Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ieškinį atsakovei S. P. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrija kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės S. P. 397,07 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2002 m. spalio 10 d. Garažų statybos bendrijos pažymos Nr. 74 pagrindu N. P. buvo įregistruota nuosavybės teisė į negyvenamąją patalpą garažą (boksą) su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). Garažas įsigytas esant santuokoje su S. P.. (duomenys neskelbtini) d. N. P. mirė. Palikimą po jo mirties priėmė sutuoktinė S. P., todėl ji atsako už palikėjo skolas. Be to, ji buvo garažo bendraturtė ir už prievoles, susijusias su nekilnojamojo turto išlaikymu, atsako solidariai. Atsakovei tenka pareiga proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Atsakovė bendrijai skolinga už 2013-2014 metus – 860,00 Lt (249,07 Eur), už 2016 m. – 148,00 Eur, tačiau skolos nesumoka. Atsakovė S. P. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė savo reikalavimą grindžia vien pažyma, kuri neturi jokios įrodomosios reikšmės ir prieštarauja atsakovės pateikiamiems banko išrašams, kurie įrodo, kad atsakovė atliko periodines įmokas, priklausomai nuo faktiškai suteiktų paslaugų. Ieškovės nurodoma suma turėtų būti mažesnė - 304,07 Eur. Tačiau net ir tokia suma būtų nepagrįsta, nes atsakovei buvo suteiktos tik aptarnavimo paslaugos ir nėra žinoma apie atliktus darbus. Ieškovė nepateikė jokios dokumentacijos apie jau atliktus arba atliekamus darbus, o atsakovė apie tokius darbus arba nuosavybės renovavimo planus, informuota nebuvo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovės S. P. ieškovei (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai, 396,07 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2016 m. lapkričio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur žyminio mokesčio ir 600,00 Eur už teisinę pagalbą. Teismas konstatavo, kadangi atsakovė yra garažo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, ji pagal CK 4.72 straipsnį yra šių garažų bendraturtė, t. y. bendrosios dalinės nuosavybės dalyvė. Iš prijungtos civilinės bylos Nr. e2-18689-151/2016 matyti, jog ginčas dėl dokumentų nepateikimo buvo išspręstas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi, kuria teismas ieškovės S. P. atsisakymą nuo ieškinio priėmė ir civilinę bylą Nr. e2-18689-151/2016 nutraukė. Taigi, atsakovė 2016 metų rugpjūčio mėnesį jau turėjo dokumentus, kurių pagrindu buvo skaičiuojamas jos įsiskolinimas bendrijai. Ieškovės šioje byloje pateikti dokumentai yra tapatūs gautiems civilinėje byloje Nr. e2-18689-151/2016, t. y. atsakovei buvo žinomi, tačiau neginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Teisė kreiptis į teismą bendrijos nariams ir patalpų savininkams negali būti ribojama, teisę apskųsti bendrijos valdymo organų, visuotinio susirinkimo sprendimus CK 2.82 straipsnyje nustatyta tvarka, nagrinėjamu atveju, bendrijos nariams, suteikia bendrijos įstatai. Atsakovė, susipažinusi su ieškovės pateiktais dokumentais dar 2016 metų rugpjūčio mėnesį, į teismą dėl bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais nesikreipė ir jų neginčijo. Šioje byloje, atstovaujama advokato padėjėjo, t. y. profesionalaus teisininko, priešinio reikalavimo dėl minėtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais nereiškė, apsiribodama tam tikrų procesinių pažeidimų, priimant minėtus sprendimus, konstatavimu. Nesant suformuluoto reikalavimo pripažinti bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimus neteisėtais, konstatuotina, kad bendrijos priimtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas nėra ginčijamas šioje byloje ir tai nesudaro ieškinio dalyko, o nesant duomenų, patvirtinančių, kad bendrijos narių priimti sprendimai dėl priklausančių mokėti sumų yra negaliojantys, jie yra teisėti ir privalomi atsakovei. Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų (elektroninės bylos T.1, b.l. 48-50, 52-53, 55-62, 63, 65) matyti, kad Bendrijos susirinkimuose buvo patvirtintos tikslinės įmokos II-ame aukšte atliekamiems kelio grindinio remonto darbams. 2013 ir 2014 metais šios tikslinės įmokos sumoje sudarė 249,07 Eur. Atmestinas atsakovės atstovo argumentas, jog atsižvelgiant, kad ieškovės garažas yra I aukšte, ji šių įmokų neturėjo sumokėti, kadangi įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, įtvirtintą bendrąją taisyklę teisiškai nereikšmingos bendraturčio naudojimosi ar nesinaudojimo tuo objektu aplinkybės. Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų (elektroninės bylos T.1, b.l. 68-70) matyti, kad Bendrijos susirinkime tikslinė įmoka bendrijos nariui už I aukšto remonto darbus buvo 148,00 Eur, viso tikslinė įmokos suma už 2016 metus sudarė 200,00 Eur. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (elektroninės bylos T.1, b.l. 72-79) patvirtina, kad darbai buvo atlikti ir apmokėti. Kadangi atsakovė 2016 m. liepos 29 d. yra sumokėjusi dalį – 53,00 Eur, ji bendrijai liko skolinga 147,00 Eur. Nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų – rašytinių įrodymų, šalių atstovų paaiškinimų ir liudytojų H. A., P. S., B. S. ir Ž. K. paaiškinimų pagrindu laikytina, kad ieškinys pagrįstas. Vertinant ieškovės suformuluotą reikalavimą priteisti 397,07 Eur skolą ir ieškovės atstovės teisiniais argumentais bei į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais pagrįstą 396,07 Eur sumą matyti, kad buvo padaryta aritmetinė skaičiavimo klaida (tikėtina minusuojant atsakovės sumokėtą 53,00 Eur sumą), todėl ieškinys tenkintinas visa apimtimi. Ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų palūkanas CK 6.210 straipsnio 1 dalies ir 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu tenkintinas, kadangi tokio dydžio palūkanų priteisimą už laiku neįvykdytą piniginę prievolę reglamentuoja įstatymas. Ieškinį patenkinęs, teismas iš atsakovės ieškovės naudai priteisė jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovė S. P. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas; prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė jau 2016 metų rugpjūčio mėnesį turėjo dokumentus, kurių pagrindu buvo skaičiuojamas jos įsiskolinimas bendrijai. Ši teismo išvada prieštarauja šalių lygiateisiškumo principui. Civilinėje byloje Nr. e2-18689-151/2016 atsakovė nepateikė dokumentų originalų, todėl laikytina, kad atsakovė su reikalaujamu prievolės įvykdymu nebuvo supažindinta ir apie ją sužinojo tik šioje civilinėje byloje. Tik susipažinusi su šiais dokumentais, atsakovė įgijo teisę juos ginčyti įstatymų numatyta tvarka. Teismas nepagrįstai nevertino (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos priimtų sprendimų teisėtumo. Teismo išvada, kad aptariamų dokumentų neginčijimas rodo jų teisėtumą ir pagrįstumą, pažeidžia atsakovės interesus, nes jos teisė ginčyti šiuos sprendimus atsirado tik nuo 2016 m. gruodžio 23, ieškovei pradėjus dalimis teikti dokumentus šioje civilinėje byloje. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nesant atsakovės suformuluoto reikalavimo pripažinti ieškovės sprendimus neteisėtais, tai savaime kvestionuoja jų neteisėtumą ir dokumentai tampa privalomais bei vykdytinais atsakovei. S. P. atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžių metu ne kartą akcentavo ieškovės pateiktų dokumentų neatitikimą įstatymui ir nurodė jų priėmimo pažeidimus bei įsiskolinimo nepagrįstumą, tačiau teismas į nurodytas aplinkybes neatsižvelgė. Ieškovės priimtų sprendimų teisėtumas yra tiesiogiai susijęs su ieškovės reikalavimu, todėl savaime pripažintinas ieškinio dalyko dalimi. Teismas, nurodydamas, jog S. P. šių sprendimų neginčijo ir tuo pačiu pažymėdamas, kad atsakovė prievolės neįvykdo visa apimtimi, nes mano, jog priimti sprendimai yra neteisėti, prieštarauja savo paties išaiškinimui, o nevertindamas ieškovės priimtų sprendimų teisėtumo ir konstatuodamas savaiminį jų teisėtumą ir privalomumą atsakovei, pažeidė bendrąjį teisės principą, kad iš neteisės negali kilti teisė, bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.Ieškovės priimti sprendimai yra neteisėti, kadangi ieškovė nesilaikė Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnyje nustatytos Visuotinio susirinkimo šaukimo, organizavimo ir sprendimų priėmimo tvarkos. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė visuotinius susirinkimus organizavo pradelsusi numatytus terminus, vengė bet kokio bendradarbiavimo su bendrijos nariais ir dokumentus apie planuojamus atlikti darbus pateikė tik atsakovei kreipusis civilinio proceso tvarka. Byloje surinkti duomenys rodo, kad 2014 m. balandžio 3 d., 2014 m. balandžio 17 d., 2016 m. balandžio 4 d., 2016 m. balandžio 18 d., 2017 m. balandžio 6 d., 2017 m. balandžio 19 d. susirinkimai nepatvirtinti nei bendrijos pirmininko, nei sekretoriaus parašais, neįvardijant jų apskritai. 2012 m. balandžio 16 d. susirinkime nėra nurodytas jame dalyvavusių asmenų sąrašas. 2013 m. balandžio 11 d. dalyvavusių asmenų sąrašas nėra patvirtintas bendrijos pirmininko ir sekretoriaus parašais. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir pati ieškovė, tačiau teismas jos nevertino. Vertinant susirinkimų protokolus nuo 2012 metų jų eiliškumo principu, 18, 19, 20, 21, 22 protokoluose yra nurodoma, kad susirinkimas vyksta pakartotinai, nes pirmasis susirinkimas neįvyko, tuo tarpu pirmojo susirinkimo protokolas nepateiktas, tad darytina išvada, jog pirmasis susirinkimas neįvyko apskritai. Be to, analizuojant protokolus 2012-2017 metų laikotarpiu, matyti, jog susirinkimuose nedalyvauja reikiamas skaičius bendruomenės narių arba nėra jų parašų. 2013, 2014 ir 2016 metų laikotarpio susirinkimų protokoluose neatsispindi finansinių klausimų svarstymas apskritai, nėra duomenų apie balsavimą už konkrečiai ieškinyje išvardintus projektus dėl garažo pirmojo ir antrojo aukšto kelio, išlaidų apskaičiavimo sąmatų. Be to, atsižvelgus į 22 protokolą ir jį sulyginus su kitais dokumentais, neaišku, kokiu būdu ir kokiais dokumentais remiantis, ieškovė paskaičiavo įmokas bendruomenės nariams bei kokia forma apie tai informavo kiekvieną bendruomenės narį. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė turi prievolę prisidėti prie atliktų garažų pagerinimų. Teismo išvada, kad atsakovė įgijo prievolę atsiskaityti už garažo II aukšte atliktą pagerinimą, nors jos garažas yra pirmajame aukšte, neatitinka įstatymo reglamentavimo. 147,00 Eur skola ieškovei už I aukšto remonto darbus priteista nepagrįstai, nes šie darbai buvo atlikti nerealizuojant Įstatyme numatytų bendrijos prievolių ir nesant daugumos sutikimo dėl tokių pagerinimų atlikimo. Be to, ieškovė I garažo aukšto pagerinimo darbus atliko tik siekdama pagrįsti savo ieškinį.Ieškovė (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrija atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad Daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe reglamentuojamos CK 4.82-4.85 straipsniuose. Atsakovė yra garažo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkė, ji pagal CK 4.72 straipsnį yra šių garažų bendraturtė, t. y. bendrosios dalinės nuosavybės dalyvė. Daugiabučių gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad bendrijos susirinkimuose buvo patvirtintos tikslinės įmokos II-ame aukšte atliekamiems kelio grindinio remonto darbams, 2013 ir 2014 metais šios tikslinės įmokos sumoje sudarė 249,07 Eur. Šių įmokų atsakovė laiku nesumokėjo. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė 2016 metų rugpjūčio mėnesį jau turėjo dokumentus, kurių pagrindu buvo skaičiuojamas jos įsiskolinimas bendrijai. Apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai keliamas 2016 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-18689-151/2016 pagrįstumo klausimas. Ieškovės patirtos išlaidos I ir II aukšto kelio remontui, nepriklausomai, kad atsakovės garažas yra I aukšte, turi būti proporcingai atlygintos atsakovės. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina 147,00 Eur skolos pagrįstumą. Ieškovės sprendimai nėra nuginčyti ir yra privalomi vykdyti, kadangi vadovaujantis CK 4.85 straipsnio 4 dalimi bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo buto ir kitų patalpų savininkams. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės skolą yra pagrįstas. Apeliantė nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Atsakovė S. P. apeliaciniame skunde pareiškė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Remiantis bendrąja CPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodyta taisykle, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu byla nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Apeliacinės instancijos teismas pareikšto prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkina, nes bylos faktinės aplinkybės iš esmės yra aiškios, nesutariama dėl įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų aiškinimo. Šalių pozicijos išsamiai išdėstytos procesiniuose dokumentuose, be to, šalys, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, turėjo galimybe duoti paaiškinimus žodžiu. Atsakovė nenurodė, jokių argumentų dėl žodinio proceso būtinybės, todėl teismas sprendžia, jog apeliantės pageidavimas nėra pakankamas pagrindas byla nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Dėl skolos priteisimo

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl apeliantės prievolės bendrijai mokėti privalomus mokesčius.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK 176 str. 185 str.).Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisės ir pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra nustatytos Civiliniame kodekse, šiame ir kituose įstatymuose, teisės aktuose ir bendrijos įstatuose. Šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 – 6 punktuose nustatytos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, tarp kurių – pareiga teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus ir t. t. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.Byloje nustatyta, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrija, esanti (duomenys neskelbtini) įsteigta 1997 m. gegužės 9 d. įgyvendinti individualių garažų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra, atnaujinimu (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos įstatymo 4 str., Bendrijos įstatų 8 p.). Jos pirmininku nuo 1999 m. balandžio 9 d. yra R. A.. Atsakovei S. P. dalinės nuosavybės teise priklauso nuosavybės teise priklauso garažas, esantis (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė yra bendrijos narė. Sutinkamai su Bendrijos įstatų 18.2.1. punktu patalpų savininkas privalo vykdyti bendrijos organų, patalpų savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai priteisė skolą, nes netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (susirinkimų protokolus), bei nepagrįstai sprendė, jog atsakovė neginčijo bendrijos narių susirinkimuose priimtų nutarimų. Iš byloje ieškovės pateiktos pažymos nustatyta, kad už 2012 – 2014 m. laikotarpį ir 2016 m. atsakovės skola sudarė 397,07 Eur už bendrijai atliktus ir numatomus atlikti darbus. Skunde apeliantė nurodė, kad skola ieškovei priteista nepagrįstai, nes ji nepateikė atsakovei dokumentų originalų, kuriais grindė reikalavimus priteisti skolą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka ir atmeta kaip nepagrįstus.Pažymėtina, jog pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 str. 5 d.). Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; kt.). Šio subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003) ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų bendrojo naudojimo objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl to, jog atsakovė negalėjo gauti iš ieškovės prašomų dokumentų, kurių pagrindu galėtų įvertinti prašomo sumokėti įsiskolinimo pagrįstumą (prijungta civilinė byla Nr. e2-18689-151/2016). Teismas sprendė, kad atsakovei atsisakius ieškinio toje byloje ir civilinę bylą Nr. e2-18689-151/2016 nutraukus, ginčas dėl dokumentų nepateikimo buvo išspręstas minėtoje byloje, kas reiškia, jog atsakovė 2016 metų rugpjūčio mėnesį jau turėjo dokumentus, kurių pagrindu buvo skaičiuojamas jos įsiskolinimas bendrijai. Atsakovė, dar 2016 metų rugpjūčio mėnesį susipažinusi su ieškovės pateiktais dokumentais, į teismą dėl bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais nesikreipė ir jų neginčijo. Tokio priešinio reikalavimo dėl minėtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais nereiškė ir šioje byloje, apsiribodama tam tikrų procesinių pažeidimų, priimant minėtus sprendimus, konstatavimu. Teismas sprendė, kad nesant suformuluoto reikalavimo pripažinti bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimus neteisėtais, bendrijos priimtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas nėra ginčijamas šioje byloje ir tai nesudaro ieškinio dalyko, o nesant duomenų, patvirtinančių, kad bendrijos narių priimti sprendimai dėl priklausančių mokėti sumų yra negaliojantys, jie yra teisėti ir privalomi atsakovei. Apeliacinės instancijos teismas tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritaria ir pažymi, jog apeliantė reikalavimo dėl minėtų sprendimų panaikinimo iki bylos iškėlimo teisme nekėlė ir jų neginčijo. Pirmosios instancijos teismas pareigą tikrinti sprendimų teisėtumą savo iniciatyva būtų turėjęs tik tuo atveju, jei būtų akivaizdžių sprendimų negaliojimo pagrindų ar prieštaravimų imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje to nėra nustatyta, todėl pirmosios instancijos teismui nekilo pareiga be atskiro šalių reikalavimo nagrinėti sprendimų negaliojimo ir neteisėtumo klausimo ir teismas pagrįstai nurodė, jog į bylą pateikti bendrijos susirinkimuose priimti sprendimai yra galiojantys, nenuginčyti, privalomi bendrijos nariams (bendraturčiams), todėl turi būti vykdomi.Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovei priklauso garažas su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas, ginčijamame sprendime išsamiai išanalizavo atsakovei priskaičiuotų mokesčių dydį ir juos pagrindžiančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas su teismo paskaičiavimais ir įrodymų vertinimu visiškai sutinka, todėl jų nekartoja, bei atsižvelgdamas į tai, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas patikrino ar ieškovė tinkamai apskaičiavo atsakovei skolą, kurią sudaro tikslinės įmokos už atliktus darbus, kuriuos atsakovė nors ginčija, tačiau neteikia įrodymų, jog nurodomi darbai neatlikti ar jos garažas nėra ir nebuvo nesusietas su bendrosios dalinės nuosavybės objektais. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai prašomą priteisti sumą sumažino dėl aritmetinės klaidos ir priteisė iš atsakovės 396,07 Eur skolos bendrijai.

Dėl įrodymų vertinimo

Apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovės skundo teiginius dėl įrodymų vertinimo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Atsakovė teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi į bylą pateiktais bendrijos narių susirinkimų protokolais, nes jie neatitinka įstatymų reikalavimų, nes nėra duomenų apie neįvykusį pirmąjį susirinkimą, protokoluose nėra parašų, nepateiktas susirinkime dalyvaujančių asmenų sąrašas ar jis nepatvirtintas nustatyta tvarka, kt. Apeliantės teigimu, tai pagrindžia bendrijos priimtų sprendimų neteisėtumą. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės pozicija nesutinka ir nurodo, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Tuo pagrindu pirmosios instancijos teismas, pagal vidinį savo įsitikinimą įvertinęs į bylą pateiktų įrodymų visetą, t. y. ieškovės paaiškinimus, bendrijos įstatus, susirinkimų protokolus, apklaustų liudytojų – H. A., P. S., B. S. ir Ž. K. parodymus, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, tinkamai vadovaudamasis įstatymais priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmos instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo jį naikinti ar keisti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Ieškovė prašė priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 600,00 Eur už advokato pagalbą. Prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, (2015-03-20 įsigaliojusi redakcija), nurodytos maksimalios sumos, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliekant nepakeistą, ieškovei iš apeliantės priteistinos šios išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).Valstybė, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka patyrė 3,62 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos priteistinos valstybei iš apeliantės (CPK 92 str., 96 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei (duomenys neskelbtini) Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai, juridinio asmens kodas 135356587, 600,00 Eur (šešis šimtus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 3,62 Eur (tris eurus 62 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (Ši suma turi būti pervesta į VMI prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.