Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.7.2.; 1.2.18.11.; 2.2.4.3.; 2.4.6.1.2.; 2.4.7.; 2.4.9.

2014 m. gruodžio 17 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo O. A. K. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį 10 MGL (1300,00 Lt) dydžio bauda.

Taip pat šiuo nuosprendžiu O. A. K. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį išteisinta nesant jos veiksmuose nusikaltimo sudėties.

Civilinis ieškinys dėl 39 908,78 Lt turtinės žalos atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. A. K. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad, būdama (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ direktore, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d., Nr. IX-574) 21 straipsnio nuostatas būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, 2010 metais aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, t. y. savo veikloje pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d., Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalį (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu), 12 straipsnio 1 dalį (visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais), 12 straipsnio 4 dalį (apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti), 13 straipsnio 3 dalį (įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų), 16 straipsnio 3 dalį (apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka) ir dėl šių jos padarytų buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ 2010 veiklos metų turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

O. A. K. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį buvo kaltinama tuo, kad, būdama (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ direktore, iššvaistė jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, o būtent, būdama materialiai atsakinga už lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir būdama atsakinga už žiniaraščių „Valgiaraštis-reikalavimas maisto produktams išduoti“ tvirtinimą, nuo 2010 m. sausio 11 d. iki 2010 m. gruodžio 30 d., patvirtindama 167 žiniaraščius, kuriuose užfiksuoti 296 pareikalavimai iš maisto atsargų sandėlio išduoti iš viso 44 702,5 kg daržovių, t. y. 40 409,9 kg daugiau daržovių nei reikėjo pagal gaminamiems patiekalams sudarytus aprašus „Receptūra ir gamybos technologijos aprašymas“ lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2010-01-11 iki 2010-12-30 laikotarpiu lankiusių vaikų maitinimui, padarydama lopšeliui-darželiui „(duomenys neskelbtini)“ 39 908,78 Lt turtinę žalą ir taip dėl neatsargumo iššvaistydama jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo Raseinių rajono apylinkės teismo 2013-06-14 nuosprendžio dalį dėl išteisinimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – pripažinti O. A. K. kalta pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir nuteisti ją laisvės atėmimu 2 metams. Taip pat prašo Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti – O. A. K. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį paskirti 30 MGL (3900 Lt) baudą ir, vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirtas bausmes subendrinti jas sudedant, ir O. A. K. paskirti 30 MGL (3900 Lt) dydžio baudą ir laisvės atėmimą 2 metams bei pritaikius BK 75 straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms; civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu ir perduodant civilinio ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teigia, kad nuosprendis keistinas dėl per švelnios paskirtos bausmės pagal BK 223 straipsnio 1 dalį ir dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo išteisinant O. A. K. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį. Pažymi, kad BK 184 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog BK 184 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos veikos yra nusikalstamos ir tais atvejais, kai jos padarytos dėl neatsargumo ir kaltinamoji buvo kaltinama ne tyčia, o dėl neatsargumo iššvaisčiusi jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą. Nurodo, kad O. A. K. dėl nusikalstamo nerūpestingumo patvirtino 167 žiniaraščius „Valgiaraštis-reikalavimas“ maisto produktams išduoti, kuriuose užfiksuoti 296 pareikalavimai iš maisto atsargų sandėlio išduoti viso 44.702,5 kg daržovių, t. y. kuriuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos kiekybinę išraišką – 40.409 kg didesnį daržovių poreikį maistui paruošti nei reikėjo pagal gaminamiems patiekalams sudarytus aprašus „Receptūra ir gamybos technologijos aprašymas“. Tvirtina, kad O. A. K. pagal užimamas pareigas turėjo ir privalėjo numatyti, kad toks kiekis daržovių vaikų maitinimui nereikalingas ir perteklinis ir, nors direktorės pareiginiuose nuostatuose nėra atskirai išskirtas reikalavimas tvirtinti „Valgiaraštį reikalavimą“, tačiau, pagal pareigybės aprašymą, būdama atsakinga už įstaigos veiklą, ji nustatė tokią maisto produktų apskaitos tvarką ir atidavimo iš sandėlio maisto gaminimui tvarką. Dėl to teigia, kad O. A. K., būdama atsakinga už lopšelio-darželio turto saugojimą ir jo apskaitą, atsakinga už visą įstaigos veiklą, privalėjo kontroliuoti, tačiau nekontroliavo, kad nebūtų įsigytas perteklinis daržovių kiekis, nekontroliavo, kad toks perteklinis daržovių kiekis nebūtų sunaudotas, todėl dėl tokios O. A. K. veikos (neveikimo) lopšelis-darželis išleido daržovėms įsigyti 39.908,78 Lt daugiau nei to reikėjo, ir patyrė 39.908,78 Lt žalą. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu negauta duomenų, jog perteklinis kiekis daržovių nebuvo įsigytas ir nebuvo sunaudotas, taip pat negauta duomenų, kad šie veiksmai atlikti tyčia, todėl veika kvalifikuota kaip turto iššvaistymas dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Teigia, kad dėl to, jog veika padaryta dėl neatsargumo, spręsti atskirai dietologės ir direktorės baudžiamosios atsakomybės klausimą nėra kliūčių, kadangi bendrininkavimas galimas tik darant tyčinę nusikalstamą veiką. Pastebi, kad ikiteisminis tyrimas dėl dietologės E. J. galbūt padarytos nusikalstamos veikos atskirtas į atskirą tyrimą ir šis ikiteisminis tyrimas neužbaigtas įtariamajai paskirus stacionarinę psichologinę-psichiatrinę ekspertizę, kurios išvados dar nėra gautos.

Taip pat skunde apeliantas nurodo, kad teismas, skirdamas O. A. K. bausmę pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nemotyvavo skiriamos bausmės – baudos – dydžio, kuris yra akivaizdžiai mažesnis, nei numatytos bausmės vidurkis. Be to teigia, kad, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 2 dalimi, civilinis ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtas perduodant jo dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, nes ikiteisminis tyrimas dėl E. J. veikos dar neužbaigtas, todėl neišsprendus dietologe dirbusios E. J. baudžiamosios atsakomybės klausimo, nėra galimybės spręsti klausimą dėl O. A. K. civilinės atsakomybės dydžio, jos subsidiarinės ar solidarinės civilinės atsakomybės.

Atsiliepimu į prokuroro apeliacinį skundą nuteistoji O. A. K. prašo atmesti apeliacinį skundą, nes mano, kad Raseinių rajono apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, priėmė teisingą nuosprendį, su kuriuo ji sutinka.

Teismo posėdyje prokuroras prašė tenkinti apeliacinį skundą ir O. A. K. nuteisti pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Išteisintoji ir jos gynėja prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina prokurorui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Teisėjų kolegija nustatė, kad byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje šiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme. Pagal teismų praktiką kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo nuostatų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (pavyzdžiui, veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir pan.), ir dėl to šio dokumento turinio defektai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą, be to, kaltinamojo akto trūkumai turi būti tokie, kurių negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme ir kurie trukdo ją nagrinėti teisme (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2009).

Iš bylos matyti, kad kaltinamasis aktas buvo surašytas kaltinant O. A. K. padarius BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką tuo, kad ji, „būdama materialiai atsakinga už lopšelio-darželio turtą ir būdama atsakinga už žiniaraščių „Valgiaraštis-reikalavimas maisto produktams išduoti“ tvirtinimą, nuo 2010-01-11 iki 2010-12-30 patvirtindama 167 žiniaraščius, kuriuose užfiksuoti 296 pareikalavimai iš maisto atsargų sandėlio išduoti iš viso 44 702,5 kg daržovių, t. y. 40 409,9 kg daugiau daržovių nei reikėjo pagal gaminamiems patiekalams sudarytus aprašus „Receptūra ir gamybos technologijos aprašymas“ lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2010-01-11 iki 2010-12-30 laikotarpiu lankiusių vaikų maitinimui, padarydama lopšeliui-darželiui „(duomenys neskelbtini)“ 39 908,78 Lt turtinę žalą ir taip dėl neatsargumo iššvaistydama jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą“. Iš tokio kaltinimo matyti, kad O. A. K. kaltinama tik tuo, kad, patvirtindama 167 dietologo sudarytus valgiaraščius, iššvaistė didelės vertės svetimą turtą.

Pagal teismų praktiką turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims, perduoda, dovanoja, suvartoja arba kitaip turtą perleidžia tretiesiems asmenims.

Iš bylos duomenų matyti, kad pagal (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio direktoriaus 2009-08-31 įsakymu patvirtintų dietisto pareigybės aprašymo Nr. 3 nuostatus už valgiaraščių sudarymą, maisto produktų skaičiavimą buvo paskirta materialiai atsakinga dietologė E. J., kad valgiaraščiai buvo taisyti padidinant juose nurodytų produktų kiekius (liudytojų Z. R., E. P. parodymai, (duomenys neskelbtini) savivaldybės kontrolierės E. P. atlikto audito ataskaita), taip pat buvo taisyti ir sandėlio dokumentuose nurodyti daržovių kiekiai, šiuos taisymus pripažino dariusi pati sandėlininkė Z. R., kuri buvo materialiai atsakinga už jai priskirto inventoriaus ir produktų apskaitą bei apsaugą, priimtų ir kasdien iš sandėlio išduotų maisto produktų kokybę (1 t. 132 b. l.). Maisto produktai pagal O. A. K. įsakymais patvirtintas dietologo ir sandėlininko pareigybių aprašymus buvo Z. R. ir E. J. žinioje, t. y. joms patikėtos, ir jos materialiai atsakingos už šių maisto produktų teisingą apskaitą. Pateikiant O. A. K. kaltinimą į šias aplinkybes nebuvo atsižvelgta, nors pagal teismų praktiką už materialinių vertybių apskaitą ir apsaugą, priėmimą, išdavimą ar transportavimą atsako asmuo, kuriam šios materialinės vertybės patikėtos remiantis juridinę reikšmę turinčiais dokumentais ar kitokiu civilinėje teisėje nustatytu būdu (pvz., pasirašius visiškos materialinės atsakomybės sutartį, pagal pareigas ir kt.), o įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai ar asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už tą turtą, atsako tik tada, kai dėl savo užimamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti privalomus nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Byloje nebuvo tirta, kieno ir kokiais konkrečiais veiksmais buvo iššvaistytas kaltinime nurodytas turtas ir kieno naudai turtas buvo iššvaistytas (nenustatyta, ar kaltinime nurodytas daržovių kiekis buvo perduotas virėjoms vaikų maitinimui, ar perduotas tretiesiems asmenims), todėl neatmetama galimybė, kad turtas buvo pasisavintas. Taip pat nebuvo tirtos aplinkybės, ar direktore dirbusi O. A. K. davė dietologei ir sandėlininkei, materialiai atsakingoms už joms patikėtų maisto produktų apskaitą ir apsaugą, nurodymus daryti daržovių kiekių pataisymus valgiaraščiuose bei sandėlio knygose. Be to, netirtos auditą atlikusios E. P. nurodytos aplinkybės, kad tiek daržovių, kiek nurodyta valgiaraščiuose, sandėlyje iš viso nebuvo, t. y. netirtos aplinkybės dėl realiai iššvaistyto ar pasisavinto turto dydžio, o tai yra viena iš O. A. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių. Taigi kolegija konstatuoja, kad dėl byloje neištirtų esminių įvykio aplinkybių nenustatyti ir objektyvieji veikos požymiai, jie nenurodyti ir O. A. K. suformuluotame kaltinime, todėl O. A. K. suformuluotas kaltinimas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį yra visiškai nepagrįstas bylos duomenimis ir kliudo bylą išnagrinėti teisme. Dėl to pripažįstama, kad surašytas kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio 3, 4 punktų reikalavimų. Pastebėtina, kad toks nekonkretus bei ydingas O. A. K. suformuluotas kaltinimas, t. y. kaltinime nenurodžius objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių, nei pirmosios instancijos teisme, nei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nebuvo keičiamas ar tikslinamas.

Be to, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme paaiškėjo, jog O. A. K. ir jos sūnus D. K. savo reikmėms imdavo maisto produktus iš lopšeliui-darželiui užsakytų ir gautų maisto produktų, kad apie tokius maisto produktų ėmimus žinojo dietologe dirbusi E. J. bei sandėlininkė Z. R., todėl yra pagrindas manyti, kad maisto produktai buvo imami minėtiems asmenims veikiant bendrai, ir šios naujai paaiškėjusios aplinkybės gali būti susijusios su kaltinime nurodytu turto iššvaistymu ir turėti įtakos sprendžiant O. A. K. kaltės klausimą.

Nors apeliacinės instancijos teisme prokuroras prašė nebenagrinėti apeliacinio skundo dalies dėl O. A. K. pagal BK 223 straipsnio 1 dalyje paskirtos bausmės, o O. A. K. neskundė nuosprendžio dėl jos nuteisimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, tačiau teisėjų kolegija nustatė, kad ir kaltinimas dėl BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo yra nekonkretus bei ydingas. Pagal BK 223 straipsnį bei Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas baudžiamojon atsakomybėn už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą traukimas vyriausiasis buhalteris ar ūkio subjekto apskaitos tarnyba (struktūrinis padalinys), o ūkio subjekto vadovas tik už dokumentų neišsaugojimą. Iš O. A. K. suformuluoto kaltinimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį matyti, kad ji kaltinama aplaidžiai tvarkiusi buhalterinę apskaitą vien dėl to, kad pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d., Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, 12 straipsnio 4 dalį, 13 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnio 3 dalį, tačiau kaltinime visiškai nenurodyta, kokiais veiksmais pasireiškė minėtų įstatymo nuostatų pažeidimas, t. y. kokių veiksmų O. A. K. neatliko. Pagal teismų praktiką aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas pasireiškia tuo, kad nesurašomi, nesurenkami visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių teisės aktų nuostatų ir pan. Nė vienas iš tokių veiksmų O. A. K. neinkriminuotas, todėl konstatuojama, kad ir kaltinime pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nenurodyti objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, o kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų.

Įvertinus tai, kad kaltinime tiek dėl BK 184 straipsnio 2 dalies, tiek dėl BK 223 straipsnio 1 dalies nenurodyti objektyvieji šių nusikalstamų veikų požymiai, t. y. neatskleista šių nusikalstamų veikų esmė, ir atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teisme prokuroras neprašė keisti ar tikslinti kaltinimų, daroma išvada, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų (BPK 219 straipsnio 3 punktas) ir šie kaltinamojo akto trūkumai kliudo bylą nagrinėti teisme, todėl skundžiamas nuosprendis naikinamas ir byla perduodama prokurorui (BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Naikinant skundžiamą nuosprendį dėl procesinių pažeidimų (dėl esminių kaltinamojo akto trūkumų), apeliacinio skundo argumentai iš esmės nenagrinėjami.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendį panaikinti ir O. A. K. baudžiamąją bylą perduoti prokurorui dėl kaltinamojo akto trūkumų, nustatant 3 mėnesių terminą šiems trūkumams pašalinti.