumentus atnešdavo, tokius sutraukdavo į apskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus daugiausia atveždavo S. S..

UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartis (t. 1, b. l. 152–154), tai standartinė sutartis. Buvo sukurtas sutarties šablonas, keičiami tik įmonių duomenys. Sutartyje yra numatytos vykdytojo teisės ir pareigos, bet nėra numatyta vykdytojo teisė perleisti savo įsipareigojimus kitai įmonei. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygą, avansines apyskaitas, ilgalaikį turtą, suvedinėjo ji naudojant tą pačią programą „S.“. S. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ prisijungimo prie sistemos „S.“ neturėjo. PVM deklaracijas pildė ir teikė ji. S. S. pats negalėjo teikti deklaracijų. Dokumentų, patvirtinančių, kad gražino užsakovui pirminius dokumentus, kurie buvo pateikti, tuo metu dar nesudarinėjo. Iš klientų gauti dokumentai buvo saugomi spintose ir dėžėse. Kiekvienai įmonei buvo skirta dėžė. Ant dėžės buvo užrašomi įmonės rekvizitai. Prie šių dėžių galėjo prieiti visi darbuotojai. 2017, 2018 metais paimdavo dokumentus FNTT, VMI. Nuo pat jos darbo pradžios, FNTT ir VMI imdavo dokumentus dažnai, būdavo ir kas mėnesį. Kratų, poėmių metu galėdavo paimti ir kitų įmonių dokumentus, ne tik tos konkrečios įmonės. Buvo atvejis, kai surinko daug įmonių dokumentų kuomet dar nebuvo suvesti įmonių dokumentai. Ar FNTT ir VMI visada ir visus dokumentus grąžindavo, pasakyti negali. Kai paimdavo visus pirminius dokumentus, apskaitos įmonė dažnai nežinodavo, ar jie suvesti į apskaitą. Kildavo problemų su klientais, nes tekdavo aiškintis, kad negali pateikti deklaracijos dėl dokumentų paėmimo.

Paprastai jeigu UAB sudaro sutartį dėl apskaitos tvarkymo su tokia įmone kaip jų, tai apskaitos organizavimo tvarka nustatoma pagal susitarimą. Vienos įmonės turi reikalavimų, kitos įmonės pasitiki. Manytų, kad buhalterinės apskaitos sutartis yra pakankamas dokumentas, įrodantis, kad įmonė tinkamai tvarko apskaitą ir paveda apskaitos tvarkymą profesionaliems buhalteriams. Ji tik apskaitininkė ir negali pasakyti, ar buvo tinkamas apskaitos tvarkymas. Jei yra sudaroma sutartis su buhalterinės apskaitos įmone, tai tada imasi vyriausiojo buhalterio pareigų.

Ji asmeniškai dirbdavo su 25–30 įmonių, o apskritai buvo dirbama su 100 ir daugiau įmonių. Visų įmonių dokumentai buvo saugomi spintoje. Jei netilpdavo, dėdavo dokumentus į dėžes, tačiau dėl vietos trūkumo dokumentus stengdavosi kuo greičiau grąžinti įmonėms.

Iš 2018-09-14 ir 2018-11-17 reikalavimų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. S. gavo 2018-09-19 ir 2018-11-21 reikalavimą pateikti tyrimui visus bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. Jis juose pasirašė ir 2018-11-29 raštiškai parašė paaiškinimą, kad dokumentai dingo ir jų neranda (t. 2, b. l. 70–72).

Iš 2018-09-19 kratos protokolo matyti, kad atlikta krata S. S. namuose (duomenys neskelbtini), kur buvo ieškomi UAB „A.“ apskaitos dokumentai. Kratos metu rastos ir paimtos 18 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos faktūrų (t. 7, b. l. 135–139).

Iš 2020-02-11 dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti dokumentai, rasti ir paimti 2018-09-19 kratos metu iš S. S. namų (duomenys neskelbtini). Apžiūrėti:

1. D. M. PVM sąskaita faktūra, išrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“: 2017-02-15 ser. MD Nr. (duomenys neskelbtini), 6 700 EUR sumai už parduotas 24,045 tonos žirnių;

2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita faktūra, išrašyta UAB „A.“: 2017-03-31 ser. AZP Nr. (duomenys neskelbtini), 6 074,73 EUR sumai už parduotas 52,570 tonos kviečių;

3. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita faktūra, išrašyta UAB „A.“: 2017-03-31 ser. AZP Nr. (duomenys neskelbtini), 3 106,72 EUR sumai už parduotas 26,201 tonos kviečių;

4. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita faktūra, išrašyta UAB „A.“: 2017-03-29 ser. AZP Nr. (duomenys neskelbtini), 3 191,98 EUR sumai už parduotas 26,380 tonos kviečių;

5. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita faktūra, išrašyta UAB „A.“: 2017-02-02 ser. AZP Nr. (duomenys neskelbtini), 3 835,22 EUR sumai už parduotas 39,620 tonos kviečių;

6. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita faktūra, išrašyta UAB „A.“: 2017-02-02 ser. AZP Nr. (duomenys neskelbtini), 9 711,50 EUR sumai už parduotas 81,115 tonos kviečių;

7. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita faktūra, išrašyta UAB „A.“: 2017-02-15 ser .AZP Nr. (duomenys neskelbtini), 3 346,86 EUR sumai už parduotas 27,660 tonos kviečių;

8. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita faktūra, išrašyta UAB „A.“: 2017-02-15 ser. AZP Nr. (duomenys neskelbtini), 3 247,64 EUR sumai už parduotas 26,840 tonos kviečių;

9. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita faktūra, išrašyta AB „A.“: 2017-02-09, 5 254,69 EUR sumai už parduotas 26,48 tonos kviečių;

10. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita faktūra, išrašyta AB „A.“: 2017-02-09, 5 098,79 EUR sumai už parduotas 26,84 tonos kviečių;

11. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita faktūra, išrašyta AB „A.“: 2017-02-09, 5 254,69 EUR sumai už parduotas 26,48 tonos kviečių;

12. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita faktūra, išrašyta AB „A.“: 2017-02-10, 10 493,51 EUR sumai už parduotas 52,88 tonos kviečių;

13. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita faktūra, išrašyta AB „A.“: 2017-02-10, 10 493,51 EUR sumai už parduotas 52,88 tonas kviečių;

14. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita faktūra, išrašyta AB „A.“: 2017-02-13, 4 965,82 EUR sumai už parduotas 26,14 tonos kviečių;

15. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita faktūra, išrašyta AB „A.“: 2017-02-13, 10 101,99 EUR sumai už parduotas 50,907 tonos kviečių;

16. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita faktūra, išrašyta AB „A.“: 2017-02-17, 3 742,81 EUR sumai už parduotus 19,094 tonos kviečių;

17. Ūkininko E. Š. PVM sąskaita faktūra, išrašyta UAB „T.“ 2017-02-10 ser. EGŠ Nr. (duomenys neskelbtini), 16 698,00 EUR sumai už parduotas 100 tonų kviečių;

18. Ūkininko E. Š. PVM sąskaita faktūra, išrašyta UAB „T.“ 2017-02-03 ser. EGŠ Nr. (duomenys neskelbtini), 8 349,00 EUR sumai už parduotas 50 tonų kviečių (t. 15, b. l. 95–115).

Iš 2020-03-10 savanoriško dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad S. S. pateikė bylos duomenis dėl vagystės, susirašinėjimo el. paštu su UAB „B. B. C.“ bei PVM sąskaitas faktūras (t. 16, b. l. 17–99).

Iš juridinio asmens registro duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo S. S. (t. 2, b. l. 1–4).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijų matyti, kad bendrovė deklaravo pardavimo pajamas (t. 2, b. l. 5–47).

Iš paslaugų sutarties 2017-02-01 Nr.(duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama įgalioto asmens E. N. (t. 2, b. l. 111–113).

Iš Vilniaus AVMI 2019-05-28 atsakymo matyti, kad dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2017-04-04 nurodymą nurašyta mokestinė nepriemoka iš bendrovės sąskaitų 16 784,05 Eur sumai (t. 2, b. l. 67).

Iš Vilniaus SDFV Vilniaus skyriaus 2019-05-05 atsakymo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolinga biudžetui 52,15 Eur (t. 2, b. l. 69).

Iš specialistės I. D. pateiktų duomenų matyti, kad ji pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ i.SAF duomenis (t. 22, b. l. 69–75).

Iš UAB „A.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. kovo 4 d. skolų suderinimo akto matyti, kad 2021 m. kovo 31 d. įmonės viena kitai neskolingos (t. 21, b. l. 39–40).

Iš specialisto išvados 2019 m. birželio 7 d. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad:

1. UAB „A.“ už pateiktas prekes sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 45 1313, 20 Eur grynaisiais pinigais, tačiau neaišku ar grynieji pinigai buvo įnešti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, ar pinigai buvo panaudoti bendrovės veikloje.

2. Neišsaugojus apskaitos registrų ir apskaitos dokumentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017–2018 m. nesivadovavo Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pagal kurias apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų.

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 ir 2 dalis – už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu tiriamuoju laikotarpiu buvo S. S., kuris VĮ Registrų centro duomenų bazėje užregistruotas nuo 2015-12-22.

2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo 1995-12-05 Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 (nauja red. 2004-03-30 Nr. IX-2084) 12 straipsnio 1 dalies nurodymu, kad „valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo:

1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius;

2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės,

4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija.“

Bendrovės buhalteriniai apskaitos dokumentai ir registrai turėjo būti saugomi vadovaujantis Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2011-03-09 įsakymu Nr. V-100 patvirtinta Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodykle, kurios 10.15 ir 10.19 punktuose nurodyta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi 10 metų.

3. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė metinių finansinių ataskaitų rinkinio VĮ Registrų centrui už 2017 ir 2018 metus.

4. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė laikotarpio nuo 2017-01-01 iki 2018-08-31 ūkinę finansinę veiklą pagrindžiančių buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų: pajamas ir išlaidas, atsiskaitymus su pirkėjais ir tiekėjais patvirtinančių dokumentų, kasos ir banko pirminių apskaitos dokumentų, suvestinių mėnesinių ir metinių pajamų-išlaidų, piniginių lėšų, įsipareigojimų, turto, finansinių rezultatų apskaitos registrų – bendrųjų žurnalų, didžiosios knygos, darbo užmokesčio, turto apskaitos registrų bei kitų dokumentų, kuriuose būtų užregistruotos ūkinės operacijos, susijusios su bendrovės ūkine finansine veikla, jos turtu, nuosavu kapitalu, įsipareigojimų dydžiu ir struktūra ir kuriuose būtų pateikta tinkama, objektyvi, palyginama, išsami ir naudinga informacija vidaus ir išorės informacijos vartotojams.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą vykdė, nes PVM deklaracijose deklaravo pardavimo pajamas ir PVM, priešpriešinių tyrimų bei kratų metu rastos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo bei pardavimo PVM sąskaitos faktūros. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė D. B. apklausos metu parodė, kad tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė jokių apskaitos dokumentų ir registrų tyrimas buvo atliekamas pagal ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančią medžiagą ir UAB „T.“ bei UAB „A.“ priešpriešinių tyrimų metu surinktą informaciją.

Pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pažeisti šio įstatymo reikalavimai, nes bendrovės vadovas S. S. nenustatė dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarkos, neužtikrino dokumentų saugumo, neišsaugojo bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų ir nepateikė jų tyrimui.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė metinių finansinių ataskaitų rinkinio už 2017 ir 2018 metus. Pagal 2000-07-13 LR Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 58 straipsnio 3 dalį bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Nesant dokumentų ir registrų, finansinių atskaitomybių, negalima nustatyti bendrovės pajamų ir sąnaudų, visų įvykusių ūkinių finansinių operacijų, todėl iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2018-08-31.

4. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui nepateikė pirkimo PVM sąskaitų faktūrų, nesivadovavo PVM įstatymo 64 straipsnio 1 dalimi, 78 straipsnio 1, 7 dalimis, todėl nepagrįstai atskaitė 45 982 Eur pirkimo PVM.

Pagal tyrimo metu kratų ir priešpriešinių tyrimų metu rastas PVM sąskaitas faktūras nustatyta, kad 2017 m. kovo mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai sumažino mokėtiną į biudžetą PVM: PVM deklaracijoje deklaravo 3784 Eur pardavimo PVM, o pagal rastas UAB „B.“ pardavimo PVM sąskaitas faktūras turėjo būti deklaruota 4 457 Eur, todėl nedeklaravo 673 Eur pardavimo PVM. Taigi nepagrįstai atskaičiusi 45 982 Eur pirkimo PVM ir nedeklaravusi 673 Eur pardavimo PVM, dėl to į biudžetą nesumokėjo 46 655 Eur PVM.

5.Už parduotas prekes ir ilgalaikį turtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 428 949 Eur pajamų, patyrė 95 755 Eur sąnaudų, priskiriamų leidžiamiems atskaitymams, tačiau neapskaičiavo ir nedeklaravo 49 979 Eur pelno mokesčio. Taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė LR pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, 11 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnio 1 dalies 1 puntą (t. 2, b. l. 90–107).

Specialistė I. D. paaiškino, kad išklausiusi liudytojų parodymų neišgirdo nurodytų aplinkybių, kurios keistų jos išvadas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pateikta tiriamojo laikotarpio dokumentų ir apskaitos registrų, todėl nebuvo galima nustatyti veiklos ir įsipareigojimų. Aplinkybės buvo nustatinėjamos pagal UAB „A.“ pateiktus dokumentus atliekant priešpriešinį tyrimą. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir buhaltere dėl nepateiktų dokumentų bendrauti neteko. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pateiktas S. S. paaiškinimas, kad negali pateikti dokumentų, nes neranda. Yra dar kitas S. S. teiginys, kad dokumentai buvo pavogti. Dokumentai buvo gauti iš UAB „A.“, sandoriai, susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ išnagrinėti. Ji taip pat atliko tyrimą dėl UAB „A.“. Tiriant vieną įmonę buvo pasinaudota kitos įmonės arba išvada, arba dokumentais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“. PVM deklaracijas pateikė R. G.‚ apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja D. B.. Pareiga VMI teikti PVM deklaracijas tenka tam, kam yra paskirta. Vienose įmonėse teikia įmonių savininkai, kitose deklaracijas teikia buhalteriai. Šiuo atveju ji nežino, kaip iš tiesų buvo dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes nebuvo pateikti duomenys. Ar įmonės vadovas S. S. turėjo prisijungimą ir galėjo teikti PVM deklaracijas VMI, ji negali pasakyti. Ji netyrė, kodėl PVM deklaracijas teikė R. G., kuri neturėjo sutarties dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo ir nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja. Kitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorių su kitomis įmonėmis ji netyrė, nes nebuvo dokumentų. Nesant dokumentų negalėjo ištirti, kokie buvo pelnai, kiek sumokėta mokesčių. Norint patikrinti, ar duomenys VMI teikiamose deklaracijose yra teisingi, reikia turėti įmonės apskaitos registrus. Pagal PVM įstatymą norint pasinaudoti PVM apskaita turi būti pateiktos PVM sąskaitos faktūros. Dėl rastų sąskaitų nebuvo priskaičiuoti mokesčiai, nei PVM, nei pelno. Aplinkybę, kad, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra skolinga biudžetui VMI nustatė pagal PVM arba pelno deklaracijas. Deklaracijas pildo įmonė, o ar deklaracijos yra teisingos, VMI nežino.

Kaltinamajam S. S. pacitavus išvadą, kad UAB „A.“ ir UAB „T.“ atlikus priešpriešinį tyrimą nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrangos įsigijimo kaina yra 67 030 Eur be PVM, o pardavimo kaina 141 140 Eur be PVM, specialistė paaiškino, kad tai, kad nebuvo sumokėtas pelno mokestis nustatyta iš surinktos papildomos informacijos, atliekant priešpriešinius tyrimus. Kad įranga buvo pirkta iš UAB „T.“, buvo nustatyta iš UAB „T.“ apskaitos registrų. Kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelnas yra 34 110 Eur, buvo paskaičiuota pagal pardavimo ir įsigijimo kainas. Perpardavė ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „A.“, kuri įrangą įsigijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrangą buvo įsigijusi iš UAB „T.“. O iš kur UAB „T.“ įsigijo įrangą atsakyti negali, nes nemato ryšio su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat nebuvo galima nustatyti, iš kur UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo sojų pupeles, kviečius, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė apskaitos registrų, apskaitos dokumentų.

Kaltinamajam S. S. pacitavus išvadą dėl dokumentų dingimo bei apie tai, kad priešpriešinio tyrimo metu buvo pateikti UAB „A.“ grūdų gabenimo važtaraščiai ir CMR, o važtaraščių, patvirtinančių grūdų gabenimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į bendrovę UAB „A.“ nėra, specialistė paaiškino, kad atliekant priešpriešinį patikrinimą, pagal UAB „A.“ dokumentus buvo nustatyta, kad UAB „A.“ sandoriai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo. Jei nėra dokumentų, mokesčiai apskaičiuojami vadovaujantis priešpriešinių tyrimų duomenimis, gautais atlikus kratas. Šiuo atveju įvertinti UAB „A.“ dokumentai.

Kaltinamajam S. S. pacitavus išvadą apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio sąnaudų paskaičiavimą ir prekių įsigijimo išlaidas, specialistė paaiškino, kad prekių įsigijimo suma yra nurodoma PVM deklaracijose. Darbo užmokesčio sąnaudos nustatomos pagal iš „Sodros“ gautus duomenis. Pagal pateiktas deklaracijas pateiktas vertinimas, apskaičiuotas pelno mokestis. Įmonė VMI teikia PVM deklaracijas, kuriose nurodomos pardavimo pajamos. Taigi iš PVM deklaracijų buvo nustatyta, kokias pardavimo pajamas įmonė deklaravo. Po to buvo įvertintos sąnaudos, t. y. sąskaitos, rastos UAB „A.“. Kokie sandoriai buvo su kitomis įmonėmis ji nežino. Išvados pateiktos pagal FNTT pateiktus duomenis ir pagal VMI pateiktas deklaracijas. Ar įmonė turėjo dar kitų sandorių, su kitomis įmonėmis, tokios informacijos nėra. Vertinant PVM apskaitą, įmonė turi turėti apskaitos dokumentą - PVM sąskaitą faktūrą. Nesant PVM sąskaitai -faktūrai, PVM atskaita negalima. Tai reglamentuoja PVM įstatymo 64, 78 straipsnių nuostatos. Pagal PVM ataskaitose nurodytas PVM sumų apmokestinamas verte galima teigti, kad iš tiesų buvo kiti sandoriai. Tačiau įmonė privalo turėti apskaitos dokumentus. Lyginant VMI pateiktas ataskaitas, pagal jas dokumentų nebuvo. Įmonė apskritai nebuvo pateikusi dokumentų, įvertinti tik UAB „A.“ apskaitoje rasti dokumentai, patvirtinantys UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorius su UAB „A.“, UAB „G.“, UAB „A.“. Sulyginus sąskaitas faktūras su pateiktomis deklaracijomis buvo išvestas skirtumas. Sulyginus ataskaitas matėsi sandorio likutis, tačiau nebuvo dokumento. Pardavimo pajamos paskaičiuotos pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas PVM pardavimo deklaracijas ir kratos metu rastus dokumentus. Pirkimo išlaidas skaičiavo taip pat pagal pateiktas pirkimo sąskaitas faktūras arba rastas kratos metu. Pirkimo išlaidas skaičiavo ne pagal PVM deklaracijas, o pagal rastus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. Skaičiuojant pirkimo išlaidas nepripažįsta PVM deklaracijų, kadangi PVM įstatyme nėra numatyta, kaip turi būti įforminta sąskaita faktūra dėl pajamų vertinimo. Įstatyme apibrėžta, kad pirkimo PVM įtraukiamas galimas tik tuo atveju, jei yra išrašyta PVM sąskaita faktūra, o dėl pajamų pripažinimo nėra. Registrų centre žiūrėjo, ar buvo pateikta pelno mokesčio deklaracija, balansas. Buvo nepateikta už 2017, 2018 metus.

Gynėjui advokatui pacitavus specialisto išvados 12 lapo 2 punktą, kad pateiktose PVM deklaracijose deklaravo įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM 67 412 eurų, ir pateikus klausimą, ar ši pirkimo suma eliminuojama iš apskaitos, nes nėra šių sąskaitų faktūrų, specialistė paaiškino, kad eliminuojama 45 980 eurų atmetus sąskaitas faktūras su UAB „T.“ ir Mickeliūniene. Jei sąskaitos faktūros šiai sumai būtų ir jos atitiktų PVM pirkimo deklaracijose nurodytus skaičius, jas būtų galima įtraukti į patirtas išlaidas ir įtraukti į apskaitą. Jei įmonė būtų pateikusi PVM sąskaitas faktūras, ši apskaita būtų įvertinta ir būtų pripažinta kaip teisinga apskaita. Tuomet keistųsi PVM ir pelno mokesčio apskaičiavimas. Išvadoje, vertindama pajamas ji pripažino tinkamais dokumentus, rastus UAB „A.“ ir įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo pajamas. Šiuo atveju, jeigu pas trečiuosius subjektus, pvz., kratos metu, būtų rastos pirkimo sąskaitos faktūros už 47 000 eurų, tai būtų pripažinusi dokumentus tinkamais ir pagrindžiančiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ išlaidas. Specialistė taip pat paaiškino, kad yra mokesčių inspekcijos i.SAF sistema, į kurią rizikos grupėms priskiriami mokėtojai privalo kelti kiekvieną sąskaitą faktūrą, ir pirkimo, ir pardavimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ į šią sistemą savo sąskaitas faktūras keldavo. Rašydama išvadą patikrino šį registrą. Duomenys buvo įkelti į šį registrą, tačiau negali pasakyti, kokiai sumai, nes pas ją yra bendros sumos. Negalima būtų teigti, kad jos išvados dėl PVM ir pelno mokesčių būtų neteisingos, jeigu i.SAF iš kitų subjektų atsirastų kitos pirkimo sąskaitos faktūros, nes vien pateikimas i.SAF nereiškia, kad suteikia teisę į PVM. i.SAF yra registras, o dokumentas turi būti pateiktas fiziškai pagal PVM įstatymo 64 straipsnio nuostatas. i.SAF bus nurodyta iš kokio subjekto buvo pirkta prekė ar paslauga. Jei tas subjektas pateiks atitinkamą sąskaitą faktūrą, tada reiktų vertinti, ar dokumentas tinkamas. Negali atsakyti, ar buhalteris pildydamas PVM ataskaitas ir teikdamas jas VMI, turi matyti pirminius apskaitos dokumentus. Yra pateiktos PVM ataskaitos, kuriose nurodyta didesnė pirkimo suma nei pripažinta išvadoje, o kaltinime rašoma, kad S. S. nepateikė apskaitos dokumentų apskaitą tvarkiusiam asmeniui, dėl ko buvo nepagrįstai į PVM apskaitą įtraukta 45 982 eurai pirkimo PVM. Tai reiškia, kad vadovas turi pateikti apskaitos dokumentus įmonę tikrinančiam asmeniui. Jei paaiškėtų iš i.SAF duomenų, kad sandoriai su trečiaisiais ūkio subjektais, kurie yra PVM deklaracijose, įvyko, tai reikštų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo padaryti apskaitą už 45 982 eurų. Tokiu atveju valstybei žala nebūtų padaryta. Tai reikštų, kad pelno ir PVM mokesčiai buvo tinkamai paskaičiuoti, todėl keistųsi mokesčių apskaičiavimas. Tačiau šiuo atveju buvo savininko paaiškinimai, kad negali pateikti apskaitos registrų, nes neranda, vėliau teigė, kad pavogė. Dėl šių priežasčių nebuvo pagrindo FNTT prašyti pateikti dokumentų, jeigu pats savininkas pasakė, kad neranda, kad pavogė dokumentus.

Gynėjui advokatui pacitavus specialisto išvados 9, 10 lapuose esančius duomenis apie kviečių ir sojos pupelių pardavimai už 2017 metus, specialistė paaiškino, kad šiuos pardavimus pripažino, kaip įvykusius. Abejonių, kad šie pardavimai įvyko nebuvo, kadangi nebuvo ikiteisminio tyrimo medžiagoje informacijos, kuri galėtų paneigti sandorius. Šie sandoriai patvirtinti sąskaitomis faktūromis. Sąskaita faktūra yra pakankamas dokumentas, patvirtinantis įvykusį sandorį, nes nėra ikiteisminio tyrimo medžiagoje duomenų apie neįvykusį sandorį, todėl buvo pripažinta, kad sandoris įvyko. Be to, yra pinigų priėmimo perdavimo kvitai.

Gynėjui advokatui pacitavus išvados 10 lape 6, 7 eilutes apie priešpriešinio tyrimo metu peržiūrėtus UAB „A.“ pateiktus važtaraščius ir CMR, specialistė paaiškino, kad tai, kad nėra važtaraščių, nepaneigia sandorių buvimo fakto, nes ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta informacija, kuri tai paneigtų. Šiuo atveju yra sąskaitos faktūros, pinigų priėmimo-perdavimo kvitai, bankiniai atsiskaitymai.

Specialistė taip pat paaiškino, kad CMR yra tarptautinis transporto važtaraštis. Yra atvejų, kai įmonės CMR išrašo prekes gabenant Lietuvoje, tačiau teisės aktai to nereikalauja. Būtinas transporto važtaraštis, kuris patvirtina ūkinės operacijos turinį, įvykusį faktą, tačiau tai yra papildomas dokumentas. Buhalterinės apskaitos įstatyme nėra kalbama apie važtaraščius, todėl negali pasakyti, kiek toks dokumentas turi būti saugomas. Važtaraštis nėra buhalterinės apskaitos dokumentas, tai yra papildomas dokumentas, kuris parodo įvykusį prekių gabenimą. Konstatuoti, kad netinkamai tvarkoma buhalterinė apskaita galima jeigu nėra išsaugomi privalomi buhalterinės apskaitos dokumentai. Važtaraščio neišsaugojimas nereiškia, kad buvo netinkamai tvarkoma buhalterinė apskaita.

UAB apskaitos tvarkymas gali būti organizuojamas samdant įmonę arba samdant vyriausiąją buhalterę. Jei apskaitą tvarko buhalterinės apskaitos įmonė, įmonės vadovas privalo sutarties pagrindu patvirtinti apskaitos tvarkymo politiką, smulkiai aptariant, kas teiks deklaracijas, kaip bus teikiami dokumentai, kaip registruojama. Jeigu apskaitos tvarkymo politika detaliai aprašyta sutartyje, tada jos manymu, apskaita organizuojama tinkamai. Tai reiškia, kad už apskaitos organizavimą yra atsakingas įmonės vadovas. Norint nustatyti, ar sutarties pasirašymas su buhalterines paslaugas teikiančia įmone yra tinkamas apskaitos organizavimas, reikia įvertinti sutarties turinį.

Gynėjui advokatui pacitavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties dėl apskaitos tvarkymo priedą, specialistė paaiškino, kad teismas turi įvertinti, ar tokia sutartis yra laikytina tinkamu apskaitos organizavimu. Ji negali atsakyti, ar greta tokios sutarties sudarymo koks nors teisės aktas įpareigoja raštu nustatyti kitokią įmonės buhalterinės apskaitos tvarką, ar koks nors teisės aktas įpareigoja raštu nustatyti dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarką.

Po išvados surašymo UAB „A.“ buvo papildomai pateikusi kasos pajamų ir išlaidų orderius. Kas liečia UAB „B.“, tie dokumentai taip pat yra pateikti po išvados. Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „A.“ visi atsiskaitymai grynaisiais yra patvirtinanti dokumentais. Kasos knygoje buvo įrašai apie grynaisiais atliktas ūkines operacijas, tačiau nebuvo pateisinančių dokumentų.

Konsultacinėje UAB „V.“ specialisto – auditoriaus Č. M. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad išanalizavus visas pirkimo PVM sąskaitas faktūras, kurios buvo įtrauktos į i.SAF, t. y. Nr. (duomenys neskelbtini) (2017-02-28), (duomenys neskelbtini) (2017-02-28), (duomenys neskelbtini) (2017-03-23), (duomenys neskelbtini) (2017-03-03), (duomenys neskelbtini) (2017-06-29), (duomenys neskelbtini) (2017-08-08), (duomenys neskelbtini) (2017-02-28), (duomenys neskelbtini) (2017-06-29), (duomenys neskelbtini) (2017-08-08), neįtrauktas į i.SAF Nr. (duomenys neskelbtini) (2017-06-30), Nr. (duomenys neskelbtini) (2017-07-31), UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę atskaityti pirkimo PVM 61191, 16 Eur. Pagal auditoriaus skaičiavimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ į biudžetą nesumokėjo 6894 Eur PVM mažiau, nei apskaičiavo FNTT specialistė. Dėl nesumokėtos PVM sumos apgaulės nenustatyta – tai klaidos ir neišsaugotų, bet vėliau atstatytų PVM sąskaitų faktūrų pasekmė.

Pirkimų PVM sąskaitos faktūros, kurios buvo atstatytos, surastos ir gautos iš kontrahentų buvo sutikrintos su deklaruotomis PVM sąskaitomis faktūromis i.SAF sistemoje, dėl to prekių įsigijimo kaina iš PVM sąskaitų faktūrų, buvo pripažintos sąnaudomis. Dėl to reikšmingai sumažėjo pelno mokesčio suma.

Taigi, atlikus skaičiavimus buvo gauta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokestinamosios pajamos už 2017 m. – 138 410,83 Eur. Iš tos sumos apskaičiuotas pelno mokestis yra 20 761,62 Eur. Tai įrodo, kad FNTT specialistė neteisingai apskaičiavo metinį pelno mokestį, nes pelno mokestis yra 29 217,38 Eur mažesnis, nes visa eilė eliminuotų PVM sąskaitų faktūrų nebuvo pateikta FNTT specialistei. Dėl minėtos priežasties darytina analogiška išvada, kaip ir dėl PVM mokesčio, kad tyrimo metu nenustatyta apgaulės, nes tai klaidos ir neišsaugotų, bet vėliau atstatytų PVM sąskaitų – faktūrų pasekmė (t. 23, b. l. 14–19).

Specialistė I. D. susipažinusi su auditoriaus konsultacine išvada paaiškino, kad su auditoriaus išvada nesutinka ir teigia, kad jos padarytos išvados yra teisingos. Auditoriaus išvados dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra formalios, formaliai apžiūrėjus dokumentus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pateiktos tik pirkimo sąskaitos faktūros. O pagal dingusių ar visiškai, ar iš dalies sugadintų apskaitos dokumentų apskaitos registrų atkūrimo taisykles yra numatyta, kad jei nėra išsaugoti registrai, turi būti atstatyti registrai - pirkėjai, tiekėjai, kasa, bankas. Visa apskaita turi būti atstatyta. Yra nepateikti ne tik pirkimo, bet ir pardavimo dokumentai.

Specialistas - auditorius Č. M. paaiškino, kad FNTT specialistė dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ konstatavo, kad trūksta apskaitos dokumentų ir eliminavo sandorius. Jis savo išvadoje teigia, kad dalis sąskaitų faktūrų atstatyta. Didesnę dalį atstatymo atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“, be to, įmonė laiku ir tinkamai pranešė apie dokumentų vagystę. Byloje nėra duomenų, kad įmonė melagingai pranešė apie vagystę, todėl FNTT specialistė pasielgė formaliai, nes nesant pirkimo sąskaitų faktūrų, PVM sumą ir sąnaudas eliminavo. Ji taip padarė vien tuo pagrindu, kad jai nebuvo pateiktos sąskaitos faktūros. Formalus pagrindas tokiam veiksmui kaip ir yra, tačiau nagrinėjama situacija yra sudėtingesnė. Šiai dienai, skirtingai nei iki 2016 metų, yra VMI duomenų bazė, kuri leidžia patvirtinti ar paneigti faktą dėl pirkimo. Duomenų bazėje yra sukoncentruoti duomenys, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko pirkimus iš kontrahentų. Todėl jis mano, kad FNTT specialistė turėjo suteikti pagalbą įmonei, duoti galimybę atstatyti dokumentus arba tai padaryti savo iniciatyva atliekant priešpriešinius patikrinimus. Dabar yra situacija, kuomet FNTT specialistė mato kontrahentus, priešpriešinio patikrinimo neatlieka, užklausų nesiunčia, tik eliminuoja. Šiuo atveju įmonei pačiai pavyko didesnį dokumentų kiekį atstatyti. Jo išvados 2-ame priede atstatytos sąskaitos faktūros yra pridėtos ir pateiktos. Jei sąskaitos yra pateikiamos, tai atitinkamai nėra pagrindo jų eliminuoti. Įmonė nesugebėjo visiškai atstatyti apskaitos dėl laiko stokos ir kontrahentų nebendradarbiavimo. Atstačius dalį, atsirado didžiuliai skirtumai tarp jo apskaičiuotų mokesčių ir FNTT apskaičiuotų mokesčių. Dokumentų neišsaugojimas yra daugelio įmonių problema. Kada įmonėje VMI vykdo patikrinimus, o įmonė nėra išsaugojusi visų dokumentų, tai suteikia pakankamai laiko dokumentų atstatymui. Šioje situacijoje vadovai papasakojo, kad kratos metu buvo išimti tos įmonės visi dokumentai, kokie buvo rasti. Įmonė galvojo, kad kai pasibaigs baudžiamoji byla, dokumentai bus sugrąžinti, ji juos pateiks tai įmonei, kuri atstato buhalterinę apskaitą. Jo žiniomis įmonė yra sudariusi sutartį su tokia įmone, kuri buhalterinę apskaitą atstatys. Šiuo konkrečiu atveju neišsaugoti pirkimo dokumentai. Tai yra prieš įmonės interesus, nes iš pirkimo sąskaitų faktūrų įmonė turi sąnaudas, mažina apmokestinamąjį pelną. Iš pirkimo sąskaitų daroma PVM atskaita ir mažinama įmonės PVM priedas. Todėl sąmoningai ir tyčia pradanginti tuos dokumentus yra nelogiška. Taigi šis klausimas turėjo būti išspręstas leidžiant įmonei atstatyti savo buhalterinę apskaitą ir jau atstačius buhalterinę apskaitą perskaičiuoti mokesčius ir reikalui esant sumokėti mokesčius. Šiai dienai, kuomet ne visi dokumentai yra atstatyti, tai tam tikra mokestinė prievolė išlieka. Tai gerokai mažesnė suma nei apskaičiavo FNTT specialistė. FNTT specialistė PVM ir pelno mokesčio nepriemokas padarė dėl vienos priežasties – nebuvo jai pateiktos pirkimo sąskaitos faktūros. Tačiau jos buvo įtrauktos į i.SAF sistemą ir tai sudarė galimybę FNTT specialistui nustatyti kontrahentus, užklausti juos ir gauti patvirtinimą ar paneigimą. Jei būtų gautas paneigimas, kad būtent ta sąskaita faktūra nebuvo pateikta, tada ta sąskaita būtų pagrįstai eliminuojama. Tačiau šis darbas nebuvo atliktas, todėl pagrindo nustatyti nepriemokas nebuvo. Pagal i.SAF pildymo taisykles visos pirkimo sąskaitos į VMI registrus buvo suvestos realiame laike, iki sekančio mėnesio 15 dienos. Kai buvo atstatyta dalis sąskaitų faktūrų, iš tos dalies nebuvo nustatyta nei vieno fiktyvaus sandorio, nebuvo išrašyta nei viena fiktyvi sąskaita. Yra nustatytos paklaidos cento tikslumu ir todėl buvo atliktas sulyginimas. Gavo atsakymus iš trijų kontrahentų. Atsakymai patvirtino tai kas buvo VMI duomenų bazėje. Gautas sąskaitas faktūras įtraukė į mokesčių skaičiavimo bazę. Jei 2017 metais visi pirkimai buvo deklaruoti i.SAF ir juos pavyko atstatyti, tai reiškia pirkimai įvyko. Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė realias sąnaudas ir jas tinkamai apskaitė, tai valstybei nepadaryta jokia žala, valstybės biudžetas nenukentėjo.

Nėra reglamentuota, per kiek laiko įmonės vadovas turi atstatyti dokumentus. Viskas priklauso nuo sudėtingumo. Jis registrų neatstatė, nes registras yra i.SAF sistemoje. Kasos pajamų orderiai neatstatyti, didžioji kasos knyga neatstatyta. Atstatyti kasos dokumentus įmanoma, tačiau vienos įmonės atstatymą atlikinėja vienus metus. Paprašyti atsiųsti konkrečios datos sąskaitą faktūrą iš kontrahento tai nesudėtinga, tačiau atlikti banko, kasos atstatymą, sudėtingas darbas. Ir aišku atstatymas niekada neatliekamas 100 procentų tikslumu.

Nuo to momento, kai įmonei iškeliama bankroto byla, kai įsiteisėja teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo, teismas nurodo, nuo kada valdymo organai netenka įgaliojimų. Kai valdymo organai netenka įgaliojimų, direktorius negali atlikti jokių veiksmų. Buvęs direktorius gali perduoti bankroto administratoriui tik tai ką jis tuo momentu turi. Jei eina kalba apie dokumentų atstatymą ar kitus darbus, tai bankroto administratorius vykdo įmonės valdymo funkcijas. Jei yra poreikis atstatyti bankrutuojančios įmonės buhalterinę apskaitą, tai atlieka bankroto administratorius.

Specialistė I. D. dėl buhalterinės apskaitos atstatymo paaiškino, kad neprivalo iš kontrahentų surinkti duomenis. Ji tyrimą atlieka ir vertina pagal pateiktus dokumentus ir registrus. Jei atliekant tyrimą trūksta kokių nors dokumentų, tai vadovaujantis nuostatais turėtų paprašyti tyrėjo, kad jai pateiktų trūkstamus dokumentus. Šiuo atveju tyrėjui užduoties nedavė, nes ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo duomenys, kad dokumentai buvo pavogti. Jei būtų davusi nurodymą, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai patikrintų i.SAF sistemoje nurodytus kontrahentus, jų sąskaitas faktūras, tada būtų vertinusi tai ką būtų gavusi. Ji neprivalo nurodinėti, ką pareigūnai turi padaryti. Ji atliko tyrimą pagal pateiktus dokumentus.

Dėl UAB „A.“ ir UAB „B. B. C.“

Kaltinamasis V. S. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2005 m. išvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir gyveno iki 2016 metų pabaigos. (duomenys neskelbtini) montuodavo apsaugos vaizdo kameras, po to, susipažino su (duomenys neskelbtini) kilmės (duomenys neskelbtini) piliečiu I. A. O.. Kartu įsteigė dvi internetines kavines adresais: (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) rytų (duomenys neskelbtini). 2006 metais kavinės uždirbo 10, 720 svarų; 2007 metais – 19, 960 svarų; 2008 metais – 26, 320 svarų; 2009 metais – 29, 285 svarų; 2010 metais - 30, 775 svarų; 2011 metais - 23, 360 svarų; 2012 metais – 27, 090 svarų; 2013 metais – 29, 460 svarų; 2014 metais – 28, 350 svarų; 2015 metais – 28, 740 svarų; 2016 metais – 15, 000 svarų. Viso uždirbo 269, 060 svarų. Tuo laikotarpiu taip pat aktyviai pradėjo kasti „Bitcoiną“. Pasibaigus interneto kavinės darbo laikui, nustatydavo serverius kasti „bitcoinus“. Iškasė virš 1000 bitcoinų. Per localbitcoins.com svetainę 2015 metais pardavė 498 „bitcoinus“, kurių vertė buvo 95, 000 svarų. 2016 metais pardavė 500 „bitcoinų“, kurių vertė buvo 234,000 svarų. Viso pardavė 998 bitcoinų už 330, 252 svarus. Kiekvieną kartą, kai S. S. pas jį atvažiuodavo, jam duodavo parvežti į (duomenys neskelbtini) įvairias pinigų sumas, nes norėjo (duomenys neskelbtini) investuoti į verslą bei nekilnojamąjį turtą. Brolis S. S. jau nuo 2008 metų pradėjo grūdų verslą. Nuo 2017 metų padėjo finansiškai savo tėtei L. S. įsteigti UAB „T.“ ir faktiškai apmokėjo už brolio bei G. S. akcijas. Taip pat nupirko radijo stotį „(duomenys neskelbtini)“, kuri iki šiol priklauso jų šeimai. Toliau pirko UAB „A.“ akcijas ir iš karto padidino įstatinį kapitalą iki 300,000 eurų. Viso (duomenys neskelbtini) užsidirbo ir gavo pajamų apie 599, 312 svarų, neatskaičius išlaidų. Jo nuomone svarbu paminėti, kad pagrindinėje interneto kavinėje, adresu (duomenys neskelbtini) turėjo ir gyvenamas patalpas, už kurias apmokėdavo interneto kavinės verslas. Todėl išlaidos nuomai neegzistavo 5 metus.

2016 metais rudenį grįžo į Lietuvą ir pakalbėjęs su broliu S. S. išsakė jam savo poziciją, kad jis pakankamai investavęs, tad nori formaliai tiek vadovauti, tiek būti įmonės savininkas, tiek tiesiogiai dalyvauti versle. Tapo UAB „A.“ akcininku, kurios akcijas nupirko pagal skelbimą. UAB „A.“ vertėsi muzikos instrumentais bei statybų veikla. Kai jis nusipirko akcijas, patikslino veiklos sritį ir sukūrė UAB „A.“ internetinę svetainę. Patikslino registrų centre, kad veiklos pobūdis – prekyba grūdinėmis kultūromis bei trąšomis. Kai pirko įmonę paaiškėjo, kad realiai ją pardavinėja UAB „G.“ savininkė M. B.. Visus pirkimo dokumentus tvarkė UAB „G.“. Po sandorio M. pasiūlė UAB „G.“ buhalterinės apskaitos paslaugas. Su M. bendraudavo kartu su broliu ir G.. Sutartį pasirašė jis su UAB „G.“. Tačiau 2018 metais įmonei pasamdė vyr. buhalterę R. Ž..

UAB „A.“ iš tikrųjų pirko įrangą ir vėliau ją pardavė ŽŪB „P.“. Įrangos vertė buvo apie 100, 000 Eur be PVM. Įranga buvo adresu (duomenys neskelbtini). Įranga buvo pirkta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ją nupirkti pasiūlė brolis. UAB „A.“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat pirko kviečius ir pupeles, bei gintaro gaminius. Pupelės buvo parduotos latvių įmonėms. Kurioms įmonėms pardavė matosi pagal dokumentus. Su latvių įmonėmis bendravo S. S., nes jis nemoka rusų kalbos. Su M. buvo atsiskaityta grynais pinigais, nes jis pats to prašė.

Jis tikrai skolino įmonei ir įnešinėjo pinigus į kasą. Visi dokumentai buvo pildomi. Jei kokių nors dokumentų reikia, reikia klausti buhalterės, kuri tvarkė apskaitą. Įmonės buhalteriją tvarkė G. R..

Sandoriai su UAB „G.“ ir UAB „P.“ įvyko. UAB „G.“ atstovas buvo A. N.. UAB „P.“ atstovas buvo A. L.. Jis su jais mažai bendravo, daugiau bendravo S. S.. Grūdų pakrovimas vyko UAB „V.“ sandėliuose. Transportu rūpinosi latviai. Kiek pamena, su UAB „V.“ sutartį pasirašė jis. Daugiausia krovime dalyvavo UAB „A.“ vadybininkai bei R. P. darbuotojai. Jis pats sandoriuose dalyvavo tik kaip finansuotojas. Kas išrašė sąskaitas nepamena. Paprastai sąskaitas išrašydavo vadybininkai. S. S. ir UAB „G.“ sąskaitų neišrašinėdavo. Pavedimus 2017 metais darydavo jis, o kai buvo priimta R. Ž., prisijungimus prie banko atidavė jai. 2017 metų deklaracijas pildė G. R., o 2018 metų – R. Ž.. Pastebėjo, kad specialistė nenori atsakyti į klausimą dėl sandorių. Ji mano, kad UAB „G.“ ir UAB „P.“ sandoriai nėra realūs. Tačiau šios bendrovės turi duomenis, kad sandoriai buvo.

Iš UAB „B. B. C.“ UAB „A.“ realiai pirko rapsą ir kviečius, už kuriuos sumokėjo grynais pinigais. Apie tai, kad UAB „B. B. C.“ grūdus pristatydavo į sandėlius informavo vadybininkai. Grūdų pristatymas buvo įformintas priėmimo - pardavimo aktais, kuriuos pasirašydavo vadybininkai bei G. V., kuris pats atveždavo šiuos grūdus. Taip pat turėjo galimybę Online matyti grūdų sandėliavimo procesą.

Kai UAB „A.“ pradėjo veiklą, jis įdarbino buvusius UAB „T.“ darbuotojus: V. P., J. R., bei priėmė naujus darbuotojus: G. B., M. T., S. K.. G. B. dirbo apskaitininke ir siųsdavo informaciją UAB „G.“ ir išrašydavo sąskaitas. V. P. buvo komercijos direktorius. M. T. ir S. K. – vadybininkai. Taip pat buvo samdomi vilkikų vairuotojai, nes turėjo savo mašiną grūdams pervežti. Jis, kaip generalinis direktorius, užsiimdavo analitiko darbu, analizuodavo rinkos kainas bei tendencijas. Komercijos direktorius prižiūrėdavo vadybininkus. Sutartis formaliai pasirašydavo jis pats. Sąskaitas išrašydavo vadybininkai. Jis išduodavo pinigus vadybininkams ir pasirašydavo ant kasos išlaidų orderių ir reikalaudavo, kad vadybininkai atvežtų pinigų priėmimo kvitus, kad pinigai tikrai sumokėti. Užsirašydavo, kokią dieną ir kokiam vadybininkui buvo duoti pinigai. UAB „G.“ buvo siųsta elektroniniu paštu: kvitai ir pajamų orderiai, o kai įdarbino R. Ž., ji pasakė, kad kasos knyga yra ir buvo tvarkoma visiškai atmestinai. Pradėjus dirbti R. Ž. pasakydavo, kiek pinigų įneša ir kiek išima. Jis kaip direktorius prašydavo UAB „G.“, kad pateiktų atskiro laikotarpio suvestinius duomenis, kurie nesutapdavo su jo paties darytomis lentelėmis. Galiausiai klaidos kartojosi, todėl su UAB „G.“ buhaltere pykosi brolis. Su G. S. važiavo atsiimti dokumentų. Jie dokumentus atidavė maišeliuose. Ar visi dokumentai buvo grąžinti jis nežino. Šiuo metu mato, kad ne visi dokumentai buvo grąžinti. Nors žinojo, kad kasoje yra pinigų, kartais nuimdavo papildomai iš bankuose esančių sąskaitų, nes planuodavo papildomus pirkimus, kurie galėjo įvykti arba ne. Jei būdavo laisvų pinigų, susigrąžindavo paskolą, nes didelių sumų nenorėdavo laikyti administracinėse patalpose.

S. S. sakė, kad gintaro verslas nenusisekė, tačiau jis nori patikslinti, kad su tuo sutinka iš dalies. Gintaro gaminius turi, strategija yra, tačiau kaina nukritusi.

Dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo palieka nuspręsti teismui. Jis įsitikinęs, kad ne visi dokumentai įmonei buvo grąžinti. Jis mano, kad turi būti surašomas aprašas atiduodant dokumentus. Nepripažįsta, kad mokesčių inspekcijai pateikė neteisingus duomenis ir nepripažįsta, kad norėjo išvengti mokesčių. Nepripažįsta civilinio ieškinio.

Kad (duomenys neskelbtini) pirko ir pardavė kriptovaliutą yra įrodymas. Antstolis patvirtino, kad buvo tokie sandoriai. Jis pas antstolį prisijungė prie svetainės, prie savo paskyros ir pateikė visus pardavimus. Šiuo metu serveris egzistuoja, vis dar šiuo verslu užsiima.

Juridinio asmens – UAB „A.“ atstovė paaiškino, kad juridinis asmuo UAB „A.“ nepripažįsta kaltės dėl kaltinamajame akte nurodytų nusikalstamų veikų. Kaltinamajame akte įrašytos faktinės aplinkybės neatitinka realiai buvusių aplinkybių. Juridinis asmuo UAB „A.“ neatliko tokių veiksmų, kurie nurodyti kaltinamajame akte. Kaltinamajame akte įvardintos nusikalstamos veikos juridiniam asmeniui UAB „A.“ inkriminuojamos nepagrįstai, kadangi juridinio asmens veiksmuose nėra būtinųjų šių nusikalstamų veikų sudėties požymių. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad aktualiu laikotarpiu UAB „A.“ buhalterinė apskaita nebuvo organizuojama ir tvarkoma pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymą ir kitų teisės aktų reikalavimus.

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai juridiniam asmeniui UAB „A.“ grindžiami FNTT specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau detali šios išvados analizė rodo, kad rengdama išvadą FNTT specialistė tyrimą atliko neišsamiai ir taikė dvigubus bei iš esmės tarpusavyje nesuderinamus kriterijus pirkimų/pardavimų atžvilgiu, kas lėmė visiškai nepagrįstus specialisto išvados rezultatus. FNTT specialistė daro išvadą, kad iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „A.“ turto, veiklos rezultatų ir įsipareigojimų dydžio, vadovaudamasi prielaida, kad UAB „A.“ apskaitoje užregistruotos ūkinės operacijos, kurios neatitinka tikrovės, t. y. neva grūdinės produkcijos pardavimai UAB „P.“ ir UAB „G.“ buvo fiktyvūs, neva realiai produkcija nebuvo parduota ir pinigai pagal išrašytas sąskaitas faktūras nebuvo gauti, o produkcijos pirkimo sandoriai su UAB „B. B. C.“ taip pat neva buvo fiktyvūs.

Tačiau juridinis asmuo UAB „A.“ nesutinka su šiais kaltinimo teiginiais. Juridinis asmuo pabrėžia, jog visi sandoriai su UAB „P.“, UAB „G.“, UAB „B. B. C.“ buvo realūs – šioms bendrovėms buvo parduota arba pirkta produkcija, nurodyta atitinkamose sutartyse bei PVM sąskaitose faktūrose, pirkėjai jiems parduotą produkciją pasiėmė ir išsigabeno iš bendrovės nuomojamo sandėlio, pardavėjas produkciją taip pat atgabeno į bendrovės nuomojamą sandėlį, pirkėjai už jų įsigytą produkciją atsiskaitė, kaip atsiskaitė ir UAB „A.“ su pardavėju UAB „B. B. C.“, ir tai patvirtina byloje esantys atitinkami apskaitos dokumentai. Duomenys apie UAB „A.“ apskaitoje registruotus grūdų kiekius rodo, kad įsigyti iš UAB „B. B. C.“ grūdai buvo perparduoti kitoms įmonėms. Byloje esančių duomenų, apie grūdų pirkimus ir pardavimus, analizė patvirtina ūkinių operacijų realumą. Aktualiu laikotarpiu UAB „A.“ įsigytų ir parduotų atitinkamų rūšių grūdų kiekių skaičiavimai rodo, jog jei UAB „A.“ nebūtų įsigijusi grūdų iš UAB „B. B. C.“, kurie yra nurodyti šios įmonės išrašytose sąskaitose faktūrose, UAB „A.“ nebūtų turėjusi pakankamai kiekių grūdų parduoti aukščiau nurodytiems pirkėjams. Juridinio asmens atstovei yra žinoma, jog visos kaltinime nurodytos ūkinės operacijos yra patvirtintos atitinkamais apskaitos oficialiais dokumentais, aptariamų sandorių su UAB „P.“ ir UAB „G.“ atsispindėjimas UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje atitinka visus reikalavimus, t. y. dėl kiekvienos grūdų pardavimo ūkinės operacijos buvo išrašomos visus reikiamus rekvizitus turinčios PVM sąskaitos faktūros, su UAB „A.“ buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais ir šios piniginės operacijos buvo įformintos kasos pajamų orderiais. Pastebėtina ir tai, kad iki sudarant šiuos grūdų pardavimo sandorius, UAB „A.“ sandėlyje buvo reikiamas grūdų kiekis, kuris ir buvo parduotas UAB „P.“ ir UAB „G.“. Be to, šių sandorių realumą taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu parodymus davę proceso dalyviai – S. S., A. N., V. S. ir kt. Tai, jog UAB „A.“ grūdams sandėliuoti naudojo sandėlius, patvirtino ir liudytojo R. P. parodymai. Susipažinus su FNTT specialistės išvados turiniu matyti, jog specialistė išvadą dėl to, kad sandoriai UAB „P.“ ir UAB „G.“ neva buvo fiktyvūs, padarė iš esmės dėl vienintelės priežasties, jog CMR nurodyta, kad produkciją į UAB „P.“ ir į UAB „G.“ gabeno vežėjas Z/S „R.“, tuo tarpu šios bendrovės atstovė tokius gabenimus neigia. Juridinio asmens atstovė nori paaiškinti, jog šiais atvejais vežėjų paslaugas užsakė pirkėjai – UAB „P.“ ir UAB „G.“, pagal sutarčių sąlygas būtent pirkėjai turėjo savo sąnaudomis išsigabenti nusipirktą produkciją. Tuo tarpu iš UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentų matyti, jog UAB „A.“ jokių sandorių su Z/S „R.“ neturėjo, t. y. nebuvo sudariusi sutarčių dėl grūdų, kuriuos pirko UAB „P.“ ir UAB „G.“, transportavimo, jokių apmokėjimų šiai bendrovei nedarė, neužsakė transporto paslaugų iš kitų tokias paslaugas teikiančių asmenų ar įmonių. Byloje esančius CMR paruošė ne UAB „A.“ darbuotojai. UAB „A.“ atstovams nėra žinoma, kokius vežėjus samdė UAB „P.“ ir UAB „G.“, nežinoma, kodėl CMR galimai buvo nurodyti neteisingi duomenys – ar tai buvo padaryta dėl techninės klaidos (pvz., perkopijuojant informaciją iš ankstesnių CMR), ar sąmoningai (gali būti, jog pirkėjas sąmoningai stengėsi nuslėpti produkcijos gabenimo adresatą, kad pardavėjas UAB „A.“ negalėtų žinoti galutinio pirkėjo), ar dar dėl kokių nors priežasčių. Važtaraščio nebuvimas ar jame nurodytų duomenų trūkumas neleidžia daryti išvados, kad ūkinė operacija neįvyko. Bet kokiu atveju visa produkcija buvo išgabenta ir už ją buvo atsiskaityta, t. y. sandoriai buvo realūs.

FNTT specialistės išvadoje taip pat nurodyta, jog pagal CMR važtaraščius negalima nustatyti, kam priklausė transportas, kuriuo buvo gabenami UAB „A.“ įsigyti grūdai, tačiau iš byloje esančių pirkimo-pardavimo sutarčių matyti, jog šiuo atveju už grūdų gabenimą buvo atsakingas pardavėjas, t. y. UAB „B. B. C.“, dėl to UAB „A.“ nebuvo atsakinga už prekių gabenimo važtaraščius. FNTT specialistė iš krovinių važtaraščių negalėjo tiksliai nustatyti, kam priklausė transportas, nurodytas krovinių važtaraščiuose, bet pagal krovinių važtaraščius galima nustatyti, kad už transportavimą buvo atsakinga UAB „B. B. C.“, visi krovinių važtaraščiai buvo pasirašyti perduodant ir priimant krovinius. Dėl to negali kilti abejonių, kad už krovinių gabenimą buvo atsakinga UAB „B. B. C.“. Iš to darytina išvada, kad jeigu važtaraščiuose ir būtų nustatyti trūkumai, tai nepaneigia fakto, kad grūdai iš UAB „B. B. C.“ buvo realiai įsigyti ir transportuoti, o už transporto dokumentų trūkumus atsakinga UAB „B. B. C.“.

FNTT specialistės išvadoje dėl UAB „A.“ ūkinės finansinės veiklos nurodyta, jog specialistai tarp jiems pateiktų UAB „A.“ dokumentų nerado apskaitos dokumentų, kurie ir yra išvardinti kaltinime, teigiant, jog šie dokumentai buvo neišsaugoti. Juridinio asmens atstovo manymu, tai galėjo atsitikti dėl techninio pobūdžio klaidos. Bendrovės veikloje visi teisės aktuose numatyti apskaitos dokumentai būdavo išrašomi, juose būdavo nurodomas tikrasis vykusių ūkinių-finansinių operacijų turinys, šie dokumentai buvo pateikiami bendrovės buhalterei bei įtraukiami į atitinkamus registrus. Juridinio asmens atstovo nuomone, dalies kasos pajamų ir išlaidų orderių neišsaugojimas galbūt galėtų būti traktuojamas kaip aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, tačiau kaip minėta, šie dokumentai buvo neišsaugoti ne tyčia, o dėl techninio pobūdžio klaidos. Pabrėžtina, kad dėl šių buhalterinės apskaitos trūkumų UAB „A.“ negavo jokios neteisėtos naudos. Atstovės nuomone, dėl šių techninio pobūdžio trūkumų nekilo pasekmės, numatytos BK 222 straipsnyje. Pažymėtina, kad visi turimi buhalterinės apskaitos dokumentai, įskaitant kasos pajamų ir išlaidų orderius, dar ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikti tyrimą atlikusiems pareigūnams.

Paskolų suteikimo aplinkybes savo parodymuose išsamiai paaiškino V. S., todėl juridinio asmens atstovas apie tai atskirai nepasisako, tačiau šioje vietoje pažymėtina tai, jog UAB „A.“ ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė visų orderių kopijas, kuriose matyti skolintų lėšų judėjimas, t. y. paskolų suteikimai, grąžinimai, pakartotiniai suteikimai ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad aukščiau nurodyti dokumentai nebuvo suklastoti ir nebuvo nuslėpti, Valstybinei mokesčių inspekcijai yra deklaruoti teisingi duomenys. Šiuo atveju įstatymo nustatyta tvarka buvo pateiktos patikslintos deklaracijos, kurios prijungtos prie bylos medžiagos. Be to, pastebėtina, kad šioje byloje nebuvo atliktas V. S. pajamų ir išlaidų balanso tyrimas, todėl nėra pagrindo teigti, kad V. S. negalėjo disponuoti aktualiu piniginių lėšų sumos dydžiu.

Atskirai aptartinas ir UAB „A.“ inkriminuotas fiktyvus įrangos, grūdinių kultūrų ir gintaro gaminių įgijimas. FNTT specialistė pateikdama savo išvadą, nuo minėtos įrangos pardavimo apskaičiavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno mokesčio bazę, kaip skirtumą tarp įrangos įsigijimo ir pardavimo kainos. Dėl tos priežasties negalima tvirtinti, kad UAB „A.“ neva fiktyviai įsigijo minėta įrangą, nuo kurios bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priskaičiuoti mokesčiai. Pažymėtina, kad VMI specialistai buvo patalpose, apžiūrėjo minėtą įrangą ir konstatavo įrangos faktinį buvimą. Be to, neginčijamas UAB „A.“ įrangos tolimesnis perpardavimas ūkininkui N. M., ŽŪB „Š.“ ir ŽŪB „P.“. Analogiškai grūdinių kultūrų bei gintaro gaminių pirkimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ realumas negali būti kvestionuojamas, kadangi FNTT specialistės išvadoje nėra pateikta absoliučiai jokių objektyvių duomenų, kurie rodytų aptariamų pirkimų fiktyvumą. Juo labiau, pati specialistė konstatavo, kad 2018-08-31 apskaitos duomenimis UAB „A.“ neturi įsiskolinimų UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi aptarti sandoriai buvo realūs, o UAB „A.“ tinkamai deklaravo prekių pardavimą UAB „P.“ ir UAB „G.“ bei prekių įsigijimą iš UAB „B. B. C.“, darytina išvada, kad UAB „A.“ į apskaitą įtraukė tikrovę atitinkančias ūkines operacijas, dėl ko aktualiu laikotarpiu galima nustatyti UAB „A.“ veiklą, jos turtą, kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Tai leidžia daryti išvadą, jog šioje dalyje kaltinimas UAB „A.“ yra nepagrįstas, nes nenustačius, kad UAB „A.“ būtų padariusi tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų, dėl kurių nebūtų galima visiškai ar iš dalies nustatyti juridinio asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, nėra ir būtinojo BK 222 straipsnio 1 dalies sudėties požymio - pavojingų padarinių.

Juridinis asmuo UAB „A.“ nesutinka su kaltinimo teiginiais dėl siekio bendrovės naudai išvengti daugiau nei 750 MGL mokėtinų mokesčių. Šie kaltinime įrašyti teiginiai neatitinka tikrovės. Jų vėlgi nepagrindžia absoliučiai jokie objektyvūs bylos duomenų šaltiniai.

Nagrinėjamu atveju, nenustačius apgaulingos apskaitos tvarkymo požymių UAB „A.“ veikoje, nėra pagrindo juos kvalifikuoti ir pagal BK 220 straipsnio 2 dalies požymius, nes apgaulingos apskaitos fakto nebuvimas bei kiti bylos duomenys eliminuoja faktinę galimybę UAB „A.“ veikti neteisėtu būdu, atitinkamai nesudaro prielaidų išvadoms apie galimybę nuslėpti mokesčius. Kaip minėta, visi produkcijos pirkimo iš UAB „B. B. C.“ sandoriai buvo realūs. Sandoriai įvyko realiai, sandorių realumą patvirtina atitinkamos sutartys bei PVM sąskaitos faktūros, atsiskaitymo dokumentai. Sandorių realumą patvirtino ir apklausti S. S., G. V.. Pastebėtina, kad UAB „B. B. C.“ mokėtina PVM suma viršija to laikotarpio UAB „A.“ PVM atskaitą. O tai reiškia, kad ūkinės operacijos tarp UAB „B. B. C.“ ir UAB „A.“ realiai įvyko, nes jokių neatitikimų PVM deklaracijose nenustatyta ir UAB „A.“ PVM atskaita yra mažesnė nei UAB „B. B. C.“ mokėtina PVM suma. Dėl ko darytina išvada, kad nei UAB „B. B. C.“ nei UAB „A.“ dėl PVM neteikė neteisingų duomenų. Taigi, aktualiu laikotarpiu buhalterinė apskaita nebuvo vedama apgaulingai ar aplaidžiai, visos finansinės operacijos buvo fiksuojamos ir atspindėtos buhalterinėje apskaitoje tinkamai. Akcentuoja, kad visi mokesčių administratoriui pateikti duomenys yra tvarkingi ir atitinka tikrovę, šiuo metu UAB „A.“ valstybei neturi absoliučiai jokių įsiskolinimų.

Susipažinus su FNTT specialistės išvada matyti, jog specialistė išvadą dėl to, kad produkcijos pirkimo iš UAB „B. B. C.“ sandoriai neva buvo fiktyvūs padarė dėl tos priežasties, jog UAB „B. B. C.“ apskaita buvo tvarkyta su trūkumais, nebuvo pateikti visi apskaitos dokumentai, ir, specialistų skaičiavimu pagal jiems pateiktus dokumentus, UAB „B. B. C.“ buvo įsigijusi mažiau produkcijos, nei kad pardavė UAB „A.“. Tokios aplinkybės UAB „A.“ nebuvo žinomos, jei UAB „B. B. C.“ buvo aplaidžiai ar apgaulingai tvarkyta buhalterinė apskaita, jei nebuvo išsaugota dalis produkcijos įsigijimo dokumentų ar dalis produkcijos buvo įsigyta be dokumentų, tai yra UAB „B. B. C.“ atsakomybės sritis. UAB „A.“ nežinoma iš kokių tiekėjų, kada ir kokiais kiekiais UAB „B. B. C.“ įsigijo tą produkciją, kurią pardavė UAB „A.“, tačiau PVM sąskaitose faktūrose nurodytą produkciją UAB „A.“ realiai įsigijo ir įsigytą produkciją tinkamai apskaitė. Iš UAB „A.“ pateiktų dokumentų matyti, jog įsigyta produkcija vėliau buvo realiai perparduota.

FNTT specialistės išvadoje konstatuota, jog UAB „A.“ į biudžetą nesumokėjo 56 074 Eur PVM, iš tos sumos 54 372 Eur sudaro pirkimo PVM suma perkant grūdus iš UAB „B. B. C.“, nors šie sandoriai, anot specialistės, neįvyko. Tačiau pastebėtina, jog byloje yra pateiktos 3 sutartys tarp UAB „A.“ ir UAB „B. B. C.“, krovinių važtaraščiai dėl grūdų perdavimo UAB „A.“, PVM sąskaitos faktūros, atsiskaitymą patvirtinantys dokumentai. Tai įrodo, kad tarp UAB „A.“ ir UAB „G.“ bei UAB „P.“ realiai įvyko pardavimai, o tarp UAB „A.“ ir UAB „B. B. C.“ realiai įvyko pirkimai. UAB „A.“ neginčija, kad sąskaitoje - faktūroje ūkininkui R. J. nebuvo išskirta 468 Eur PVM suma, tačiau pabrėžtina, kad tai nebuvo tyčiniai veiksmai, vos tik sužinojus apie netikslumus patelktoje deklaracijoje, UAB „A.“ pateikė patikslintą ir teisingą PVM deklaraciją. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos įstatymai to nedraudžia. Remiantis Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 80 str. 1 d. mokesčių mokėtojas turi teisę patikslinti mokesčio deklaraciją, jei nėra pasibaigęs šio įstatymo 68 str. nustatytas mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) terminas. Nagrinėjamu atveju aptariamas terminas nebuvo pasibaigęs.

Juridinio asmens UAB „A." atstovė nesutinka su FNTT specialistės išvados teiginiais, neva UAB „A.“ nesumokėjo 38 838 Eur pelno mokesčio. Šie specialistės teiginiai siejami su tariamai nenupirktų grūdų kiekiu iš UAB „B. B. C.“. Tačiau kaip jau aptarta, pirkimas buvo realus, o vėliau grūdai buvo perparduoti kitiems ūkio subjektams, todėl UAB „A.“ turėjo pagrindą perparduotų grūdų savikainą (t. y. iš UAB „B. B. C.“ grūdų pirkimo sumą) pripažinti sąnaudomis.

Kadangi UAB „A.“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytą produkciją iš UAB „B. B. C.“ įsigijo realiai, už ją realiai atsiskaitė, ir šiuos sandorius tinkamai atvaizdavo buhalterinėje apskaitoje, atitinkamai ir mokėtini PVM bei Pelno mokestis buvo apskaičiuoti teisingai ir teisingai nurodyti atitinkamose PVM bei Pelno mokesčio deklaracijose, kurios yra išvardintos kaltinamajame akte. Dėl paminėtos priežasties konstatuotina, jog nusikalstama veika, numatyta BK 20 straipsnyje, 220 straipsnio 2 dalyje, nebuvo padaryta.

Dėl visų aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių ir motyvų konstatuotina, jog 2020-06-03 kaltinamajame akte suformuluotas kaltinimas juridiniam asmeniui UAB „A.“ neatitinka realybėje buvusių faktinių aplinkybių. Juridinis asmuo UAB „A.“ neatliko tokių veiksmų, kurie nurodyti kaltinamajame akte. Kaltinamajame akte įvardintos nusikalstamos veikos juridiniam asmeniui UAB „A.“ inkriminuojamos nepagrįstai, kadangi juridinio asmens veiksmuose nėra būtinųjų šių nusikalstamų veikų sudėties požymių.

Kaltinamasis S. S. paaiškino, kad UAB „A.“ dirbo komercijos direktoriumi nuo 2018 m. sausio 24 d. Yra kaltinamas, kad padėjo V. S. apgaulingai tvarkyti apskaitą ir kitais kaltinimais, išvardintais kaltinamajame akte. Su kaltinimu nesutinka. Jis nebuvo atsakingas už UAB „A.“ apskaitos tvarkymą. Tuose sandoriuose, kuriuose dalyvaudavo, UAB „A.“ vardu paruošdavo dokumentus bei juose tiek pats, tiek V. S., tiek kiti vadybininkai, pasirašydavo. Tuo metu dirbo dar keturi vadybininkai. Vadybininkams buvo suteikta teisė pasirašyti sutartis, išrašyti sąskaitas faktūras, nes kiekvienas vadybininkas dirbdavo su tam tikra grupe ūkininkų. Jokių kitų dokumentų neruošdavo. Jei konkrečiame sandoryje nedalyvaudavo, tai ir dokumentų neruošdavo. Žinojo, kad UAB „A.“ apskaitą tvarkė UAB „G.“. Nuo 2018 sausio mėnesio į UAB „A.“ įdarbino buhalterę R. Ž.. Kol buhalteriją tvarkė UAB „G.“, jis kartais palydėdavo V. S. pristatant ar paimant dokumentus. Kartais nueidavo ir vienas, nes V. dėl kalbos negalios buvo sunku bendrauti su nepažįstamais žmonėmis. Dažniausiai dokumentai būdavo siunčiami elektroniniu paštu iš UAB „A.“ elektroninio pašto į UAB „G.“ elektroninį paštą (duomenys neskelbtini)@gmail.com. Buvo siunčiami visi dokumentai: sąskaitos faktūros, kasos pajamų orderiai ir kt. Kaltinime nurodyta, kad 2017 m. vasario - kovo mėnesiais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pirktos grūdinės kultūros, gintaro gaminiai bei įranga, tačiau V. S. neišsaugojo kasos išlaidų orderių ir pinigų priėmimo kvitų. Tačiau visi šie sandoriai buvo realūs. Pastatą (duomenys neskelbtini), kuriame buvo salyklo daiginimo įranga, buvo nupirkusi UAB „T.“. Šis didelis pastatas buvo salyklo gamykla, su 2,5 ha teritorija, grūdų supylimo bokštais, didžiulėmis patalpomis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nupirkę įrangą iš UAB „T.“ ir šią įrangą perpardavė UAB „A.“. UAB „A.“ vėliau pardavė šią įrangą žemės ūkio bendrovei „P.“. Tai atsekama, nes nesunku patikrinti, tik reiktų užklausti žemės ūkio bendrovės, ar ji pirko daiginimo įrangą. Žemės ūkio bendrovė „P.“ priklauso „Ž.“ įmonių grupei. Be įrangos buvo parduoti du grūdų bokštai, kurie buvo viduje. Įranga buvo išmontuota ir išvežta. Nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei UAB „T.“, nei UAB „A.“ šiame išmontavimo procese nedalyvavo. Išsimontavo ŽŪB „P.“ ir ūkininkas M.. Buvo surašomi įrangos perdavimo aktai ir jie pasirašomi. Nepamena, ar grynais, ar pavedimu tarpusavyje atsiskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „A.“. Gintaro gaminius UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „A.“. Gintaro gaminius pardavė, nes norėjo vystyti naują papildomą verslo rūšį. Ši veikla nepavyko dėl laiko stokos. Tačiau gintaro gaminiai iki šios dienos yra UAB „A.“ seifuose. Tai patikrinti yra nesudėtinga. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gintaro gaminius nupirko iš UAB „R.“. Buvo išrašytos sąskaitos faktūros, po to, šie gaminiai parduoti UAB „A.“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „A.“ pardavė grūdines kultūras, sojos pupeles. Šiuos sandorius lengva įrodyti, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ grūdines kultūras yra pirkusi iš ūkininko N. M.. Visi sandoriai fiksuoti ir mokesčių inspekcijoje deklaruoti. Sojos pupelės buvo perparduotos UAB „A.“. Pupeles perpardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat buvo išrašyti kasos pajamų orderiai ir pilnai atsiskaityta grynais pinigais, nes taip norėjo N. M.. Pirminiai dokumentai buvo pateikti buhalterei, o tai, kad jie buvo suvesti į registrus rodo, kad buhalterė juos matė.

Dokumentų, susijusių su paskolomis, nepildė. Atsiskaitymai su ūkininkais dažniausiai vykdavo grynais pinigai. UAB „A.“ apyvarta 2017 metais buvo apie 2 milijonus eurų, o 2018 metais jau apie 3 milijonus. Su kai kuriais ūkininkais buvo atsiskaitoma ir pavedimu.

Pažinojo Latvijos pilietį A. L., A. N.. Su jais bendradarbiaudavo ne vienerius metus, bendradarbiauja iki šiol. Jie yra aktyvūs grūdų prekiautojai, užsiima tuo pačiu – grūdų pirkimu-pardavimu. Su A. bendraudavo telefonu, elektroniniu paštu, be to, A. pats atvažiuodavo į UAB „A.“ ofisą. A. L. priklausė UAB „P.“. Kai UAB „A.“ turėdavo grūdų sandėlyje skambindavo į (duomenys neskelbtini) įvairiems grūdų prekeiviams. Dirbdavo ne su viena įmone Latvijoje. Turėjo sutartį su V. S., kad padeda jam savanorystės pagrindais dėl V. sveikatos problemų. Dažnai būdavo UAB „A.“ ofise, jei reikėdavo pagalbos paskambindavo A. L., A. N. ir kitiems. Tuo metu UAB „A.“ nuomojosi sandėlius iš UAB „V.“, kuriai vadovavo R. P.. Sandėliai buvo (duomenys neskelbtini) kaime. Šiuose sandėliuose galima buvo sutalpinti 3000 ar 4000 tonų grūdų. Sandėliai yra pritaikyti grūdų sandėliavimui. Kad būtų galima suprasti specifiką, kaip vyko grūdų pirkimas-pardavimas sandėliuose, yra nufilmavę ir nufotografavę šį procesą. Šiuose sandėliuose dirbo R. P. darbuotojas. Pakrovėjas kaušu semdavo grūdus ir pildavo į transporto priemonę. Per 15–20 minučių pakraudavo 25 tonas.

G. V. pažįsta, nes žinojo, kad šis užsiima prekyba grūdais. Bendraudavo telefonu ir gyvai. Jis atvažiuodavo ir į UAB „A.“ ofisą. 2017 m. vasarą G. V. pasiūlė grūdų. Kaina buvo tinkama ir UAB „A.“ juos įsigijo. Iš kur UAB „B. B. C.“ buvo įsigijusi grūdų jis nežino, nes tokią informaciją pardavėjai slepia. G. V. pasiūlė atvežti grūdus savo transportu. Tai yra numatyta sutartyje. UAB „B. B. C.“ išrašydavo grūdų pardavimo sąskaitas faktūras, organizuodavo transportą ir veždavo grūdus į R. P. priklausantį sandėlį. Jis grūdų iškrovimo metu nedalyvaudavo. Tuo laikotarpiu dažnai susitikinėdavo su G. V., atsiskaitydavo grynais pinigais, nes buvo toks jo prašymas. Nepamena, ar rašydavo kasos išlaidų orderius. UAB „A.“ įsigijo visą nurodytą grūdų kiekį ir juos perpardavė, taip uždirbo pelną. Grūdai buvo perparduoti ir UAB „E.“, UAB „A.“, UAB „I.“. Transportu rūpinosi pats G. V.. Nematė ir nežino, kokiomis mašinomis atveždavo grūdus. Iš UAB „B. B. C.“ bendravo tik su G. V.. R. J. kelis kartus matė UAB „A.“ ofise adresu (duomenys neskelbtini). Jis derino sutarties sudarymo klausimus, grūdų pardavimo klausimus. UAB „A.“ iš UAB „B. B. C.“ įsigijo 1 442 tonas grūdų už 313 287 eurų. Kas rašė sąskaitas, ar V., ar R., ar UAB „A.“, negali pasakyti. Netikrindavo, iš kur UAB „B. B. C.“ įsigijo grūdus ir pardavė UAB „A.“. Krovinio vežimo važtaraščius UAB „B. B. C.“ pateikė UAB „A.“. Atsiskaitymui su G. V. pinigus iš banko išimdavo V. S. ir paduodavo jam, kad atsiskaitytų su G. V.. Galėjo būti ir taip, kad kartu su kasos išlaidų orderiu veždavo pinigus, tačiau detalių nepamena.

Nors V. S. turi klausos negalią, kaip UAB „A.“ generalinis direktorius visada dalyvaudavo sudarant sandorius. Jis V. S. tik padėdavo susikalbėti. V. S. nemoka rusų kalbos, todėl susikalbėti su A. L. ar A. N., padėdavo jis. Su G. V. V. bendraudavo. Sandoriuose su „P.“ ir „G.“ dalyvavo, tačiau nedalyvavo pakraunant ir iškraunant grūdus. Bendravo elektroniniu paštu, siuntė sąskaitas faktūras, CMR. Kartais pakrovimuose dalyvauja vadybininkas, kartais jis, V. dalyvaudavo mažai. Vadybininkai dažnai dalyvauja pakrovimuose, jie važiuoja pas ūkininkus, užpildo CMR. Kieno pavardė yra sąskaitoje - faktūroje, kas išrašė kasos pajamų orderius, tai tas ir dalyvaudavo pakrovimuose. Jei yra jo parašai, tai tuomet jis dalyvavo, o jei V. S. parašai, tai reiškia jam buvo paduoti dokumentai pasirašyti. Ar V. S. dalyvavo sandoriuose reikia klausti jo. UAB „A.“ parduodant grūdus lieka prievolė mokėti PVM, todėl kai UAB „A.“ parduodavo grūdus „P.“ ir „G.“, UAB „A.“ nebuvo jokios naudos. Imitavus tokius sandorius jokios mokestinės naudos neturėtų, nes turi sumokėti PVM. Pardavusi 122 tonas grūdų „P.“ ir 201 tonas „G.“, UAB „A.“ viską deklaravo ir uždirbo tik apie 1 000 eurų. O CMR važtaraščius dažniausiai pildo vežėjai, vairuotojai. Į šį dalyką mažai kišasi. Kartais samdo transporto įmonę, kuri atlieka 10 vežimų ir tik po mėnesio gauna krovinio važtaraščius. Šiuo atveju transportą užsakinėjo UAB „G.“ ir UAB „P.“. UAB „A.“ iš savo sandėlio pakrovė grūdus, todėl UAB „A.“ nebuvo aktualu, kokiu transportu UAB „G.“ ir UAB „P.“ išsiveš grūdus. Tuo metu nebuvo svarbu, kokią transporto įmonę samdė UAB „G.“ ir UAB „P.“. Jie pakrauna grūdus, išrašo sąskaitą ir viskas. Tokiais atvejais važtaraščiai nesvarbūs, jų nesaugojo. CMR svarbūs, kai įmonė išveža grūdus Latvijos įmonei. Jie grūdus perka iš ūkininko, sumoka PVM ir parduoda Latvijos įmonei, kuri jiems PVM nebesumoka. Šiuo atveju CMR labai svarbūs, nes prieš atsiimant PVM reikia VMI pateikti sąskaitą faktūrą ir CMR, kad būtų patvirtinta, jog krovinys buvo išvežtas.

UAB „A.“ iki šiol veikianti įmonė, joje dirba 8–9 darbuotojai. Vien Sodrai įmonė sumoka apie 2000 eurų kiekvieną mėnesį. 2020 metais įmonės apyvarta buvo 5 milijonai eurų. Ginčų su VMI nėra. VMI UAB „A.“ nėra pateikusi jokiu pretenzijų. Jis nuo 2018 m. sausio 24 d. dirba UAB „A.“ komercijos direktoriumi. Pagal pareigybės aprašymą komercijos direktorius nėra atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą. Įmonės kasininkas V. S..

Kaltinamoji G. S. paaiškino, kad UAB „A.“ dokumentus teko atsiimti iš FNTT. Važiavo kartu su V. S. pas M. B., nes V. S. sunku susikalbėti. Kabinete M. B. pasakė: atiduodam dokumentus su sąlyga, kad pasirašot jog dokumentus gavote. Tačiau kokius dokumentus atiduoda nesakė. V. S. aktą pasirašė, nors jame nebuvo išvardinti konkretūs dokumentai. Akte buvo parašyta, kad jokių pretenzijų UAB „G.“ neturi ir ateityje neturės.

Kaltinamasis G. V. paaiškino, kad dirbo bendrovėje UAB „B. B. C.“ vadybininku. Dirbdamas nieko blogo nepadarė, nieko nepavogė. Jį įdarbino įmonės direktorius R. J.. R. J. duodamas parodymus teismui sakė netiesą. Jis turėjo R. J. 2017-06-02 įgaliojimą, todėl galėjo disponuoti sąskaitomis. Įgaliojimą R. J. jam išdavė, nes sakė, kad neturi laiko, kadangi dažnai važinėja į (duomenys neskelbtini). Kaltinimo, kad suklastojo 51 sąskaitą faktūrą, nepripažįsta. Dokumentų neklastojo, nes grūdus vežė realiai. Negalėjo nevežti grūdų, nes yra vaizdo kameros, yra galimybė jas peržiūrėti. Vieną dalį grūdų pirko, kita dalis grūdų buvo UAB „B. B. C.“ sandėlyje. UAB „B. B. C.“ 2016 metais buvo nupirkta su visomis skolomis ir grūdais, kurie buvo saugomi sandėlyje. Įmonę nupirko R. J., už kokią pinigų sumą, nežino. Vieną dalį grūdų pirko iš Latvijos. Jis latviams sumokėjo, o jam sumokėjo UAB „A.“. Pinigus atidavė R. J.. Kodėl R. J. meluoja jis nežino. UAB „B. B. C.“ dirbo apie metus. Į darbą buvo priimtas R. J.. Tik vėliau R. J. jam parašė įgaliojimą tam, kad galėtų valdyti dokumentus. Įgaliojimu naudojosi iki įmonės veiklos pabaigos. Direktoriui R. J. paduodavo pinigus, ataskaitas. Sąskaitos faktūros buvo, pardavimai įvyko, pinigai sumokėti. Pirkėjo – UAB „A.“ atstovas S. S. jo neklausė, iš kur UAB „B. B. C.“ yra įgijusi grūdus. Sandoriai buvo realūs. Atsiskaitymai buvo vykdomi grynais pinigais, kadangi visi nori greitų pinigų. Kai prasideda kūlimas, smulkūs ūkininkai neturi kur laikyti grūdų, todėl pasiūlius sumokėti iš karto grynaisiais, ūkininkai grūdus parduoda. Mokant pavedimu, užtrūktų mėnesį ar ilgiau. Grynaisiais jam buvo sumokėta 313 000 eurų, tačiau ne per vieną kartą. Dažniausiai jam pinigus mokėjo S. S.. Kas rašė kasos pajamų orderius, jis neprisimena. Žino, kad UAB „B. B. C.“ buvo skolinga toms įmonėms, iš kurių įmonė įgijo grūdus.

Liudytoja G. R. parodė, kad 2017 metais dirbo UAB „G.“ buhalterės pareigose bei buvo įgaliota tvarkyti UAB „A.“ buhalterinę apskaitą. Apskaitą tvarkė UAB „G.“ direktorės M. B. pavedimu. Apskaitą tvarkė nuo 2016 metų pabaigos iki 2017 metų pabaigos. Nepamena, kas jai pateikė apskaitos dokumentus. Pažįsta UAB „A.“ atstovą S. S., vadybininką J. bei dar vieną asmenį, kurie pateikinėjo dokumentus ir bendraudavo įmonės reikalais. Nepamena, ar pateikiant dokumentus pildydavo dokumentų pateikimo aktą. Deklaracijas teikė ji, buhalterinę apskaita tvarkė programa „R.“. Programoje kiekviena įmonė turėjo savo failą, o kiekviena buhalterė turėjo tik prie jos aptarnaujamos įmonės prisijungimo kodus, todėl kitas buhalteris negalėdavo peržiūrėti įmonės dokumentų (apskaitos) neturėdamas kodo. Įmonių kodus suteikdavo direktorė. UAB „A.“ direktorius negalėjo jungtis prie programos. Tai galėjo padaryti 2017 m., kuomet nutraukė apskaitos tvarkymo sutartį. UAB „A.“ persirašė duomenis, kurie buvo tvarkomi programa „R.“, nes jie nupirko programą ir jau tvarkėsi patys. Nuo to momento ji nebegalėjo prisijungti prie UAB „A.“ apskaitos. Ji suprato, kad UAB „A.“ susirado savo buhalterę, kuri nuolat būna įmonėje, todėl nutraukė sutartį, nes didėjant apyvartai buvo sunku sukontroliuoti sąskaitų judėjimą. 2017 metų rugsėjo mėnesį ji išsikraustė į (duomenys neskelbtini) ir apskaitą pradėjo tvarkyti (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties bendrauti pasidarė sudėtingiau. Pagal pinigų pavedimus matydavo, kad trūksta sąskaitų, nes nematydavo už ką vedami pinigai. Kartais pavedimuose būdavo nurodyta, pagal kokią sąskaitą vedami pinigai, tačiau jai trūkdavo sąskaitų. Tai buvo normalu. 2017 metų ji pati nepabaigė tvarkyti apskaitos, dėl to jie programą persirašė, kad susitvarkyti 2017 metus. Nežino, kodėl buhalterė teigia, kad už 2017 metus apskaita buvo netvarkinga. Visas gaunamas sąskaitas suvesdavo į apskaitą, o kas būtent buvo netvarkinga pasakyti negali, galbūt trūko dokumentų. Dokumentus pateikdavo el. paštu arba atveždavo tie asmenys, kuriuos minėjo. Jeigu trūkdavo kokių nors dokumentų, skambindavo tiems asmenims, kuriuos minėjo. Pirminių UAB „A.“ dokumentų ji pati nepildė. Negali pasakyti, kas pildė kasos dokumentus. Neprisimena, ar kasa buvo vedama „R.“ programoje. Sąskaitų registrus ir deklaracijas ruošdavo ir teikdavo ji. Baigus darbą, jei gerai pamena, S. S. atvažiavo ir pasiėmė segtuvus su dokumentais bei „R.“ programą. Dokumentų perdavimo aktą turėjo rašyti direktorė. Ji sakė, kad trūksta dokumentų, bet jie pasiėmė programą ir pasakė, kad susitvarkys patys. 2018 metais su UAB „A.“ nebebendravo.

Pagarsinus liudytojos G. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji juos patvirtino ir atsakė į papildomai užduotus klausimus, kad 2017 metų registrus suvedė ji. UAB „A.“ apskaitą pradėjo tvarkyti 2016 m. pabaigoje, tačiau neprisimena, kas jai perdavė dokumentus. Pirminius dokumentus gaudavo ir el. paštu, ir fiziškai. El. paštu gaunami dokumentai buvo skanuoti. Vėliau originalų pateikti nereikėdavo. Tuos skanuotus ir atsiųstus dokumentus ji atsispausdindavo ir saugodavo prie visų dokumentų. Nepamena iš kokio el. pašto adreso gaudavo dokumentus. Į 2017 metų rugsėjo ir spalio mėnesio registrus duomenis suvedė iš pateiktų sąskaitų faktūrų. Jei buvo atsiskaityta grynais pinigais, tai prie sąskaitos faktūros turi būti prisegtas čekis arba pinigų išmokėjimo kvitas. Jei ji už tam tikrą laikotarpį suvedė pirminių dokumentų numerius, tai reiškia, kad pirminius dokumentus matė. Persikėlusi į (duomenys neskelbtini), UAB „A.“ dokumentus (kelis segtuvus), kuriuos turėjo, išsivežė su savimi į (duomenys neskelbtini) esantį UAB „G.“ ofisą. Sutartis su UAB „A.“ nutraukta 2018-01-02. Panašiu laiku UAB „A.“ atstovams perduoti dokumentai. Dokumentai buvo perduoti (duomenys neskelbtini). Nežino, kiek laiko saugomi dokumentai, įrodantys, kad dokumentai atiduoti užsakovui tuo atveju, jei buhalterinės apskaitos įmonė nutraukia bendradarbiavimo sutartį. Metinių deklaracijų už 2017 metus nepateikė, nes UAB „A.“ atstovams dokumentai perduoti 2018 sausio mėnesį. Ji dar jiems sakė, kad kažko jai trūks, tačiau jai pasakė, kad persirašys programą ir susitvarkys patys. Jei gerai prisimena, tai fiziškai dokumentus atvažiavęs į (duomenys neskelbtini) paėmė S. S..

Nežino, kodėl pasikeitus dokumentų saugojimo vietai, UAB „G.“ nebuvo pildomi dokumentai. Nutraukus sutartį su UAB „A.“, programos „R.“ raktus pardavė UAB „A.“. Ji supranta, kad UAB „A.“ turėjo nusipirkti R. programą, todėl UAB „A.“ nusipirko jų duomenis ir įsikėlė juos pas save. Gali būti, kad buvo išrašyta sąskaita ir pagal ją apmokėta. Tai buvo kaip susitarimas, nes to nebuvo numatyta paslaugų teikimo sutartyje. Per laikotarpį, kai vedė apskaitą, ji atostogavo ir gali būti, kad sirgo. Tuo metu niekas nevedė UAB „A.“ apskaitos. Negali pasakyti, kiek UAB „G.“ turėjo įsigijusi legalių raktų. Nežino, ar skirtingi vartotojai turėjo skirtingas teises pagal „R.“ programą. Ji turi savo kodą prisijungti prie programos, todėl nežino, ar buvo išduota daugiau raktų. Buhalteriniai duomenys buvo saugomi serveryje, tačiau ji negali pasakyti, ar tai buvo „R.“, ar UAB „G.“ serveris. Prieigą prie UAB „A.“ apskaitos nuotoliniu būdu panaikino „R.“ atstovai. Kai vedė UAB „A.“ apskaitą, UAB „A.“ sąskaitas faktūras registruodavo mokesčių inspekcijos tinklalapyje. Registruodavo sąskaitas VMI paskyroje i.SAF. Nematydama fiziškai sąskaitos faktūros, jos neregistruodavo. Visos mokesčių inspekcijoje registruotos sąskaitos faktūros iš tiesų buvo. Neprisimena, ar gaudavo iš mokesčių inspekcijos kokių nors pranešimų dėl kokių nors netikslumų. Kasos pajamų orderius ir kasos išlaidų orderius, registruodavo. Neprisimena, ar vedė kasos knygą. Kasos knyga turbūt egzistavo. Be jos niekas kitas negalėjo vesti kasos knygos. Pagal sutartį dokumentus jiems paprastai turi atvežti pasibaigus mėnesiui iki kito mėnesio 10-os dienos. Tada suvedami duomenys. Ji metų pabaigoje savaitę atostogavo. Iš sistemos UAB „A.“ elektroniniai duomenys buvo paimti ir perduoti UAB „A.“ buhalterei elektroninėje erdvėje. Visa tai atliko „R.“ atstovai nuotoliniu būdu. Pirkėją į duomenų bazę turėjo perkelti UAB „R.“. Ar toks duomenų perkėlimas buvo numatytas kokiose nors sutartyse ji nežino. Dėl tokių dalykų tariamasi su direktore. Nežino ar buvo susitarta raštu, ar tik žodžiu. Ji teigia, kad perkėlė duomenis „R.“ atstovas, kadangi niekas kitas nesugebėtų to padaryti. Jai sunku pasakyti ir tvirtinti, kad būtent S. S. iš jos paėmė dokumentus, nes ji neprisimenanti. Nepamena, ar vienas S. atveždavo įmonės dokumentus, ar kartu su J.. Kas buvo UAB „A.“ direktorius ir komercijos direktorius, ji nepamena. Ji bendravo ne vien tik su S., dar bendravo su J. bei dar vienu asmeniu, kurio nei vardo, nei pavardės nepamena. Ji negali pasakyti, kas galėjo 2018, 2019 metais pakeisti duomenis už 2017 metus. Keisti fiziškai galima viską, galima pakeisti 2019 metais duomenis už 2017 metus. Ar matytųsi kas keičia, negali pasakyti. Į tai galėtų atsakyti UAB „R.“. Jei būtų rasta sąskaita faktūra, tada būtų galima matyti, kada UAB „R.“ perleido UAB „A.“ duomenis. Gali būti, kad iš direktorės sužinojo, jog su UAB „A.“ yra nutraukta buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis. Neprisimena, ar ji pati dalyvavo tos sutarties nutraukime. Po sutarties nutraukimo, praėjus kelioms savaitėms, buvo grąžinti UAB „A.“ dokumentai tiek fiziniai, tiek esantys elektroninėje erdvėje. Tai buvo keli segtuvai, nepamena kiek tiksliai. Tuo metu vedė apie 10 įmonių apskaitą. Jei el. paštu gauna dokumentus, ji spausdina juos visus ir susega į segtuvą. Viena įmonė gali sugeneruoti spintą per 4 - 5 metus. Jei 10 įmonių tvarko, tai reiktų 10 spintų sutalpinti visus dokumentus. Tačiau užbaigus kalendorinius metus, padaroma finansinė atskaitomybė ir segtuvai atiduodami įmonei, todėl vietos segtuvams laikyti tikrai pilnai pakako. Grąžinant UAB „A.“ dokumentus segtuvų buvo ne vienas ir ne du, kiek jų buvo tiksliai, nepamena. Pergabenat dokumentus jie negalėjo dingti, nes tuomet būtų pasigęsta viso segtuvo. Dokumentus pervežė kartu su direktore, tačiau detalių nepamena.

Liudytoja L. S. parodė, kad 2018-10-26 buvo apklausinėjama apie UAB „B. B. C.“. Ji įmonės „C.“, užsiimančios įmonių apskaitos tvarkymu, vadovė. UAB „B. B. C.“ buvo viena iš klientų. 2017 metais nuo balandžio 1 d. iki metų pabaigos tvarkė šios įmonės apskaitą. Vėliau vienašališkai nutraukė sutartį, nes įmonė neatsiskaitė už paslaugas. Daugiausia dokumentus atveždavo G. V.. Pradžioje pas juos yra buvęs ir įmonės vadovas R. J.. Jiems atveždavo dokumentus, kuriuos įtraukdavo į apskaitą. Kas konkrečiai į juos kreipėsi dėl sutarties sudarymo, nepamena. Tai buvo eilinė įmonė, kuri vertėsi grūdinių kultūrų pirkimu - pardavimu. Dokumentus atnešdavo fiziškai. Atnešdavo visus pirminius dokumentus, jie suvesdavo į registrus ir deklaruodavo. Ar buvo mokami mokesčiai, nepamena. Galėjo būti, kad jie buvo paprašyti surašyti kokį nors apskaitos dokumentą. Tada dokumentas surašomas ir atiduodamas pasirašyti. Ir tik tuomet, kai dokumentas pateikiamas su parašais, jis traukiamas į apskaitą. Nežino, kodėl patys nesurašo dokumento. Jų įmonė tvarko tiktai apskaitą, už kasą neatsako. V. S. – jos sutuoktinis, įmonės vadovu buvo 2017-12-29. Tą dieną buvo surašytas sutarties nutraukimo protokolas. Įmonė perdavė visus pirminius apskaitos dokumentus, o kai reikėjo pateikti dokumentus FNTT, pateikė tai kas buvo apskaitos tvarkymo programoje. Dokumentus ir registrus pagal protokolą atidavė G. V.. Nepamena, kokia buvo įmonės „B. B. C.“ metinė apyvarta. Šios įmonės klientai buvo UAB „A.“, UAB „A.“, (duomenys neskelbtini) įmonė, kitos smulkesnės įmonės, kurių neprisimena. Operacijos su UAB „A.“ pagal dokumentus neišsiskyrė lyginant su kitais. Sąskaitos tikrai buvo. Tai ką įtraukė į apskaitą, tai visos sąskaitos buvo tvarkingos. Kaip buvo su atsiskaitymais, tikrai nepamena. Pagal buhalterinės apskaitos įstatymą, sąskaita faktūra yra pakankamas dokumentas sandoriui atspindėti. Važtaraštis reikalingas transportavimo įrodymui. Į apskaitos registrus važtaraštis netraukiamas. Važtaraštis yra lydintysis operacijos dokumentas. Daugelis įmonių nepateikia nei sutarčių, nei važtaraščių, kadangi pagal įstatymą pakanka sąskaitų. Daug pirkimo-pardavimo operacijų tarp įmonių vyksta be sutarčių, tik pagal sąskaitą faktūrą. Jie neprivalo kontroliuoti, kad kiekviena įmonė turėtų susirašiusius dokumentus, kadangi vadovas atsako už teisingą operacijų įforminimą. Jei UAB sudaro sutartį su tokia įmone kaip jų, pagal buhalterinės apskaitos įstatymą yra reikalinga, kad užsakovai jau turėtų dokumentų paketą. Dirba pagal sutartį, kurioje yra nurodyta, kad užsakovas pateikia pirminius dokumentus, jie pateiktus dokumentus suveda į registrus ir pateikia ataskaitas, o metams pasibaigus pateikia registrui balansą. Užsakovas atsakingas už pirminių dokumentų pateikimą, o jie atsakingi už pirminių dokumentų įtraukimą į registrą, už įrašų teisingumą ir finansinės ataskaitos pateikimą laiku. Kai atneša įmonės dokumentus nerašo dokumentų priėmimo akto. Vienu metu tvarko apie 40 įmonių. Dokumentus saugo įmonės patalpose. Įmonė atneša dokumentus, kuriuos sudeda atskiroje vietoje, lentynoje ir saugo segtuvuose. Gražina dokumentus metams pasibaigus arba kai klientas nutraukia sutartį. Dokumentus stengiasi atiduoti ir metų eigoje, perdavimo akto nerašo. Neteko susidurti su tuo, kad klientas būtų negavęs kokių nors dokumentų. Kai buvo nutraukta sutartis su UAB „B. B. C.“, fizinius dokumentus atidavė užsakovui, o elektroninė informacija pasiliko. Įmonė dirba su buhalterinės apskaitos programa „R.“. Pagal teisės aktus, nutraukus sutartis su klientu, savo programoje elektroninės informacijos neištrina, nes tam, kad informaciją panaikinti, reikia, kad dalyvautų R. atstovas. Nutraukus sutartį rašo dokumentų perdavimo aktą. Su G. V. surašė dokumentų perdavimo aktą ir pasirašė.

Liudytoja R. Ž. parodė, kad UAB „A.“ vyr. buhalterės pareigose pradėjo dirbti 2018-01-05. Į darbą priėmė V. S.. Pradžioje nebuvo perduoti buhalterinės apskaitos dokumentai, vėliau, apytiksliai po dviejų mėnesių, juos atvežė iš buhalterinės apskaitos firmos UAB „G.“. Buhalterinės apskaitos 2016–2017 metų dokumentus jai pateikė V. S.. Dokumentų perdavimo aktas pateiktas nebuvo. Dokumentai buvo sudėti į bylas: sąskaitos, bankas, kasa, ilgalaikis. Iki 2018 metų apskaitą tvarkė UAB „G.“ buhalterė G. R.. Jai neteko su ja bendrauti, tačiau atėjusi į darbą ir pradėjusi dirbti ji skambino UAB „G.“ vadovei Balčiūnienei ir prašė pateikti dokumentus. Tačiau ji pasakė, kad dar nespėjo suvesti. Žino, kad V. S. važiavo ir reikalavo dokumentų, nes UAB „G.“ kurį laiką nenorėjo dokumentų atiduoti. Perduodant dokumentus nebuvo net dokumentų apyrašo. Ar visus dokumentus atidavė UAB „G.“, ji nežino. Dokumentų buvo nemažai. Dokumentai buvo perduoti maišuose, o programos duomenų iš karto negavo, įkėlė tik po kurio laiko. Jie naudojo tą pačią apskaitos programą „R.“. Prie programos prieigą turėjo ji ir apskaitininkė Ž. J.. Direktorius prieigos neturėjo. Iki kratos nespėjo visų dokumentų peržiūrėti. Rugpjūčio mėnesį kratą atliko ir paėmė dokumentus FNTT. O prieš tai, gal liepos ar birželio mėnesį, dokumentus patikrinimui dėl PVM buvo paėmę mokesčių inspekcija. Mokesčių inspekcija dokumentus išlaikė mėnesį, tada grąžino.

S. S. ateidavo pas brolį V. S., be to, jis turėjo savanorio sutartį padėti V. dirbti, nes V. buvo sunku susikalbėti su klientais. S. taip pat užėmė komercijos direktoriaus pareigas. Apie UAB „T.“ nieko nežino. UAB „T.“ pavadinimas figūravo dokumentuose, bet daugiau ji apie įmonę nieko nežino. Jai reikėjo tvarkyti apskaitą pagal tuos dokumentus, kuriuos pateikdavo vadybininkai ir direktorius V. S.. Pagal apskaitos dokumentus (priėmimo-perdavimo aktus, CMR važtaraščius) matydavo, kad įmonė grūdus kartais parduodavo iš karto, o kartais dar veždavo į (duomenys neskelbtini). Įmonių pavadinimai UAB „G.“, UAB „P.“ girdėti, nes yra šių įmonių sąskaitos, apmokėjimai. 2017 metų įvykiai jai žinomi tik tiek, kiek gali matyti pagal esamus dokumentus. Už 2017 metus jokių dokumentų pataisymų ir keitimu nedarė. Pagal sąskaitas tvarkė registrus, tikslino, nes įmonės UAB „G.“ ne viskas buvo suvesta. Koregavo apskaitą gavusi informaciją iš mokesčių inspekcijos. Teko koreguoti PVM sąskaitų registrą. Pačioje apskaitoje nieko netvarkė. UAB „A.“ kasos knygą vedė nuo 2018 metų. Už 2017 metus kasos knygos netvarkė. Nežino, kodėl specialistė nurodo, kad kasos knygos duomenys už 2017 metus yra pakeisti. Gal jie keisti dėl klaidų.

Apie paskolų suteikimą UAB „A.“ jai yra žinoma. Yra paskolų dokumentai, iš kurių matyti, kad direktorius skolina įmonei, kuomet trūksta kasoje pinigų. Įmonė apie gautas paskolas privalo deklaruoti mokesčių inspekcijoje užpildant ir pateikiant (deklaruojant) formą (duomenys neskelbtini) Tokios deklaracijos pateiktos už 2017–2019 metus. Nežino, kodėl specialistė nurodo, kad nėra deklaruotos paskolos už 2018 metus. Paskolų suteikimo sandoriuose ji nieko nepildydavo, rašydavo orderius. Jai pasakydavo direktorius V. S., kiek pinigų įneša. Ji yra mačiusi, kad direktorius atsineša ir išsineša pinigus, nes pinigus jis skaičiuodavo savo kabinete, ji tai matydavo, be to, ji pildydavo pajamų ir išlaidų orderius. Direktorius pats sau išsimokėdavo skolintus pinigus. Paskolintos sumos buvo nuo 2 500 eurų iki 10 000 eurų, įvairiai. Bendros paskolų sumos nežino. Negali pasakyti, ar galėjo būti 828 500 Eur. Sutartys nuo 201701-01 iki 2018-08-31 dėl V. S. paskolų tikrai buvo. Nežino, ar tos paskolų sutartys dar pas ją yra, ar jas pasiėmė FNTT. Paskolos sutartis nėra buhalterinės apskaitos dokumentas, jis nėra saugomas buhalterijoje. FNTT neprašė pateikti paskolų sutarčių. Nuo 2018-01-01 iki 2018-08-31 visus pirminius dokumentus dėl paskolų suteikimo ir grąžinimo ji rašydavo. Visos paskolos buvo forminamos. Bendrovei reikėjo grynų pinigų, nes reikėjo mokėti ūkininkams už grūdus. Būdavo, kad ūkininkai neduoda grūdų, jei nesumoka grynais. Tie ūkininkai, kurie neprašydavo grynų pinigų, darydavo pavedimus. Skolindavo kelis kartus per savaitę. Buvo suteikiamos paskolos kelias dienas iš eilės, nes jei buvo dideli užsakymai, pirkdavo daug grūdų. Tokiu atveju vykdavo skolinimas. Ji matydavo, kad direktorius atsinešdavo pinigus ir dalindavo vadybininkams, kurie išsiveždavo pinigus, nes jie pirkdavo ir jie parduodavo. Pats direktorius pinigų neveždavo. Nuo 2017 m. sausio iki 2018 m. rugpjūčio buvo surašyti visi kasos išlaidų orderiai dėl 157 000 eurų paskolų grąžinimo V. S.. Taip pat formos FR0711 dėl paskolų grąžinimo yra užpildytos ir deklaruotos mokesčių inspekcijos sistemoje. Paprastai, kai įmonė gauna paskolą iš fizinio asmens, kasininkas įneša į kasą pinigus. Kasininkas pasako, kiek pinigų įneša. Tada buhalterė formina dokumentus ir įrašo į kasos knygą. Tačiau pradžioje sudaroma paskolos sutartis. Yra specialus blankas, kuriame rašoma, kiek skolina ir per kiek laiko turi atiduoti. Tada kasininkas įneša pinigus į kasą. Tada rašomas kasos pajamų orderis, po to skirstomi pinigai. Įmonės kasininkas yra direktorius. Buhalterė nedisponuoja paskolos sutartimis. Paskolos sutartys laikomos buhalterijoje. Paskola registruojama kasos registre. Tokios paskolos sutarties deklaruoti nereikia, tačiau už metus formoje 711 reikia surašyti, kiek paskolos įnešama ir kiek atiduodama. Deklaruojant mokesčių inspekcijai, toje formoje turi atsispindėti, kiek įmonė gavo paskolų ir kiek atidavė.

Kasos dokumentus tvarkė ji, tačiau grynus pinigus tvarkė V. S.. Bankinius pavedimus, bankinius atsiskaitymus taip pat tvarkė ji, nes turėjo prisijungimo duomenis. Mokesčių inspekcijai visas deklaracijas pildė ji. Ji 2018-09-20 FNTT pateikė visus registrus, visus dokumentus. Netikrino, ar už 2017 metus buvo visi registrai. Pareigūnai atėjo į buhalteriją ir ėmė visus dokumentus. Vėliau dar FNTT teikė reikalavimą papildomai iš programos pateikti duomenis. Jos nuomone UAB „G.“ netvarkingai tvarkė buhalterinę apskaitą, nes buvo nesuvestos sąskaitos, neteisingai apskaičiuotas PVM, todėl reikėjo daug ką tikslinti. Jai neteko bendrauti su UAB „G.“ atstove. Ji prašė pateikti nors didžiąją knygą, bet jai nedavė. Žino, kad UAB „G.“ pirminius apskaitos dokumentus veždavo direktorius arba apskaitininkė siųsdavo el. paštu.

Kasos knygos duomenis už 2017 metus galėjo pakeisti ir UAB „G.“. Negali būti, kad po buhalterinės apskaitos paslaugų sutarties nutraukimo buvo pakeista kasos knyga. Patys direktoriai prisijungti prie programos negali, nes nežino prisijungimo kodų, todėl negalėjo nieko keisti. Kasos knyga buvo tvarkoma kompiuteriu. Visa apskaita tvarkoma kompiuteriu. Į apskaitos programą galėjo įeiti tik ji ir apskaitininkė. Ji neturėjo 2017 metų dokumentų, nes buvo paimti policijos pareigūnų, todėl nieko keisti neturėjo galimybės. Ji galėjo tik atspausdinti tam tikrus duomenis. Jos antrą kartą prašė pateikti duomenų, todėl ji atspausdino iš programos ir išsiuntė nieko prieš tai nekeisdama. Kratos metu ji dalyvavo. Kad buvo rastos 25 sąskaitos ji nieko nežino, nes jas rado direktoriaus kabinete, ne jos. Buhalterinės apskaitos dokumentai būna ne pas ją kabinete. FNTT paimdami dokumentus padarė paimamų dokumentų apyrašus. Dokumentai buvo sunumeruoti.

Ji nežino apie tai, kad buvo neišsaugoti 2017-09-28–10-30 pirminiai UAB „A.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai - kasos išlaidų orderiai, kasos pajamų orderiai už 52 000 Eur. Pas ją apskaitos programoje yra suvesti visi tarpusavio atsiskaitymai, nėra jokio trūkumo. Ji iš programos atspausdino UAB „A.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpusavio skolų suderinimo aktą. Visi duomenys sutampa. Neturint pirminių apskaitos dokumentų, registrų užpildyti nėra galimybės, nes tam yra reikalingi sąskaitų numeriai, datos, sumos. 2017-09-28 UAB „G.“ vedė apskaitą, jei buvo klaidos, ji ištaisė. Jeigu UAB „G.“ nebūtų turėjusi kasos pajamų orderių, kasos išlaidų orderių, ji nebūtų galėjusi suvesti duomenų į registrą. Reiškia, UAB „G.“ matė dokumentus jeigu suvedė juos į registrą.

Su įmonėmis UAB „G.“ ir UAB „P.“ tarpusavio atsiskaitymo dokumentai buvo. Su įmone UAB „B. B. C.“ dokumentai taip pat buvo. Į įmonę atvažiuodavo Latvijos piliečiai. Tų žmonių vardų nežino. Vardas A. girdėtas, nes ir iki šiol bendradarbiauja. Sandėliai (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime yra. Sandėliai nuomojami iš UAB „V.“, moka 484 Eur nuomos mokestį kiekvieną mėnesį.

G. S. pažįsta. Nežinojo, kokioje įmonėje ji dirbo, ar buvo kokios nors įmonės akcininkė. Ji lankydavosi UAB „A.“ patalpose. Žino, kad kratos metu buvo paimti UAB „T.“ dokumentai, nes apklausos metu jai parodė mėlynos spalvos segtuvą ir paklausė, ar tai UAB „A.“ dokumentai. Pasakė, kad ne. Tada jai pasakė, kad tai UAB „T.“ dokumentai. Tas segtuvas buvo paimtas iš V. S. kabineto.

Specialistė I. D. į jai pateikiamus klausimus apklausiant liudytoją R. Ž. paaiškino, kad pagal pirminį dokumentų pateikimo-perdavimo aktą, kasos knygos buvo atspausdintos 2018 metais tam tikromis datomis. Po to, paprašius kitų kasos knygų, parašius buhalterei, nes pastebėjo neatitikimus, 2019 metais buvo atspausdintos naujos kasos knygos. Papildomi dokumentai teikiami nebuvo. Ir tose papildomose kasos knygose už 2017 metus buvo pakeisti duomenys, nes 2018 metais buvo pateikta kasos knyga vienais duomenimis, o 2019 metais jau buvo kiti duomenys už 2017 metus. Jei buhalterė teigia, kad netaisė duomenų už 2017 metus, tai kas tada juos pataisė. Pakeistus dokumentus pateikė el. paštu. Kasos dokumentai, atspausdinti kasos registrai buvę FNTT, su kasos dokumentais, sutapo. Po to, tuose naujuose kasos registruose, pateiktuose 2019 metais gruodžio mėnesį, atsirado kitos sumos. Būtent toms sumoms nebuvo pateikti pateisinantys dokumentai. Tuos naujus duomenis pateikė buhalterė elektroniniu paštu. Tyrimo metu taip pat buvo patikrinta, ar buvo pateiktos deklaracijos dėl paskolų grąžinimo ir suteikimo. Tikrinimo dienai buvo pateiktos tik vienų metų deklaracijos, o už kitus metus jos nebuvo pateiktos.

Liudytojas M. T. parodė, kad dirbo UAB „A.“ vadybininku pagal agento sutartį. Jo pareigos buvo ieško ūkininkų, norinčių parduoti grūdus. Vadybininkams būdavo nustatytos kainos, už kurias galėjo pirkti. Jis galėdavo sudaryti pirkimo – pardavimo sutartis, dalyvaudavo pakrovime, svėrime, iškrovime. Jei sutartį pateikdavo elektroniniu būdu, vairuotojai pasikraudavo, išrašydavo krovinio važtaraštį. Iškrovimo punkte priimdavo grūdus. Atsiskaitymas pavedimu. Išrašydavo sąskaitas faktūras. UAB „B. B. C.“ jam negirdėta. Pas ikiteisminio tyrimo tyrėją buvo apklaustas du kartus. Pirmoje apklausoje rodė krovinio važtaraščius. Pasakė, kad parašai ne jo, tačiau namuose prisiminęs aplinkybes patvirtino, kad parašai jo. Jis pasirašydavo, kad priėmė grūdus iš vežėjo. Dokumentus pasirašydavo prie sandėlio. Kas vežė grūdus nesiaiškino. Visuose dokumentuose (krovinio važtaraščiuose, grūdų priėmimo aktuose) parodytuose jam ikiteisminio tyrimo metu, buvo jo parašai. Jo ranka buvo parašytas vardas ir pavardė. Pasirašytus dokumentus atiduodavo komercijos direktoriui Paskačiui, o grūdai likdavo sandėlyje. Kur po to veždavo grūdus jis nežino. Kaltinamojo G. V. nepažįsta. Įmonės „B. B. C.“ neatsimena. Į sandėlius atvažiuodavo daug mašinų. Jis pats transporto neužsakydavo. Sudarius pirkimo - pardavimo sutartį važiuodavo krauti, sverti. Iš dalies buvo taip, kad kiti vadybininkai krauna grūdus, o jis važiuoja jų priimti. Neatsimena, kiek kartų taip buvo. Jei vadybininkai negalėdavo patys priimti, tai jo paprašydavo. Sandėlis buvo (duomenys neskelbtini) rajone. Sandėlių savininkas R. P.. Prie sandėlių nebuvo jokios technikos. Mašinos išpildavo grūdus ant žemės, o tada traktoriumi sustumdavo į sandėlį. Kai vadybininkas jo paprašydavo nuvažiuoti ir priimti grūdus, jam nebuvo jokio skirtumo, kas krovinio siuntėjas, kokie važtaraštyje įrašyti duomenys. Vairuotojų netikrino. Kai kurie vairuotojai kalbėjo rusų kalba.

Iš liudytojo M. T. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis dirbo UAB „A.“ pagal agento sutartį. Tokio asmens kaip G. V. jis nepamena. Kad būtų priėmęs grūdus iš kokio nors ūkininko jis nepamena. Apie UAB „B. B. C.“ pirmą kartą girdi. Ar teko priimti grūdus iš tos kompanijos, jis nepamena. Pažiūrėjęs į jam apklausoje pateiktus UAB „B. B. C.“ 2017 m. liepos mėnesio krovinio važtaraščius, jis negali pasakyti ar juose yra jo parašas, parašai panašūs į jo parašą. Ar jis priėmė kviečius pagal jam parodytus važtaraščiuose, jis nepamena. Jokių kviečių priėmimo aplinkybių nurodyti negali. Ar galėjo būti taip, kad kažkas jam pakišo pasirašyti kokius nors dokumentus, jis nepamena. Į klausimą, kodėl važtaraščiuose data ir kiekis įrašyti viena rašymo priemone ranka, o kiti duomenys, tarp jų ir M. T. ir G. V. parašas įrašyti kita rašymo priemone, jis paaiškinti negalėjo. Pažiūrėjęs į jam pateiktus UAB „A.“ 2017 m. liepos mėnesį išrašytus grūdų priėmimo aktus, kuriuose nurodyta, kad juos išrašė vadybininkas M. T., jis negali pasakyti ar jis juos išrašė, nes nepamena. Kodėl šiuose grūdų priėmimo aktuose nėra jo parašo, jis negali atsakyti. Į klausimą, kodėl 2017-07-03 krovinio važtaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad vežta su transporto priemone Scania, numeris (duomenys neskelbtini) o patikrinus registrus, toki transporto priemonė nėra registruota, jis apie tai nieko negali pasakyti. Mašinų numerių realiai netikrindavo. Važtaraštyje įrašas „Scania (duomenys neskelbtini) yra rašytas ne jo ranka, o kieno, jis nežino (t. 1, b. l. 111–112).

Liudytojas V. P. parodė, kad nuo 2016 metų dirbo UAB „T.“ komercijos direktoriumi. Taip pat nuo 2017 metų dirbo UAB „A.“ komercijos direktoriumi. Jis supirkinėjo grūdus, sudarinėjo sutartis, bendraudavo su ūkininkais, su pardavėjais, reguliuodavo transportą. Pirmiausia sudarydavo pirkimo - pardavimo sutartį. Jei pardavėjas ūkininkas, tai jie dažniausiai norėdavo atsiskaitymo grynais pinigais. Tada direktorius išduodavo grynų pinigų, sumokoma, išrašomas kasos pajamų orderis, surašydavo važtaraštį jei krovinys (duomenys neskelbtini) arba CMR, jei parduodavo (duomenys neskelbtini). Įmonės nuomojo sandėlį iš R. P. (duomenys neskelbtini) rajone. Nuomojo grūdų sandėliavimo tikslais, nes nupirktus grūdus ne visada suspėdavo parduoti. Buvo sandėliuojama ir kitose vietose. Jei grūdus pirkdavo iš (duomenys neskelbtini) rajono ūkininkų, veždavo į (duomenys neskelbtini) elevatorių. (duomenys neskelbtini) sandėliuodavo kituose elevatoriuose. Teko pirkti grūdus iš įmonių UAB „P.“, UAB „G.“. Tuo metu kai jį apklausinėjo policijoje, buvo po operacijos, todėl daug ko neprisiminė, be to, buvo praėję daug laiko. UAB „P.“ ir UAB „G.“ girdėtos įmonės, nes buvo vykdomi sandoriai su tomis įmonėmis. (duomenys neskelbtini) pilietį A. pažįsta. UAB „B. B. C.“ vairuotoją ir savininką G. V. jis pažįsta. Apklausos metu pagal pavardę G. V. neprisiminė. Parodymus davė po operacijos, po narkozės, todėl galėjo neprisiminti kai kurių aplinkybių, nors po operacijos ir buvo praėję metai. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo rodomos nuotraukos tų asmenų, apie kuriuos klausinėjo. Policijoje jo klausė datų, kurias sunku prisiminti, nes sutarčių buvo šimtais, o kai pamatai žmogų, tada prisimeni. Įmonę „R.“ gal ir buvo. (duomenys neskelbtini) įmonė buvo ne viena. Jam rodė dokumentą, tačiau iš to dokumento nieko negalėjo patvirtinti. Sakė, kad parašas jo. 2017 m. sandoris tarp UAB „A.“ ir UAB „T.“ dėl UAB „T.“ grūdų pardavimo UAB „A.“ buvo. Neprisimena, kas atsiskaitydavo, kas ir kokius pildydavo atsiskaitymo dokumentus. Kai priimdavo vežėjo grūdus, važtaraštyje nurodyti duomenys nebuvo svarbūs. Mašinų numerius sutikrinti nebuvo laiko, nespėdavo, nes per dieną reikėdavo nuvažiuoti apie 600 kilometrų. Mašinos buvo nuomojamos, vairuotojas jau būdavo užpildęs CMR, jis tik pasirašydavo CMR. Svarbu buvo, kad atitiktų grūdų svoris. Bendradarbiaujant su (duomenys neskelbtini) įmonėmis dažniau vežėjus samdydavo latviai. Jei Latvijos supirkėjas atsiunčia savo transportą, jis nesidomėdavo, ką jis samdė, kaip surado vežėją. Su dalimi ūkininkų atsiskaitydavo grynais pinigais. UAB „T.“ direktorė duodavo grynų pinigų, taip pat duodavo kasos pajamų orderį užpildymui. Ir V. S. duodavo grynus pinigus. Ne kartą su V. S. važiavo į banką paimti pinigų, kartais paduodavo pinigus iš karto. Pinigų sumos, kurias veždavo, buvo įvairios – nuo kelių tūkstančių iki keliasdešimt tūkstančių. Tai priklausė nuo grūdų rūšies, kokybės. Jis taip pat išrašinėdavo sąskaitas faktūras. Dokumentus dėdavo ofise į dėžutę. Kiekvienas turėjo savo stalčiuką. Vėliau juos paimdavo. Apie paskolas nežino, nebuvo tiek artimas direktoriui, kad apie paskolas žinotų.

Liudytojas V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „A.“ dirbo nuo 2017-04-19 iki 2018-05-21. Iš darbo išėjo, nes nesutapo jo ir vadovų nuomonės. UAB „A.“ direktorius buvo V. S., jis buvo komercijos vadovas. Kas buvo UAB „A.“ kasininkas, kas išduodavo grynus pinigus, jis nežino. 2017 m. spalio – 2018 m. balandžio mėn. jis sirgo, todėl UAB „A.“ jis realiai mažai dirbo, o pasveikęs netrukus išėjo iš darbo. Kas bendrovės apskaitą tvarkė jis nežino, kažką samdė. UAB „A.“ veikla buvo didmeninis grūdų pirkimas ir pardavimas. Iš ko buvo perkama ir kam buvo parduodama jis nelabai pamena. Kai sirgo buvo operuojamas. Operacijos metu davė narkozę, todėl po operacijos nelabai ką pamena. UAB „A.“ vadybininkai buvo J. R. ir S. K.. Kiekvienas vadybininkas turėjo savo klientus. Dar dirbo M. T., teko jį apmokyti. Kiek pamena, M. T. turėjo savo klientų, tačiau jis ilgai nepadirbo ir išėjo iš darbo. Pamena, kad M. T. dirbo pagal individualią veiklą, su juo buvo sudaryta agentavimo sutartis, pagal kurią jis už surastus klientus UAB „A.“ gaudavo kažkokį procentą. Kaip M. T. dirbo su klientais, jis jo darbo aplinkybių nežino. Apie sandorius su UAB „P.“ ir UAB „G.“ jis nieko pasakyti negali, nes nieko apie tas įmones nepamena. Toks A. L. ir A. N. jam nieko nesako. Toks A. jam tikrai girdėtas, jo pavardės nežino. Jam teko su daugeliu latvių dirbti, jų visų nepamena. Apie sandorius su UAB „B. B. C.“ jis nieko nežino, tokio G. V. ir R. J. jis nepažįsta. UAB „A.“ sandėliai buvo tie patys, kaip ir UAB „T.“. Jis grūdus veždavo į sandėlį prie (duomenys neskelbtini). Jame buvo sandėliuojami įvairūs grūdai. Tie sandėliai, tai du pastatai - dvi fermos, šalia didelė betonuota aikštelė. Juose buvo galima sandėliuoti apie 3000 tonų, jeigu pilti į abu sandėlius, plius lauke jei pilti ant aikštelės. Kam jie priklauso jis nežino. Pažiūrėjęs į jam pateiktus CMR: 2017-07-03-2017-07-14, pagal kuriuos UAB „A.“ išsiuntė UAB „P.“ ir UAB „G.“ kviečius, pakrovimo vieta (duomenys neskelbtini), iškrovimo vieta Kuldiga, (duomenys neskelbtini), vežėjas (duomenys neskelbtini) įmonė „R.“, jis gali pasakyti, kad parašas yra panašus į jo, bet kategoriškai teigti negali. Ar jam teko samdyti įmonę R. kaip vežėją, jis nepamena (t. 1, b. l. 169–171).

Liudytojas R. P. parodė, kad dirba UAB „V.“ komercijos direktoriumi. Apytiksliai prieš penkis metus, laisvas apie 1000 m² patalpas, skirtas grūdų sandėliavimui, išnuomojo UAB „A.“. UAB „A.“ vykdė veiklą, sandėliavo grūdus. Su FNTT atstovu buvo nuvykę į išnuomotas patalpas, rado daug grūdų, gal tūkstantį tonų, gal daugiau, todėl suprato, kad sandėliavo UAB „A.“. Kad UAB „A.“ vykdė veiklą, tai neginčijamas faktas. Už patalpų nuomą buvo rašomos sąskaitos faktūros, sumų nepamena. Kokios įmonės į sandėlį atveždavo grūdus, nesidomėjo. UAB „A.“ taip pat suteikdavo grūdų pakrovimo ir iškrovimo paslaugas. VMI patalpas apžiūrėjo anksčiau nei FNTT ir klausė ar vykdoma veikla. Jie fotografavo patalpas. Iš tos informacijos, ką matydavo, nekilo mintis, kad UAB „A.“ tik imituoja prekybą grūdais, nes matydavo atvykstančius vilkikus, kurie veždavo tūkstančius tonų grūdų.

Liudytoja S. G. parodė, kad ėjo UAB „V.“ direktorės pareigas. Ji buvo atsakinga už darbuotojų įdarbinimą, pasirašydavo įvairias sutartis, bendraudavo su mokesčių inspekcijos pareigūnais. Tiesiogiai su įmonės veikla nebuvo susijusi. Už įmonės veiklą buvo atsakingas komercijos direktorius R. P.. UAB „V.“ pardavinėdavo grūdus, vykdė kitokią žemės ūkio veiklą. Įmonė turėjo verslo reikalų su įmonėmis „L.“, „P.“. Nepamena, ar įmonė nuomojo sandėlius. Įmonėje dirbo iki 2017-10-16. Įmonės administracinės patalpos buvo (duomenys neskelbtini). Gamybinės ir sandėliavimo patalpos buvo kitur, tačiau tose patalpose ji nebuvusi. Neprisimena, ar UAB „A.“ nuomojo sandėlius.

Liudytojas A. M. parodė, kad dirba UAB „P.“ prekybos vadovu. Įmonės veikla - konsultacijos, trąšų pardavimai. UAB „P.“ turi sandėlių. Sandėliai yra adresu (duomenys neskelbtini). Ten įmonė laiko UAB „P.“ grūdus. Kitos įmonės grūdų nelaiko, sandėlių nenuomoja. Žino, kad sandėliais dar naudojasi UAB „.“. Adresu (duomenys neskelbtini), negalėjo būti laikomi ir nebuvo laikomi kitų įmonių grūdai. UAB „A.“ jam negirdėta, su šia įmone neprekiavo. UAB „P.“ grūdų nesupirkinėja. Į jų sandėlius ūkininkai atveža grūdus arba savo, arba samdytu transportu, tiksliai to nežino. Adresas (duomenys neskelbtini) tiekėjams buvo žinomas. Galimai adresas buvo įrašomas CMR ir važtaraščiuose. Adresas yra nurodytas internete.

Liudytojas G. P. parodė, kad G. V. pažįsta, jis iš to paties miestelio, gyvena (duomenys neskelbtini). Dirbo nelegaliai pas R. Č.. Reikėjo įsidarbinti oficialiai dėl paskirto įpareigojimo. Paprašė R. Č., kad įdarbintų. Atvežė G. V. dokumentus. Darbo sutarties neperskaitė, nes neturėjo akinių. Buvo kažkokia BBC įmonė. Pasirašė sutartį. Bet kaip dirbo pas R. Č., taip ir toliau nelegaliai dirba. Nežino, kokios jo pareigos įmonėje BBC. Jis net nežino, kur yra tos įmonės buveinė. Atlyginimą mokėjo R. Č., ne G. V.. Galbūt nuo 2017-05-26 iki 2018-01-25 buvo įdarbintas „B. B. C.“. Kada buvo atleistas nežino. 2017 metais arė žemę, dirbo žemės ūkyje. Nežino, ar mokesčiai už jį buvo mokamai. Darbo sutarties neturėjo. R. Č. klausė dėl atleidimo, tačiau R. Č. jam nepaaiškino, dėl ko buvo atleistas. D. Č. pažįsta, jis vyriausias R. sūnus. Š. I. nežino. O. buvo UAB O. direktorius. R. J. nepažįsta, pavardė nežinoma.

Liudytojas R. J. parodė, kad pažįsta G. V.. Pirmą kartą apie G. V. buvo apklaustas Vokietijoje, kuomet atlikinėjo bausmę. UAB „B. B. C.“ užėmė direktoriaus pareigos. Įmonės nevaldė, dėdavo tik parašus. Kas realiai valdė įmonę, nežino. Pasirašydamas daug nesigilino, jam duodavo išgerti alaus, jis pasirašydavo. Prisimena, kad paskutinį kartą pasirašė įgaliojimą G. V.. Tada išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Dar yra skambinęs G. V.. Jis sakė, kad su įmone viskas gerai. Po to, gavo pranešimą, kad įmonė yra skolinga 250 000 eurų. Nežino, ar įmonė turėjo banko korteles, pin kodus, nieko nežino. UAB „A.“ jam nežinoma. Apskaitos dokumentų neturėjo, pats jokių sandorių nesudarinėjo. Ar be jo ir G. V. kas nors dar dirbo įmonėje, nežino. G. V. jį tik nuveždavo pasirašyti dokumentų ir parveždavo. Jis pats į kasą jokių pinigų nemokėjo, mokėjo G. V.. Apie įmonės bankrotą nežino. Nuo 2017 metų nebuvo grįžęs iš užsienio.

Liudytojas N. M. parodė, kad jis kaip bankroto administratorius vykdė UAB „B. B. C.“ bankroto procedūrą. Nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2019-01-18, įmonė likviduota 2019-04-01, išregistruota 2020-01-14. Įmonės dokumentų neturėjo, nes viso proceso metu susisiekti su vadovu nepavyko. Paskutinis vadovas buvo R. J.. G. V. negirdėtas. Gali būti, kad administratorė siuntė laiškus G. V.. Su šios bendrovės buhaltere iš MB „Conculiaris“ nebendravo, neturėjo jokių dokumentų, jokios informacijos.

Liudytojas S. V. parodė, kad su įmone „U.“ jis nesusijęs. Jis netgi nežinojo, kad valdo tą įmonę. Jo draugas D. M. pasiūlė užsiimti verslu. Kai grįžo iš (duomenys neskelbtini) sužinojo, kad pradėtas tyrimas. Kadangi nieko nežinojo, jokių dokumentų nepasirašinėjo, pareiškimu kreipėsi į policiją, kad policija pradėtų tyrimą. Nuo 2018 metų tyrimas tęsiasi. Atidarant įmonę jam nereikėjo pasirašyti jokių dokumentų. Viskas buvo padaryta be jo, sutikimo nereikėjo. Tik pasakė, kad kvies pasirašyti, bet niekas neiškvietė. Draugo klausė dėl šito reikalo. Sakė, kad reikia važiuoti dar pas kitą draugą, tačiau jis atsisakė. Kas tas trečias asmuo nežino. UAB „A.“, R. K. jam negirdėti. Sia U. apskaitos dokumentų nėra matęs. Policijoje sakė, kad jo vardu yra atidarytos trys įmonės. 2018 metais jo gyvenamuoju adresu iš Latvijos mokesčių inspekcijos buvo atsiųsti dokumentai, kad jis nesumokėjo mokesčių. Dokumentus pateikė policijai.

Liudytojas R. K. parodė, kad jam 2017–2018 metais priklausė įmonė SIA U.. Buvo šios įmonės savininkas, bet ne steigėjas. Kadangi įmonės reikalai gerai nesiklostė, įmonė buvo parduota. Įmonė pirko statybines prekes iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), taip pat grūdus iš (duomenys neskelbtini) įmonės, kurios pavadinimo nepamena. Tos (duomenys neskelbtini) įmonės atstovų buvo ne vienas, tačiau jų nepamena. Su (duomenys neskelbtini) įmone atsiskaitydavo pavedimais. Ar buvo avansiniai mokėjimai, nepamena. Jo apklausos (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 26 d. metu rodė sąskaitas faktūras. Praėjo nemažai laiko, todėl apie dokumentus paaiškinti detaliau jis negali, nes neprisimena. Iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) grūdus transportavo jo pažįstamo M. M. įmonė JB15. Tiksliai kiek kartų vežė iš Lietuvos grūdus nepamena, gal 5 ar 10 kartų. Neatsimena, už kokią sumą pirko grūdus. UAB „A.“ jam girdėta, galimai jie bendradarbiavo. Įmonės kontaktus rado internete. Įmonės pavadinimu „A.“ arba žmogaus vardu „A.“ nepamena. Savo įmonę pardavė 2018 metais, tačiau kam, nepamena. S. V. pavardė jam girdėta, tačiau jo nepažįsta. Dėl įmonės pardavimo įdėjo skelbimą į latvišką portalą ir pardavė. Dokumentų parduodant įmonę nepasirašė, naudojo elektroninį parašą. Įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus perdavė. Įmonėje apskaitą vedė juristas. Grūdai, kurie buvo perkami iš (duomenys neskelbtini), buvo iškraunami (duomenys neskelbtini).

Liudytojas I. I. parodė, kad įmonė „T. A.“ teikia transporto paslaugas. Įmonės steigėjas yra jis. 2017 - 2018 metais įmonė dar veikė. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė. Galbūt buvo tokia įmonė „A.“, o prekių gavėjas galbūt buvo „U.“. Kadangi aplinkybių neprisimena, tvirtina 2019-06-20 apklausos protokolo duomenis. Už pervežimą buvo sumokėta 664 eurai, tiek kiek buvo nurodyta jo pagarsintoje apklausoje. Jis pats su lietuvių verslininkais nebuvo susitikęs, išskyrus su asmeniu, kuris vairavo automobilį Mercedes Benz, tačiau jo vardo ir pavardės nepamena. Jo įmonė „T. A.“ turėjo 3–4 automobilius Scania, viso 6–8 vilkikus. Taip pat turėjo 4–5 priekabas grūdams gabenti. Viena priekaba veža iki 26 tonų grūdų. Tie kiekiai, kurie buvo nurodyti CMR, tiek ir buvo pervežta. CMR dokumentus užpildydavo tas kas grūdus sverdavo ant svarstyklių. Grūdus sverdavo ir (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Vairuotojai nepildydavo CMR dokumentų. CMR pildydavo tiekėjas. Pirmiausia pasverdavo tuščią mašiną, po to, sverdavo pakrautą.

Liudytojas M. M. parodė, kad 2015 metais įsteigė įmonę (duomenys neskelbtini), jos veikla transporto paslaugos. Įmonėje buvo ir yra buhalterė, kuri tvarko buhalterinę apskaitą. 2019-06-14 buvo apklaustas pareigūnų. Per apklausą buvo rodomi CMR. Finansų policija apklausė dėl CMR dokumentų. Įmonė „A.“ jam yra girdėta, bet dabar konkrečiai nepamena aplinkybių, todėl tvirtina tai, ką nurodė per apklausą policijoje. Tvirtina, kad jo parašas buvo dokumentuose. UAB „A.“ užsakė grūdus vežti į įmonę „U.“. S. S. jis nėra matęs, nes visi pokalbiai vyko telefonu ir susirašinėjant elektroniniu paštu. Transportuoti grūdams turi tam skirtas transporto priemones. Į vieną priekabą telpa iki 40 tonų grūdų. Priekabos yra skirtingos. Policijoje jam rodė CMR kopijas, pagal šias kopijas buvo vežami grūdai į (duomenys neskelbtini). Jis tai patvirtina. CMR dokumentus pildydavo vairuotojai, jis pats dėdavo antspaudus. CMR pildo gabenimo įmonė. Ir jis pildydavo, ir vairuotojai.

Liudytojas A. N. parodė, kad bendrovė UAB „G.“ priklausė jam, dirbo bendrovėje 2016 – 2018 metais vadovu. Bendrovės pirko ir pardavė grūdus. UAB „A.“ jam žinoma. Tarp UAB „G.“ ir UAB „A.“ buvo vykdomas grūdų pirkimas-pardavimas. Sandoriai vyko nuo 2017-07-03 iki 2017-08-29 pagal 14 sąskaitų faktūrų. UAB „A.“ pardavė kviečius ir rapsą UAB „G.“ už 124 850 eurų. UAB „G.“ atsiskaitydavo už nupirktus grūdus pavedimais ir grynais pinigais. Pasikraudavo grūdus dažniausiai šalia (duomenys neskelbtini) esančiuose sandėliuose. Daug grūdų veždavo į UAB „A.“, taip pat į (duomenys neskelbtini). Tais atvejais kai UAB „G.“ pirkdavo iš UAB „A.“, transportą užsakydavo pirkėjas. Jis rūpindavosi transportu, nes jam buvo svarbu, kad UAB „A.“ nežinotų, kur jis grūdus realizuoja. UAB „G.“ neturėjo savo transporto. Apie (duomenys neskelbtini) įmonę „R.“, kuri teikdavo transporto paslaugas, yra girdėjęs. Kiek jis prisimena, ši įmonė taip pat teikė transporto paslaugas UAB „G.“. Tiesioginio ryšio su įmone R. neturėjo. Jo pažįstamas A. L. palaikė ryšius su R.. Iš UAB „A.“ perkami grūdai didžiąja dalimi buvo parduodami Lietuvos įmonei „A.“. Tais atvejais, kai UAB „G.“ samdydavo transportą, važtaraščius ir CMR išrašydavo transporto įmonės. Kaip grūdų pirkėjui jam nebuvo svarbu, koks transporto priemonės numeris parašytas CMR. Jis ir buhalterija taip pat išrašydavo CMR. Jei grūdus parduodavo UAB „A.“, taip pat išrašydavo CMR. Žino, kad buvo atvejų, kai A. L. jį pavedė, nes buvo neteisingai nurodyta informacija apie automobilius. Jeigu pats nebūni pakrovimo vietoje, o po kelių dienų gauni šūsnį CMR, negali prisiminti visko ir tiki tuo, kas parašyta. A. L. turėjo firmą, kurią aptarnavo ta pati buhalterija. Kartais būdavo taip, kad kai jis važiuodavo į (duomenys neskelbtini), į buhalteriją, A. L. paprašydavo nuvežti ir jo įmonės dokumentus. O kai A. L. važiuoja į (duomenys neskelbtini), tada jis paprašydavo nuvežti savo įmonės dokumentus. Tais atvejais, kai transportu rūpinosi A. L., tai tokiais atvejais būdavo atvejų, kai A. L. išrašydavo CMR, o jis pasirašydavo. S. S. ir V. S. žino. Fiktyvių dokumentų forminti neprašė nei V. S., nei S. S.. Galbūt buvo apiformintas koks nors dokumentas klaidingai, to nežino, tačiau specialiai fiktyviai forminti dokumentų jo niekas neprašė. Nuo 2018 metų gegužės 8 d. iki 2018 metų liepos 31 d. UAB „A.“ iš UAB „G.“, pagal 10 sąskaitų faktūrų nupirko grūdų už 59 396 eurus. Šie pardavimai yra realiai įvykę sandoriai. UAB „A.“ atsiskaitydavo už grūdus. Įmonei „R.“ elektroniniu paštu CMR nesiuntė. Visus reikalus tvarkė A. L.. Ant važtaraščių, kuriais rūpinosi A. L., jis kaip UAB „G.“ direktorius dėdavo UAB „G.“ antspaudą ir pasirašydavo, bet kas ruošdavo tuos CMR, ar įmonė „R.“, ar lietuviška įmonė, jis nežino. Įmonėje „S.“ 2017–2018 metais dirbo vadybininku. UAB „A.“ ofise yra buvęs gal 20 kartų. Mano, kad A. L. UAB „A.“ ofise taip pat yra buvęs.

Liudytoja S. B. parodė, kad žemės ūkio bendrovė „R.“ užsiima žemės ūkio ir transporto teikimo paslaugomis. Įmonė „R.“ turėjo vilkiką Scania, kitus tris vilkikus ir tris priekabas grūdinėms kultūroms gabenti. Į vieną priekabą tilpdavo nuo 25 iki 30 tonų grūdų. Kitoms įmonėms veždavo grūdus už atlygį. Buvo laikotarpis, kai buvo pjaunami grūdai, o įmonė užsiiminėjo grūdų pervežimo paslaugomis. Ji yra šios įmonės savininkė. Įmonės „R.“ buhalterinę apskaitą tvarko pati, vadovaujantis Latvijos Respublikos įstatymais. Su Lietuvos įmonėmis jokių reikalų neturėjo, jokių sandorių nebuvo, nes dirba tik su Latvijos įmonėmis. Įmonės UAB „A.“ ji negirdėjo. Su įmone „G.“ ji taip pat neturėjo reikalų. A. L. asmeniškai nepažįsta, tik yra girdėjusi. Jis yra siūlęs jai teikti jos įmonei krovinių pervežimo paslaugas (duomenys neskelbtini).

Ji buvo apklausta 2018-12-07, jai buvo rodomi CMR ir kiti dokumentai. CMR buvo suklastoti. Tai suprato patikrinusi savo automobilių sekimo programą. Ji nepamena, ar tyrėjams pateikė automobilių sekimo sistemos medžiagą. Tačiau tyrėjams pateikė visą informaciją, todėl galimai sekimo sistemos išrašai tyrėjams pateikti buvo. Paslaugas buvo užsakęs A. L.. Iš karto suprato, kad yra negerai, todėl dėl šių paslaugų nebuvo išrašyta sąskaita faktūra. A. N. nepažįsta. Apklausos metu nurodė, kad aptariamus dokumentus atvežė vairuotojas. Reikalus, susijusius su pervežimu ir su transportu, organizuoja jos sūnus. Dokumentai buvo perduoti vairuotojui ir jis juos pristatė. Kaip tie dokumentai pateko pas tuos asmenis į rankas, kaip jie buvo perduoti jai, nepamena. Kaip minėjo, transporto paslaugas kontroliuodavo jos sūnus. Ji pati gavusi važtaraščius išrašydavo sąskaitas. Įmonėje dirbo vairuotojas A. Š.. Šio vairuotojo maršrutus kontroliuodavo ji. Įmonė teikė paslaugas tik Latvijoje. Už Latvijoje atliekamas paslaugas CMR neišrašydavo. CMR rašydavo tas, kas užsakė paslaugas. Jo sūnaus pavardė M. B.. Mano, kad tuos 20 CMR pateikė sūnus M., kuris buvo atsakingas už transporto paslaugas įmonėje. Šiuose CMR buvo vairuotojo parašas, jis buvo klastotas. Negali atsakyti, kokiu tikslu šiuos CMR jai pristatė sūnus. UAB „A.“ ir UAB „G.“ jai nėra žinomos. Apie šias įmones žino tik tiek, kiek perskaitė pavadinimus CMR dokumentuose. Jokie pervežimai nebuvo atlikti šioms įmonėms, šios įmonės tik figūravo dokumentuose. Ar derybos dėl kainos vyksta iki krovinio pristatymo paslaugos, ar po pristatymo paslaugos, priklauso nuo kliento. Sūnus atsivežė tuos 20 CMR važtaraščių ir pateikė jai dėl to, kad galimai nežinojo, ar šie automobiliai atliko pervežimus. Tačiau ji pagal sekimo sistemą sužiūrėjo, kad informacija fiktyvi, todėl sąskaitos nebuvo išrašytos. Ji pastebėjo, kad viename CMR buvo jų įmonės vairuotojo pavardė, vardas ir parašas, tačiau kituose CMR buvo kitoks parašas, ne jų įmonės vairuotojo parašai. Sūnus galėjo nežinoti apie fiktyvius CMR. Jis dirbo ir vairuotoju. Tuo metu buvo daug darbų atliekama. Jis nesekdavo, kur koks vairuotojas atlieka pervežimą. Todėl sūnus nieko nežinojo. Kaip šie CMR atsirado įmonėje ji nežino, negali pasakyti, kas konkrečiai kam perdavė. Kiekviename automobilyje buvo įdiegta sekimo sistema, todėl kiekvienu metu galima žiūrėti, ar automobilis važiuoja, ar stovi. Vairuotojas įsėdęs į automobilį negalėjo ir neprivalėjo įdėti į sekimo įrenginį indentifikavimo kortelę, nes nėra tokios galimybės. Sekimo paslauga buvo pirkta iš įmonės SIA „G. A.“. Sekimo sistemą galėjo pažiūrėti per kompiuterį ir reikalui esant atspausdinti maršrutą. Su jų įmone atsiskaityti grynais pinigais už transporto paslaugas nebuvo galima, buvo galimas atsiskaitymas tik pavedimu. Su A. L. susirašinėjo dėl to, kaip išrašomos sąskaitos faktūros, kokios įrašomos kainos. Kai suprato, kad dokumentai suklastoti, jokių susirašinėjimu nebuvo. Šiuos susirašinėjimus taip pat pateikė tyrėjai.

Iš S. B. pateikto susirašinėjimo su A. L. matyti, kad 2017 m. rugsėjo 11 d. S. B. elektroniniu laišku informavo A. L., kad išvykų nemato automobilio GPS sistemoje (t. 22, b. l. 56, 57–68).

Iš 2018-09-18 kratos protokolo matyti, kad atlikta krata UAB „A.“ ofise – (duomenys neskelbtini). Kratos metu paimti UAB „A.“ dokumentai. Taip pat kratos metu rasta dalis UAB „T.“ dokumentų – PVM sąskaitos ir kasos orderiai (t. 7, b. l. 138–151).

Iš 2019-11-06 reikalavimo matyti, kad UAB „G.“ buvo pateiktas reikalavimas pateikti UAB „A.“ apskaitos dokumentus. 2019-11-07 atsakyme, pasirašytame įgalioto asmens, nurodoma, kad visi apskaitos dokumentai buvo perduoti 2018-01-16 direktoriui V. S., nes sutartis nutraukta su UAB „A.“ nuo 2018-01-02 (t. 5, b. l. 137–138, 145).

Iš 2019-05-16 reikalavimo matyti, kad UAB „A.“ buvo pateiktas reikalavimas pateikti UAB „A.“ apskaitos dokumentus, kurie 2019-05-20 dokumentų pateikimo lydraščiu pateikti tyrimui (t. 5, b. l. 146–147).

Iš 2018-07-31 reikalavimo matyti, kad UAB „A.“ buvo pateiktas reikalavimas pateikti UAB „ A.“ apskaitos dokumentus, kurie 2018-08-22, 2018-08-23, 2018-08-14, 2018-08-20 dokumentų pateikimo lydraščiais pateikti tyrimui (t. 5, b. l. 148–151).

Iš 2018-09-14 reikalavimo matyti, kad UAB „A.“ buvo pateiktas reikalavimas pateikti UAB „ A.“ apskaitos dokumentus, kurį 2018-09-18 pasirašė V. S. (t. 5, b. l. 152).

Iš 2018-09-20 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad buhalterė R. Ž. pateikė UAB „A.“ papildomus dokumentus ir nurodė, kad daugiau dokumentų neturi (t. 5, b. l. 153–154).

Iš 2019-11-14 reikalavimo matyti, kad UAB „A.“ buvo pateiktas reikalavimas pateikti UAB „A.“ apskaitos dokumentus, kuriuos 2019-11-21 lydraščiu pateikė buhalterė ir direktorius (t. 5, b. l. 155–156, t. 6, b. l. 26, 47–48).

Iš 2020-03-24 dokumentų pateikimo matyti, kad V. S. po įtarimo pateikimo pateikė UAB „A.“ papildomos apskaitos dokumentų kopijas: UAB „A.“ kasos išlaidų orderius už 2017-09-28 - 2017-10-30 (t. 16, b. l. 1–16).

Iš 2020-04-08 dokumentų pateikimo matyti, kad V. S. 2020-04-03 raštu pateikė UAB „A.“ kasos pajamų orderius, kasos išlaidų orderius, sąskaitų aktyvumo ataskaitas, kurie 2020-04-09 apžiūrėti dalyvaujant specialistei (t. 17 , b. l. 43–76).

Iš 2018-09-18 kratos protokolo matyti, kad atlikta krata V. S. namuose - (duomenys neskelbtini). V. S. nurodė, kad neturi UAB „A.“ dokumentų (t. 7, b. l. 161–163).

Iš 2018-10-26 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad pagal 2018-09-14 tyrėjo reikalavimą MB „C.“ pateikė UAB „B. B. C.“ apskaitos dokumentus – registrus. L. S. nurodė, kad dokumentai buvo perduoti G. V. pagal 2018-01-25 sutarties nutraukimo protokolą, kurį pasirašė G. V.(t. 6, b. l. 128–136; 139–179, 127).

Iš 2017-06-02 notaro patvirtinto įgaliojimo matyti, kad R. J. įgalioja G. V. atstovauti UAB “B. B. C.“ (t. 6, b. l. 137–138).

Iš 2020-02-11 dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti dokumentai, rasti ir paimti 2018-09-19 kratos pas S. S. adr. (duomenys neskelbtini), metu (t. 15, b. l. 95–115).

Iš 2020-03-27 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti įtariamojo V. S. 2020-03-26 pateikti UAB „A.“ papildomos apskaitos dokumentų kopijos, kurios gautos 2020-03-26 raštu Nr. (duomenys neskelbtini): UAB „A.“ kasos išlaidų orderiai laikotarpiu 2017-09-28 - 2017-10-30. Taip pat apžiūrėti, dalyvaujant specialistei I. D., 2019-12-12 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) 6 priedo 22-25 lapai, kuriuose matyti fiksuotos UAB „A.“ 2017 m. rugsėjo 28-2017 m. spalio 30 d. kasos operacijos. Peržiūrėjus UAB „A.“ direktoriaus V. S. 2020-03-26, t. y. po išvados surašymo papildomai pateiktus kasos išlaidų orderius nustatyta, kad visi pateikti kasos išlaidų orderiai įtraukti į tyrimui pateiktas kasos knygas. Kasos knygose ir papildomai pateiktuose išlaidų orderiuose nurodytos sumos sutampa. Prie kasos išlaidų orderių pateikti kasos išlaidas patvirtinantys dokumentai (UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašyti pinigų priėmimo kvitai) (t. 15, b. l. 189–197).

Iš 2020-04-09 dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant specialistei I. D., apžiūrėti įtariamojo V. S. pateikti UAB „A.“ papildomai patekti apskaitos dokumentai.

Specialistė I. D. apžiūrėjusi pateiktus papildomai dokumentus ir byloje esančius dokumentus pateikė išvadą, kad 2020-04-08 pateikti UAB „A.“ kasos išlaidų orderiai:

2018-02-05 ser. AS Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį išduota V. S. 20 000 EUR suma kaip grąžinta beprocentinė paskola;

2018-02-14 ser. AS Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį išduota V. S. 20 000 EUR suma kaip grąžinta beprocentinė paskola;

2018-02-26 ser.AS, pagal kurį išduota V. S. 20 000 EUR suma kaip grąžinta beprocentinė paskola;

2018-03-20 ser. AS Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį išduota V. S. 20 000 EUR suma kaip grąžinta beprocentinė paskola;

2018-03-23 ser. AS Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį išduota V. S. 20 000 EUR suma kaip grąžinta beprocentinė paskola;

2018-03-29 ser. AS Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį išduota V. S. 20 000 EUR suma kaip grąžinta beprocentinė paskola;

2018-01-02 ser. AS Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį priimta iš V. S. 25 000 EUR suma kaip paskola į kasą;

2018-01-03 ser. AS Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį priimta iš V. S. 20 000 EUR suma kaip paskola į kasą;

2018-01-04 ser. AS Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį priimta iš V. S. 20 000 EUR suma kaip paskola į kasą;

2018-01-05 ser. AS Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį priimta iš V. S. 20 000 EUR suma kaip paskola į kasą;

2018-01-08 ser. AS Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį priimta iš V. S. 20 000 EUR suma kaip paskola į kasą;

2018-01-10 ser. AS Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį priimta iš V. S. 20 000 EUR suma kaip paskola į kasą;

2018-01-11 ser. AS Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį priimta iš V. S. 20 000 EUR suma kaip paskola į kasą;

2018-01-12 ser. AS Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį priimta iš V. S. 20 000 EUR suma kaip paskola į kasą;

2018-01-15 ser. AS Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį priimta iš V. S. 20 000 EUR suma kaip paskola į kasą;

2018-01-17 ser. AS Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį priimta iš V. S. 20 000 EUR suma kaip paskola į kasą;

2018-01-19 ser. AS Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį priimta iš V. S. 20 000 EUR suma kaip paskola į kasą;

2018-01-22 ser. AS Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį priimta iš V. S. 20 000 EUR suma kaip paskola į kasą;

2018-01-25 ser. AS Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį priimta iš V. S. 20 000 EUR suma kaip paskola į kasą;

2018-01-30 ser. AS Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį priimta iš V. S. 20 000 EUR suma kaip paskola į kasą.

Pateikti UAB „A.“ kasos pirminiai dokumentai yra užregistruoti UAB „A.“ kasos registruose, kurių datos:

už 2018 m. sausio mėn. kasos registre, kurio data 2018-08-02,- 4 lapai;

už 2018 m. vasario mėn. kasos registre, kurio data 2018-07-04,- 3 lapai;

2018 m. kovo mėn. kasos registre, data 2019-12-02,- 3 lapai.

2018-01-23 ser. AS, pagal kurį išduota V. S. 50 000 EUR suma kaip grąžinta beprocentinė paskola;

2018-01-28 ser. AS, pagal kurį išduota V. S. 30 000 EUR suma kaip grąžinta beprocentinė paskola;

2018-01-31 ser. AS, pagal kurį išduota V. S. 25 000 EUR suma kaip grąžinta beprocentinė paskola;

2018-01-03 ser. AS Nr. nėra, pagal kurį priimta iš V. S. 25 000 EUR suma kaip paskola į kasą;

2018-01-04 ser. AS Nr. nėra, pagal kurį priimta iš V. S. 30 000 EUR suma kaip paskola į kasą;

2018-01-05 ser. AS Nr. nėra, pagal kurį priimta iš V. S. 50 000 EUR suma kaip paskola į kasą;

2018-03-05 ser. AS Nr. nėra, pagal kurį priimta iš V. S. 5 000 EUR suma kaip paskola į kasą,

nėra tarp pateiktų UAB „A.“ kasos pirminių dokumentų ir jie nėra užregistruoti UAB „A.“ kasos registruose, kurių datos:

už 2018 m. sausio mėn. kasos registre, kurio data 2018-08-02,- 4 lapai;

už 2018 m. vasario mėn. kasos registre, kurio data 2018-07-04,- 3 lapai;

2018 m. kovo mėn. kasos registre, data 2019-12-02,- 3 lapai (t. 17, b. l. 77–107).

Iš 2019-12-18 dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti UAB „A.“ apskaitos dokumentai. Apžiūrėti segtuvo UAB „A.“ įvykdytos, vykdomos sutartys 2017 m. su UAB „B. B. C.“, kasos pajamų orderiai, krovinio važtaraščiai. Taip pat apžiūrėti UAB „A.“ dokumentai - PVM sąskaitos faktūros su UAB „P.“ ir UAB „G.“ (t. 6, b. l. 106–120).

Iš dokumentų apžiūros 2018-09-12 protokolo matyti, kad apžiūrėti UAB „A.“ apskaitos dokumentai. UAB „A.“ kasos knygos registras už 2017-01-02-2017-01-31 laikotarpį. Registras atspausdintas ant A4 formato lapo, grafoje „kasininkas“ yra neįskaitomas parašas. Matyti, kad kasos pinigų likutis 2017-01-02, 2017-01-05, 2017-01-06 pradžiai nesuvestas. 2017-01-06 pabaigai kasoje pinigų likutis yra -17,63.

UAB „A.“ kasos knygos registras už 2017-02-01–2017-02-28 laikotarpį. Registras atspausdintas ant 2-jų A4 formato lapo, antro lapo grafoje „kasininkas“ yra neįskaitomas parašas.

Matyti, kad 2017-02-17 pradžioje kasoje pinigų likutis yra 487,27; 2017-02-24 pradžioje kasoje pinigų likutis yra 3 487,27.

Kasos knygoje 2017-02-20 yra įrašas, kad buvo kasos išlaidos 2 500 EUR sumai (dokumento numeris (duomenys neskelbtini)) ir 6 450 EUR sumai (dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, apžiūrėjus kasos išlaidų orderius tokiais numeriais ir sumoms kasos išlaidų orderių nerasta, o yra kasos išlaidų orderiai: 2017-02-20 Nr. (duomenys neskelbtini), 2 450 EUR sumai, 2017-02-20 Nr. (duomenys neskelbtini), 4 000 EUR sumai, 2017-02-20 Nr. (duomenys neskelbtini), 2 500 EUR sumai.

UAB „A.“ kasos knygos registras už 2017-03-01–2017-03-30 laikotarpį. Registras atspausdintas ant 3-jų A4 formato lapo, trečio lapo grafoje „kasininkas“ yra neįskaitomas parašas. Matyti, kad 2017-03-06 pradžioje kasoje pinigų likutis yra 12 444,75.

UAB „A.“ kasos knygos registras už 2017-04-01–2017-04-30 laikotarpį. Registras atspausdintas ant 2-jų A4 formato lapo, antro lapo grafoje „kasininkas“ yra neįskaitomas parašas. Matyti, kad Kasos išlaidų orderiai: 2017-04-28 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-04-28 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-04-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-04-28 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-04-28 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-04-28 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-04-28 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-04-21 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-04-21 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-04-19 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-04-07 Nr. (duomenys neskelbtini) visai neregistruoti kasos knygoje. Kasos knygoje yra įrašas, kad 2017-04-30 buvo išlaidos 529,99 EUR sumai, tačiau tokio kasos išlaidų orderio nėra.

UAB „A.“ kasos knygos registras už 2017-06-01–2017-06-30 laikotarpį. Registras atspausdintas ant 3-jų A4 formato lapo, trečio lapo grafoje „kasininkas“ yra neįskaitomas parašas. Matyti, kad Kasos išlaidų orderiai: 2017-06-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-06-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-06-27 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-06-23 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-06-18 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-06-17 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-06-16 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-06-16 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-06-14 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-06-10 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-06-08 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-06-07 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-06-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-06-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-06-03 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-06-01 Nr. (duomenys neskelbtini) neregistruoti kasos knygoje.

UAB „A.“ kasos knygos registras už 2018-01-01–2018-01-31 laikotarpį. Registras atspausdintas ant 4-jų A4 formato lapo, ketvirto lapo grafoje „kasininkas“ yra neįskaitomas parašas, grafoje „buhalteris“ yra mėlynos spalvos spaudas vyr. buhalterė R. Ž., šalia neįskaitomas parašas.

2018 m. sausio 3 d. kasos knygoje yra įrašas, kad įnešti gryni pinigai į kasą, tačiau 45 900 EUR suma kasos knygoje užregistruota kaip išlaidos. Kasos likutis 2018-01-03 pradžiai yra 7 358,59 EUR suma, pabaigai yra – 20 200,51 EUR suma. 2018-01-03 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) parašytas pagrindas „įnešti pinigai iš banko į kasą“, pinigų suma 45 900,00 EUR. Grafose „įmonės vadovas“, „vyriausiasis finansininkas“, „išdavė kasininkas“ yra neįskaitomi parašai (t. 6, b. l. 57–59; 60–105).

Iš 2020-02-11 dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti dokumentai, rasti ir paimti 2018-11-22 kratos metu iš G. V. namų adresu (duomenys neskelbtini). Kratos metu rasta: 2017-06-02 įgaliojimas, pagal kurį UAB „B. B. C.“, į. k. (duomenys neskelbtini), direktorius R. J., gim. (duomenys neskelbtini), įgalioja vienerius metus G. V., gim. (duomenys neskelbtini), bendrovės vardu atlikti įgaliojime nurodytus veiksmus. Įgaliojimas patvirtintas 2017-06-02, 12 val.30 min. Jonavos rajono 3-ojo notarų biure, pavirtino notaras Z. B.;

2017-07-03 technikos nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią nuomotojas ŽŪB „P.“, atstovaujama Ole K. R., išnuomojo nuomininkui UAB „B. B. C.“ kombainą, pjaunamąją, traktorių, plūgą. Sutarties lapo apačioje matosi neįskaitomas Ole K. R. ir neįskaitomas V. G. parašas mėlynu rašikliu, šalia yra ŽŪB „P.“ ir UAB „B. B. C.“ antspaudai. Įgaliojimas ir sutartis įsegami į segtuvą ir yra priedas prie ikiteisminio tyrimo bylos (t. 15, b. l. 116–120).

Iš 2020-03-24 UAB „A.“ direktoriaus V. S. pateikto paštu dokumento matyti, kad bendrovė pateikė tyrimui po išvados surašymo UAB „A.“ kasos išlaidų orderius UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų priėmimo kvitus (t. 16, b. l. 9–16).

Iš 2020-05-04 dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos UAB „A.“ pateiktos deklaracijos Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazėje, apie kurias nurodė įtariamasis V. S. savo rašytiniuose paaiškinimuose. Apžiūros metu nustatyta, kad UAB „A.“ teikė pridėtinės vertės mokesčio ir pelno mokesčio deklaracijas Valstybinės mokesčių inspekcijai. Iš duomenų bazės matyti, kad UAB „A.“ pateikė:

Pelno mokesčio deklaraciją už 2017 metus pateikė 2018-07-24.

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazėje UAB „A.“ pateiktų deklaracijų sąraše nėra duomenų, kad aukščiau išvardintos deklaracijos būtų vėliau tikslintos ir papildomai pateiktos iki 2020-05-04 datos. Duomenys apie pateiktas pelno mokesčio deklaracijas už 2018-07-04 - 2020-05-04 laikotarpį (t. 17, b. l. 108–139).

Iš gynėjo advokato S. S. pateiktų dokumentų matyti, kad UAB „V. V.“ ir UAB „A.“ 2017 m. balandžio 1 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią UAB „V. V.“ teikė grūdų priėmimo, saugojimo, pakrovimo paslaugas UAB „A.“ (t. 21, b. l. 32–38).

Iš Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad antstolis užfiksavo UAB „A.“ direktoriaus V. S. pateiktą informaciją apie kriptovaliutą „Bitcoin“, „PayPal“ sąskaitą, bei apžiūrėjo sandėlio (duomenys neskelbtini), 2020-12-16 vaizdo įrašą. Pažymėta, kad antstoliui nebuvo sudaryta galimybė matyti, kaip užsakovo atsineštame kompiuteryje buvo daromi vaizdo fragmentai, todėl protokolas nepatvirtina nei autentiškumo, nei turinio (t. 25, b. l. 1, 2–11, 22 - 24).

Iš 2019 m. gruodžio 12 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „A.“ matyti:

1. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus UAB „A.“ apskaitoje fiksavo 1 442,319 t kviečių ir rapso įsigijimą iš UAB „B. B. C.“ už 313 287,94 Eur. Surinktos informacijos duomenimis, UAB „B. B. C.“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose įformintos ūkinės operacijos tarp UAB „A.“ ir UAB „B. B. C.“ neįvyko, nes:

- R. J. UAB „B. B. C.“ direktorius ir akcininkas nieko nežino apie įsigytas UAB „B. B. C.“ akcijas, nežino apie įmonės veiklą, darbuotojų priėmimą ir atleidimą, nežino apie kasoje apskaitytus grynuosius pinigus, jų įnešimą į kasą bei jų panaudojimą, apie sąskaitas bankuose ir kita. Kaip direktoriui, jam niekur nereikėjo pasirašyti, tai būdavo tik parašai pas notarą. Įgaliojimas buvo vienintelis dokumentas, kurį pasirašė ne pas notarą, o kaip direktorius. Pateikta informacija parodo, kad faktiškai UAB „B. B. C.“ vardu veikė ne R. J., o kiti asmenys;

- liudytojas G. P. paliudijo, kad buvo fiktyviai įdarbintas UAB „B. B. C.“, dėl įdarbinimo kalbėjo su G. V., ką šioje bendrovėje veikė G. V. nežino, nieko negirdėjo apie direktorių R.;

- priešpriešiniam tyrimui nepateikti UAB „B. B. C.“ apskaitos dokumentai, pateikti tik registrai;

- VMI duomenų bazėje pateiktų PVM sąskaitų faktūrų duomenimis UAB „B. B. C.“ deklaravo trumpą veiklos laikotarpį – 2017 m. sausio – birželio mėn. – PVM deklaracijose deklaravo nereikšmingą pirkimo PVM, 2017 m. liepos – gruodžio mėn., pusmetinėje šio laikotarpio PVM deklaracijoje deklaravo 73 268 Eur mokėtiną į biudžetą PVM;

- nuo 2018 m. UAB „B. B. C.“ PVM deklaracijų nebeteikė;

- tyrimui pateiktų registrų duomenimis, bendrovė 2017-12-31 biudžetui buvo skolinga 75822,43 Eur nesumokėto PVM, didžioji skolos dalis susidarė kaip tik tuo laikotarpiu kai buvo įforminti kviečių ir rapso pardavimai UAB „A.“ (2017 m. liepos - rugsėjo mėn. įformintose PVM sąskaitose faktūrose bendra pardavimo PVM suma 54 372 Eur);

- pagrindiniai UAB „B. B. C.“ pirkimai įforminti iš SIA „K. L.“, UAB „B. B. C.“ šiai Latvijos įmonei nesumokėjo nė vieno euro. UAB „B. B. C.“ įformino įsigijimus iš šios Latvijos įmonės ir pardavimus UAB „A.“ tais pačiais laikotarpiais (2017 m. liepos – rugsėjo mėn.);

- UAB „B. B. C.“ įformino pardavimą UAB „A.“ didesniam kiekiui grūdinių kultūrų nei fiksuotas kiekis sandėlyje, taip pat už dvigubai didesnę kainą nei įformintas įsigijimas iš SIA „K. L.“;

- daugumoje krovinio važtaraščių dėl grūdinių kultūrų gabenimo iš UAB „B. B. C.“ pirkėjui UAB „A.“ nurodyti transporto priemonės duomenys – Scania ir valst. Nr. (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) iš tokių duomenų negalima nustatyti, kam transportas priklausė;

- 2018-04-14 UAB „B. B. C.“ išregistruota iš PVM mokėtojų registro. UAB „B. B. C.“ 2019 m. bankrutavo.

2. Surinktos informacijos duomenimis, UAB „B. B. C.“ prekių UAB „A.“ nepardavė, tik buvo pasinaudota UAB „B. B. C.“ vardu įforminant prekių įsigijimą, taip UAB „A.“ padidino PVM atskaitą ir atitinkamais laikotarpiais padidino grąžintiną iš biudžeto PVM arba sumažino mokėtiną į biudžetą PVM. Jei įvyko kitokio turinio ūkinė operacija negu užfiksuota buhalterinės apskaitos dokumente, toks dokumentas negali būti laikomas atitinkančiu teisės aktų reikalavimus. Apskaitoje atvaizduodama neįvykusias ūkines operacijas su UAB „B. B. C.“, UAB „A.“ nesivadovavo Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatomis (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu) ir 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto (vienas iš privalomų rekvizitų – ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turinys) reikalavimais. Dokumento rekvizitai ir turinys turi atitikti tikrovę, kad pagal apskaitos dokumentuose įrašytus duomenis būtų galima nustatyti užfiksuotos dokumentuose ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Rekvizitai yra buhalterinės apskaitos turinio elementai, todėl jie turi atspindėti realiai įvykusią ūkinę operaciją, t. y. turi būti tikri. 2017 m. liepos – rugsėjo mėn. UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje fiksavo kviečių ir rapso įsigijimą iš UAB „B. B. C.“ už 313 287,94 Eur, nors UAB „A.“ iš šios įmonės dokumentuose nurodytomis sąlygomis grūdinių kultūrų neįsigijo.

3. Pagal 2018-08-22 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktus UAB „A.“ kasos dokumentus 2017-01-01 – 2018-08-31 laikotarpiu V. S. paskolų įnešimas į kasą įformintas kasos pajamų orderiais 854 009,67 Eur sumai, kasos pajamų orderiai įtraukti į kasos knygas, pateiktas kartu su kasos dokumentais. 2019-12-02 buvo papildomai pateiktos tyrimo laikotarpio kasos knygos, kuriose paskolų įnešimo ir grąžinimo duomenys skiriasi nuo pirminių kasos knygų, tačiau kasos pajamų ir išlaidų orderiai papildomai nepateikti, nepateiktos ir paskolų sutartys. Nustatyta, kad kasos pajamų orderiai nepateikti 213 500 Eur sumai.

4. 2017 m. paskolų gražinimas V. S. įformintas kasos išlaidų orderiu 1 780 Eur sumai, o laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. paskolų grąžinimas įformintas kasos išlaidų orderiais 317 150 Eur sumai. Tyrimui nepateikti 2017-01-01–2018-08-31 laikotarpio kasos išlaidų orderiai dėl 157 500 Eur paskolų gražinimo.

5. UAB „A.“ tyrimui nepateikė kasos pajamų ir išlaidų orderių, paskolos sutarčių, duomenys deklaracijoje (FR0711) apie 2017 m. suteiktas ir grąžintas paskolas skiriasi, už 2018 m. deklaracija (FR0711) nepateikta, todėl tyrimo metu nebuvo galima nustatyti iš V. S. gautų ir jam grąžintų paskolų teisingumo.

6. UAB „A.“ deklaracijoje „Juridinių asmenų duomenys apie fiziniams asmenims suteiktas, iš jų gautas ir grąžintas paskolas, įsiskolinimus susijusius su atskaitingais fiziniais asmenimis, gautas dalyvių įmokas ir apie išmokas užsienio juridiniams asmenims už suteiktas paslaugas“ (FR0711) už 2017 m. pateikė neteisingus duomenis apie iš direktoriaus V. S. gautas ir jam grąžintas paskolas:

- nedeklaravo 75 000 Eur iš V. S. gautų paskolų (deklaravo 164 010 Eur gautų paskolų, turėjo deklaruoti 239 010 Eur);

- nedeklaravo 22 500 Eur V. S. grąžintų paskolų (deklaravo 1 780 Eur, turėjo deklaruoti 24 280 Eur).

Už 2018 m. deklaracijos FR0711 UAB „A.“ nepateikė.

7. UAB „A.“ apskaitoje fiksavo prekių įsigijimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal apskaitos dokumentus UAB „A.“ už įrangą ir grūdines kultūras bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė grynaisiais pinigais ir bankiniais pavedimais. Tyrimo metu nustatyta, kad 2019-12-02 papildomai pateiktoje kasos knygoje laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 28 d. iki spalio 30 d. fiksuotas 52 058,11 Eur grynųjų pinigų išmokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau kasos išlaidų orderių ir kasos išlaidas patvirtinančių dokumentų – UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytų kasos pajamų orderių ar pinigų priėmimo kvitų UAB „A.“ tyrimui nepateikė.

Pažymima, kad 2017 m. UAB „A.“ apskaitą tvarkė UAB „G.“, su šia bendrove buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis nutraukta 2018-01-02, tačiau kasos knygos duomenys už 2017 m. dėl V. S. bendrovei suteiktų ir jam grąžintų paskolų bei atsiskaitymo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakeisti po buhalterinės apskaitos paslaugų sutarties nutraukimo.

Neišsaugojus dalies apskaitos dokumentų – kasos pajamų ir išlaidų orderių UAB „A.“ nesivadovavo Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pagal kurias apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų.

Taip pat UAB „A.“ nesivadovavo 1995-12-05 Lietuvos Respublikos Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 (nauja red. 2004-03-30 Nr. IX-2084) 12 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kad „valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo:

1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius;

2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės,

3) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija.“

Bendrovės buhalteriniai apskaitos dokumentai ir registrai turėjo būti saugomi vadovaujantis Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2011-03-09 įsakymu Nr. V-100 patvirtinta Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė, kurios 10.15 nurodyta, kad apskaitos dokumentai saugomi 10 metų.

Nustatyta, kad UAB „A.“ 2018 m. gegužės mėn. nedeklaravo 1 702 Eur pardavimo PVM, o 2017 m. PVM deklaracijose už liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėn. nepagrįstai atskaitė 54372 Eur pirkimo PVM (35 priedas), todėl pagal PVM įstatymo 123 straipsnio 2 dalį, jeigu nustatoma, kad PVM mokėtojas nepagrįstai sumažino apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą PVM sumą (padidino apskaičiuotą grąžintiną iš biudžeto PVM sumą), apskaičiuojama papildomai mokėtina PVM suma, kuria atitinkamai didinama mokėtina į biudžetą PVM suma (mažinama grąžintina iš biudžeto PVM suma). UAB „A.“ 2018 m. nepagrįstai 1 702 Eur (1 234 Eur + 468 Eur) sumažinusi pardavimo PVM, o 2017 m. PVM deklaracijose nepagrįstai atskaičiusi pirkimo PVM, sumažino mokėtiną/padidino grąžintiną iš biudžeto PVM 56074 Eur sumai (1 702 Eur + 54 372 Eur).

UAB „A.“ laikotarpiu 2017-01-01–2017-12-31 apskaitoje fiksavo realiai neįvykusius sandorius su UAB „B. B. C.“ ir leidžiamiems atskaitymams priskyrė su šiais sandoriais susijusias prekių įsigijimo sąnaudas.

Įvertinus tyrimo metu nustatytus neleidžiamus atskaitymus dėl sandorių su UAB „B. B. C.“ 258 916 Eur sumai, perskaičiuojamas 2017 m. apmokestinamasis pelnas: 427 391 Eur (168 475 Eur (apmokestinamasis pelnas iš (duomenys neskelbtini)) + 258 916 Eur (neleidžiami atskaitymai dėl sandorių su UAB „B. B. C.“).

Vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, taikant 15 proc. tarifą nuo 427 391 Eur apmokestinamojo pelno apskaičiuojama 64 109 Eur (427 391 Eur x 15 proc.) pelno mokesčio.

Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje ((duomenys neskelbtini)) (36 priedas) už 2017 m. UAB „A.“ deklaravo 168 475 Eur apmokestinamojo pelno, apskaičiavo ir deklaravo 25 271 Eur pelno mokesčio. Įvertinus deklaruotą 25 271 Eur pelno mokestį, nustatyta, kad UAB „A.“ už 2017 m. nedeklaravo ir nesumokėjo 38 838 Eur (64 109 Eur – 25 271 Eur) pelno mokesčio.

UAB „A.“ pateikė neteisingus duomenis Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje ((duomenys neskelbtini)) už 2017 m.: deklaravo 168 475 Eur apmokestinamojo pelno, turėjo deklaruoti 427 391 Eur apmokestinamojo pelno, deklaravo 25 271 Eur pelno mokesčio, turėjo deklaruoti 38 838 Eur pelno mokesčio.

Pagal tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus, ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktus duomenis, UAB „G.“, UAB „P.“ Specialistų išvadas ir nustatytus Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 19 straipsnio 1 ir 2 dalies pažeidimus iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „A.“ turto, veiklos rezultatų ir įsipareigojimų dydžio laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2018-08-31 (t. 11, b. l. 172–200, t. 12, b. l. 1–6).

Iš BUAB „B. B. C.“ dokumentų 2020-01-27 apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant specialistei I. D. apžiūrėti bendrovės dokumentai, susiję su sandoriais tarp BUAB „B. B. C.“, ir UAB „A.“ bei pateikta išvada:

- UAB „B. B. C.“ nepateikė pirminių apskaitos dokumentų, todėl apžiūra atlikta pagal pateiktus registrus. Iš apžiūrai pateikto UAB „B. B. C.“ apskaitos registro „Pardavimo operacijų žurnalas“ nustatyta, kad 2017 m. liepos – rugsėjo mėn. UAB „B. B. C.“ apskaitoje fiksavo prekių pardavimą UAB „A.“ už 258 915,70 Eur, PVM 543 72,29 Eur, iš viso už 313 287,94 Eur. Registre „Apyvartos“ nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31 UAB „B. B. C.“ fiksavo, kad UAB „A.“ laikotarpiu nuo 2017-06-22 iki 2017-12-19 UAB „B. B. C.“ atskaitingam asmeniui G. V. sumokėjo 313 287,94 Eur piniginių lėšų. UAB „B. B. C.“ pateiktame registre „Kasos knyga“ fiksuota, kad 2017-12-29 G. V. į šios bendrovės kasą per du kartus įnešė 254677,19 Eur ir 187 753,61 Eur grynųjų pinigų, iš viso 442430,80 Eur;

- specialisto išvadoje pateiktos informacijos duomenimis, UAB „B. B. C.“ prekių UAB „A.“ nepardavė. Jei įvyko kitokio turinio ūkinė operacija negu užfiksuota buhalterinės apskaitos dokumente, toks dokumentas negali būti laikomas atitinkančiu teisės aktų reikalavimus. 2017 m. liepos – rugsėjo mėn. UAB „B. B. C.“ buhalterinėje apskaitoje fiksavo kviečių ir rapso pardavimą UAB „A.“ už 313 287,94 Eur. Realiai šios ūkinės operacijos neįvyko, UAB „B. B. C.“ grūdinių kultūrų UAB „A.“ nepardavė, o tik surašė PVM sąskaitas faktūras, kuriose užfiksavo neteisingus rekvizitus. Įforminant tikrovės neatitinkančius dokumentus UAB „B. B. C.“ sudarė sąlygas UAB „A.“ nepagrįstai atskaityti 54 372 Eur PVM, į sąnaudas įtraukti 258 915,65 Eur prekių įsigijimo savikainą ir nepagrįstai nuo kasos nurašyti 313 287,94 Eur piniginių lėšų.

Iš registrų „Prekių apyvarta“ ir „Medžiagų sandėlio apskaitos kortelės“ matyti, kad UAB „B. B. C.“ bendrovei „A.“ 2017 m. liepos – rugsėjo mėn. įformino pardavimą grūdinių kultūrų, kurių įsigijimas fiksuotas iš (duomenys neskelbtini) įmonės SIA „K. L.“. UAB „B. B. C.“ apskaitos registruose fiksavo 902,278 t grūdinių kultūrų (144,81 t rapsų ir 757,468 t kviečių) įsigijimą iš SIA „K. L.“ už 149 891,35 Eur. Pagal registrą „Suminės skolos“ UAB „B. B. C.“ už prekes (duomenys neskelbtini) įmonei nesumokėjo, todėl 2017-12-31 fiksuota 149891,35 Eur skola. SIA „K. L.“ išrašytos sąskaitos dėl grūdinių kultūrų pirkimo ir transporto važtaraščiai, patvirtinantys grūdų gabenimą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), nepateikti.

Kauno AVMI 2019-12-06 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos informacijos duomenimis (duomenys neskelbtini) įmonė SIA „K. L.“ deklaravo tiekimų UAB „B. B. C.“ už 102104 Eur.

VMI pateiktų deklaracijų duomenimis, UAB „B. B. C.“ PVM deklaracijoje už 2017 m. II pusmetį įsigijimų iš Latvijos įmonės SIA „K. L.“ nedeklaravo.

Duomenis apie įsigijimus iš Latvijos įmonės deklaravo tik VMI pateiktame gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registre, kuriame nurodyti įsigijimai iš SIA „K. L.“ sutampa su UAB „B. B. C.“ apskaitos registrais. Pažymėtina, kad pagal gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą pagrindiniai UAB „B. B. C.“ pirkimai įforminti iš SIA „K. L.“, pirkimai iš kitų įmonių sudaro tik už 33 497,37 Eur. VMI pateiktuose gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registruose UAB „B. B. C.“ įrašė įsigijimus pagal 2017 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėn. Latvijos įmonės SIA „K. L.“ vardu išrašytas sąskaitas, tais pačiais mėnesiais UAB „B. B. C.“ įformino pardavimus UAB „A.“.

Iš pateiktos informacijos nustatyta, kad UAB „B. B. C.“ prekių UAB „A.“ nepardavė. Jei įvyko kitokio turinio ūkinė operacija negu užfiksuota buhalterinės apskaitos dokumente, toks dokumentas negali būti laikomas atitinkančiu teisės aktų reikalavimus. Apskaitoje atvaizduodama neįvykusias ūkines operacijas – grūdinių kultūrų pardavimą, UAB „B. B. C.“ nesivadovavo Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatomis (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu) ir 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto (vienas iš privalomų rekvizitų – ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turinys) reikalavimais. Dokumento rekvizitai ir turinys turi atitikti tikrovę, kad pagal apskaitos dokumentuose įrašytus duomenis būtų galima nustatyti užfiksuotos dokumentuose ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Rekvizitai yra buhalterinės apskaitos turinio elementai, todėl jie turi atspindėti realiai įvykusią ūkinę operaciją, t. y. turi būti tikri. 2017 m. liepos – rugsėjo mėn. UAB „B. B. C.“ buhalterinėje apskaitoje fiksavo kviečių ir rapso pardavimą UAB „A.“ už 313 287,94 Eur. Realiai šios ūkinės operacijos neįvyko, UAB „B. B. C.“ grūdinių kultūrų UAB „A.“ nepardavė, o tik surašė PVM sąskaitas faktūras, kuriose užfiksavo neteisingus rekvizitus. Įforminant tikrovės neatitinkančius dokumentus UAB „B. B. C.“ sudarė sąlygas UAB „A.“ nepagrįstai atskaityti 54 372 Eur PVM, į sąnaudas įtraukti 258 915,65 Eur prekių įsigijimo savikainą ir nepagrįstai nuo kasos nurašyti 313 287,94 Eur piniginių lėšų.

Neišsaugojus 2017-01-01–2017-12-31 laikotarpio buhalterinės apskaitos dokumentų: pirkimo ir pardavimo PVM sąskaitų faktūrų, banko dokumentų, kasos dokumentų (kasos pajamų ir išlaidų orderių) UAB „B. B. C.“ nesivadovavo Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pagal kurias apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų.

Įvertinus pateiktą informaciją ir tai, kad UAB „B. B. C.“ tyrimui nepateikė ūkinę finansinę veiklą pagrindžiančių buhalterinės apskaitos dokumentų už 2017-01-01–2017-12-31, buvo nustatytos UAB „B. B. C.“ apskaitos registruose fiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos (kviečių ir rapso pardavimas UAB „A.“ už 313 287,94 Eur), todėl nesivadovauta Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalimi, 13 straipsnio 1 dalimi, 19 straipsnio 1 ir 2 dalimis, dėl kurių iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „B. B. C.“ turto, veiklos rezultatų ir įsipareigojimų dydžio laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31 (t. 14, b. l. 156–161; 162–179).

Iš 2019 m. rugsėjo 27 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „G.“ matyti, kad juridinių asmenų registre įregistruota 2015-02-10, adresu (duomenys neskelbtini). Tiriamuoju laikotarpiu UAB „G.“ vienintelis akcininkas nuo 2015-06-04 iki 2016-10-07 E. N., nuo 2016-10-07 vienintelis akcininkas A. N.. Nuo 2017-03-17 UAB „G.“ buhalterinę apskaitą tvarko UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal Buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (3 priedas). Sutartyje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja vesti kontrolę nuo 2017-03-17, sutartį pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo E. N. ir UAB „G.“ direktorius A. N..

UAB „G.“ tyrimui nepateikė 2016-01-01–2018-03-31 laikotarpio gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrų, pirminių kasos dokumentų, banko dokumentų už 2018 m., nepateikė pardavimo PVM sąskaitų faktūrų už 2016 m. sausio – balandžio ir liepos mėn. (PVM deklaracijose deklaruotas pardavimo PVM), pirkimo PVM sąskaitų faktūrų už 2016 m. rugpjūčio mėn., dalies pirkimo PVM sąskaitų faktūrų už 2018 m. vasario ir kovo mėn. (PVM deklaracijose deklaruotas didesnis pirkimo PVM, nei pagal pateiktas sąskaitas), 2016-01-01–2018-03-31 atsargų judėjimo bei atsargų nurašymo apskaitos dokumentų, patikslinto registro „Sąskaitų istorija“ su detaliomis visų buhalterinių sąskaitų apyvartomis bei kitų dokumentų, kuriuose būtų užregistruotos ūkinės operacijos, susijusios su bendrovės ūkine finansine veikla, jos turtu, nuosavu kapitalu, įsipareigojimų dydžiu ir struktūra ir kuriuose būtų pateikta tinkama, objektyvi, palyginama, išsami ir naudinga informacija vidaus ir išorės informacijos vartotojams.

UAB „G.“ neišsaugojo dalies apskaitos dokumentų ir registrų, todėl negalima nustatyti ar bendrovė įrašė teisingus duomenis į Metinę pelno mokesčio deklaraciją ir atskirais atvejais į tikrinamojo laikotarpio PVM deklaracijas.

UAB „G.“ tyrimui pateikė UAB „A.“ išrašytas PVM sąskaitas dėl 414,46 t kviečių ir rapsų įsigijimo už 124 850,27 Eur. UAB „G.“ apskaitos registruose nurodyta pirkimo suma (124 850,27 Eur) sutampa su UAB „A.“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų duomenimis.

UAB „G.“ pateikė tarptautinius krovinių transportavimo važtaraščius (CMR), kuriuose pateikta informacija:

- 2017 m. liepos mėn. išrašytuose 7 CMR (39 priedas) nurodyta grūdų pakrovimo vieta (duomenys neskelbtini), iškrovimo vieta (duomenys neskelbtini). CMR-uose nurodyti grūdų kiekiai sutapo su PVM sąskaitose faktūrose nurodytais kiekiais, išskyrus nežymus skirtumas 2017-07-04 CMR-e (duomenys neskelbtini). Šiame CMR nurodytas kiekis 24 860 kg, o sąskaitoje – 25 860 kg. Pagal CMR, grūdų gabenimo paslaugą atliko Latvijos įmonė Z/S „R.“, vairuotojo pavardė nenurodyta, automobilis SCANIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekabos Nr. (duomenys neskelbtini);

- 2017 m. rugpjūčio mėn. išrašytuose 6 CMR (40 priedas) nurodyta grūdų pakrovimo vieta (duomenys neskelbtini), iškrovimo vieta (duomenys neskelbtini). CMR-uose nurodyti grūdų kiekiai sutapo su PVM sąskaitose faktūrose nurodytais kiekiais. Pagal CMR grūdų gabenimo paslaugą atliko Latvijos įmonė Z/S „S.“, vairuotojas S. A., automobilis SCANIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekabos Nr. (duomenys neskelbtini).

UAB „G.“ pateiktoje Didžiojoje knygoje (2018-04-10) fiksuota 6 153,96 Eur skola UAB „A.“. UAB „G.“ pateikto registro „Kasa“ duomenimis UAB „G.“ už įsigytus grūdus UAB „A.“ grynaisiais pinigais sumokėjo 118 696,31 Eur. UAB „G.“ tyrimui nepateikė kasos dokumentų, t. y. grynųjų pinigų išmokėjimą patvirtinančių dokumentų – kasos išlaidų orderių, bet pateikė UAB „A.“ išrašytų kasos pajamų orderių ir pinigų priėmimo kvitų kopijas 99 696,31 Eur sumai (41 priedas). Šiuose dokumentuose nurodytas pinigų sumas sumokėjęs asmuo A. N., o pinigus gavęs asmuo – V. S., šalia pavardžių yra parašai.

VMI pateiktų PVM deklaracijų duomenimis, pirkimo PVM pagal liepos mėn. UAB „A.“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras atskaitytas 2017 m. liepos mėn. (5 314 Eur) ir gruodžio mėn. (1068 Eur) PVM deklaracijose, o pagal rugpjūčio mėn. PVM sąskaitas faktūras atskaitytas rugpjūčio mėn. PVM deklaracijoje.

UAB „G.“ sandorių su UAB „A.“ priešpriešinis patikrinimas.

Siekiant išsiaiškinti sandorių aplinkybes atliktas UAB „A.“ priešpriešinis patikrinimas (IT Nr. (duomenys neskelbtini)). Priešpriešinio patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „A.“ apskaitoje fiksuotos sandorių sumos sutampa su UAB „G.“ apskaitos duomenimis. UAB „A.“ pateikė tarptautinius krovinių transportavimo važtaraščius (CMR), tačiau sutarčių su UAB „G.“ nepateikė. Tyrimui pateiktų dokumentų duomenimis UAB „G.“ už patiektus grūdus UAB „A.“ sumokėjo grynaisiais pinigais. UAB „A.“ į apskaitą įtraukė 118 696,31 Eur gautas įplaukas iš UAB „G.“. UAB „A.“ apskaitos duomenimis UAB „G.“ 2018-03-31 skolinga UAB „A.“ 6 153,96 Eur. Šis įsiskolinimas sutampa su UAB „G.“ apskaitos duomenimis.

Sandorių įvertinimas pagal Latvijos teisėsaugos institucijų pateiktą informaciją.

UAB „G.“ tyrimui pateiktų PVM sąskaitų faktūrų duomenimis (6 lentelė), UAB „G.“ 2017 m . liepos mėn. iš UAB „A.“ įsigijo kviečių už 36 774,42 Eur, kviečių pervežimui buvo įforminti 7 CMR (39 priedas), kuriuose nurodyta kviečių pakrovimo vieta – (duomenys neskelbtini), o iškrovimo vieta – (duomenys neskelbtini), gabenimo paslaugas atliko (duomenys neskelbtini) įmonė Z/S „R.“, automobilis valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekabos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas nenurodytas.

Pagal Latvijos Respublikos Generalinės prokuratūros pateiktą 2018-12-07 liudytojų apklausos protokolą (apklausos protokolas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)), S. B., Z/S „R.“ savininkė ir vadovė apklausos metu parodė, kad pateiktuose 2017 m. liepos mėn. CMR nurodytų transporto paslaugų Z/S „R.“ neteikė, išskyrus vieną pervežimą, nurodytą CMR 2017-08-09 Nr. (duomenys neskelbtini) (bet šis CMR su UAB „G.“ sandoriais nesusijęs). S. B. apklausos metu pateikė maršrutų ataskaitas iš GPS sistemos, kuriose matyti, kad Z/S „R.“ priklausantis automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekabos Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. liepos mėn. CMR nurodytomis dienomis ir maršrutais grūdų iš UAB „A.“ į UAB „G.“ nevežė. S. B. taip pate teigė, kad kai vairuotojas atvežė CMR 2017-08-09 Nr. (duomenys neskelbtini), tai kartu atvežė dar dvidešimt CMR, pagal kuriuos ji pateikė kainų pasiūlymą, nekreipdama dėmesio į CMR nurodytas datas. Vėliau, žiūrėdama pagal datas, ji nustatė, kad CMR nurodytų maršrutų nėra krovininio automobilio GPS sistemoje, apie tai ji pranešė A. L.. Po to, kai pasakė, kad GPS sistemoje maršrutų nėra, daugiau nekontaktavo su A. L.. Prie protokolo pridėjo susegtus dokumentus, kuriuose matomas jos susirašinėjimas el. paštu su A. L., maršruto ataskaitos iš GPS sistemos, taip pat CMR, kuriuos jai atvežė vairuotojas kartu su CMR 2017-08-09 Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad A. L. yra UAB „P.“ vadovas, tačiau pateikė CMR dėl UAB „G.“.

Z/S „R.“ vadovės pateikti 2017 m. liepos mėn. CMR atitinka UAB „G.“ pateiktus CMR, tačiau Z/S „R.“ paslaugų neatliko, tik pateikė kainų pasiūlymus.

Grūdų gabenimas iš UAB „A.“ į UAB „G.“ 2017 m. rugpjūčio mėn.

UAB „G.“ tyrimui pateiktų PVM sąskaitų faktūrų duomenimis (6 lentelė), UAB „G.“ 2017 m . rugpjūčio mėn. iš UAB „A.“ įsigijo rapso už 124 850,27 Eur, rapso pervežimui buvo įforminti 6 CMR, kuriuose nurodyta rapso pakrovimo vieta – (duomenys neskelbtini), iškrovimo vieta (duomenys neskelbtini) Pagal CMR, grūdų gabenimo paslaugą atliko (duomenys neskelbtini) įmonė Z/S „S.“, vairuotojas S. A..

Pagal Latvijos Respublikos Generalinės prokuratūros pateiktus Liudytojų apklausos protokolus (apklausos protokolai ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)), Z/S „S.“ įgaliotas asmuo A. R. paliudijo, kad vairuotojai A. S., F. M., A. N. teikė pervežimo paslaugas pagal pateiktus CMR, pervežant grūdus iš UAB „G.“ į AB „A.“, pakrovimo vieta (duomenys neskelbtini), iškrovimo vieta, AB „A.“, (duomenys neskelbtini) (apklausai buvo pateiktos CMR kopijos). Latvijos įmonės vairuotojas A. S. apklausos metu patvirtino teikęs pervežimo paslaugas pagal pateiktus CMR, tačiau konkrečiai apie kiekvieną CMR informacijos pateikti negali, nes neatsimena. Vairuotojas F. M. apklausos metu taip pat paliudijo, kad vežė prekes pagal pateiktus CMR.

Z/S „S.“ pateikė grūdų gabenimo paslaugoms įformintus CMR, juose nurodyti grūdų gabenimo maršrutai sutampa su UAB „G.“ pateiktuose CMR nurodytais maršrutais.

UAB „G.“ direktorius, įtariamasis A. N. parodė, kad jis nusprendė įsigyti (duomenys neskelbtini) įmonės akcijas, kadangi (duomenys neskelbtini) įmonių grūdų pardavėjai norėjo, kad grūdus pirktų ne (duomenys neskelbtini) įmonė, o (duomenys neskelbtini) įmonė. Jam būnant direktoriumi UAB „G.“ pirko ir pardavė grūdus. Grūdai buvo perkami pagrinde iš UAB „P.“, UAB „A.“, pagrinde buvo grūdai parduodami (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini), Lietuvos A.. UAB „G.“ dirbo tik jis. Apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“, sąskaitas faktūras ir kasos išlaidų ar pajamų orderius išrašydavo buhalterija. Gali būti, kad kažkokius dokumentus ir jis išrašinėjo. Grūdus vežiojo S. transportas, jis taip pat vežiojo grūdus su S. transportu, nes ten dirba S. vadybininku. Gūdus galėjo vežti (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Jam atrodo, kad UAB „G.“ nuomojo sandėlį grūdams laikyti iš UAB „A.“, adresu (duomenys neskelbtini). Dar buvo nuomojamas sandėlis (duomenys neskelbtini) – miestelyje (duomenys neskelbtini), ūkyje (duomenys neskelbtini). Dar buvo sandėlis prie (duomenys neskelbtini), kam šis sandėlis priklausė jis nepamena. UAB „G.“ fiktyvių grūdų pirkimų ar pardavimų sandorių neturėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu surinktos informacijos duomenimis grūdų vežėjus samdė pati UAB „G.“, (duomenys neskelbtini) įmonė Z/S „R.“ neigia kviečių gabenimą iš UAB „A.“ į UAB „G.“ pagal 2017 m. liepos mėn. UAB „A.“ įformintas PVM sąskaitas faktūras, 2017 m. liepos mėn. iš UAB „A.“ pirkti kviečiai iškrauti (duomenys neskelbtini), o parduodant AB „A.“ pakrauti jau kitu adresu - (duomenys neskelbtini), nors šiuo adresu grūdai nebuvo saugomi. Remiantis tyrimo metu nustatytomis UAB „G.“ kviečių įsigijimo ir gabenimo iš UAB „A.“ aplinkybėmis, nustatyta, kad UAB „A.“ 2017 m. liepos mėn. išrašytose PVM sąskaitose faktūrose atvaizduotos ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės – UAB „A. kviečių UAB „G.“ nepardavė, tuomet UAB G.“ negalėjo jų įsigyti. Įvyko kitokio turinio ūkinė operacija negu užfiksuota buhalterinės apskaitos dokumente, todėl toks dokumentas negali būti laikomas atitinkančiu teisės aktų reikalavimus ir turinčiu juridinę galią. Tuomet registre „Didžioji knyga“ (2018-04-10), registre „Sąskaitų istorija“ (2018-03-28) UAB „G.“ užfiksavo tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, o PVM deklaracijose nepagrįstai į PVM atskaitą įtraukė 6382 Eur pirkimo PVM ir taip sumažino mokėtiną į biudžetą PVM.

Surinktos informacijos duomenimis, įvyko kitokio turinio ūkinė operacija negu užfiksuota buhalterinės apskaitos dokumente, vežėjas Z/S „R.“ neigia kviečių pervežimus, tuomet UAB „G.“ nesivadovavo Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu) ir 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto (vienas iš privalomų rekvizitų – ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turinys) reikalavimais. Dokumento rekvizitai ir turinys turi atitikti tikrovę, kad pagal apskaitos dokumentuose įrašytus duomenis būtų galima nustatyti užfiksuotos dokumentuose ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Rekvizitai yra buhalterinės apskaitos turinio elementai, todėl jie turi atspindėti realiai įvykusią ūkinę operaciją, t. y. turi būti tikri. UAB „G.“ buhalterinėje apskaitoje fiksavo kviečių įsigijimą už 36774,42 Eur (38 priedas) pagal UAB „A.“ 2017 m. liepos mėn. išrašytas 7 PVM sąskaitas faktūras, tačiau (duomenys neskelbtini) įmonė Z/S „R.“ neigia gabenusi prekes, reiškia ūkinės operacijos dokumentuose nurodytomis sąlygomis neįvyko. UAB „A.“ vardu išrašytos sąskaitos buvo surašytos tik formaliai, UAB „G.“ buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas – grūdų įsigijimą iš UAB „A.“ pagal 7 PVM sąskaitas faktūras, iš viso 36774,42 Eur (su PVM) sumai, todėl nepagrįstai atskaitė 6382 Eur pirkimo PVM (t. 14, b. l. 121–152).

Iš 2019-10-25 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „P.“ matyti, kad pagal tyrimui pateiktų dokumentų duomenis nustatyta, kad pagal 2017 m. liepos ir rugsėjo mėn. šešias PVM sąskaitas faktūras UAB „P.“ apskaitė 171,44 tonų kviečių ir rapso pirkimus iš UAB „A.“ už 34 105,48 Eur ir 7 162,14 Eur PVM, iš viso už 41 267,62 Eur (58 priedas). Nustatyta, kad tyrimui pateiktais CMR važtaraščiais bendrovė pagrindė 2017 m. liepos mėn. įsigytų kviečių transportavimą. Tyrimui pateiktų dokumentų ir apskaitos registrų duomenimis UAB „P.“ grynaisiais pinigais sumokėjo UAB „A.“ 21 735,52 (58A priedas). Su kasos išlaidų orderiais pateikti UAB „A.“ pinigų priėmimo kvitai, patvirtinantys gautas iš bendrovės grynųjų pinigų įplaukas. 2018-03-31 UAB „P.“ buvo skolinga UAB „A.“ 19 532,10 Eur (58 priedas).

Tyrimo metu atlikus UAB „A.“ dokumentų priešpriešinį patikrinimą (IT Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad:

UAB „A.“ pardavimų duomenys sutampa su UAB „P.“ pirkimų duomenimis. UAB „A.“ pateikė visų PVM sąskaitose faktūrose fiksuotų grūdų transportavimą patvirtinančius CMR važtaraščius, tame skaičiuje ir UAB „P.“ nepateiktus. Tačiau UAB „A.“ pateikti duomenys apie atsiskaitymus už grūdus nesutampa su UAB „P.“ duomenimis. UAB „A.“ pateiktų dokumentų ir apskaitos registrų duomenimis, UAB „P.“ grynaisiais pinigais sumokėjo 34 735,52 Eur ir 2018-03-31 įmonei buvo skolinga 6 532,10 Eur. Nustatyta, kad UAB „A.“ į kasos pajamas papildomai įtraukė 2017-07-13 kasos pajamų orderį AS Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksavo 13 000 Eur grynųjų pinigų įplaukas iš UAB „P.“. Su kasos orderiu UAB „A.“ pateikė 2017-07-13 pinigų priėmimo kvitą AS Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame už sumokėtus pinigus pasirašė UAB „P.“ direktorius A. L., o už gautus – UAB „A.“ direktorius V. S. (59 priedas);

tyrimo metu nustatyta, kad pagal 2017 m. liepos mėn. sąskaitas faktūras: 2017-07-03 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-07-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-07-07 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017-07-10 Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „P.“ fiksavo 123,46 t kviečių pirkimus iš UAB „A.“ už 18 272,08 Eur ir 3 837,13 Eur PVM, iš viso už 22 109,21 Eur. Prie nurodytų sąskaitų faktūrų pateikti CMR važtaraščiai: 2017-07-03 Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-07-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-07-07 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-07-10 Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose fiksuoti kviečių pervežimai. CMR-uose nurodytas krovinio siuntėjas UAB „A.“, gavėjas – UAB „P.“, krovinio vežėjas Z/S R., transporto priemonė – Scania (duomenys neskelbtini) ir priekaba (duomenys neskelbtini), vairuotojas nežinomas, kviečių pervežimai fiksuoti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) (60 priedas).

Pagal Latvijos Respublikos Generalinės prokuratūros pateiktą informaciją nustatyta, kad:

transporto priemonių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) savininku laikotarpiu nuo 2017-07-01 iki 2017-08-10 buvo registruotas Z/S R.;

S. B. 2018-12-07 apklausos metu parodė, kad laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-03-01 ji buvo Z/S R. savininkė ir vadovė, ūkis užsiima grūdų auginimu ir transporto paslaugų teikimu, įmonėje buvo įdarbinti trys darbuotojai; Z/S R. nuosavybės teise priklauso ir savo veikloje naudoja krovininį automobilį SCANIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat S. B. parodė, kad apskaitą įmonėje tvarkė ji pati ir gali teigti, jog sandoriai su UAB „P.“ nevyko: pagal CMR: 2017-07-03 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-07-03 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-07-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-07-07 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-07-10 Nr. (duomenys neskelbtini), kur siuntėjas UAB „A.“, o gavėjas UAB „P.“, Z/S R. transporto paslaugų nevykdė ir todėl buhalterijoje nėra dokumentų, susijusių su šia Lietuvos įmone. Pagal liudytojos parodymus, Z/S R. atliko tik vieną pervežimą, kuris nurodytas CMR 2017-08-09 Nr. (duomenys neskelbtini), pervežimą atliko jų vairuotojas A. Š. ir CMR 23 eilutėje yra jo parašas; transporto paslaugą užsakė A. L., su kuriuo ji bendravo tik el. paštu. Tačiau už minėtą sandorį nebuvo sumokėta ir ji neišrašė sąskaitos, nes A. L. jai neatsakė kas apmokės sąskaitą. S. B. parodė, kad kartu su CMR 2017-08-09 Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas jai atvežė dar dvidešimt CMR, pagal kuriuos ji pateikė kainų pasiūlymą, nekreipdama dėmesio į CMR nurodytas datas, tačiau vėliau, žiūrėdama pagal datas, nustatė, kad CMR nurodytų maršrutų nėra krovininio automobilio GPS sistemoje, todėl apie tai pranešė A. L. ir po to su juo daugiau nekontaktavo;

S. B. pateikė jos susirašinėjimą el. paštu su A. L., maršruto ataskaitas iš GPS sistemos ir CMR, kuriuos jai atvežė vairuotojas kartu su CMR 2017-08-09 Nr. (duomenys neskelbtini).

Pagal ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenis, 2017 m. liepos mėn. CMR važtaraščiuose nurodyti tikrovės neatspindintys duomenys, apie vežėjo Z/S R. vykdytus kviečių pervežimus. Todėl nustatyta, kad UAB „A.“ pagal 2017 m. liepos mėn. sąskaitas faktūras 123,46 t kviečių bendrovei „P.“ nepardavė, o bendrovė jų nenupirko. Tik buvo surašyti dokumentai, kuriuose užfiksuoti tikrovės neatspindintys duomenys.

Išrašytuose dokumentuose – PVM sąskaitose faktūrose užfiksuoti ir į apskaitą 2017 metais įtraukti tikrovės neatitinkantys duomenys apie įsigytas iš UAB „A.“ 123,46 t kviečių už 18 272,08 Eur ir 3 837,13 Eur PVM, iš viso už 22 109,21 Eur. Realiai minėtos ūkinės operacijos neįvyko, bendrovė kviečių iš UAB „A.“ nepirko, o tik buvo surašyti dokumentai – PVM sąskaitos faktūros, kuriuose užfiksuoti neteisingi rekvizitai. Įforminus tikrovės neatitinkančius dokumentus, UAB „P.“ nepagrįstai į PVM atskaitą įtraukė 3 837 Eur pirkimo PVM.

Dėl to UAB „P.“ nesivadovauta 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu) ir 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto (vienas iš privalomų rekvizitų – ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turinys) reikalavimai (t. 14, b. l. 69–120).

Specialistė I. D. paaiškino, kad CMR yra tarptautinis transporto važtaraštis. Yra atvejų, kai įmonės CMR išrašo prekes gabenant Lietuvoje, tačiau teisės aktai to nereikalauja. Būtinas transporto važtaraštis, kuris patvirtina ūkinės operacijos turinį, įvykusį faktą, tačiau tai yra papildomas dokumentas. Buhalterinės apskaitos įstatyme nėra kalbama apie važtaraščius, todėl negali pasakyti, kiek toks dokumentas turi būti saugomas. Važtaraštis nėra buhalterinės apskaitos dokumentas, tai yra papildomas dokumentas, kuris parodo įvykusį prekių gabenimą. Konstatuoti, kad netinkamai tvarkoma buhalterinė apskaita galima jeigu nėra išsaugomi privalomi buhalterinės apskaitos dokumentai. Važtaraščio neišsaugojimas nereiškia, kad buvo netinkamai tvarkoma buhalterinė apskaita.

UAB „A.“ buvo pateikti dauguma dokumentų, išskyrus dalį kasos išlaidų orderių, kasos pajamų orderių dėl paskolų gavimo įnešimo. Pagrinde UAB „A.“ atsiskaitinėdavo grynaisiais pinigais. Išvados lentelėje yra fiksuota, kokios paskolos buvo suteiktos ir kokiai sumai, be to, kokiai sumai nėra suteikta. Be šių suteiktų paskolų vyko atsiskaitymai tarp įmonių. Nėra paskolų, nėra pinigų įnešimų, nėra bankinių pavedimų, tačiau atsiskaitoma pagal kasos knygą. Pagal kasos dokumentus buvo įnešimai į kasą. Buvo įneštos paskolos dėl atsiskaitymų, buvo iš banko išimti grynieji pinigai ir įnešti į kasą. Kad gavo ar suteikė paskolas įmonė turi VMI pateikti deklaraciją apie iš fizinių asmenų gautas ir grąžintas paskolas. Dėl suteiktų ir grąžintų paskolų už 2017 metus UAB „A.“ pateikė deklaraciją 0711 formą, tačiau duomenys nebuvo teisingi, nes pagal dokumentus buvo rastos gražintų ir gautų paskolų sumos, kurios skyrėsi nuo VMI pateiktos deklaracijos apie juridinių asmenų iš fizinių asmenų gautas ir jiems suteiktas paskolas, bei jiems grąžintas paskolos. Pagal dokumentus sutikrinant duomenis su deklaracija pateikti duomenys nesutapo. Įmonė privalo deklaruoti apie gautas paskolas ir apie gražintas paskolas. Patikrinus dokumentus su VMI pateikta deklaracija, duomenys nesutapo. Pagal apskaitos registrus V. S. UAB „A.“ suteikė paskolų už 239 010 eurų. O pagal deklaraciją buvo suteikta paskolų už 164 010 eurų už 2017 metus. Gražinta pagal dokumentus 24 280 eurų, o deklaracijoje nurodyta 1780 eurų. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad už 2018 metus deklaracija nebuvo pateikta apie gautas ir gražintas paskolas. Deklaracija buvo pateikta po išvados surašymo už 2018 metus. Vėliau pateiktos deklaracijos nevertino, nes išvada jau buvo surašyta. 2018 metais gautas paskolas nustatė pagal Kasos knygą. Bendrovė 2018 metais gavo paskolų iš V. S. už 828 500 eurų, grąžino 452 150 eurų ir tie duomenys tyrimo metu nebuvo pateikti, t. y. deklaracija nebuvo pateikta. Paskolų sutartys už 2018 metus ir 2017 metus buvo ne visos pateiktos. Pinigų įnešimai fiksavosi kasos knygoje pagal orderius. Pagal kasos knygą buvo nustatyta, kad tiek pajamų orderiai dėl paskolų įnešimo į kasą, tiek grąžinant paskolas - išlaidų orderiai, pateikti ne visi. Paskolų sutartys turi būti surašytos, nes patvirtina ūkinės operacijos turinį ir jos sudarymo aplinkybes. Bankiniais pavedimais paskolos nebuvo suteiktos. Išvadoje taip pat teigiama, kad ne visos V. S. paskolų sutartys UAB „A.“ buvo pateiktos. Paskolos sutartis nėra buhalterinės apskaitos dokumentas. Jei ūkinės - finansinės operacijos grindžiamos pirminiais dokumentais, bet nėra išsaugota paskolos sutartis, tai nevertinama kaip buhalterinės apskaitos pažeidimas. Išvadoje yra teigiama, kad nėra pateikta paskolos sutartis, tačiau nėra išvados, kad yra pažeidimas. Sutartyje yra numatomos visos paskolos sandorio sudarymo aplinkybės. Jos nuomone, įmonė turi būti suinteresuota išsaugoti dokumentus norėdama apsaugoti savo įmonės sandorių aplinkybes.

Gynėjui advokatui pacitavus specialisto išvados duomenis (6 lapas) apie UAB „A.“ paskolos gavimo įforminimą, specialistė paaiškino, kad pastebėjus aptartus faktus, jie buvo užfiksuoti išvadoje. Išvados duomenis vertina prokuroras, teismas. Dėl grynųjų pinigų įnešimo taip pat nėra pažeidimo. Jos nuomone teismas turi įvertinti, ar V. S. suteiktos paskolos, kurios viršija 3 000 eurų, ir jei suteiktos grynais pinigais, turėjo būti įformintos notarine forma. Jai nežinoma Aukščiausiojo teismo pozicija, kokias pasekmes dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais sukuria tai, kad atsiskaitymas virš 2000 eurų yra vykdomas notarine sutartimi.

Taip pat ji nustatė, kad su UAB „P.“ ir su UAB „G.“ ūkinės operacijos neįvyko. Išvadoje rėmėsi ikiteisminio tyrimo medžiaga, o būtent, vežėjo „R.“ savininkės S. B. apklausa. Be jos parodymų rėmėsi vertindama sandorius, taip pat GPS sistemos duomenimis, kuriuos ši liudytoja pateikė. Pagal šią GPS pateiktą sistemą, tomis dienomis į Lietuvą automobiliai nevyko. Dėl UAB „G.“ išvadą pateikė ji, dėl UAB „ P.“ kitas specialistas. Ji naudojo duomenis, kurie buvo rasti sandoriuose tarp UAB „G.“ ir UAB „A.“. Duomenis, rastus tiriant UAB „P.“, ji taip pat naudojo rašydama savo išvadą.

UAB „B. B. C.“ sandoriai su UAB „A.“ nevyko. Tai paliudijo ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. J.. UAB „B. B. C.“ buhalterinę apskaitą ji tyrė. Buvo atliekamas priešpriešinis tyrimas. Jo metu UAB „B. B. C.“ pateikė apskaitos registrus, tačiau jokie apskaitos dokumentai nebuvo pateikti. Iš priešpriešinės informacijos buvo nustatyta, kad UAB „B. B. C.“ buvo pirkimai iš SIA „C. L.“. Pagal registrus buvo matyti, kad UAB „B. B. C.“ su (duomenys neskelbtini) įmone neatsiskaitė. UAB „B. B. C.“ registruose matėsi, kad yra mažesni grūdų kiekiai, nei buvo įforminti pardavimuose UAB „A.“. UAB „B. B. C.“ 2017 m. pirmą pusmetį veiklos nevykdė. Tai buvo nustatyta pagal deklaracijas, kadangi buvo nurodytos nereikšmingos pirkimo sumos. UAB „B. B. C.“ nesumokėjo 75 822 eurų PVM. Tai buvo suma atitinkanti ir didesnė nei buvo nurodyta PVM sąskaitose faktūrose, išrašytose dėl pardavimų UAB „A.“. UAB „B. B. C.“ deklaravo PVM pardavimą, tačiau nesumokėjo. O UAB „A.“ įtraukė į apskaitą tą sumą. UAB „B. B. C.“ pardavimą UAB „A.“ įformino dvigubai didesne kaina nei buvo užfiksuotas įsigijimas. Atkreiptinas dėmesys dėl to, kad tokiu būdu galima įmonei padidinti PVM atskaitą. UAB „B. B. C.“ išrašė sąskaitas didesnėms, nei ji deklaravo pardavimo PVM ir jo nesumokėjo. Tarp UAB „B. B. C.“ ir UAB „A.“ atsiskaitymai vyko grynaisiais pinigais. Kad UAB „A.“ grynųjų piniginių lėšų gaudavo iš paskolų negalima nustatyti, nes buvo įnešami iš banko gauti pinigai, be to, kasoje buvo dideli grynųjų pinigų likučiai. Po išvados surašymo UAB „A.“ buvo papildomai pateikusi kasos pajamų ir išlaidų orderius. Kasos knygoje buvo įrašai apie grynaisiais atliktas ūkines operacijas, tačiau nebuvo pateisinančių dokumentų. Iš apskaitos išėmė UAB „B. B. C.“ pirkimus. Pasisakyta, kad sandoris neįvyko tarp UAB „A.“ ir UAB „B. B. C.“. Nebuvo galima nustatyti, kuriai konkrečiai įmonei buvo parduota, nes įmonių buvo daugiau. Pirkimo atvejai, kuriais UAB „A.“ pirko iš UAB „B. B. C.“ grūdus yra atvaizduoti UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentais – sąskaitomis faktūromis, atsiskaitymo dokumentais. Tačiau išvadoje nurodyta, kad sandoriai su UAB „B. B. C.“ neįvyko, nes direktorius R. J. nežinojo apie veiklą, P. įdarbintas fiktyviai, nepateikti dokumentai, įmonė 2018 metais neteikė deklaracijų. Prekių pirkėjas turi įsitikinti įmonės patikimumu, turi pasitikrinti informaciją apie pardavėją, turi kreiptis į mokesčių inspekciją, žiūrėti viešą informaciją. Įmonės direktorius turi būti atsakingas ir rūpestingas. Negali pasakyti, koks teisės aktas reglamentuoja įmonės vadovo pareigą pasitikrinti, ar pardavėjas tinkamai deklaravo mokesčius, ar pardavėjo direktorius tinkamai atlieka savo pareigas. Ji mano, kad pirkėjas turi teisinę pareigą tikrinti pardavėjo sumokėtus mokesčius ir direktoriaus veiklos tinkamumą. Tačiau pirkėjas turi galimybę patikrinti kitų ūkio subjektų teikiamas PVM deklaracijas ir jų teisingumą, nes VMI duomenų bazėje yra tam tikra pateikta vieša informacija, kuri leidžia matyti kitų ūkio subjektų tam tikrus duomenis. Pavyzdžiui UAB „A.“ galėjo rekvizituose pasitikrinti, kokias funkcijas atlieka direktorius R. J.. UAB „A.“ taip pat galėjo pasitikrinti, ar P. įdarbintas fiktyviai, ar ne. Dėl grūdų pardavimo kainų, tai pardavimo sandorio metu pelnas gaunamas iš antkainio. Nėra tokio teisės akto, kuris reglamentuoja galimus antkainius parduodant grūdines kultūras.

Specialistė pateikusi UAB „A.“ duomenis iš VMI i.SAF duomenų bazės paaiškino, kad jei gaunamos sąskaitos faktūros, tai matyti, iš kokių įmonių buvo pirkimai. Jei pardavimo sąskaitos, tai matyti, kam buvo parduotos paslaugos arba produkcija. VMI iš šio registro gali matyti, kas ir ką pardavė, pagal kokias sąskaitas faktūras, už kokias sumas, taip pat numeriai. Šiame registre pačių sąskaitų faktūrų nėra.

Į papildomai užduodamus klausimus specialistė I. D. paaiškino, kad klausimo dėl apskaitos politikos ji netyrė, nes šis klausimas nesusijęs su byla. Pagal buhalterinės apskaitos įstatymą dėl apskaitos organizavimo yra atsakingas subjekto vadovas. Ar užtenka, kad sutartis dėl apskaitos tvarkymo sudaryta su kitu subjektu, turėtų vertinti teismas. Jei buvo sudaryta sutartis su buhalterine firma, tai reiškia, kad vadovas organizavo, tačiau ar tinkamai, sprendžia teismas.

Tiesioginio teisės akto, numatančio pareigą tikrinti verslo partnerį, nėra, tačiau Pridėtinės vertės mokesčių įstatyme ir Pelno mokesčių įstatyme yra nustatyta, kad atskaityti PVM ir pripažinti sąnaudas galima tik pagal juridinę galią turinčius dokumentus. Jei įmonė turi dokumentą, tai dar nereiškia, kad turi teisę į PVM apskaitą, jeigu įrodymų visuma leidžia teigti, kad ūkinė operacija neįvyko ar jos turinys yra ne toks. Būtina įsitikinti, kad ūkinės operacijos turinys atitinka tikrovę ir ta operacija turi įvykti būtent tarp sandorio dalyvių, kurie nurodyti dokumentuose. Jei operacija tikra, pareiga tikrinti verslo partnerį nenumatyta.

Važtaraštis nėra apskaitos dokumentas, tačiau jis atspindi prekės gabenimo aplinkybes, jis kaip ir patvirtina sutartį ir yra pridedamas prie sutarties. Dėl transporto paslaugų atlikimo yra sudaroma sutartis, o važtaraštis yra sutarties tęsinys, papildymas dėl paslaugos atlikimo. Įmonės vadovas privalo nusistatyti, kiek metų turėtų būti saugomas šis dokumentas. Archyvarų įsakyme 2011-03-08 Nr. (duomenys neskelbtini) pasakyta, kad nėra numatyta, kiek laiko reikia saugoti važtaraščius, tačiau Dokumentų ir archyvų įstatymo 13 straipsnis numato dokumentų saugojimo terminus, atsižvelgiant į privačių, juridinių asmenų prievolės ir teisės interesus. Pagal šį įstatymą terminą gali nusistatyti pats subjektas. Taip pat yra Kelių transporto kodekso 29 straipsnis.

Jei viena UAB kitai UAB parduoda grūdus, PVM sąskaita faktūra ir apmokėjimą patvirtinantys dokumentai yra pakankami dokumentai tokiam sandoriui įforminti, jei nepaaiškėja kitos aplinkybės. Atlikus tyrimą ir nustačius, kad prekės nebuvo realiai parduotos, daroma atitinkama išvada. Sandoris turi būti realus.

PVM skaičiuojamas kiekvieną mėnesį. Tikrinama kiekvieno mėnesio pardavimo PVM, kiek yra PVM atskaitos ir koks yra mokėtinas PVM. Jei sausio mėnesio gražintinas PVM, o vasario mėnesio mokėtinas PVM, tai išvedamas rezultatas tam mėnesiui. Tada VMI sprendžia, ar įmonei yra grąžinamas PVM, ar įmonė turi susimokėti. Tikrinama pagal pateiktą deklaraciją.

Darydama galutines išvadas dėl UAB „A.“ naudojosi ir išvada dėl UAB „T.“.

Išvados aprašomojoje dalyje yra nurodomi duomenys, kokiais dokumentais buvo disponuojama. Į išvadą yra įrašoma kita išvada jeigu ja naudojamasi. Šiuo konkrečiu atveju tokie duomenys įrašyti. Jei pasinaudojama kita išvada, žiūrima ar sutampa duomenys, ar daromos išvados neprieštarauja kitoms išvadoms, padarytomis kitos specialistės.

Konsultacinėje UAB „V.“ specialisto – auditoriaus Č. M. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „A.“ nurodyta, kad FNTT specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) yra nenuosekli ir surašyta taikant dvigubus ir tarpusavyje prieštaringus kriterijus vertinant pirkimus bei pardavimus, t. y. vertinant UAB „A.“ vykdytų pirkimų realumą naudoti vieni kriterijai, vertinant pardavimų realumą naudoti iš esmės priešingi kriterijai. FNTT specialistė dėl tariamai fiktyvių pardavimų neeliminavo PVM pardavimo sumos iš mokėtinos PVM sumos UAB „A.“ PVM deklaracijose, bei neeliminavo pardavimo sumos iš gautų pardavimo pajamų, nurodytų Pelno mokesčio deklaracijoje. Naudojant vieningą tyrimo metodiką, kokia buvo taikyta vertinant sandorius su UAB „B. B. C.“, minėtos sumos turėjo būti eliminuotos, t. y. sumažinta mokėtina mokesčių suma, vertinant tai, kad ūkinėse operacijose – grūdų pardavimai neįvyko. Specialistei neeliminavus pardavimų UAB „P.“ ir UAB „G.“ sumų iš deklaracijos, darytina išvada, kad tokiu būdu pripažįstama, jog ūkinės operacijos įvyko realiai ir PVM mokėtinos sumos deklaruotos PVM deklaracijose yra pagrįstos. Jau vien dėl šios priežasties išvada apie neįvykusias ūkines operacijas ir dėl to nepagrįstai apskaitytų ir registruotų buhalterinėje apskaitoje operacijų yra nepagrįstos.

UAB „B. B. C.“ mokėtina PVM suma (73 268 Eur) viršija laikotarpio UAB „A.“ PVM atskaitą (54 372 Eur). O tai reiškia, kad ūkinės operacijos tarp UAB „B. B. C.“ ir UAB „A.“ realiai įvyko, nes jokių neatitikimų PVM deklaracijose nenustatyta ir UAB „A.“ PVM atskaita yra mažesnė nei UAB „B. B. C.“ mokėtina PVM suma. Dėl ko darytina išvada, kad nei UAB „B. B. C.“ nei UAB „A.“ dėl PVM neteikė neteisingų duomenų. UAB „A.“ nebuvo atsakinga už prekių gabenimo važtaraščius (2017-03-09, 2017-06-01, 2017-07-03 sutarčių 2.1 punktas), už juos buvo atsakinga UAB „B. B. C.“.

Duomenys apie UAB „A.“ apskaitoje registruotus grūdų kiekius leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įsigyti iš UAB „B. B. C.“ grūdai buvo perparduoti. Jeigu UAB „A.“ nebūtų įsigijusi grūdų iš UAB „B. B. C.“, kurie yra nurodyti šios įmonės išrašytose sąskaitose faktūrose, UAB „A.“ nebūtų turėjusi pakankamai kiekių grūdų parduoti UAB „B.“, UAB „G.“, SIA „A. G.“, UAB „P.“, UAB „A.“, UAB „J. E.“, UAB „Z.“, kooperatyvas „L.“, AS „B.“.

Jeigu yra teigiama, kad pardavimo operacijos galimai neįvyko su UAB „P.“ ir UAB „G.“, tai reikia eliminuoti tą sumą iš UAB „A.“ pardavimų ir deklaracijų. Tačiau tai nebuvo padaryta ir suma neeliminuota.

Važtaraščių trūkumai už kuriuos UAB „A.“ nebuvo atsakinga, nepaneigia ūkinių operacijų realumo. Yra nustatyta, kad UAB „A.“ pardavė grūdus, kuriais realiai disponavo. Be to, vežėjo Z/S „R.“ ūkinės – komercinės veiklos tyrimas nebuvo atliekamas, dėl ko negalima būti tikriems, kad Z/S „R.“ tvirtinimai, kad įmonė nedalyvavo pervežimuose UAB „P.“ ir UAB „G.“ atžvilgiu atitinka tikrovei. Nenustačius fiktyvių operacijų registravimo apskaitoje, negalima tvirtinti, kad iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „A.“ turto, veiklos rezultatų ir įsipareigojimų dydžio nuo 2017-01-01 iki 2018-08-31.

Yra pateiktos 3 sutartys tarp UAB „A.“ ir UAB „B. B. C.“, krovinių važtaraščiai dėl grūdų perdavimo UAB „A.“, PVM sąskaitos faktūros, atsiskaitymą patvirtinantys dokumentai, dėl to galima teigti, kad tarp UAB „A.“ ir UAB „G.“ ir UAB „P.“ realiai įvyko pardavimai, o tarp UAB „A.“ ir UAB „B. B. C.“ realiai įvyko pirkimai. Dėl to, 54 372 Eur suma negali būti traktuojama kaip nesumokėtų mokesčių suma. Auditoriaus atliktas tyrimas leidžia teigti, kad tai pagrįstai atskaityta PVM suma.

Nepagrįsta specialistės išvada dėl 38 838 Eur pelno mokesčio. Auditoriui nustačius, kad pirkimas buvo realus, o vėliau grūdai buvo perparduoti kitiems ūkio subjektams, reiškia, jog UAB „A.“ turėjo pagrindą perparduotų grūdų savikainą (t. y. iš UAB „B. B. C.“ grūdų pirkimo sumą pripažinti sąnaudomis).

UAB „A.“ neišsaugoti kasos pajamų orderiai 213 500 Eur sumai, kaip paskolos gavimas iš vadovo ir kasos išlaidų orderiai 157 500 Eur sumai, kaip paskolos grąžinimas, turi aplaidaus buhalterinio tvarkymo požymių, nes buhalterinėse apskaitos registruose minėtos sumos įregistruotos, o S. pinigine prasme sudaro 56000 Eur. Įvertinus, kad auditoriaus duomenimis V. S. pajamų išlaidų balansas nebuvo tiriamas, nėra pagrindo teigti, kad V. S. negalėjo disponuoti tam tikra pinigų suma. Kita vertus, tam, kad padaryti 854 009,67 Eur apyvartą nebūtina turėti tokią pinigų sumą, atsižvelgiant į pinigų judėjimą, galėjo užtekti ne daugiau kaip 400 000 Eur.

Atliekant tyrimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo nustatyta, kad 2017-02-01 UAB „A.“ įsigijo įrangą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 170 779,40 Eur. Specialistė nuo minėtos įrangos pardavimo apskaičiavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno mokesčio bazę, kaip skirtumą tarp įrangos įsigijimo ir pardavimo kainos. Dėl tos priežasties negalima tvirtinti, kad UAB „A.“ galimai fiktyviai įsigijo minėtą įrangą, nuo kurios bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priskaičiuoti mokesčiai. Dar daugiau, VMI specialistai buvo UAB „A.“ patalpose, apžiūrėjo minėtą įrangą ir konstatavo įrangos faktinį buvimą. Be to, neginčijimas UAB „A.“ įrangos tolimesnis perpardavimas ūkininkui N. M., ŽŪB „Š.“ ir ŽŪB „P.“.

Lygiai kaip ir grūdinių kultūrų pirkimo už 284 065,55 Eur ir gintaro gaminių pirkimo už 3431, 06 Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ realumas nekvestionuojamas, nes FNTT specialistės išvadoje dėl galimai fiktyvaus įsigijimo duomenų nėra. Tuo labiau, UAB „A.“ 2018-08-31 apskaitos duomenimis neskolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kasos išlaidų orderių neišsaugojimas 52058, 11 Eur sumai nuo 2017-09-28 iki 2017-10-30, kurie buvo panaudoti atsiskaitymams su UAB „(duomenys neskelbtini)“, traktuotinas kaip aplaidus buhalterinis tvarkymas.

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) yra tik dalinai ekonomiškai ir faktiškai pagrįsta. Dėl sandorių su UAB „G.“, UAB „P.“ ir UAB „B. B. C.“ ūkinių operacijų vertinimų, tų operacijų atvaizdavimą apskaitoje, priskaičiuotų mokesčių ir nebuvimo galimybės iš dalies nustatyti UAB „A.“ turto, veiklos rezultatų ir įsipareigojimų dydžio, yra ekonomiškai ir faktiškai nepagrįstos (t. 23, b. l. 1–13).

Specialistė I. D. susipažinusi su auditoriaus konsultacine išvada paaiškino, kad su auditoriaus išvada nesutinka ir teigia, kad jos padarytos išvados yra teisingos. Auditoriaus išvados tiek dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek dėl UAB „A.“ yra formalios, formaliai apžiūrėjus dokumentus. Auditorius teigia, kad nepateikta išsami UAB „P.“ ir UAB „G.“ lentelė dėl 54 372 eurų PVM atskaitos. Tačiau iš tiesų detalizacija pateikta išvados 19 priede, kuriame yra aprašyti UAB „A.“ ir UAB „B. B. C.“ sandoriai ir yra surašytos visos sąskaitos bei nurodytos sumos. Yra nurodyta bendra PVM suma bei nurodyta, kokia suma išimama iš PVM atskaitos. Auditoriaus išvadoje nurodyta, kad nenurodyti metodai, kokius ji taikė. Ji mano priešingai, nes metodai išvadoje nurodyti. Auditorius taip pat teigia, kad ji taikė dvigubus ir iš esmės tarpusavyje nesuderinamus kriterijus pirkimo-pardavimo atžvilgiu. Tai yra, kad ji įvertindama UAB „A.“ pirkimą iš UAB „B. B. C.“, išėmė iš PVM atskaitos pirkimus ir išėmė iš sąnaudų įsigijimo sumas, o vertinant pardavimą UAB „P.“ ir UAB „G.“ pasisakė, kad sandoriai neįvyko, todėl UAB „A.“ negalėjo parduoti nei UAB „G.“, nei UAB „P.“ pagal byloje nustatytas aplinkybes, kadangi gabenimus neigia vežėjas. Auditorius išvadoje rašo, kodėl ji iš pardavimų neišėmė pardavimo PVM ir pardavimo vertės. Tai padaryta dėl to, kad PVM įstatyme nustatyta, jog pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jei PVM mokėtojas turi PVM sąskaitą faktūrą. O Pelno mokesčio įstatyme nustatyta, kad sąnaudos pripažįstamos pagrįstomis tik juridinę galią turinčiais dokumentais. Kas liečia pardavimo pajamas, tai nei Pelno mokesčio įstatyme, nei PVM įstatyme nėra numatyta, kaip tos sąskaitos turi būti įforminamos ir apie ūkinės operacijos turinį nieko nemini. Pagal Pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio nuostatas, Lietuvos vieneto bazėje yra visos Lietuvos Respublikoje ar užsienyje gautos pajamos. Nesvarbu kokiu būdu - ar teisėtu, ar neteisėtu būdu yra gautos pajamos, pinigai yra sumokėti ir pagal išvadą UAB „P. ir UAB „G.“ nepaneigė pinigų sumokėjimo fakto. Pajamos yra gautos, įstatymas nenumato pajamų neįvertinimo galimybės.

Dėl važtaraščių gabenant grūdus iš UAB „A.“ į UAB „P.“ ir UAB „G.“ yra tik formaliai pasisakyta auditoriaus išvadoje. Priešingai, ji vertino visą turimą informaciją. Įmonė „R.“ neigia grūdų gabenimą. Yra dar rašoma, kad UAB „B. B. C.“ mokėtina PVM suma yra didesnė nei UAB „A.“ atskaita ir pasisakoma, kad sandoriai realiai įvyko, kad jokių PVM deklaracijose neatitikimų nėra. Ji nori pažymėti, kad „B. B. C.“ deklaravo pardavimo PVM, tačiau mokesčių inspekcijai deklaruoto PVM nesumokėjo. Tai yra svarbu. Dar auditoriaus išvadoje pasisakoma dėl UAB „B. B. C.“ važtaraščių. Jų yra tik tam tikra dalis, o jos išvadoje yra išdėstytos visos aplinkybės dėl įsigijimo iš UAB „B. B. C.“.

Specialistas Č. M. paaiškino, kad jo išvada yra dėl UAB „A.“ sandorių su UAB „G.“ ir UAB „P.“. UAB „A.“ pardavė grūdus šioms bendrovėms. UAB „A.“ jokios mokestinės naudos negautų jei rodytų fiktyvius grūdų pardavimo sandorius su minėtomis įmonėmis. Jei registruojamas pardavimas, tai registruojami mokėtini mokesčiai. O jei registruojami mokėtini mokesčiai, tai įmonė prisiima papildomą prievolę mokėti mokesčius. Jei sandoris fiktyvus įmonė, papildomai prisiima sau mokėtiną prievolę. Dažniausiai priešingai praktikoje pasitaiko, galimi fiktyvūs pirkimo sandoriai. Jo nuomone UAB „A.“ pardavimo sandoriai su UAB „G.“ ir UAB „P.“ buvo tinkamai atspindėti apskaitoje. Nei jo, nei FNTT tyrime trūkumai apskaitos dalyje nenustatyti. Apskaitos registrai, apskaitos duomenys buvo tinkamai įregistruoti pagal pirminius dokumentus. Šiuo atveju pirminiai dokumentai yra pardavimo sąskaitos faktūros, atsiskaitymai, kurie buvo daugiausia grynais pinigais. Grynųjų pinigų pirminiai dokumentai yra kasos orderiai. Nei dėl sąskaitų faktūrų registravimo, nei dėl atsiskaitymo registravimo trūkumų nenustatyta. Dėl UAB „A.“ sandorių su UAB „G.“ ir UAB „P.“ yra visi pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai ir jie tinkamai suvesti į registrus. Buhalterinė apskaita susideda iš dviejų dalykų - pirminis apskaitos dokumentas ir jų registravimas apskaitos registruose. UAB „G.“ ir UAB „P.“ buvo atlikti pardavimai. Ir FNTT ir jo tyrime nustatyti 6 pardavimo sandoriai UAB „P.“ ir 13 pardavimo operacijų su UAB „G.“. Specialistė mano, kad dalis tų sandorių įforminti kaip tariami sandoriai, nors apskaitos dokumentams, jų registrams specialistė trūkumų nenustatė.

Auditoriaus Č. M. nuomone specialistė sandorius su UAB „G.“ ir UAB „P.“ vertina kaip fiktyvius dėl trūkumų surašant važtaraščius. Jo įsitikinimu važtaraščių nebuvimas ar klaida važtaraščiuose nėra pakankamas pagrindas sandorį pripažinti fiktyviu, nes sandoris grindžiamas ne vien tik transportavimo operacijomis. Kalbant apie grūdus yra keletas stadijų - grūdų pirkimas, sandėliavimas, transportavimas, pardavimas. Buvo nustatyta, kad Latvijos transporto įmonė „R.“ nepatvirtino transportavimo fakto. Tačiau vežėjo „R.“ ūkinė komercinė veikla nebuvo tiriama, todėl nesant pakankamai duomenų nėra pagrindo teigti, kad „R.“ neatliko transportavimo. Pasitaiko atvejų, kad liudytojai teikia melagingus parodymus siekdami mokestinės ar kitos naudos. Šiuo atveju jokios prasmės ir logikos rodyti fiktyvų pardavimą nebuvo, nes įmonė parduodama grūdus prisiėmė mokesčių naštą. Ir tai, kad važtaraštis klaidingas ar vežėjas kažko nepatvirtino, nesudaro pagrindo teigti, kad gabenimas neįvyko. Jo nuomone, turi būti tikrinama, ar buvo grūdai, kurie buvo parduoti, ar įmonė disponavo grūdais, kurie buvo parduoti. Antras ryškus faktas – atsiskaitymai. Jei atsiskaitymai įvyko, tai įrodymų visuma patvirtina, kad sandoriai įvyko. Jei būtų teigiama, kad įmonė „R.“ grūdų nevežė, tačiau grūdai vis tiek buvo nuvežti, tai būtų galima sakyti, kad buvo panaudotas kitas vežėjas, tik apiformintas kaip „R.“. Tokių atvejų būna ypač tuomet, kada kontrahentai nenori atskleisti savo kontrahentui duomenų apie galutinį produkto gavėją, jei veikia tarpininkai. Pavyzdžiui, tarpininkas perparduoda grūdus kažkokiam ūkininkui bei nenori važtaraštyje nurodyti galutinio naudos gavėjo, nes nėra prasmės vežti grūdus į tarpinį sandėlį, o paskui iš tarpinio sandėlio vežti galutiniam vartotojui. Jeigu galutinis vartotojas yra kažkoks ūkininkas ir vienas važtaraščio egzempliorius lieka UAB „A.“, tai UAB „A.“ matys pagal važtaraštį galutinį vartotoją ir kitą kartą gali atsisakyti tarpininko. Tokiais tarpininkais galėjo būti UAB „G.“ ir UAB „P.“. Įvertinus, kad UAB „G.“ ir UAB „P.“ buvo atsakingi už transportavimą, tai jie turėjo motyvą nerodyti galutinio vartotojo duomenų ir tą važtaraštį suklastoti. Todėl mano, kad dėl to UAB „A.“ negali būti atsakinga. UAB „A.“ grūdus pardavė iš savo sandėlio, o kaip grūdai buvo nugabenti kokiam nors galutiniam vartotojui, nėra UAB „A.“ atsakomybė. UAB „G.“ ir UAB „P.“ yra grūdų pirkėjai ir jie užsakinėjo transporto įmonę, todėl pardavėjas – UAB „A.“, neturi teisinės pareigos reikalauti, kad prekės pirkėjas pateiktų sutartis su vežėju ar patikrinti, kokį vežėją užsakė pirkėjas. Kalbant iš valstybės interesų pusės, tai mokesčio administravimo įstatymas nenumato jokių prievolių tikrinti kontrahentą ir nėra tokių galimybių. Kiekvienas ūkio subjektas turi savo prievoles ir privalo jas vykdyti. Jei FNTT savo išvadoje nustatė, kad pardavimai pagal 4 PVM sąskaitas faktūras su UAB „P.“ ir pagal 7 sąskaitas su UAB „G.“ galimai neįvyko, jo įsitikinimu turėjo būti eliminuotos PVM pardavimo sumos, išmokėtos UAB „A.“. Tai turėjo padaryti mokesčių administratorius arba FNTT specialistė. Kai UAB „A.“ pirko, galimai fiktyviai, iš UAB „B. B. C.“ tai FNTT specialistė eliminavo visą PVM sumą pirkimo sąskaitose faktūrose ir visą sąnaudų sumą skaičiuojant pelną. Todėl teigiant, kad UAB „A.“ galimai fiktyviai parduoda tuos pačius grūdus, reikia naudotis tuo pačiu nuoseklumu, nes jei operacija fiktyvi ir į apskaitą ji įtraukta apgaulingai, ūkinė operacija turi būti pašalinta iš apskaitos, iš deklaravimo, nes ji apskritai neįvyko. Kadangi taip nebuvo padaryta, jo nuomone, taikomi dvigubi standartai sprendžiant tą patį klausimą. Specialistė konstatuoja, kad pagal fiktyvias sąskaitas deklaruoti mokesčiai turi būti mokami.

Šiuo atveju į auditoriaus teiginius specialistė I. D. paaiškino, kad dėl PVM atskaitos ir dėl pajamų pripažinimo yra numatytos išimtys. PVM mokėtojas turi turėti PVM sąskaitą faktūrą, kuri turi atitikti visus teisės reikalavimus. Dėl sąnaudų, tai yra Pelno mokesčių įstatymo 11 straipsnis, kuriame pasisakyta apie minėtas sąskaitas. Vyriausybė patvirtino mokesčių apskaičiavimo tvarką. Taigi mokesčių apskaičiavimui yra naudojami pardavimo sąskaita faktūra, pirkimo sąskaita faktūra. Jei specialistė padarė išvada, kad pardavimas neįvyko, tai reiškia pardavimo sąskaita faktūra neegzistuoja. Skaičiuoti mokesčius panaudojant fiktyvų dokumentą nėra teisinio pagrindo. Pagrindas apskaičiuoti mokesčius ir yra pardavimo sąskaitos faktūros. Pagal Pelno mokesčių įstatymo 4 straipsnį, pajamomis yra laikomos visos uždirbtos pajamos. Nėra įstatyme nuostatų į teisėtai ar neteisėtai uždirbtas pajamos. Specialistas konstatavo, kad UAB „G.“ ir UAB „P.“ vardu pinigai gauti. Tai reiškia pajamos buvo gautos. Ji teigia, kad sandoriai tarp UAB „A.“ ir UAB „G.“, tarp UAB „A.“ ir UAB „P.“ dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis neįvyko. Yra dokumentai, kad pinigai sumokėti, grūdai nupirkti, tačiau realiai sandorių tarp šitų įmonių nėra. Nežiūrint į tai, pagal jos nurodytus įstatymus mokesčiai vis tiek turi būti apskaičiuoti.

Į specialistės I. D. teiginius Č. M. paaiškino, kad nėra norminių aktų, leidžiančių remtis suklastotais dokumentais ir skaičiuoti mokestinę bazę. Jeigu įmonė sandorį įtraukė į apskaitą, įregistravo pajamas, reiškia įmonė įsitikinusi, kad sandoris įvyko. Tačiau tvirtinat, kad sandoris neįvyko, susidaro situacija, kad mokesčiai skaičiuojami pagal fiktyvius dokumentus. Jeigu įmonė realiai uždirba pajamas, tačiau pajamų neparodo savo apskaitoje, tai tokiu atveju mokesčiai apskaičiuojami. Dėl UAB „B. B. C.“ sandorių su UAB „A.“ specialistė teigia, kad sandoriai buvo fiktyvūs, nes UAB „B. B. C.“ buvo įgijusi mažiau grūdų nei pardavė UAB „A.“. Taip pat specialistė nustatė, kad nebuvo rasta UAB „B. B. C.“ visų buhalterinės apskaitos dokumentų. Šiuo atveju grūdų pirkėjas –UAB „A.“ neturi pareigos ar teisinių priemonių įsitikinti, iš kur pardavėjas UAB „B. B. C.“ buvo įgijęs grūdus. Nuo 2016 metų įvesta išmanioji mokesčių sistema i.SAF. Toje sistemoje atskleidžiami visi sandoriai. Kiekvienas ūkio subjektas pasibaigus mėnesiui į i.SAF turi pateikti visas pirkimo ir pardavimo ūkines operacijas ir pateikti registrus. Naudojantis i.SAF gali būti atliekamas kryžminis patikrinimas. Tiek UAB „A.“, tiek UAB „B. B. C.“ tinkamai deklaravo ir pateikė mokesčių administratoriui išsamią ir tinkamą informaciją apie pirkimą ir pardavimą. Jeigu nupirktas daiktas, kaip yra nagrinėjamu atveju, vėliau buvo perparduotas kitiems subjektams, iš kurių tik dėl UAB „G.“ ir UAB „P.“ kilo abejonės, kad sandoriai buvo realūs, įrodo, kad iš tiesų ta grūdų masė buvo realiai įgyta. Specialisto išvados 10 lape aprašytas kiekių balansas. Yra nurodyta, kad iš UAB „B. B. C.“ nupirkta 1445 tonos bei toks pat kiekis grūdų buvo perparduotas kitoms įmonėms. FNTT specialistė pripažino, kad 8 iš 10 pirkėjų buvo realūs, tačiau nustatė, kad UAB „B. B. C.“ pardavė daugiau grūdų nei buvo pas juos apskaityta apskaitoje. Susidarė situacija, kai UAB „B. B. C.“ pardavė tai ko neturėjo. Reiškia, įmonė sau kenkia nerodydama sau naudingo pirkimo dėl mokestinės naudos t. y. galimos atskaitos iš visų savo pirkimų sandorių. Tai visiškai nelogiškas veiksmas, nes įmonė negali kenkti savo interesams. Todėl darytina išvada, kad dėl UAB „B. B. C.“ vadovo aplaidumo ne visos pirkimo sąskaitos buvo įtrauktos į apskaitą. FNTT specialistė neatliko visų UAB „B. B. C.“ kontrahentų kryžminio patikrinimo. Buvo apsiribota tik tuo, kad specialistei nebuvo pateiktos grūdų įsigijimo sąskaitos. Šioje byloje yra aktualus klausimas dėl UAB „A.“ atsakomybės. UAB „A.“ nupirko grūdus iš UAB „B. B. C.“, kuri sumokėjo ne visus mokesčius. Už tai UAB „A.“ vadovas negali būti atsakingas. FNTT specialistė sako, kad UAB „A.“ praranda teisę į PVM atskaitą. Ir ši teisė atimama vien tuo pagrindu, kad UAB „B. B. C.“ nesumokėjo mokesčių. UAB „A.“ pilnai apskaitė, deklaravo ir sumokėjo visus privalomus mokesčius. Jei pripažinti, kad UAB „A.“ realiai įsigijo iš UAB „B. B. C.“ nurodytą grūdų kiekį, tai FNTT specialistės paskaičiuota PVM nepriemokos suma, pelno mokesčio nepriemokos suma yra nepagrįstos.

Mokesčiams apskaičiuoti yra naudojamas pagrindinis dokumentas, kurio pagrindu Pelno mokesčio ir PVM įstatymas gali būti taikomi – tai yra 2002-05-29 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 780 patvirtintos mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklės. Iš to dokumento aišku, kokių dokumentų pagrindu apskaičiuojami ir priskaičiuojami mokesčiai. Tame dokumente nėra nuostatų, kad mokesčiai priskaičiuojami fiktyvių dokumentų pagrindu. Tame dokumente yra nurodoma, kokių dokumentų pagrindu skaičiuojami mokesčiai, kada tas dokumentas turi būti išrašomas.

Analizavo, iš ko UAB „B. B. C.“ pirko grūdus. Tai – (duomenys neskelbtini) įmonė. Buvo taikomas nulinis PVM tarifas. PVM atžvilgiu intereso nėra, tačiau Pelno mokesčio prasme interesas yra, nes jei įmonė neregistruoja pirkimo sąskaitos, kad ir su nuliniu tarifu, praranda teisę į sąnaudas, o tai yra 15 procentų.

Už grūdų gabenimą buvo atsakinga UAB „B. B. C.“. Faktinių duomenų apie apmokėjimą vežėjams už transportuojamus grūdus iš UAB „B. B. C.“, duomenų nerado. Sutarties 4.2 punkte ir rašoma, kad pirkėjas iš pardavėjo išsiveža perkamus grūdus savo lėšomis. Dokumentų tarpe nerado faktinių dokumentų, patvirtinančių transporto priemonių užsakymą ir apmokėjimų. Reiškia, UAB „A.“ už pervežimus nemokėjo ir transporto neužsakinėjo. CMR važtaraščio trūkumas nepaneigia operacijos realumo. Tai yra vienas iš įrodymų, tačiau ūkinės operacijos tikrumas tikrinamas ne vien tuo aspektu. Jei UAB „A.“ pirkimai ir pardavimai buvo realūs UAB „A.“ turėjo pagrindą perparduotų grūdų savikainą pripažinti sąnaudomis.

FNTT specialistė nustatė, kad trūksta dalies dokumentų, susijusių su paskolų teikimu UAB „A.“. Pagrindinis pinigų skolintojas buvo direktorius V. S.. Matyti, kad pinigai įtraukti į apskaitą ir panaudoti. Pinigų pajamavimas neturi kelti abejonių apgaulės prasme. Dokumentų neišsaugojimas yra aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo požymis. Jei būtų nustatyta, kad V. S. turi neigiamą savo pajamų-išlaidų balansą, kad jis sandorius finansavo iš nenustatyto šaltinio, kad negalėjo disponuoti tokia pinigų suma, tai tada būtų galima suabejoti kasos operacijų tikrumu. Jei tokio tyrimo nėra ir nėra nustatyta, kad V. S., kaip fizinis asmuo, neturėjo teisėtų, deklaruotų pinigų šaltinių, tai nėra pagrindo ir abejoti apskaitoje įregistruotomis kasos operacijomis, pagal kurias V. S. įneša stambias pinigų sumas į kasą įmonės veiklai finansuoti. Suteikta ar gauta paskola bendrovei turi būti deklaruojama. Deklaracijos nepateikimas yra administracinio pažeidimo dalykas.

Dėl pateikto kaltinimo UAB „T.“ direktorei G. S. įrodymų vertinimo

G. S. pareikšto kaltinimo esmė yra ta, jog ji, būdama UAB „T.“ direktorė, nepateikė į apskaitą įtraukti dalies ūkinių operacijų, paslėpė apskaitos dokumentus, gautus iš apskaitą tvarkiusios bendrovės buhalterės, tokiu būdu buvo siekiama apsunkinti bendrovės veiklos nustatymą ir mokėtinus mokesčius. Dėl nustatytų pažeidimų, nesant dokumentų ir registrų, finansinių atskaitomybių, negalima nustatyti bendrovės pajamų ir sąnaudų, visų įvykusių ūkinių finansinių operacijų, todėl iš dalies negalima nustatyti UAB „T.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros nuo 2017-01-01 iki 2018-05-07.

Iš tiesų, už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą atsako asmuo, kuris pagal darbo (paslaugų) sutartį buvo atsakingas už apskaitos tvarkymą – buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė. Tačiau šiuo nagrinėjamu atveju UAB „T.“ buhalterinės apskaitos dokumentai, nutraukus apskaitos tvarkymo sutartį, buvo grąžinti UAB „T.“ direktorei G. S..

Iš bylos duomenų matyti, kad Panevėžio apygardos teismas 2018-03-22 nutartimi (įsiteisėjo 2018-04-26 Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus nutartį) iškėlė UAB „T.“ bankroto bylą. Bankrutuojančios UAB „T.“ bankroto administratoriumi buvo paskirta A. G.. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri su UAB „T.“ 2014-04-29 sudarė buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė informaciją, kad dėl didelio dokumentų kiekio, buhalterinės apskaitos dokumentai UAB „T.“ direktoriui buvo atiduodami nuolat, t. y. kas mėnesį ar du, kai tik užsipildydavo dokumentų segtuvai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtą apskaitos sutartį su UAB „T.“ nutraukė 2018-06-19, o visus likusius apskaitos dokumentus atidavė UAB „T.“ direktorei G. S. (t. 14, b. l. 181, 182–184). Iš esmės tas pačias aplinkybes patvirtino ir liudytojos D. B. bei R. G.. Jos nurodė, kad visada įmonių dokumentus stengiasi kuo greičiau grąžinti įmonių vadovams, dokumentų nekaupia. R. G. taip pat nurodė, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sudaryta tarpusavio bendradarbiavimo sutartis, pagal kurią viena įmonė gali padėti kitai įmonei tvarkant įmonės kliento finansinę apskaitą. Šią aplinkybę patvirtina 2016-11-24 paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Teikėjas) perįgaliojama teikti buhalterinės apskaitos paslaugas gavėjo (UAB „(duomenys neskelbtini)“) klientams (t. 14, b. l. 185–187). Be to, pagal tyrimui pateiktas sąskaitas faktūras UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugos buvo apmokėtos iki 2017-10-01 (t. 4, b. l. 64), o PVM deklaracijos už 2018 metų sausio–kovo mėnesį pateiktos per išorinį vartotoją R. G. (t. 4, b. l. 66). Todėl nėra pagrindo vertinti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkant UAB „T.“ buhalterinę apskaitą buvo pažeistos buhalterinės apskaitos tvarkymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygos. Nėra pagrindo abejoti ir tuo, ar G. S. apskritai buvo suinteresuota žinoti, kurios įmonės darbuotoja – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar UAB „(duomenys neskelbtini)“, tvarko apskaitą. UAB „T.“ dokumentai buvo pristatomi buhalterei D. B., kuri dar nuo 2016 metų, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, tvarkė UAB „T.“ buhalterinę apskaitą. Nežiūrint į tai, kad Panevėžio apygardos teismo 2019-04-12 nuosprendžiu G. S. buvo pripažinta kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl UAB „T.“ apgaulingos apskaitos tvarkymo 2015–2016 metais, o UAB „T.“ apskaitą tuo laikotarpiu taip pat tvarkė D. B., direktorė G. S., 2017-02-14 pradėjus ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), nenutraukė sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasitikėjo D. B. ir toliau leido jai tvarkyti UAB „T.“ buhalterinę apskaitą, kas tik patvirtina, kad iki sutarties nutraukimo 2018-06-19, kuomet UAB „T.“ 2018-03-22 buvo iškelta bankroto byla, UAB „T.“ direktorė G. S. dėl buhalterinės apskaitos tinkamo tvarkymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar D. B. pastabų neturėjo. Aplinkybė, kad perduodant ir grąžinant apskaitos dokumentus nebuvo surašomi dokumentų perdavimo aktai arba jie buvo surašyti, tačiau yra neišsaugoti, nešalina G. S. kaltės. Teismo nuomone, G. S., kaip UAB „T.“ direktorė, turėjo teisę reikalauti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad perdavimo aktai būtų rašomi, o atsisakius surašyti dokumentus, atsisakyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų sudarant sutartį su kita, apskaitos tvarkymo paslaugas teikiančia, įmone. Be to, UAB „T.“ steigėja buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o šios įmonės direktorė R. G. anksčiau užėmė ir UAB „T.“ direktorės pareigas. Taigi vertinant pirmiau aptartus duomenis, yra pagrindas išvadai, kad D. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikė sudarytos sutarties ir visiško pasitikėjimo pagrindu.

Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad G. S. dokumentus bankroto administratorei pateikė per tris kartus, t. y. 2018-07-04 (29 segtuvai iš 2292 lapų), 2018-08-21 (6 segtuvai iš 373 lapų) (t. 3, b. l. 91–96) ir 2018-09-05 dokumentus už 2014–2018 metus (30 bylų iš 1972 lapų) (t. 1, b. l. 140). Tačiau 2018-09-17 BUAB „T.“ bankroto administratorė A. G. informavo FNTT, kad buvusi direktorė G. S. iki 2018-09-17 neperdavė bankroto administratorei visų UAB „T.“ dokumentų. Tarp jos perduotų dalies UAB „T.“ dokumentų jai nepavyko rasti nė vieno dokumento, susijusio su bendrovėmis UAB „G.“, UAB „P.“, UAB „A.“ už 2017-01-01–2018-08-31 laikotarpį. Bankroto administratorei taip pat nebuvo perduotos didžiosios knygos už 2017 m. ir 2018 m. bei apskaitos registrai (t. 3, b. l. 85). Iš esmės tuos pačius parodymus A. G. teikė apklausos teisme metu. Savo ruožtu, G. S. 2018-09-19 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo metu FNTT pareigūną informavo, kad neturi UAB „T.“ dokumentų, nes dokumentai yra perduoti UAB „T.“ bankroto administratorei A. G.. Apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrąžino dalies UAB „T.“ dokumentų, G. S. nei FNTT pareigūnui, nei bankroto administratoriui, nenurodė. FNTT pareigūnas 2018-09-18 taip pat teikė reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti UAB „T.“ dokumentus, tačiau gavo atsakymą, kad visi apskaitos dokumentai, kuriuos turėjo, buvo atiduoti UAB „T.“ direktorei G. S.. Be to, dėl didelio dokumentų kiekio, buhalterinės apskaitos dokumentai UAB „T.“ direktoriui buvo atiduodami nuolat, t. y. kas mėnesį ar du, kai tik užsipildydavo dokumentų segtuvai (t. 3, b. l. 82, 83, t. 14, b. l. 181, 182–184). Byloje negalima daryti išvados, kad A. G. perdavė FNTT pareigūnams mažiau dokumentų nei gavo iš G. S.. Bylos duomenys patvirtina, kad G. S. 2018-07-04, 2018-08-21 ir 2018-09-05 perdavė A. G. 65 segtuvus iš 4637 lapų, o VMI iš A. G. gavo 48 bylas iš 6492 lapų, t. y. A. G. perdavė daugiau, nei buvo gavusi iš G. S.. Dėl šių neatitikimų A. G. paaiškino, kad G. S. nebuvo sunumeravusi kuro čekių, todėl dokumentų skaičius padidėjo. Atkreiptinas dėmesys, kad perduodant dokumentus, jų perdavimo aktuose buvo surašyti dokumentų pavadinimai. Iš jų matyti, kad A. G. teiginiai, jog G. S. neperdavė nė vieno dokumento, susijusio su bendrovėmis UAB „G.“, UAB „P.“, UAB „A.“ už 2017-01-01–2018-08-31 laikotarpį, didžiosios knygos už 2017 m. ir 2018 m. bei apskaitos registrai, yra teisingi. Taigi vertindamas šiuos duomenis, teismas daro išvadą, kad UAB „T.“ buhalterinės apskaitos dokumentai buvo grąžinti direktorei G. S..

Baudžiamoji atsakomybė kyla tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiuos duomenis turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015 ir kt.).

Įvertinęs FNTT specialistės išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų UAB „T.“ direktorės G. S. padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, teismas daro išvadą, kad UAB „T.“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Teismas pripažįsta, kad G. S. tyčia pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalį, 19 straipsnio 1 ir 2 dalis, 21 straipsnio 1 ir 2 dalis, 1995-12-05 Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 (nauja redakcija 2004-03-30 Nr. IX-2084) 12 straipsnio 1 dalį, nes ji nepateikė į apskaitą įtraukti dalies ūkinių operacijų, paslėpė apskaitos dokumentus, gautus iš apskaitą tvarkiusios bendrovės buhalterės, nenustatė dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarkos, neužtikrino dokumentų saugumo, neišsaugojo bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų nuo 2017-01-01 iki 2018-05-07 apskaitos registrų, 2017 m. ir 2018 m. didžiosios knygos, pajamų/sąnaudų suvestinės, mokėtinų ir gautinų sumų registrų metų pabaigai, kasos knygos, ilgalaikio turto apskaitos dokumentų, atskaitingų asmenų avanso apyskaitos, atsargų – grūdinių kultūrų apyvartų žiniaraščių (sandėlio apskaitos registrai), atsargų nurašymo aktų, inventorizacijos dokumentų (inventorizacijos aprašai, inventorizacijos ir buhalterinių likučių sutikrinimo žiniaraščiai, inventorizacijos aktai), nepateikė finansinės ataskaitos (į kurias duomenys surašomi iš apskaitos registrų), todėl apskaitos informacija buvo nepalyginama ir neišsami, ir šių apskaitos dokumentų nepateikė nei tyrimui, nei pagal 2018-03-22 teismo nutartį iškėlus bankroto bylą UAB „T.“ paskirtai bankroto administratorei, nes nuo patikrinimo nuslėpė ir tyrimui nepateikė į UAB „A.“ apskaitą įtrauktos bendrovės „T.“ 2017 m. išrašytos 21 PVM sąskaitos faktūros dėl grūdų minėtai bendrovei pardavimo.

Teismas šioje dalyje tikslina G. S. pareikšto kaltinimo apimtį, nes G. S. tyrimui nepateikė ne 25 PVM sąskaitų faktūrų, o 21 (t. 4, b. l. 111–131). Pagal pateiktus i.SAF registro duomenis iš 21 sąskaitos faktūros į registrą buvo įtrauktos 19 sąskaitų faktūrų (t. 22, b. l. 124). Tačiau ne visi duomenys i.SAF registre atitinka duomenis sąskaitose. PVM sąskaitos faktūros, serija GPAR Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytos 2017-01-23, sąskaitoje nurodytos prekės kaina 6 049,82 Eur atitinka i.SAF nurodytą, tačiau pagal i.SAF registruota ne sąskaita faktūra, serija GPAR Nr. (duomenys neskelbtini), o sąskaita Nr. GPAR (duomenys neskelbtini). PVM sąskaitos faktūros, serija GPAR Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytos 2017-01-24, sąskaitoje nurodytos prekės kaina 11 650,92 Eur atitinka i.SAF nurodytą, tačiau pagal i.SAF registruota ne sąskaita faktūra, serija GPAR Nr. (duomenys neskelbtini), o sąskaita Nr. GPAR (duomenys neskelbtini). PVM sąskaitos faktūros, serija GPAR Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytos 2017-01-25, sąskaitoje nurodytos prekės kaina 12 001,68 Eur atitinka i.SAF nurodytą, tačiau pagal i.SAF registruota ne sąskaita faktūra, serija GPAR Nr. (duomenys neskelbtini), o sąskaita Nr. GPAR (duomenys neskelbtini). PVM sąskaitos faktūros, serija GPAR Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytos 2017-03-01, sąskaitoje nurodytos prekės kaina 6 515,04 Eur atitinka i.SAF nurodytą, tačiau pagal i.SAF sąskaita registruota ne pirkėjui UAB „A.“, o H. T.. PVM sąskaitos faktūros, serija GPAR Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytos 2017-03-15, sąskaitoje nurodytos prekės kaina 6 185,16 Eur atitinka i.SAF nurodytą, tačiau pagal i.SAF sąskaita registruota ne pirkėjui UAB „A.“, o taip pat H. T.. Be to, dauguma i.SAF registruotų sąskaitų užregistruotos neįtraukiant paskutinių dviejų sąskaitos skaičių. Taigi vertinant šiuos duomenis aplinkybė, kad sąskaitos buvo įtrauktos į i.SAF registrą, o vėliau buvo rastos UAB „A.“ ofise, nešalina G. S. atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir nesuponuoja išvados, kad jos veika galėtų būti kvalifikuojama pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Kaip minėta, G. S. be aptartų sąskaitų nepateikė kitų registrų, kasos dokumentų, didžiosios knygos ir kitų dokumentų.

Dėl šių tyčia padarytų pažeidimų kilo padariniai – negalima iš dalies nustatyti UAB „T.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, ar struktūros nuo 2017-01-01 iki 2018-05-07. Ši G. S. padaryta veika atitinka ir yra teisingai kvalifikuojama pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija).

G. S. pateiktame kaltinime taip pat padaryta klaida, nurodant, kad ji pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas (nuostatų turinys kaltinime pateiktas). Iš tiesų, pagal 12 straipsnio 1 dalies turinį, išdėstytą kaltinime, matyti, kad turėjo būti nurodyta, jog pažeistas ne Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas, o 1995-12-05 Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 (nauja redakcija 2004-03-30 Nr. IX-2084) 12 straipsnio 1 dalis. Ši klaida ištaisytina.

Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „T.“ metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2017 metus pateikė neteisingus duomenis apie apmokestinamąsias pajamas ir nedeklaravo 78 898 Eur apmokestinamojo pelno, nedeklaravo ir nesumokėjo 11 835 Eur pelno mokesčio bei PVM deklaracijose pateikė klaidingus duomenis apie apskaičiuotą pardavimo PVM ir atskaitomą pirkimo PVM, todėl į biudžetą nesumokėtų mokesčių (PVM, pelno) suma yra 21 268 Eur. Dėl to, kas buvo nustatyta, G. S. pateiktame kaltinime nurodyta, jog ji siekė, kad nebūtų nustatyta bendrovės veikla ir mokėtini mokesčiai, nepateikė apskaitos dokumentų apskaitą tvarkiusiam asmeniui, todėl UAB „T.“ PVM deklaracijose nepagrįstai buvo atskaityta 8 265 Eur pirkimo PVM ir nedeklaruotas 1 168 Eur pardavimo PVM, dėl to į valstybės biudžetą nesumokėtas 9 433 Eur PVM. Bei 2017-01-01–2017-12-31 laikotarpiu UAB „T.“ už parduotas prekes gavus 378 044 Eur pajamų, patyrus 299 146 Eur sąnaudų, priskiriamų leidžiamiems atskaitymams, tačiau neapskaičiavo ir nedeklaravo 11 835 Eur pelno mokesčio metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2017 metus. Todėl kaltinime pateiktas teiginys – siekis apsunkinti bendrovės veiklos nustatymą ir mokėtinus mokesčius rodo ne ką kitą, o kaltininko tyčią taip elgtis. Iš bylos duomenų matyti, kad PVM sąskaitos faktūros buvo registruotos VMI i.SAF sistemoje, tačiau šis faktas neeliminuoja galimybės veikti neteisėtu būdu, tačiau sudaro pagrindą išvadoms dėl galimybės nuslėpti mokesčius. Kaip matyti, nei UAB „T.“, nei G. S. nekaltinami pagal BK 220 straipsnį, nes, akivaizdu, kad prokuratūra priėjo išvadą dėl tyčios sąmoningai teikti VMI žinomai neteisingus duomenis nebuvimo G. S. veiksmuose.

Dėl pateikto kaltinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui S. S. įrodymų vertinimo

S. S. pareikšto kaltinimo dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ esmė yra ta, jog jis, kaip bendrovės vadovas, nenustatė dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarkos, neužtikrino dokumentų saugumo, neišsaugojo bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų ir nepateikė jų tyrimui, be to, nuo patikrinimo nuslėpė ir tyrimui nepateikė į UAB „A.“ apskaitą įtrauktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, kuriomis įformintas įrangos pardavimas UAB „A.“ už 170 779,40 Eur, taip pat nuo patikrinimo nuslėpė ir tyrimui nepateikė į UAB „A.“ apskaitą įtrauktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, kuriomis įformino 794,78 tonų kviečių ir sojos pupelių pardavimą UAB „A.“ už 125 576,84 Eur sumą, bei priešpriešinio tyrimo metu nustačius, kad UAB „A.“ už pateiktas prekes bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ grynaisiais pinigais pagal kasos pajamų orderius ir pinigų priėmimo kvitus sumokėjo iš viso 451 313,36 Eur, o nepateikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygų, kasos dokumentų, avansinių apyskaitų, nebuvo galima nustatyti, ar minėti grynieji pinigai buvo įnešti į kasą ir panaudoti bendrovės veikloje.

Taip pat jis, siekdamas kad nebūtų nustatyta bendrovės veikla ir mokėtini mokesčiai, laikotarpiu 2017-01-01–2017-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduotas prekes ir ilgalaikį turtą gavus 428 949 Eur pajamų, nepateikė apskaitos dokumentų apskaitą tvarkiusiam asmeniui, todėl nebuvo apskaičiuota ir deklaruota 49 979 Eur pelno mokesčio metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2017 metus, nepagrįstai į PVM atskaitą buvo įtraukta 45 982 EUR pirkimo PVM ir nedeklaruota 673 EUR pardavimo PVM, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ į biudžetą nesumokėjo 46 655 EUR PVM ir 49 979 EUR pelno mokesčio.

Dėl šių nustatytų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2018-08-31.

Byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” direktorius nuo 2015-12-22 iki šiol yra S. S.. Pagal 2017-02-01 Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2017-02-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui nepateikė jokių buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų. Kaip paaiškino S. S. – dokumentai buvo pagrobti. Taip pat nustatyta, kad metinė Pelno mokesčio deklaracija (duomenys neskelbtini) už 2017 m. pateikta tuščia, o už 2018 m. nepateikta. PVM deklaracijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė iki 2018-02-12, deklaracija nepateikta tik už 2018 m. sausio mėn. PVM deklaracijose deklaruotas pardavimo PVM bei atskaitomas pirkimo PVM. Duomenų bazės duomenimis, deklaracijos teiktos per išorinį vartotoją R. G.. Atlikus kratas UAB „A.“ patalpose ir S. S. gyvenamosiose patalpose buvo rasta UAB „T.“ vardu išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kuriose pirkėjas nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“, D. M. vardu išrašyta PVM sąskaita faktūra, kurioje pirkėjas nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ar šios sąskaitos įtrauktos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrus, nustatyti negalima, nes, kaip jau minėta, nepateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrai. UAB „A.“ atlikto priešpriešinio tyrimo metu nustatyta, kad į UAB „A.“ apskaitą įtrauktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos 5 PVM sąskaitos faktūros, kuriomis įformintas įrangos pardavimas UAB „A.“ už 170 779,40 Eur. Taip pat UAB „A.“ pateiktų dokumentų duomenimis, 2017 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitomis faktūromis įformino 794,78 t kviečių ir sojos pupelių pardavimą UAB „A.“ už 103 782,40 Eur, PVM 217 94,44 Eur, iš viso už 125 576,84 Eur. Kratos metu UAB „A.“ patalpose rasti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašyti pinigų priėmimo kvitai. Pagal tyrimo metu kratų ir priešpriešinių tyrimų metu rastas PVM sąskaitas faktūras nustatyta, kad 2017 m. kovo mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai sumažino mokėtiną į biudžetą PVM. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. PVM deklaracijose pateikusi klaidingus duomenis apie atskaitomą pirkimo PVM, nepagrįstai atskaitė 45 982 Eur pirkimo PVM ir nedeklaravo 673 Eur pardavimo PVM, dėl to į biudžetą nesumokėjo 46 655 Eur PVM (45 982 Eur + 673 Eur).

Taip pat iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų PVM deklaracijų, tyrimo metu atliktų priešpriešinių patikrinimų, kratos metu surinktos informacijos nustatyta, kad laikotarpiu 2017-01-01–2017-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduotas prekes ir ilgalaikį turtą gavo 428 949 Eur pajamų (vertintas ilgalaikio turo pardavimo rezultatas – pelnas), patyrė 95 755 Eur sąnaudų, priskiriamų leidžiamiems atskaitymams, tačiau neapskaičiavo ir nedeklaravo 49 979 Eur pelno mokesčio. UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinėje Pelno mokesčio deklaracijoje už 2017 m. pateikė neteisingus duomenis, t. y. nedeklaravo 333 194 Eur apmokestinamojo pelno, nedeklaravo ir nesumokėjo 49 979 Eur Pelno mokesčio.

Byloje surinktų duomenų vertinimui yra svarbios UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų dingimo aplinkybės. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad S. S. 2018-09-14 (gautas 2018-09-19) ir 2018-11-17 (gautas 2018-11-21) įteikti reikalavimai pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus. S. S. 2018-11-29 pateikė paaiškinimą, kad dokumentai dingo ir jis jų neranda (t. 2, b. l. 70–72). Iš Panevėžio AVPK pateiktų dokumentų dėl vagystės byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2018-11-28 G. S. parašė pareiškimą policijai dėl vagystės iš automobilio MB E200 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pareiškime ji nurodė, kad buvo pavogtas krepšys su dokumentais, planšetė. Apklausos 2018-11-28 protokole G. S. nurodė, kad pasigedo UAB „A.” priklausančių dokumentų, kurie buvo krepšyje. Kokie tai dokumentai, ji nežino, įvardins jos vyras S. (t. 16, b. l. 102–113). Teisme G. S. paaiškino, kad važiuodama apsipirkti matė krepšį, tačiau manė, kad jame vyro sportinė apranga. Įvertinus G. S. ir S. S. pateiktus paaiškinimus dokumentų dingimo klausimu, darytina išvada, kad jie yra nenuoseklūs. S. S. kitą dieną po pranešimo apie vagystę pateikė paaiškinimą, kad dokumentai dingo, jų neranda. Apie pareiškimą policijai S. S. nenurodė. G. S., teisme paaiškinusi, kad važiuojant apsipirkti ji maniusi, jog krepšyje yra sportinė apranga, tačiau policijai apie ją nenurodė, nurodė, kad krepšyje buvo UAB „A.“ apskaitos dokumentai. Abejonių kelia ir tai, kad į automobilį nebuvo įsilaužta, jis buvo atrakintas, nors G. S. nurodė, kad nueidama pulteliu užrakino automobilį ir įjungė signalizaciją. Todėl teismas daro išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai buvo sąmoningai paslėpti, siekiant kaltinime nurodyto rezultato – bendrovės veiklos ir mokėtinų mokesčių apsunkinto nustatymo. Tokio rezultato S. S. siekė, nes vertinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorius su UAB „A.“ nebuvo nustatyta, kad tarpusavio sandoriai neįvyko. Tačiau S. S., nepateikdamas (paslėpdamas) apskaitos dokumentų, o UAB „A.“ taip pat nepateikdama transporto važtaraščių, susijusių su šių įmonių sandoriais, pagal kuriuos būtų galima tirti sandorius, nustatyti vežėjus, nurodytus gabenimo maršrutus, apklausti vairuotojus ir pan., tyčia sudarė kliūtis nustatyti (patikrinti), ar prekės buvo gabenamos realiai, ar ne, iš kur jos įsigytos, kam parduotos ir pan., t. y. S. S. turėjo motyvą nuslėpti dokumentus, kad nebūtų nustatyta, ar sandoriai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „A.“ realiai įvyko. Ūkinės-finansinės veiklos tyrimą atlikusi specialistė pateikė išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapskaičiavo ir nedeklaravo 49 979 Eur pelno mokesčio. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2017 m. pateikė neteisingus duomenis, t. y. nedeklaravo 333 194 Eur apmokestinamojo pelno, nedeklaravo ir nesumokėjo 49 979 Eur pelno mokesčio, nepagrįstai sumažino mokėtiną į biudžetą, nepagrįstai atskaitė 45 982 Eur pirkimo PVM ir nedeklaravo 673 Eur pardavimo PVM, dėl to į biudžetą nesumokėjo 46 655 Eur PVM (45 982 Eur + 673 Eur).

Bylos duomenys taip pat rodo, kad krata pas S. S. buvo atlikta 2018-09-19, be to, įteiktas reikalavimas pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus, todėl S. S., suvokdamas, kad gali būti nustatyti pažeidimai, tyčia paslėpė dokumentus, kurie pagal įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusios buhalterės parodymus, buvo grąžinti S. S.. Tai, kad nebuvo surašomi dokumentų perdavimo aktai, nėra buhalterės atsakomybė. Už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą atsako įmonės vadovas, todėl būtent jis turėjo pareigą reikalauti, kad atitinkami aktai būtų surašomi. Kita vertus, sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį lemiamą reikšmę turi tai, kaip faktiškai buvo užtikrinamas tinkamas buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimas. Šiuo atveju, kvalifikuojant S. S. veiką pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, yra įrodyta, kad dokumentai buvo nepateikti būtent dėl to, jog įmonės vadovas netinkamai organizavo įmonės buhalterinę apskaitą ir tai darė tyčia. Taigi, siekdamas palankesnės teisinės padėties S. S. nutyli aktualius duomenis, kurie byloja, jog jis netinkamai organizavo įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko kaltinime nurodyti dokumentai, atitinkamos knygos, apskaitos registrai ir nebuvo išsaugoti. Šiuo atveju, dokumentų priėmimo-perdavimo aktų surašymas niekaip nebūtų ištaisęs bendrovėje egzistavusios buhalterinės padėties.

Nors konsultacinėje UAB „V.“ specialisto – auditoriaus Č. M. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę atskaityti pirkimo PVM, nes tai klaidos – neišsaugotų, bet vėliau atstatytų PVM sąskaitų faktūrų –pasekmė, su šiomis auditoriaus išvadomis teismas nesutinka vertindamas dokumentų dingimo aplinkybes, kurias teismas vertina priešingai nei auditorius bei specialistės paaiškinimus, kad auditoriaus išvados dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra formalios, be to, pagal dingusių ar visiškai, ar iš dalies sugadintų apskaitos dokumentų apskaitos registrų atkūrimo taisykles yra numatyta, kad jei nėra išsaugoti registrai, turi būti atstatyti registrai – pirkėjai, tiekėjai, kasa, bankas. Visa apskaita turi būti atstatyta. Šiuo atveju yra nepateikti ne tik pirkimo, bet ir pardavimo dokumentai. Be to, vertinant prielaidą, kad yra atstatytos ir pateiktos visos sąskaitos, kad sandoriai yra realiai įvykę, tai pagal auditoriaus apskaičiavimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo 20 761,62 Eur pelno mokesčio, t. y. tiek specialistė, tiek auditorius patvirtina, kad įmonė turėjo pelno, tačiau jo nedeklaravo.

Taigi dėl šių tyčia padarytų pažeidimų kilo padariniai – negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, ar struktūros nuo 2017-01-01 iki 2018-08-31. Ši S. S. padaryta veika atitinka ir yra teisingai kvalifikuojama pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija).

S. S. pateiktame kaltinime taip pat padaryta klaida nurodant, kad jis pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas (nuostatų turinys kaltinime pateiktas). Iš tiesų, pagal 12 straipsnio 1 dalies turinį, išdėstytą kaltinime, matyti, kad turėjo būti nurodyta, jog pažeistas ne Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas, o 1995-12-05 Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 (nauja redakcija 2004-03-30 Nr. IX-2084) 12 straipsnio 1 dalis. Ši klaida ištaisytina.

Dėl pateiktų kaltinimų V. S., S. S., G. V. ir UAB „A.“ įrodymų vertinimo

UAB „A.“, S. S., V. S. ir G. V. pareikšto kaltinimo esmė yra ta, jog klastojant apskaitos dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, kasos išlaidų orderių formas, siekiant UAB „A.“ naudai sumažinti mokėtinus mokesčius, surašant apskaitos dokumentuose žinomai neteisingus duomenis apie neįvykusias ūkines operacijas buvo apgaulingai tvarkoma UAB „A.“ buhalterinė apskaita, kuri pasireiškė tuo, kad paskolų įnešimas į kasą buvo įformintas žinomai suklastotais kasos pajamų orderiais, nors realiai pinigų bendrovei neskolinant, į bendrovės apskaitą įtraukiant tariamus grūdinės produkcijos pirkimus ir pardavimus, apskaitoje užfiksavus tikrovės neatitinkančius duomenis, realiai grūdinės produkcijos iš UAB „B. B. C.“ neperkant ir UAB „G.“ bei UAB „P.“ neparduodant, ir pinigų pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras bendrovei negaunant. Taip UAB „A.“ padidino PVM atskaitą ir atitinkamais laikotarpiais nepagrįstai atskaitė 54 372 Eur pirkimo PVM, mokėtino į valstybės biudžetą, taip pat Pelno mokesčio deklaracijoje už 2017 metus, pateiktoje 2018-07-24, deklaravus apskaitoje fiksuotų neįvykusių ūkinių operacijų iš UAB „B. B. C.“ grūdinių kultūrų įsigijimą už 258 916 Eur sumą neleidžiamiems atskaitymams, todėl neteisingai deklaravo ir išvengė 38 838 Eur pelno mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą.

Tyrimo metu nustatyta, kad 2017-01-01–2018-08-31 laikotarpiu UAB „A.“ kasos knygose fiksuoti grynųjų pinigų įnešimai į kasą, kaip UAB „A.“ direktoriaus V. S. suteiktos paskolos. Paskolų sutartys tyrimui pateiktos 833 917 Eur sumai, nepateiktos 233 592,67 Eur sumai. Tyrimui taip pat nepateikti 2017-01-01–2018-08-31 laikotarpio kasos išlaidų orderiai dėl 157 500 Eur paskolų grąžinimo.

Tyrimo metu atkreiptas dėmesys, kad UAB „A.“ įformino paskolos gavimą grynaisiais pinigais į kasą iš direktoriaus V. S., nors 2017 m. 07, 08, 09, 10, 12 mėn., 2018 m. 04, 05 mėn. atitinkamomis dienomis kasos knygoje fiksuotas gana reikšmingas grynųjų pinigų likutis kasoje (6 priedas) (pvz.: 2017 m. liepos 4 d. fiksuota 3 000 Eur paskola, o likutis kasoje dienos pradžioje 41 727,95 Eur, pabaigoje 44 727,95 Eur, 2017-07-21 įneša 3 000 Eur, o likutis dienos pradžioje 66 771,12, dienos pabaigoje 87 871,12 Eur; 2017-08-25 įneša 2 450 Eur, o likutis dienos pradžioje 131 694 Eur, dienos pabaigoje 134 113,34 Eur ir t. t.). Tokia pat situacija yra ir su grynųjų pinigų įnešimu iš banko sąskaitos į kasą – tomis pačiomis dienomis į kasą įnešami iš banko sąskaitos išimti grynieji pinigai, nors pinigų likutis kasoje gana reikšmingas. Taip pat nustatyta atvejų, kai tą pačią dieną įformintas paskolos suteikimas ir grąžinimas tai pačiai sumai: 2018-04-05, 2018-04-13 į kasą įnešta 20 000 Eur paskola ir grąžinta 20 000 Eur, 2018-04-20 į kasą įnešta 20 000 Eur ir tą pačią dieną grąžinta 20 000 Eur. Tyrimui pateiktos 833 917 Eur paskolų sutartys –ne notarinės, o 233 592,37 Eur sumai sutartys nepateiktos. UAB „A.“ tyrimui nepateikė kasos pajamų ir išlaidų orderių, paskolos sutarčių, duomenys deklaracijoje (FR0711) apie 2017 m. suteiktas ir grąžintas paskolas skiriasi, už 2018 m. deklaracija (FR0711) nepateikta, todėl tyrimo metu nebuvo galima nustatyti iš V. S. gautų ir jam grąžintų paskolų teisingumo.

Pirmiausia teismas vertina UAB „A.“ grūdų įsigijimo sandorius su UAB „B. B. C.“. Iš tiesų, pagal pateiktus dokumentus (sutartis, sąskaitas faktūras, kasos išlaidų ir pajamų orderius) matyti, kad 2017 m. liepos–rugsėjo mėnesiais UAB „A.“ įgijo iš UAB „B. B. C.“ 1442,319 t kviečių, už juos sumokėdama 313 287,94 Eur grynaisiais pinigais. UAB „A.“ dėl šių sandorių pateikė 2017-03-09 sutartį, pasirašytą J. R. ir R. J. bei 2017-06-01 ir 2017-07-03 sutartis, pasirašytas V. S. ir G. V.. Sutartyse 4.1., 4.2. punktuose numatyta, kad pirkėjas (UAB „A.“) prekes pasiima savo lėšomis iš pardavėjo sandėlių.

Tačiau byloje ištirti duomenys patvirtina, kad UAB „A.“ ir UAB „B. B. C.“ sandoriai yra fiktyvūs ir štai dėl ko:

UAB „B. B. C.“ pardavė UAB „A.“ kviečių daugiau nei buvo įgijusi ir pagaminusi. Specialisto išvadoje nurodyti skaičiavimai patvirtina, kad UAB „B. B. C.“ sandėlyje buvo apskaityta 953,87 t grūdinių kultūrų, kai tuo tarpu UAB „A.“ pardavė 1 442,319 t, t. y. pardavė 448,449 t daugiau, nei realiai turėjo sandėlyje. Remiantis UAB „B. B. C.“ VMI pateiktų mėnesinių PVM deklaracijų duomenimis, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio iki birželio mėn. šios įmonės veiklos požymių nenustatyta, nes PVM deklaracijoje nedeklaruotas nei pirkimo PVM, nei pardavimo PVM;

UAB „A.“ tariamai parduoti grūdai (902,7278 t) buvo įsigyti iš (duomenys neskelbtini) įmonės SIA „K. L.“ už 149 891,35 Eur, tačiau parduoti už dvigubai didesnę kainą – 313 287,94 Eur. Be to, UAB „B. B. C.“ už prekes (duomenys neskelbtini) įmonei nesumokėjo – fiksuota 149 891,35 Eur skola. Ši aplinkybė paneigia G. V. paaiškinimus, kad jis su (duomenys neskelbtini) įmone atsiskaitė pinigais, gautais iš UAB „A.“ už parduotus grūdus;

VMI pateiktų deklaracijų duomenimis, UAB „B. B. C.“ PVM deklaracijoje už 2017 m. II pusmetį įsigijimų iš Latvijos įmonės SIA „K. L.“ nedeklaravo. VMI pateiktuose gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registruose UAB „B. B. C.“ įrašė įsigijimus pagal 2017 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėn. (duomenys neskelbtini) įmonės vardu išrašytas sąskaitas tais pačiais mėnesiais UAB „B. B. C.“ įformino pardavimus UAB „A.“;

UAB „B. B. C.“ pateiktoje kasos knygoje fiksuota, kad 2017-12-29 G. V. į šios bendrovės kasą įnešė 254 677,19 Eur ir 187 753,61 Eur grynųjų pinigų. Tačiau UAB „B. B. C.“ direktorius R. J. patvirtino, kad pinigų negavo, realiai įmonės nevaldė, G. V. prašymu pasirašydavo dokumentus, už tai gaudavo alaus;

UAB „B. B. C.“ 2017-12-31 biudžetui liko skolinga 75 822,43 Eur nesumokėto PVM. 2018 m. UAB „B. B. C.“ PVM deklaracijų nebeteikė, 2018-04-14 išregistruota iš PVM mokėtojų registro, o 2019 m. bankrutavo;

Tyrimui pateiktais krovinio važtaraščiais UAB „A.“ pagrindė įsigytų grūdinių kultūrų transportavimą. Daugumoje krovinio važtaraščių nurodytas automobilis Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) tačiau tokie automobiliai neregistruoti VĮ „Regitra“ duomenų bazėje. Trijuose 2017-09-01 krovinio važtaraščiuose nurodytas krovinį gabenęs automobilis Volvo (duomenys neskelbtini) Pagal VĮ Regitra duomenų bazę, šis automobilis registruotas D. Č. vardu. Tyrimo metu buvo peržiūrėti UAB „A.“ pateikti segtuvai su grūdų gabenimo važtaraščiais (ir CMR), tačiau važtaraščių, patvirtinančių grūdų gabenimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „A.“, nėra. Pagal Sodros duomenų bazės informaciją, UAB „B. B. C.“ 2017 m. buvo įdarbinti 6 darbuotojai: R. J. (nuo 2017-01-18 iki 2018-01-25), G. V. (nuo 2017-04-13 iki 2018-01-25) ir G. P. (nuo 2017-05-26 iki 2018-01-25);

liudytojas M. T. ikiteisminio tyrimo metu pirmos apklausos metu neprisiminė aplinkybių, susijusių su UAB „A.“ ir UAB „B. B. C.“ sandoriais. Tačiau po kelių dienų, antrosios apklausos metu prisiminė, kad visuose dokumentuose (krovinio važtaraščiuose, grūdų priėmimo aktuose), parodytuose jam ikiteisminio tyrimo metu, buvo jo parašai. Jo ranka buvo parašytas vardas ir pavardė. Pasirašytus dokumentus atiduodavo komercijos direktoriui Paskačiui, o grūdai likdavo sandėlyje. Kur po to veždavo grūdus, jis nežino. Kaltinamojo G. V. nepažįsta. Įmonės „B. B. C.“ neatsimena;

liudytojas V. P. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad apie sandorius su UAB „P.“ ir UAB „G.“ jis nieko pasakyti negali, nes nieko apie tas įmones nepamena. Apie sandorius su UAB „B. B. C.“ jis nieko nežino, tokio G. V. ir R. J. jis nepažįsta. Tačiau duodamas parodymus teisme nurodė, kad UAB „P.“ ir UAB „G.“ girdėtos įmonės, nes buvo vykdomi sandoriai su tomis įmonėmis. Latvijos pilietį Andį pažįsta. UAB „B. B. C.“ vairuotoją ir savininką G. V. pažįsta. Apklausos metu pagal pavardę G. V. neprisiminė. Parodymus davė po operacijos, po narkozės, todėl galėjo neprisiminti kai kurių aplinkybių, nors po operacijos ir buvo praėję metai;

UAB „A.“ tyrimui nepateikė kasos pajamų ir išlaidų orderių, paskolos sutarčių, duomenys deklaracijoje (FR0711) apie 2017 m. suteiktas ir grąžintas paskolas skiriasi, už 2018 m. deklaracija (FR0711) nepateikta, todėl tyrimo metu nebuvo galima nustatyti iš V. S. gautų ir jam grąžintų paskolų teisingumo. UAB „A.“ deklaracijoje „Juridinių asmenų duomenys apie fiziniams asmenims suteiktas, iš jų gautas ir grąžintas paskolas, įsiskolinimus, susijusius su atskaitingais fiziniais asmenimis, gautas dalyvių įmokas ir apie išmokas užsienio juridiniams asmenims už suteiktas paslaugas“ (FR0711) už 2017 m. pateikė neteisingus duomenis apie iš direktoriaus V. S. gautas ir jam grąžintas paskolas. Pagal 2018-08-22 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktus UAB „A.“ kasos dokumentus 2017-01-01–2018-08-31 laikotarpiu V. S. paskolų įnešimas į kasą įformintas kasos pajamų orderiais 854 009,67 Eur sumai, kasos pajamų orderiai įtraukti į kasos knygas, pateiktas kartu su kasos dokumentais. 2019-12-02 buvo papildomai pateiktos tyrimo laikotarpio kasos knygos, kuriose paskolų įnešimo ir grąžinimo duomenys skiriasi nuo pirminių kasos knygų, tačiau kasos pajamų ir išlaidų orderiai papildomai nepateikti, nepateiktos ir paskolų sutartys. Nustatyta, kad kasos pajamų orderiai nepateikti 213 500 Eur sumai. Pagal tyrimui pateiktus kasos dokumentus UAB „A.“ su UAB „B. B. C.“ atsiskaitė grynaisiais pinigais. Laikotarpiu nuo 2017-06-22 iki 2018-01-04 UAB „A.“ 313 287,97 Eur sumai įformino kasos išlaidų orderius, kuriuose nurodė, kad išduodami pinigai direktoriui V. S.. 2017 m. paskolų gražinimas V. S. įformintas kasos išlaidų orderiu 1 780 Eur sumai, o laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. paskolų grąžinimas įformintas kasos išlaidų orderiais 317 150 Eur sumai, tačiau tyrimui nepateikti 2017-01-01–2018-08-31 laikotarpio kasos išlaidų orderiai dėl 157 500 Eur paskolų grąžinimo;

tyrimui pateiktų apskaitos dokumentų duomenimis, UAB „A.“ 2017 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais įformino PVM sąskaitas faktūras dėl 171,44 t kviečių ir rapsų pardavimo UAB „P.“. Tyrimui pateiktais tarptautiniais krovinio transportavimo važtaraščiais (CMR) pagrindė pardavimo PVM sąskaitose faktūrose nurodytų kviečių ir rapsų transportavimą, tačiau 2017 m. liepos mėn. CMR važtaraščiuose nurodyti tikrovės neatspindintys duomenys apie vežėjo Z/S „R.“ vykdytus kviečių pervežimus. Todėl nustatyta, kad UAB „A.“ pagal 2017 m. liepos mėn. sąskaitas faktūras 123,46 t kviečių bendrovei „P.“ nepardavė, o bendrovė jų nenupirko. Tik buvo surašyti dokumentai, kuriuose užfiksuoti tikrovės neatspindintys duomenys;

tyrimui pateiktų apskaitos dokumentų duomenimis, UAB „A.“ 2017 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais įformino kviečių ir rapsų pardavimą UAB „G.“ už 124 850,27 Eur, tačiau UAB „G.“ CMR-uose nurodytas vežėjas (duomenys neskelbtini) įmonė Z/S „R.“ paneigė kviečių gabenimą iš UAB „A.“ į UAB „G.“ pagal 2017 m. liepos mėn. įformintus CMR.

Taigi vertinant aptartų duomenų visumą, yra pagrindas daryti išvadą, kad tiek UAB „B. B. C.“, tiek UAB „A.“ vedė apgaulingą buhalterinę apskaitą. Byloje surinkti duomenys bei atliktų priešpriešinių patikrinimų duomenys neleidžia visiškai tiksliai nustatyti įmonių pajamų ir sąnaudų, visų įvykusių ūkinių finansinių operacijų teisingumo, jų veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Tik iš dalies sutiktina su argumentais, kad UAB „A.“ neprivalėjo tikrinti kontrahentų ir įsitikinti jų patikimumu. Tačiau šiuo nagrinėjamu atveju byloje surinkti duomenys rodo, kad nėra galimybės tiksliai nustatyti, iš kur ir už kokią kainą UAB „B. B. C.“ įgijo grūdines kultūras, kurių realiai pagal pateiktus apskaitos dokumentus neturėjo sandėlyje, kodėl nurodyti neteisingi vežėjo duomenys, kodėl neatsiskaityta su SIA „K. L.“ bei nėra prekių gabenimo dokumentų iš SIA „K. L.“. Galiausiai, įmonei UAB „B. B. C.“ de jure vadovauja R. J., kuris nieko apie sandorius su UAB „A.“ nežino, pasirašo dokumentus G. V. nurodymu, už tai gaudamas alaus, įmonė po sandorių su UAB „A.“ veiklos nebevykdo, deklaruoja skolą valstybei ir bankrutuoja. UAB „A.“ su UAB „B. B. C.“ atsiskaito grynaisiais, V. S. įmonei skolintais, pinigais, pažeidžiant paskolų išdavimo ir grąžinimo taisykles, po to, tariamai perparduodant dalį grūdinių kultūrų UAB „G.“ ir UAB „P.“, tačiau, akivaizdu, kad važtaraščiuose nurodytas vežėjas grūdinių kultūrų iš UAB „A.“ sandėlių nevežė. Teismo nuomone, tiek kaltinamojo V. S. pateikti duomenys apie „Bitcoin“, tiek vaizdo įrašai iš UAB „A.“ sandėlių, nepatvirtina sandorių su UAB „B. B. C.“ teisingumo. Teismui nekyla abejonių dėl to, ar UAB „A.“ apskritai vykdo grūdų pirkimo ir pardavimo verslą, nuomojasi sandėlius, naudoja tam skolintas ar uždirbtas lėšas, tačiau šiuo konkrečiu aptartu atveju dėl sandorių su UAB „B. B. C.“ teismui nekyla abejonių, kad bendrovės vedė apgaulingą buhalterinę apskaitą, tam panaudojo fiktyvius, tikrovės neatitinkančius apskaitos dokumentus, siekiant neteisėtos PVM atskaitos ir pelno mokesčio sumažinimo.

Teismas neturi pagrindo abejoti FNTT specialistės pateiktomis išvadomis dėl apgaulingos UAB „A.“ ir UAB „B. B. C.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, juo labiau kad į apskaitą buvo įtrauktos fiktyvios PVM sąskaitos faktūros, fiktyvūs kasos ir krovinių gabenimo dokumentai. Vien jau šių duomenų pakanka konstatuoti, kad UAB „A.“, V. S., S. S., kaip padėjėjas, tyčia apgaulingai tvarkė UAB „A.“ buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti bendrovių turto, veiklos rezultatų ir įsipareigojimų dydžio.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes V. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. O S. S. veikė kaip padėjėjas.

Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus.

Byloje nustatyta, kad S. S. paruošdavo fiktyvių apskaitos dokumentų PVM sąskaitų bei kasos išlaidų orderių formas ir jas pateikdavo direktoriui V. S. pasirašyti bei vėliau juos panaudojo, atliko kitus kaltinime nurodytus veiksmus. Iš esmės S. S. žinojo apie sandorių su UAB „B. B. C.“ fiktyvumą, juose dalyvavo tiesiogiai ir veikė išvien su V. S., ir savo veiksmais prisidėjo prie to, kad būtų įgyvendintas apgaulingas UAB „A.“ apskaitos tvarkymas. Todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinamojo G. V.

Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo 11 straipsnį už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį įmonės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o pagal to paties straipsnio 2 dalį – už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. Jei ūkio subjekto vadovas pats tvarko buhalterinę apskaitą, tai už apgaulingą ar aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą atsako tik ūkio subjekto vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai).

Šioje byloje G. V. ginčija, kad ne jis buvo UAB „B. B. C.“ vadovas. Tačiau byloje esantys įrodymai – pirmiausia, specialisto išvados dėl UAB „A.“ duomenys, specialistės paaiškinimai dėl UAB „B. B. C.“, R. J. parodymai patvirtina, kad ūkinės finansinės veiklos metu G. V. veikė pagal jam R. J. išduotą įgaliojimą, pasirašinėjo sutartis, pildė kasos dokumentus, priimdavo sprendimus bei teikdavo duomenis buhalterei, disponavo bendrovės pinigais, kitais buhalterinės apskaitos dokumentais. Taigi nežiūrint į tai, kad G. V. de jure nebebuvo bendrovės vadovu, vis tik jis vykdė vadovo funkcijas. Šie faktai patvirtina, kad R. J. buvo formalus „statytinis“ kaltinamojo G. V. realiai vadovaujamos bendrovės vadovas.

Pagal teismų praktiką atsakomybei už apgaulingą apskaitos tvarkymą kilti pakanka fakto, jog įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose yra informacijos neatitikimų ir iš tų dokumentų neįmanoma nustatyti ūkinės, komercinės, finansinės būklės, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. BK 222 straipsnio kontekste nėra net svarbios nesumokėtų mokesčių sumos, nebent tai būtų visiškai nereikšmingo dydžio.

Teismas neturi pagrindo abejoti FNTT specialistės pateiktomis išvadomis dėl apgaulingos UAB „A.“ ir UAB „B. B. C.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, juo labiau kad į apskaitą buvo įtrauktos fiktyvios PVM sąskaitos faktūros, fiktyvūs kasos ir krovinių gabenimo dokumentai. Vien jau šių duomenų pakanka konstatuoti, kad G. V. tyčia apgaulingai tvarkė UAB „B. B. C.“ buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, veiklos rezultatų ir įsipareigojimų dydžio.

Dėl kaltinimo pagal BK 220 straipsnio 2 dalį

Kaip nurodyta kaltinime, V. S. ir UAB „A.“ inkriminuota ir tai, kad siekiant bendrovės naudai išvengti daugiau negu 750 MGL mokėtinų mokesčių valstybei – 56 074 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 38 838 Eur pelno mokesčio sumokėjimo, šiuos žinomai neteisingus duomenis apie deklaruotas bendrovės pajamas ir apskaičiuotą pelną buhalterei R. Ž., nežinančiai apie daromas nusikalstamas veikas, įrašius į PVM ir pelno mokesčio deklaracijas, pateikė valstybės įgaliotai institucijai VMI.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad specialistės išvados apskaičiuojant V. S. veiksmais UAB „A.“ išvengtus PVM ir pelno mokesčio dydžius yra teisingos ir pagrįstos. Anot auditoriaus Č. M., specialistė, apskaičiuodama išvengto PVM ir pelno mokestį, taikė dvigubus standartus. Auditoriaus teigimu FNTT specialistė dėl tariamai fiktyvių pardavimų neeliminavo PVM pardavimo sumos iš mokėtinos PVM sumos UAB „A.“ PVM deklaracijose bei neeliminavo pardavimo sumos iš gautų pardavimo pajamų, nurodytų Pelno mokesčio deklaracijoje. Su tokiais teiginiais teismas negali sutikti.

Jau aptardamas kaltinimo dėl apgaulingos apskaitos pagrįstumą, teismas pažymėjo ir įvertino, kad sandoriai su UAB „B. B. C.“ dėl grūdinių kultūrų įsigijimo yra fiktyvūs, neatspindintys tikrovės. Be to, teismo posėdyje apklausta FNTT specialistė nurodė, kad PVM įstatyme nustatyta, jog pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jei PVM mokėtojas turi PVM sąskaitą faktūrą. O Pelno mokesčio įstatyme nustatyta, kad sąnaudos pripažįstamos pagrįstomis tik juridinę galią turinčiais dokumentais.

Taip pat pažymėtina, kad dėl pirkimo PVM ir sąnaudų taikomi Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 64 straipsnio 1 dalies ir 9 dalies nuostatos – pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą, o PVM sąskaita faktūra turi atitikti visus šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio 4 dalis – išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, vienas iš jų – ūkinės operacijos turinys.

Šiuo nagrinėjamu atveju dėl PVM atskaitos ir sąnaudų PVM bei Pelno mokesčio įstatymai numato, kuriais atvejais pripažįstama PVM atskaita ir sąnaudos, tačiau pardavimo PVM ir pajamų pripažinimui įstatymai nenumato jokių išlygų. Be to, UAB „A.“ gavo apmokėjimą iš įmonių UAB „G.“ ir UAB „P.“. Pagal Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 24 dalį, pajamos – visos iš Lietuvos ir ne Lietuvos šaltinių uždirbtos ir (arba) gautos visų rūšių pajamos pinigais ir (arba) ne pinigais). Šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos LR ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos. Įstatyme nenurodyta teisėtu ar neteisėtu būdu gautos pajamos. Matyti, kad UAB „A.“ PVM ir Pelno mokesčio deklaracijose deklaravo pardavimo pajamas.

UAB „A.“ įformino pardavimus UAB „G.“ ir UAB „P.“ ir, kaip teigiama, buvo registruoti mokėtini mokesčiai, tačiau nustatyta, kad mokesčiai buvo susimažinti įforminant neįvykusius sandorius su UAB „B. B. C.“. Taip UAB „A.“ susimažino PVM atskaitą ir padidino sąnaudas.

Auditoriaus Č. M. apie UAB „A.“ apskaitoje registruotus grūdų kiekius teigė, kad duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įsigyti iš UAB „B. B. C.“ grūdai buvo perparduoti. Iškelta prielaida, kad jeigu UAB „A.“ nebūtų įsigijusi grūdų iš UAB „B. B. C.“, kurie yra nurodyti šios įmonės išrašytose sąskaitose faktūrose, UAB „A.“ nebūtų turėjusi pakankamai kiekių grūdų parduoti UAB „B.“, UAB „G.“, SIA „A. G.“, UAB „P.“, UAB „A.“, UAB „J. E.“, UAB „Z.“, kooperatyvui „L.“, AS “B.“. Tačiau FNTT specialisto išvadoje nėra konstatuojama, kad apskritai grūdinės kultūros nebuvo perkamos–parduodamos. Prekės buvo įsigytos, tačiau galimai įsigytos ne iš UAB „B. B. C.“, o iš nenustatytų asmenų (be dokumentų). Teismas pastebi, kad nagrinėjant bylą kaltinamasis G. V. akcentavo, kad ūkininkai visada nori, kad už grūdus jiems būtu mokama grynaisiais, priešingu atveju, jie neparduoda grūdų. Taigi ūkinių operacijų turinys šiuo nagrinėjamu atveju yra neaiškus, neatspindi tikrovės, todėl auditoriaus nurodytomis aplinkybėmis negali būti vadovaujamasi mažinant išvengtų PVM ir pelno mokesčių dydžius.

Taigi apibendrindamas teismas konstatuoja, jog FNTT specialisto išvada nustatyti išvengti inkriminuoti PVM ir pelno mokesčių dydžiai yra objektyviai pagrįsti ir nepaneigti.

Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, kad V. S. veika atitinka BK 220 straipsnio 2 dalį (LR 2017-11-21 įst. XIII-791 redakcija), nes jis, siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 750 MGL dydį, pateikė neteisingus duomenis apie deklaruotas bendrovės pajamas ir išlaidas Valstybinei mokesčių inspekcijai, taip UAB „A.“ naudai išvengė 56 074 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 38 838 Eur pelno mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą.

Taip pat atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, konstatuotina, kad V. S., kaip UAB „A.“ vadovo, turėjusio teisę atstovauti UAB „A.“, priimti sprendimus UAB „A.“ vardu ir kontroliuoti UAB „A.“ veiklą, atlikti nusikalstami veiksmai, numatyti BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 220 straipsnio 2 dalyje, padaryti UAB „A.“ naudai. Šie nusikalstamų veikų požymiai kartu su BK 20 straipsnyje nurodytomis sąlygomis sudaro teisines prielaidas baudžiamajai atsakomybei juridiniam asmeniui – UAB „A.“ kilti. Todėl UAB „A.“ veiksmai pagrįstai ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 2 dalį.

Be to, nagrinėjamojoje byloje tiek V. S., tiek UAB „A.“ padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 2 dalį, vertinant veikų pobūdį bei siekiamo tikslo, sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį.

Iš 2020-03-24 dokumentų pateikimo matyti, kad V. S. po įtarimo pateikimo pateikė UAB „A.“ papildomos apskaitos dokumentų kopijas: UAB „A.“ kasos išlaidų orderius bei pinigų priėmimo kvitus už 2017-09-28–2017-10-30 pirktus grūdus (t. 16, b. l. 1–16). Byloje nėra duomenų, kad šie dokumentai surašyti po įtarimo pateikimo, teigiama, kad jie buvo saugomi UAB „A.“, todėl S. S., V. S. ir UAB „A.“ pateiktuose kaltinimuose nurodytos nusikalstamos veikos aplinkybė, kad apskaitoje fiksavus prekių įsigijimą – įrangos pirkimą laikotarpiu nuo 2017-02-01 iki 2017-03-02, 794,78 tonos grūdinių kultūrų – kviečių ir pupelių bei gintaro gaminių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi buvo jis, už bendrą 458 276,01 Eur sumą, atlikdami atsiskaitymą grynaisiais pinigais ir bankiniais pavedimais, direktorius V. S. neišsaugojo laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 28 d. iki spalio 30 d. fiksuoto 52 058,11 Eur grynųjų pinigų išmokėjimo ir tyrimui nepateikė kasos išlaidų orderių ir kasos išlaidas patvirtinančių dokumentų – UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytų kasos pajamų orderių ar pinigų priėmimo kvitų UAB „A.“, šalinama iš kaltinimų.

Dėl bausmės kaltinamiesiems skyrimo

Kaltinamosios G. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas jai bausmę, teismas atsižvelgia į kaltinamosios G. S. padaryto tyčinio nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, t. y. į tai, kad kaltinamoji įvykdė vieną apysunkį nusikaltimą. Atsižvelgiama ir į kaltinamosios asmenybę – kaltinamoji teisiama antrą kartą už analogišką nusikalstamą veiką finansų sitemai, bausta administracine tvarka (t. 19, b. l. 5–9), duomenų, kad būtų registruota psichikos sveikatos centre, byloje nėra, jai nustatytas 50 % darbingumo lygis, yra saistoma šeiminiais ryšiais – ištekėjusi, nedirbanti, į tai, jog nėra atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių. Taigi įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas parenka kaltinamai G. S. švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą ir nustato skiriamos bausmės dydį, viršijantį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos baudos dydį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirtoji bausmė subendrintina su Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nuosprendžiu, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį (2015-06-25 įst. XI-1871 redakcija) paskirta 130 MGL (4 895,80 Eur) dydžio bauda, bausmes visiškai sudedant.

Kaltinamojo S. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas jam bausmę, teismas atsižvelgia į kaltinamojo S. S. padarytų dviejų tyčinių nusikaltimų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, t. y. į tai, kad kaltinamasis įvykdė du apysunkius nusikaltimus. Atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis teisiamas trečią kartą už analogiškas nusikalstamas veikas finansų sistemai, baustas administracine tvarka (t. 18, b. l. 111–124), duomenų, kad būtų registruotas psichikos sveikatos centre, byloje nėra, dirbantis, yra saistomas šeiminiais ryšiais – vedęs, į tai, jog nėra atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių. Taigi įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad kaltinamasis atitinkamų išvadų nedaro, kartoja analogiškų nusikalstamų veikų darymą, parenka kaltinamajam S. S. griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir nustato skiriamos bausmės dydį, artimą vidurkiui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirtoji bausmė subendrintina su Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nuosprendžiu, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, paskirta 150 MGL (5 649 Eur) dydžio bauda, bausmes visiškai sudedant. Taip pat teismas daro išvadą, kad yra pagrindas manyti, kad bausmės kaltinamajam tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo (BK 75 straipsnis), skiriant pareigas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir tęsti darbą.

Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas jam bausmę, teismas atsižvelgia į kaltinamojo V. S. padarytų dviejų tyčinių nusikaltimų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, t. y. į tai, kad kaltinamasis įvykdė vieną apysunkį ir vieną sunkų nusikaltimus. Atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, duomenų, kad būtų registruotas psichikos sveikatos centre, byloje nėra, dirbantis, nevedęs, turintis klausos negalią, į tai, jog nėra atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių. Taigi įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas, atsižvelgdamas ypač į aplinkybes, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, dirba, turi klausos negalią, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, parenka kaltinamajam V. S. BK 220 straipsnio 2 dalyje sankcijoje nenumatytą švelnesnę bausmės rūšį – baudą, nes, teismo nuomone, laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui ir trukdytų atlyginti valstybei padarytą žalą. Teismas taip pat parenka kaltinamajam V. S. švelniausią BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą ir nustato skiriamos bausmės dydį, artimą vidurkiui.

Kaltinamojo G. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas jam bausmę, teismas atsižvelgia į kaltinamojo G. V. padaryto tyčinio nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, t. y. į tai, kad kaltinamasis įvykdė vieną apysunkį nusikaltimą, nukreiptą į valstybės finansų sistemą. Nusikaltimui daryti buvo pasitelktas kitas – „statytinis“ asmuo, kuriam siekiama perkelti atsakomybę, be to, veikos pobūdis rodo, kad padaryta veika yra ne atsitiktinio pobūdžio. G. V. atliko veiksmus, dėl kurių UAB „A.“ įgijo fiktyvią teisę į PVM atskaitą ir neteisėtai sumažino į biudžetą mokėtinus mokesčius, t. y. pasirašė fiktyvias PVM sąskaitas faktūras, kitus dokumentus, t. y. formaliai buvo vadovu, nors ir nepaskirtas, sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, be to, oficialiu vadovu įformino nieko nesprendžiantį „statytinį“. Taip veikdamas, be kita ko, siekė išvengti tiek baudžiamosios, tiek civilinės atsakomybės, o susidariusią mokestinę nepriemoką paliko nemokiai ir jokio turto neturinčiai bendrovei.

Atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis teisiamas antrą kartą už analogišką nusikalstamą veiką finansų sistemai, daug kartų baustas administracine tvarka (t. 18, b. l. 28–57), duomenų, kad būtų registruotas psichikos sveikatos centre, byloje nėra, dirbantis, į tai, jog nėra atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių. Kitų kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Taigi įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad kaltinamasis atitinkamų išvadų nedaro, kartoja analogiškų nusikalstamų veikų darymą, parenka kaltinamajam G. V. griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir nustato skiriamos bausmės dydį, artimesnį minimaliam. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtoji bausmė subendrintina su Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį paskirta griežtesnės laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams ir 40 (keturiasdešimt) MGL dydžio (1 506,40 eurų) bauda, jas iš dalies sudedant, t. y. pridedant dalį – šešis mėnesius nuo paskiriamos devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Parinkdamas pridedamos bausmės didesnę dalį teismas atsižvelgia į tai, kad skiriama iš esmės artima minimaliai laisvės atėmimo bausmė. Taip pat teismas daro išvadą, kad yra pagrindas manyti, kad bausmės kaltinamajam tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo (BK 75 straipsnis), skiriant pareigą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir tęsti darbą.

UAB „A.“ atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nėra. Bendrovė vykdo veiklą, anksčiau administracine tvarka nebausta, neteista, todėl jai skiriama bauda, artima sankcijoje numatytam minimaliam baudos dydžiui.

Dėl civilinių ieškinių

Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė 96 634 Eur civilinį ieškinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui S. S.. Nurodoma, kad privalomų mokėti mokesčių išieškojimas MAĮ nustatyta tvarka yra negalimas, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2017 m. spalio mėnesio nevykdo veiklos. Bendrovė 2018-02-13 išregistruota iš PVM mokėtojų registro, deklaracijų VMI neteikia, registruoto turto ir darbuotojų neturi (t. 17, b. l. 149–151).

Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad neįvykdyta mokestinė prievolė galėtų būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, jeigu būtų nustatyta, kad ją lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-7-68-222/2018). Šiuo atveju įvertinus visas bylos aplinkybes spręstina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki ir nėra galimybių išieškoti žalą iš paties mokesčių mokėtojo – juridinio asmens. Šioje byloje dėl S. S. padarytos nusikalstamos veikos valstybė patyrė žalą nesumokėtų mokesčių forma ir yra nustatytas priežastinis ryšys tarp vadovo (jo kaltės) ir žalos.

Taigi šiuo nagrinėjamu atveju civilinės atsakomybės subjektu dėl žalos, padarytos nusikaltimu valstybės finansams, yra baudžiamojon atsakomybėn patrauktas juridinio asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas S. S., kuris pripažįstamas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Šis BK straipsnis yra tiesiogiai susijęs su tikslu nuslėpti mokesčius, todėl civilinis ieškinys tenkinamas ir iš S. S. priteisiama 96 634 Eur valstybei.

Taip pat Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė 94 912 Eur civilinį ieškinį juridiniam asmeniui UAB „A.“ ir šio juridinio asmens vadovui V. S.. Nurodoma, kad privalomų mokėti mokesčių išieškojimas MAĮ nustatyta tvarka nors ir yra galimas, tačiau šiuo atveju prie žalos padarymo prisidėjo ir juridinio asmens vadovas, todėl, kai dėl mokestinių teisinių santykių srityje padarytų nusikalstamų veikų yra pradedamos procedūros, numatytos BPK, mokesčių administratorius jam pavestą funkciją – išieškoti biudžetui padarytą žalą, visų pirma turėtų įgyvendinti būtent šių procesų metu, nes tai atitiktų proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principus, nes būtent baudžiamojoje byloje yra surenkami pirminiai ir tiesioginiai įrodymai, jų pagrindu padaromos išvados dėl mokestinius teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimo, šių pažeidimo pobūdžio bei apimties (t. 17, b. l. 167–169).

Taigi civilinė ieškovė VMI teigia, kad juridinio asmens – UAB „A.“ – ir jo vadovo V. S. civilinės atsakomybės prievolė dėl valstybei nesumokėtų mokesčių yra solidari. Teismo vertinimu, teisinis pagrindas solidariajai UAB „A.“ ir jos vadovo civilinei atsakomybei yra pagrįstas, nes valstybės turtiniai praradimai kyla tiesiogiai iš nusikalstamos veikos ir yra reikšmingi veikos teisiniam kvalifikavimui. Šiuo atveju taikytinas civilinės atsakomybės institutas, t. y. valstybės reikalavimas dėl nesumokėtų mokesčių valstybei, kuris kyla iš žalos atlyginimo teisinių santykių, nes juridinis asmuo – UAB „A.“ ir jo vadovas V. S. pripažįstami kaltais dėl nusikaltimų valstybės finansams padarymo pagal BK 220 ir 222 straipsnius. Nustatyta, kad V. S., vadovaudamas UAB „A.“, atliko neteisėtus (nusikalstamus) veiksmus ir šiais veiksmais buvo padaryta žala – į valstybės biudžetą nebuvo sumokėta 94 912 Eur mokesčių. Tarp neteisėtų V. S. veiksmų – būdamas vieninteliu UAB „A.“ akcininku (per UAB „T.“) ir vadovu, priimdamas UAB „A.“ vardu sprendimus bei kontroliuodamas jos veiklą, apgaulingai tvarkė teisės aktais reikalaujamą UAB „A.“ buhalterinę apskaitą – ir padarinių – UAB „A.“ išvengė 56 074 Eur PVM ir 38 838 Eur PVM sumokėjimo į valstybės biudžetą, yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms Klaipėdos VMI civilinis ieškinys tenkinamas ir iš S. S. ir UAB „A.“ priteisiama 94 912 Eur valstybei.

Tenkinus civilinius ieškinius byloje, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į V. S. ir UAB „A.“ turtą, siekiant užtikrinti civilinius ieškinius, toliau taikytinas iki nuosprendžio civilinio ieškinio dalies įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsniu, 308 straipsniu,

nusprendžia:

G. S. pripažinti kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) ir jai paskirti 150 MGL – 7 500 (septynių tūkstančių penkių šimtų) Eur dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nuosprendžiu, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį (2015-06-25 įst. XI-1871 redakcija) paskirta 130 MGL (4895,80 Eur) dydžio bauda, bausmes visiškai sudedant, ir G. S. paskirti galutinę 12 395,80 (dvylikos tūkstančių trijų šimtų devyniasdešimt penkių) Eur 80 ct, baudą.

Į paskirtą bausmę įskaityti iš dalies atliktą bausmę pagal ankstesnį nuosprendį ir laikyti ją galutinai nubausta 11 487,38 (vienuolikos tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt septynių) Eur 38 ct, bauda.

Nustatyti 6 (šešių) mėnesių baudos sumokėjimo terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

S. S. pripažinti kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) ir paskirti jam bausmes:

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;

- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems)

mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti bausmių visiško sudėjimo būdu ir S. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 8 punktais, atidėti S. S. paskirtos bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir nustatyti po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir tęsti darbą.

V. S. pripažinti kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), 220 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmes:

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 200 MGL – 10 000 (dešimt tūkstančių) Eur baudą;

- pagal BK 220 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – 300 MGL –15 000 (penkiolikos tūkstančių) Eur baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir V. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 300 MGL –15 000 (penkiolikos tūkstančių) Eur baudą.

Nustatyti dviejų mėnesių baudos sumokėjimo terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. V. pripažinti kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) ir paskirti jam laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams ir 40 (keturiasdešimt) MGL dydžio (1 506,40 eurų) bauda, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir G. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams ir 40 (keturiasdešimt) MGL dydžio (1 506,40 eurų) baudą.

Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5, 8 punktus (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir tęsti darbą.

Į bausmės laiką įskaityti bausmės laiką, iš dalies atliktą pagal Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nuosprendį.

Juridinį asmenį UAB „A.“ pripažinti kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), 220 straipsnio 2 dalį ir paskirti bausmes:

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 300 MGL – 15 000 (penkiolikos tūkstančių) Eur baudą;

- pagal BK 220 straipsnio 2 dalį – 500 MGL – 25 000 (dvidešimt penkių tūkstančių) Eur baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir UAB „A.“ paskirti galutinę subendrintą bausmę – 500 MGL –25 000 (dvidešimt penkių tūkstančių) Eur baudą.

Nustatyti vienerių metų baudos sumokėjimo terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomąsias priemones, paskirtas kaltinamiesiems G. S., S. S., V. S., nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Tenkinti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį ir priteisti iš S. S. 96 634 (devyniasdešimt šešis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt keturis) Eur valstybei.

Tenkinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį ir priteisti solidariai iš V. S. ir UAB „A.“ 94 912 (devyniasdešimt keturis tūkstančius devynis šimtus dvylika) Eur valstybei.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į V. S. turtą – butą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), ½ daikto, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 daikto, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), taikyti iki nuosprendžio civilinio ieškinio dalies įvykdymo.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į UAB „A.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantį turtą:

pastatą – fermą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); butą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pinigus – 10 500 Eur, UAB „L.“ įneštus į Panevėžio apygardos teismo depozitinę sąskaitą, taikyti iki nuosprendžio civilinio ieškinio dalies įvykdymo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.