- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-22
- Bylos Nr.
- e2S-380-432/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Ieškovas
- E.J.
- Atsakovas
- A.I.
- Advokatai
- Jurijus Kovalenka
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) E. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-11-30 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E.J. ieškinį dėl transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, abišalės restitucijos taikymo ir papildomų išlaidų atlyginimo, pareikštą atsakovui A.I. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-11-27 nutartimi priėmė ieškovo E. J. atsisakymą nuo ieškinio dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir papildomų išlaidų priteisimo iš atsakovo A. I. ir civilinę bylą Nr. e2-13603-925/2023 nutraukė.
Šalies argumentai
2. Atsakovas 2023-11-27 pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas – 2 430 Eur. Nurodė, kad išlaidos patirtos už teisinę pagalbą, kuri atsakovui buvo suteiktos iki ieškinio atsisakymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-11-30 papildoma nutartimi atsakovo prašymą patenkino iš dallies ir priteisė atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas – 2 000 Eur, kitą prašymo dalį atmetė.
Šalies argumentai
4. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nustatė, kad ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) nutraukti 2023-02-27 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti abišalę restituciją, t. y. atsakovui sumokėjus ieškovui automobilio pirkimo kainą – 4 100 Eur, įpareigoti atsakovą savo sąskaita atsiimti automobilį; 2) priteisti iš atsakovo ieškovui 323,76 Eur automobilio registravimo Regitroje kainą; 3) priteisti iš atsakovo ieškovui 15 Eur automobilio skelbimo kopijos kainą; 4) priteisti iš atsakovo ieškovui 605 Eur, sumokėtus UAB „Autopretenzija“ už konsultacijas, rengiant pretenzijas ir ieškinį. Ieškinį teismas priėmė ir išsiuntė atsakovui atsiliepimui pateikti. 2023-09-01 atsakovas A. I. pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2023-09-20 nutartimi paskyrė bylą nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje. 2023-11-21 įvyko parengiamasis teismo posėdis, kurio metu šalių atstovai sutiko, kad dar nėra išnaudotos visos galimybės išspręsti bylą taikiu būdu ir paprašė sudaryti galimybę papildomam automobilio būklės (defektų (ne)buvimo) įvertinimui atlikti, suradus abiem pusėms priimtiną tokį vertinimą galinčią atlikti įmonę (specialistą). Atsižvelgęs į tai, teismas paskyrė dar vieną parengiamąjį teismo posėdį. Ieškovas 2023-11-24 pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kuriuo ieškovas atsisakė ieškinyje pareikštų reikalavimų. Pareiškime ieškovas nurodė, kad po parengiamojo teismo posėdžio ieškovas apsvarstė, kad išlaidos dėl įsigyto automobilio didėja, kiek ilgai užtruks posėdžiai, nėra aišku, stovinčio automobilio vertė krenta, dėl to ieškovas priėmė sprendimą atsisakyti ieškinio.
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-11-27 nutartimi ieškovo E.J.atsisakymą nuo ieškinio priėmė ir bylą nutraukė. Atsakovas A. I.s 2023-11-27 pateikė prašymą priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Kaip matyti iš atsakovo kartu su prašymu pateiktų įrodymų, atsakovas jo interesams byloje atstovavusiam advokato padėjėjui Jurijui Kovalenko pagal 2023-11-27 pinigų priėmimo kvitą sumokėjo 2 430 Eur. 2023-11-27 išrašytoje sąskaitoje už teisines paslaugas nurodytos suteiktos teisinės paslaugos ir jų kaina: papildomų duomenų ir informacijos paieška, konsultacijos, dokumentų analizė, įvertinimas ir skaitmenizavimas (6 val.), kurie įvertinti 540 Eur suma (90 Eur x 6 val.); atsiliepimo rengimas ir pateikimas, kuris įvertintas 1 800 Eur suma (20 val. x 90 Eur); atstovavimas teisme – 90 Eur (1 val. x 90 Eur).
7. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad atsakovo prašomų kompensuoti išlaidų – atsiliepimo į ieškinį parengimo ir atsakovo atstovo dalyvavimo parengiamajame posėdyje – dydžiai atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas, todėl atsakovas turi teisę gauti šių išlaidų atlyginimą – 1 890 Eur (Rekomendacijų 5, 8.2, 8.19 punktai). Tačiau pirmosios instancijos teismas atsakovo nurodytų kaip papildomų jo atstovo suteiktų paslaugų (papildomų duomenų ir informacijos paieška, konsultacijos, dokumentų analizė, įvertinimas ir skaitmenizavimas) suteikimo pagal pateiktus duomenis neturėjo pagrindo įvertinti kaip pagrįstų, nes laikė, kad dokumentų analizę ir įvertinimą apima atsiliepimo parengimas, kuris apima analizę. Atsakovo atstovas nepateikė duomenų, kokių konkrečių papildomų duomenų paieška kainavo, kokius konkrečius informacijos paieškos veiksmus buvo būtina atlikti ir kad jiems atlikti buvo būtinas toks didelis valandų skaičius (6 val.). Dėl to skundžiamąją nutartį priėmęs teismas 540 Eur sumą, priskaičiuotą už papildomų duomenų ir informacijos paiešką, konsultacijas, dokumentų analizę, įvertinimą ir skaitmenizavimą laikė nepagrįsta, dubliuojančia atsiliepimo parengimą, todėl šią sumą sumažino iki, teismo vertinimu, protingo dydžio sumos – 110 Eur. Dėl paminėtų aplinkybių ir motyvų pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymą patenkintino iš dalies ir iš ieškovo atsakovui priteisė bylinėjimosi išlaidas – 2 000 Eur (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė.
8. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-11-30 papildomos nutarties. Apeliantas prašo panaikinti skundžiamą nutartį.
Atsiliepimas
9. Apeliantas nesutinka su nutartimi, nes ji yra nelogiška, neobjektyvi ir šališka. Teigia, jog tokia pinigų suma negali būti priteisiama, nes atsakovas pateikė tik atsiliepimą į ieškinį ir vyko vienas parengiamasis teismo posėdis. Be to 2023-11-30 nutartis buvo priimta tada, kai jau buvo nutraukta civilinė byla 2023-11-27.
10. Atsakovas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad ieškovas pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo padavė 2023-11-24, praėjus trim dienoms po 2023-11-21 parengiamojo teismo posėdžio, t. y. ne tik po ieškinio kopijos atsakovui įteikimo, bet atsakovui pateikus atsiliepimą į ieškinį bei dalyvavimo teismo posėdyje. Ieškovas atsiimti ieškinį parengiamojoje bylos nagrinėjimo stadijoje galėjo tik gavęs atsakovo sutikimą. Priešingai CPK 139 straipsnio 1 dalyje esamai nuostatai, ieškovo prašymas dėl ieškinio atsisakymo buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, nepranešant apie tai atsakovui, o atsakovas negalėjo numatyti, kad ieškovas nuspręs nutraukti jo inicijuotą procesą. Todėl atsakovas, norminių aktų nustatyta tvarka negavęs pranešimo dėl ieškovo ieškinio atsisakymo bei teismui nutraukus civilinę bylą (be atsakovo sutikimo), neturėjo galimybės pateikti atstovavimo išlaidų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.
11. Atsakovas paaiškino, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje priėjo prie pagrįstos bei teisingos išvados, kad ieškovas inicijavo šios bylos procesą ir jo procesinis elgesys: ieškinio atsisakymas dėl subjektyvių priežasčių (neprognozuojamos proceso trukmės, automobilio nuvertėjimo) nulėmė bylos nutraukimą, todėl, teismo vertinimu, atsakovas įgijo procesinę teisę gauti bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato padėjėjo teisinės pagalbos jam suteikimu, rengiant atsiliepimą į ieškinį, dalyvaujant parengiamajame teismo posėdyje, ir kitų pagrįstų išlaidų atlyginimą (Civilinio proceso 5 kodekso 94 straipsnio 1 dalis). Be to, ieškovas, pareikšdamas ieškinį, o vėliau jo atsisakydamas, turėjo suprasti šių procesinių veiksmų pasekmes, t. y. kad atsakovas, reaguodamas į ieškinį, patirs išlaidų. Atsakovo manymu, šalies procesinis elgesys laikytinas tinkamu, prašomų kompensuoti išlaidų: atsiliepimo į ieškinį parengimo ir atsakovo atstovo dalyvavimo parengiamajame posėdyje dydžiai atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2 016 Eur) nuostatas, todėl atsakovas turėjo teisę gauti šių išlaidų kompensaciją (Rekomendacijų 5, 8.2, 8.19 punktai).
12. Atsakovas prašė paskirti apeliantui baudą už nesąžiningai pareikštą, nemotyvuotą, nepagrįstą atskirąjį skundą. Teigė, kad yra akivaizdūs ieškovo piktnaudžiavimo teise požymiai, kadangi paduodant tikėtinai nepagrįstą ieškinį, vėliau jį atsiimant (po pirmo parengiamojo posėdžio) bei paduodant atskirąjį skundą, kuriame nurodytas išsamiai nepagrįstas argumentas „Tokia pinigų suma negali būti priteisiama, nes atsakovo buvo pateiktas tik atsiliepimas ir įvyko 1 parengiamasis posėdis“, ieškovas tikslingai siekė, kad būtų užvilkintas bylos procesas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, ieškovui atsisakius ieškinio, pagrįstai atsakovui priteisė dalį jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
15. CPK 42 straipsnis įtvirtina ieškovo teisę atsisakyti ieškinio, t. y. teisę atsisakyti pareikšto materialiojo teisinio reikalavimo. CPK 294 straipsnyje įstatymų leidėjas įtvirtino procesinį ieškinio atsisakymo rezultatą – proceso nutraukimą teismo nutartimi, kuria patvirtinama proceso šalies valia atsisakyti ieškinio. Taigi, teismo sprendimas dėl esmės nepriimamas. Tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos, remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018).
16. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kaip ir visos bylinėjimosi išlaidos, yra kompensacinio pobūdžio. Tai reiškia, kad išlaidos, asmens patirtos ginant pažeistą teisę, turi būti visiškai ar iš dalies atlyginamos. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei esminius bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principus reglamentuoja CPK 93 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
17. Teismas, nuspręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018 23 punktas). Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020 18 punktas).
18. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kai byla nutraukiama dėl to, jog ieškovas atsisako pareikšto reikalavimo, vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis, svarbu tai, ar pareiškimo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018 30 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pareikštų reikalavimų sumažinimas ir (ar) atsisakymas savo esme prilyginamas bylos dalies, dėl kurios reikalavimai sumažinti (ar jų atsisakyta), išsprendimui kitos šalies naudai, nes jai neteks atsakyti pagal tuos reikalavimus, kurių ji atsisakė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016 31 punktas; 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018 22 punktas).
19. Aptardamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, pirmosios instancijos teismas nutartyje priėjo prie pagrįstos bei teisingos išvados, kad ieškovas inicijavo šios bylos procesą ir jo procesinis elgesys – ieškinio atsisakymas, nurodant subjektyvias ieškinio atsisakymo priežastis (neprognozuojamą proceso trukmę, automobilio nuvertėjimą), lėmė bylos proceso pabaigą (bylos nutraukimą), todėl atsakovas įgijo procesinę teisę gauti bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato padėjėjo teisinės pagalbos jam suteikimu rengiant atsiliepimą į ieškinį, dalyvaujant parengiamajame teismo posėdyje, ir kitų pagrįstų išlaidų atlyginimą (Civilinio proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalis). Be to, ieškovas, pareikšdamas ieškinį, o vėliau jo atsisakydamas, turėjo suprasti šių veiksmų pasekmes, t. y. kad atsakovas, reaguodamas į jam pateiktą ieškinį, patirs bylinėjimosi išlaidų.
20. Sutikitna su atsakovo pozicija, kad nagrinėjamoje byloje proceso metu abiem šalims atstovavo kvalifikuoti teisininkai, kurie turėjo galimybę siūlyti kitus ginčo išsprendimo būdus, t. y. taikos sutarties sudarymo galimybę, kurioje šalys galėto tarpusavyje aptarti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Tačiau ieškovas (ar jo atstovė) nesiūlė atsakovui sudaryti taikos sutartį, o atsisakė ieškininio.
Dėl ieškovo (ne)piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
21. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas, remiantis objektyviais išoriniais požymiais.Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-36-313/2018). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).
22. Nagrinėjamu atmetu atsakovas teigia, kad yra ieškovo procesinio piktnaudžiavimo požymiai, kadangi pareikšdamas tikėtinai nepagrįstą ieškinį, vėliau jį atsiimdamas (po pirmojo parengiamojo posėdžio), bei paduodamas atskirąjį skundą, kuriame nurodytas vienintelis argumentas „Tokia pinigų suma negali būti priteisiama, nes buvo pateiktas tik atsiliepimas ir įvyko 1 parengiamasis posėdis“, ieškovas tikslingai siekia, kad būtų užvilkintas bylos procesas.
23. Viešasis interesas nereikalauja, kad teismas kovotų su asmenų teise kreiptis į teismą, skirdamas baudas tiems asmenims, kurie kreipėsi į teismą, bet vėliau atsisako ieškinio, pasikeitus aplinkybėms. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. laiduoja teisę kreiptis į teismą, jei asmuo mano, kad jo konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos. Ši teisė negali būti nepagrįstai varžoma, už pasinaudojimą šia teise asmuo negali būti persekiojamas ar baudžiamas net ir tuo atveju, kai teismas atmeta ieškinį arba dėl pasikeitusių aplinkybių ieškovas atsisako ieškinio. Nenustačius ieškovo nesąžiningumo pareiškiant ieškinį ar jo atsisakant (ieškovas negavo naudos iš bylos iniciavimo), nėra teisinio pagrindo jo elgesį pripažinti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, todėl nėra pagrindo ieškovui taikyti CPK 95 straipsnyje numatytų poveikio priemonių.
24. Byla išspręsta ne apelianto naudai, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovas pateikė įrodymus, kad turėjo su šios bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių bylinėjimosi išlaidų (advokato pagalbai apmokėti) – 500 Eur. Šios išlaidos neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Atmetus apelianto reikalavimus, atsakovui iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 500 Eur (CPK 93, 98, 302 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-11-30 papildomą nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas,susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme – 500 Eur (penkis šimtus eurų).
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.